Civilinė byla Nr. e2-1083-790/2022
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02559-2021-7
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. spalio 28 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „RNDV Holding“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo T. M. ieškinį atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Virtakis“ dėl skolos, kylančios iš darbo teisinių santykių su bendrovės vadovu, priteisimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas T. M. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Virtakis“ 9 248,95 Eur neišmokėto darbo užmokesčio, 8 311,68 Eur kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, netesybas už uždelsimą atsiskaityti, 45 818,22 Eur kompensaciją už nekonkuravimą, 20 000 Eur skolą, 43 636,40 Eur kompensaciją nutraukus darbo sutartį.
2. Ieškovas nurodė, kad jis pagal 2019 m. lapkričio 8 d. darbo sutartį vykdė atsakovės vadovo funkcijas. Atsakovės vienintelio akcininko sprendimu 2021 m. kovo 22 d. jis buvo atšauktas iš pareigų dėl ieškovo kaltės. Nutraukusi darbo sutartį atsakovė paskutinę jos galiojimo dieną su ieškovu neatsiskaitė, nes nesumokėjo 9 248,95 Eur darbo užmokesčio už 2021 m. vasario ir kovo mėn., 8 311,68 Eur kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 45 818,22 Eur kompensacijos už nekonkuravimą, apskaičiuotos pagal darbo sutarties 18 ir 19 punktus ir sudarančios 70 proc. nuo 12 vidutinių darbo užmokesčių dydžio sumos, 20 000 Eur gyvybės draudimo įmokos, mokėtinos vadovaujantis 2020 m. lapkričio 30 d. susitarimu dėl gyvybės draudimo sutarties. Kadangi nėra ieškovo kaltės, atsakovė turi sumokėti darbo sutarties 20 punkte numatytą kompensaciją už darbo sutarties nutraukimą, sudarančią 8 vidutinius darbo užmokesčius, viso 43 636,40 Eur.
3. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 4 d. nutartimi UAB „Virtakis“ buvo iškelta bankroto byla.
4. Ieškovas T. M. ir atsakovė bankrutuojanti UAB (toliau – BUAB) „Virtakis“, atstovaujama nemokumo administratoriaus, pateikė teismui tvirtinti 2022 m. kovo 8 d. sudarytą taikos sutartį.
5. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. kovo 8 d. nutartimi patvirtino ieškovo T. M. ir atsakovės BUAB „Virtakis“ sudarytą taikos sutartį, pagal kurią atsakovė pripažino pagrįstais ieškovo reikalavimus dėl 5 595,61 Eur neišmokėto darbo užmokesčio, 4 500,41 Eur kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, 6 654,58 Eur kompensacijos už nekonkuravimą, 26 400,02 Eur kompensacijos nutraukus darbo sutartį, 12 000 Eur skolos, o ieškovas atsisakė likusių ieškinio reikalavimų, šalys pripažino, jog atsakovė atsiskaitys su ieškovu Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme nustatyta tvarka, ir civilinę bylą nutraukė. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 8 d. nutartis palikta nepakeista.
6. Pareiškėja UAB „RNDV Holding“ padavė teismui prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje, įtraukti pareiškėją UAB „RNDV Holding“ į civilinės bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, atnaujinus procesą byloje atsisakyti tvirtinti 2022 m. kovo 8 d. taikos sutartį, sudarytą tarp ieškovo T. M. ir atsakovės BUAB „Virtakis“, ir civilinę bylą išnagrinėti iš esmės.
7. Pareiškėja prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodė, kad ji yra atsakovės akcininkė, investavusi į atsakovės veiklą. Pareiškėjos teigimu, ieškovas T. M. aplaidžiai vadovavo įmonei, t. y. teikė klaidingus finansinius duomenis, sudarinėjo nenaudingus sandorius, neracionaliai naudojo įmonės lėšas, samdė nepakankamos kvalifikacijos darbuotojus, neužtikrino įmonės darbo efektyvumo ir projektų pelningumo, laiku neinicijavo bankroto bylos esant faktiniam įmonės nemokumui. Pareiškėja nurodo patyrusi nuostolių, kurių sumą atitinka investicijos į BUAB „Virtakis“ nuo 2020 m. spalio 1 d., kai ieškovas T. M. pareiškėjai teikė klaidingus duomenis apie BUAB Virtakis finansinę būklę, t. y. pareiškėjos atsakovei suteiktų paskolų 620 000 Eur suma.
