Civilinė byla Nr. e2-1089-950/2025

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00252-2025-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.1

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 27 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Ridikas,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ramunei Gudaitei,

dalyvaujant ieškovo Grindeks AS atstovei advokatei Žydrūnei Stuglytei,  

dalyvaujant atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Jorinis“ atstovui advokato padėjėjui Mariui Vaškui, 

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Grindeks AS ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Jorinis“ dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ieškovo ieškinio reikalavimai ir jų esmė

Ieškovas Grindeks AS 2025 m. birželio 26 d. pateiktu ieškiniu (reg. Nr. DOK-15282) prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Jorinis“ – 2 467 669,03 Eur skolą, 251 779,06 Eur palūkanas, 11,15 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimo išlaidas.

Ieškovas Grindeks AS (toliau – ieškovas, pardavėjas) pateiktame ieškinyje nurodė, kad 2023 m. birželio 13 d. su atsakove UAB „Jorinis“ (toliau – atsakovė, pirkėja) sudarė sutartį Nr. 06/20232 (toliau – Sutartis1), kuria įsipareigojo parduoti, o atsakovė įsipareigojo nupirkti veterinarinius vaistus. 2023 m. lapkričio 27 d. atsakovas pateikė užsakymą Nr. 64/2023 dėl 800 000 vnt. veterinarinių vaistų (duomenys neskelbtini) (toliau – Prekės) įsigijimo. Pagal tarp šalių susiklosčiusią praktiką atsakovė faktiškai neperimdavo Prekių savo nuosavybėn, nes jos būdavo perparduodamos trečiajai šaliai – atsakovo klientui Meksikoje. Todėl Prekės iš ieškovo sandėlio Rygoje buvo tiesiogiai išsiunčiamos galutiniam gavėjui Meksikoje. Siuntėju transportavimo dokumentuose būdavo nurodyta atsakovė, kuri savarankiškai tvarkydavo siuntimo dokumentus ir perduodavo juos savo klientui Meksikoje. Kaip ir visada, taip ir nagrinėjamu atveju Prekės buvo tiesiogiai išsiųstos atsakovės klientui Meksikoje, o už jas apmokėti atsakovei buvo pateiktos ieškovės išrašytos sąskaitos faktūros. Tačiau atsakovė atsiskaitė tik iš dalies, dėl ko liko skolinga 2 467 669,03 Eur sumą. Kadangi atsakovė laiku neatsiskaitė, todėl ji turi sumokėti ir 251 779,06 Eur dydžio palūkanas, apskaičiuotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – MAPKSVPĮ) 2 straipsnio 5 dalimi. Be to, atsakovė privalo mokėti ir procesines palūkanas, kurių dydis (11,15 proc.) taip pat nustatytinas vadovaujantis anksčiau nurodyto MAPKSVPĮ nuostatomis.

II. Atsakovės atsiliepimo į ieškinį argumentai

Atsakovė UAB „Jorinis“ 2025 m. liepos 31 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį (reg. Nr. DOK-28669), kuriame nurodė, kad su ieškovo Grindeks AS reikalavimais sutinka iš dalies.

