Civilinė byla Nr. 2S-616-866/2021

Teisminio proceso Nr. 2-01-3-04520-2011-1

Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.10

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 25 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo  pareiškėjo J. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje nagrinėjant pareiškėjo J. Š. prašymą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 3 d. sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, suinteresuoti asmenys byloje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, N. J. B., Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Bentalija“, T. A., L. A., D. T. B., N. M., Vilniaus miesto savivaldybės administracija, valstybės įmonė „Registrų centras“, viešoji įstaiga „Sportuok lauke“, J. Š.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas J. Š. (toliau – pareiškėjas) pateikė teismui prašymą pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo rezoliucinėje dalyje nurodytą vykdymo tvarką, leidžiant priestatą, pristatytą prie buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (šiuo metu adresu – (duomenys neskelbtini); toliau – priestatas), pertvarkyti į I kategorijos nesudėtingą inžinerinį statinį pagal 2017 m. sausio 27 d. Jagusinskio projektavimo-komercinės firmos parengtą projektą; pakeisti L. Š. jos teisių perėmėja, turto savininke J. Š.

2.       Pareiškėjas prašyme nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 3 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-3315-600/2014, be kitų klausimų, buvo nuspręsta pripažinti priestato statybą savavališka ir nuspręsta įpareigoti J. Š. priestatą nugriauti ir sutvarkyti statybvietę, jeigu per devynis mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka nebus parengta priestato projektinė dokumentacija ir negauti šių statinių statybą įteisinantys dokumentai. Jei per nustatytą terminą šis reikalavimas nebus įvykdytas, leisti trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais N. J. B. nugriauti nurodytus statinius ieškovo J. Š. lėšomis.  

3.       Teigė, jog minėto sprendimo įsiteisėjimo metu, tiek butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo butas), tiek dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo žemės sklypas) priklausė L. Š. 2016 m. balandžio 22 d. L. Š. minėtą nekilnojamąjį turtą padovanojo savo mamai J. Š., kuri šiuo metu ir yra minėto turto savininkė.

4.       Nurodė, jog J. Š. kreipėsi į M. Jagusinskio projektavimo komercinę firmą dėl statinio projekto parengimo. 2016 m. gegužės 26 d. buvo parengtas I grupės nesudėtingo statinio, dengtos terasos su rūsiu, pristatytos prie buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) projektas. Kadangi N. J. B., D. T. B., T. A., L. A. su minėtu projektu nesutiko, J. Š. 2016 m. birželio 30 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl teisės įteisinti statinį be bendraturčių N. J. B., T. A., L. A., N. M., D. T. B. sutikimo, kaip I kategorijos nesudėtingą inžinerinį statinį pagal 2017 m sausio 27 d. M. Jagusinskio projektavimo-komercinės firmos parengtą projektą.

5.       Pažymėjo, jog Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, nutarė priimti naują sprendimą ir tenkinti J. Š. ieškinį iš dalies – pripažino J. Š. teisę be ginčo žemės sklypo bendraturčių sutikimo įteisinti terasą, kaip I kategorijos nesudėtingą inžinerinį statinį pagal 2017 m sausio 27 d. M. Jagusinskio projektavimo-komercinės firmos parengtą projektą. J. Š., realizuodama 2017 m sausio 27 d. M. Jagusinskio projektavimo-komercinės firmos parengtą projektą, savo žemės sklypo dalyje pertvarkė priestatą į I kategorijos nesudėtingą inžinerinį statinį – atvirą terasą. Prieš registruojant daiktą nekilnojamojo turto registre, daiktas turi būti suformuotas ir registruotas kadastro registre, tačiau tam reikalinga atnaujinti žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Visi žemės sklypo savininkai buvo informuoti pranešimais, kad buvo atnaujintas minėto žemės sklypo planas, tačiau nei vienas iš žemės sklypo bendrasavininkų neatvyko pasirašyti matininko parengtų dokumentų, todėl matininkas negalėjo užbaigti kadastrinių matavimų procedūros bei atnaujinti žemės sklypo duomenų kadastro registre, dėl ko J. Š. negali registruoti terasos duomenų nekilnojamojo turto registre.

6.       Nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gegužės 22 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-7580-964/2020, tenkino J. Š. ieškinį ir nusprendė pripažinti jai teisę be ginčo žemės sklypo, bendrasavininkų sutikimo ir UAB „Vilniaus topografija“ 2019 m. lapkričio 30 d. parengto žemės sklypo plano pasirašymo užbaigti kadastrinių matavimų procedūrą bei atnaujinti žemės sklypo duomenis kadastro ir nekilnojamojo turto registre pagal UAB „Vilniaus topografija“ parengtą kadastrinių matavimų bylą.

7.       Pareiškėjo teigimu, dedamos maksimalios pastangos įvykdyti 2014 m. sausio 3 d. teismo sprendimą. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti 2007 m. kovo 5 d. aktas Nr. (101)-11.4-469 yra negaliojantis, nekilnojamojo turto registre įregistruoti daikto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimai, padidintas rekonstruojant (daikto registravimas) yra panaikinti. Priestatas, kurį Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 3 d. sprendimu buvo įpareigojęs nugriauti, yra išregistruotas iš nekilnojamojo turto registro. Vietoje leisto įteisinti priestato su 19 kv. m. ploto patalpa įteisinimo, J. Š. priestatą pertvarkė į I kategorijos nesudėtingą inžinerinį statinį (terasą). Teismo 2014 m. sausio 3 d. sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas, nustatant, jog vietoje teismo leisto priestato su 19 kv. m. ploto patalpa įteisinimo, atliekamas pertvarkymas į atvirą terasą užtikrintų minėto teismo sprendimo privalomumą ir vykdytinumą, šalių teisėtų interesų apsaugą.