8. Pareiškėjos teigimu, šiuo atveju egzistuoja pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, nes byloje buvo nuspręsta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų (šiuo atveju pareiškėjos) materialiųjų teisių ar pareigų. Į teismo patvirtintą taikos sutartį buvo įtraukta nuostata, kad visi šalių ginčai, susiję ir (ar) kylantys iš darbo sutarties ir atstovavimo teisinių santykių, yra laikomi visiškai ir galutinai išspręstais. Tokia nuostata pažeidžia pareiškėjos teises ir teisėtus interesus.
9. Pareiškėja yra inicijavusi procesą dėl ieškovo padarytos žalos pareiškėjai atlyginimo, t. y. kreipėsi į ieškovą su pretenzija dėl 620 000 Eur žalos atlyginimo dėl to, kad ieškovas teikė pareiškėjai klaidingą informaciją apie atsakovės finansinę padėtį. Taikos sutarties nuostata, numatanti, kad visi šalių ginčai, susiję ir (ar) kylantys iš darbo sutarties ir atstovavimo teisinių santykių, yra laikomi visiškai ir galutinai išspręstais, yra itin plati, apimanti ginčus dėl įmonės vadovo veiksmais padarytos žalos akcininkams ir kreditoriams atlyginimo, ja peržengtos civilinėje byloje spręsto ginčo ribos ir nepagrįstai pasisakyta dėl bylos nagrinėjime nedalyvavusios pareiškėjos materialiųjų teisių bei pareigų. Jeigu pareiškėja būtų įtraukta į bylos nagrinėjimą, jai būtų suteikta galimybė išsakyti poziciją dėl kilusio ginčo, o teismas būtų kitaip vertinęs pateiktos tvirtinti taikos sutarties nuostatas. Aplinkybę, kad teismo patvirtinta taikos sutartimi nuspręsta dėl pareiškėjos teisių ir pareigų, pripažįsta pats ieškovas, atsakyme į pareiškėjos pretenziją nurodydamas, jog pagal taikos sutartį atsakovė patvirtino atsisakanti reikalavimų ieškovui, kylančių iš darbo ir pavedimo teisinių santykių, įskaitant veiklos organizavimo tinkamumą. Be to, taikos sutartimi ribojamos ne tik pareiškėjos, bet ir visų kitų atsakovės kreditorių galimybės reikšti reikalavimus dėl ieškovo padarytos žalos atlyginimo.
10. Atsakovės bankroto byloje yra patvirtintas pareiškėjos reikalavimas. Atsakovė, sutikdama su ieškovo reikalavimais, paneigė pareiškėjos teisę ginti savo interesus bankroto byloje, be kita ko, ginčyti patenkintus ieškovo reikalavimus. Pareiškėjos įsitikinimu, taikos sutarties patvirtinimas nepagrįstai suteikė pirmenybę vienam atsakovės kreditoriui – ieškovui – lyginant su kitais atsakovės kreditoriais, taip neteisėtai apsunkinant kitų kreditorių galimybes bent iš dalies patenkinti savo reikalavimus. Dėl civilinėje byloje patvirtintos taikos sutarties sumažės kitų kreditorių galimybės patenkinti savo reikalavimus atsakovės bankroto byloje.
11. Ieškovas T. M. vienintelio BAUB „Virtakis“ akcininko UAB „RNDV Holding“ sprendimu iš bendrovės vadovo pareigų buvo atšauktas esant paties T. M. kaltei, todėl taikos sutartimi ieškovo reikalavimai patenkinti nepagrįstai, tokiu būdu taip pat pažeidžiant kreditorių interesus. T. M. iš bendrovės vadovo pareigų atšaukus dėl kaltės, jam neturėtų būti mokama kompensacija už darbo sutarties nutraukimą. Taikos sutartimi taip pat nepagrįstai tenkinti ieškovo reikalavimai dėl kompensacijos už nekonkuravimą, kadangi ieškovas pažeidė nekonkuravimo įsipareigojimą – įsteigė mažąją bendriją „Let’s make sense“ ir teikė konsultacijas įmonėms, galimai tiesiogiai konkuravusioms su atsakove.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
12. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartimi atmetė pareiškėjos prašymą atnaujinti civilinės bylos procesą, priteisė ieškovui iš pareiškėjos 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą.
13. Teismas nurodė, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintas vienas proceso atnaujinimo pagrindų – kai teismas sprendimu nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, taip pat teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos.
