Administracinė byla Nr. eI-807-484/2019
Proceso Nr. 3-61-3-03321-2018-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4.2.;
18.6.1.3.; 55.1.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. spalio 17 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant pareiškėjai L. P., jos atstovams advokatui K. P. ir A. P.,
atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei I. Z.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. P. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys: Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Pavilnių ir Verkių regioninio parko direkcija) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas
nustatė:
Pareiškėja L. P. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimą ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir atsakovė) per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suformuoti grąžintinos natūra žemės plotuose prie (duomenys neskelbtini) gatvės, Vilniaus mieste ir įsiterpusiame tarp (duomenys neskelbtini) gatvės ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teisių atkūrimui natūra žemės sklypus, atlikti šių sklypų kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti žemės sklypų planus, pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir perduoti patvirtintus žemės sklypų planus kartu su kitais dokumentais Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui (el. byla I t., 32-37 psl.).
Skunde pareiškėja nurodo, kad yra pretendentė į buvusios savininkės I. R. – S. Vilniaus mieste turėtos žemės nuosavybės teisių atkūrimą. Pareiškėja dar 1991 metais pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir visus giminystę su buvusia žemės savininke ir buvusios savininkės nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus. Nepaisant to, jai iki šiol neatkurtos nuosavybės teisės į daugiau kaip 81,6331 ha žemės, kuri tiek visuotinės žemės nacionalizacijos metu, tiek prasidėjus nuosavybės teisių atkūrimo procesui pateko į Vilniaus miesto teritorijos ribas.
Paaiškina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 583 ,,Dėl ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriu ypač vertingų teritorijų, esančių valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose, ribų patvirtinimo“ (toliau – Nutarimas Nr. 583) patvirtino Pavilnių regioninio parko ypač vertingų teritorijų planą, į kurio ribas pateko ir didžioji dalis buvusios savininkės turėtos žemėnaudos. Tokiu būdu žemė buvo priskirta valstybės išperkamai pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 12 punktą. Tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu Nr. 1173 buvo nustatytos naujos Pavilnių regioninio parko rekreacinės teritorijos, jų plotas ir ribos. Pareiškėjos teigimu, teritorija prie (duomenys neskelbtini) gatvės, kurios ribos pažymėtos pridedamoje kadastro žemėlapio ištraukoje, nepatenka į Vilnios rekreacinės teritorijos ribas. Ši teritorija atitinkamai neturi valstybės išperkamos žemės statuso. Kita valstybinės išperkamos statuso neturinti teritorija yra greta jos sūnui A. P. priklausančio 0,7586 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, į kurį jai buvo atkurtos nuosavybės teisės, ir (duomenys neskelbtini) gatvės. Kadastrinio žemėlapio ištraukoje ši teritorija pažymėta rausva spalva.
Pareiškėja skunde pažymi, kad jos atstovas 2018 m. vasario 23 d. raštu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu grąžintino natūra žemės plote, prie (duomenys neskelbtini) g., Vilniaus mieste, suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui natūra, atlikti sklypo kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti žemės sklypo planą, pasiūlyti žemės sklypo specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir perduoti patvirtintą žemės sklypo planą kartu su kitais dokumentais Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui. Atsakydama į minėtą prašymą, Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2018 m. kovo 26 d. raštu informavo, kad dėl prašymo raštu kreipėsi į Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkciją dėl informacijos ir dokumentų, susijusių su rekreacinės teritorijos šalia (duomenys neskelbtini) gatvės įrengimo. Taip pat nurodė, kad gavusi nurodytą informaciją ir dokumentus, priims sprendimą dėl grąžintino žemės sklypo.
Pareiškėja skunde atkreipia dėmesį, kad jos atstovas 2018 m. rugpjūčio 6 d. raštu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu grąžintino natūra žemės plote, įsiterpusiame tarp (duomenys neskelbtini) gatvės ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurio ribos pažymėtos pridedamoje nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio ištraukoje, suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui natūra, atlikti sklypo kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti žemės sklypo planą, pasiūlyti žemės sklypo specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir perduoti patvirtintą žemės sklypo planą kartu su kitais dokumentais Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui.
Atsakovės 2018 m. rugsėjo 13 d. rašto turinys, anot pareiškėjos, patvirtina, jog abi paminėtos teritorijos nėra priskirtos valstybės išperkamai žemei (Vilniaus miesto savivaldybės administracija tokių pagrindų nenurodė), tačiau atsakovė iš esmės atsisako vykdyti jos raštuose suformuluotus prašymus ir dar kartą pakartoja 2018 m. kovo 26 d. rašte išsakytus teiginius, nors nuo minėto atsakymo praėjo penki mėnesiai, t. y. objektyviai pakankamas laiko tarpas gauti nurodytą informaciją ir dokumentus iš Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos bei priimti sprendimą dėl grąžintino žemės sklypo.
Pažymi, kad po Pavilnių regioninio parko ir jo zonų ribų plano pakeitimo ji nuosekliai siekė, kad laisvoje valstybinėje žemėje būtų formuojamas žemės sklypas nuosavybės teisių atkūrimui šalia (duomenys neskelbtini) g., teikė dėl to prašymus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui, kuris atitinkamai privalėjo kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių ir pateikti kartografinę medžiagą su pažymėtomis savininko turėto žemės sklypo ribomis, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius atitinkamai turėjo pradėti natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo projektavimą. Iš pridedamo susirašinėjimo su atsakove matyti, kad atsakovė nenurodo jokių šiuo metu esamų konkrečių kliūčių nuosavybės teisių atkūrimui, tačiau vilkina šio klausimo sprendimą, taip pat galimai planuoja specialiai pakeisti esamą detalųjį planą ir jame nustatyti valstybės išperkamos žemės statusą.
Pareiškėja reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus grindžia Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (2011 m. balandžio 20 d. nutarimo Nr. 457 redakcija; toliau – Tvarka) 106 punktu, kuris savivaldybės administracijos direktorių įpareigoja organizuoti miesto teritorijose žemės sklypų formavimą, kadastrinių matavimų rengimą ir patvirtinti šių žemės sklypų planus ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo žemėtvarkos skyriaus kreipimosi dienos.
Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo bylą nutraukti, o netenkinus prašymo dėl bylos nutraukimo, pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime atsakovė nurodo, kad 2017 m. sausio 4 d. Administracijoje buvo gautas A. P. prašymas organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – prisijungti papildomą žemės sklypą iki gatvės raudonosios linijos. Kadangi šis sklypas yra Pavilnių regioninio parko teritorijoje, Administracija 2017 m. sausio 25 d. raštu Nr. A51-3669/17(2.14.2.12-MP8) kreipėsi į Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkciją (toliau – Direkcija) su prašymu informuoti apie galimybę pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, prijungiant valstybinės žemės plotą prie esamos namų valdos, o nesant galimybės rengti formavimo ir pertvarkymo projektą, pateikti sklypo formavimui būtinus reikalavimus. Direkcija 2017 m. balandžio 3 d. raštu Nr. 2-62 informavo Administraciją ir A. P., kad nepritaria žemės sklypo (duomenys neskelbtini) didinimui laisvoje valstybinėje žemėje, kadangi esamas žemės sklypas yra Pavilnių regioninio parko rekreacinio funkcinio prioriteto zonos teritorijoje, kultūros paveldo požiūriu vertingų miestų, miestelių, kaimų ar jų dalių kraštovaizdžio išsaugojančiojo tvarkymo zonoje (GEk), todėl pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 12 punktą ši teritorija priskiriama valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžinama. Tačiau 2017 m. balandžio 7 d. raštu Nr. 2-73 „Dėl 2017 m. balandžio 3 d. rašto Nr. 2-62 duomenų patikslinimo“ Direkcija nurodė, kad neprieštarauja šio žemės sklypo didinimui laisvoje valstybinėje žemėje, kuri nepatenka į rekreaciniu požiūriu vertingą teritoriją.
Taip pat nurodo, kad Administracijoje 2018 m. kovo 13 d. buvo gautas A. P. prašymas organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – prisijungti papildomą žemės sklypą iki gatvės raudonosios linijos. Administracijos 2018 m. balandžio 13 d. raštu Nr. A51-29605/18(2.14.2.12-MP8) A. P. informuotas, kad dėl galimybės didinti žemės sklypą laisvoje valstybinėje žemėje reikia nustatyti (duomenys neskelbtini) gatvės parametrus, atitinkančius statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ reikalavimus. Administracija 2018 m. liepos 5 d. raštu Nr. A51-56518/18(2.14.2.12-MP8) kreipėsi kartotiniu prašymu į Direkciją. 2018 m. liepos 27 d. buvo gautas Direkcijos raštas Nr. 2-103 „Dėl esamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) didinimo laisvoje valstybinėje žemėje“, kuriame nurodoma, kad ji nepritaria formavimo ir pertvarkymo projekto namų valdos (duomenys neskelbtini) žemės sklypo didinimui laisvoje valstybinėje žemėje rengimui.
Administracijoje 2018 m. rugpjūčio 8 d. gautas Šedbaro advokatų profesinės bendrijos raštas „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus mieste“ (rašto reg. Nr. A50-25872/18), kuriame prašoma Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus kreiptis į Administracijos direktorių ir pateikti jam kartografinę medžiagą su pažymėtomis buvusios savininkės turėto žemės sklypo ribomis, o Administracijos prašoma grąžintino natūra žemės plote, įsiterpusiame tarp (duomenys neskelbtini) gatvės ir žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurios ribos pažymėtos pridedamoje nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio ištraukoje, suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui. Administracija 2018 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. A51-78565/18(2.14.2.12-MP8) kreipėsi į Direkciją, prašydama pateikti sklypo projektavimui būtinus apribojimus. Administracija 2018 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. A51-78562/18(2.14.2.12-MP8) „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ir sklypų suprojektavimo“ informavo Šedbaro advokatų profesinę bendriją, jog dėl žemės sklypo prie namų valdos (duomenys neskelbtini) pakartotinai kreiptasi į Direkciją, kuri savo kompetencijos ribose turi pateikti išvadas ir būtinus apribojimus naujo natūrinio žemės sklypo projektavimui. Gavus Direkcijos išvadas, klausimas bus nagrinėjamas pakartotinai, apie rezultatus bus pranešta raštu. Administracijoje 2018 m. rugsėjo 20 d. gautas Direkcijos raštas Nr. 2-123 „Dėl natūra grąžintino žemės sklypo šalia namų valdos (duomenys neskelbtini)“, kuriame iš esmės pritariama grąžintino žemės sklypo prie namų valdos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, formavimui ir pateikti projekto rengimo reikalavimai. Administracijos 2018 m. spalio 30 d. raštu Nr. A51-93794/18(2.14.2.12-MP8) „Dėl žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini) tiksliųjų kadastrinių matavimų parengimo“ UAB „Lyderio grupė“ perduota parengta preliminari žemės sklypo schema tiksliesiems kadastriniams matavimams parengti.
Pasak atsakovės, aukščiau nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ji, veikdama teisės aktų nustatyta tvarka, atlieka savo kompetencijai priskirtus veiksmus, todėl mano, kad pareiškėjos prašymas įpareigoti ją nuosavybės teisių atkūrimui natūra suformuoti žemės sklypą, įsiterpusį tarp (duomenys neskelbtini) gatvės ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atlikti šio sklypo kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti žemės sklypo planą, pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir perduoti patvirtintą žemės sklypo planą kartu su kitais dokumentais Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui, neturėtų būti patenkintas, nes sklypas yra formuojamas.
Paaiškina ir tai, kad sklypo formavimo procesas užtruko, nes vyko derinimas su Direkcija. Administracija nevilkina spręsti klausimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, jos veiksmai įtakoti kitos institucijos, dalyvaujančios atliekant sklypų projektavimą, sprendimais. Parengus ir nustatyta tvarka suderinus kadastrinius matavimus, Administracijos direktoriaus įsakymu bus patvirtintas sklypo planas, kuris bus perduotas Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriui.
