Administracinė byla Nr. eA-1275-552/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02530-2017-3
Procesinio sprendimo kategorija 7.9
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. spalio 29 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. (V. M.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. (V. M.) skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas V. M. (V. M.) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimą išbraukti jį iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo (toliau – ir Sąrašas); 2) atstatyti jo eilę minėtame Sąraše iki išbraukimo.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2017 m. birželio 21 d. sprendimu jis buvo išbrauktas iš Sąrašo, nes iki gegužės 1 d. nepateikė metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos (toliau – ir turto deklaracija) už 2016 metus. Nurodė, jog deklaraciją užpildė Valstybinėje mokesčių inspekcijoje prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2017 m. balandžio mėn. Atėjęs į VMI, paaiškino, kokios deklaracijos jam reikia, tačiau darbuotoja užpildė ne tą deklaracijos formą. Tik vėliau paaiškėjo, kad pareiškėjas pateikė ne tą deklaraciją, todėl šių metų birželio 22 d. jis pateikė kitą deklaracijos formą. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis atitinka visas sąlygas, Sąraše yra apie 10 metų. Apie tai, kad turi užpildyti deklaraciją, jam niekas nepranešė. Per klaidą užpildė ne tą deklaracijos formą, todėl paaiškėjus šiai aplinkybei, iš karto užpildė reikiamą formą.
3. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ir nepagrindė savo teiginių apie galimai padarytą klaidą užpildant ne tą deklaraciją. Teisę į socialinio būsto nuomą turi asmenys ir šeimos, kurie atitinka Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 9 straipsnyje nurodytus reikalavimus. Vienas iš reikalavimų – nustatyta tvarka deklaruoti turtą ir gautas pajamas (Įstatymo 9 str. 1 d. 2 p.). Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys ir šeimos, turintys teisę į paramą būstui išsinuomoti ir atitinkantys Įstatymo 9 ir 10 straipsniuose nustatytus reikalavimus, pateikę savivaldybės vykdomajai institucijai prašymą, įrašomi į Sąrašą. Sąrašai tvarkomi ir tikslinami savivaldybės vykdomosios institucijos nustatyta tvarka. Nuo 2016 m. sausio 8 d. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ koordinuoja, tikslina, tvarko einamuosius Sąrašus ir apskaito gyventojus Socialinių paslaugų informacinėje sistemoje (SPIS). SĮ „Vilniaus miesto būstas“ Socialinių paslaugų informacinėje sistemoje (SPIS) patikslinti sąrašai kiekvienais kalendoriniais metais iki vasario 20 d. tvirtinami savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu. Administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 30-369 buvo patvirtinti Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašai. Pareiškėjas į šį sąrašą buvo įrašytas nuo 2007 m. gruodžio 3 d. ir iki išbraukimo iš Sąrašo 2017 m. birželio 21 d. buvo 536.
5. Asmuo yra išbraukiamas iš Sąrašo, jei yra įstatyme numatytas išbraukimo iš Sąrašo pagrindas. Teisės normoje įtvirtintas imperatyvus savivaldybės vykdomosios institucijos elgesio modelis ir ji neturi teisės pasirinkti, ar išbraukti asmenis iš Sąrašo, ar ne. Pareiškėjo galimai padaryta klaida užpildant ne tą deklaraciją, nelaikytina priežastimi, pateisinančia imperatyvaus Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo (toliau – ir Turto deklaravimo įstatymas) reikalavimo pateikti deklaraciją nevykdymą. Pareiškėjui nustatytu terminu nepateikus turto deklaracijos už 2016 metus SĮ „Vilniaus miesto būtas“, kaip Sąrašo koordinatorius, turėjo teisinį pagrindą 2017 m. birželio 21 d. pareiškėją išbraukti iš Sąrašo. Apie išbraukimą SĮ „Vilniaus miesto būstas“ įstatymų nustatyta tvarka informavo pareiškėją 2017 m. birželio 23 d. raštu Nr. 1.35-17/3527. Atsižvelgus į tai, SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2017 m. birželio 21 d. sprendimas išbraukti pareiškėją iš Sąrašo yra teisėtas ir pagrįstas, dėl ko negali būti panaikintas.