14. Teismas konstatavo, kad teismo patvirtintoje taikos sutartyje tiesiogiai nėra pasisakyta dėl pareiškėjos teisių ar jos pareigų, nesukurta pareiškėjai jokių teisių ar pareigų, pareiškėjos teisės ar įstatymo saugomi interesai nepažeisti. Teismo vertinimu, pareiškėja nepateikė įrodymų, kad jos neįtraukus į procesą byloje, būtų panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos. Priešingai, pareiškėja teigia, kad iš ieškovo T. M. reikalauja žalos atlyginimo dėl blogo vadovavimo įmonei.
15. Be to, teismas nurodė, kad sprendžiant dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, turi būti nustatyta, jog neįtrauktas į bylos nagrinėjimą asmuo neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais, todėl proceso atnaujinimas yra vienintelė šio asmens galimybė ginti savo teises ir teisėtus interesus. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. birželio 7 d. nutartimi, vadovaudamasis 2022 m. kovo 8 d. teismo nutartimi, patvirtino papildomą pirmos eilės kreditoriaus T. M. 85 150,62 Eur reikalavimą atsakovės bankroto byloje. Pareiškėja su šia teismo nutartimi buvo supažindinta 2022 m. birželio 15 d., tačiau nutarties apeliacine tvarka neskundė. Todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėja neįrodė, jog neįtraukta į civilinės bylos nagrinėjimą ji neturėjo galimybių ginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų, naudodamasi teise apskųsti Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. birželio 7 d. nutartį.
16. Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas padarė išvadą, kad atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą nėra teisinio ir faktinio pagrindo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
17. Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir priimti naują nutartį, kuria tenkinti pareiškėjos prašymą – atnaujinti procesą civilinėje byloje, įtraukti pareiškėją UAB „RNDV Holding“ į civilinės bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, atnaujinus procesą byloje, atsisakyti tvirtinti 2022 m. kovo 8 d. taikos sutartį, sudarytą tarp ieškovo T. M. ir atsakovės BUAB „Virtakis“, ir civilinę bylą išnagrinėti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Pareiškėja prašyme dėl proceso atnaujinimo išsamiai pagrindė savo suinteresuotumą civilinėje byloje, į kurią nebuvo įtraukta, tačiau teismas tik abstrakčiais teiginiais nurodė, kad taikos sutartyje dėl pareiškėjos teisių ir pareigų nebuvo pasisakyta.
17.2. Pareiškėja yra pareiškusi pretenziją ieškovui, kaip atsakovės vadovui, dėl pareiškėjai padarytos žalos atlyginimo, tačiau civilinėje byloje patvirtinta taikos sutartimi nepagrįstai nurodyta, kad visi ginčai, susiję ir (ar) kylantys iš atstovavimo teisinių santykių, visiškai ir galutinai išsprendžiami taikos sutartimi. Pareiškėjos įsitikinimu, aptariama taikos sutarties nuostata yra itin plati, apimanti ginčus dėl įmonės vadovo (vadovavimo) veiksmais padarytos žalos akcininkams ir kreditoriams atlyginimo. Todėl tokia nuostata byloje dėl skolos, kylančios iš darbo teisinių santykių su bendrovės vadovu, priteisimo nepagrįstai įtraukta į taikos sutartį, ji užkerta kelią inicijuoti procesus prieš ieškovą dėl žalos atlyginimo. Šios aplinkybės paneigia skundžiamos nutarties motyvus, kad pareiškėja nepateikė įrodymų dėl savo teisių ir interesų pažeidimo.
17.3. Pirmosios instancijos teismas neįvertino ir nepasisakė dėl aplinkybės, kad pats ieškovas pripažino, jog taikos sutartimi yra nuspręsta dėl pareiškėjos teisių ir pareigų. Ieškovas atsakyme į pretenziją dėl 620 000 Eur žalos atlyginimo akcentavo aplinkybę, kad po taikos sutarties patvirtinimo pareiškėja negali reikšti reikalavimų dėl žalos atlyginimo.
17.4. Vien tai, kad Lietuvos apeliaciniame teisme buvo tikrinamas Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 8 d. nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, teisėtumas ir pagrįstumas, negali būti laikoma aplinkybe, patvirtinančia, jog taikos sutartimi nėra pažeidžiamos pareiškėjos teisės, kadangi pareiškėja nebuvo įtraukta į civilinę bylą ir dėl taikos sutarties tvirtinimo pasisakyti negalėjo.