Teigia, kad Administracijos ginčijamas raštas, kuriame pateikta informacija, jog laukiamas atsakymas iš Direkcijos, nepažeidžia pareiškėjos teisių, jame yra pateikta informacija, kad konkretus sprendimas pareiškėjos atžvilgiu bus priimtas po Direkcijos sprendimo gavimo, kas reiškia, jog informacinio pobūdžio dokumentas pareiškėjai nesukelia jokių teisinių pasekmių. Mano, kad byla dėl šio reikalavimo turėtų būti nutraukta.
Dėl žemės ploto prie (duomenys neskelbtini) gatvės formavimo nuosavybės teisių atkūrimui atsakovė paaiškina, kad 2012 m. sausio 9 d. buvo gautas pareiškėjos įgalioto asmens prašymas (Administracijoje reg. Nr. A50-773) suformuoti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) atodangos prieigose, nuosavybės teisių atkūrimui. Administracija, išnagrinėjusi prašymą ir faktinę situaciją, 2012 m. kovo 28 d. raštu Nr. A51-18824(2.14.2.12-MP8) priėmė sprendimą netenkinti pareiškėjos atstovo prašymo ir nurodė motyvus, jog prašomoje teritorijoje pagal (duomenys neskelbtini) atodangos tvarkymo planą, kuris parengtas atsižvelgiant į Aplinkos ministro 2007 m. spalio 4 d. įsakymą Nr. D1-509 „Dėl biologinės įvairovės išsaugojimo ir saugomų teritorijų planavimo bei tvarkymo 2007-2013 m. programos, skirtos Europos sąjungos struktūrinės paramos strategijos prioritetams įgyvendinti, patvirtinimo“ ir 2011 m. gegužės 20 d. išduotą leidimą statybos darbams, yra pradėti (duomenys neskelbtini) atodangos tvarkymo darbai. Taip pat nurodyta, kad projekto įgyvendinimas ir tvarkymo darbai finansuojami Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis. Taip pat informuojama, kad pareiškėjos atstovo prašyme nurodytas laikinasis statinys yra ekologiniu ir rekreaciniu požiūriu ypač vertingos teritorijos ribose, todėl pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnį, tokia žemė priskiriama valstybės išperkamai ir natūra negrąžinama, suprojektuoti žemės sklypą grąžinimui natūra prašyme nurodytoje vietoje prie (duomenys neskelbtini) gatvės nėra galimybių. Nurodo, kad Administracijoje 2018 m. kovo 1 d. gautas Šedbaro profesinės bendrijos, atstovaujančios pareiškėjos interesus, 2018 m. vasario 23 d. prašymas (reg. Nr. A50-6400/18) grąžintino natūra žemės plote, prie (duomenys neskelbtini) gatvės, kurio ribos pažymėtos pridedamoje ištraukoje, suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisėms atkurti natūra. Administracijos Miesto plėtros departamento 2018 m. kovo 26 d. raštu Nr. A51-23344/18(2.14.2.12-MP8) Šedbaro advokatų profesinei bendrijai nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) atodangos tvarkymo darbai buvo finansuojami Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, o už šio projekto įgyvendinimą buvo atsakinga Direkcija, taip pat informuota, jog Direkcija turi pateikti Administracijai informaciją ir dokumentus, susijusius su Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų panaudojimu įrengiant rekreacinę teritoriją šalia (duomenys neskelbtini) gatvės; išnagrinėjus gautus dokumentus, apie priimtus sprendimus dėl natūra grąžintino žemės sklypo formavimo, bus informuota vėliau. Administracijoje 2018 m. rugpjūčio 2 d. buvo gautas kartotinis Šedbaro advokatų profesinės bendrijos 2018 m. liepos 31 d. raštas (reg. Nr. A50-25258/18) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus mieste“. Administracija 2018 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. A51-78562/18(2.14.2.12-MP8) „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ir sklypų suprojektavimo“ informavo Šedbaro advokatų profesinę bendriją, jog žemės sklypas, kurį pageidauta grąžinti natūra šalia (duomenys neskelbtini) gatvės, yra intensyviai naudojamas (duomenys neskelbtini) atodangos lankymui. Sklypas patenka į šiuo metu galiojančio Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. 01A-66-V-568 „Dėl teritorijos prie (duomenys neskelbtini) gatvės nedidelių veiklos mastų detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtinto detaliojo plano ir jo sprendinių, ribas. Vilniaus miesto savivaldybė, įgyvendindama Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punkto nustatytas savarankiškas funkcijas teritorijų planavimo, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimo srityje, siekdama suderinti žemės savininkų bei kitų visuomenės sluoksnių interesus, išsaugoti esamą minėtos teritorijos urbanistinę sistemą, saugomas teritorijas, želdynus, užtikrinti tinkamą teritorijos socialinę, ekonominę, susisiekimo ir transporto sistemų eksploatavimą, pradėjo anksčiau minėto detaliojo plano korektūrą. Taigi, pareiškėja, nesutikdama su minėtame rašte pateikta informacija, teikiamu teismui skundu prašo ne tik panaikinti minėtą Administracijos raštą, tačiau ir įpareigoti Administraciją suformuoti sklypą prašomoje teritorijoje. Tačiau pažymi, kad pareiškėja skunde nenurodo nei vieno argumento, kodėl, jos nuomone, Administracijos raštas šioje reikalavimų dalyje yra nepagrįstas ir kokiu pagrindu prašomas suformuoti žemės plotas, esantis (duomenys neskelbtini) atodangos prieigose, vertinamas kaip laisvas.