Atsiliepime į ieškinį atsakovė pažymėjo, kad sutinka su tuo, jog yra skolinga ieškovui 2 467 669,03 Eur dydžio sumą. Laiku neatsiskaitė, nes negavo apmokėjimo už Prekes iš savo kliento Meksikoje. Dėl to sutriko atsakovės pinigų srautai, teko inicijuoti teisminį skolos atgavimo procesą Meksikoje, kuris dar nėra pasibaigęs. Tačiau laiko, kad ginčas pagal ieškovo ieškinį nėra teismingas Lietuvos Respublikos teismams. Ieškovas nutyli, kad 2024 m. kovo 25 d. tarp šalių buvo sudaryta sutartis Nr. 2503/2024 (toliau – Sutartis2). Laiko, kad visos sąskaitos faktūros, pagal kurias yra likusi neapmokėta 2 467 669,03 Eur skolos suma buvo išrašytos jau po Sutarties2 sudarymo (pavyzdžiui, pirmoji neapmokėta sąskaita faktūra išrašyta 2024 m. liepos 24 d.). Kadangi visi ginčai, kylantis iš Sutarties2, remiantis jos 9.1 punktu, turi būti sprendžiami Latvijos Respublikos teismuose, todėl ieškovo ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtas. Tuo atveju, jeigu bus laikoma, kad ginčas teismingas Lietuvos Respublikos teismams, atsakovė nesutinka su ieškovo prašomų priteisti palūkanų suma (251 779,06 Eur). Mano, kad nagrinėjamu atveju ieškovas, apskaičiuodamas palūkanas už pradelstą atsiskaityti su juo laikotarpį, nepagrįstai remiasi MAPKSVPĮ nuostatomis. Tiek Sutartyje1 (7.3 punktas), tiek Sutartyje2 (7.3 punktas) šalys susitarė, kad pradelsus atsiskaityti bus mokama 0,01 proc. nuo neapmokėtos Prekių kainos dydžio bauda už kiekvieną uždelstą dieną. Todėl atsakovės mokėtina ieškovui palūkanų suma sudaro tik 75 019,88 Eur.

III. Papildomi ginčo šalių argumentai

Ieškovas Grindeks AS 2025 m. rugpjūčio 14 d. pateiktame dublike (reg. Nr. DOK-18661) papildomai nurodė, kad ginčas yra teismingas Lietuvos Respublikos teismams. Tokios pozicijos laikosi todėl, kad Sutartis1 buvo pasirašyta 2023 m. birželio 13 d., o ginčo Prekės buvo užsakytos atsakovės 2023 m. lapkričio 27 d. pateiktu užsakymu Nr. 64/2023. Kadangi minėtas užsakymas buvo pateiktas Sutarties1 galiojimo metu, todėl negali būti laikoma, kad ginčas yra kilęs iš Sutarties2, kuri buvo pasirašyta tik 2024 m. kovo 25 d. Tai, kad Prekės atsakovės klientui Meksikoje buvo pristatytos bei sąskaitos faktūros apmokėjimui išrašytos jau galiojant Sutarčiai2 nereiškia, kad kilusiam ginčui turi būti taikomos pastarosios sutarties sąlygos dėl ginčų teismingumo. Todėl neabejotinai ieškovės pareikštas ieškinys yra teismingas Lietuvos Respublikos teismams (nagrinėjamu atveju – Kauno apygardos teismui). Nesutinka ir su atsakovės argumentais dėl negalėjimo skaičiuoti palūkanų pagal MAPKSVPĮ nuostatas. Laiko, kad Sutartimi1 buvo susitarta dėl baudos (0,01 proc. nuo neapmokėtos Prekių kainos), kuri atlieka kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino paleidimą, kas savo esme laikytina sutartinėmis netesybomis. Tačiau ieškovas reikalauja, kad atsakovė sumokėtų ne sutartines netesybas, o palūkanas pagal MAPKSVPĮ, kurios taip pat atlieka kompensuojamąją funkciją. Kadangi tiek netesybų (baudos), tiek kompensuojamųjų palūkanų tikslas yra kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius, tai abu nurodyti institutai negali būti taikomi kartu, dėl ko yra atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją. Kadangi šiuo atveju didesnė suma yra pagal MAPKSVPĮ nuostatas apskaičiuotos palūkanos, todėl atsakovo pagal Sutartį1 mokėtina netesybų (baudos) suma yra įskaitoma į palūkanas, ko pasekoje ieškovui turi būti priteistos ieškiniu prašomos 251 779,06 Eur dydžio palūkanos.