8.       Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau ir – Statybos inspekcija) atsiliepime nurodė, kad kadangi terasa yra ne pastatas, o atskirai stovintis I grupės nesudėtingasis inžinerinis statinys, kurio įrengimui statybą leidžiantys dokumentai nereikalingi ir nesant gyvenamojo namo rekonstravimo fakto, neteisėtos statybos padariniai gali būti šalinami pareiškėjų nurodomu būdu.

9.       Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau ir – NŽT) atsiliepime į pareiškėjų prašymą nurodė, kad pareiškėjas nurodė objektyvias priežastis, kurios pagrindžia išskirtines teismo sprendimo vykdymo negalimumo aplinkybes.

10.       Suinteresuotas asmuo N. J. B. (toliau ir – trečiasis asmuo) atsiliepime į prašymą bei papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nesutiko su pareiškėjų prašymu. Nurodė, kad sprendimo neįvykdymo nepateisina pareiškėjų nurodoma aplinkybė, jog priestato įteisinimo procedūra yra sudėtinga ir tai negali būti pagrindas keisti sprendimo vykdymo tvarką. Pažymėjo, kad savavališkai pastatytas priestatas nepašalinamas jau 13 metų, teismo 2014 m. sausio 3 d. sprendimas nėra įvykdytas iki šiol. Pareiškėjas J. Š. dėl 2014 m. sausio 3 d. sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo į teismą galėjo kreiptis ir anksčiau, tačiau tą padarė pasibaigus devynių mėnesių terminui, per kurį pareiškėjas turėjo nugriauti minėtą priestatą.

11.       Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo prašymą nurodė, kad pareiškėjas prašymu siekia ne pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką, o siekia pakeisti teismo sprendimo esmę.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

12.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 18 d. nutartimi nutarė pareiškėjo prašymą tenkinti iš dalies – pakeisti trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų L. Š. jos teisių ir pareigų perėmėja J. Š.; atmesti prašymą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 3 d. sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo.

13.       Teismas pažymėjo, jog trečiasis asmuo L. Š., padovanojusi ginčo butą J. Š., neteko suinteresuotumo nagrinėjama byla, todėl sprendė pakeisti L. Š. jos teisių perėmėja J. Š..

14.       Teismas nustatė, jog nagrinėjamos bylos atveju trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais Nijolė J. B. CPK 46 straipsnyje tvarka pateikdama teismui pareiškimą ieškovo J. Š. atžvilgiu dėl savavališkų statinių pašalinimo, prašė teismo įpareigoti J. Š. savo lėšomis panaikinti savavališkos statybos padarinius – priestatą nugriauti ir sutvarkyti statybvietę. Trečiasis asmuo šį reikalavimą detaliai pagrindė, jį palaikė ir įrodinėjo viso bylos nagrinėjimo metu. Teismas būtent tokį reikalavimą tenkino priimdamas sprendimą, kurio vykdymo tvarkos pakeitimo prašo pareiškėjas. Teismas sprendė, jog šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad priestato nugriovimas ir statybvietės sutvarkymas turėjo esminę reikšmę trečiojo asmens pažeistos teisės gynimui, todėl jį pripažino ieškinio reikalavimo dalimi.

15.       Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo pasirinktas būdas įvykdyti 2014 m. sausio 3 d. sprendimą, kai norima savavališkai pastatytą priestatą pertvarkyti į I kategorijos nesudėtingą inžinerinį statinį, neatitinka įsiteisėjusiame teismo sprendime numatyto sprendimo įvykdymo būdo. Teismas nustatė, jog sprendžiant trečiojo asmens pareikštą reikalavimą nebuvo nagrinėtas klausimas dėl savavališkai pastatytų statinių pertvarkymo į I kategorijos nesudėtingą inžinerinį statinį pagal aukščiau minimą projektą, todėl nagrinėjamu atveju būtų pakeistos aplinkybės, kurias tyrė ir konstatavo teismas.

16.       Teismas pažymėjo, jog priestato pertvarkymas į I kategorijos nesudėtingą inžinerinį statinį neatitiktų teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo instituto tikslų, nes, teismui nusprendus, kad priestatas gali būti pertvarkytas į kitos kategorijos statinį, būtų iš esmės pakeistas įsiteisėjusio sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstyto trečiojo asmens patenkinto reikalavimo turinys. Toks procesinis sprendimas susiaurintų trečiojo asmens teises.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį esmė

17.       Pareiškėjas (apeliantas) J. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti ieškovo J. Š. prašymą ir pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo rezoliucinėje dalyje nurodytą vykdymo tvarką, leidžiant priestatą, pristatytą prie buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklype (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas - (duomenys neskelbtini)), pertvarkyti į I kategorijos nesudėtingą inžinerinį statinį – atvirą terasą.

18.       Apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog nesutinka su 2020 m. gruodžio 18 d. nutarties dalimi, kuria buvo atsisakyta pakeisti 2014 m. sausio 3 d. sprendimo vykdymo tvarką, nes šioje dalyje nutartis yra priimta pažeidžiant procesinės teisės normas, netinkamai aiškinant ir taikant materialinės teisės normas bei nukrypstant nuo kasacinės instancijos formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose.

19.       Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pasiūlė byloje dalyvaujantiems asmenims iki rašytinio teismo posėdžio (2020 m. gruodžio 18 d. 14.00 val.) susipažinti su byloje gautais dokumentais, pateikti rašytinius paaiškinimus, todėl pareiškėjas, pasinaudodamas teismo pasiūlymu, susipažino su visų bylos dalyvių pateiktais dokumentais ir 2020 m. gruodžio 18 d. iki posėdžio pateikė rašytinius paaiškinimus bei papildomus rašytinius įrodymus. Teigia, jog teisėja 2020 m. gruodžio 18 d., 12:30 val. rezoliucija priėmė pateiktus rašytinius paaiškinimus bei rašytinius įrodymus.

