Civilinė
byla Nr. 3K-3-205/2011
Teisminio
proceso Nr. (nesuteiktas)
Procesinio sprendimo kategorijos: 32.5; 128.16 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. balandžio 26 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko, Gintaro
Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Sigitos Rudėnaitės (pranešėja),
rašytinio
proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų
asmenų N. P. ir I. P. (I. P.) kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 13 d. nutarties
peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo Nordea Bank Finland Plc (AB) prašymą dėl
priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko BUAB „Neto“; suinteresuoti
asmenys: N. P., I. P.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje kilęs ginčas dėl materialiosios
ir proceso teisės normų, reglamentuojančių priverstinį skolos išieškojimą, kai
skolinis įsipareigojimas apsaugotas hipoteka, aiškinimo ir taikymo. Pareiškėjas
2009 m. rugsėjo 8 d. kreipėsi į Hipotekos skyrių prie Klaipėdos miesto apylinkės
teismo, prašydamas areštuoti ir pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto
0,0465 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini) su priklausiniu nebaigtu statyti gyvenamuoju namu (unikalus
Nr. ((duomenys neskelbtini), esančius Klaipėdoje, (duomenys
neskelbtini). Prašymas buvo grindžiamas 2007 m. balandžio 25 d.
pareiškėjo ir skolininko UAB „Neto“ sudaryta kredito sutartimi dėl 10 517 464
Lt paskolos suteikimo; prievolei pagal šią sutartį užtikrinti skolininkas sutartinės
hipotekos lakštu įkeitė jam tuo metu nuosavybės teise priklausiusį pirmiau
nurodytą žemės sklypą, kitais hipotekos laštais – ir daugiau turto; iš viso
hipotekos lakštais užtikrintos prievolės dydis – 10 517 464 Lt. Pareiškėjui
sutinkant, 2008 m. balandžio 10 d. pirkimo–padavimo sutartimi žemės sklypą su
nebaigtu statyti gyvenamuoju namu įsigijo suinteresuoti asmenys N.
P. ir I. P., su sąlyga, kad ne mažiau kaip 429 946 Lt
bus pervesta į pareiškėjo nurodytą skolininko sąskaitą šio įsipareigojimams
pagal kredito sutartį vykdyti, o skolininkas įsipareigojo, suinteresuotiems
asmenims sumokėjus 398 336,62 Lt, per tris darbo dienas pervesti pareiškėjui į
jo nurodytą sąskaitą 31 609,38 Lt, tačiau prievolės pareiškėjui iki galo neįvykdė,
nes liko skolingas 18 432,44 Lt. Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 23
d. jam iškelta bankroto byla (Nr. B2-1371-159/2008). Skolininkas BUAB „Neto“ ir
įkeisto daikto savininkai N. P. ir I. P. buvo
įspėti sumokėti skolą iki 2009 m. kovo 25 d., pakartotinai – iki 2009 m.
birželio 12 d., tačiau jie to nepadarė. Hipotekos skyrius prie Klaipėdos miesto
apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 14 d. nutartimi pareiškėjo prašymą
tenkino iš dalies: areštavo 0,0465 ha
žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Klaipėdoje, (duomenys
neskelbtini), įspėjo skolininką ir įkeistų daiktų savininkus, kad,
negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas
daiktas bus parduotas iš varžytynių. Pareiškėjo iniciatyva ši nutartis buvo
peržiūrėta instancine tvarka, jo skundas galutinai išnagrinėtas Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo (2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nordea
Bank Finland Plc v. BUAB „Neto“, bylos Nr. 3K-3-171/2010), konstatuota, kad
negalima neginčo tvarka pagal įkeitimą ir hipoteką reglamentuojančias teisės
normas išieškoti skolos iš statinio (gyvenamojo namo), kuriam neįregistruota
hipotekos. Pareiškėjas 2010 m. gegužės 12 d. pakartotiniu pareiškimu kreipėsi į
teismą dėl priverstinio skolos iš įkeisto turto išieškojimo.
