Administracinė byla Nr. eA-1206-624/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01577-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija 15.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų A. K., Z. K., R. M. ir A. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą atsakovams A. K., Z. K., R. M. ir A. M., (tretieji suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija, L. Ž.) dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus dydžio nustatymo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.       Pareiškėja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – ir Susisiekimo ministerija, pareiškėja) su pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydama:

1)       nustatyti, kad atsakovams A. K. ir Z. K. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2021 m. balandžio 12 d. aktu Nr. ŽVP-812-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožui nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstruoti) Kalvarijos savivaldybėje“ paimtą bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą 1/2 dalį nekilnojamojo daikto – paslaugų paskirties pastato – valiutos keityklos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), dydis yra 22 350 Eur.

2)       nustatyti, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, už kurią pagal pavedimą veikia valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija, 2021 m. gegužės 27 d. AB „Swedbank“ banko mokėjimo nurodymu Nr. MP-2490/S įmokėta į notarės Aldonos Adomaitienės depozitinę sąskaitą, esančią AB SEB banke, atlyginimo 22 350 Eur suma už visuomenės poreikiams paimtą bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą 1/2 dalį nekilnojamojo daikto – paslaugų paskirties pastato – valiutos keityklos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), iš notarinės depozitinės sąskaitos A. K. ir Z. K. išmokama tik atlaisvinus nekilnojamąjį daiktą – paslaugų paskirties pastatą – valiutos keityklą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));

3)       nustatyti, kad atsakovams R. M. ir A. M. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2021 m. balandžio 12 d. aktu Nr. ŽVP-812-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožui nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstruoti) Kalvarijos savivaldybėje“ paimtą bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą 1/2 dalį nekilnojamojo daikto – paslaugų paskirties pastato – valiutos keityklos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), dydis yra 22 350 Eur.

4)       nustatyti, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, už kurią pagal pavedimą veikia valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija, 2021 m. gegužės 27 d. AB „Swedbank“ banko mokėjimo nurodymu Nr. MP-2491/S įmokėta į notarės Aldonos Adomaitienės depozitinę sąskaitą, esančią AB SEB banke, atlyginimo 22 350 Eur suma už visuomenės poreikiams paimtą bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą 1/2 dalį nekilnojamojo daikto – paslaugų paskirties pastato – valiutos keityklos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), iš notarinės depozitinės sąskaitos R. M. ir A. M. išmokama tik atlaisvinus nekilnojamąjį daiktą – paslaugų paskirties pastatą – valiutos keityklą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

2.       Pareiškėja nurodė, jog Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo (toliau – ir Žemės paėmimo įstatymas) 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad apygardos administracinis teismas, priėmęs nutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, toliau nagrinėja ginčą dėl kitų projektą įgyvendinančios institucijos pareiškime, žemės savininko ir (ar) kito naudotojo atsiliepime nurodytų klausimų, tarp jų ir dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę. Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartimi patvirtino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2021 m. balandžio 12 d. akto Nr. ŽVP-812-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožui nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstruoti) Kalvarijos savivaldybėje“ teisėtumą.

3.       Pareiškėja pažymėjo, jog Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad, paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė, visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto išlaidos. Paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo. Už žemės sklype esančių sodinių, medynų tūrį, negautą derlių, įdėtas lėšas žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais ar įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas, už jau pastatytus ar statomus žemės sklype asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius ar įrenginius turi būti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar jos apribojimu. Apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į tą pačią žemės verčių zoną žemės verčių žemėlapiuose patenkančių žemės sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose, sudarytuose nuo specialiojo plano, kurio pagrindu buvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, patvirtinimo iki turto vertinimo ataskaitos parengimo, nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį. Paimamo visuomenės poreikiams turto vertė ir šiame straipsnyje nurodyti nuostoliai apskaičiuojami taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualaus turto vertinimo būdą, o turto vertinimo metodas kiekvienu atveju parenkamas atsižvelgiant į kriterijus, nustatytus Vyriausybės patvirtintoje Turto vertinimo metodikoje. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertė įforminama parengiant turto vertinimo ataskaitą. Paaiškino, jog visuomenės poreikiams paimto žemės sklypo dalies, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkė L. Ž. ginčo dėl žemės sklypo paėmimo ir atlyginimo už jį dydžio nekėlė, pasirašė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) direktoriaus 2021 m. balandžio 12 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą Nr. ŽVP-812-(1.18.). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų buvo matyti, kad žemės sklype yra Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių (valiutos keitykla). Žemės sklype esančio nekilnojamojo turto (paslaugų paskirties pastato – valiutos keityklos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio atsakovams, vertė (44 700 Eur) nustatyta taikant pajamų metodą, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl Turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintoje Turto ir verslo vertinimo metodikoje (toliau – ir Metodika). Pajamų metodo esmė – turto teikiamos naudos – grynųjų būsimųjų pinigų srautų perskaičiavimas į turto vertę (Metodikos 78 p.).

