Civilinė byla Nr. 2-13237-996/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07681-2018-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.3; 3.2.6.1; 3.4.1.7

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 28 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė,

sekretoriaujant Onai Virmauskienei,

dalyvaujant ieškovui V. J. (V. J.),

atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos darbo tarybos rinkimų komisijos, atstovams M. G., K. G.,

trečiojo asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos profesinės sąjungos atstovui J. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. J. (V. J.) ir L. M. ieškinius atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos darbo tarybos rinkimų komisijos, tretieji asmenys Valstybinės mokesčių inspekcijos profesinė sąjunga, Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojų profesinė sąjunga, dėl darbo tarybos rinkimų rezultatų panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

V. J. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 33–35, 63–64, 104, 106–107) Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), atstovaujamai VMI darbo tarybos rinkimų komisijos (toliau – rinkimų komisija), tretieji asmenys VMI profesinė sąjunga, Lietuvos Respublikos VMI darbuotojų profesinė sąjunga, prašydamas panaikinti VMI darbo tarybos rinkimų rezultatus ir pripažinti rinkimus negaliojančiais.

Ieškovas paaiškino, kad 2018 m. vasario 21–23 dienomis vyko rinkimai į VMI darbo tarybą, rinkimuose dalyvavo 26 kandidatai, tame tarpe ir jis; 2018 m. vasario 26 d. rinkimų komisija paskelbė 11 kandidatų, išrinktų į darbo tarybą, sąrašą, jis (ieškovas) surinko 417 balsų ir buvo išrinktas į darbo tarybą. Teigė, kad rinkimų komisija viešai nepaskelbė per tris dienas visų kandidatų gautų balsų skaičiaus, todėl tai sukėlė prielaidą manyti, kad 11 kandidatų, išrinktų į darbo tarybą, sąrašas sudarytas šiurkščiai pažeidžiant Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 171 straipsnio 11 dalies nuostatas ir darbo tarybos sudarytas sąrašas neatitinka faktinių rinkimų rezultatų, t. y. nepagrįstai išeliminuoti kandidatai, surinkę daugiausiai balsų. Nurodė, jog 2018 m. vasario 28 d. kreipėsi į rinkimų komisiją su prašymu viešai paskelbti visų kandidatų gautų balsų skaičių, kas, ieškovo įsitikinimu, iš esmės ir yra rinkimų rezultatai, ir ištaisyti pateiktą išrinktos darbo tarybos sąrašą pagal faktinius rinkimų rezultatus, tik 2018 m. kovo 6 d., pažeidžiant DK 171 straipsnio 14 dalyje nustatytą trijų dienų terminą, į šį prašymą buvo gautas ir viešai paskelbtas rinkimų komisijos atsakymas (sprendimas) (toliau – 2018 m. kovo 6 d. sprendimas), kuriuo atsisakyta įvykdyti jo reikalavimus, su kuo jis nesutinka. Pažymėjo, jog 2018 m. kovo 6 d. sprendime rinkimų komisija nurodė, jog DK 171 straipsnio 5 dalį rinkimų komisija supranta kaip profesinės sąjungos darbuotojų apribojimą, kad išrinktoje darbo taryboje negali būti daugiau kaip 1 profesinės sąjungos narys, su kuo jis kategoriškai nesutinka – toks traktavimas, ieškovo įsitikinimu, reiškia profesinės sąjungos narių diskriminavimą ir neteisėtą jų ribojimą būti darbo tarybos nariais ir tiesiogiai prieštarauja DK 171 straipsnio 11 dalies nuostatoms, jo supratimu DK 171 straipsnio 5 dalis iš esmės suteikia preferenciją silpnoms profesinėms sąjungoms, kad nors 1 jų narys būtų darbo taryboje, bet neriboja profesinių sąjungų narių skaičiaus darbo taryboje. Mano, jog DK 171 straipsnio 9 dalyje įtvirtintas reikalavimas ne vėliau kaip per tris dienas nuo rinkimų rezultatų nustatymo dienos darbo tarybos rinkimų rezultatus paskelbti nėra tolygus vien tik kandidatų, išrinktų į darbo tarybą, sąrašo paskelbimui, ieškovo supratimu, kandidatų, rinkimuose gavusių bent 1 balsą, bet neišrinktų į darbo tarybą, sąrašas (pagal jų surinktų balsų skaičių mažėjančia tvarka), pagal kurį sudaromas atsarginių darbo tarybos narių sąrašas irgi priskirtinas prie rinkimų rezultatų ir turi būti viešinamas, abu aukščiau išvardinti sąrašai yra tik sudėtinės dalys DK 171 straipsnio 8 dalies 7 punkte minimo sąrašo, kuris, ieškovo įsitikinimu, iš esmės ir turėtų būti laikomas rinkimų rezultatais. Nurodė, jog 2018 m. kovo 7 d. buvo sušauktas darbo tarybos pirmasis posėdis, ir visi dokumentai, susiję su rinkimų komisijos sudarymu, rinkimų organizavimu ir vykdymu, taip pat balsavimo biuleteniai buvo perduoti darbo tarybai. Teigė, jog būdamas darbo tarybos nariu dalyvavo 2018 m. kovo 7 d. darbo tarybos pirmajame posėdyje ir turėjo galimybę susipažinti su rinkimų rezultatais, išnagrinėjęs sąrašą su visų 26 kandidatų gautų balsų skaičiumi, įsitikino, kad į darbo tarybą buvo neįtraukti kandidatai, surinkę daugiau balsų nei į darbo tarybos sudėtį įtraukti kandidatai.