II. Pirmosios ir apeliacinės
instancijų teismų nutarčių esmė
Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto
apylinkės teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartimi Nr. 412-2N/2009 pakartotinis
pareiškimas tenkintas, nutarta parduoti iš varžytynių įkeistą daiktą: 0,0465 ha
žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Klaipėdoje, (duomenys
neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį
suinteresuotiems asmenims N. P. ir I. P.;
bendras įkeistų daiktų įkainojimas – 200 000 Lt.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų
atskirąjį skundą, 2010 m. spalio 13 d. nutartimi paliko nepakeistą
Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 18 d.
nutartį. Kolegija pažymėjo, kad reikalavimai, kylantys
iš hipotekos teisinių santykių, nagrinėjami CPK XXXVI skyriuje nustatyta
tvarka, hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis su pareiškimu dėl priverstinio
skolos išieškojimo, tokio pareiškimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sąlygos
reglamentuoti CPK 558 straipsnyje ir CK 4.192 straipsnyje. Nagrinėjant kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos
išieškojimo, hipotekos teisėjas nesprendžia šalių kylančių ginčų dėl skolos
dydžio ar kitų klausimų, susijusių su sutartinių prievolių vykdymu, tik
konstatuoja, kad hipoteka užtikrinta prievolė nėra įvykdyta, ir areštuoja
įkeistą turtą, preziumuodamas, jog hipotekos lakšte esantys duomenys yra
teisingi. Kolegijos vertinimu, šioje byloje keliami būtent tokio pobūdžio
klausimai, o skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų
patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Įkeisto turto
savininkams teigiant, kad jie neatsakingi už skolos, dėl kurios pradėtas
priverstinis išieškojimas, grąžinimą, jie turi teisę savo teises ir pažeistus
interesus ginti ginčo teisenos tvarka pareikšdami ieškinį.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad šiuo
atveju kreditorius reikalauja iš įkeisto turto savininkų išieškoti tik dalį,
bet ne visą skolininko skolą pagal kredito sutartį, todėl hipoteka
kvalifikuotina kaip svetimo daikto, bet ne bendroji, ir tokiu atveju nenustatytina
varžytynėse pardavinėtino turto eilės (CK 4.181 straipsnis). Atsakydama į
atskirojo skundo argumentus, kad kreditorius neturi teisės reikalauti
patenkinti skolinio reikalavimo ne ginčo tvarka iš įkeisto turto dėl
skolininkui iškeltos bankroto bylos ir tokiu atveju privalomų laikytis bankroto
procedūrų, kolegija nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2008 m. gruodžio 23 d.
nutartimi skolininkui iškelta bankroto byla ir nuo
jos iškėlimo kreditorius turi teisę reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą
reikalavimą prieš terminą ta pačia tvarka, kaip ir suėjus skolos grąžinimo
terminui (CK 4.196 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ta aplinkybė, kad
kreditorius yra pareiškęs finansinius reikalavimus skolininko bankroto byloje,
nepaneigia jo teisės patenkinti skolinį reikalavimą neginčo tvarka iš trečiųjų
asmenų, kuriems neiškelta bankroto bylos, skolininko įsipareigojimams užtikrinti
įkeisto turto. Patenkinus kreditoriaus reikalavimą iš trečiųjų asmenų įkeisto
turto arba jiems įvykdžius skolininko įsipareigojimą, įkeisto daikto savininkai
įgytų atgręžtinio reikalavimo teisę į skolininką dėl sumokėtos sumos ar daikto
praradimo patirtų nuostolių atlyginimo (CK 4.195 straipsnis).
Nors suinteresuoti asmenys teigė, kad kreditorius praleido
CPK 558 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą kreiptis dėl priverstinio skolos
išieškojimo, todėl esą pareiškimas turėjo būti paliktas nenagrinėtas, tačiau,
kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo
aplinkybes, susijusias su termino pradžia ir pabaiga, atsižvelgė į tai, jog vieno
mėnesio termino eiga buvo sustojusi apeliacine ir kasacine tvarka šalims
apskundus pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria areštuotas įkeistas
daiktas. Byla Lietuvos Aukščiausiajame Teisme išnagrinėta 2010 m. balandžio 13
d., kreditorius 2010 m. gegužės 10 d. kreipėsi į Hipotekos skyrių prie
Klaipėdos miesto apylinkės teismo su pakartotiniu pareiškimu, nepraleidęs
nustatyto termino.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą
teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu kasatoriai (suinteresuoti asmenys) prašo
panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 18 d. ir
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m.