 Atsakovė UAB „Jorinis“ 2025 m. rugsėjo 2 d. pateiktame triplike (reg. Nr. DOK-19823) papildomai nurodė, kad visos sąskaitos faktūros už Prekes buvo išrašytos po 2024 m. kovo 25 d., t. y. jau galiojant Sutarčiai2. Pačioje Sutartyje1 buvo nurodyta, jog ji galioja iki 2023 m. gruodžio 31 d. Ieškovo minimas užsakymas Nr. 64/2023, nors ir buvo pateiktas 2023 m. lapkričio 27 d., tačiau jo galiojimo terminas buvo iki 2024 m. vasario 29 d. Atsižvelgiant į tai, kad Prekės faktiškai buvo tiekiamos galiojant Sutarčiai2, todėl kilęs ginčas ir nėra teismingas Lietuvos Respublikos teismams. Dar kartą pažymėjo ir tai, kad abiejose sutartyse (tiek Sutartyje1, tiek Sutartyje2) šalys susitarė, kad atsakovei vėluojant apmokėti išrašytas sąskaitas faktūras yra skaičiuojama 0,01 proc. dydžio bauda už kiekvieną uždelstą dieną, kas reiškia, jog šalys tokiu būdu susitarė dėl mokėtinų palūkanų dydžio. Todėl ieškovas nepagrįstai prašo priteisti palūkanas apskaičiuotas pagal MAPKSVPĮ nuostatas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkintinas. 

V. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl civilinei bylai išnagrinėti reikšmingų faktinių aplinkybių 

Bylos duomenys liudija, kad ieškovas Grindeks AS (kaip pardavėjas) ir atsakovė UAB „Jorinis“ (kaip pirkėja) 2023 m. birželio 13 d. sudarė Sutartį1 (t. y. sutartį Nr. 06/2023). Minėtos Sutarties1 esminės sąlygos (reikšmingos šios civilinės bylos išnagrinėjimui) šalių buvo sutartos tokios: pardavėjas (t. y. ieškovas) parduoda, o pirkėjas (t. y. atsakovė) perka šalių specifikacijose nustatyto kiekio, asortimento, terminais ir kainomis veterinarinius vaistus (1.1 punktas); prekių asortimentą, prekių kiekį kiekvienoje siuntoje, prekių aprašymą, kainą, pristatymo grafiką šalys suderina specifikacijose, pasirašytose pirkėjo užsakymo pagrindu (1.2 punktas); specifikacija tampa neatskiriama sutarties dalimi nuo to momento, kai šalys ją pasirašo (1.3 punktas); kiekvienos mokėtinos prekių partijos kaina (sandorio suma) ir mokėjimo sąlygos nurodomos specifikacijoje, sąskaitoje faktūroje ir įtraukiamos į bendrą sutarties sumą (2.1 punktas); prekės pristatomos partijomis, dėl kurių šalys susitaria atitinkamoje specifikacijoje (3.1 punktas); uždelsus mokėjimą ir pardavėjui pareikalavus, mokėtojas arba pirkėjas, arba abu kartu, moka 0,01 proc. neapmokėtos prekių kainos dydžio baudą už kiekvieną uždelstą dieną (7.3 punktas); visi ginčai, nesutarimai ir pretenzijos, kylančios iš sutarties (susitarimo) ar su ja susijusios, įskaitant ginčus, nesutarimus ir pretenzijas dėl jos vykdymo, pažeidimo, nutraukimo ar negaliojimo, yra sprendžiamos Lietuvos Respublikos teisme pagal pardavėjo registracijos vietą (9.1 punktas). Šalys taip pat susitarė, kad nurodyta sutartis galioja iki 2023 m. gruodžio 31 d. (10.3 punktas).

Atsakovė UAB „Jorinis“ 2023 m. lapkričio 27 d. pateikė užsakymą Nr. 64/2023 ieškovui Grindeks AS dėl ginčo Prekių (t. y. 800 000 vnt. veterinarinių vaistų (duomenys neskelbtini)) įsigijimo. Bendra užsakymo vertė – 4 544 000 Eur.

Ieškovas ir atsakovė 2024 m. sausio 2 d. pasirašė sutartį Nr. 01/2024. Minėtos sutarties sąlygos yra analogiškos Sutarties1 sąlygoms. Nurodyta sutartis galiojo iki 2024 m. kovo 31 d. (10.3 punktas).