L. M. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 49–50, 63–64, 105, 106–107) VMI, atstovaujamai rinkimų komisijos, tretieji asmenys VMI profesinė sąjunga, Lietuvos Respublikos VMI darbuotojų profesinė sąjunga, prašydama panaikinti VMI darbo tarybos rinkimų rezultatus ir pripažinti rinkimus negaliojančiais.

Ieškovė paaiškino, kad 2018 m. vasario 21–23 dienomis vyko rinkimai į VMI darbo tarybą, rinkimuose dalyvavo 26 kandidatai, tame tarpe ir ji; 2018 m. vasario 26 d. rinkimų komisija paskelbė 11 kandidatų, išrinktų į darbo tarybą, sąrašą, jos šiame sąraše nebuvo. Teigė, kad rinkimų komisija viešai nepaskelbė per tris dienas visų kandidatų gautų balsų skaičiaus, todėl tai sukėlė prielaidą manyti, kad 11 kandidatų, išrinktų į darbo tarybą, sąrašas sudarytas šiurkščiai pažeidžiant DK 171 straipsnio 11 dalies nuostatas ir darbo tarybos sudarytas sąrašas neatitinka faktinių rinkimų rezultatų, t. y. nepagrįstai išeliminuoti kandidatai, surinkę daugiausiai balsų, tame tarpe ir ji. Nurodė, jog 2018 m. kovo 5 d. kreipėsi į rinkimų komisiją su prašymu viešai paskelbti visų kandidatų gautų balsų skaičių, kas, ieškovės įsitikinimu, iš esmės ir yra rinkimų rezultatai, ir ištaisyti pateiktą išrinktos darbo tarybos sąrašą pagal faktinius rinkimų rezultatus, į šį prašymą atsakymas rinkimų komisijos per tris dienas pagal DK 171 straipsnio 14 dalį nebuvo gautas. Nurodė, jog rinkimų komisijos sprendimą (toliau – 2018 m. kovo 16 d. sprendimas), kuriuo atsisakyta įvykdyti jos reikalavimus, gavo per VMI Dokumentų valdymo sistemą tik 2018 m. kovo 16 d., šis sprendimas paskelbtas viešai nebuvo, 2018 m. balandžio 11 d. ji kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisiją su prašymu įpareigoti rinkimų komisiją viešai paskelbti 2018 m. kovo 16 d. sprendimą, 2018 m. balandžio 19 d. rinkimų komisija šį sprendimą paskelbė viešai. Pažymėjo, jog 2018 m. kovo 16 d. sprendime rinkimų komisija nurodė, jog DK 171 straipsnio 5 dalį rinkimų komisija supranta kaip profesinės sąjungos darbuotojų apribojimą, kad išrinktoje darbo taryboje negali būti daugiau kaip 1 profesinės sąjungos narys, su kuo ieškovė kategoriškai nesutinka – toks traktavimas, ieškovės įsitikinimu, reiškia profesinės sąjungos narių diskriminavimą ir neteisėtą jų ribojimą būti darbo tarybos nariais ir tiesiogiai prieštarauja DK 171 straipsnio 11 dalies nuostatoms, jos supratimu DK 171 straipsnio 5 dalis iš esmės suteikia preferenciją silpnoms profesinėms sąjungoms, kad nors 1 jų narys būtų darbo taryboje, bet neriboja profesinių sąjungų narių skaičiaus darbo taryboje. Mano, jog DK 171 straipsnio 9 dalyje įtvirtintas reikalavimas ne vėliau kaip per tris dienas nuo rinkimų rezultatų nustatymo dienos darbo tarybos rinkimų rezultatus paskelbti nėra tolygus vien tik kandidatų, išrinktų į darbo tarybą, sąrašo paskelbimui, ieškovės supratimu, kandidatų, rinkimuose gavusių bent 1 balsą, bet neišrinktų į darbo tarybą, sąrašas (pagal jų surinktų balsų skaičių mažėjančia tvarka), pagal kurį sudaromas atsarginių darbo tarybos narių sąrašas irgi priskirtinas prie rinkimų rezultatų ir turi būti viešinamas, abu aukščiau išvardinti sąrašai yra tik sudėtinės dalys DK 171 straipsnio 8 dalies 7 punkte minimo sąrašo, kuris, ieškovės įsitikinimu, iš esmės ir turėtų būti laikomas rinkimų rezultatais. Nurodė, jog 2018 m. kovo 7 d. buvo sušauktas darbo tarybos pirmasis posėdis, ir visi dokumentai, susiję su rinkimų komisijos sudarymu, rinkimų organizavimu ir vykdymu, taip pat balsavimo biuleteniai buvo perduoti darbo tarybai. Teigė, jo VMI profesinės sąjungos pirmininko pirmasis pavaduotojas V. J. (ieškovas), būdamas išrinktu darbo tarybos nariu, dalyvavo 2018 m. kovo 7 d. darbo tarybos pirmajame posėdyje ir turėjo galimybę susipažinti su rinkimų rezultatais, jis jai (ieškovei) pranešė, kad ji turėjo būti išrinkta į darbo tarybą pagal surinktų balsų skaičių, nes gavo daugiau nei 200 balsų, tačiau, ieškovės įsitikinimu, dėl neteisėtų rinkimų komisijos veiksmų ji į darbo tarybą įtraukta nebuvo.