4.       Pareiškėja patikino, kad Žemės sklypo ir jame esančio nekilnojamojo turto rinkos vertė nustatyta pagal 2020 m. birželio 3 d. Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą Nr. 20-07-1096 (toliau – ir Vertinimo ataskaita). Nekilnojamojo turto rinkos vertę nustatė UAB „Inreal“ vertintojas T. B., turintis turto vertintojo kvalifikaciją. Turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota atlikti turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių valstybinę priežiūrą įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 str. 1 d.). Žemės sklypo ir jame esančio nekilnojamojo turto Vertinimo ataskaita yra galiojanti, todėl laikytina leistinu ir tinkamu įrodymu nustatant atlyginimo dydį už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą ir jame esantį nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teise priklausantį atsakovams.

5.       Pareiškėja teigė, kad nurodytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovams pagal Vertinimo ataskaitą nustatytas atlyginimo dydis už žemės sklype esančio nekilnojamojo turto (paslaugų paskirties pastato – valiutos keityklos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą visuomenės poreikiams yra teisingas ir atspindi paimtos visuomenės poreikiams nuosavybės rinkos vertę. Todėl prašoma atlyginimo dydį už visuomenės poreikiams paimamą nekilnojamąjį turtą (paslaugų paskirties pastatą – valiutos keityklą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyti pagal Vertinimo ataskaitoje ir NŽT 2021 m. balandžio 12 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte Nr. ŽVP-812-(1.18.) nustatytą nuostolių dydį – 44 700 Eur.

6.       Atsakovai A. M., R. M., A. K. ir Z. K. atsiliepime į pareiškėjos pareiškimą nurodė, jog jų netenkina akte nustatytas atlyginimo už jų paimamą nekilnojamąjį turtą dydis. Atsakovai teigė, jog nebuvo įvertinta uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Monetis“, kuri vykdė veiklą paimtame visuomenės poreikiams žemės sklype atsakovams nuosavybės teise priklausančiame paslaugų paskirties pastate – valiutos keitykloje, patirtinų nuostolių suma. Paėmus pastatą visuomenės poreikiams UAB „Monetis“ ūkinė komercinė veikla buvo nutraukta, įmonė patyrė nuostolių. Atsakovai, kaip patalpų savininkai, dėl paimamo nekilnojamojo turto neteko nuomos pajamų, nes pastatas buvo nuomojamas būtent UAB „Monetis“ veiklai vykdyti. Iš viso per 2018–2020 metų laikotarpį gauta (išmokėta) 115 928 Eur nuomos pajamų, o neišmokėta suma sudaro 62 372 Eur. Bendros nuomos pajamos už nurodytą laikotarpį sudaro 178 300 Eur. Be to, atsakovas A. K., kaip vienintelis UAB „Monetis“ akcininkas, dėl paimamo nekilnojamojo turto neteks dividendais gaunamų pajamų.

7.       Atsakovų įsitikinimu, visuomenės poreikiams paimant asmeniui nuosavybės teise priklausantį turtą, turi būti teisingai atlyginta ne tik turto rinkos vertė, tačiau ir visi kiti nuostoliai, jeigu visuomenės poreikiams paimamame turte buvo vykdoma ūkinė komercinė veikla. Tokiu atveju visiškai atlygintini nuostoliai, susiję su ūkinės ir komercinės veiklos nutraukimu.

8.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjos pareiškimą nurodė, jog su juo sutinka.

9.       Nacionalinė žemės tarnyba nurodė, jog žemės paėmimo visuomenės poreikiams pagrindus, sąlygas ir tvarką Lietuvos Respublikoje, kai ši žemė reikalinga ypatingos valstybinės svarbos projektams įgyvendinti, reglamentuoja Žemės paėmimo įstatymas. Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę.

10.       Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 20-07-1096 buvo parengta 2020 m. liepos 31 d., ją rengė UAB „Inreal“ atestuotas nekilnojamojo turto vertintojas T. B., todėl paimamo pastato rinkos vertė apskaičiuota teisingai ir pagrįstai taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą.

II.