Teigia, kad pagal detaliojo plano sprendinius pareiškėjos pageidaujamas plotas yra rekreacinių teritorijų naudojimo būdo, parko aptarnavimo objekto zonoje. Pažymi, kad vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punktu, siekiant suderinti žemės savininkų bei kitų visuomenės sluoksnių interesus, išsaugoti esamą minėtos teritorijos urbanistinę sistemą, saugomas teritorijas, želdynus, užtikrinti tinkamą teritorijos socialinę, ekonominę, susisiekimo ir transporto sistemų eksploatavimą, buvo nuspręsta atlikti galiojančio detaliojo plano sprendinių koregavimą. Pažymi, kad detaliojo plano sprendinių koregavimas iš esmės nekeičia pareiškėjos teisių apimties, nes pagal šiai dienai galiojančio detaliojo plano sprendinius pageidaujama teritorija yra rekreacinio būdo ir reikalinga parko infrastruktūrai užtikrinti, tai yra reikalinga prieigai prie (duomenys neskelbtini) atodangos. Dar daugiau, pagal (duomenys neskelbtini) atodangos tvarkymo planą, minėta teritorija numatyta kaip automobilių stovėjimo aikštelė. Todėl vertinant situaciją esamų faktinių aplinkybių kontekste, nepritarta sklypo projektavimui grąžinant natūra šioje vietoje, nes bus pažeistas visuomenės interesas, t. y. bus apribotas (duomenys neskelbtini) atodangos lankymas. Taigi, tokia žemė, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu, priskirtina valstybės išperkamai žemei ir į ją nuosavybės teisės natūra negali būti atkuriamos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teigia, kad atsakovės ginčijamas raštas laikytinas teisėtu bei pagrįstu, o prašymas įpareigoti formuoti sklypą šioje vietoje yra netenkintinas, nes akivaizdus visuomenės poreikis šiai teritorijai (el. byla, I t., 92-100 psl.).
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT), atstovaujama NŽT Vilniaus miesto skyriaus, atsiliepime į skundą prašė dėl pareiškėjos skundo pagrįstumo spręsti atsižvelgiant į šiame atsiliepime išdėstytus argumentus. NŽT atsiliepime pabrėžė, kad pagal Atkūrimo įstatymo nuostatas Vilniaus miesto savivaldybė sprendžia, ar galima grąžinti piliečiams jų turėtą nekilnojamąjį turtą natūra ir atitinkamai projektuoja grąžintinus natūra ir perduotinus piliečiams neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus individualiai statybai bei nustato piliečių naudojamų žemės sklypų ribas, plotą ir kitus kadastrinius duomenis. Taigi, šiuo atveju, jeigu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius papildomai suprojektuotų grąžinimui natūra žemės sklypą buvusios savininkės I. R.-S. žemėvaldos ribose prie namų valdos šalia (duomenys neskelbtini) gatvės, Vilniuje, NŽT galėtų spręsti ir galimai vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą natūros būdu pareiškėjos atžvilgiu. NŽT nuomone, yra reikalinga sulaukti oficialios Vilniaus miesto savivaldybės pozicijos dėl ginčo žemės statuso (el. byla, I t., 86-90 psl.).
Trečiasis suinteresuotas asmuo Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra žemės sklypo įsiterpusiame tarp (duomenys neskelbtini) gatvės ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, paaiškino, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 512 patvirtintu Pavilnių regioninio parko ir jo zonų ribų planu, nurodytas valstybinės žemės plotas patenka į Pavilnių regioninio parko Vilnios rekreacinio funkcinio prioriteto zonos teritoriją, kultūros paveldo požiūriu vertingų miestų, miestelių, kaimų ar jų dalių kraštovaizdžio išsaugančiojo tvarkymo zoną (GEk). Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 7 punktas nurodo, kad valstybinių draustinių, valstybinių parkų ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijų draustinių, taip pat rekreacinių zonų valstybinė žemė, miškai, vandenys, krūmai, pelkės, akmenynai ir kita nenaudojama žemė neparduodama, išskyrus pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymą parduodamą namų valdų, asmeninio ūkio, taip pat mėgėjų sodo ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemę bei iki 1 hektaro žemės ūkio veiklai tinkamus naudoti žemės plotus, įsiterpusius tarp privačios žemės sklypų. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 6 punktas nurodo, kad valstybinių parkų, valstybinių draustinių ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijose esančių draustinių, taip pat rekreacinių zonų teritorijose privačion nuosavybėn gali būti parduodami tik namų valdų, asmeninio ūkio, taip pat mėgėjų sodo ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai bei tarp privačios žemės sklypų įsiterpę žemės ūkio veiklai tinkami naudoti ne didesni kaip 1 ha žemės plotai. Šie įsiterpę žemės plotai privačion nuosavybėn be aukciono gali būti parduodami tik gretimų žemės sklypų savininkams, nesilaikant šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytos eilės. Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 6 punktas nurodo, kad saugomose teritorijose nuosavybės teisės į žemę, miškus ir vandens telkinius gali būti atkuriamos, žemės sandoriai sudaromi tik laikantis Įstatymų nustatytų žemės, miškų ir vandens telkinių naudojimo apribojimų, sąlygų ir reikalavimų, saugomų teritorijų nuostatų ir šių teritorijų planavimo schemų (ribų ir tvarkymo pianų), kitų šio įstatymo 5 straipsnyje nurodytų veiklą saugomose teritorijose reglamentuojančių dokumentų nustatytų reikalavimų.
Kadangi pareiškėja kelis kartus kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę su prašymu suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą, nurodydama skirtingus norimus įsigijimo tikslus (tai grąžinimą natūra, tai išpirkimą), užtruko sprendimo priėmimo procesas dėl sklypo formavimo galimybės ir teisėtumo šioje teritorijoje. Nurodo, kad šias teisės aktų nuostatas bei galutinę savo nuomonę dėl šio žemės sklypo formavimo Direkcija 2018 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. 2-123 pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai.
Dėl nuosavybės teisių atkūrimui natūra žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini) gatvės, Vilniuje, nurodo, kad šis valstybinės žemės plotas dalinai patenka į Pavilnių regioninio parko ekologinės apsaugos funkcinio prioriteto zoną bei (duomenys neskelbtini) kraštovaizdžio draustinio teritoriją, komunikacinės-inžinerinės paskirties intensyviai technogenizuotos aplinkos žemės kraštovaizdžio tvarkymo zoną (NTu), kurioje nurodyta esama stovėjimo aikštelė. Šis valstybinės žemės plotas taip pat patenka į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. 01A-66-V-568 „Dėl teritorijos prie (duomenys neskelbtini) gatvės nedidelių veiklos mastų detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtinto detaliojo plano ir jo sprendinių, ribas. Vadovaujantis Detaliojo plano sprendiniais pareiškėjos pageidaujamas plotas pagal sprendinius patenka į rekreacinių teritorijų naudojimo būdo parko aptarnavimo objekto zoną. (duomenys neskelbtini) atodangos tvarkymo plane minėta teritorija numatyta kaip automobilių stovėjimo aikštelė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu Nr. 1173 nagrinėjamos teritorijos dalis patenka į ekologiniu požiūriu ypač vertingą teritoriją. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasi Atkūrimo Įstatymo 12 straipsnio 12 punkto bei 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis, Direkcija teigia, kad pageidaujama gražinti teritorija priskirtina valstybės išperkamai žemei ir į ją nuosavybės teisės natūra neturi būti atkuriamos.