VMI, atstovaujama rinkimų komisijos, su ieškiniais nesutiko ir prašė juos atmesti (b. l. 116–122).

VMI, atstovaujama rinkimų komisijos, nurodė, kad rinkimų komisija, sudaryta VMI viršininko 2017 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-668 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos darbo tarybos rinkimų komisijos sudarymo“, 2018 m. vasario 21–23 d. vykdė rinkimus į VMI darbo tarybą, rinkimuose dalyvavo 26 kandidatai, iš kurių 11 buvo išrinkti į VMI darbo tarybą. Teigė, jog reikalavimas suskaičiavus balsus rinkimų komisijos protokole nurodyti kiekvieno kandidato surinktų balsų skaičių (pateikti visą kandidatų sąrašą, išdėstytą pagal rinkimuose gautą balsų skaičių mažėjančia tvarka) buvo įvykdytas, t. y. protokole, kuris buvo perduotas išrinktai VMI darbo tarybai, buvo pateiktas kiekvieno kandidato surinktų balsų skaičius, tuo tarpu DK 171 straipsnio 9 dalyje tokio konkretaus reikalavimo nėra. Pažymėjo, kad rinkimų komisija buvo gavusi dviejų VMI valstybės tarnautojų prašymus – viename iš jų buvo prašoma teikiant informaciją dėl VMI darbo tarybos rinkimų laikytis teisės aktų dėl asmeninės informacijos viešinimo, kitame – prašoma neviešinti VMI darbo tarybos rinkimuose dalyvavusių, bet į VMI darbo tarybą neišrinktų kandidatų balsų skaičiaus, todėl siekdama užtikrinti teisėtumą ir tinkamą DK nuostatų reikalavimų vykdymą, rinkimų komisija telefonu konsultavosi su Lietuvos Respublikos valstybine darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos darbo ministerijos (toliau – VDI) dėl nuomonės pateikimo, kaip turėtų būti tinkamai suprantama DK 171 straipsnio 9 dalies nuostata dėl darbo tarybos rinkimų rezultatų viešo paskelbimo, iš pokalbio metu pateikto paaiškinimo, rinkimų komisija suprato, kad paskelbus tik į VMI darbo tarybą išrinktų narių sąrašą, nebūtų pažeistas DK 171 straipsnio 9 dalyje įtvirtintas reikalavimas. Nurodė, kad 2018 m. vasario 26 d. rinkimų komisija VMI vidinėje intraneto svetainės skiltyje „Naujienos“ viešai paskelbė į VMI darbo tarybą išrinktų kandidatų sąrašą, t. y. kaip tuo metu buvo suprasta – VMI darbo tarybos rinkimų rezultatus, o visų kandidatų sąrašas, nurodant kiekvieno kandidato surinktų balsų skaičių, buvo pridėtas prie protokolo, kaip tai numatyta DK 171 straipsnio 8 dalyje. Pažymėjo, jog siekdama tinkamai vykdyti DK numatytus reikalavimus, raštu kreipėsi į VDI dėl DK 171 straipsnio 9 dalies nuostatos, susijusios su darbo tarybos rinkimų rezultatų viešinimu, išaiškinimo, VDI 2018 m. balandžio 27 d. raštu pateikė savo nuomonę