Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2-556-2010].doc
Bylos nr.: 2-556/2010
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr

                                                                                                 Civilinė byla Nr. 2-556/2010

                                                                                                 Procesinio sprendimo kategorija 110.2

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. balandžio 8 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Gasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „ACDC“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta patenkinti atsakovo prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, civilinėje byloje Nr. 2-247-178/2010.  

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

Ieškovai V. V. ir G. V. 2009-07-24 kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl atlyginimo 1 700 000 Lt nuostolių, kildinamų iš preliminarios pastato pirkimo – pardavimo sutarties neįvykdymo, o ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi prašymą patenkino ir areštavo atsakovo UAB „ACDC“ turtą už 1 700 000 Lt, o nekilnojamojo ir kilnojamojo turto ar turtinių teisių nesant – ir atsakovo lėšas, leidžiant atsiskaityti su ieškovais, įmonės darbuotojais bei valstybės biudžetu. Teismas 2009 m. spalio 9 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmetė.

Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. gruodžio 22 d. nutartimi minėtos nutarties dalį, kuria buvo pritaikytas atsakovo UAB „ACDC“ atsiskaitomosiose sąskaitose ir įmonės kasoje esančių lėšų areštas, panaikino.

Atsakovas UAB „ACDC“, remdamasis CPK 147 straipsnio 1 dalimi, pateikė prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo ne mažesnei kaip 758 503,42 Lt sumai. Prašymą grindė tuo, kad dėl taikytų minėtų priemonių buvo nutraukta atsakovo, akcininkų R. P., I. Ž. ir UAB „SIV projektai“ 2009 m. birželio 19 d. sutartis, kuria akcininkai įsipareigojo už 4 900 Lt parduoti 49 paprastąsias vardines akcijas, kurios sudaro 49 procentus balsų bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime UAB „SIV projektai“, o ši bendrovė įsipareigojo finansuoti UAB „ACDC“ plėtrą ir suteikti 2 000 000 Lt beprocentę paskolą UAB „ACDC“. Sutarties 4.3 punkte buvo įtvirtinta, kad iki sutarties įvykdymo pabaigos atsakovo UAB „ACDC“ turtas nebus areštuotas. Remiantis šia nuostata, UAB „SIV projektai“ sutartį vienašališkai nutraukė, todėl atsakovas sumokėjo 100 000 Lt baudą ir tai yra ne galimi, o jau patirti nuostoliai. Be to, atsakovas neteko galimybės naudotis penkių metų trukmės beprocente 2 000 000 Lt paskola, dėl ko vien minimalių palūkanų nuostoliai pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį būtų 600 000 Lt, (2 000 000Lt x 6 procentai x 5 metai). Atsakovas, remdamasis teismų formuojama praktika, taip pat nurodė, kad dėl 600 000 Lt vertės nekilnojamojo turto arešto negali jo naudoti komerciniams santykiams, tai yra parduoti, o dėl vidutinės pusantrų metų bylos nagrinėjimo trukmės, patirs ne mažesnius kaip 54 000 Lt nuostolius (600 00 Lt x 6 procentai x 1,5 metai). Dėl banko sąskaitose esančių 50 038 Lt lėšų arešto atsakovo galimi nuostoliai per pusantrų metų vidutinį bylinėjimosi laikotarpį siektų 4 503,42 Lt. Pažymėjo, kad nuostolių atlyginimo suma laikytina didele, nes ieškovai yra fiziniai asmenys, todėl atsakovo nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas.

Ieškovai atsiliepimu prašė atsakovo pareikšto prašymo netenkinti. Nurodė, kad atsakovas neskundė teismo nutarties, kuria buvo pritaikytos minėtos priemonės, be to, atsakovo pateikiami argumentai ir įrodymai dėl nuostolių, susijusių su minėta sutartimi, yra abejotino patikimumo, nes anksčiau teiktuose procesiniuose dokumentuose sutarties neminėjo. Ieškovai taip pat teigė, jog kilus pareigai atlyginti nuostolius, jie būtų visiškai finansiškai pajėgūs atlyginti kilusius atsakovo nurodomus nuostolius net ir visoje apimtyje.

