Civilinė byla Nr. 2-178-196/2015

              Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02203-2014-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 93.2.4; 106.4; 106.8.2

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 19 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-5964-590/2014 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus apygardos teismui ir šio teismo teisėjai V. M. dėl Lietuvos Respublikos teismų institucijų neteisėtų veiksmų ir žalos atlyginimo (ieškinio suma 350 000,00 Lt).

              Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

              Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo – valstybės priteisti 350 000,00 Lt žalos atlyginimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

              Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas ieškovo ieškinio priėmimo klausimą, 2014 m. spalio 16 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, motyvuodamas tuo, kad ieškovo ieškinys pareikštas neegzistuojančiam atsakovui. Teismas tokią išvadą padarė įvertinęs ieškinyje ieškovo įvardytus subjektus vartojant sąvokas: „kriminalinė institucija Vilniaus apygardos teismas“, „kriminaliniai teismai“, „kriminalinė Lietuvos respublika“, „kriminalinė Lietuvos teisingumo ministerija“, „pseudoteisėja“ ir kt. Nurodė, kad tokių subjektų pagal galiojančius teisės aktus nėra, todėl ieškinys buvo pateiktas neegzistuojantiems atsakovams.

III. Atskirojo skundo argumentai

              Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartį kaip neteisėtą ir nepagrįstą ir perduoti klausimą kitos apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas neteisingai taikė procesinės ir materialinės teisės normas. Be to, yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas. Apelianto teigimu, buvo pažeistos ir netinkamai taikytos CPK 115 straipsnio ir 137 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatos. Jei ieškinys nenagrinėtinas teismuose ar neteismingas tam teismui, tai nutartyje privaloma motyvuotai nurodyti, į kurią instituciją ar teismą reikia kreiptis dėl teisminės gynybos, tačiau teismas to nepadarė. Klaidingas procesinio dokumento pavadinimas, teismo pavadinimo nenurodymas arba kiti netikslumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei bylos eigai, nėra kliūtis atlikti procesinių veiksmų, kurių prašoma pateiktame procesiniame dokumente, ir nėra pagrindo taikyti CPK 115 straipsnio 2 dalies. Jei teismas nenustato esminių ieškinio turinio ar formos netikslumų, šalintinų CPK 135, 138 straipsnių nustatyta tvarka, tai nutartis yra neteisinga ir naikintina, o klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo kitos apygardos teismui. Ieškovas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą pagal atsakovo gyvenamąją ar buveinės vietą (CPK 29 str.), todėl mano, kad jo ieškinys teismingas Vilniaus apygardos teismui. Vilniaus apygardos teismo teisėjai turėtų vertinti savo kolegos darbą, o tai atlikti objektyviai gali sutrukdyti tokios aplinkybės kaip teisėjų nuolatinis bendravimas ir pažintis dėl darbo santykių, ir kt. Dėl šios priežasties mano, kad ir skundžiamą nutartį teismas priėmė neteisėtos sudėties.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškinį atsisakė priimti Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip ginčui esant nenagrinėtinu teisme civilinio proceso tvarka nes ieškinys pareikštas neegzistuojančiam atsakovui bei pateiktame procesiniame dokumente įvertinęs ieškovo vartotas atitinkamas sąvokas.

Iš ieškovo pirmos instancijos teismui pateikto ieškinio turinio matyti, kad jis iš esmės reiškia ieškinį valstybei dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų ir 350 000,00 Lt žalos atlyginimo. Tokio pobūdžio ieškinys galėtų būti teismingas Vilniaus apygardos teismui, tačiau ieškovo pateiktas procesinis dokumentas – ieškinys, kurio turiniui ir formai taikomi bendrieji ir specialieji surašymo reikalavimai (CPK 111–115, 135 str.), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neatitinka tokių reikalavimų ne tik dėl paminėtų sąvokų surašant procesinį dokumentą vartojimo (kriminalinė institucija, kriminaliniai teismai ir kt.).

CPK 5 straipsnis reglamentuoja asmenims teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos. Šio straipsnio 1 dalis nurodo, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Taip pat CPK 3 straipsnio 1 dalis nurodo, kad teismas privalo nagrinėti bylas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais. Teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Pagal paminėtų teisės normų (CPK 5 str. ir 3 str. 1 d.) nuostatas asmuo, kreipdamasis į teismą, turi laikytis įstatymų nustatytos tvarkos, o teismas nagrinėdamas bylas privalo teisingai aiškinti ir taikyti įstatymą.