dėl DK 171 straipsnio 9 dalies nuostatų – rašte teigiama, kad darbo tarybos rinkimų rezultatai apima kiekvieno kandidato surinktų balsų skaičių, t. y. kandidatų, išrinktų į darbo tarybą, bei kandidatų, rinkimuose gavusių bent 1 balsą, bet neišrinktų, į darbo tarybą, todėl atsižvelgdama į šią VDI nuomonę, 2018 m. balandžio 27 d. VMI intraneto svetainės skiltyje „Naujienos“ viešai paskelbė sąrašą kandidatų, rinkimuose gavusių bent 1 balsą, bet neišrinktų į VMI darbo tarybą. Nurodė, kad atsižvelgiant į DK 171 straipsnio 5 ir 11 dalis, rinkimų komisija į VMI darbo tarybą išrinko daugiausiai balsų gavusius kandidatus, iš kurių 2 kandidatai priklausė VMI veikiančioms profesinėms sąjungoms, t. y. išrinkti po 1 daugiausiai darbuotojų balsų gavę kandidatai iš kiekvienos profesinės sąjungos, kaip ir numatyta DK 171 straipsnio 5 dalyje. VMI vertinimu, jei ne DK 171 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas apribojimas, būtų įmanomas variantas, kad VMI veiktų dar viena profesinė sąjunga, tik jau VMI darbo tarybos vardu. VMI nuomone, DK numatyta galimybė į darbo tarybą išrinkti 1 kandidatą nuo kiekvienos profesinės sąjungos, t. y. negali būti išrinktas daugiau kaip 1 tos pačios profesinės sąjungos narys, todėl, VMI įsitikinimu, VMI veikiant 2 profesinėms sąjungoms VMI darbo taryboje gali būti ne daugiau kaip 2 profesinių sąjungų nariai (t. y. iš kiekvienos profesinės sąjungos po 1 narį, gavusį daugiausiai balsų, kaip ir numatyta DK 171 straipsnio 5 dalyje). Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas prieš pat VMI darbo tarybos rinkimų pradžią, 2018 m. vasario 21 d. elektroniniu paštu kreipėsi į visus VMI valstybės tarnautojus ir darbuotojus bei jiems nurodė, kaip reikia teisingai užpildyti balsavimo biuletenį – pažymėjo savo profesinės sąjungos narius, kurie dalyvauja rinkimuose – tokiais veiksmais, VMI nuomone, ieškovas galėjo suklaidinti darbuotojus, kurie dalyvavo rinkimuose.

VMI profesinė sąjunga su ieškovo ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti visiškai (b. l. 115).

VMI profesinės sąjungos įsitikinimu, rinkimų komisija viešai skelbdama rinkimų rezultatus turi skelbti visus DK 171 straipsnio 8 dalies 7–9 punktuose nurodytus sąrašus. Mano, jog profesinei sąjungai pateikus savo kandidatus į darbo tarybą, skaičiuojant rinkimų rezultatus į darbo tarybą patenka asmuo, iš šio profesinės sąjungos pateikto sąrašo gavęs daugiausiai balsų, o likę profesinės sąjungos į darbo tarybą pasiūlyti kandidatai turi būti reitinguojami kartu su kitais kandidatais.