11.       Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimu pareiškėjos pareiškimą patenkino:

1) nustatė atsakovams A. K. ir Z. K. 22 350 Eur atlyginimo dydį už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2021 m. balandžio 12 d. aktu Nr. ŽVP-812-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožui nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstruoti) Kalvarijos savivaldybėje“ paimtą bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą 1/2 dalį nekilnojamojo daikto – paslaugų paskirties pastato – valiutos keityklos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini);

2) nustatė, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, už kurią pagal pavedimą veikia valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija, 2021 m. gegužės 27 d. AB „Swedbank“ banko mokėjimo nurodymu Nr. MP-2490/S įmokėta į notarės A. A. depozitinę sąskaitą, esančią AB SEB banke, atlyginimo 22 350 Eur suma už visuomenės poreikiams paimtą bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą 1/2 dalį nekilnojamojo daikto – paslaugų paskirties pastato – valiutos keityklos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), iš notarinės depozitinės sąskaitos A. K. ir Z. K. bus išmokėta tik atlaisvinus nekilnojamąjį daiktą – paslaugų paskirties pastatą – valiutos keityklą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));

3) nustatė atsakovams R. M. ir A. M. 22 350 Eur atlyginimo dydį už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2021 m. balandžio 12 d. aktu Nr. ŽVP-812-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožui nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstruoti) Kalvarijos savivaldybėje“ paimtą bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą 1/2 dalį nekilnojamojo daikto – paslaugų paskirties pastato – valiutos keityklos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini); 4) nustatė, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, už kurią pagal pavedimą veikia valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija, 2021 m. gegužės 27 d. AB „Swedbank“ banko mokėjimo nurodymu Nr. MP-2491/S įmokėta į notarės A. A. depozitinę sąskaitą, esančią AB SEB banke, atlyginimo 22 350 Eur suma už visuomenės poreikiams paimtą bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą 1/2 dalį nekilnojamojo daikto – paslaugų paskirties pastato – valiutos keityklos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), iš notarinės depozitinės sąskaitos R. M. ir A. M. bus išmokėta tik atlaisvinus nekilnojamąjį daiktą – paslaugų paskirties pastatą – valiutos keityklą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Teismas atsakovų prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkino.

12.       Teismas, apžvelgęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, konstatavo, kad atsakovai nepagrindė jokiais įrodymais ir argumentais, jog turto vertintojas Vertinimo ataskaitoje neteisingai apskaičiavo pastato rinkos vertę. Teismas pažymėjo, jog neturi pagrindo abejoti turto vertintojo Vertinimo ataskaitoje nustatyta pastato rinkos verte. Vertinimo ataskaitą vertino išsamia, detalizuota, nes joje konkrečiai nurodyti ir aptarti tinkamiausi pastato rinkos vertės skaičiavimo metodai ir būdai. Ataskaita pagrįsta skaičiavimais ir teisės aktų normomis. Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus, byloje esančius įrodymus, sprendė, jog atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą pastatą dydis buvo pagrįstai nustatytas pagal Vertinimo ataskaitoje nurodytą nekilnojamojo turto rinkos vertę, kuri nurodoma Žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte.

13.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog galimi UAB „Monetis“ ūkinės komercinės veiklos nuostoliai dėl pastato paėmimo visuomenės poreikiams nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Nagrinėjamos bylos dalykas yra visuomenės poreikiams paimto nekilnojamojo turto – statinio – valiutos keityklos rinkos vertės nustatymas, o ne UAB „Monetis“ ūkinės komercinės veiklos nuostoliai. Teismas atsižvelgęs į tai, kad atsakovai nepagrindė aplinkybės, jog Vertinimo ataskaita neteisinga ar nepagrįsta, pareiškėjos pareiškimą patenkino ir atlyginimo dydį atsakovams nustatė pagal Vertinimo ataskaitoje nustatytą pastato rinkos vertę.

14.       Teismas, įvertinęs, jog šioje administracinėje byloje ginčas nebuvo išspręstas atsakovų naudai, jų prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, netenkino.

III.

15.       Atsakovai A. K., Z. K., R. M. ir A. M. apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. administracinėje byloje paskirti teismo ekspertizę ir nustačius papildomus atsakovų patirtus nuostolius padidinti kompensacijos dydį arba perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; 2) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas; 3) sustabdyti šios administracinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą prašant ištirti, ar Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostatas neprieštarauja Konstitucijos 23 ir 29 straipsnių nuostatoms bei konstituciniams teisinės valstybės ir teisingumo principams.

16.       Atsakovai nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvais, kadangi nustatyta kompensacija už pastatą nepadengia visų atsakovų, kaip fizinių asmenų nuostolių: prarastų verslo ir nuomos veiklos pajamų. Atsakovai nesutinka, kad jie turėtų reikšti atskirus reikalavimus, nes tokiu atveju reikštų, kad teismas skatina papildomą bylinėjimąsi, nors tikslinga ir teisinga yra išspręsti visus klausimus, susijusius su kompensavimu už paimamą turtą, vienoje byloje, išsprendžiant bei įvertinant visus kompesuotinus nuostolius dėl paimamo turto.