spalio 13 d. nutartis ir kreditoriaus pakartotinį pareiškimą Nr. 03/2010/03039 palikti
nenagrinėtą; priteisti iš kreditoriaus bylinėjimosi išlaidų kasacinės
instancijos teisme atlyginimą (133 Lt žyminį mokestį ir 968 Lt išlaidas už
advokato paslaugas). Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Dėl CK 4.180, 4.194 straipsnių
pažeidimo. Teismai pažeidė CK 4.180, 4.194 straipsnių nuostatas, neteisingai kvalifikavo, kad žemės sklypo hipoteka yra svetimo
daikto hipoteka; iš bylos medžiagos
ir teismų nustatytų aplinkybių išplaukia, kad žemės sklypo hipoteka yra
jungtinė (CK 4.180
straipsnis). Teismai nepaisė, kad skolininko įsipareigojimai kreditoriui pagal kredito sutartį yra užtikrinti ne tik žemės
sklypo, kuris priklauso kasatoriams, bet ir kitiems asmenims, tarp jų ir skolininkui,
priklausančio turto hipoteka ir įkeitimu. Įkeičiant žemės sklypą, hipotekos lakšte buvo įvardyta, kad
tos pačios prievolės
įvykdymui užtikrinti pagal 2007 m. gegužės 8 d. hipotekos lakštus, įkeitimo lakštą, notarinio registro Nr.
LP-5400, ir 2007 m.
spalio 10 d. hipotekos lakštus įkeista daugiau turto, kuris tuo metu priklausė skolininkui. Taigi hipoteka buvo jungtinė; vėliau dalis turto perleista
tretiesiems asmenims, tarp jų ir kasatoriams; šie sutiko įsigyti kreditoriui už skolininko
prievoles įkeistą žemės sklypą, hipotekos lakšte padarant įrašus apie žemės sklypo savininkų
pasikeitimą, tačiau nėra įrašų apie tai, kad šalys sutiko transformuoti jungtinę hipoteką
į kitokią. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
praktikoje nurodoma, kad, teismams sprendžiant dėl hipotekos dalyko, būtina įvertinti
sutartinės hipotekos, kaip sutarties laisvės principo išraiškos civiliniuose santykiuose, ypatumus.
Kilus ginčui dėl to, koks tikrasis hipotekos sutarties sąlygos dėl įkeitimo
objekto turinys, teismas turi sutartį aiškinti pagal CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles ir teismų praktiką šiuo klausimu. Hipotekos sutarties aiškinimas turi
būti sąžiningas ir dėl kreditoriaus, ir dėl skolininko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje R.
K. ir kt. v. R. D., bylos Nr.
3K-3-294/2009; 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nordea Bank Finland Plc (AB) v. AB „Artapolas“,
bylos Nr. 3K-3-74/2010; 2010 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nordea Bank Finland Plc (AB)
v. BUAB „Neto“, bylos Nr. 3K-3-239/2010; 2010 m.
lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nordea Bank Finland Plc (AB) v. BUAB „Neto“, bylos Nr. 3K-3-433/2010).
2. Dėl CPK 558 straipsnio nuostatų
neatitinančio kreditoriaus reikalavimo ir jo reikšmės kasatorių teisėms. Teismai žemės sklypo hipoteką
kvalifikavo kaip svetimo daikto, bet ne kaip jungtinę, remdamiesi vien ta aplinkybe, kad kreditorius
iš kasatorių reikalauja tik dalies konkrečiai įvardytos, bet ne visos skolininko skolos pagal kredito
sutartį. Dėl to, kad teismai nekvestionavo kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo ir
teisėtumo, buvo
patenkintas CPK 558 straipsnio nuostatų neatitinkantis (netinkamai suformuluotas negrąžintos skolos
dydis) kreditoriaus reikalavimas
pradėti priverstinį dalies skolininko skolos išieškojimą tik iš kasatorių žemės
sklypo. Jungtinės hipotekos atveju turi būti
išieškoma visa skola iš visų įkeistų daiktų vienu metu, o parduoti galima tik tiek, kiek reikia kreditoriaus
reikalavimui patenkinti. Kreditorius
šioje byloje iš kasatorių reikalavo gerokai mažesnės 18 432 Lt sumos, nors visa skolininko skola, kurią kreditorius
turėjo išieškoti visą vienu ir tuo pačiu metu iš viso jam įkeisto turto, sudarė apie 6 mln. Lt. Teismai privalėjo taikyti CPK 558
straipsnio, CK 4.180, 4.194 straipsnių nuostatas ir atsisakyti tenkinti ydingą kreditoriaus
reikalavimą, atsisakyti atlikti prašomą pradėti priverstinio išieškojimo iš kasatorių turto procedūrą.