17.5. Skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai akcentavo aplinkybę, kad pareiškėja atsakovės bankroto byloje neskundė teismo nutarties patvirtinti ieškovo reikalavimo. Pareiškėjos įsitikinimu, pastaroji aplinkybė nepaneigia fakto, kad šiuo atveju egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintas pagrindas atnaujinti procesą. Net jei pareiškėja būtų apskundusi teismo nutartį dėl ieškovo reikalavimo patvirtinimo, tokia aplinkybė neapgintų pareiškėjos teisių, nes taikos sutarties sąlyga, pažeidžianti pareiškėjos interesus, liktų galioti, pareiškėja nebūtų įtraukta į civilinės bylos nagrinėjimą. Be to, pareiškėjai apskundus teismo nutartį dėl ieškovo reikalavimo patvirtinimo ir aukštesnės instancijos teismui konstatavus, kad ieškovo reikalavimas bankroto byloje yra nepagrįstas, tai neturėtų jokios įtakos prašomai atnaujinti civilinei bylai ir pareiškėjos interesams.
18. Ieškovas T. M. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, spręsdami taikos sutarties patvirtinimo klausimą, nustatė, kad taikos sutartis nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių, todėl atnaujinti proceso dėl tariamo pareiškėjos teisių pažeidimo nėra pagrindo.
18.2. Kreditoriai neturi teisės įpareigoti bendrovės bankroto administratoriaus (ne)sudaryti taikos sutarties. Nemokumo administratorius, veikdamas kaip atsakovės vienasmenis valdymo organas, įvertinęs taikos sutarties sąlygas, turėjo teisę ją sudaryti, apie tai neinformavęs atsakovės kreditorių, įskaitant pareiškėjos. Be to, vadovaujantis CPK 42 straipsniu tretieji asmenys nedalyvauja taikos sutarties sudaryme, todėl pareiškėjos dalyvavimas byloje trečiuoju asmeniu savaime nesukuria jai jokių teisinių padarinių. Dėl to nėra pagrindo pripažinti, kad, nagrinėjamoje byloje teismui patvirtinus taikos sutartį, galėjo būti pažeisti kreditorių interesai – teismas, nagrinėjęs bylą, patvirtinęs taikos sutartį, vertino tiek ieškovo, tiek atsakovės, tiek kitų atsakovės kreditorių interesus, siekė jų pusiausvyros balanso, preliminariai vertino šalių įrodinėjimo galimybes dėl ieškovo reikalavimo pripažinimo apimties.
18.3. Pareiškėja nepagrįstai nurodo, kad patvirtinus taikos sutarties sąlygą, pagal kurią šalių ginčai, kylantys iš darbo ir atstovavimo civilinių teisinių santykių, laikomi visiškai ir galutiniai išspręstais, buvo apribota jos teisė reikšti ieškovui reikalavimus dėl žalos atlyginimo. Ši taikos sutarties sąlyga negali būti aiškinama kitaip, kaip tik ieškovo ir atsakovės susitarimas dėl juos siejusių tarpusavio santykių. Toks susitarimas neturi pasekmių pareiškėjai, tariamai ar realiai turinčiai ieškovui reikalavimo teisę dėl žalos atlyginimo, kadangi, vadovaujantis sutarties uždarumo principu, susitarimu buvo išspręsti tik ieškovo ir atsakovės tarpusavio santykių klausimai. Ieškovo tvirtinimu, byloje nagrinėjamas klausimas dėl taikos sutarties sąlygų nesuvaržo pareiškėjos teisių reikšti ieškovui tiesioginį ieškinį. Todėl, net ir atnaujinus procesą, pareiškėjos įstojimas į bylos nagrinėjimą nepadarytų įtakos jos teisėms, siekiant ieškovo subsidiariosios atsakomybės.
18.4. Pareiškėja atskirajame skunde klaidingai interpretuoja ieškovo atsakyme į pretenziją išdėstytus argumentus dėl reikalavimų ieškovui pareiškimo, kadangi šiame atsakyme ieškovas ginčijo pareiškėjos teisę reikšti jam reikalavimus atsakovės vardu, t. y. išvestinio, tačiau ne tiesioginio ieškinio pagrindu.
19. Atsakovė BUAB „Virtakis“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundo tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad pareiškėjai turėtų būti suteikta teisė būti išklausytai (sudaryta galimybė ginčyti kitų atsakovės kreditorių reikalavimus).
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atmetė pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo T. M. ieškinį atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Virtakis“ dėl skolos, kylančios iš darbo teisinių santykių su bendrovės vadovu, priteisimo, yra teisėta ir pagrįsta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
21. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata (teismo išspręsta byla) galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Taigi, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą ir teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą.
22. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) yra išaiškinęs, kad vykdant teisingumą priimtų ir įsiteisėjusių, t. y. res judicata galią įgijusių, teismo sprendimų privalomumas yra konstitucinė vertybė. Tai, be kita ko, reiškia, kad bet kokia vykdant teisingumą priimtų ir įsiteisėjusių teismo sprendimų patikra galima tik ypač retais, išimtiniais, atvejais, kai tai būtina siekiant inter alia (be kita ko) užtikrinti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves, paaiškėjus tam tikroms esminėms aplinkybėms, sudarančioms prielaidas kilti abejonėms dėl konkrečioje byloje priimto teismo sprendimo teisingumo (Konstitucinio Teismo 2022 m. vasario 10 d. nutarimo 12.2 punktas).
23. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad laikantis teisinio apibrėžtumo principo teismams galutinai išsprendus ginčą jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą, o nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Brum?rescu v. Rumunija (pareiškimo Nr. 28342/95), 2002 m. liepos 25 d. sprendimas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (pareiškimo Nr. 48553/99) ir kt.).
24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad proceso atnaujinimo institutas – išskirtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytą pagrindą, kuris konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-823/2022 19 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
25. Pareiškėja nagrinėjamoje byloje kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintu pagrindu – kai teismas sprendimu nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos. Neįtrauktas į bylos nagrinėjimą asmuo neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais – naudotis instancine teismų sistema, todėl proceso atnaujinimas yra vienintelė šio asmens galimybė ginti savo teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019, 33, 34 punktai).
26. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą, pažymėta, kad procesas šiuo pagrindu atnaujinamas todėl, kad nagrinėjant bylą pažeidžiamas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas tam, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2006; 2011 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2014; kt.).
27. Spręsdamas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, teismas turi vertinti, ar, atsižvelgiant į teisinio santykio, dėl kurio buvo nuspręsta įsiteisėjusiu teismo sprendimu byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti, pobūdį, pareiškėjas pagal jo prašyme atnaujinti procesą nurodytas aplinkybes laikytinas suinteresuotu asmeniu, kuris turėjo būti teismo įtrauktas į prašomą atnaujinti bylą, t. y. ar yra pagrįstas pagrindas teigti, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nuspręsta dėl pareiškėjo materialiųjų teisių ir pareigų, nesudarant pareiškėjui galimybės dėl to pasisakyti teismo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-823/2022 29 punktas).
28. Civilinėje byloje, kurios procesą pareiškėja prašo atnaujinti, buvo sprendžiamas tarp ieškovo T. M. ir atsakovės BUAB „Virtakis“ kilęs ginčas dėl darbo teisinių santykių. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės neišmokėtą darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, netesybas už uždelsimo atsiskaityti laiką, kitus darbo sutartyje numatytus mokėjimus (kompensaciją už nekonkuravimą, kompensaciją nutraukus darbo sutartį). Civilinė byla buvo baigta teismui patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį, pagal kurios sąlygas atsakovė pripažino pagrįstais ieškovo reikalavimus dėl 5 595,61 Eur neišmokėto darbo užmokesčio, 4 500,41 Eur kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, 6 654,58 Eur kompensacijos už nekonkuravimą, 26 400,02 Eur kompensacijos nutraukus darbo sutartį, 12 000 Eur skolos, o ieškovas atsisakė likusių ieškinio reikalavimų, šalys pripažino, jog atsakovė atsiskaitys su ieškovu Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme nustatyta tvarka. Be to, pagal teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygas, ieškovas ir atsakovė pareiškė ir patvirtino, kad sudarius taikos sutartį visi šalių ginčai susiję ir (ar) kylantys iš darbo sutarties ir atstovavimo teisinių santykių yra laikomi visiškai ir galutinai išspręstais.
29. Iš pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo turinio matyti, kad pareiškėja suinteresuotumą civilinės bylos nagrinėjimu grindė dvejopo pobūdžio argumentais: 1) pareiškėjos teigimu, atsakovė, sutikdama su ieškovo reikalavimais, paneigė pareiškėjos teisę ginti savo interesus bankroto byloje, ginčyti patenkintus ieškovo reikalavimus; taikos sutarties patvirtinimas nepagrįstai suteikė pirmenybę ieškovui lyginant su kitais atsakovės kreditoriais, taip neteisėtai apsunkinant kitų kreditorių galimybes bent iš dalies patenkinti savo reikalavimus; 2) pareiškėja yra atsakovės akcininkė, investavusi į atsakovę; ieškovas aplaidžiai vadovavo įmonei, pareiškėjai teikė klaidingus duomenis apie atsakovės finansinę būklę ir sukėlė pareiškėjai žalą; taikos sutarties nuostata, numatanti, kad visi šalių ginčai, susiję ir (ar) kylantys iš darbo sutarties ir atstovavimo teisinių santykių, yra laikomi visiškai ir galutinai išspręstais, peržengia civilinėje byloje spręsto ginčo ribas, turi įtakos pareiškėjos materialiosioms teisėms bei pareigoms, užkerta kelią inicijuoti procesus prieš ieškovą dėl žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šie pareiškėjos argumentai nepagrindžia išimtinio poreikio atnaujinti išnagrinėtą civilinę bylą.