20.       Nurodo, jog vėliau susipažinus su skundžiamos nutarties turiniu apeliantui kilo abejonių, jog pateikti rašytiniai paaiškinimai bei pateikti ir teismo priimti rašytiniai įrodymai apskritai buvo vertinti 14 val., vykusio teismo posėdžio metu bei teismui priimant skundžiamą nutartį. Pabrėžia, jog skundžiama nutartis buvo paskelbta 14:40 val., t. y. per 40 minučių teismas įvertino visus byloje esančius įrodymus, šalių atsiliepimus ir paaiškinimus bei surašė nutartį. Anot apelianto, per 40 min. įvertinti visus byloje esančius įrodymus, šalių atsiliepimus ir paaiškinimus bei surašyti nutartį yra fiziškai neįmanoma.

21.       Teigia, jog buvo patikrinti skundžiamos nutarties sukūrimo duomenys. Pažymi, jog nutartis kaip dokumento failas buvo sukurtas 2020 m. gruodžio 18 d., 11:08 val., jį sukūrė Z. D., o paskutinį kartą koreguotas 11:34 val., jį koregavo Jelena Leščinskienė. Anot apelianto, akivaizdu, jog šie duomenys patvirtina, kad 2020 m. gruodžio 18 d. nutartis buvo priimta ir surašyta iki paskirto teismo posėdžio.

22.       Nurodo, jog nutartyje nėra įvertinti šalių pateikti rašytiniai paaiškinimai ir teismo priimti rašytiniai įrodymai (pavyzdžiui, teismo eksperto Dariaus Kalibato 2020 m. rugpjūčio 18 d. aktas Nr. ETA-946-082020 (toliau – ekspertizės aktas)), todėl, anot apelianto, nutartis yra nepagrįsta byloje surinkta medžiaga ir dėl to yra neteisėta bei naikintina.

23.       Pareiškėjas nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad priestato nugriovimas ir statybvietės sutvarkymas turėjo esminę reikšmę trečiojo asmens N. J. B. pažeistos teisės gynimui, todėl jis pripažintinas ieškinio reikalavimo dalimi. Pažymi, jog 2014 m. sausio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu priestatą leido įteisinti parengus projektinę dokumentaciją, o ne tik priestatą nugriauti. Teigia, jog todėl pristatyto priestato pertvarkymas pagal parengtą projektinę dokumentaciją ir turint įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuris leido turėti pertvarkytą priestatą į I kategorijos inžinerinį įrenginį yra pakankamas pagrindas pakeisti 2014 m. sausio 3 d. teismo sprendimo vykdymo tvarką, nes tai atitiks jo esmę dėl priestato įteisinimo.

24.       Pažymi, jog nagrinėjant bylą pagal trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais N. J. B. reikalavimus dėl priestato statybos, teismas nesiaiškino ir nenustatė kaip konkrečiai priestato statyba pažeidė/pažeidžia trečiojo asmens teises ir teisėtus interesus. Nurodo, jog faktinės aplinkybės ir byloje esantys duomenys patvirtina, jog visi kotedžo (duomenys neskelbtini) butų savininkai, prie savo turimų butų prisistatė atviras terasas. Teigia, jog vien statybą leidžiančio dokumento neturėjimas buvo pagrindas pripažinti statybą savavališka. Todėl nėra pagrindo sutikti su skundžiamoje nutartyje nurodytu teiginiu, jog trečiasis asmuo reikalavimą – priestatą nugriauti ir sutvarkyti statybvietę detaliai pagrindė, jį palaikė ir įrodinėjo viso bylos nagrinėjimo metu ir neva tik priestato griovimas kaip teismo sprendimo įvykdymo būdas būtų tinkamas ginant trečiojo asmens teises ir teisėtus interesus.

25.       Teigia, jog skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas akcentuoja tik vienintelį sprendimo įvykdymo būdą – priestatą nugriauti ir sutvarkyti statybvietę. Tačiau teismas ignoruoja 2014 m. sausio 3 d. sprendimu nustatytą vykdymo tvarkos seką, nes teismas suteikė teisę J. Š. parengus projektinę dokumentaciją priestatą įteisinti, o jo neįteisinus tik tada būtų reikėję priestatą nugriauti. Teigia, jog todėl pirmosios instancijos teismas turėjo išsiaiškinti ir nustatyti ar teismui 2014 m. sausio 3 d. sprendimu leidus priestatą įteisinti, kaip pastato dalį su savo naudingu plotu, žemės sklypo užstatymo plotu, galima tokį priestatą pertvarkyti į I grupės nesudėtingą statinį, t. y. savarankišką inžinerinį įrenginį. Taip pat, išsiaiškinti ir nustatyti ar pertvarkant priestatą į I grupės nesudėtingą statinį būtų užtikrintos trečiojo asmens teisių ir teisėtų interesų apsauga.

26.       Teigia, jog priestato pertvarkymas į savarankišką inžinerinį statinį be naudingo ploto ir dengtos terasos atitinka sprendimo esmę, t. y. įteisinama terasa, kokias turi visi ginčo namo kaimynai. Toks teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas užtikrintų 2014 m. sausio 3 d. sprendimo įvykdymą, nes pristatyto priestato pertvarkymo būdas į I grupės nesudėtingą statinį atitinka teisės aktų reikalavimus bei kasacinės instancijos formuojamą praktiką. Nurodo, jog 2017 m. sausio 27 d. M. Jagusinskio projektavimo–komercinės firmos parengtas pertvarkymo projektas (toliau –projektas) įgyvendintas faktiškai ir tokiu būdu yra užtikrinamos visų ginčo namo kaimynų teisės ir teisėti interesai. Tai patvirtina tiek anksčiau minėtas ekspertizės aktas, tiek Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išvados teiktos civilinėje byloje civilinėje byloje Nr. e2-89-1012/2019 (Nr. e2A-271-340/2020).