Teismo posėdžio metu pareiškėja ir pareiškėjos atstovai palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė teismo skundą tenkinti. Patikslindami skundo dalyką, pareiškėjos atstovai nurodė, jog siekia, kad atsakovė priimtų atitinkamą motyvuotą sprendimą dėl jos atstovo prašymuose suformuluotų reikalavimų. Pažymi, kad pareiškėja aiškaus atsisakymo suformuoti žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui natūra iš atsakovės nėra gavusi.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjos skundo netenkinti.
Teismo posėdyje trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovai nedalyvavo.
Teismas
konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos neveikimo, vykdant nuosavybės teisių atkūrimo į miesto teritorijoje esančią žemę natūra procedūrą pagal pareiškėjos pateiktus prašymus.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės I. R. – S. iki 1940 metų nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) (dabartinė Vilniaus miesto teritorija) turėtą žemę ir statinius.
Nuosavybės teisių atkūrimo bylų Nr. 5281 ir Nr. 5581 duomenimis nustatyta, kad vykdant nuosavybės teisių atkūrimą į buvusios savininkės I. R.-S. turėtą žemę, pareiškėjai buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypus prie nuosavybės teise turimų statinių: 1) 0,2000 ha (duomenys neskelbtini) , Vilniuje (Vilniaus miesto valdybos 1993 m. balandžio 8 potvarkis) Nr. 622V , 2) 0,5586 ha (duomenys neskelbtini), Vilniuje (Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999 m. liepos 15 d. įsakymas Nr. 2167-01); 30 0,4881 ha (duomenys neskelbtini) g. 9, Vilniuje (Vilniaus miesto valdybos 1994 m. kovo 10 d. potvarkis Nr. 440V).
Pareiškėjos sūnus A. P. 2017 m. sausio 4 d. pareiškėjos vardu kreipėsi į Administraciją su prašymu organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – prisijungti papildomą žemės sklypą iki gatvės raudonosios linijos (el. byla, I t., 165 psl.).
Administracija 2017 m. sausio 25 d. raštu Nr. A51-3669/17(2.14.2.12-MP8), atsižvelgdama į tai, kad sklypas (duomenys neskelbtini) yra Pavilnių regioninio parko teritorijoje, kreipėsi į Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkciją, prašydama informuoti apie galimybę pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, prijungiant valstybinės žemės plotą prie esamos namų valdos, o esant galimybei, rengti formavimo ir pertvarkymo projektą. Taip pat Direkcijos buvo prašoma pateikti sklypo formavimui būtinus reikalavimus (el. byla, I t., 174 psl.).
Direkcija 2017 m. balandžio 3 d. raštu Nr. 2-62 informavo Administraciją ir A. P., kad nepritaria žemės sklypo (duomenys neskelbtini) didinimui laisvoje valstybinėje žemėje. Rašte nurodė, kad esamas žemės sklypas yra Pavilnių regioninio parko rekreacinio funkcinio prioriteto zonos teritorijoje, kultūros paveldo požiūriu vertingų miestų, miestelių, kaimų ar jų dalių kraštovaizdžio išsaugojančiojo tvarkymo zonoje (GEk), todėl pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 12 punktą ši teritorija priskiriama valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžinama (el. byla, I t., 175 psl.).
Šedbaro advokatų profesinė bendrija, atstovaudama pareiškėją, 2018 m. vasario 23 d. kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių ir Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymais: NŽT Vilniaus miesto skyriui kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių ir pateikti kartografinę medžiagą, su pažymėtomis buvusios savininkės turėto žemės sklypo ribomis; Vilniaus miesto savivaldybės administracijai grąžintino natūra žemės plote, prie (duomenys neskelbtini) g., Vilniaus mieste, kurios ribos pažymėtos pridedamoje nekilojamojo turto kadastro žemėlapio ištraukoje, suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių grąžinimui natūra, atlikti sklypo kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti žemės sklypo planą, pasiūlyti žemės sklypo specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir perduoti patvirtintą žemės sklypo planą kartu su kitais dokumentais NŽT Vilniaus miesto skyriui (el. byla, I t., 11-17 psl.).
Pareiškėjos sūnus A. P. 2018 m. kovo 13 d. kreipėsi į Administracijos direktorių su prašymu organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą Vilnius, (duomenys neskelbtini) (0,02 ha/0,7586 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (el. byla, I t.,110 psl.).
NŽT Vilniaus miesto skyrius 2018 m. kovo 23 d. raštu Nr. 49SDP-25-(14.49.23) „Dėl žemės sklypo ribų, ploto ir naudojimo sąlygų nustatymo buvusios savininkės I. R.- S. turėtoje žemės valdoje“ kreipėsi į Administracijos Miesto plėtros departamentą, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, bei Tvarkos 34 ir 1061 punktais, esant galimybei suformuoti natūra grąžintiną žemės sklypą pirmiau minėtos savininkės žemėvaldoje. Apie priimtus sprendimus prašė informuoti pretendentės L. P. atstovą ir Skyrių (el. byla, I t., 25 psl.). Kartu su šiuo raštu pateikta kartografinės medžiagos kopija ir pareiškėjos atstovo 2018 m. vasario 23 d. prašymas.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2018 m. kovo 26 d. raštu Nr. A51-23344/18(2.14.2.12-MP8) „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ir sklypo suprojektavimo, pareiškėjos atstovą Šedbaro advokatų profesinę bendriją informavo, kad prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir sklypo suprojektavimo šalia (duomenys neskelbtini) gatvės buvo nagrinėjamas Pasitarime miesto plėtros klausimais. Kadangi šioje teritorijoje vykdomi (duomenys neskelbtini) atodangos tvarkymo darbai buvo finansuojami Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, o už šio projekto įgyvendinimą buvo atsakinga Direkcija, taip pat informuota, jog Direkcija turi pateikti Administracijai informaciją ir dokumentus, susijusius su Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų panaudojimu įrengiant rekreacinę teritoriją šalia (duomenys neskelbtini) gatvės. Pažymėta, kad išnagrinėjus gautus dokumentus, apie priimtus sprendimus dėl natūra grąžintino žemės sklypo formavimo, bus informuota vėliau.