30. Dėl pirmosios argumentų grupės, susijusios su kreditorių teisių užtikrinimu, pažymėtina, kad pareiškėja šiais argumentais iš esmės kelia klausimą dėl atsakovės kreditorių (ir pačios pareiškėjos) galimybių ginčyti ieškovo reikalavimą, kuris buvo patvirtintas pagal įsiteisėjusią teismo nutartį, kuria buvo patvirtinta ieškovo ir atsakovės sudaryta taikos sutartis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors įstatyme nėra įtvirtintas draudimas kreditoriui skųsti bankroto bylą nagrinėjančio teismo nutartį, kuria į kreditorių reikalavimų sąrašą įtrauktas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu patvirtintas kreditoriaus reikalavimas, siekdamas tokį reikalavimą nuginčyti, kreditorius turi nuginčyti įsiteisėjusį teismo procesinį sprendimą kaip kreditoriaus reikalavimo pagrindą. Tai negali būti padaryta kitaip, nei padavus kasacinį skundą ar atnaujinus procesą byloje, kurioje šis sprendimas priimtas, nes jokių kitų įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo būdų įstatymai neįtvirtina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-635-915/2015).
31. Taigi, bendrąja prasme kreditorius turi teisę inicijuoti išnagrinėtos bylos proceso atnaujinimą ir įrodinėti, kad teismas neteisingai išsprendė bylą, iš kurios kyla kito kreditoriaus reikalavimai. Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorius, ginčijantis kito kreditoriaus reikalavimą bankroto byloje, paprastai nėra materialinio teisinio santykio tarp įmonės skolininkės ir kito jos kreditoriaus, iš kurio kilęs ginčas išspręstas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, subjektas, t. y. nėra šio teisinio ginčo šalis, ir, nesant įmonės skolininkės bankroto situacijos, apskritai negalėtų teisme reikšti jokių su šiuo ginču susijusių reikalavimų. Ginčydamas kito kreditoriaus reikalavimą bankroto byloje kreditorius prašo ne išspręsti tarp jo ir bankrutuojančios bendrovės (ar jo ir kito šio bendrovės kreditoriaus) kilusį ginčą, o peržiūrėti teisinius santykius tarp šio kito kreditoriaus ir įmonės skolininkės, t. y. išspręsti tarp šių subjektų, kaip bylos šalių, kilusį ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-823/2021).
32. Vadinasi, iškėlus bankroto bylą įmonei ir jos kreditoriui nesutinkant su išnagrinėtos civilinės bylos, iš kurios kyla kito įmonės kreditoriaus reikalavimas, rezultatu, paprastai negalėtų būti konstatuota, kad teismas tokioje byloje nusprendė dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą įmonės kreditoriaus materialiųjų teisių ir pareigų bei kyla poreikis atnaujinti bylos procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Priešingas aiškinimas, t. y. kad esant įmonės bankroto situacijai kiti įmonės kreditoriai galėtų inicijuoti jau išspręstų bylų, iš kurių kyla kitų kreditorių reikalavimai, atnaujinimą vien tuo pagrindu, jog jie nebuvo įtraukti į šių bylų nagrinėjimą, sukeltų akivaizdžią grėsmę įsiteisėjusių teismo sprendimų pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumui bei teisinio apibrėžtumo principui.
33. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas formuoja praktiką, kad bankrutuojančios bendrovės kreditoriaus prašymu gali būti atnaujintas procesas išnagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje priimto įsiteisėjusio teismo procesiniu sprendimo pagrindu yra grindžiamas kito kreditoriaus reikalavimas, net ir tuo atveju, jeigu prašymą atnaujinti procesą pateikęs kreditorius jokiais materialiniais teisiniais santykiais iki skolininko bankroto bylos iškėlimo nebuvo susijęs su prašomos atnaujinti civilinės bylos šalimis ir (ar) ginčo dalyku. Kita vertus, tiek teisinis reguliavimas, tiek kasacinio teismo praktika patvirtina, kad tokį prašymą pateikęs kreditorius turi nurodyti aplinkybes, kodėl civilinė byla, kurios procesą siekiama atnaujinti, galėjo būti išspręsta neteisingai – nurodyti ir pagrįsti CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus proceso atnaujinimo pagrindus, išskyrus CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą, kuris tokiam kreditoriui negalėtų būti taikomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-20-464/2022 27 punktas).
34. Nagrinėjamu atveju byloje, kurios procesą pareiškėja prašo atnaujinti, buvo sprendžiamas tarp ieškovo T. M. ir atsakovės BUAB „Virtakis“ kilęs ginčas dėl darbo teisinių santykių, o teismo patvirtinta taikos sutartimi atsakovė pripažino pagrįstais dalį ieškinio reikalavimų, o kitos dalies reikalavimų ieškovas atsisakė. Darbo teisinių santykių šalimis buvo ieškovas ir atsakovė. Pareiškėja (vienintelė atsakovės akcininkė) šiuose teisiniuose santykiuose nedalyvavo, darbo sutartį su ieškovu sudarė ir vėliau nutraukė veikdama kaip darbdavio (atsakovės) atstovas (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 21 straipsnio 3 dalis, 102 straipsnis). Atitinkamai, civilinėje byloje buvo išspręsta dėl atsakovės, bet ne pareiškėjos, materialinių teisių ir pareigų – pareigos išmokėti atitinkamas su darbo santykiais susijusias išmokas, tačiau šalių sudaryta ir teismo patvirtinta taikos sutartimi tiesiogiai nebuvo pasisakyta dėl pareiškėjos materialiųjų teisių ar jos pareigų, taikos sutartis pareiškėjai jokių teisių ar pareigų nesukūrė. Tokiomis aplinkybėmis negalima pripažinti egzistuojant pagrindą, numatytą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte, proceso atnaujinimui.
35. Pažymėtina, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.983 straipsnis). Nagrinėjamu atveju matyti, kad prašomoje atnaujinti civilinėje byloje ieškovo ir atsakovės sudarytoje taikos sutartyje šalys ginčą, kilusį iš darbo teisinių santykių, išsprendė tarpusavio nuolaidomis, atsakovė, atstovaujama nemokumo administratoriaus, pripažino tik dalį ieškinio reikalavimų, o kitos dalies reikalavimų ieškovas atsisakė. Atsakovė apeliacine tvarka ginčijo teismo nutartį, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, remdamasi argumentais, susijusiais su bankrutuojančios atsakovės kreditorių teisių užtikrinimu. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gegužės 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-387-302/2022, atmesdamas atsakovės atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, pažymėjo, kad bankrutuojančią įmonę, kaip dalyvaujantį civilinėje byloje asmenį, civiliniame procese atstovauja paskirtas bankroto administratorius, ir jis, įgyvendindamas JANĮ numatytą funkciją atstovauti bankrutuojančiai bendrovei teisme, teisėtai sudarė taikos sutartį su ieškovu civilinėje byloje be bendrovės kreditorių pritarimo. Lietuvos apeliacinis teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia šalių ir trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų (CPK 42 straipsnio 2 dalis), todėl ji buvo patvirtinta esant teisiniam pagrindui. Lietuvos apeliacinis teismas, pasisakydamas dėl argumento, kad įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui, kuriuo patvirtinta taikos sutartis, kreditorė netektų galimybės ginčyti reikalavimą, kadangi teismo nutartis įgytų res judicata galią, nurodė, jog šis argumentas nepaneigia bankroto administratoriaus, įgyvendinančio JANĮ jam priskirtas funkcijas, teisėto ir pagrįsto sprendimo bankrutuojančios bendrovės vardu sudaryti taikos sutartį civilinėje byloje pagal ieškovo ieškinį dėl skolos priteisimo.
36. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjos išdėstyti argumentai dėl atsakovės kreditorių teisių užtikrinimo nesudaro pagrindo atnaujinti civilinės bylos proceso pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Kadangi pareiškėja jokių kitų pagrindų atnaujinti bylos procesą nenurodė, o iš prašymo turinio teismui nebuvo pakankamo pagrindo spręsti apie tai, kad byla buvo išspręsta neteisingai, pareiškėjos prašymas pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai atmestas.