27.       Pažymi, kad šiai dienai jau nėra pristatyto priestato, kurį apeliantas ar trečiasis asmuo N. J. B. galėtų griauti pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 3 d. sprendimą. Priestatas yra pertvarkytas į I kategorijos nesudėtingą inžinerinį statinį ir tokią teisę J. Š. suteikė Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 20 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-271-340/2020. Teigia, jog minėtu sprendimu teismas leido J. Š. įrengti atvirą terasą pagal projektą. Projektas numatė, jog buvęs pristatytas priestatas pertvarkomas į atvirą terasą. Buvusio priestato teisinė registracija yra panaikinta, o šiuo metu nekilnojamojo turto registre yra registruota atvira terasa ir tai patvirtina byloje esantis nekilnojamojo turto registro išrašas.

28.       Teigia, jog teisę atlikti kadastrinių matavimų bylą ir užbaigti teisinės registracijos procedūra J. Š. garantavo įsiteisėjęs 2020 m. gegužės 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-7580-964/2020 (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. e2A-1580-640/2020).

29.       Nurodo, jog nepagrįstas pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje teiginys, neva Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-271-340/2020 pasisakė dėl savavališkai pastatyto priestato pertvarkymo į I kategorijos nesudėtingą inžinerinį statinį kaip neatitinkančio įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo. Pažymi, jog Vilniaus apygardos teismas sprendė J. Š. apeliacinį skundą, kurį tenkino iš dalies ir pripažino ieškovės J. Š. teisę be ginčo žemės sklypo bendraturčių N. J. B., T. A., L. A., N. M. sutikimo, įteisinti terasą, kaip I kategorijos nesudėtingą inžinerinį statinį pagal projektą.

30.       Teigia, jog Vilniaus apygardos teismas nesprendė J. Š. prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo ir nurodė, kad statybos padarinių (ne)pašalinimas, susijęs su namo laikančiųjų konstrukcijų atstatymu į pradinę būklę, turi būti įvertintas vykdant įsiteisėjusį teismo sprendimą nurodytoje byloje. Todėl J. Š. pateikus prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, teismas ir turėjo jį spręsti bei pasisakyti ar priestato, kurį 2014 m. sausio 3 d. sprendimu leista įteisinti yra galimas įteisinimo būdas jį pertvarkant, kai pastato laikančiosios konstrukcijos paprastojo remonto būtų (funkcinio ryšio su gyvenamu pastatu panaikinimas (angų užmūrijimas), deformacinės siūlės įrengimas) atstatomos į pradinę būklę.

31.       Taip pat, nurodo, jog nagrinėjamoje byloje iš kitų jau išnagrinėtų bylų (Nr. e2-89-1012/2019) ir inspekcijos pateikto atsiliepimo šioje byloje buvo žinoma apie inspekcijos pateiktas išvadas, kuriose buvo nurodyta jog įgyvendinus projekto sprendinius ir gavus ginčo žemės sklypo bendraturčių sutikimus, savavališkos statybos padariniai dėl neteisėtos priestato statybos būtų laikytini pašalintais. Pažymi, jog pagal inspekcijos išvadas, visi darbai nurodyti projekte yra priskiriami paprastojo remonto darbams, o ne rekonstrukcijos darbams, kaip teigia N. J. B.

32.       Suinteresuotas asmuo N. J. B. atsiliepimu su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

33.       Nurodo, jog nagrinėjant civilinę bylą, 2013 m. balandžio 15 d., supaprastinta tvarka parengtas projektas, pagal kurį numatyta priestatą atskirti nuo ginčo buto. Atskyrus priestatą nuo ginčo buto, jie Nekilnojamojo turto registre įregistruoti kaip atskiri objektai. Teigia, jog šis priestato atskyrimas buvo pripažintas neteisėtu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 18 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-1532-208/2017, teisminio proceso Nr. 3-61-3-02320-2013-6. Minėtoje byloje pripažinus priestato atskyrimą nuo ginčo buto neteisėtu, priestatas iš Nekilnojamojo turto registro buvo išregistruotas.

34.       Teigia, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 3 d. sprendimas įsiteisėjo 2016 m. sausio 27 d., kai Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-9-232/2016, jį paliko nepakeistą. Nurodo, jog 2014 m. sausio 3 d. sprendime numatyti 9 mėnesiai, per kuriuos apeliantas galėjo įteisinti priestatą, būtų suėjęs 2016 m. spalio 27 d., tačiau, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 5 d. nutartimi sustabdė 2014 m. sausio 3 d. sprendimo vykdymą iki bus priimtas ir įsiteisės procesinis sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-30438-1012/2016.

35.       Nurodo, jog minėta byla, kuri buvo nagrinėjamos bylos sustabdymo pagrindas, buvo iškelta pagal dabartinės ginčo buto ir priestato savininkės J. Š., J. Š. sutuoktinės, ieškinį. Šioje byloje reikalauta leisti įteisinti terasą, kaip I kategorijos nesudėtingą inžinerinį statinį, pagal projektą, be ginčo žemės sklypo ir ginčo namo bendraturčių sutikimo. Pažymi, kad terasa vadinamas tas pats priestatas, tik užpiltas gruntu.

36.       Teigia, jog Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 20 d. sprendimu apeliacinės instancijos teismas pripažino J. Š. teisę įteisinti terasą be ginčo žemės sklypo ir ginčo namo bendraturčių sutikimo, tačiau konstatavo, kad priestato pertvarkymas į I kategorijos nesudėtingą statinį pagal projektą, nelaikytinas priestato įteisinimu ir savavališkos statybos padarinių pašalinimu pagal įsiteisėjusį 2014 m. sausio 3 d. sprendimą. 

37.       Nurodo, jog kadangi pareiškėjo prašomas sprendimo vykdymo būdo tinkamumas ir atitiktis 2014 m. sausio 3 d. sprendimui jau buvo vertinti ir įsiteisėjusiu 2020 m. vasario 20 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2A-271-340/2020 bei pripažinti kaip neatitinkantys sprendimo esmės, nes projektu siekiama įteisinti ne priestatą, bet kitą savarankišką inžinerinį statinį, šis prejudicinis faktas sudaro pagrindą atmesti pareiškėjo prašymą kaip prieštaraujantį CPK 279 straipsnio 4 daliai.