17.       Atsakovai nesutinka su teismo aiškinimu, kad šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas nenumato galimybės kompensuoti tokių nuostolių, kuriuos įrodinėjo atsakovai, o galima atlyginti tik už nekilnojamąjį turtą. Teismas turėjo pareigą teisės aktuose esančias teisės spragas užpildyti arba tiesiogiai taikyti Konstituciją.

18.       Atsakovų teigimu, ginčui aktualiame teisiniame reguliavime numatyta, jog visuomenės poreikiams paimant asmeniui nuosavybės teise priklausantį turtą, turi būti teisingai atlyginta ne tik turto rinkos vertė, tačiau ir visi kiti nuostoliai, jeigu visuomenės poreikiams paimame turte buvo vykdoma ūkinė komercinė veikla. Tokiu atveju yra atlygintini nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos nutraukimu. Faktą, jog atsakovai patirs nuostolius, patvirtina byloje pateikti įrodymai, kurie liko pirmosios instancijos teismo neištirti ir neįvertinti. Teismas netesingai interpretavo, kad nuostolius patirs tik UAB „Monetis“, tačiau nuostolius patirs ir atsakovai A. K. ir Z. K., kurie neteks pajamų iš verslo bei nuomos veiklos, to pirmosios instancijos teismas iš esmės net netyrė ir nevertino, laikydamasis pozicijos, kad šių asmenų patirti nuostoliai tariamai nesusiję su byla.

19.       Atsakovai prašo apeliacinės instancijos teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies prieštaravimo Konstitucijos 23 ir 29 straipsnių nuostatoms bei konstituciniams teisinės valstybės ir teisingumo principams.

20.       Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su juo nesutinka. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialines ir procesines teisės normas, teisingai nustatė byloje vertintinas aplinkybes bei tinkamai išnagrinėjo byloje pateiktus įrodymus, dėl ko teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

21.       Pareiškėja pažymi, kad apeliaciniame skunde nurodomi atsakovų argumentai yra formalūs ir deklaratyvūs. Atsakovai teisingai cituoja Konstitucinio Teismo nutarimų nuostatas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, tačiau toliau savo skunde taisykles aiškina ir interpretuoja išeidami už įstatyminio reguliavimo ribų teigdami, kad turi būti atlyginami ne tik tie nuostoliai, kurie yra susiję su visuomenės poreikiams paimamu žemės sklypu, bet ir atlyginami galimai ateityje kilsiantys nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos visuomenės poreikiams paimame pastate nutraukimu arba perkėlimu.

22.       Pareiškėja nurodo, kad vien atsakovų įsitikinimas, kad teismas nustatė netinkamą atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamą nekilnojamąjį turtą dydį, yra subjektyvi atsakovų nuomonė, o tai, kad atsakovų netenkina nustatytas atlyginimo dydis, savaime nereiškia, kad toks atlyginimas yra neteisingas ar, kad yra pažeidžiami nuosavybės neliečiamumo ir teisingo atlyginimo už paimamą nuosavybę principai.

23.       Pareiškėja sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovai prašoma paskirti ekspertize siekė pagrįsti ateityje galbūt atsirasiančius nuostolius, susijusius su UAB „Monetis“ verslo verte ir ūkinės komercinės veiklos nutraukimu ar perkėlimu, kurie su nagrinėjama byla nėra susiję. Pažymi, jog atlyginimą už paimamą žemę įstatymų leidėjas sieja tik su žemės paėmimo metu patiriamais, o ne su galimais ateityje atsirasiančiais nuostoliais. Teisės aktai nenumato teisės į negautų pajamų, taip pat, dėl likusio turto pablogėjimo tenkančių papildomų išlaidų atlyginimą.

24.       Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas teisingai atskleidė bylos esmę, pritaikė materialines ir procesines teisės normas, teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Pareiškėja laikosi pozicijos, jog atsakovai prašymu kreiptis į Konstitucinį Teismą siekia užvilkinti bylos nagrinėjimo procedūras. Nesutikimas su padarytomis išvadomis, įstatymo aiškinimu bei taikymu teismo sprendime savaime nėra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl vienų ar kitų įstatymo nuostatų atitikties Konstitucijai, todėl pareiškėja prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovų prašymą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, atmesti.

25.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

26.       Nacionalinė žemės tarnyba, sutikdama su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu, nurodo, kad nuostoliai, galimai atsirandantys dėl komercinės veiklos apribojimų, nustatomi tik paimamam sklypui, o kiti nuostoliai, kurie tiesiogiai nesusiję su paimamu žemės sklypu, nėra atlyginami. Žemės paėmimo įstatymas nenumato teisės į negautų pajamų, dėl likusio turto pablogėjimo tenkančių papildomų išlaidų atlyginimo, neturtinės žalos atlyginimo.