Lietuvos Respublikos VMI darbuotojų profesinė sąjunga su ieškovo ieškiniu nesutiko iš dalies (b. l. 147–148).

Lietuvos Respublikos VMI darbuotojų profesinė sąjunga paaiškino, kad atsiliepimą teikia toje dalyje, kurioje ieškovas pasisako dėl profesinės sąjungos narių diskriminavimo. Nurodė, kad prieš rinkimus buvo gautas rinkimų komisijos pirmininko prašymas pateikti sąrašą darbuotojų, profesinės sąjungos narių, dalyvausiančių darbo tarybos rinkimuose, rinkimų komisijai 2018 m. sausio 16 d. elektroniniu paštu buvo pateikti Lietuvos Respublikos VMI darbuotojų profesinės sąjungos siūlomi kandidatai, 2018 m. vasario 22 d. išsiaiškinus, kad rinkimuose dalyvauja daugiau Lietuvos Respublikos VMI darbuotojų profesinės sąjungos narių, deleguojamų kandidatų sąrašas buvo papildytas ir dar kartą pateiktas rinkimų komisijai. Pažymėjo, jog nesutinka su ieškovo argumentais, kad iš profesinių sąjungų pateikto sąrašo išrinkus tik po 1 atstovą į darbo tarybą, diskriminuojamos profesinės sąjungos, nes iš profesinės sąjungos pateikto kandidatų sąrašo, nepriklausomai nuo to, kurioje vietoje pagal surinktus balsus jie yra, 1, daugiausiai rinkėjų balsų gavęs kandidatas, patenka į darbo tarybą. Lietuvos Respublikos VMI darbuotojų profesinės sąjungos vertinimu, jei į darbo tarybą patektų ne 1 profesinės sąjungos narys, o vien profesinių sąjungų nariai, abejotina, ar jie tinkamai atstovautų visus darbuotojus, nes profesinės sąjungos įgaliojimai yra platesni nei darbo tarybos, todėl mano, kad įstatymų leidėjas, siekdamas, kad būtų tinkamai atstovaujamos profesinės sąjungos narių teisės bei vyktų informacijos mainai, DK normomis sureglamentavo taip, kad į darbo tarybą patektų po 1 profesinės sąjungos narį. Mano, kad VMI profesinė sąjunga elgėsi nesąžiningai tiek jos, tiek kitų kandidatų atžvilgiu, nes rinkimų rytą, 2018 m. vasario 21 d. ieškovas VMI profesinės sąjungos vardu išsiuntė raginimą balsuoti už biuletenyje pažymėtus kandidatus, toks raginimas balsuoti už VMI profesinės sąjungos palaikomus kandidatus su pažadais tinkamai atstovauti darbuotojų teises, Lietuvos Respublikos VMI darbuotojų profesinės sąjungos manymu, galėjo turėti tiesioginę įtaką rinkimų rezultatams.

Ieškiniai tenkinami visiškai.

Byloje ginčas kilo dėl darbo tarybos rinkimų rezultatų teisėtumo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad VMI viršininko 2017 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-668 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos darbo tarybos rinkimų komisijos sudarymo“ buvo sudaryta rinkimų komisija (b. l. 17), VMI viršininko 2018 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. V-17 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. V-668 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos darbo tarybos rinkimų komisijos sudarymo“ pakeitimo“ rinkimų komisijos sudėtis buvo pakeista (b. l. 18); 2018 m. vasario 21–23 d. VMI įvyko darbo tarybos rinkimai, asmenų, išrinktų į darbo tarybą, sąrašas viešai paskelbtas 2018 m. vasario 26 d. (b. l. 25), ieškovas 2018 m. vasario 28 d. pateikė prašymą rinkimų komisijai dėl darbo tarybos rinkimų rezultatų (b. l. 6), ieškovė 2018 m. kovo 5 d. pateikė prašymą rinkimų komisijai dėl darbo tarybos rinkimų rezultatų (b. l. 55); VMI 2018 m. kovo 6 d. viešai paskelbė atsakymą į ieškovo prašymą (b. l. 8, 19–25); VMI 2018 m. kovo 16 d. pateikė ieškovei atsakymą į jos prašymą (b. l. 56–57); VMI 2018 m. balandžio 19 d. viešai paskelbė atsakymą į ieškovės prašymą (b. l. 58–61); VMI 2018 m. balandžio 27 d. viešai paskelbė visų darbo tarybos rinkimuose dalyvavusių kandidatų surinktus balsus (b. l. 127–129).   