38.       Teigia, jog tiek ekspertizės išvadoje, tiek Statybos inspekcijos išvadoje buvo nustatyta, jog priestato įteisinimas galėtų būti įmanomas tik pagal rekonstrukcijos projektą atliekant reikalingus veiksmus.

39.       Atsiliepime teigia, jog priestatas nebuvo įteisintas per 2014 m. sausio 3 d. sprendime nurodytą terminą, kuris baigėsi 2020 m. kovo 13 d., todėl joks kitas sprendimo įvykdymo būdas, išskyrus priestato griovimą, nėra galimas. Teigia, jog 9 mėnesių terminas, nustatytas sprendime, po sprendimo vykdymo sustabdymo išsitęsė iki 5 metų, o toks terminas, anot trečiojo asmens, laikytinas pakankamu priestato statybos įteisinimui.

40.       Teigia, jog šioje byloje nėra jokio pagrindo 2014 m. sausio 3 d. sprendimo vykdymo tvarkai keisti, nes 2014 m. sausio 3 d. sprendime yra konkrečiai nurodytas ir terminas priestatui įteisinti, kuris yra pasibaigęs, ir nurodyti konkretūs tokio neįteisinimo per teismo nustatytą terminą padariniai – priestato nugriovimas. Pažymi, jog pareiškėjo pareikštu prašymu yra prašoma keisti teismo sprendimo esmę, o tai yra draudžiama.

41.       Pabrėžia, jog teismas neturėjo ne tik pareigos, bet ir teisės nustatinėti trečiojo asmens teisių pažeidimo esmės ir apimties, kaip to nepagrįstai reikalauja pareiškėjas, nes tai jau yra pripažinta prejudicinę ir res judicata galią šalims turinčiu teismo 2014 m. sausio 3 d. sprendimu.

42.       Taip pat, pažymi, jog pareiškėjas neįrodė, kad nėra galimybės įvykdyti sprendimo jame nurodytu būdu. Teigia, jog 2014 m. sausio 3 d. sprendimu nustatytas priestato įteisinimo terminas yra pasibaigęs ir likusiam vieninteliam galimam jo vykdymo būdui – griovimui nėra jokių kliūčių, todėl teismas neturi jokio pagrindo tokio jo vykdymo būdo keisti.

43.       Nurodo, jog teismas tinkamai įvertino šalių pateiktų įrodymų visumą, tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes ir jų pagrindu padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad pareiškėjo pasirinktas būdas įvykdyti 2014 m. sausio 3 d. sprendimą, kai norima savavališkai pastatytą priestatą pertvarkyti į I kategorijos nesudėtingą inžinerinį statinį, neatitinka įsiteisėjusiame teismo sprendime numatyto sprendimo įvykdymo būdo, o prašymas prieštarauja CPK 284 straipsnio nuostatoms, nes juo iš esmės prašoma priimti naują sprendimą, kuris būtų priešingas priimtam ir įsiteisėjusiam teismo sprendimui.

44.       Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu prašo teismo spręsti atskirojo skundo klausimą savo nuožiūra, atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytas aplinkybes ir motyvus.

45.       Suinteresuotas asmuo J. Š. atsiliepimu su atskiruoju skundu sutinka, prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nutartį bei išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti ieškovo J. Š. prašymą ir pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo rezoliucinėje dalyje nurodytą vykdymo tvarką, leidžiant priestatą, pristatytą prie buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklype (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas - (duomenys neskelbtini)), pertvarkyti į I kategorijos nesudėtingą inžinerinį statinį – atvirą terasą. Palaiko apelianto atskirajame skunde išsakytą poziciją.

46.       Papildomai pažymi, jog pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino ir nepasisakė dėl VĮ „Registrų centras“ išrašo iš nekilnojamojo turto registro apie J. Š. vardu registruotą atvirą terasą. Teigia, jog šis rašytinis įrodymas patvirtina faktą, kad šiai dienai ginčo žemės sklype nebėra priestato, kurį teismas 2014 m. sausio 3 d. sprendimu pareiškėjui leido įteisinti, nes šiuo metu vietoje priestato yra atvira terasa. Anot J. Š., jai teisę turėti atvirą terasą prie ginčo buto suteikė Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 20 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-271-340/2020.

47.       Teigia, jog apeliantas pagrįstai kelia klausimą, kad pirmosios instancijos teismas turėjo išsiaiškinti ar teismui 2014 m. sausio 3 d. sprendimu leidus priestatą įteisinti, kaip pastato dalį su savo naudingu plotu, žemės sklypo užstatymo plotu, galima tokį priestatą pertvarkyti į I grupės nesudėtingą statinį, t. y. savarankišką inžinerinį įrenginį.

48.       Atkreipia dėmesį, jog jeigu J. Š. būtų priestatą nugriovęs, o J. Š. pagal Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 20 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-271-340/2020 būtų įrengusi inžinerinį statinį (atvirą terasą) kaip numato projektas, tai visi klausimai būtų išspręsti. Tačiau rezultatas pagal savo funkciją ir vizualizaciją būtų toks pats, t. y. stovėtų atskiras, paprastas inžinerinis statinys (atvira terasa), koks iš esmės stovi ir šiuo metu, atskiras savarankiškas statinys, kuris atskirtas paprastojo remonto būdu.

49.       Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepimu prašo dėl atskirojo skundo pagrįstumo spręsti atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes.