Direkcija 2017 m. balandžio 7 d. raštu Nr. 2-73 „Dėl 2017 m. balandžio 3 d. rašto Nr. 2-62 duomenų patikslinimo“ Administraciją informavo, kad neprieštarauja žemės sklypo (duomenys neskelbtini) didinimui laisvoje valstybinėje žemėje, kuri nepatenka į rekreaciniu požiūriu vertingą teritoriją (el. byla, I t., 114 psl.).
Administracija 2018 m. balandžio 13 d. raštu Nr. A51-29605/18(2.14.2.12-MP8) informavo A. P., kad dėl galimybės didinti žemės sklypą laisvoje valstybinėje žemėje reikia nustatyti (duomenys neskelbtini) gatvės parametrus, atitinkančius statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ reikalavimus (el. byla, I t. 180 psl.).
Administracija 2018 m. liepos 5 d. raštu Nr. A51-56518/18(2.14.2.12-MP8) kartotiniu prašymu kreipėsi į Direkciją, prašydama ją informuoti apie galimybę pradėti rengti sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir projektavimo projektą, prijungiant valstybinės žemės plotą prie esamos namų valdos (el. byla, I t. 120 psl.).
Direkcija 2018 m. liepos 27 d. raštu Nr. 2-103 „Dėl esamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) didinimo laisvoje valstybinėje žemėje“ informavo Administraciją, kad nepritaria formavimo ir pertvarkymo projekto namų valdos (duomenys neskelbtini) žemės sklypo didinimui laisvoje valstybinėje žemėje rengimui (el. byla, I t., 121 psl.).
Šedbaro advokatų profesinės bendrija, atstovaudama pareiškėją, 2018 m. liepos 31 d. raštu „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus mieste“ Administracijai pateikė kartotinį 2018 m. vasario 23 d. prašymui prašymą dėl žemės sklypo suformavimo, akcentuodama, kad nuo Administracijos 2018 m. kovo 26 d. atsakymo, kuriame buvo informuojama, kad kreiptasi į Direkciją dėl informacijos ir dokumentų, praėjo daugiau kaip 4 mėnesiai, t. y. objektyviai pakankamas laiko tarpas nurodytai informacijai gauti ir priimti sprendimą dėl grąžintino žemės sklypo (el. byla I t., 22 psl.).
Šedbaro advokatų profesinės bendrija, atstovaudama pareiškėją, 2018 m. rugpjūčio 6 d. raštu „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus mieste“ kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių ir Administraciją su prašymais: NŽT Vilniaus miesto skyriui kreiptis į Administracijos direktorių ir pateikti jam kartografinę medžiagą su pažymėtomis buvusios savininkės turėto žemės sklypo ribomis, Administracijai grąžintino natūra žemės plote, įsiterpusiame tarp (duomenys neskelbtini) gatvės ir žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurios ribos pažymėtos pridedamoje nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio ištraukoje, suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui, atlikti sklypo kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti žemės sklypo planą, pasiūlyti žemės sklypo specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir perduoti patvirtintą žemės sklypo planą kartu su kitais dokumentais NŽT Vilniaus miesto skyriui (el. byla, I t., 7-10, 69-72 psl.).
Administracija 2018 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. A51-78565/18(2.14.2.12-MP8) kreipėsi į Direkciją prašydama pateikti sklypo projektavimui būtinus apribojimus (el. byla, I t., 129 psl.).
Administracija 2018 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. A51-78562/18(2.14.2.12-MP8) „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ir sklypų suprojektavimo“ informavo Šedbaro advokatų profesinę bendriją, jog dėl žemės sklypo prie namų valdos (duomenys neskelbtini) pakartotinai kreiptasi į Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkciją, kuri savo kompetencijos ribose turi pateikti išvadas ir būtinus apribojimus naujo natūrinio žemės sklypo projektavimui. Gavus Direkcijos išvadas, klausimas bus nagrinėjamas pakartotinai, apie rezultatus pranešta raštu (el. byla, I t., 130 psl.).
Administracijoje 2018 m. rugsėjo 20 d. gautas Direkcijos raštas Nr. 2-123 „Dėl natūra grąžintino žemės sklypo šalia namų valdos (duomenys neskelbtini)“, kuriame pritarta grąžintino žemės sklypo prie namų valdos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, formavimui ir pateikti projekto rengimo reikalavimai.
Administracija 2018 m. spalio 30 d. raštu Nr. A51-93794/18(2.14.2.12-MP8) „Dėl žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini) tiksliųjų kadastrinių matavimų parengimo“ UAB „Lyderio grupė“ perdavė parengtą preliminarią žemės sklypo schemą tiksliesiems kadastriniams matavimams parengti.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja siekia atkurti nuosavybės teises į likusį negrąžintą žemės sklypo plotą natūra. Ginčo žemė, į kurią pretenduoja pareiškėja, yra priskirta Vilniaus miesto teritorijai. Pareiškėja teigia, kad iki 2010 metų ginčo teritorija buvo priskirta Pavilnių ir Verkių regioninio parko teritorijai, todėl pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 12 punktą ji buvo priskirta valstybės išperkamai ir nuosavybės teisių atkūrimas į ją natūra nebuvo galimas. Tačiau 2010 m. pasikeitė Pavilnių ir Verkių regioninio parko teritorijos ribos ir pagal Pavilnių regioninio parko ypač vertingų teritorijų planą ginčo žemės sklypai, į kuriuos pareiškėja pageidauja atkurti nuosavybės teises, nepatenka į valstybės išperkamos žemės plotus. Atsižvelgdama į tai, ji per atstovus kreipėsi į Administraciją, prašydama suformuoti žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui natūra.
Dėl Administracijos Miesto plėtros departamento 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimo
Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalimi, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525–540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146–391/2009; 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143‑560/2010). Skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Administracinių teismų praktikoje argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-950-624/2015).
