Civilinė byla Nr. e2-92-196/2019
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01983-2018-7
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. sausio 24 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Oldypak Capital LP atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 26 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-5053-392/2018 pagal ieškovo Oldypak Capital LP ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „JAGO Europe“, I. T. ir Tradologic HK Limited dėl paslaugų teikimo sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu ir skolos priteisimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Oldypak Capital LP kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: pripažinti 2017 m. (tikslios datos sutartyje nėra nurodyta) konsultavimo sutartį, sudarytą tarp Oldypak Capital LP ir Tradologic HK Limited, apsimestiniu sandoriu nuo šios sutarties sudarymo momento; pripažinti, kad tarp Oldypak Capital LP, I. T. ir UAB „JAGO Europe“ buvo sudaryta paskolos sutartis, kuria Oldypak Capital LT paskolino I. T. ir UAB „JAGO Europe“ 367 500 Eur; priteisti iš atsakovų I. T. ir UAB „JAGO Europe“ ieškovo Oldypak Capital LP naudai solidariai 367 500 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad paskolino atsakovui I. T. 367 500 Eur, kuriuos šis panaudojo ir atsakovės UAB „JAGO Europe“ įstatinio kapitalo didinimui. Suėjus paskolos grąžinimo terminui, atsakovai jos negrąžina. Nors pinigai buvo sumokėti ginčijamos konsultavimo sutarties pagrindu, tačiau de facto jie buvo paskolinti, todėl ieškinys turi būti patenkintas.
3. Ieškovas ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti bendrai 367 500 Eur sumai atsakovams I. T. ir UAB „JAGO Europe“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas 367 500 Eur sumai, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti (parduoti, mainyti, padovanoti, suteikti panaudai, nuomoti, kitaip perleisti, įkeisti tretiesiems asmenims ar kitokiu būdu suvaržyti ar apsunkinti turtą). Nurodė, kad ieškovo pareikštas ieškinys yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis, bei kartu su ieškiniu pateiktais rašytiniais įrodymais, kas patvirtina, kad pareikštas ieškinys yra prima facie pagrįstas. Šioje bylos stadijoje preliminariai įvertinus atsakovų vengimą komunikuoti, galima daryti išvadą apie atsakovų vengimą vykdyti savo prievolę, kad leidžia abejoti šių atsakovų sąžiningumo vykdant ieškovui galimai palankų teismo sprendimą. Taip pat ieškinio suma yra didelė. Ginčo prievolė grąžinti skolą ieškinio tenkinimo atveju nėra užtikrinta, o atsakovų turtinė padėtis nėra žinoma, todėl netaikant laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti negalimu dėl didelės ieškinio sumos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 26 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
5. Dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo teismas nurodė, kad iš byloje esančių dokumentų matyti, jog ginčo lėšos buvo pervestos konsultavimo sutarties pagrindu ir sumokėtos pagal sąskaitas išrašytas už marketingo paslaugas. Teismas pažymėjo, kad nėra ginčo, jog minimą sutartį ieškovas pasirašė, todėl teigti, kad ieškinys yra tikėtinai labiau pagrįstas, nei nepagrįstas, negalima.
6. Dėl teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės teismas nurodė, kad vien ieškovo nurodomas ieškinio sumos dydis negali patvirtinti būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovas pats nurodė, kad lėšas gavęs asmuo I. T. yra verslininkas, įvairiose pasaulio valstybėse tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai valdantis bent keletą verslų (Tradologic HK Limited, UAB ,,JAGO Europe“, Krypton ir kitas įmones), todėl teismo teigimu, labiau tikėtina, kad tokiam asmeniui ieškinio reikalavimas nėra didelis. Ieškovas nenurodė kokie konkretūs atsakovo veiksmai leidžia teigti, jog atsakovas yra nesąžiningas, tokių veiksmų nenustatė ir teismas, o vien komunikavimo vengimas, atsakovo nesąžiningumo neįrodo. Teismas sprendė, kad ieškinio padavimas, ieškovei nepateikus įrodymų, jog atsakovas vengs vykdyti teismo sprendimą arba atliks veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nesant duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, nesudaro pagrindo varžyti atsakovo teisių taikant laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
7. Ieškovas Oldypak Capital LP atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškinys negali būti laikomas tikėtinai pagrįstu. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių turi būti vertinama ar pareikštas ieškinys nėra prima facie nepagrįstas, o ne vertinama kokia bylos baigtis yra labiau tikėtina šioje bylos stadijoje. Ieškovo pareikštas ieškinys yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis, su ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovo reikalavimai pripažinti konsultavimo sutartį, sudarytą ieškovo ir Tradologic HK Limited apsimestiniu sandoriu bei pripažinti, kad tarp ieškovo, I. T. ir UAB ,,JAGO Europe“ buvo sudaryta paskolos sutartis bei priteisti solidariai iš atsakovų I. T. ir UAB ,,JAGO Europe“ 367 500 Eur skolą, yra pagrįsti.