Ieškovas ir atsakovė 2024 m. kovo 25 d. pasirašė Sutartį2 (t. y. sutartį Nr. 2503/2024). Nurodytos sutarties sąlygos yra analogiškos Sutarties1 sąlygoms, išskyrus tai, kad šalys pakeitė 9.1 punktą, kuriuo susitarė, jog visi ginčai, nesutarimai ir pretenzijos, kilę iš sutarties arba susiję su ja, įskaitant su jos vykdymu, pažeidimu, nutraukimu ar negaliojimu, sprendžiami Latvijos Respublikos teismuose, pardavėjo buveinės vietoje.

Ieškovas išrašė ir pateikė atsakovei apmokėti sąskaitas faktūras, t. y.: 2024 m. liepos 24 d. sąskaitą faktūrą Nr. O-242113 (256 838,82 Eur); 2024 m. rugpjūčio 1 d. sąskaitą faktūrą Nr. O-242204 (298 879,20 Eur); 2024 m. rugpjūčio 2 d. sąskaitą faktūrą Nr. O-242205 (294 165 Eur); 2024 m. rugpjūčio 8 d. sąskaitą faktūrą Nr. O-242243 (225 050,40 Eur); 2024 m. rugpjūčio 23 d. sąskaitą faktūrą Nr. O-242398 (222 404,40 Eur); 2024 m. rugpjūčio 23 d. sąskaitą faktūrą Nr. O-242401 (224 634,60 Eur); 2024 m. rugpjūčio 23 d. sąskaitą faktūrą Nr. O-242402 (224 694 Eur); 2024 m. rugpjūčio 28 d. sąskaitą faktūrą Nr. O-242431 (223 873,20 Eur); 2024 m. rugpjūčio 28 d. sąskaitą faktūrą Nr. O-242432 (223 257,60 Eur); 2024 m. rugpjūčio 28 d. sąskaitą faktūrą Nr. O-242433 (222 102 Eur); 2024 m. lapkričio 4 d. sąskaitą faktūrą Nr. O-243037 (225 255,60 Eur).

Byloje tarp šalių nebuvo ginčo, kad atsakovė nurodytų sąskaitų faktūrų savalaikiai ir pilna apimtimi neapmokėjo.

Dėl teismingumo

Ieškovas ieškinį dėl skolos priteisimo pareiškė Kauno apygardos teisme, motyvuodamas tuo, kad visos sąskaitos faktūros, kurių atsakovė savalaikiai ir pilnai nepamokėjo, buvo išrašytos už Prekes, patiektas pagal 2023 m. lapkričio 27 d. užsakymą Nr. 64/2023. Kadangi minėtas užsakymas Nr. 64/2023 buvo pateiktas Sutarties1 galiojimo metu, todėl ieškinys ir buvo pareikštas laikantis sutartinio teismingumo taisyklių, nustatytų Sutarties1 9.1 punkte.

Atsakovė pateiktuose procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į ieškinį, triplike) laikėsi pozicijos, kad ieškovo ieškinys nėra teismingas Lietuvos Respublikos teismams, nes Prekės faktiškai pristatytos ir ginčo sąskaitos faktūros išrašytos buvo jau galiojant Sutarčiai2 (pavyzdžiui, pirmoji neapmokėta sąskaita faktūra išrašyta 2024 m. liepos 24 d.). Todėl kilusiam ginčui turi būti taikoma Sutartyje2 šalių įtvirtintos teismingumo taisyklės, pagal kurias visi iš nurodytos sutarties kylantys ginčai turi būti nagrinėjami Latvijos Respublikos teismuose. 

Teismas, įvertinęs byloje nagrinėjamos situacijos specifiką bei surinktų faktinių duomenų visetą, sprendžia, kad ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo iš atsakovės yra teismingas Lietuvos Respublikos teismams, nes jis kylą iš Sutartami1 ginčo šalių prisiimtų įsipareigojimų netinkamo vykdymo.

