Civilinė byla Nr. 2-556/2010
Procesinio sprendimo kategorija 110.2
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. balandžio 8
d.
Vilnius
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Alės Bukavinienės, Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir
pranešėja) ir Danutės Gasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso
tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios
akcinės bendrovės „ACDC“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta patenkinti atsakovo
prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo,
atlyginimo užtikrinimo, civilinėje byloje Nr. 2-247-178/2010.
Teisėjų
kolegija
n u s t a t ė :
Ieškovai
V. V. ir G. V. 2009-07-24 kreipėsi į
teismą su ieškiniu dėl atlyginimo 1 700 000 Lt nuostolių, kildinamų iš preliminarios
pastato pirkimo – pardavimo sutarties neįvykdymo, o
ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Vilniaus
apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi prašymą patenkino ir
areštavo atsakovo UAB „ACDC“ turtą už 1 700 000 Lt, o nekilnojamojo ir
kilnojamojo turto ar turtinių teisių nesant – ir atsakovo lėšas, leidžiant
atsiskaityti su ieškovais, įmonės darbuotojais bei valstybės biudžetu. Teismas
2009 m. spalio 9 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių
panaikinimo atmetė.
Lietuvos
apeliacinis teismas 2009 m. gruodžio 22 d. nutartimi minėtos nutarties dalį,
kuria buvo pritaikytas atsakovo UAB „ACDC“ atsiskaitomosiose sąskaitose ir įmonės
kasoje esančių lėšų areštas, panaikino.
Atsakovas UAB
„ACDC“, remdamasis CPK 147 straipsnio 1 dalimi, pateikė prašymą dėl nuostolių,
galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo
užtikrinimo ne mažesnei kaip 758 503,42 Lt sumai. Prašymą grindė tuo, kad dėl
taikytų minėtų priemonių buvo nutraukta atsakovo, akcininkų R.
P., I. Ž. ir UAB „SIV projektai“ 2009 m. birželio 19
d. sutartis, kuria akcininkai įsipareigojo už 4 900 Lt parduoti 49 paprastąsias
vardines akcijas, kurios sudaro 49 procentus balsų bendrovės visuotiniame
akcininkų susirinkime UAB „SIV projektai“, o ši bendrovė įsipareigojo finansuoti
UAB „ACDC“ plėtrą ir suteikti 2 000 000 Lt beprocentę paskolą UAB „ACDC“. Sutarties
4.3 punkte buvo įtvirtinta, kad iki sutarties įvykdymo pabaigos atsakovo UAB
„ACDC“ turtas nebus areštuotas. Remiantis šia nuostata, UAB „SIV projektai“ sutartį
vienašališkai nutraukė, todėl atsakovas sumokėjo 100 000 Lt baudą ir tai yra ne
galimi, o jau patirti nuostoliai. Be to, atsakovas neteko galimybės naudotis
penkių metų trukmės beprocente 2 000 000 Lt paskola, dėl ko vien minimalių
palūkanų nuostoliai pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį būtų 600 000 Lt, (2 000
000Lt x 6 procentai x 5 metai). Atsakovas, remdamasis teismų formuojama
praktika, taip pat nurodė, kad dėl 600 000 Lt vertės nekilnojamojo turto arešto
negali jo naudoti komerciniams santykiams, tai yra parduoti, o dėl vidutinės pusantrų
metų bylos nagrinėjimo trukmės, patirs ne mažesnius kaip 54 000 Lt nuostolius
(600 00 Lt x 6 procentai x 1,5 metai). Dėl banko sąskaitose esančių 50 038 Lt
lėšų arešto atsakovo galimi nuostoliai per pusantrų metų vidutinį bylinėjimosi
laikotarpį siektų 4 503,42 Lt. Pažymėjo, kad nuostolių atlyginimo suma
laikytina didele, nes ieškovai yra fiziniai asmenys, todėl atsakovo nuostolių
atlyginimas gali būti apsunkintas.
Ieškovai
atsiliepimu prašė atsakovo pareikšto prašymo netenkinti. Nurodė, kad atsakovas
neskundė teismo nutarties, kuria buvo pritaikytos minėtos priemonės, be to, atsakovo
pateikiami argumentai ir įrodymai dėl nuostolių, susijusių su minėta sutartimi,
yra abejotino patikimumo, nes anksčiau teiktuose procesiniuose dokumentuose
sutarties neminėjo. Ieškovai taip pat teigė, jog kilus pareigai atlyginti
nuostolius, jie būtų visiškai finansiškai pajėgūs atlyginti kilusius atsakovo
nurodomus nuostolius net ir visoje apimtyje.
