Civilinė byla Nr. e2S-266-258/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-40083-2016-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 9 d.

Vilnius

            Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarties, priimtos išnagrinėjus atsakovo R. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovės J. B.-M. ieškinį atsakovui R. M. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, o taip pat pagal atsakovo R. M. priešieškinį ieškovei J. B.-M. dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo sutuoktiniui ir vaikams priteisimo priėmimo klausimą, institucija teikianti išvadą byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.        Atsakovas R. M. prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - nustatyti vaikų D. M. ir Ž. M. gyvenamąją vietą su atsakovu R. M. jo ir vaikų gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje; nustatyti ieškovei J. B.-M. bendravimo su sūnumi D. M. ir dukra Ž. M. tvarką, numatant, kad prižiūrint atsakovui ieškovė bendrauja su sūnumi D. M. ir dukra Ž. M. jų gyvenamojoje vietoje kiekvieno mėnesio paskutinį savaitgalį (penktadienį nuo 18.00 iki 20.00 val., šeštadienį ir sekmadienį nuo 10.00 val. iki 12.00 val., ir nuo 15.00 val. iki 18.00 val.) apie savo atvykimą pranešusi prieš 2 dienas el. paštu. Taip pat atsakovas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones: įpareigoti ieškovę J. B.-M. nedelsiant grąžinti mažametę Ž. M. ir nepilnametį D. M. į vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą, vaikams saugiausią aplinką, į geriausias vaikų gyvenimo ir vystymosi sąlygas, į savo šeimos namus, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius; įrodymus apie dabartinę vaikų mažametės Ž. M. ir nepilnamečio D. M. buvimo vietą, kurių atsakovas pats gauti negali, išreikalauti iš šiuos įrodymus turinčio, tačiau pateikti atsisakančio asmens - Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 5-ojo policijos komisariato, (duomenys neskelbtini), Vilnius; išduoti leidimą atsakovui R. M. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 5-ojo policijos komisariato nurodytu adresu pasiimti surastus savo vaikus, pasitelkus antstolį ir policiją, jei reikės; įpareigoti smurto prieš vaikus įtariamą ieškovę J. B.-M. gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų asmenų mažametės Ž. M., nepilnamečio D. M. ir sutuoktinio atsakovo R. M., įpareigojant nesiartinti prie nukentėjusiųjų asmenų per 500 metrų atstumu.

2.       Nurodė, jog J. B.-M. pareikšti įtarimai baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-17638-17 dėl smurto prieš vaikus ir sutuoktinį. Atsakovo nuomone, jeigu teismas neuždraustų ieškovei bendrauti su vaikais be vaikų tėvo priežiūros, vaikams tikrai galėtų kilti pavojus dėl ieškovės neprognozuojamų psichinio ir fizinio smurto artimoje aplinkoje protrūkių. Patvirtino, kad teismui pateikti garso įrašai, kuriuose girdėti, kaip ieškovė bandė paveikti šalių sūnų, kad jis nesakytų policijos tyrėjams apie smurtą, kurį patyrė iš ieškovės. Atsakovo teigimu, būtina nustatyti ieškovės ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, taip pat nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su tėvu, kadangi motinai pareikšti įtarimai pagal LR BK 140 str. 3 d., kur nukentėjusiaisiais pripažinti D. M. ir Ž. M.. Taip pat atsakovas nurodė, jog 2017-07-21 įtariamoji J. B.-M. įvykdė naują nusikalstamą veiką, iš šeimos namų savavališkai, panaudojant klastą, piktnaudžiaujant motinos valdžia, pagrobė mažametę Ž. ir nepilnametį D. M. iš vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos, vaikams saugiausios aplinkos, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius.

3.       Ieškovė J. B.-M. atsiliepime į atsakovo prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, jog nesutinka su atsakovo prašymais. Ieškovės nuomone, atsakovo noras nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su juo bei kiti prašymai, yra pagrįsti vien materialine nauda, siekiant išvengti mokėti išlaikymą nepilnamečiams vaikams, kadangi atsakovas nedirba, jokių pajamų negauna, negirdi vaikų, nepaiso jų norų ir pageidavimo gyventi su motina. Ieškovė prašė atmesti atsakovo prašymus bei už piktnaudžiavimą proceso teisėmis skirti jam maksimalią 5792 Eur baudą ir 50 procentų šios baudos skirti ieškovei J. B.-M..