6. Nors pareiškėjas teigia, kad jis nebuvo informuotas apie tai, kad jis turi užpildyti turto deklaraciją, tačiau pareiga pasibaigus kalendoriniams metams pateikti turto (įskaitant gautas pajamas) deklaraciją yra nustatyta tiek Įstatyme, tiek Turto deklaravimo įstatyme. Valstybėje visi įstatymai skelbiami viešai, todėl kiekvienas asmuo privalo žinoti ir vykdyti įstatymus, jis negali pasiteisinti įstatymų nežinojimu. Pareiškėjas nebuvo pakankami aktyvus ir rūpestingas, nesidomėjo įstatymuose nustatytomis pareigomis ir jų nevykdė, dėl ko jam atsirado Įstatyme nustatytos neigiamos pasekmės – jis buvo išbrauktas iš Sąrašo. Be to, SĮ „Vilniaus miesto būstas“, kaip Sąrašo koordinatorius, pareiškėjui išsiuntė informaciją kartu su 2016 m. rugpjūčio 1 d. pasiūlymu pasinaudoti būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacija Nr. 1.35-16/3180 bei 2017 m. kovo 30 d. pasiūlymu pasinaudoti būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacija Nr. 1.35-17/1506, kuriuose, tarp viso kito, atkreipė dėmesį, kad asmenys privalo kasmet už kalendorinius metus deklaruoti turtą ir gautas pajamas. Šie pasiūlymai buvo išsiųsti paskutiniu žinomu pareiškėjo faktinės gyvenamosios vietos adresu.
7. Trečiasis suinteresuotas asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
8. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 perdavė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdyti visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, o 2009 m. lapkričio 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1291 – visos Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančios negyvenamosios patalpos (skirtos gyventojams naudoti kaip pagalbinėmis patalpomis), socialinio būsto, bendrabučių gyvenamosios patalpos šio nekilnojamojo turto administravimo funkcijoms, nustatytoms įmonės įstatuose, vykdyti. Asmenys, įrašyti į Sąrašą, privalo kasmet už kalendorinius metus deklaruoti turtą ir gautas pajamas. 2017 m. birželio 21 d. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ darbuotojams patikrinus VMI duomenų bazę, nustatyta, kad pareiškėjas nepateikė turto deklaracijos. Pareiškėjui nustatytu terminu nepateikus deklaracijos už 2016 metus, SĮ „Vilniaus miesto būstas“ turėjo teisinį pagrindą jį išbraukti iš Sąrašo. Atsižvelgiant į tai, atstatyti pareiškėją į Sąrašą buvusiu 536 eilės numeriu nėra teisinio pagrindo. Įstatyme nenumatyta savivaldybės pareiga informuoti teisę į socialinio būsto nuomą turinčius asmenis apie pareigą deklaruoti turtą, tačiau SĮ „Vilniaus miesto būstas“, kaip Sąrašo koordinatorius, pareiškėjui išsiuntė informaciją faktiniu gyvenamosios vietos adresu.
II.
9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 2 d. sprendimu pareiškėjo V. M. skundą atmetė.
10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas į Sąrašą buvo įrašytas 2007 m. gruodžio 3 d., o išbrauktas – 2017 m. birželio 21 d., nes pasibaigus kalendoriniams metams nebuvo pateikta turto deklaracija. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2017 m. birželio 23 d. rašte Nr. 1.35-17/3527 „Dėl išbraukimo iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo“ informavo pareiškėją, kad pareiškėjas iki 2017 m. gegužės l d. nepateikė turto deklaracijos už 2016 m., todėl vadovaujantis Įstatymo 16 straipsnio 7 dalies 9 punktu, jis 2017 m. birželio 21 d. išbraukiamas iš Sąrašo.