Nustatyta, kad ginčijamu 2018 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. A51-78562/18(2.14.2.12-MP8) „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ir sklypų suprojektavimo“ Administracija informavo pareiškėją atstovaujančią Šedbaro advokatų profesinę bendriją apie tai, jog žemės sklypas, kurį pareiškėja pageidauja grąžinti natūra šalia (duomenys neskelbtini) gatvės, yra intensyviai naudojamas (duomenys neskelbtini) atodangos lankymui. Be to, nurodyta, kad sklypas patenka į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. 01A-66-V-568 „Dėl teritorijos prie (duomenys neskelbtini) gatvės nedidelių veiklos mastų detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtinto detaliojo plano ir jo sprendinių, ribas. Nurodyta, kad Vilniaus miesto savivaldybė, įgyvendindama Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punkto nustatytas savarankiškas funkcijas teritorijų planavimo, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimo srityje, siekdama suderinti žemės savininkų bei kitų visuomenės sluoksnių interesus, išsaugoti esamą minėtos teritorijos urbanistinę sistemą, saugomas teritorijas, želdynus, užtikrinti tinkamą teritorijos socialinę, ekonominę, susisiekimo ir transporto sistemų eksploatavimą, pradėjo anksčiau minėto detaliojo plano korektūrą. Rašto antru punktu pareiškėjos atstovas informuotas apie tai, kad dėl žemės sklypo prie namų valdos (duomenys neskelbtini) pakartotinai kreiptasi į Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkciją, kuri savo kompetencijos ribose turi pateikti išvadas ir būtinus apribojimus naujo natūrinio žemės sklypo projektavimui. Pažymėta, kad gavus Direkcijos išvadas, klausimas bus nagrinėjamas pakartotinai, apie rezultatus bus pranešta raštu.
Kaip matyti, ginčijamas Administracijos raštas yra informacinio pobūdžio tarpinis procedūros dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų) pareiškėjai. Jame tik paaiškinamas žemės sklypo, į kurį pretenduoja pareiškėja atkurti nuosavybės teise, statusas, informuojama, kokie veiksmai buvo atlikti, nagrinėjant jos atstovo 2018 m. rugpjūčio 2 d. ir 2018 m. rugpjūčio 8 d. prašymus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, toks dokumentas negali būti administracinės bylos dalyku, todėl administracinė byla dalyje dėl reikalavimo panaikinti Administracijos Miesto plėtros departamento 2018 m. rugsėjo 13 d. raštą Nr. A51-78562/18(2.14.2.12-MP8) nutrauktina Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punkto pagrindu.
Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus
Nustatyta, kad pareiškėja Administracijos pareigą suformuoti nuosavybės teisių atkūrimui grąžintinus žemės sklypus, atlikti jų kadastrinius matavimus, nustatyti jų paskirtį ir pažymėti juos plane kildina iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – Tvarka) nuostatų. Tvarkos 106 punkte nurodyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, grąžinant natūra turėtoje vietoje piliečiams, nuosavybės teise turintiems statinius, ar perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiams, turintiems nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar kitus statinius, jų naudojamą žemės sklypą prie šių statinių, taip pat jų naudojamus žemės sklypus kitai paskirčiai (daržui, sodui ir kitoms panašioms reikmėms), priima gavęs savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą detalųjį planą, žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, arba žemės valdos projektą ir žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kurie turi būti pateikti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo suprojektuoti žemės sklypą ir organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus pateikimo savivaldybės administracijos direktoriui.
Pagal Tvarkos 1061 punkte nustatytą tvarką savivaldybės administracijos direktorius per mėnesį nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę pateikimo pagal nustatytąja tvarka patvirtintus miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus pateikia žemėtvarkos skyriui informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei, o tuo atveju, kai miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detalieji planai nepatvirtinti arba jų nėra, – apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas. Savivaldybės administracijos direktorius, gavęs iš žemėtvarkos skyriaus kartografinę medžiagą, kurioje pažymėtos savininko turėto žemės sklypo ribos miesto detaliai nesuplanuotose teritorijose, įsakymu paskiria savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus, atsakingus už natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo ribų projektavimą. Šios ribos projektuojamos žemėtvarkos skyriaus pateiktoje kartografinėje medžiagoje, atsižvelgiant į savininko turėtos žemės ribas. Suprojektavus natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo ribas miesto detaliai nesuplanuotose teritorijose ir teritorijose, kuriose parengti detalieji planai, atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai. Savivaldybės administracijos direktorius žemės sklypo projektavimą, kadastrinių matavimų rengimą organizuoja ir nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą patvirtina ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę pateikimo dienos ir kartu su kitais dokumentais (duomenimis) pateikia juos žemėtvarkos skyriui.
Byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius, atsižvelgdamas į pareiškėjos atstovo 2018 m. vasario 23 d. prašymą, 2018 m. kovo 23 d. kreipėsi į Administraciją dėl grąžintino žemės sklypo suformavimo žemės plote, prie (duomenys neskelbtini) g. , Vilniaus mieste, ir pateikė kartografinės medžiagos kopiją. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo plotas patenka į Pavilnių ir Verkių regioninio parko teritoriją, Administracija ne kartą kreipėsi į Direkciją dėl pritarimo grąžintino sklypo formavimui ir apribojimų nustatymo. Direkcija 2018 m. rugsėjo 20 d. Administracijai dėl natūra grąžintino žemės sklypo šalia namų valdos (duomenys neskelbtini) pritarė sklypo formavimui ir pateikė reikalavimus projektui. Tačiau, nors pareiškėjos atstovų prašymai buvo pateikti 2018 m. vasario 23 d. ir 2018 m. rugpjūčio 6 d., Savivaldybės administracijos direktorius šiai dienai nėra atlikęs visų veiksmų, kurie numatyti Tvarkos 1061 punkte. Šią aplinkybę atsakovė pripažįsta ir aiškina tai tuo, kad užtruko derinimo su Direkcija procesas.