37. Pareiškėjos argumentai, kad teismo patvirtinta taikos sutartis turi įtakos pareiškėjos materialiosioms teisėms bei pareigoms, nes užkerta kelią inicijuoti procesus prieš ieškovą dėl žalos atlyginimo, taip pat nesudarė pagrindo atnaujinti civilinės bylos proceso. Kaip minėta, taikos sutartimi ieškovas ir atsakovė pareiškė ir patvirtino, kad sudarius taikos sutartį visi šalių ginčai susiję ir (ar) kylantys iš darbo sutarties ir atstovavimo teisinių santykių yra laikomi visiškai ir galutinai išspręstais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos teiginys, kad ši taikos sutarties sąlyga užkerta kelią inicijuoti procesus prieš ieškovą dėl žalos atlyginimo, yra paremtas netinkama aptariamos taikos sutarties sąlygos interpretacija.
38. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad akcinės bendrovės administracijos vadovo, dirbančio bendrovėje pagal darbo sutartį, teisinis statusas yra dualistinis: tarp bendrovės ir jos vadovo visų pirma susiklosto pavedimo teisiniai santykiai, grįsti pasitikėjimu. Administracijos vadovas, pirma, yra bendrovės vienasmenis valdymo organas. Jis organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, atstovauja bendrovei, pagal suteiktų įgalinimų ribas veikdamas bendrovės vardu sudaro sandorius, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus bei vykdo kitas jam įstatymo ir bendrovės įstatų suteiktas funkcijas. Antra, administracijos vadovas taip pat yra bendrovės darbuotojas, su kuriuo sudaroma darbo sutartis, taigi jis yra ir darbo santykių, siejančių jį su bendrove, dalyvis – darbuotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2012).
39. Šiame kontekste pažymėtina, kad pareiškėjos nurodytoje taikos sutarties sąlygoje kalbama apie ginčus, kylančius iš darbo sutarties ir atstovavimo teisinių santykių, tačiau joje nėra aptarti ginčai, kylantys dėl ieškovo, kaip atsakovės vienasmenio valdymo organo, pareigų vykdymo. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad taikos sutartimi užbaigtoje byloje buvo sprendžiamas ginčas, kilęs iš tarp bendrovės vadovo ir bendrovės susiklosčiusių darbo teisinių santykių. Kita vertus, pareiškėjos nurodomoje taikos sutarties sąlygoje nėra numatyti jokie apribojimai taikos sutarties šalimis nesančių kitų asmenų atžvilgiu, pvz., kreditorių ir pačios pareiškėjos, kaip atsakovės dalyvės, atžvilgiu. Todėl pareiškėjos argumentai, kad taikos sutarties nuostata, numatanti, jog visi šalių ginčai, susiję ir (ar) kylantys iš darbo sutarties ir atstovavimo teisinių santykių, yra laikomi galutinai išspręstais, turi įtakos pareiškėjos materialiosioms teisėms bei pareigoms, nes užkerta kelią inicijuoti procesus prieš ieškovą dėl žalos atlyginimo, yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo atnaujinti civilinės bylos proceso pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Tokios išvados nekeičia ir pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad ieškovas, atsakydamas į pareiškėjos pretenziją dėl žalos atlyginimo, rėmėsi aptariama taikos sutarties sąlyga. Šiuo aspektu pažymėtina, kad tokia ieškovo pozicija yra pagrįsta subjektyviu aptariamos taikos sutarties sąlygos interpretavimu, ir ji negali lemti pagrindo atnaujinti civilinės bylos proceso.
40. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, tinkamai taikė proceso teisės normas ir pagrįstai atmetė pareiškėjos prašymą atnaujinti civilinės bylos procesą, nenustatęs išimtinių aplinkybių įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo peržiūrėjimui. Todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
41. Atmetus pareiškėjos atskirąjį skundą, ieškovui priteistinos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas prašo priteisti 726 Eur išlaidas, patirtas advokato teisinei pagalbai rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Ieškovo prašomos priteisti išlaidos yra pagrįstos ir realiai patirtos, tačiau nežymiai viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), pagrindu apskaičiuotą didžiausią už tokio pobūdžio procesinio dokumento parengimą priteistinų išlaidų dydį, todėl jos mažintinos iki maksimalios Rekomendacijų pagrindu apskaičiuotos priteistinos sumos, t. y. iki 712,20 Eur (1780,5 × 0,4).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „RNDV Holding“ (juridinio asmens kodas 304559417) ieškovui T. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 712,20 Eur (septynis šimtus dvylika eurų 20 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjas Marius Bajoras