Apeliacinės instancijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovo pateikto ieškinio turinį per civilinio ieškinio priėmimo institutą padarė nepagrįstą išvadą atsisakyti priimti ieškinį motyvuojant tuo, kad ieškovo ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, nes pareikštas neegzistuojančiam atsakovui. Nors skundžiamos nutarties motyvuose ieškovui išaiškinta kuriam teismui, pagal atitinkamus ieškinio reikalavimui, ieškovo reiškiamas ieškinys galėtų būti teismingas, tačiau pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas procesinės teisės normas reglamentuojančias ieškinio priėmimą pritaikė netinkamai ir nepagrįstai nesivadovavo ieškinio trūkumų šalinimo institutu.

Kaip jau buvo minėta, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė ar įstatymo saugomas interesas. Vadinasi, besikreipiantis į teismą asmuo privalo suvokti, kad kreipiantis į teismą turi būti laikomasi įstatymo nustatytų bylinėjimosi taisyklių. Todėl tiek paduodant teismui ieškinį, tiek surašant teismui kitus procesinius dokumentus turi būti laikomasi elementarių dokumento įforminimo taisyklių, o kartu ir lietuvių (valstybinės) kalbos reikalavimų.

CPK 42 straipsnis nustato, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, kartu ir teismui teikiant elementarius kalbos stiliaus ir kalbos kultūros reikalavimus atitinkančius procesinius dokumentus. Iš pateikto ieškovo ieškinio kaip procesinio dokumento turinio matyti, kad jį surašant nesilaikyta bendrinės kalbos dalies, t. y. administracinės (ne buitinės) kalbos ir oficialaus – dalykinio, kanceliarinio stiliaus reikalavimų, kurie nustato, kad dokumentas turi būti surašomas taisyklingai, tiksliai, nuosekliai logiškai dėstant mintis, be emocinių atspalvių, o juo labiau įžeidžiančių asmenis (institucijas) ir vulgarizmų, taip pat laikantis teisinės terminijos. Ieškovo pateiktame procesiniame dokumente pavartotos tokios sąvokos kaip „kriminalinė institucija Vilniaus apygardos teismas“, „kriminaliniai teismai“, „kriminalinė Lietuvos respublika“, „kriminalinė Lietuvos teisingumo ministerija“, „pseudoteisėja“ ir kt. vertintinos ne tik kaip procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų pažeidimas, bet ir kaip teismo bei proceso šalies negerbimas bei piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-84-370/2015).

Be to, kiekvienu atveju teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą, įgyvendindamas proceso tikslus ir principus, kontroliuoti šalių naudojimąsi procesinėmis teisėmis, šalinti bet kokius procesinio įstatymo nesilaikymo atvejus, todėl konstatuotina, kad dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovo ieškinio priėmimo klausimą ir vertindamas ieškinio turinį, privalėjo pirmiausia spręsti, ar ieškovas laikėsi elementarių dokumento įforminimo ir lietuvių kalbos reikalavimų, ar vartojamos sąvokos nevertintinos kaip procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų pažeidimas bei piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei spręsti ieškinio turinio trūkumų šalinimo klausimą, reikalaujant, kad šalis pašalintų pažeidimus, o jų tinkamai ir visapusiškai nepašalinus, neduoti eigos ieškovo teisių gynybai. Nors pirmos instancijos teismas vadovaudamasis CPK 300 straipsnio nuostatomis informavo Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiąjį prokurorą apie galimus 2014 m. spalio 16 d. nutartyje nurodytus ieškovo A. B. nusikalstamus veiksmus (4-5, 7, 19 b. l.), tačiau, ieškinio priėmimo klausimą sprendė pakankamai formaliai, todėl pripažintina, kad yra pagrindas skundžiamą nutartį dalyje, dėl ieškinio priėmimo, panaikinti bei ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 135, 137 str., 329 str. 1 d., 337 str. 3 p., 338 str.).

Pagal CPK 34 straipsnio 3 dalies nuostatą, klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Todėl apelianto prašymas perduoti ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti kitos apygardos teismui iš naujo nenagrinėjamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

n u t a r i a :

              Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartį dalyje, dėl atsisakymo priimti A. B. ieškinį, panaikinti ir ieškovo A. B. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas                                                                                                                              Konstantinas Gurinas