27.       Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovai neturi įgaliojimų atstovauti UAB „Monetis“ interesams. Taip pat sutiko su teismo išvada, kad turto vertinimo ataskaita yra teisinga, kol ji nėra nuginčyta teisme. Byloje nėra duomenų, kad vertinimo ataskaita būtų nuginčyta, taip pat, nėra faktinių duomenų ir įtikinamų argumentų, leidžiančių abejoti jos turiniu.

28.       Nacionalinė žemės tarnyba nurodo, kad Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostata neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio nuostatoms. Dėl paminėtos Žemės įstatymo nuostatos yra suformuota teismų praktika, o ir pačioje teisės normoje konkrečiai numatyta, kad nuostoliai, kurie turi būti atlyginami žemės sklypo ar kito nekilnojamojo turto savininkui, yra susiję su konkretaus žemės sklypo ar kito nekilnojamojo turto paėmimu ir tik su turtu paėmimo metu patiriamais, o ne su galimais ateityje atsirasiančiais nuostoliais.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

29.       Teisėjų kolegija, visų pirma, pasisakydama dėl nagrinėjimo dalyko apeliacinės instancijos teisme, primena, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo (ginčui reikšminga 2019 m. birželio 6 d. įstatymo Nr. XIII-2203 redakcija), nustatančio žemės paėmimo visuomenės poreikiams pagrindus, sąlygas ir tvarką Lietuvos Respublikoje, kai ši žemė reikalinga ypatingos valstybinės svarbos projektams įgyvendinti, 6 straipsnio, reglamentuojančio ginčų dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams nagrinėjimą, nuostatas, projektą įgyvendinanti institucija per 60 dienų nuo to, kai sužino, kad žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas nepasirašo žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto šio įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje numatytu atveju, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka privalo kreiptis į apygardos administracinį teismą pagal visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo buvimo vietą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo. Teismas, gavęs projektą įgyvendinančios institucijos pareiškimą, nustato žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui, nesutinkančiam pasirašyti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto, 30 dienų terminą raštu pateikti savo atsiliepimą į projektą įgyvendinančios institucijos pareiškimą (Žemės paėmimo įstatymo 6 str. 1 d.); teismas ne vėliau kaip per 14 dienų nuo žemės savininko ir (ar) kito naudotojo atsiliepimo pateikimo dienos arba termino, nustatyto atsiliepimui pateikti, pabaigos priimdamas nutartį išsprendžia klausimą, ar patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą (Žemės paėmimo įstatymo 6 str. 2 d.); apygardos administracinis teismas, priėmęs nutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, toliau nagrinėja ginčą dėl kitų projektą įgyvendinančios institucijos pareiškime, žemės savininko ir (ar) kito naudotojo atsiliepime nurodytų klausimų, tarp jų ir dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę. Jeigu teismas nustato kitą paimamo žemės sklypo ar kito turto vertę ir jo savininkų ir (ar) naudotojų patirtų išlaidų dydį, negu nurodyta žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte, už paimamą visuomenės poreikiams žemę atsiskaitoma teismo sprendime nurodytomis sąlygomis. Jeigu teismas nustato, kad žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas turi gauti mažesnį atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamą žemę negu suma, kurią projektą įgyvendinanti institucija buvo pervedusi į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pervedama atlyginimo suma yra atitinkamai sumažinama (Žemės paėmimo įstatymo 6 str. 4 d.); apygardos administracinio teismo nutartis, kuria išsprendžiamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo klausimas, per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka paduodant atskirąjį skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokį atskirąjį skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo atskirojo skundo gavimo dienos. Apygardos administracinio teismo sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Žemės paėmimo įstatymo 6 str. 5 d.).

30.       Apibendrinant minėtas teisinio reguliavimo nuostatas, pažymėtina, kad procese, kuriame sprendžiama dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, yra akivaizdus viešojo intereso elementas, dėl ko teismas privalo būti itin aktyvus, savo iniciatyva tirti reikšmingas bylos aplinkybes, gali peržengti prašymo reikalavimo ribas, jeigu to nepadarius, būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai (ABTĮ 80 str. 2 d.).  Kita vertus, aktyvus teismo vaidmuo neatleidžia administracinės bylos proceso šalių nuo pareigų, turimų tokiame procese, inter alia (iš lot. be kita ko) savo prašymus ir atsikirtimus pagrįsti leistinais įrodymais.   

31.       Bylos duomenimis, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai                          2021 m. rugsėjo 14 d. nutartimi patvirtino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2021 m. balandžio 12 d. akto Nr. ŽVP-812-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožui nuo 56,83 iki 97,06 km rekonstruoti) Kalvarijos savivaldybėje“ teisėtumą, ši nutartis yra įsiteisėjusi, pagrindo vertinti, kad šis klausimas išspręstas pažeidžiant administracinės bylos proceso šalių ar kitų asmenų, inter alia UAB „Monetis“, kurios dalyvis ir administracijos vadovas, yra atsakovas A. K., teises ar teisėtus interesus, nėra.