50.       Nurodo, jog NŽT atžvilgiu nėra nustatyta pareiga vykdyti nekilnojamojo daikto (statinio) statybos priežiūros funkcijų, todėl NŽT negali konkrečiai pasakyti ar pagrįsti apelianto reikalavimai.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

51.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

52.       Šios apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria buvo atsisakyta pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 3 d. sprendimo vykdymo tvarką, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

53.       Bylos duomenimis nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3315-600/2014, be kita ko, nusprendė: „trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais N. J. B. pareiškimą dėl savavališkų statinių (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), nugriovimo tenkinti iš dalies ir pripažinti negaliojančiu Statinio pripažinimo tinkamu naudoti 2007 m. kovo 5 d. aktą Nr. (101)-11.4-469, kurio pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti daikto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pakeitimai „Padidintas rekonstruojant (daikto registravimas) ir panaikinti šią teisinę registraciją; pripažinti priestato, pristatyto prie buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklype (duomenys neskelbtini) (dabartinis – (duomenys neskelbtini)), statybą savavališka ir priestatą nugriauti ir sutvarkyti statybvietę, jeigu ieškovas J. Š. per 9 mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka neparengs priestato projektinės dokumentacijos ir negaus šių statinių statybą įteisinančių dokumentų. Jei per nustatytą terminą šis reikalavimas nebus įvykdytas, leisti trečiajam asmeniui su savarankiškais reikalavimais J. N. B. nugriauti nurodytus statinius ieškovo J. Š. lėšomis“.

54.       Nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 3 d. teismo sprendimo vykdymas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3315-600/2014 ieškovo J. Š. prašymu buvo sustabdytas iki bus priimtas ir įsiteisės procesinis sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-30438-1012/2016. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 15 d. nutartimi minėtą nutartį paliko nepakeistą, be kita ko, konstatuodamas, jog „2014 m. sausio 3 d. sprendimo įvykdymas priklauso ne tik nuo ieškovo valios, bet ir nuo kitų aplinkybių, kurių ieškovas tiesiogiai įtakoti negali – tam, kad būtų gauti statybą įteisinantys dokumentai, reikalingi ir šalia esančių patalpų bei žemės sklypo savininkų (ir/ar bendraturčių) sutikimai. Iš šalių nurodytų aplinkybių bei teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, kad tokie sutikimai gauti nebuvo, todėl ir buvo užvesta kita civilinė byla Nr. e2-30438-1012/2016. Taigi, tol kol nebus išnagrinėta c. b. Nr. e2-30438-l012/2016, 2014 m. sausio 3 d. sprendimo neįmanoma įvykdyti. Nesustabdžius 2014 m. sausio 3 d. sprendimo vykdymo, jame nustatytas terminas pasibaigtų ir ieškovas apskritai nebetektų galimybės jo įvykdyti“.

55.       Nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-30438-1012/2016 (e2-89-10125/2019) sprendimas įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismui 2020  m. vasario 20 d. priėmus sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-271-340/2020. Minėtame sprendime apeliacinės instancijos teismas sprendė pripažinti ieškovės J. Š. teisę be žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturčių N. J. B., T. A., L. A., N. M. sutikimo, įteisinti terasą, kaip I kategorijos nesudėtingą inžinerinį statinį, pagal 2017 m. sausio 27 d. Jagusinskio projektavimo–komercinės firmos parengtą projektą.

56.       Be kita ko, minėtame Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 20 d. sprendime buvo konstatuota, jog: „apeliantų pateiktais naujais įrodymais iš esmės įrodinėjamos aplinkybės, susijusios su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3315-600/2014, kurioje teismas pripažino, jog priestatas pastatytas savavališkai ir įpareigojo jį nugriauti, jei statinys nebus įteisintas teisės aktų nustatyta tvarka per devynis mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, (ne)įvykdymu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantų pateikti nauji įrodymai gali turėti reikšmės sprendžiant klausimą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3315-600/2014 tinkamo ar netinkamo įvykdymo, o ne šioje byloje, kurioje ieškovė siekia įteisinti atskirą nuo namo inžinerinį statinį (terasą), t. y. ne priestatą, kurio statyba išnagrinėtoje byloje buvo pripažinta savavališka, nustatant terminą priestato įteisinimui. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apeliantų rašytinius paaiškinimus ir papildomus įrodymus“.

57.       Sprendime taip pat konstatuota, jog: „nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 3 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3315-600/2014, kuriuo, be kita ko, ieškovės priestato statyba pripažinta savavališka, įpareigojant priestatą nugriauti bei sutvarkyti statybvietę, jeigu statytojas J. Š. per sprendime nustatytą terminą neparengs teisės aktuose nustatytų dokumentų priestato įteisinimui, o priešingu atveju – leisti N. J. B. nugriauti priestatą statytojo lėšomis, įsiteisėjo 2016 m. sausio 27 d. Atsižvelgiant į išdėstytas įstatymo nuostatas ir įvertinus tai, kad atsakovai iš esmės nesutinka su laikančiosios sienos remonto būdu, atskyrus priestatą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokios aplinkybės turi būti įvertintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3315-600/2014 vykdymo procese, o ne šioje byloje, kurios ginčo dalykas nėra susijęs su priestato, susijusio su namu funkciniais ryšiais, įteisinimu“.

58.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gegužės 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-7580-964/2020 pripažino J. Š. teisę be žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bendrasavininkų sutikimo ir UAB „Vilniaus topografija“ 2019 m. lapkričio 30 d. parengto žemės sklypo plano pasirašymo užbaigti kadastrinių matavimų procedūrą bei atnaujinti žemės sklypo duomenis kadastro ir nekilnojamojo turto registre pagal UAB „Vilniaus topografija“ parengtą kadastrinių matavimų bylą.