4.       Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje dėl atsakovo prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodyta, jog sutuoktiniai R. M. ir J. B.-M. dažnai konfliktuoja, naudoja smurtą vienas kito atžvilgiu, nepilnamečių vaikų atžvilgiu, konfliktai vyksta vaikų akivaizdoje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi atsakovo R. M. prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Teismas nustatė laikiną atsakovo R. M. ir nepilnamečių vaikų D. M. ir Ž. M. bendravimo tvarką, pagal kurią tėvas R. M. turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais D. M. ir Ž. M. metų porinių savaičių savaitgaliais, vaikus paimant iš jų gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), Vilnius, šeštadienį 10.00 val. ir grąžinant į jų gyvenamąją vietą šeštadienį 20.00 val. bei paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), Vilnius, sekmadienį 10.00 val. ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 19.00 val.; apie atvykimą paimti vaikų, atsakovas informuoja vaikų motiną prieš dvi dienas elektroniniu paštu ar SMS žinute. Likusioje dalyje prašymus atmetė kaip nepagrįstus.

6.       Teismas nustatė, kad tarp šalių vyksta nuolatiniai konfliktai, šalys vienas kito atžvilgiu naudoja smurtą, 2017 m. balandžio 1 d. atsakovo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje pagal LR BK 140 str. 2 d., 2017 m. liepos 3 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl R. M. ir J. B.-M. piktnaudžiavimo tėvų teisėmis ir pareigomis pagal LR BK 163 str. Teismas, įvertinęs Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktą medžiagą, kartu su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Pagalbos vaikui organizavimo poskyrio pranešimu dėl nepilnamečio vaiko nuomonės išklausymo ir Skyriaus nuomonę, jog atsižvelgiant į esamą situaciją šeimoje, į specialistų išvadas dėl vaikų, nėra pakankamo pagrindo nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu R. M.. Teismas konstatavo, kad įrodymų ir argumentų, kad atsakovas R. M. labiau pasirūpins nepilnamečiais vaikais nei vaikų motina, atsakovas nepateikė, todėl sprendė, jog nėra pagrindo nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti kartu su tėvu (atsakovu) R. M. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

7.       Teismas nurodė, kad atsakovui R. M. teismo 2017-07-27 nutartimi nustatytas įpareigojimas gyventi skyrium nuo sutuoktinės (ieškovės) J. B.-M. ir nepilnamečių vaikų D. M. ir Ž. M.. Teismui nėra pateikta duomenų apie dabartinę atsakovo gyvenamąją vietą, byloje nėra pateikta gyvenamosios vietos buities tyrimo akto. Šalių sūnui D. M., gim. (duomenys neskelbtini), šiuo metu yra 15 metų, jis mokosi mokykloje. Vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenimis, bendraujant su D., berniukas pasakė, kad su tėvu jau seniai nebendrauja, susitikti nenorėtų, nenori kalbėti ir mobiliu telefonu, labai myli savo mamą ir su ja jaučiami saugus. Šalių dukrai Ž. M., gim. (duomenys neskelbtini), yra 5 metai, ji lanko Vilniaus lopšelį-darželį (duomenys neskelbtini). Darželio direktorės vaiko 2017-06-19 charakteristikoje nurodoma, jog mergaitės ugdymu domisi abu tėvai, jie nuolat bendrauja ir bendradarbiauja su grupės auklėtojomis. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku, o vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 str. 1, 2 d.), nustatė atsakovo R. M. ir nepilnamečių vaikų D. M. ir Ž. M. bendravimo tvarką.

8.       Teismas pažymėjo, jog pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai J. B.-M. veiksmų nepilnamečių vaikų atžvilgiu, ar tai, jog atsakovas R. M. teikia prašymus Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl atsakovo manymu ieškovės (vaikų motinos) galimai panaudotų netinkamų veiksmų nepilnamečių vaikų atžvilgiu, nesudaro pagrindo įpareigoti ieškovę gyventi skyrium nuo nepilnamečių vaikų ir sutuoktinio. Ikiteisminio tyrimo pradėjimas dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, dar nėra pagrindas teigti, kad buvo padaryta reali nusikalstama veika, juo labiau, kad asmuo yra pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusikaltimą.

III. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į jį argumentai

9.       Atsakovas R. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį ir atsakovo sūnaus D. M. ir dukros Ž. M. gyvenamąją vietą nustatyti su tėčiu R. M. jo ir vaikų nuolatinėje gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius; nustatyti ieškovei J. B.-M. bendravimo su sūnumi D. M. ir dukra Ž. M. tvarką, numatant, kad prižiūrint atsakovui ieškovė bendrauja su sūnumi D. M. ir dukra Ž. M. jų gyvenamojoje vietoje kiekvieno mėnesio paskutinį savaitgalį (penktadienį nuo 18:00 iki 20:00 val., šeštadienį ir sekmadienį nuo 10:00 val. iki 12:00 val., ir nuo 15:00 val. iki 18:00 val., apie savo atvykimą pranešusi prieš 2 dienas el. paštu. Atskirąjį skundą grindžia argumentais:

9.1.        Pirmos instancijos teismas nustatė atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, nors su ieškove teismo sprendimu nėra nustatyta vaikų gyvenamoji vieta. Tokiu būdu teismas netinkamai taikė CK 3.170 straipsnio 4 dalį. Todėl atsakovo bendravimo su vaikais tvarka teismo sprendimu šiuo atveju nustatyta nepagrįstai. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmos instancijos teismo nutarties dalis, kuria nustatyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka, panaikintina.

9.2.        Atsakovas tvirtina, kad teismas visiškai nepagrįstai ignoravo byloje pateiktus įrodymai – garso įrašus, kuriuose girdėti, kaip ieškovė bandė paveikti šalių sūnų, kad jis nesakytų policijos tyrėjams apie smurtą, kurį patyrė iš ieškovės. Be to, atsakovas pateikė teismui prokuroro M. J. 2017-05-16 nutarimą, iš kurio matyti, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-17638-17 byloje dėl J. B.-M. smurto prieš vaikus pagal LR BK 140 str. 3 d., kurioje nukentėjusiaisiais 2017-05-15 tyrėjos nutarimais jau yra pripažinti nepilnamečiai D. M. ir Ž. M.. Todėl yra pakankamai įrodymų, kad asmuo, smurtavęs prieš vaikus, piktnaudžiavęs motinos valdžia ir terorizavęs vaikus, yra puikiai žinomas – tai J. B.-M..

9.3.       Teismas visiškai neįvertino, kad atsakovui nėra pareikšti jokie įtarimai dėl smurto prieš vaikus. Tačiau šioje byloje yra nustatyta, kad ieškovei yra pareikšti įtarimai dėl smurto prieš vaikus baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-17638-17 pagal BK 140 str. 3 d. Teismas visiškai neįvertino, kad priešingai nei nurodo ieškovė, ginčo šalių mažametė dukra Ž. M. jos apklausos baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-17638-17 2017-06-28 metu 09:52 val. patvirtino, kad „mama ją mušė ir barė“.

9.4.        Teismo pritaikytos apsaugos priemonės dėl bendravimo su vaikais kas dvi savaites ir tolesnis toleravimas padėties, kai vaikai gyvena kartu su smurtauti linkusia motina, kuriai yra pareikšti įtarimai dėl smurto prieš vaikus, kelia pavojų vaikams ir iš esmės pažeidžia vaikų teises ir geriausius interesus.

10.       Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovo R. M. atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas R. M. įtraukia teismą ir visus civilinės bylos proceso dalyvius į nepagrįstų nuolatinių iš esmės to paties turinio prašymų bei skundų svarstymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 95 str., prašo teismo už atsakovo piktnaudžiavimą procesu skirti jam 5000 eurų baudos ir 50 procentų iš šios baudos skirti ieškovei.

11.       Nurodo, kad su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo kreipėsi, nes toleruoti tolesnį gyvenimą su atsakovu, kuris niekada nebuvo lojalus, negerbė (nepaisė) mano interesų puoselėjant šeimos gerovę, nuolat vartojo psichologinį ir fizinį smurtą, įžeidinėjo ieškovę, nuolat kėlė nepagrįstus konfliktus ir įtemptas situacijas net ir nepilnamečių vaikų akivaizdoje. Nusprendus nutraukti santuoką su atsakovu dėl jo kaltės, atsakovas su tuo nesutiko, dėl ko ieškovės atžvilgiu kelis kartus vartojo fizinį smurtą. 2017-04-01 atsakovo atžvilgiu Vilniaus apskrities VPK į kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyrius pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-15480-17 pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2d. dėl smurto artimoje aplinkoje vartojimo. Šią aplinkybę patvirtina 2017-04-01 Vilniaus apskrities VPK pranešimas apie ikiteisminį tyrimą. Vaikai visada gyveno ir gyvena su ieškove Erfurto g. 25-56, Vilniuje, ieškovė vaikus visada išlaiko ir jais rūpinausi, jie yra prisirišę prie ieškovės. Su sūnumi, kuriam yra 15 metų, ir dukra, kuriai yra ketveri metukai, palaiko itin artimus šiltus tarpusavio santykius, visą savo laisvalaikį, atostogas, savaitgalius praleidžia su vaikais.