Teismams nusprendus priešingai, pažeidžiamos kasatorių teisės ir teisėti interesai, įtvirtinti CK 4.194
straipsnyje, neužtikrinama visų įkaito davėjų ir skolininko lygiateisiškumo kreditoriaus atžvilgiu, o tai
yra būtina jungtinės hipotekos atveju.
3. Dėl išieškojimo pagal hipotekos taisykles
ir bankroto įstatymus atribojimo. Teismų neteisingai kvalifikuota hipotekos rūšis nulėmė neteisingą
išvadą dėl priverstinio išieškojimo pagal hipotekos taisykles bei išieškojimo
įmonių bankroto bylose santykio. Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, kad nuo bankroto bylos skolininkui
2008 m. gruodžio 23 d. iškėlimo kreditorius turi teisę reikalauti patenkinti hipoteka
apsaugotą reikalavimą prieš terminą ta pačia tvarka, kaip ir suėjus skolos
grąžinimo terminui (CK 4.196 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismas neatsižvelgė
į tai, kad hipoteka yra jungtinė,
ir nevertino aplinkybės, jog yra kreditoriui jungtine hipoteka įkeisto skolininkui
priklausančio turto.
Toks turtas turi būti realizuojamas ir kreditoriaus reikalavimai turi būti
tenkinami Įmonių bankroto
įstatymo nustatyta tvarka (CPK 560 straipsnio 3 dalis); kadangi nagrinėjamoje byloje tam pačiam skolininko
įsipareigojimo įvykdymo užtikrinimui įkeistas ir kasatorių turtas, tai, įgyvendinant CK 4.194
straipsnio nuostatas, visa skolininko skola turi būti išieškoma iš viso įkeisto turto, tarp jo ir iš kasatoriams
priklausančio žemės sklypo, bankroto procedūras reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
Tokią poziciją patvirtina
CPK 1 straipsnio 1 dalyje ir
Įmonių bankroto įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nustatytas prioritetinis Įmonių bankroto įstatymo nuostatų,
susijusių su kreditoriaus teise į reikalavimų tenkinimą ir kreditoriaus teise imtis priemonių
skoloms išieškoti, taikymas. Atsižvelgiant į tokį teisinį reglamentavimą, Hipotekos skyrius prie
Klaipėdos miesto apylinkės teismo neturėjo tenkinti kreditoriaus prašymo pradėti išieškojimą
iš kasatorių žemės sklypo, bet privalėjo išaiškinti kreditoriui, kad jo
reikalavimai turi būti tenkinami bankroto įstatymų nustatyta tvarka. Kadangi
dalis įkeisto turto tebepriklauso skolininkui, tai, vadovaujantis CK 4.194
straipsnio 2 dalimi ir protingumo,
sąžiningumo bei teisingumo principais, bankroto byloje visų pirma turėtų būti
įvertinta, ar pakanka
įkeisto skolininko turto skolai padengti; jeigu nepakanka – bankroto bylą nagrinėjantis
teismas turėtų spręsti, kiek dar kitiems asmenims priklausančio ir kreditoriui
įkeisto turto reikėtų išvaržyti, nes turi būti parduodama tik tiek turto, kiek būtina kreditoriaus reikalavimui
padengti (CK 4.194
straipsnio 2 dalis).