59.       Teismas nustatė, kad „J. Š. naudojamoje ginčo žemės sklypo dalyje 2006–2007 metais atliko jai priklausančio buto Nr. 4 patalpų remontą ir rūsio patalpų rekonstrukciją, pastatė priestatą, kurio statybą Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3315-600/2014, kurį Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-9-232/2016 paliko nepakeistą, pripažino savavališka, įpareigojo priestatą nugriauti bei sutvarkyti statybvietę, jeigu J. Š. per 9 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka neparengs priestato projektinės dokumentacijos ir negaus šių statinių statybą įteisinančių dokumentų. Ieškovės užsakymu M. Jagusinkio projektavimo komercinėje firmoje 2017 m. sausio 27 d. buvo parengtas I kategorijos nesudėtingo inžinerinio statinio (terasos) įrengimo projektas Nr. 2017/01/27, kuriam nepritarė žemės sklypo bendraturčiai, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 20 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-271-340/2020 pripažino ieškovės J. Š. teisę be žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bendraturčių N. J. B., T. A., L. A., N. M. sutikimo įteisinti terasą, kaip I kategorijos nesudėtingą inžinerinį statinį, pagal 2017 m. sausio 27 d. projektavimo–komercinės firmos parengtą projektą. Šis sprendimas įsiteisėjęs. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinius skundus dėl aukščiau nurodyto Vilniaus apygardos teismo sprendimo 2020 m. kovo 30 d. ir 2020 m. balandžio 29 d. nutartimis atsisakė priimti“.

60.       Minėtoje byloje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovė pastatė terasą (pertvarkė priestatą į I kategorijos nesudėtingą statinį, kuriam nereikalingas statybos leidimas ir rekonstrukcijos projektas) ir nori ją įregistruoti nekilnojamojo turto registre, ji turi atnaujinti žemės sklypo kadastro bylą. Ieškovės užsakymu UAB „Vilniaus topografija“ atliko matavimus ir atnaujino žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planą. Kadangi žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovams, patikslintas žemės sklypo planas, kartu su prašymu iki 2019 m. gruodžio 27 d. atvykti jį suderinti UAB „Vilniaus topografija“ buveinės patalpose, buvo išsiųstas atsakovams <...> atsakovai nesutinka su atnaujinto plano suderinimu“.

61.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 20 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. e2A-1580-640/2020 minėta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 22 d. sprendimą paliko nepakeistą.

62.       Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartimi buvo patvirtinta J. Š. teisė be žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bendrasavininkų sutikimo ir UAB „Vilniaus topografija“ 2019 m. lapkričio 30 d. parengto žemės sklypo plano pasirašymo užbaigti kadastrinių matavimų procedūrą bei atnaujinti žemės sklypo duomenis kadastro ir nekilnojamojo turto registre pagal UAB „Vilniaus topografija“ parengtą kadastrinių matavimų bylą.

63.       Todėl 2020 m. gruodžio 16 d. VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis, Registro Nr. 1/23584, J. Š. ginčo žemės sklype įregistravo kitą inžinerinį statinį – atvirą terasą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), statinio kategorija: I grupės nesudėtingasis.

Dėl atskirojo skundo esmės

64.       CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Jeigu teismo sprendimui, kuriuo iš Lietuvos valstybės priteistos mokėtinos sumos, įvykdyti reikalingos sumos nenumatytos patvirtintame valstybės biudžete, šio sprendimo įvykdymas atsakovo prašymu gali būti atidėtas kitiems biudžetiniams metams. Skubiai vykdytino sprendimo ar jo dalies įvykdymą atidėti ar išdėstyti negalima.

65.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog išnagrinėjęs bylą iš esmės, priimdamas galutinį sprendimą teismas ginčą išsprendžia visiškai, toks sprendimas tampa privalomas ir vykdytinas, įgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią (CPK 18, 259, 260 straipsniai, 279 straipsnio 4 dalis). Vis dėlto teismo sprendimas ne visuomet gali būti įvykdytas jame nurodyta tvarka. Teismo sprendimo nevykdymą gali lemti tiek skolininko nesąžiningumas, kai jis vengia įvykdyti sprendimą, tiek neįvykdymo padarinių nenurodymas teismo sprendime, kai atsakovas sprendimu įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, tiek objektyvios aplinkybės, kurioms susidėjus teismo sprendimas negali būti vykdomas jame nurodytu būdu. Tokiais atvejais bylos šalys, vadovaudamosi CPK 284 straipsnio 1 dalimi, turi teisę prašyti teismo pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas – tai kitokios sprendimo įvykdymo tvarkos nustatymas, palyginti su teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta jo įvykdymo tvarka ar įprastine tam tikros rūšies sprendimų vykdymo tvarka. Teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas užtikrina įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą ir vykdytinumą, bylos šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisėtų interesų apsaugą. Kadangi prašymas pakeisti sprendimo vykdymo tvarką nagrinėjamas šiam įsigaliojus, tai, spręsdamas tokį klausimą, teismas yra saistomas sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstyto patenkinto materialiojo reikalavimo turinio ir negali keisti sprendimo esmės. CPK 284 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo institutas nėra skirtas įsiteisėjusiam teismo sprendimui peržiūrėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-313/2019).

66.       Kaip pabrėžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant CPK 284 straipsnyje įtvirtintą teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo institutą negali būti keičiama teismo sprendimo esmė.

67.       Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą su prašymu pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką, iš esmės nurodo, jog ­Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 3 d. sprendimas buvo įvykdytas kitu būdu nei nurodyta sprendimo rezoliucinėje dalyje – vietoje priestato įteisinimo arba nugriovimo jį pertvarkant į I kategorijos nesudėtingą inžinerinį statinį – atvirą terasą.

68.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiškėjo pasirinktas būdas įvykdyti 2014 m. sausio 3 d. sprendimą, kai norima savavališkai pastatytą priestatą pertvarkyti į I kategorijos nesudėtingą inžinerinį statinį, neatitinka įsiteisėjusiame teismo sprendime numatyto sprendimo įvykdymo būdo.