32.       Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, 2021 m. rugsėjo 14 d. priėmęs nutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, nagrinėdamas ginčą dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę, nebuvo pakankamai aktyvus nagrinėdamas pareiškėjos prašyme nurodytas aplinkybes, iš esmės apsiribodamas tik detalesniu atsakovų procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų vertinimu, dėl ko dalis aplinkybių, būtinų teisėto ir pagrįsto sprendimo priėmimui, liko neįvertintos: bylos duomenimis, dalis atsakovams nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto – paslaugų paskirties pastato – valiutos keityklos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio visuomenės poreikiams paimtame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), yra (buvo) išnuomoti UAB „Monetis“, kuri čia vykdo (vykdė) ūkinę-komercinę veiklą ir kuri yra pareiškusi prašymą atlyginti nuostolius, kuriuos ji patirs dėl investicijų į pastatą ir nebegalėdama tęsti veiklos šiose patalpose. Pažymėtina, kad 2020 m. birželio 3 d. Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitoje Nr. 20-07-1096 yra įvertinta UAB „Monetis“ kitų patiriamų turtinių netekimų / nuostolių, susijusių su investicijomis į pastatą,  vertė (5 330 Eur), o dėl pastato savininko, kaip UAB „Monetis“ akcininko, prašymo apskaičiuoti su UAB „Monetis“ veiklos nutraukimu susijusius nuostolius, kylančius iš pastato nugriovimo ir veiklos nutraukimo, be kita ko, nurodyta: užsakovas ir / ar pastatų savininkai nepateikė patalpų nuomos sutarties kopijos; nekilnojamo turto nuomos sutartys prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudotos tik tuo atveju, jei jos registruotos Nekilnojamojo turto registre. Galimai sudaryta nuomos sutartis nėra registruota viešame registre, dėl ko pretenzijos dėl išankstinio nuomos sutarties nutraukimo negali būti traktuojamos kaip faktinės ir neginčytinos ir dėl ko turto vertintojai nenustatė fakto, kad nuostoliai, galimai kylantys dėl išankstinio nuomos nutraukimo, egzistuoja; dėl bendrovės prašymo kompensuoti nuostolius, galimai kylančius dėl veiklos nutraukimo visuomenės poreikiams paimamame pastate, pažymėta, kad iš pateiktų dokumentų nėra galimybės nustatyti, ar bendrovė yra įsteigta valiutos keitimo ir finansinių paslaugų teikimui, be to, verslo savininkas ir / ar bendrovės vadovas, vykdydamas komercinę veiklą, turi įsivertinti veiklos riziką ir priimti atitinkamus sprendimus, siekiant veiklos tęstinumo ir pelningos veiklos, todėl, nesant pakankamai informacijos, patvirtinančios bendrovės veiklos sustabdymo būtinumo faktą, taip pat nesant informacijos apie išnaudotas galimybes perkelti bendrovės veiklą į kitas patalpas, bei, atsižvelgiant į tai, kad bendrovės veiklos strategija ir prisiimamos rizikos yra bendrovės vadovų kompetencija, turto vertintojai nenustatė fakto, kad nuostoliai, galimai kylantys dėl privalomo bendrovės veiklos sustabdymo, egzistuoja.

33.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime dėl UAB „Monetis“ patiriamų turtinių netekimų / nuostolių, susijusių su investicijomis į pastatą, vertės (5 330 Eur) atlyginimo visiškai nepasisakė,  o dėl su UAB „Monetis“ veiklos nutraukimu susijusių nuostolių, pažymėjo, kad: galimi UAB „Monetis“ ūkinės-komercinės veiklos nuostoliai dėl pastato paėmimo visuomenės poreikiams nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, kuris (bylos dalykas) yra visuomenės poreikiams paimto nekilnojamojo turto – statinio – valiutos keityklos rinkos vertės nustatymas; turto vertinimo ataskaita yra laikoma teisinga, kol Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota atlikti turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių valstybinę priežiūrą įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra jokių pagrįstų duomenų, jog atsakovai teisės aktų nustatyta tvarka įgalioti atstovauti UAB „Monetis“, arba pati UAB „Monetis“ būtų ginčijusi Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą Nr. 20-07-1096 įstatymo nustatyta tvarka, todėl UAB „Monetis“ nelaikytina suinteresuotu asmeniu byloje, nes atlyginimo už pastatą vertės nustatymas nėra susijęs su UAB „Monetis“ verslo nuostolių skaičiavimu. 