4. Dėl teismo kaip teisingumą įgyvendinančios institucijos. Teismai šioje byloje apsiribojo formaliu CPK XXXVI
skyriuje aptartų veiksmų
atlikimu ir išdėstytais sprendimuose argumentais paneigė teismo kaip teisingumą įgyvendinančios
institucijos Lietuvoje vaidmenį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad hipotekos bylą nagrinėjantis teisėjas privalo
vadovautis bendraisiais teisingumo,
protingumo ir sąžiningumo principais ir turi pareigą veikti ex officio,
kai to reikalauja viešojo
intereso apsauga. Dėl to aplinkybė, kad hipotekos skolininkas ar trečiasis
asmuo ginčo teisenos tvarka neiškėlė civilinės bylos dėl hipoteka užtikrintos
prievolės ar hipotekos galiojimo, neturi būti suabsoliutinama ir nereiškia hipotekos teisėjui besąlygiškai
patenkinti kreditoriaus reikalavimą
išieškoti skolą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2009 m. birželio
16 d. nutartis civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. D. A.,
bylos Nr.3K-3-241/2009). Hipotekos teisėjas turi atsisakyti vykdyti išieškojimą
ypatingosios teisenos tvarka ne tik tada, kai kreditoriaus reikalavimas neatitinka formaliųjų
hipotekos procedūrų reikalavimų, bet ir tada, kai bylos duomenys sudaro
pagrindą manyti, jog toks išieškojimas prieštarautų bendriesiems civilinių santykių principams,
įtvirtintų neteisėtumą ir neteisingumą, būtų nesąžiningas, neleistinai iškreiptų hipotekos santykių dalyvių
interesų pusiausvyrą, neproporcingai pažeistų skolininko ar trečiųjų asmenų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nordea Bank Finland Plc (AB) v. BUAB
„Neto“, bylos Nr.
3K-3-433/2010). Teismų pozicija šioje byloje neatitinka pirmiau nurodytų teisės aiškinimo ir taikymo nuostatų; teismai neįgyvendino savo kaip teisingumą
vykdančios institucijos priedermės ir tai turėjo įtakos neteisingam bylos išsprendimui, t. y. nepagrįstai ir neteisėtai leista kreditoriui
išieškoti tik dalį skolininko skolos ir tik iš kasatoriams priklausančio žemės sklypo.
Atsiliepime į kasacinį skundą kreditorius Nordea Bank
Finland Plc nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, priteisti
bylinėjimosi išlaidas. Kreditorius pažymi, kad kai kreditorius nereikalauja
išieškoti visos skolininko skolos iš įkeisto daikto savininkų, kvalifikuotina svetimo
daikto hipoteka; šiuo atveju prašoma išieškoti tik konkrečiai įvardytą,
kasatoriams tenkančią dalį skolos, kuri įvardyta žemės sklypo pirkimo–pardavimo
sutartyje. Perleidus žemės sklypą kasatoriams, buvo susitarta, kad jie atsakys
konkrečia pinigų suma, ir patvirtinta jos išieškojimo iš įkeisto žemės sklypo
galimybė. Dėl to tokiu atveju nenustatoma turto pardavimo iš varžytynių eilės. Kreditorius
turi teisę kreiptis dėl priverstinio skolos išieškojimo iš trečiųjų asmenų,
nepaisant skolininkui pradėtų bankroto procedūrų, nes nuo bankroto bylos
iškėlimo kreditorius turi teisę reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą
reikalavimą prieš terminą ta pačia tvarka, kaip ir suėjus skolos grąžinimo
terminui. Nei CPK 560 straipsnio 3 dalies, nei Įmonių bankroto įstatymo
nuostatų nenustatyta, kad skolininko bankroto bylą nagrinėjantis teismas sprendžia
trečiųjų asmenų įkeisto turto arešto, priverstinio skolos išieškojimo
nukreipimo į trečiųjų asmenų įkeistą turtą klausimus. Kreditorius kreipėsi į
Hipotekos skyrių dėl to, kad jo reikalavimas skolininkui būtų patenkintas iš
trečiųjų asmenų įkeisto turto. Jis siekė, kad būtų pradėtos specialios
procedūros tam, jog reikalavimas būtų operatyviai patenkintas iš trečiųjų
asmenų, bet ne skolininko turto. Kreditoriaus veiksmai atitinka Įmonių bankroto
įstatymo nuostatas.