Vilniaus
apygardos teismas 2010 sausio 15 d. nutartimi netenkino atsakovo prašymo dėl
minėtų nuostolių atlyginimo. Teismas sprendė, kad atsakovo argumentai dėl jo
nurodomų nuostolių esminės dalies nėra pakankamai įtikinami, nes atsakovas
nepateikė duomenų, jog nurodoma beprocentė paskola, su kuria atsakovas sieja
600 000 Lt nuostolių, iš tikrųjų būtų buvusi suteikta. Nurodė, kad atsakovas
taip pat nepatiekė įrodymų apie neįgyvendintą galimybę parduoti turimą areštuotą
nekilnojamąjį turtą, be to, prašydamas panaikinti laikinąsias apsaugos
priemones bei skųsdamas dėl to priimtą teismo nutartį, įtikinėjo esąs visiškai
finansiškai pajėgus įvykdyti visus įsipareigojimus. Be to, teismas pažymėjo,
kad ieškovai atsiliepime pagrįstai nurodė, kad jų turimo turto vertė yra
pakankama atsakovo nuostolių atlyginimui atsakovui palankaus teismo sprendimo
atveju.
Atsakovas UAB
„ACDC“ atskiruoju prašo minėtą teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausim
iš esmės – tenkinti jo prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Skunde
rašoma:
1.
Teismas netinkamai aiškino CPK 147 straipsnio 1 dalies
normą, netinkamai vertino pateiktus įrodymus, nepagrįstai suteikė pirmenybę
ieškovų interesų teisinei apsaugai ir tokiu būdu pažeidė proceso šalių
lygiateisiškumo principą.
2.
Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką,
sprendžiant klausimą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo pakanka nustatyti
nuostolių atsiradimo tikimybę, todėl nepagrįstas teismo argumentas, kad atsakovas nepateikė pakankamų įrodymų apie
būsimus nuostolius. Be to, didelės vertės turto areštas savaime atsakovui gali
sukelti nuotolius.
3.
Prieš tai nurodytoje 2009 m. birželio 19 d. sutartyje
buvo nustatyta garantija, kad nuo jos pasirašymo dienos iki įvykdymo pabaigos
atsakovo UAB „ACDC“ turtas nebus areštuotas.
Dėl atsakovui pritaikyto turto arešto minėta sutartis buvo vienašališkai
nutraukta, todėl atsakovas sumokėjo 100 000 Lt baudą. Byloje yra pateikti
įrodymai apie šią sumokėtą baudą ir tai yra ne galimi, o jau patirti atsakovo
nuostoliai.
4.
UAB „SIV projektai“ 2009 m. rugpjūčio 3 d. banko
pavedimu pervedė atsakovui 101 765 Lt avansą pagal minėtą sutartį, todėl joje
numatytos paskolos dalis atsakovui buvo suteikta.
5.
Atsakovas neskundė teismo nutarties, kuria buvo
pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nes pagal CPK 13 straipsnį proceso
šalys gali laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis,
taigi pasirinkti savo teisių gynimo būdus.
6.
Nuostolių atlyginimo pareiškimas savaime negarantuoja,
kad teismo sprendimas dėl nuostolių atlyginimo bus realiai įvykdytas, bet to,
ieškovai yra fiziniai asmenys, kurių turtui, kaip matyti iš nekilnojamojo turto
registro išrašo, yra įregistruota hipoteka, todėl nuostolių dydis ieškovams
laikytinas dideliu.
Ieškovai
atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad minėta sutartis galimai
buvo sudaryta dėl akių, nes atsakovo bendrovės akcijos turėjo būti nupirktos už
4 900 Lt, tuo tarpu suteikiama paskola net 400 kartų didesnė. Jeigu ši 2009 m.
birželio 19 d. sutartis iš tikrųjų būtų buvusi sudaryta, atsakovas, žinodamas
jam gresiančias sankcijas dėl turto arešto, butų skundęs 2009 m. rugpjūčio 11
d. teismo nutartį, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Be to,
banko pavedime, kuriuo, kaip nurodo apeliantas, jam buvo pervestas 101 765 Lt
avansas, nėra nurodytos mokėjimo paskirties, todėl neaišku, už ką šis avansas
sumokėtas. Kaip matyti iš atsakovo sąskaitos išrašo, lygiai tokią pačią sumą
atsakovas kitą dieną pervedė UAB ,,Tilto street investments“, mokėjimo
paskirtimi nurodydamas ,,avansas pagal 2009-09-22 preliminarią sutartį“, tai
yra pavedimas atliktas pagal sutartį, sudarytą po 49 dienų nuo mokėjimo
atlikimo. Civilinėje byloje Nr. 2-482-538/2008 pagal apelianto ieškinį šios
bylos ieškovams, yra areštuotas ieškovams priklausantis gyvenamasis namas,
esantis Naglių g. 17, Nidoje, kurio rinkos vertė pagal 2009-06-25 VĮ Registrų
centro Klaipėdos filialo ataskaitą yra 4 430 000 Lt, tai yra kelis kartus
viršija apelianto nurodomus nuostolius, todėl nėra pagrindo reikalauti
nuostolių atlyginimo užtikrinimo.
Atskirasis
skundas netenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos
teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė tenkinti atsakovo UAB „ACDC“ prašymą dėl
nuostolių, galimų pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atlyginimo
užtikrinimą. Šį klausimą teismas sprendžia neperžengdamas skunde nurodytų ribų
(CPK 320 str. 2 d., 338 str.).
Teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo atskirąjį skundą ir
susipažinusi su bylos medžiaga, sutinka su minėta pirmosios instancijos teismo
padaryta išvada. Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių teismo nutartis
turėtų būti panaikinta ar pakeista atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o
taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta (CPK 185
str.).
Kaip žinoma, paprastai teismas nustato atsakovo nuostolių, galinčių
atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą tais
atvejais, kai pagal bylos duomenis yra realiai prognozuojamas nuostolių atsiradimas
ir byloje yra duomenų, jog dėl priemonių pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas
gali būti apsunkintas (ieškovas yra finansiškai nepajėgus jų padengti, neturi
Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan.), (Lietuvos
apeliacinio teismo 2008 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje
Nr. 2-415/2008). Taigi nuostolių
atlyginimo užtikrinimo taikymui yra būtinos dvi sąlygos – nuostoliai gali
atsirasti ir nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas.
Teisėjų
kolegija mano, kad atsakovo prašymo dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo ir
atskirojo skundo argumentai, jog jis neteko galimybės naudotis penkių metų
trukmės beprocente 2 000 000 Lt paskola, dėl nekilnojamojo turto arešto negali
jo naudoti komerciniams santykiams, parduoti (b. l. 34-38), savaime nesudaro
pagrindo tenkinti atsakovo prašymą, nes tiek prie prašymo dėl nuostolių
atlyginimo užtikrinimo, tiek prie atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė
jokių objektyvaus pobūdžio įrodymų apie savo ketinimus parduoti areštuotą turtą
ar kitokiu būdu jį panaudoti pajamų gavimui. Be to, apeliantas nurodo, kad dėl
atsakovui pritaikyto turto arešto buvo vienašališkai nutraukta minėta sutartis,
todėl atsakovas sumokėjo 100 000 Lt baudą ir tai yra jau patirti atsakovo
nuostoliai, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovas nepateikė įrodymų,
jog šių atlyginimas iš tikrųjų gali būti apsunkintas ar ieškovai gali vengti
atlyginti nuostolius atsakovui palankaus teismo sprendimo atveju (CPK 12, 178
str.). Vertintina ir ta aplinkybė, kad atsakovas, norėdamas disponuoti
konkrečiu areštuotu turtu, turi teisę prašyti pakeisti (panaikinti) areštą
konkrečiam turto objektui, tokiu būdu įgaunant galimybę disponuoti konkrečiu
areštuotu daiktu.
Atsakovas
prašyme dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo nurodė, kad dėl banko sąskaitose
esančių 50 038 Lt lėšų arešto atsakovo galimi nuostoliai siektų 4 503,42 Lt,
tačiau teisėjų kolegija pastebi, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m.
gruodžio 22 d. nutartimi panaikino atsakovo UAB „ACDC“ atsiskaitomosiose
sąskaitose ir įmonės kasoje esančių lėšų areštą.
Pažymėtina,
kad iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenų matyti, kad
ieškovams nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantys Naglių g. 17,
Nidoje, kurio rinkos vertė pagal 2009-06-25 VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo
ataskaitą yra 4 430 000 Lt. Atsakovas nepateikė
įrodymų, kad ieškovų turtui yra įregistruota hipoteka, nes pagal minėtą išrašą
hipoteka nustatyta ne pagrindiniam (gyvenamui namui), o ūkiniui pastatui, todėl
manytina, kad ieškovų turtinė padėtis nesudaro objektyvaus pagrindo abejoti,
kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas (CPK 178 str.).
Esant
išdėstytoms aplinkybėms, negalima daryti išvados, jog teismui atsisakius
patenkinti atsakovo prašymą, būtų
pažeista proceso dalyvių interesų pusiausvyra, todėl teisėjų kolegija tokį
apelianto teiginį atmeta kaip nepagrįstą. Beje, teismas teisingai
pastebėjo, jog atsakovas, skųsdamas teismo nutartį, kuria buvo taikytos minėtos
priemonės, įtikinėjo esąs visiškai finansiškai pajėgus įvykdyti visus
įsipareigojimus, todėl šiuo atveju jis galėtų įnešti į teismo depozitą
atitinkamas sumas ir taip visiškai išvengti kitokių nuostolių atsiradimo.
Pirmosios instancijos teismas, skundžiama
nutartimi atmesdamas atsakovo prašymą dėl atsakovo nuostolių atlyginimo
užtikrinimo, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, reikšmingas sprendžiant šį
klausimą, atsakovo UAB „ACDC“ atskirojo
skundo motyvais skundžiamos nutarties
teisėtumas ir pagrįstumas nepaneigtas, todėl skundžiama teismo
nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Pažymėtina,
kad įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi
teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų aukščiau nurodytus nuostolius
(CPK 147 str.
3 d.). Ši apeliacinės instancijos teismo nutartis
neužkerta atsakovui kelio įgyvendinti šią teisę tuo atveju, jeigu ieškinys būtų
atmestas, o tokie nuostoliai realiai atsirastų ir atsakovas pateiktų tai
pagrindžiančius įrodymus.
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 15 d. nutartį
palikti nepakeistą.
Teisėjai Alė
Bukavinienė
Virginija Čekanauskaitė
Danutė Gasiūnienė