34.       Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl nuostolių, kuriuos galimai patirs UAB „Monetis“ dėl veiklos nutraukimo visuomenės poreikiams paimamame pastate, atlyginimo klausimo išsprendimo šiame procese, pažymi, kad pagal Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatas, paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, turi būti išspręstas klausimas ne tik dėl teisingo atlyginimo už paimamą žemę jos (žemės) savininkui, bet ir klausimas dėl pastarajam ir (ar) kitam naudotojui atlyginimo už paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančius sodinius, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertę, visų kitų savininko ir (ar) kito naudotojo nuostolių, patirtų dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto išlaidos – taigi, ir čia aptarti pastato, esančio visuomenės poreikiams paimame žemės sklype, naudotojo, inter alia (iš lot. be kita ko) nuomininko, nuostoliai. 

35.       Aplinkybė, kad, kaip nurodoma turto vertinimo akte, atsakovės Z. K. ir UAB „Monetis“ nuomos sutartis nėra registruota Nekilnojamojo turto registre, teisėjų kolegijos vertinimu, savaime nėra kliūtis ja remtis / ją vertinti procedūroje dėl privačios žemės visuomenės poreikiams paėmimo: Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) CK 1.75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymas gali nustatyti privalomą tam tikrų sandorių teisinę registraciją. CK 6.478 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre.

36.        Kasacinio teismo praktikoje aiškinama, kad tokios registracijos tikslas – išviešinti sandorio sudarymo faktą tretiesiems asmenims, o nesilaikius įstatymo nustatyto reikalavimo įregistruoti sandorį, šalims sandoris galioja, tačiau neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš juos remdamosi kitais įrodymais (CK 1.75 straipsnio 2 dalis), pvz., liudytojų parodymais ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2010; 2013 m. kovo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2013). Tačiau kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad ne visi tretieji asmenys turi suinteresuotumą būti informuoti apie privalomai registruotino sandorio sudarymą, o tik tie, kurių teisėms ir pareigoms tokio sandorio sudarymas gali turėti įtakos, t. y. kurių interesai yra tiesiogiai susiję su tokio sandorio dalyku (objektu). Pavyzdžiui, asmeniui, ketinančiam įsigyti nekilnojamojo turto, yra svarbu žinoti, apie šiam turtui taikomus suvaržymus (hipoteka, nuoma), nes tai lemia ne tik asmens apsisprendimą daiktą įsigyti, bet ir jo, kaip būsimo daikto savininko, teisių ir pareigų apimtį; finansų įstaigai, skolinančiai lėšas, reikšminga yra žinoti apie sutuoktinių sudarytą vedybų sutartį ir pan. Dėl to tokiais atvejais, kai tam tikrą privalomai registruotiną, bet neįregistruotą sandorį siekiama panaudoti prieš trečiuosius asmenis, kurių teisiniams interesams, susijusiems su sandorio dalyku, sandorio sudarymas gali turėti įtakos, CK 1.75 straipsnio 2 dalyje nustatytas apribojimas juo remtis turi būti taikomas. Tačiau jeigu tokį sandorį siekiama panaudoti prieš trečiąjį asmenį, kuris teisinio intereso, susijusio su sandorio dalyku, neturi, tai nepriklausomai nuo to, ar sandoris yra įregistruotas, pirmiau nurodytas apribojimas juo remtis netaikytinas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2010, 2013 m. kovo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2013). Pavyzdžiui, kasacinio teismo praktikoje aiškinama, kad nuomos sutartis, laikantis sutarties uždarumo principo, visų pirma yra skirta nuomos sutarties šalių tarpusavio teisiniams santykiams sureguliuoti, todėl pagal teisės aktų reikalavimus neišviešinta nuomos sutartis negali turėti įtakos trečiųjų asmenų teisėms ar pareigoms, o nagrinėtos civilinės bylos atveju – ieškovės teisei reikalauti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir administravimo išlaidų apmokėjimo iš buto savininko (žr., pvz.,  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-916/2021). 

37.       Nagrinėjamo ginčo atveju, priešingai nei minėtais atvejais (žr. nutarties 35 p.), neišviešintą nuomos sutartį siekiama panaudoti prieš trečiąjį asmenį – valstybę, atstovaujamą Susisiekimo ministerijos, kuri (valstybė) teisinio intereso, susijusio su sandorio dalyku, t. y. patalpomis pastate, iki paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projekto paskelbimo, neturėjo, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamo ginčo atveju CK 6.478 straipsnio 2 dalies nuostata netaikytina, juo labiau, kad aplinkybė, jog UAB „Monetis“ pastate vykdo (vykdė) ūkinę-komercinę veiklą, nėra ginčijama: kaip jau minėta, 2020 m. birželio 3 d. Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitoje Nr. 20-07-1096 yra įvertinta UAB „Monetis“ kitų patiriamų turtinių netekimų / nuostolių, susijusių su investicijomis į pastatą, vertė (5 330 Eur). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad bylos nagrinėjimo dalykas yra tik visuomenės poreikiams paimto nekilnojamojo turto – statinio – valiutos keityklos rinkos vertės nustatymas, o ne UAB „Monetis“ ūkinės-komercinės veiklos nuostoliai (žr. nutarties 32 p.), nėra pagrįsta, kadangi šio proceso metu turi būti išspręstas klausimas ir dėl UAB „Monetis“ galimai patirtų nuostolių dėl veiklos nutraukimo visuomenės poreikiams paimamame pastate (žr. nutarties 33 p.), dėl ko UAB „Monetis“ laikytina suinteresuotu asmeniu šiame procese, kuriame ji, esant tam pagrindui, gali ginčyti Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą Nr. 20-07-1096.