Pažymėtina, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 29 straipsnyje yra nurodyta, jog juridiniam asmeniui ieškinys pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre. Minėtoje teisės normoje yra įtvirtinta bendroji teritorinio teismingumo taisyklė. Tačiau šalys gali rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį bylos teismingumą (CPK 32 straipsnio 1 dalis). Taigi, įstatyme yra įtvirtintas ginčo šalių autonomijos principas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 straipsnio 1 dalis), suteikiantis šalims teisę (laisvę) tarpusavio susitarimu pakeisti bendrosiomis teismingumo taisyklėmis nustatytą bylos nagrinėjimo vietą. Šalių valią keisti bylos teritorinį teismingumą riboja tik įstatyme įtvirtintas imperatyvus draudimas tarpusavio susitarimu keisti išimtinį ir (ar) rūšinį teismingumą (CK 32 straipsnio 2 dalis). 

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo šalys 2023 m. birželio 13 d. pasirašė Sutartį1, kuri savo esme atitinka didmeninio pirkimo–pardavimo sutarties požymius (CK 6.371 straipsnis). Nurodytos Sutarties1 10.3 punktas numatė, kad ji galioja iki 2023 m. gruodžio 31 d. Byloje nebuvo ginčo, kad atsakovė (pirkėja) 2023 m. lapkričio 27 d. pateikė ieškovui (pardavėjui) užsakymą Nr. 64/2023, kuriuo išreiškė valią įsigyti ginčo Prekes (t. y. 800 000 vnt. veterinarinių vaistų (duomenys neskelbtini)). Taigi, nurodytas užsakymas Nr. 64/2023 buvo pateiktas galiojant Sutarčiai1, nes byloje nėra jokių duomenų, kad tuo metu (t. y. 2023 m. lapkričio 27 d.) tarp ginčo šalių galiojo kokia nors kita (analogiška) sutartis. Gavusi anksčiau nurodytą ieškovės užsakymą Nr. 64/2023, ieškovė jį vykdė dalimis ir faktiškai baigė vykdyti tik 2024 m. pabaigoje, ką liudija rugpjūčio–lapkričio mėn. išrašytos ginčo sąskaitos faktūros. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad visose byloje pateiktuose ginčo sąskaitose faktūrose yra nurodyta, jog jos išrašomos būtent 2023 m. lapkričio 27 d. užsakymo Nr. 64/2023, taip pat 2023 m. gruodžio 1 d. išankstinės sąskaitos faktūros Nr. O-234276 (kuri byloje pateikta nebuvo), pagrindu. Iš to seka, kad didmeninio pirkimo–pardavimo santykiai dėl ginčo Prekių tiekimo tarp šalių susiklostė pagal Sutarties1 galiojimo metu pateiktą užsakymą Nr. 64/2023. Atsižvelgiant į tai, ir visi ginčai kylantys dėl netinkamo minėto užsakymo vykdymo (t. y. savalaikio neatsiskaitymo už jo pagrindu patiektas Prekes) turi būti sprendžiami laikantis Sutarties1 9.1 punkte abiejų šalių valia nustatytų teismingumo taisyklių – Lietuvos Respublikos teismuose. Kadangi ieškinio suma viršija 100 000 Eur sumą, todėl ieškovas (atsižvelgdamas, jog atsakovės registruota buveinė yra adresu: (duomenys neskelbtini)) pagrįstai ieškinį pareiškė būtent Kauno apygardos teisme (CPK 27 straipsnio 1 punktas).

Dėl 2 467 669,03 Eur skolos priteisimo

Ieškovas ieškiniu prašė iš atsakovo priteisti 2 467 669,03 Eur dydžio skolą. Šį reikalavimą grindė tuo, kad pagal Sutartį1 ir jos pagrindu 2023 m. lapkričio 27 d. pateiktą užsakymą Nr. 64/2023 pristatė atsakovei (jos klientui Meksikoje) ginčo Prekes, tačiau pastaroji už jas pagal išrašytas ginčo sąskaitas faktūras pilnai neatsiskaitė. Atsakovė su reikalavimu priteisti skolą sutiko. Procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į ieškinį, triplike) patvirtino, kad laiku su ieškovu neatsiskaitė, nes negavo apmokėjimo už Prekes iš savo kliento Meksikoje.