Teisėjų kolegija
k o n
s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl sutartinės hipotekos santykių kvalifikavimo hipotekos
teisėjui nagrinėjant kreditoriaus prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo
Kasacinio teismo praktikoje pateikti nagrinėjamai bylai
aktualūs išaiškinimai dėl sutartinės hipotekos santykių ypatumų. Sutartinė
hipoteka pagal jos šalių teisių ir pareigų turinį gali būti kvalifikuojama kaip
paprastoji, jungtinė, svetimo turto, maksimalioji, bendroji, sąlyginė (CK 4.175
straipsnio 3 dalis). Teisingas hipotekos sutarties kvalifikavimas, priskiriant
ją atitinkamai rūšiai, yra aktualus esant hipotekos santykiams, nes nuo to
priklauso sutarties šalių teisių ir pareigų apimtis, tam tikrais atvejais – ir
galimybė įgyvendinti iš hipotekos sutarties kilusias teises hipotekos
procedūros nustatyta tvarka. Hipotekos sutartį turi kvalifikuoti teisėjas,
atlikdamas teisinį tyrimą hipotekos lakšto registravimo stadijoje. Vėlesnėse
stadijose, spręsdamas dėl kreditoriaus prašymo vykdyti išieškojimą, hipotekos
teisėjas turi patikrinti, ar hipotekos lakšte tinkamai kvalifikuota hipotekos
sutartis ir ar laikytasi tos rūšies hipotekos registravimui nustatytų įstatymo
reikalavimų. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad, teismams
sprendžiant dėl hipotekos dalyko, būtina įvertinti sutartinės hipotekos, kaip
sutarties laisvės principo išraiškos civiliniuose santykiuose, ypatumus. Kilus
ginčui dėl to, koks tikrasis hipotekos sutarties sąlygos dėl įkeitimo objekto
turinys, teismas turi sutartį išaiškinti pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo
taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, ir suformuotą kasacinio teismo
praktiką sutarčių aiškinimo klausimu. Hipotekos
sutarties aiškinimas turi būti vienodai sąžiningas tiek kreditoriaus, tiek
skolininko atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje R. K. ir kt. v. R. D.,
bylos Nr. 3K-3-294/2009; 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nordea
Bank Finland Plc v. AB „Artapolas“, bylos Nr. 3K-3-74/2010; 2010 m. gegužės
31 d. nutartis civilinėje byloje Nordea Bank Finland Plc (AB) v. BUAB
,,Neto“, bylos Nr. 3K-3-239/2010; 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis
civilinėje byloje Nordea Bank Finland Plc
(AB) v. BUAB „Neto“, bylos Nr. 3K-3-433/2010;
kt.).
Nagrinėjamu atveju aktualus jungtinės ir svetimo daikto
hipotekos atribojimas. Jungtinė hipoteka yra kelių nuosavybės teise
priklausančių nekilnojamųjų daiktų įkeitimas vienu metu, norint apsaugoti vieno
konkretaus įsipareigojimo įvykdymą (CK 4.180 straipsnis). Jungtinė hipoteka nuo
bendrosios skiriasi tuo, kad įkeičiami keli vienam savininkui priklausantys
daiktai, t. y. dviejų asmenų – įkaito davėjo ir įkaito turėtojo – suderintos
valios išraiška. Išieškojimo atveju daiktų savininkas turi teisę nustatyti
išieškojimo iš įkeistų daiktų eilę, skola išieškoma iš visų parduotų daiktų
vienu metu, o parduoti galima tik tiek, kiek reikia kreditoriaus reikalavimui
patenkinti (CK 4.194 straipsnis). Svetimo daikto hipoteka yra tokia, kai
nuosavybės teise priklausantis daiktas yra įkeičiamas, norint apsaugoti kito
asmens skolinio įsipareigojimo įvykdymą. Kai hipotekos sutartimi įkeisti
daiktai yra perleidžiami, kyla būtinybė kvalifikuoti naujai susiklosčiusius
sutartinius santykius. Esminę reikšmę tokiu atveju turi sutartinių santykių
dalyvių pasiekto susitarimo turinys, t. y. kokia yra jų suderinta valia, tai
savo ruožtu nulemia, pagal kokias materialines normas sutartis turi būti
kvalifikuojama.