38.       Atsižvelgiant į aptartų faktinių aplinkybių visumą ir teisinio reguliavimo nuostatas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu nagrinėjamu atveju turėtų būti naudojamasi trūkumų šalinimo institutu ir siūloma pareiškėjui tikslinti pareiškimą, nurodant atsakovu ir UAB „Monetis“ (ABTĮ 12 str., 33 str. 1 d.) , o aplinkybė, kad šis asmuo nebuvo įtrauktas į žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, negali būti kliūtis išspręsti klausimą dėl pastarojo nuostolių, galimai patirtų pastatą paimant visuomenės poreikiams, atlyginimo:  EŽTT jurisprudencijoje yra konstatuota, kad tais atvejais, kai asmens turtas buvo nusavintas, turi būti nustatyta procedūra, užtikrinanti visa apimantį ekspropriacijos padarinių įvertinimą, įskaitant kompensacijos sumos, derančios su nusavinto turto verte, priteisimą, asmenų, turinčių teisę į kompensaciją, nustatymą ir bet kokių kitų su nusavinimu susijusių klausimų išsprendimą (žr., pvz., EŽTT 2009 m. gruodžio 22 d. Didžiosios kolegijos sprendimo byloje Guiso-Gallisay prieš Italiją, peticijos Nr. 58858/00, 94–95 p.; 2012 m. spalio 25 d. Didžiosios kolegijos sprendimo byloje Vistinš ir Perepjolkins prieš Latviją, peticijos Nr. 71243/01, 111 p.). Nors UAB „Monetis“ nebuvo įtraukta į žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, duomenis apie šią procedūrą, atsižvelgiant į tai, kad jos dalyvis ir administracijos vadovas yra atsakovas A. K., inter alia (iš lot. be kita ko) apie Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartį, ji turėjo.

39.       Pažymėtina, kad įtraukus į procesą UAB „Monetis“, būtų sudaryta galimybė atsakovams, kurių dalis yra UAB „Monetis“ dalyviai, aiškiau suformuluoti savo reikalavimus dėl atlygio už visuomenės poreikiams paimamą turtą dydžio: juridiniai asmenys turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja nuosavybės ar patikėjimo teise (CK 6.48 str. 1 d.) ir neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus (CK 6.50 str. 2 d.).  Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad 2020 m. birželio 3 d. Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitoje Nr. 20-07-1096 nėra įvertinta, kaip turima teisė, kuria atsakovai naudojasi žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalimi, kurioje yra jiems nuosavybės teise priklausantis nekilnojamas daiktas – paslaugų paskirties pastatas – valiutos keitykla (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įtakoja šio turto (pastato) rinkos vertę.

40.       Kadangi minėtų procesinės teisės normų pažeidimas yra pagrindas panaikinti sprendimą, nes dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla, be to, tokio pobūdžio trūkumai negali būti pašalinti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 ir 2 p. ir 146 str. 1 d.).

41.       Panaikinus skundžiamą sprendimą ir bylą šioje dalyje perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nėra pagrindo pasisakyti dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų, inter alia dėl atsakovų prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Konstitucinio Teismo ir EŽTT jurisprudencijoje dėl asmeninės nuosavybės apsaugos pažymima, kad teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę principas reiškia, jog savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas savo turto; asmuo, kurio nuosavybė paimama visuomenės poreikiams, turi teisę reikalauti, jog nustatytas atlyginimas būtų lygiavertis paimamai nuosavybei (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2005 m. liepos 8 d., 2008 m. gegužės 20 d. nutarimus). Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnis taip pat negarantuoja teisės į visišką kompensaciją visais atvejais (žr., pvz., EŽTT 2004 m. birželio 22 d. Didžiosios kolegijos sprendimo byloje Broniowski prieš Lenkiją, peticijos Nr. 31443/96, 182 p.; 2012 m. spalio 25 d. Didžiosios kolegijos sprendimo byloje Vistinš ir Perepjolkins prieš Latviją, peticijos Nr. 71243/01, 112 p.).   

            Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovų A. K., Z. K., R. M. ir A. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Arūnas Dirvonas

        Ričardas Piličiauskas

        Veslava Ruskan