                          IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

13.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 str.), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai ir turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Taigi, šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko interesus, t. y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės.

14.       Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta taikyti atsakovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnamečių vaikų D. M. ir Ž. M. nuolatinę gyvenamąją vietą su atsakovu jo gyvenamojoje vietoje, nustatant ieškovei J. B.-M. bendravimo su sūnumi D. M. ir dukra Ž. M. tvarką. 

15.       Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokio pobūdžio prašymą kaip ir šioje byloje apeliantas reiškia ne pirmą kartą. Vilniaus apygardos teismas 2017-11-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1845-864/2017 išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutartį, kuria buvo netenkintas prašymas taikyti laikinųjų apsaugos priemones – nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su tėvu. Apeliacinės instancijos teismas civilinėje byloje Nr. e2S-1845-864/2017 sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo pateikti įrodymai, kad jis kreipėsi į policiją, nei aplinkybė, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas niekaip nepatvirtina ieškovės netinkamo elgesio nepilnamečių vaikų atžvilgiu, kadangi jos atžvilgiu nėra priimtas joks apkaltinamasis nuosprendis dėl minėto įvykio. Kita vertus, ikiteisminio tyrimo pradėjimas dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos dar nėra pagrindas teigti, kad buvo padaryta reali nusikalstama veika, juo labiau, kad asmuo yra pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką. Minėtoje nutartyje taip pat buvo išsamiai aptartos vaikų su motina gyvenimo sąlygos, atsižvelgta į Vaiko teisių apsaugos specialistų nuomonę, kurioje motina yra teigiamai charakterizuojama, buvo įvertinta, kad nėra duomenų, jog ieškovės elgesys kaip nors pažeistų vaikų teises, būtų priešingas jų interesams ir gerovei, o taip pat, kad būtų priimtas kaltinamasis nuosprendis ieškovės atžvilgiu dėl smurto artimoje aplinkoje ar piktnaudžiavimo tėvų valdžia. Tuo tarpu apeliantas, reikšdamas analogišką prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuris jau buvo išspręstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutartimi, nurodo tas pačias aplinkybes (dėl ikiteisminio tyrimo ieškovės atžvilgiu pradėjimo, galimai esamų grėsmių vaikams dėl motinos elgesio ir pan.), pateikia tuos pačius rašytinius įrodymus, kurie jau buvo vertinami ankstesniame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pažymėtina, jog apeliantas pakartotinai kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones galėtų tik pasikeitus aplinkybėms po prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių išnagrinėjimo. Šiuo gi atveju apeliantas nenurodė jokių naujų aplinkybių, todėl manytina, kad kvestionuoja įsiteisėjusią teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kas yra neteisėtas procesinis veiksmas.

16.       Pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti gyvenamąją nepilnamečių šalių vaikų gyvenamąją vietą su tėvu, pripažintina, kad pagrįstai buvo netenkintas ir apelianto išvestinis reikalavimas - nustatyti laikiną ieškovės bendravimo su vaikais tvarką.

17.       Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo teismo už atsakovo piktnaudžiavimą procesu (nepagrįstų nuolatinių iš esmės to paties turinio prašymų bei skundų svarstymą) skirti jam 5 000 eurų baudos ir 50 procentų iš šios baudos skirti ieškovei. 

18.       CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė už piktnaudžiavimą procesu paskirti baudą. Baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti pagal CPK 95 straipsnį būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto elgesys turi piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, tačiau šiuo nagrinėjamu atveju nepakanka duomenų išvadai, kad pareiškėjas piktybiškai reiškia tokio pobūdžio skundus, sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis apeliantui neskirtina.

19.       Esant išvardintoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmos instancijos nutartį. Todėl atskirasis skundas atmetamas, paliekant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį nepakeistą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

n u t a r ė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

                    Teisėja                                                                                     Rita Kisielienė