Dėl įkeistų daiktų perleidimo pasikeitus sutartinės
hipotekos rūšiai, atitinkamai turi būti pakeistas hipotekos lakštas. Hipotekos
teisėjas, laikydamasis CPK XXXVI skyriuje ir Hipotekos registro nuostatuose
nustatytos tvarkos, privalo tikrinti hipotekos lakšto atitiktį įstatymo
reikalavimams. CK 4.185 straipsnio 5 dalies norma, pagal kurią hipotekos
registro duomenys yra vieši ir laikomi teisingais bei išsamiais, kol jie
nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, kaip ir kitų viešųjų registrų atveju,
visų pirma yra skirta sąžiningų trečiųjų asmenų, kurie naudojasi registro
duomenimis, interesų apsaugai, todėl ši teisės norma negali būti aiškinama kaip
paneigianti hipotekos teisėjo pareigą užtikrinti atliekamų veiksmų teisėtumą ir
atlikti teisinį tyrimą. Nagrinėdamas prašymą dėl priverstinio skolos
išieškojimo, hipotekos teisėjas, be kita ko, turi patikrinti ir tai, ar
hipotekos lakštas ir kiti jam pateikti dokumentai atitinka įstatymo
reikalavimus, nepaisant to, kad hipotekos lakšto duomenys jau įregistruoti
viešajame registre. Teisinį hipotekos sutarties kvalifikavimą ir atitinkamai –
pagal kokias taisykles turi vykti išieškojimas – tokiu atveju nulemia jos
šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje AB bankas
„Snoras“ v. G. A., bylos Nr. 3K-3-536/2009;
2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje AB SEB
bankas v. UAB „Inrent“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-50/2010; 2010 m. balandžio
13 d. nutartis civilinėje byloje Nordea Bank Finland Plc v. BUAB
„Neto“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-171/2010; 2010 m. lapkričio 8 d.
nutartis civilinėje byloje Nordea Bank
Finland Plc (AB) v. BUAB „Neto“, bylos
Nr. 3K-3-433/2010; kt.).
Nagrinėjamu atveju hipotekos
lakšte nenurodyta hipotekos rūšies nei sudarant hipotekos sutartį, nei po
įkeisto daikto perleidimo kasatoriams, tačiau iš sutarties sąlygų turinio
matyti, kad pradiniu hipotekos lakštu buvo sudaryta jungtinės hipotekos
sutartis: vienam banko reikalavimui pagal kredito sutarties – 10 517 464 Lt
paskolos – grąžinimui užtikrinti atskirais hipotekos lakštais įkeisti keli
skolininkui UAB ,,Neto“ nuosavybės teise priklausantys nekilnojamojo turto
objektai (žemės sklypai su juose statomais namais). Hipotekos sutartis buvo
įforminta ne vienu, o keliais hipotekos lakštais, tačiau pagal materialinių
santykių turinį visi nurodyti hipotekos lakštai kvalifikuotini kaip viena
jungtinės hipotekos sutartis. Iš byloje esančių kreditoriaus, skolininko ir
kasatorių sutarčių matyti, kad, parduodant įkeistą žemės sklypą, buvo pasiektas
jų visų susitarimas dėl jungtinės hipotekos pakeitimo į svetimo daikto
hipoteką: iš bendros kreditoriaus reikalavimo sumos, užtikrintos pradine
sutartimi, išskirta skolinio įsipareigojimo dalis – 429 946 Lt, kurios
užtikrinimui įkeistas kasatorių įgytas nekilnojamasis turtas, be to, buvo
susitarta, kad, bankui gavus sutartą pinigų sumą (429 946 Lt), pasibaigs žemės
sklypo hipoteka. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai
teisingai kvalifikavo hipotekos santykius kaip svetimo daikto hipoteką; nagrinėjamu
atveju neturi būti nustatoma turto pardavimo iš varžytynių eilės, todėl nėra
kliūčių išieškojimui iš įkeisto turto pradėti.
Dėl bylos perdavimo bankroto bylą nagrinėjančiam teismui
CK 4.196 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta teisės norma, pagal kurią,
prasidėjus skolininko ar įkeisto daikto savininko bankroto procedūrai,
kreditorius įgyja teisę reikalauti hipoteka ar įkeitimu apsaugotą reikalavimą
patenkinti prieš terminą. Atitinkamai CPK 560 straipsnio 3 dalyje nustatyta,
kad tais atvejais, kai skolininkui (įkeisto turto savininkui) pradėta bankroto
(restruktūrizavimo) procedūra, įkeistas turtas parduodamas ir hipotekos
kreditorių reikalavimai tenkinami Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.