7.2. Teismas visapusiškai nevertino bylos aplinkybių, todėl padarė neteisingą išvadą dėl atsakovų tikėtino nesąžiningumo. Byloje būtina atsižvelgti į tai, kad atsakovas I. T. naudodamasis vadovaujamų įmonių valdymo organo statusu, savo ir kitų asmenų vardu nevengia sudarinėti apsimestinių sandorių, t. y. skolintis piniginių lėšų prisidengdamas menamai suteikiamomis paslaugomis. Kadangi atsakovas I. T. veikia per įmones, kurios įsikūrusios skirtinguose žemynuose, jis gali lengvai perkelti savo turtą iš vienoje valstybėje esančios įmonės į kitą. Tokiu atveju ieškovas nebeturėtų galimybės išieškoti skolos iš atsakovo I. T.. Nors byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad atsakovai ketintų neįvykdyti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo arba apsunkinti tokio sprendimo vykdymą, įvertinus atsakovų padėtį ir ginčo aplinkybes, neatmetama tikimybė, kad atsakovai gali imtis nesąžiningų veiksmų.
7.3. Ieškinio reikalavimo suma, sudaranti 367 500 Eur yra didelė. Ginčo prievolė grąžinti skolą ieškinio tenkinimo atveju nėra užtikrinta, o pačių atsakovų I. T. ir UAB ,,JAGO Europe“ reali turtinė padėtis nėra žinoma. Ieškovas neturi jokios informacijos apie I. T. turtinę padėtį, todėl netaikant laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali žymiai pasunkėti ar tapti negalimu dėl didelės ieškinio sumos. Aplinkybė, kad I. T. yra verslininkas, įvairiose pasaulio valstybėse valdantis bent kelias įmones, neįrodo, kad I. T. finansinė padėtis yra gera. Be to, ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ne tik I. T., bet ir UAB ,,JAGO Europe“, o apie šios įmonės turtinę padėtį teismas nepasisakė. Ieškovo prašyme buvo pateikta pakankamai įrodymų, kad ieškinio suma yra didelė ir atsakovui UAB ,,JAGO Europe“.
8. Atsakovai I. T. ir UAB ,,JAGO Europe“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi tokie pagrindiniai argumentai:
8.1. Ieškovas prima facie nepagrindė ieškinio pagrįstumo, nepateikė jokių įrodymų, jog konsultavimo sutartis yra apsimestinis sandoris, nepagrindė savo argumentų teisės norminiais aktais. Iš pateiktos ieškinio argumentacijos ir pridedamų įrodymų negalima vienareikšmiškai daryti išvados, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas, nes iš esmės visi ieškovo argumentai remiasi subjektyviu sudarytos konsultavimo sutarties vertinimu. Atsakovai I. T. ir UAB ,,JAGO Europe“ nebuvo sudarytos konsultavimo sutarties šalimi, todėl šio sandorio pasekmės negali būti taikomos ne šios sutarties šalims.
8.2. Teismų praktikoje, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, atsakovų nesąžiningumas vertinamas tik tuo atveju, jeigu yra įrodymų, kad atsakovai jau yra bandę slėpti, perleisti ar apsunkinti savo turtinę padėtį. Šiuo atveju tokių įrodymų byloje nėra, atvirkščiai, pats ieškovas pripažįsta, kad atsakovo I. T. turtinė padėtis yra gera, kas reiškia, kas ieškinio patenkinimo atveju ieškovas galės išieškoti sumas iš viso atsakovo turto.
8.3. Didelė ieškinio suma, kurios nurodymas visuomet priklauso tik nuo ieškovo, negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovas kelia solidarius reikalavimus dviems atsakovams. Teismų praktikoje nurodoma, kad solidarus reikalavimas sumažina riziką būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimumui, kadangi ieškovas gali nukreipti reikalavimą į abu atsakovus arba į kiekvieną iš jų atskirai visai sumai. Šiuo atveju vien atsakovo I. T. turtinė padėtis užtikrina galimai ieškovui palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimumą, be to, UAB ,,JAGO Europe“ taip pat turi pakankamai turto.