Teismo posėdyje dalyvavęs atsakovės atstovas advokato padėjėjas Marius Vaškas dar kartą patvirtino, kad ginčo dėl pagrindinės skolos sumos nėra, atsakovė skolą pripažįsta.

Kaip jau buvo nurodyta anksčiau, tarp ginčo šalių susiklostė didmeninio pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai (CK 6.371 straipsnis). Pažymėtina, kad pagrindinė pirkėjos (nagrinėjamu atveju – atsakovės) pareiga yra sumokėti pardavėjui (nagrinėjamu atveju – ieškovui) sutartą daiktų kainą (CK 6.344 straipsnio 1 dalis, 6.371 straipsnis). Byloje nebuvo ginčo, kad atsakovė šios jai nustatytos pagrindinės pareigos pirkimo–pardavimo teisiniuose santykiuose tinkamai nevykdė, ko pasekoje ji visiškai pripažino ir ieškinį dalyje dėl skolos priteisimo (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Todėl nesant tarp šalių ginčo dėl skolos sumos, teismas sprendžia priteisti ieškovui iš atsakovės 2 467 669,03 Eur dydžio skolą.

Dėl 251 7879,06 Eur palūkanų priteisimo

Ieškovas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė laiku neatsiskaitė pagal išrašytas ginčo sąskaitas faktūras, prašė iš jos priteisti ir 251 779,06 Eur dydžio palūkanas, apskaičiuotas vadovaujantis MAPKSVPĮ 2 straipsnio 5 dalies nuostatomis. Atsakovė su šiuo ieškovės reikalavimu nesutiko, nurodydama tai, kad nagrinėjamu atveju MAPKSVPĮ nuostatos negali būti taikomos, kadangi Sutartimi1 šalys buvo susitarusios, jog pradelsus atsiskaityti bus mokama 0,01 proc. nuo neapmokėtos prekių kainos dydžio bauda už kiekvieną uždelstą dieną. Todėl ieškovui mokėtina palūkanų suma, kurią atsakovė pripažįsta ir sutinka sumokėti, sudaro 75 019,88 Eur.

Teismas pažymi, kad Sutarties1 7.3 punkto formuluotė „0,01 proc. neapmokėtos prekių kainos dydžio bauda už kiekvieną uždelstą dieną“ leidžią daryti išvadą, kad juo (t. y. minėtu ginčo Sutarties 7.3 punktu) šalys susitarė ne dėl ko kito, o dėl sutartinių netesybų taikymo tuo atveju, jeigu pirkėja uždels atsiskaityti už faktiškai patiektas jai (jos klientui Meksikoje) Prekes.

Pažymėtina, kad bet kokios prievolės neįvykdymas arba netinkamas jos įvykdymas lemia prievolę pažeidusios šalies civilinę atsakomybę (CK 6.245 straipsnis, 6.256 straipsnio 2 dalis). Kreditorius turi teisę į visišką nuostolių atlyginimą (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Tai įgyvendinama taikant įvairius kreditoriaus interesų apsaugos būdus, tarp jų – palūkanų ir netesybų institutus.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko ne tik įvykdyti prievolę, bet ir sumokėti sutarties arba įstatymo nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Tokios palūkanos (vadinamos kompensuojamosiomis) skirtos kreditoriaus nuostoliams, patirtiems dėl to, kad kreditorius negali naudotis skolininko negrąžintomis piniginėmis lėšomis, atlyginti. Kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-969/2017). Be to, dėl kompensuojamųjų palūkanų taikymo šalys neprivalo susitarti, t. y. net ir nesant tokio susitarimo, kreditorius turi teisę reikalauti atlyginti jo nuostolius, patirtus dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo. Tokią išvadą patvirtina kasacinio teismo praktika, kurioje pripažįstama, kad pagal teisinį reglamentavimą kompensuojamosios palūkanos ir jų dydis gali būti nustatomi šalių susitarimu, jo nesant – pagal įstatymą (CK 6.210 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-248/2016).