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad viešojo administravimo subjektų valstybės tarnautojai ir kiti darbuotojai aptarnaujant asmenis ir nagrinėjant prašymus bei skundus turi pareigą vadovautis pagarbos žmogaus teisėms, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo, taip pat Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia ir tarnybinio bendradarbiavimo principais. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 8 punktą, asmuo, dėl kurio yra pradėta administracinė procedūra, turi teisę gauti administracinės procedūros sprendimą. Administracinės procedūros sprendimas pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjos prašymų nagrinėjimas užsitęsė, ji iki šiol nėra gavusi jokio motyvuoto Administracijos sprendimo, kuriame būtų nurodytos kliūtys Administracijos direktoriui įgyvendinti Tvarkos 1061 punkte nustatytas pareigas, ar priežastys, kodėl nuosavybės teisių procesas natūra jos pageidaujamuose grąžinti žemės plotuose nėra galimas. Tokie Administracijos veiksmai nesuderinami su gerojo viešojo administravimo principu. Atsižvelgiant į tai, atsakovė įpareigotina išnagrinėti NŽT Vilniaus miesto skyrius ir pareiškėjos atstovų 2018 m. vasario 23 d. ir 2018 m. rugpjūčio 6 d. prašymus ir dėl jų priimti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus atitinkantį sprendimą, kuriame būtų nurodyti konkretūs argumentai, dėl kurių pareiškėjos prašymai suformuoti sklypus negali būti patenkinti per Tvarkos 1061 punkte nustatytą terminą. Atsakovės atsiliepime nurodytos priežastys, dėl kurių sklypų formavimo procedūra galimai užtruko, nepaneigia atsakovės pareigos priimti motyvuoto administracinės procedūros sprendimo.
Atsakovė ir tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepimuose į skundą pasisakė dėl žemės teritorijos šalia (duomenys neskelbtini) g., statuso, tačiau teismas šių aplinkybių nevertina, nes atsakovė nėra priėmusi motyvuoto sprendimo dėl ginčo teritorijos statuso ir atsisakymo formuoti sklypus nuosavybės teisių atkūrimui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pareiškėjos atstovas 2019 m. rugsėjo 19 d. pateikė prašymą atlyginti pareiškėjos naudai bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti, iš viso 592,90 eurų.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.
Remiantis ABTĮ 40 straipsnio 5 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Remiantis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, negu yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija).
ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
Sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, ABTĮ 39-41 straipsnių nuostatų prasme priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016).
Nagrinėjamu atveju teismas sprendimu patenkino pareiškėjos skundą iš dalies, todėl laikytina, kad pareiškėja įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dalį, proporcingą jos patenkintų reikalavimų skaičiui (patenkinta 1/3 reikalavimų).
Nustatyta kad pareiškėją pagal 2015 m. vasario 10 d. teisinių paslaugų teikimo sutartį Nr. 7-T/15 byloje atstovavo Šedbaro advokatų profesinės bendrijos advokatas K. P. (el. byla, I t., 19-21 psl.). Išlaidoms advokato pagalbai pagrįsti pateikta: Šedbaro advokatų profesinės bendrijos 2018 m. spalio 4 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 2018/212, 2019 m. rugsėjo 19 d. išrašas iš banko sąskaitos ir 2019 m. rugsėjo 19 d. mokėjimo nurodymas Nr. 1008.
Pagal Rekomendacijų 7 punktą, priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Rekomendacijų 8.2 papunktis numato, jog už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį rekomenduojama priteisti suma yra lygi užpraėjusio ketvirčio vidutinio bruto darbo užmokesčio ir koeficiento 2,5 sandaugai. Nustatyta, kad pareiškėjos vardu skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui parengė ir 2018 m. spalio 2 d. (2018 m. IV ketv.) pateikė advokatas K. P.. Atsižvelgiant į tai, Rekomendacijas atitinkanti maksimali užmokesčio už skundo parengimą suma nagrinėjamu atveju yra 2316,75 Eur (2,5 × 926,70 Eur (2018 m. II ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Prašoma priteisti suma – 423,50 Eur už skundo parengimą neviršija rekomenduojamos priteisti sumos dydžio, adekvati suteiktų paslaugų apimčiai ir sudėtingumui, todėl pagrįsta.
Iš prašymo turinio matyti, kad pareiškėja dėl advokato pasirengimo ir atstovavimo teismo posėdyje prašo priteisti 169,40 Eur.
Pagal Rekomendacijas už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1 (8.19 papunktis). Pagal Rekomendacijų 9 punktą, teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Nagrinėjamu atveju maksimali užmokesčio suma už vieną atstovavimo valandą teisme lygi 126,27 Eur (1262,70 Eur (2019 m. I ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) x 0,1).
Nustatyta, kad byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka 2019 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdyje, kuriame dalyvavo ir pareiškėjos atstovas advokatas K. P. Teismo posėdis truko nuo 15.49 val. iki 16.25 val. (36 min.). Nors pareiškėjos prašyme nėra nurodyta, kiek truko pasirengimas teismo posėdžiui, tačiau įvertinus Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus, darytina išvada, kad pareiškėjos prašoma priteisti suma už advokato pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje, yra adekvati suteiktų paslaugų apimčiai ir sudėtingumui, todėl pagrįsta.
Atsižvelgiant į tai, kad tenkinama 1/3 dalis pareiškėjos reikalavimų, pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų tenkinamas iš dalies, pareiškėjos naudai iš atsakovės Administracijos priteisiant 197,63 Eur (592,90 Eur /3) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 103 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, 133 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjos L. P. skundą tenkinti iš dalies.
Įpareigoti atsakovę Vilniaus miesto savivaldybės administraciją išnagrinėti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus ir pareiškėjos L. P. atstovo Šedbaro advokatų profesinės bendrijos, atstovaujančios L. P., 2018 m. vasario 23 d. ir 2018 m. rugpjūčio 6 d. prašymus ir priimti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus atitinkantį sprendimą.
Administracinę bylą dalyje dėl skundo reikalavimo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. A51-78562/18(2.14.2.12-MP8) „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ir sklypų suprojektavimo“ nutraukti.
Kitoje dalyje pareiškėjos L. P. skundą atmesti.
Priteisti L. P. naudai iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 197,63 (vieną šimtą devyniasdešimt septynis eurus ir 63 euro centus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Jovita Einikienė
Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
Ina Kirkutienė