8.4. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovei UAB ,,JAGO Europe“ būtų neproporcingas, neekonomiškas, ypač įvertinus tai, kad įmonė net nėra ginčijamo sandorio šalimi ir ginčijamas sandoris buvo sudarytas iki šios įmonės įsteigimo.
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
10. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas ir, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.
12. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmetė apelianto prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones konstatuodamas, kad ieškinys yra tikėtinai nepagrįstas.
13. Sutiktina su apeliantu, kad pagal teismų praktiką teismo atliekamas prima facie (preliminarus) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370; 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. E2-1711-516/2017).
14. Tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016).
15. Nagrinėjamoje byloje ieškovas ieškiniu prašo pripažinti konsultavimo sutartį apsimestiniu sandoriu, pripažinti, kad buvo sudaryta paskolos sutartis bei priteisti iš atsakovų I. T. ir UAB „JAGO Europe“ solidariai ieškovo naudai 367 500 Eur skolą. Ieškinyje ieškovas nurodo aplinkybes, kurios jo teigimu, patvirtina ieškinio reikalavimus bei teikia įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateikto ieškovo ieškinio forma ir turinys atitinka įstatyme keliamus reikalavimus, suformuluotas ieškinio reikalavimas ir jo faktinis bei teisinis pagrindai. Nevertinant iš esmės byloje šalių teikiamų įrodymų, negalima padaryti vienareikšmės išvados, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas ir ieškovo reikalavimai tikrai negalėtų būti patenkinti. Tiek ieškovas, tiek atsakovai teismui teikė ir tolimesniuose bylos nagrinėjimo etapuose turės galimybę teikti jų pozicijas pagrindžiančius argumentus, įrodymus, kitus faktinius duomenis. Tenkintini ar ne ieškinio reikalavimai bus pasisakyta tik bylos nagrinėjimo iš esmės stadijos pabaigoje, įvertinus faktinių bylos aplinkybių ir įrodymų visetą. Todėl apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinio reikalavimai nėra prima facie pagrįsti.
16. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo konstatuota aplinkybe, jog nebuvo įrodyta antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – grėsmė būsimo, ieškovui galimai palankaus, teismo sprendimo įvykdymui. Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad ieškinio reikalavimo suma, sudaranti 367 500 Eur yra didelė, atsakovų I. T. ir UAB ,,JAGO Europe“ reali turtinė padėtis nėra žinoma, todėl yra pagrindas konstatuoti grėsmę teismo sprendimo įvykdymui. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su nurodytais atskirojo skundo argumentais.
17. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė per se (liet. pati savaime) negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018).
18. Dėl to apelianto argumentai, kad ieškinio suma atsakovams yra didelė, nagrinėjamu atveju nėra reikšmingi ir savaime nepatvirtina teismo sprendimo neįvykdymo rizikos, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir/ar piniginėmis lėšomis apribojimai. Tuo atveju, kai ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017).
19. Apelianto nurodomi argumentai, kad atsakovas I. T. veikia per įmones, kurios įsikūrusios skirtinguose žemynuose, jis gali lengvai perkelti savo turtą iš vienoje valstybėje esančios įmonės į kitą, yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus šių priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagrindo varžyti kito asmens teises nesudaro deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-152-178/2016). Atsakovo nesąžiningumas nėra preziumuojamas sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018).
20. Nagrinėjamoje byloje, kaip pats nurodo ir apeliantas, nėra neginčijamų įrodymų, kad atsakovai ketintų neįvykdyti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo arba apsunkinti tokio sprendimo vykdymą. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad įvertinus atsakovų padėtį ir ginčo aplinkybes, yra tikimybė, kad atsakovai gali imtis nesąžiningų veiksmų, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepaneigia preziumuojamo atsakovų sąžiningumo.
21. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, nenustačius aplinkybių, leidžiančių daryti prielaidą dėl atsakovų nesąžiningumo, šiuo metu byloje nėra įrodyta grėsmė galimai apeliantui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl pirmosios instancijos teismas atsisakydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį, todėl naikinti ją dėl netinkamo proceso teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, taikymo nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Konstantinas Gurinas