Pažymėtina, kad

Savo ruožtu, pagal CK 6.71 straipsnį, netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamos prievolės sumos procentu (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus, o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2009).

Taigi, palūkanų ir netesybų institutai turi bendrų bruožų. Tiek kompensuojamųjų palūkanų, tiek ir netesybų pagrindinis tikslas yra kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus kreditoriaus nuostolius. Praktikoje kompensuojamoji palūkanų ir netesybų paskirtis pasireiškia tuo, kad kreditoriui iš skolininko reikalaujant atlyginti ir netesybas, ir palūkanas, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-403/2022).

Ieškovas (pardavėjas) byloje pareikštu ieškiniu prašė priteisti būtent kompensuojamąsias palūkanas (numatytas įstatyme – CK 6.344 straipsnio 2 dalyje), kaip jo minimalius nuostolius, patirtus dėl to, kad atsakovė (pirkėja) praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą, bei tokias palūkanas apskaičiavo vadovaudamasis MAPKSVPĮ nuostatomis. Pateiktame dublike ieškovė aiškiai nurodė ir tai, kad sutartinių netesybų iš atsakovės priteisti neprašo. Atsakovė su ieškovo pareikštu reikalavimu nesutiko, tokį savo nesutikimą motyvuodama tuo, kad šiuo atveju turi būti taikomas Sutarties1 7.3 punktas, nustatantis, kad uždelsus mokėjimą yra mokama 0,01 proc. neapmokėtos prekių kainos dydžio bauda už kiekvieną uždelstą dieną.

Nagrinėjama atveju teismas sprendžia, kad ta aplinkybė, jog ginčo Sutartyje1 šalys susitarė dėl netesybų (t. y. 0,01 proc. nuo neapmokėtos prekių kainos dydžio baudos už kiekvieną uždelstą dieną) taikymo galimybės, tai savaime neatima teisės ieškovui reikalauti iš atsakovės priteisti įstatyme (CK 6.314 straipsnio 5 dalyje, CK 6.344 straipsnio 2 dalyje) įtvirtintas kompensuojamąsias palūkanas, būtent tokiu būdu kompensuojant patirtus minimalius nuostolius. Toks draudimas teisės aktuose nėra įtvirtintas, nes draudžiama yra skaičiuoti kartu ir kompensuojamąsias palūkanas, ir netesybas už tą patį laikotarpį, kadangi tai reikštų dvigubos atsakomybės (baudinių netesybų) skolininkui taikymą. Kaip jau buvo nurodyta anksčiau, tokiu atveju yra atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją.

Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą, teismas konstatuoja, kad ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovės priteisti ne ginčo Sutartyje1 numatytas netesybas, tačiau įstatyme numatytas kompensuojamąsias palūkanas.

Pasisakydamas dėl prašomos priteisti palūkanų sumos (251 779,06 Eur), teismas sprendžia, kad ieškovas turėjo teisę kompensuojamųjų palūkanų dydį apskaičiuoti vadovaudamasis MAPKSVPĮ nuostatomis.

Pagal MAPKSVPĮ 3 straipsnio 2 dalį, jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Pagal MAPKSVPĮ 2 straipsnio 5 dalį, pavėluoto mokėjimo palūkanų norma yra 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. 

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo šalys sudarytoje Sutartyje1 nebuvo susitarusios dėl kompensuojamųjų palūkanų taikymo ir jų dydžio (kaip jau buvo minėta anksčiau, Sutarties1 7.3 punktu šalys buvo susitarusios tik dėl sutartinių netesybų taikymo ir jų dydžio), todėl apskaičiuojant tokias palūkanas turi būti taikomas įstatymo nustatytas jų dydis. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą yra mokamos 6 proc. dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Tačiau kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius reikalauja taikyti MAPKSVPĮ nustatytas palūkanų normas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį, ir teismas, ginčo šaliai reikalaujant, turėtų taikyti nurodyto įstatymo nustatytas palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012).