Pagal DK 171 straipsnio 1 dalį, darbo taryba renkama remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise, slaptu balsavimu tiesioginiuose rinkimuose; pagal DK 171 straipsnio 2 dalį, pirmuosius rinkimus vykdo rinkimų komisija, kurią įsakymu sudaro darbdavys. Atsiradus šiame kodekse nustatytoms sąlygoms, darbdavys ne vėliau kaip per dvi savaites sudaro rinkimų komisiją iš mažiausia trijų ir daugiausia iš septynių narių. Darbdavio administracijos pareigūnai gali sudaryti ne daugiau kaip trečdalį šios komisijos narių; pagal DK 171 straipsnio 5 dalį, kandidatus i? darbo tarybos narius gali siūlyti rinkimu? teise? turintys darbuotojai. Kandidatais gali būti tik rinkimu? teise? turintys darbuotojai, išskyrus rinkimu? komisijos narius. Kiekvienas darbuotojas gali pasiūlyti po viena? kandidatą raštu kreipdamasis i? rinkimu? komisija? ir pateikdamas rašytini? siūlomo kandidato sutikima? būti renkamam i? darbo taryba?. Darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos turi teisę pasiūlyti ne mažiau kaip tris rinkimų teisę turinčius darbuotojus kandidatais į darbo tarybos narius, iš kurių išrinktu bus laikomas daugiausia darbuotojų balsų gavęs kandidatas; pagal DK 171 straipsnio 8 dalį, pasibaigus rinkimų komisijos nustatytam rinkimų laikui, rinkimų komisija suskaičiuoja balsus ir surašo darbo tarybos rinkimų protokolą. Jame turi būti nurodyta: 1) darbo tarybos rinkimų vieta ir laikas; 2) darbo tarybos rinkimų komisijos sudėtis; 3) kandidatų į darbo tarybos narius sąrašas ir renkamos darbo tarybos narių skaičius; 4) darbuotojų, turinčių teisę dalyvauti darbo tarybos rinkimuose, skaičius; 5) darbo tarybos rinkimuose dalyvavusių darbuotojų skaičius, išduotų ir nepanaudotų balsavimo biuletenių skaičius; 6) atskirai galiojančių ir negaliojančių (biuleteniai, kuriuose pažymėta daugiau kandidatų, negu nustatytas renkamos darbo tarybos narių skaičius, arba kuriuose neįmanoma nustatyti rinkėjo valios) balsavimo biuletenių skaičius; 7) kiekvieno kandidato surinktų balsų skaičius (pateikiamas visas kandidatų sąrašas, išdėstytas pagal rinkimuose gautą balsų skaičių mažėjančia tvarka); 8) kandidatų, išrinktų į darbo tarybą, sąrašas; 9) kandidatų, rinkimuose gavusių bent vieną balsą, bet neišrinktų į darbo tarybą, sąrašas (pagal jų surinktų balsų skaičių mažėjančia tvarka), pagal kurį sudaromas atsarginių darbo tarybos narių sąrašas; pagal DK 171 straipsnio 9 dalį, rinkimų protokolą pasirašo rinkimų komisijos nariai. Ne vėliau kaip per tris dienas nuo rinkimų rezultatų nustatymo dienos darbo tarybos rinkimų rezultatai turi būti viešai paskelbti, o protokolo kopija įteikta darbdaviui; pagal DK 171 straipsnio 11 dalį, išrinktais darbo tarybos nariais laikomi tie kandidatai, kurie gavo daugumą balsų. Jeigu keli kandidatai gauna vienodą skaičių balsų, išrinktu laikomas tas kandidatas, kurio darbo stažas toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje yra didesnis. Asmenys, esantys atsarginių darbo tarybos narių sąraše, eilės tvarka gali tapti darbo tarybos nariais tuo atveju, kai atsiranda laisva darbo tarybos nario vieta; pagal DK 171 straipsnio 14 dalį, teismas, nustatęs, kad buvo šiurkščiai pažeistos šio kodekso nuostatos ar suklastoti rinkimų dokumentai ir tai turėjo įtakos nustatant esminius rinkimų rezultatus, darbo tarybos rinkimų rezultatus panaikina.