Vilniaus apygardos teismas 2010 sausio 15 d. nutartimi netenkino atsakovo prašymo dėl minėtų nuostolių atlyginimo. Teismas sprendė, kad atsakovo argumentai dėl jo nurodomų nuostolių esminės dalies nėra pakankamai įtikinami, nes atsakovas nepateikė duomenų, jog nurodoma beprocentė paskola, su kuria atsakovas sieja 600 000 Lt nuostolių, iš tikrųjų būtų buvusi suteikta. Nurodė, kad atsakovas taip pat nepatiekė įrodymų apie neįgyvendintą galimybę parduoti turimą areštuotą nekilnojamąjį turtą, be to, prašydamas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones bei skųsdamas dėl to priimtą teismo nutartį, įtikinėjo esąs visiškai finansiškai pajėgus įvykdyti visus įsipareigojimus. Be to, teismas pažymėjo, kad ieškovai atsiliepime pagrįstai nurodė, kad jų turimo turto vertė yra pakankama atsakovo nuostolių atlyginimui atsakovui palankaus teismo sprendimo atveju.

Atsakovas UAB „ACDC“ atskiruoju prašo minėtą teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausim iš esmės – tenkinti jo prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Skunde rašoma:

1.      Teismas netinkamai aiškino CPK 147 straipsnio 1 dalies normą, netinkamai vertino pateiktus įrodymus, nepagrįstai suteikė pirmenybę ieškovų interesų teisinei apsaugai ir tokiu būdu pažeidė proceso šalių lygiateisiškumo principą.

2.      Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką, sprendžiant klausimą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo pakanka nustatyti nuostolių atsiradimo tikimybę, todėl nepagrįstas teismo argumentas, kad  atsakovas nepateikė pakankamų įrodymų apie būsimus nuostolius. Be to, didelės vertės turto areštas savaime atsakovui gali sukelti nuotolius.

3.      Prieš tai nurodytoje 2009 m. birželio 19 d. sutartyje buvo nustatyta garantija, kad nuo jos pasirašymo dienos iki įvykdymo pabaigos atsakovo UAB „ACDC“ turtas nebus areštuotas.  Dėl atsakovui pritaikyto turto arešto minėta sutartis buvo vienašališkai nutraukta, todėl atsakovas sumokėjo 100 000 Lt baudą. Byloje yra pateikti įrodymai apie šią sumokėtą baudą ir tai yra ne galimi, o jau patirti atsakovo nuostoliai.

4.      UAB „SIV projektai“ 2009 m. rugpjūčio 3 d. banko pavedimu pervedė atsakovui 101 765 Lt avansą pagal minėtą sutartį, todėl joje numatytos paskolos dalis atsakovui buvo suteikta.

5.      Atsakovas neskundė teismo nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nes pagal CPK 13 straipsnį proceso šalys gali laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, taigi pasirinkti savo teisių gynimo būdus.

6.      Nuostolių atlyginimo pareiškimas savaime negarantuoja, kad teismo sprendimas dėl nuostolių atlyginimo bus realiai įvykdytas, bet to, ieškovai yra fiziniai asmenys, kurių turtui, kaip matyti iš nekilnojamojo turto registro išrašo, yra įregistruota hipoteka, todėl nuostolių dydis ieškovams laikytinas dideliu.

 

Ieškovai atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad minėta sutartis galimai buvo sudaryta dėl akių, nes atsakovo bendrovės akcijos turėjo būti nupirktos už 4 900 Lt, tuo tarpu suteikiama paskola net 400 kartų didesnė. Jeigu ši 2009 m. birželio 19 d. sutartis iš tikrųjų būtų buvusi sudaryta, atsakovas, žinodamas jam gresiančias sankcijas dėl turto arešto, butų skundęs 2009 m. rugpjūčio 11 d. teismo nutartį, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Be to, banko pavedime, kuriuo, kaip nurodo apeliantas, jam buvo pervestas 101 765 Lt avansas, nėra nurodytos mokėjimo paskirties, todėl neaišku, už ką šis avansas sumokėtas. Kaip matyti iš atsakovo sąskaitos išrašo, lygiai tokią pačią sumą atsakovas kitą dieną pervedė UAB ,,Tilto street investments“, mokėjimo paskirtimi nurodydamas ,,avansas pagal 2009-09-22 preliminarią sutartį“, tai yra pavedimas atliktas pagal sutartį, sudarytą po 49 dienų nuo mokėjimo atlikimo. Civilinėje byloje Nr. 2-482-538/2008 pagal apelianto ieškinį šios bylos ieškovams, yra areštuotas ieškovams priklausantis gyvenamasis namas, esantis Naglių g. 17, Nidoje, kurio rinkos vertė pagal 2009-06-25 VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo ataskaitą yra 4 430 000 Lt, tai yra kelis kartus viršija apelianto nurodomus nuostolius, todėl nėra pagrindo reikalauti nuostolių atlyginimo užtikrinimo.