Tarp ieškovo ir atsakovės 2023 m. birželio 16 d. sudaryta Sutartis1 visiškai atitinka MAPKSVPĮ nurodytus komercinių sandorių požymius, taip pat ji nepatenka į nurodyto įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje išvardytas išimtis, todėl reikalavimas priteisti 251 779,06 Eur kompensuojamąsias palūkanas, apskaičiuotas pagal anksčiau minėto įstatymo nuostatas, pripažintinas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra tenkintinas (CK 6.261 straipsnis, 6.314 straipsnio 5 dalis, 6.344 straipsnio 2 dalis; MAPKSVPĮ 3 straipsnio 2 dalis).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

Ieškovas pareikštu ieškiniu taip pat prašė priteisti ir procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kurių dydis – 11,15 proc. –  nustatytinas taip pat vadovaujantis MAPKSVPĮ nuostatomis.

Pažymėtina, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta skolininko pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad kreditoriaus reikalavimas priteisti iš skolininko procesines palūkanas (numatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje), jų dydį nustatant pagal jau anksčiau minėto specialaus įstatymo (t. y. MAPKSVPĮ) nuostatas, o ne pagal CK 6.210 straipsnį, yra teisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012).  

Nagrinėjamu atveju atsakovė anksčiau nurodytam ieškinio reikalavimui priteisti procesines palūkanas, kurių dydis nustatytas vadovaujantis MAPKSVPĮ nuostatomis, bylos nagrinėjimo metu neprieštaravo. Remiantis tuo, ieškovui iš atsakovės priteistinos ir 11,15 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. birželio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, MAPKSVPĮ 3 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šalia, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovas civilinėje byloje sumokėjo 17 157 Eur dydžio žyminį mokestį (2025 m. birželio 6 d. mokėjimo nurodymas Nr. 115223 (5 682 Eur) + 2025 m. birželio 25 d. mokėjimo nurodymas Nr. 5019 (11 475 Eur)). Taip pat ieškovas byloje patyrė 6 900 Eur išlaidas teisinei pagalbai apmokėti bei 783,63 Eur įvairias papildomas išlaidas (už vertimus, registrų išrašus) (2025 m. birželio 5 d. PVM sąskaita faktūra Nr. TGSLT2501600 (2 929,84 Eur) + 2025 m. liepos 25 d. PVM sąskaita faktūra Nr. TGSLT2502253 (2 515,51 Eur) + 2025 m. rugpjūčio 28 d. PVM sąskaita faktūra Nr. TGSLT2502733 (400 Eur) + 2025 m. rugsėjo 17 d. PVM sąskaita faktūra Nr. TGSLT2502944 (1 838,28 Eur)). Iš to seka, kad bendra ieškovo byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 24 840,63 Eur.

Tenkinus ieškovo ieškinį visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos (24 840,63 Eur) priteistinos iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 178 straipsniu, 185 straipsniu, 259 straipsniu, 263–270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškovo Grindeks AS (juridinio asmens kodas: 40003034935, buveinės adresas: (duomenys neskelbtini)) 2025 m. birželio 26 d. ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui Grindeks AS (juridinio asmens kodas: 40003034935; buveinės adresas: (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Jorinis“ (juridinio asmens kodas: 303080905, buveinės adresas: (duomenys neskelbtini)) 2 467 669,09 Eur (dviejų milijonų keturių šimtų šešiasdešimt septynių tūkstančių šešių šimtų šešiasdešimt devynių eurų ir 9 centų) skolą, 251 779,06 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt vieno tūkstančio septynių šimtų septyniasdešimt devynių eurų ir 6 centų) palūkanas, 11,15 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. birželio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 24 840,63 Eur (dvidešimt keturių tūkstančių aštuonių šimtų keturiasdešimties eurų ir 63 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas                                                                                                                      Tomas Ridikas