CPK 560 straipsnio 3 dalies norma aktuali tais atvejais, kai bankroto byla
keliama įkeisto turto savininkui, nes bankroto procedūros metu yra apskaitomas,
realizuojamas ir įmonės kreditorių reikalavimams tenkinti panaudojamas
bankrutuojančios įmonės, bet ne trečiųjų asmenų, turtas. Nagrinėjamoje byloje
nekonstatavus, kad kasatorius ir skolininką BUAB ,,Neto“ sieja jungtinės ar
bendrosios hipotekos santykiai, nėra teisinio pagrindo kasatoriaus argumentams
dėl kreditoriaus reikalavimų perdavimo į bankroto bylą.
Dėl nurodytų aplinkybių visumos teisėjų kolegija
konstatuoja, kad nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamų procesinių
sprendimų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kreditorius Nordea Bank Finland Plc už atsiliepimo į
kasacinį skundą surašymą turėjo 1588,13 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir
prašo jas priteisti iš kasatorių. Byloje pateiktas kreditoriaus išlaidas
patvirtinantis įrodymas – 2011 m. kovo 29 d. PVM sąskaita–faktūra MAQS Nr.
11-0348. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad
šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios
šalies (šalių) atstovavimo išlaidas; šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad
šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios
bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne
didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos
pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teisėjų kolegija,
atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio
2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose
priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę
pagalbą maksimalaus dydžio 8.14 papunktį, pagal kurį užmokesčiui už atsiliepimo
į kasacinį skundą surašymą apskaičiuoti taikomas koeficientas „2“, pagrindu
imant Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą (šiuo metu – 800 Lt), taip
pat į kitus kriterijus (bylos sudėtingumą, tapačios Advokatų profesinės
bendrijos teiktas teisines paslaugas bylos apeliaciniame procese), sprendžia,
kad kreditoriaus patirtos išlaidos už advokato suteiktą teisinę paslaugą, šiam
surašant atsiliepimą į kasacinį skundą, atlygintinos iš dalies, priteisiant kreditoriui
iš kasatorių lygiomis dalimis po 500 Lt atstovavimo išlaidų kasacinės
instancijos teisme atlyginimo.
Dėl išlaidų, susijusių su procesinių
dokumentų įteikimu, priteisimo
Kasacinės instancijos teismas patyrė 67,85
Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo 2011 m. balandžio 26 d. pažyma). Netenkinant suinteresuotų asmenų kasacinio skundo, paliekant nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį,
šios išlaidos į valstybės
biudžetą priteistinos iš suinteresuotų asmenų N. P. ir I. P. (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas,
92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos
Respublikos civilinio proceso kodekso 79, 92, 96, 98 straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1
dalimi,
n u t a
r i a :
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2010 m. spalio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš
suinteresuoto asmens N. P.,
a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 33,93 (trisdešimt tris litus 93 ct) Lt
išlaidų, susijusių su
procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme, ir kreditoriui Nordea Bank Finland Plc, Lietuvoje veikiančiam per Nordea
Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, buveinės adresas: (duomenys neskelbtini),
Vilnius, skyriaus kodas (duomenys neskelbtini), atsisk. sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini), bankas Nordea Bank Finland Plc
Lietuvos skyrius, banko kodas (duomenys neskelbtini), 500 (penkis šimtus
litų) Lt atstovavimo išlaidų
kasacinės instancijos teisme atlyginimo.
Priteisti iš
suinteresuoto asmens I. P. (I. P.), a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 33,93 (trisdešimt tris litus 93 ct) Lt
išlaidų, susijusių su procesinių
dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme, ir kreditoriui Nordea Bank Finland Plc, Lietuvoje veikiančiam per Nordea
Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, buveinės adresas: (duomenys neskelbtini),
Vilnius, skyriaus kodas (duomenys neskelbtini), atsisk. sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini), bankas Nordea Bank Finland Plc
Lietuvos skyrius, banko kodas (duomenys neskelbtini), 500 (penkis šimtus
litų) Lt atstovavimo išlaidų
kasacinės instancijos teisme atlyginimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė,
neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Česlovas
Jokūbauskas
Gintaras
Kryževičius
Sigita
Rudėnaitė