69.       Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį padarė proceso teisės normų pažeidimus, o pristatyto priestato pertvarkymas pagal parengtą projektinę dokumentaciją ir turint įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuris leido turėti pertvarkytą priestatą į I kategorijos inžinerinį įrenginį yra pakankamas pagrindas pakeisti 2014 m. sausio 3 d. teismo sprendimo vykdymo tvarką, nes tai atitiks jo esmę dėl priestato įteisinimo.

70.       Suinteresuotas asmuo N. J. B. atsiliepime į atskirąjį skundą teigia, jog pareiškėjo prašomas sprendimo vykdymo būdo tinkamumas ir atitiktis 2014 m. sausio 3 d. sprendimui jau buvo vertinti ir įsiteisėjusiu 2020 m. vasario 20 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2A-271-340/2020 bei pripažinti kaip neatitinkantys sprendimo esmės, nes projektu siekiama įteisinti ne priestatą, bet kitą savarankišką inžinerinį statinį. Teigia, jog tiek ekspertizės išvadoje, tiek statybos inspekcijos išvadoje buvo nustatyta, jog priestato įteisinimas galėtų būti įmanomas tik pagal rekonstrukcijos projektą atliekant reikalingus veiksmus. Todėl pareiškėjui neįteisinus priestato per nustatytą terminą joks kitas sprendimo įvykdymo būdas, išskyrus priestato griovimą, nėra galimas.

71.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos aplinkybes, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog nagrinėjamu atveju nenustatytinas pagrindas keisti teismo sprendimo vykdymo tvarką prašomu būdu, nes taip iš esmės būtų pakaista sprendimo esmė. Kaip pagrįstai cituojama skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad konkretaus būdo, kaip bus šalinami neteisėtos statybos padariniai (įpareigojimas nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; išardyti perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ar atstatyti (atkurti) statinį (jo dalį), gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį; pagal tinkamai pertvarkytus dokumentus išduoti naują statybą leidžiantį dokumentą, jei jis buvo išduotas neteisėtai dėl institucijų neteisėtai atliktų procedūrų), vertinimas sudaro tokio pobūdžio bylos nagrinėjimo dalyką. Atitinkamai konkretus teismo parinktas būdas, nurodytas teismo sprendime, sudaro teismo sprendimo esmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-91-701/2019).

72.       Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, seka, jog iš esmės ginčo klausimas yra susijęs su tinkamu/netinkamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3315-600/2014 įvykdymu, todėl prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, pagrįstai pirmosios instancijos teismo nebuvo tenkintas.

73.       CPK 185 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis.

74.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pakankamo pagrindo pritarti apelianto pozicijai, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas apelianto pateiktus rašytinius paaiškinimus ir su jais pateiktus papildomus įrodymus byloje rezoliucija, priimdamas skundžiamą nutartį jų neįvertino, nes vien tai, kad teismas nepasisakė dėl kiekvieno rašytinio įrodymo ar argumento nelemia esminio procesinio pažeidimo.

75.       Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra nurodęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis nacionalinius teismus įpareigoja išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui; teismų ir tribunolų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti; sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (EŽTT 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99).

76.       EŽTT taip pat yra nurodęs, kad nors Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus pateikti savo sprendimų motyvus, ji negali būti suprantama kaip reikalaujanti detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 16034/90). Tačiau iš sprendimo turi būti aišku, kad dėl pagrindinių bylos klausimų pasisakyta. Pareigos pateikti motyvus taikymo laipsnis gali varijuoti priklausomai nuo atitinkamo sprendimo pobūdžio. Klausimas, ar teismas įvykdė savo pareigą motyvuoti sprendimą, išplaukiančią iš Konvencijos 6 straipsnio, gali būti sprendžiamas tik atsižvelgiant į bylos aplinkybes (1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją, peticijos Nr. 20772/92).

77.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tiek aukščiau nustatytos prejudicinės aplinkybės konstatuotos kitose nagrinėtose bylose, tiek apelianto pateiktas Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, tiek ekspertizės aktas byloje pagrindžia aplinkybę, jog apeliantas, siekdamas ištaisyti savavališkos statybos padarinius, nustatytus 2014 m. sausio 3 d. sprendime, ėmėsi kitokių veiksmų nei nustatyta 2014 m. sausio 3 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje – negavęs ginčo namo bendraturčių sutikimo, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, siekdamas gauti leidimą be bendraturčių sutikimo įteisinti terasą, kaip I kategorijos nesudėtingą inžinerinį statinį, pagal 2017 m. sausio 27 d. Jagusinskio projektavimo–komercinės firmos parengtą projektą, kuriuo priestatas rekonstruojamas į minėtą terasą (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 20 d. sprendimu ši teisė buvo patvirtinta); taip pat kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, siekdamas gauti leidimą be bendraturčių sutikimo užbaigti kadastrinių matavimų procedūrą bei atnaujinti žemės sklypo duomenis kadastro ir nekilnojamojo turto registre pagal UAB „Vilniaus topografija“ parengtą kadastrinių matavimų bylą (ši teisė patvirtinta Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartimi) ir šių procesinių sprendimų pagrindu įregistruoti atvirą terasą kaip I kategorijos nesudėtingą inžinerinį statinį.

78.       Taigi, iš nustatytų aplinkybių matyti, jog apeliantas vykdydamas teismo sprendimą pertvarkė priestatą į I grupės nesudėtingą statinį – atvirą terasą ir ją įregistravo VĮ „Registrų centras“ teisės aktų nustatyta tvarka. Kaip minėta aukščiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje byloje susiklosčiusi faktinė situacija yra susijusi su teismo sprendimo įvykdymo tinkamumu, bet ne su teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo instituto taikymu.

79.       Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, kad prašomas teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, keistų teismo sprendimo esmę, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino prašymo dėl vykdymo tvarkos, todėl skundžiamos nutarties panaikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais  nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

80.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (93 straipsnio 1 dalis). Nesant duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, jos nepaskirstomos.

Vilniaus apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu

n u t a r i a :

apelianto J. Š. atskirojo skundo netenkinti. 

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                         Asta Pikelienė