 

Atskirasis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė tenkinti atsakovo UAB „ACDC“ prašymą dėl nuostolių, galimų pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atlyginimo užtikrinimą. Šį klausimą teismas sprendžia neperžengdamas skunde nurodytų ribų (CPK 320 str. 2 d., 338 str.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo atskirąjį skundą ir susipažinusi su bylos medžiaga, sutinka su minėta pirmosios instancijos teismo padaryta išvada. Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių teismo nutartis turėtų būti panaikinta ar pakeista atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta (CPK 185 str.).

Kaip žinoma, paprastai teismas nustato atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą tais atvejais, kai pagal bylos duomenis yra realiai prognozuojamas nuostolių atsiradimas ir byloje yra duomenų, jog dėl priemonių pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas (ieškovas yra finansiškai nepajėgus jų padengti, neturi Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan.), (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-415/2008). Taigi nuostolių atlyginimo užtikrinimo taikymui yra būtinos dvi sąlygos – nuostoliai gali atsirasti ir nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas.

Teisėjų kolegija mano, kad atsakovo prašymo dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo ir atskirojo skundo argumentai, jog jis neteko galimybės naudotis penkių metų trukmės beprocente 2 000 000 Lt paskola, dėl nekilnojamojo turto arešto negali jo naudoti komerciniams santykiams, parduoti (b. l. 34-38), savaime nesudaro pagrindo tenkinti atsakovo prašymą, nes tiek prie prašymo dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, tiek prie atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė jokių objektyvaus pobūdžio įrodymų apie savo ketinimus parduoti areštuotą turtą ar kitokiu būdu jį panaudoti pajamų gavimui. Be to, apeliantas nurodo, kad dėl atsakovui pritaikyto turto arešto buvo vienašališkai nutraukta minėta sutartis, todėl atsakovas sumokėjo 100 000 Lt baudą ir tai yra jau patirti atsakovo nuostoliai, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovas nepateikė įrodymų, jog šių atlyginimas iš tikrųjų gali būti apsunkintas ar ieškovai gali vengti atlyginti nuostolius atsakovui palankaus teismo sprendimo atveju (CPK 12, 178 str.). Vertintina ir ta aplinkybė, kad atsakovas, norėdamas disponuoti konkrečiu areštuotu turtu, turi teisę prašyti pakeisti (panaikinti) areštą konkrečiam turto objektui, tokiu būdu įgaunant galimybę disponuoti konkrečiu areštuotu daiktu.

Atsakovas prašyme dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo nurodė, kad dėl banko sąskaitose esančių 50 038 Lt lėšų arešto atsakovo galimi nuostoliai siektų 4 503,42 Lt, tačiau teisėjų kolegija pastebi, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. gruodžio 22 d. nutartimi panaikino atsakovo UAB „ACDC“ atsiskaitomosiose sąskaitose ir įmonės kasoje esančių lėšų areštą.

Pažymėtina, kad iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenų matyti, kad ieškovams nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantys Naglių g. 17, Nidoje, kurio rinkos vertė pagal 2009-06-25 VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo ataskaitą yra 4 430 000 Lt.   Atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovų turtui yra įregistruota hipoteka, nes pagal minėtą išrašą hipoteka nustatyta ne pagrindiniam (gyvenamui namui), o ūkiniui pastatui, todėl manytina, kad ieškovų turtinė padėtis nesudaro objektyvaus pagrindo abejoti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas (CPK 178 str.).

Esant išdėstytoms aplinkybėms, negalima daryti išvados, jog teismui atsisakius patenkinti atsakovo prašymą, būtų pažeista proceso dalyvių interesų pusiausvyra, todėl teisėjų kolegija tokį apelianto teiginį atmeta kaip nepagrįstą. Beje, teismas teisingai pastebėjo, jog atsakovas, skųsdamas teismo nutartį, kuria buvo taikytos minėtos priemonės, įtikinėjo esąs visiškai finansiškai pajėgus įvykdyti visus įsipareigojimus, todėl šiuo atveju jis galėtų įnešti į teismo depozitą atitinkamas sumas ir taip visiškai išvengti kitokių nuostolių atsiradimo.

Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atmesdamas atsakovo prašymą dėl atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimo, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, reikšmingas sprendžiant šį klausimą, atsakovo UAB „ACDC“  atskirojo skundo motyvais skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas nepaneigtas, todėl skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Pažymėtina, kad įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų aukščiau nurodytus nuostolius (CPK 147 str. 3 d.). Ši apeliacinės instancijos teismo nutartis neužkerta atsakovui kelio įgyvendinti šią teisę tuo atveju, jeigu ieškinys būtų atmestas, o tokie nuostoliai realiai atsirastų ir atsakovas pateiktų tai pagrindžiančius įrodymus.

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

Teisėjai                                                                                                            Alė Bukavinienė

 

Virginija Čekanauskaitė       

 

                                                                                                                        Danutė Gasiūnienė