11. Teismas pažymėjo, jog Įstatymo 16 straipsnio 7 dalies 9 punkto nuostata yra imperatyvi, reiškianti, kad asmuo iš Sąrašo braukiamas, kai asmuo pasibaigus kalendoriniams metams (iki kitų metų gegužės 1 dienos) nepateikė Turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijos – jokios alternatyvos tam nėra. Teismo vertinimu, abstraktus proporcingumo teisės principas negali būti taikomas taip, kad paneigtų įstatymų leidėjo sukonstruotą konkrečią imperatyvią nuostatą. Įstatymo 16 straipsnio 7 dalies 9 punkto nuostatos imperatyvumą sustiprina ir tai, kad asmenys teisę į socialinio būsto nuomą turi, jeigu Turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaravo turtą ir gautas pajamas (Įstatymo 9 str. 1 d. 2 p.). Vadinasi, tokie asmenys turi ne tik palaikyti savo buvimą Sąraše kasmet deklaruodami turtą (įskaitant gautas pajamas), bet ir į Sąrašą iš pradžių patekti gali tik atlikę deklaravimo pareigą. Kasmetinei deklaravimo pareigai pagal teisės aktus skiriamas ilgas laiko tarpas (keturi mėnesiai), todėl pareiškėjo argumentus, kad jis nežinojo, ką reikia deklaruoti, kai jau buvo įrašytas į Sąrašą ir kai anksčiau teikė turto deklaracijas (pvz., 2016 m. balandžio 28 d. turto deklaraciją už 2015 m.), teismas laikė neatitinkančiais tikrovės. Be to, SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2016 m. rugpjūčio 1 d. rašte Nr. 1.35-16/3180 bei 2017 m. kovo 30 d. rašte Nr. 1.35-17/1506 atkreipė pareiškėjo dėmesį apie jo pareigą kasmet už kalendorinius metus deklaruoti turtą ir gautas pajamas, t. y. užpildyti metinę gyventojo (šeimos) turto deklaracijos FR0001 formą ir jos priedus bei pateikti iki kalendorinių metų gegužės 1 d. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas pripažino, jog nedeklaravo turto per klaidą, o ne dėl objektyvių aplinkybių (ligos ir pan.), t. y., buvo neatidus, todėl buvo priimtas skundžiamas sprendimas.
12. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, kad panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimą išbraukti pareiškėją iš asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo bei grąžinti pareiškėją į Sąrašą nėra jokio teisinio pagrindo.
III.
13. Pareiškėjas V. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą.
14. Pareiškėjas teigia, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“, patikrinęs duomenis VMI, galėjo papildomai informuoti pareiškėją apie tai, kad jis įstatymų nustatytais terminais, t. y. iki einamųjų metų gegužės 1 d. nepateikė turto deklaracijos.
15. Pareiškėjo nuomone, teismo motyvas, kad esant teisės aktuose suformuluotai konkrečiai imperatyviai nuostatai atimta administracinio sprendimo apskundimo galimybė yra nepagrįstas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas.
16. Konstitucinio teismo aktuose taip pat ne kartą konstatuota, kad vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų yra konstitucinis proporcingumo principas, kuris reiškia, jog įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir kad jos neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Proporcingumo principas taip pat įtvirtintas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje kaip vienas iš viešojo administravimo principų, kuriais savo veikloje turi vadovautis viešojo administravimo subjektai. Įstatymo 3 straipsnyje yra įtvirtintas socialinio teisingumo principas, pagal kurį parama butui įsigyti ar išsinuomoti teikiama asmenims ir šeimoms, įvertinus jų turimą turtą, gaunamas pajamas ir kitus su asmens ir šeimos socialine padėtimi susijusius veiksnius. Pareiškėjo nuomone, situacija susidarė dėl jo teisinių žinių stokos, tačiau ne dėl piktybiškumo ar sąmoningo nenoro (vengimo) bendradarbiauti su savivaldybės administracija ir dėl vieno suklydimo, padaryto per 10 metų, eilės netekimas yra neproporcinga priemonė jo atžvilgiu.
17. Pareiškėjas pažymi, kad aptariamiems santykiams svarbus bendrasis sąžiningumo principas, kuris reiškia, kad teisiniuose santykiuose dalyvaujantis asmuo yra sąžiningas, išskyrus atvejus, kai įstatyme tiesiogiai yra įtvirtinama nesąžiningumo prezumpcija. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas elgtųsi nesąžiningai – jo siekį gauti socialinį būstą patvirtina ir jo veiksmai – 2017 m. birželio 21 d. iš SĮ „Vilniaus miesto būstas“ darbuotojų sužinojęs, kad 2017 m. balandžio 7 d. užpildė ne tą deklaracijos formą, nedelsiant sekančią dieną 2017 m. birželio 22 d. VMI užpildė tinkamą deklaracijos formą.
18. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
19. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“, patikrinęs duomenis VMI, galėjo papildomai informuoti pareiškėją, ir pažymi, jog Įstatyme nėra įtvirtinta savivaldybės vykdomosios institucijos pareiga informuoti asmenis apie tai, kad jie nepateikė turto (pajamų) deklaracijos prieš priimant sprendimą išbraukti asmenį iš Sąrašo. Be to, deklaracijos pateikimo ar nepateikimo faktas po sprendimo išbraukti asmenį (šeimą) iš Sąrašo priėmimo informavimui apie sprendimą išbraukti iš minėto sąrašo reikšmės neturi.
20. Atsakovo nuomone, pareiškėjo argumentas dėl teisės kreiptis į teismą pagal ABTĮ 5 straipsnį neatitinka teismo sprendimo motyvų, nes teismo sprendime tokio motyvo nėra. Be to, apeliaciniame skunde nurodyti pareiškėjo teiginiai prieštarauja vienas kitam. t. y. apeliantas teigia, kad teismas sprendimą motyvavo tuo, kad suformuluota konkreti imperatyvi nuostata atima administracinio sprendimo apskundimo galimybę, ir, kad teise apskųsti administracinį sprendimą jis pasinaudojo.
21. Atsakovas pažymi, jog kad nei suklydimas, nei teisinis neišprusimas negali būti laikoma priežastimi, pateisinančia pareigos pasibaigus kalendoriniams metams (iki kitų metų gegužės 1 dienos) pateikti Turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka turto (įskaitant gautas pajamas) deklaraciją nevykdymą, nes turto deklaracija nepateikta dėl paties pareiškėjo niekuo nepateisinamo neveikimo ir nesidomėjimo Įstatyme nustatytomis pareigomis.
22. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo ir VAĮ teisės normomis, darytina išvada, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas ginčijame sprendime pagrįstai motyvavo, kad valstybės socialinė orientacija lemia tai, kad valstybė turi labai plačią diskrecijos teisę nustatyti, kaip ji remia asmenis, kuriems reikalinga parama. Įstatymo 16 straipsnio 7 dalies 9 punkto nuostata yra imperatyvi, reiškianti, kad asmuo iš Sąrašo išbraukiamas, kai asmuo, pasibaigus kalendoriniams metams (iki kitų metų gegužės 1 dienos), nepateikė Turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijos – jokios alternatyvos tam nėra. Be to, sąžiningai veikiantis pareiškėjas turėjo teisę bei galimybę numatyti savo veiksmų pasekmes ir pasirinkti tokį teisėtą elgesio modelį, kuris leistų jam išlaikyti vietą Sąraše.
23. Trečiasis suinteresuotas asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
24. Trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepime pateikti argumentai iš esmės sutampa su atsiliepimo, pateikto pirmosios instancijos teismui, argumentais.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2017 m. birželio 21 d. sprendimo Nr. 1.35-17/3527, kuriuo pareiškėjas buvo išbrauktas iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas skunde taip pat prašė įpareigoti atsakovą atkurti pareiškėjo vietą Sąraše iki išbraukimo.
26. Teisėjų kolegija iš bylos medžiagos nustatė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių: pareiškėjas į atitinkamą sąrašą buvo įrašytas 2007 metais, ankstesniais metais vykdė Įstatyme ir Turto deklaravimo įstatyme numatytas pareigas, tačiau iki 2017 m. gegužės 1 d. nepateikė metinės gyventojo turto deklaracijos FR0001 formos už 2016 metus, todėl skundžiamu sprendimu buvo išbrauktas iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo. Pareiškėjas metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją FR0001 forma VMI pateikė 2017 m. birželio 22 d, be to, 2017 m. balandžio mėnesį jis VMI buvo pateikęs metinę pajamų deklaraciją GPM308 forma.
27. Pareiškėjas mano, kad šios aplinkybės įrodo jo netyčinį suklydimą, už kurį bausti išbraukimu iš Sąrašo, kuriame jis buvo dešimt metų, būtų neteisinga. Atsakovas savo poziciją, kurią palaikė ir pirmosios instancijos teismas, grindžia teisės normos imperatyvumu, o pareiškėjo elgesį laiko nepateisinamu aplaidumu.
28. Apeliacinis pareiškėjo skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir pradinis skundas, akcentuojant suklydimo ir taikytos sankcijos neproporcingumą.
29. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
30. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad Paramos įstatymo 16 straipsnis nustato asmenų ir šeimų, turinčių į paramą būstui išsinuomoti, nuomojančių socialinį būstą ar gaunančių būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensaciją, apskaitą. Minėto straipsnio 7 dalies 9 punkte įtvirtinta, kad asmenys ir šeimos iš asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašų išbraukiami, kai asmuo ar šeima pasibaigus kalendoriniams metams (iki kitų metų gegužės 1 dienos) nepateikė Turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka turto (įskaitant pajamas) deklaracijos.
31. Gyventojų turto deklaravimo įstatymo (2014 m. spalio 9 įstatymo Nr. XII-1216 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d.) 7 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad gyventojai, pageidaujantys gauti piniginę socialinę paramą, taip pat gyventojai, pageidaujantys gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, ir jų šeimos nariai deklaruoja turtą (įskaitant gautas pajamas) pateikdami mokesčio administratoriui du deklaracijos egzempliorius. Vietos mokesčio administratorius per 7 darbo dienas nuo deklaracijos pateikimo dienos grąžina vieną deklaracijos egzempliorių su žyma, kad deklaracija yra pateikta. Šį deklaracijos egzempliorių gyventojai pateikia savivaldybės institucijai, priimančiai sprendimą dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ar paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimo. Gyventojas, pageidaujantis gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, mokesčių administratoriui gali teikti vieną deklaracijos egzempliorių arba turtą (įskaitant gautas pajamas) deklaruoti elektroniniu būdu. Tokiais atvejais, jeigu yra gyventojo rašytinis sutikimas, į vietos mokesčio administratorių dėl deklaracijos duomenų išrašo pateikimo kreipiasi savivaldybės institucija, priimanti sprendimą dėl paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti suteikimo.
32. Pareiškėjas nustatytu terminu reikiamos deklaracijos nepateikė, todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, vykdydama jai Paramos įstatymo 16 straipsnio 7 dalies 9 punkte numatytą pareigą, turėjo teisinį ir faktinį pagrindą išbraukti pareiškėją iš Sąrašo.
33. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad jis atitinka visus kriterijus numatytus Įstatyme, todėl pareiškėjas turėjo ir turi teisę būti Sąraše, teisėjų kolegija pažymi, jog teisė būti asmenų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąraše yra neatsiejama nuo pareigos Įstatymo nustatyta tvarka kasmet deklaruoti turtą (įskaitant ir gautas pajamas) už kalendorinius metus Turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka vykdymo. Neįvykdžius šios pareigos, netenkama Įstatyme nustatytos teisės, tačiau išlieka teisė prašyti vėl būti įrašytam į Sąrašą iš naujo, jei asmuo atitinka kriterijus ir reikalavimus.
34. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje panašiose ir analogiškose bylose pripažįstama, jog tokių sprendimų priėmimui taikytinas ir socialinio teisingumo principas, t.y. turi būti atsižvelgiama į individualius veiksnius, susijusius su pareiškėjų sveikata, socialine ir finansine padėtimi, šeimos narių skaičiumi ir pan. Be to, tokiais atvejais vertintini ir atsakovo veiksmai, pareiškėjui suteiktos informacijos apimtis, pareiškėjo gebėjimas vykdyti jam teisės aktais nustatytas pareigas.
35. Įvertinusi skundžiamą sprendimą šiais aspektais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo sveikata, amžius, išsilavinimas ar kitos individualios aplinkybės nėra išskirtinės. Jis pareigą deklaruoti turtą ir pajamas vykdė ne pirmą kartą, todėl suklydimui negalėjo turėti esminės reikšmės teisinių žinių ar gyvenimiškos patirties stoka. Kitokių objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių pareiškėjui laiku pateikti turto deklaraciją atsakovui, byloje nėra nustatyta. Atsakovas per trečiąjį suinteresuotą asmenį pareiškėjui iš anksto suteikė pakankamai informacijos apie pareigą deklaruoti turtą ir pajamas. Taigi, nėra pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą vien socialinio teisingumo ir protingumo principų pagrindu.
36. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. M. (V. M.) apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Ramūnas Gadliauskas
Virginija Volskienė