Byloje kilo ginčas dėl to, kaip turi būti skaičiuojami darbo tarybos rinkimų rezultatai pagal DK 171 straipsnio 5, 11 dalis. Ieškovų įsitikinimu, į darbo tarybą privalomai turi būti išrenkama po 1 kiekvienos profesinės sąjungos pasiūlytą kandidatą, rinkimuose gavusį daugiausiai balsų kitų profesinių sąjungų pasiūlytų kandidatų atžvilgiu, tuo tarpu likę profesinių sąjungų pasiūlyti kandidatai turi būti reitinguojami kartu su kitais (ne profesinių sąjungų pasiūlytais) kandidatais bendra tvarka. VMI vertinimu, į darbo tarybą iš kiekvienos profesinės sąjungos pasiūlytų kandidatų gali būti išrenkamas ne daugiau kaip 1, gavęs daugiausiai balsų, narys.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2018 m. vasario 21–23 d. VMI įvyko darbo tarybos rinkimai, kuriuose dalyvavo 26 kandidatai, buvo renkama 11 darbo tarybos narių (b. l. 25, 53). Byloje nėra ginčo, kad VMI darbdavio lygmeniu veikia 2 profesinės sąjungos – VMI profesinė sąjunga ir Lietuvos Respublikos VMI darbuotojų profesinė sąjunga, į VMI darbo tarybą buvo išrinkti 2 daugiausiai balsų rinkimuose gavę jų atstovai, t. y. po 1 kandidatą iš kiekvienos profesinės sąjungos kandidatų, dėl to ginčo byloje tai pat nėra, tačiau įvertinus visų rinkimuose dalyvavusių kandidatų surinktus balsus ir kandidatų, kurie buvo išrinkti į VMI darbo tarybą, rinkimuose surinktus balsus (b. l. 95–96), matyti, kad rinkimų komisija, nustatydama likusius 9 išrinkus darbo tarybos narius, likusių profesinių sąjungų pasiūlytų kandidatų bendra tvarka nebevertino juos eliminuodama, nes, VMI įsitikinimu, profesinės sąjungos kandidatams taikoma DK 171 straipsnio 5 dalis, o DK 171 straipsnio 11 dalis taikoma likusiems kandidatams (ne profesinės sąjungos kandidatams). Teismas su tokia VMI pozicija nesutinka.

Pažymėtina, kad esminė darbo tarybos rinkimų rezultatų skaičiavimo tvarka nustatyta DK 171 straipsnio 11 dalyje, pagal kurią išrinktais darbo tarybos nariais laikomi tie kandidatai, kurie gavo daugumą balsų, tuo tarpu DK 171 straipsnio 5 dalis, pagal kurią darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos turi teisę pasiūlyti ne mažiau kaip tris rinkimų teisę turinčius darbuotojus kandidatais į darbo tarybos narius, iš kurių išrinktu bus laikomas daugiausia darbuotojų balsų gavęs kandidatas, teismo vertinimu, įtvirtina tik garantiją darbdavio lygmeniu veikiančiai profesinei sąjungai, jog jai pasinaudojus savo teise pasiūlyti savo kandidatus į renkamos darbo tarybos narius, 1 iš jos pasiūlytų kandidatų bus privalomai išrinktas į darbo tarybą, t. y. į darbo tarybą pateks tas profesinės sąjungos pasiūlytas kandidatas, kuris surinks daugiausiai balsų kitų profesinės sąjungos pasiūlytų kandidatų atžvilgiu, tačiau tai nereiškia, kad likusiems profesinės sąjungoms kandidatams nebetaikoma DK 171 straipsnio 11 dalies nuostata. Kitų išimtinių taisyklių, kaip turėtų būti skaičiuojami (vertinami) likusių profesinės sąjungos pasiūlytų kandidatų gauti balsai, DK nenustato. Taigi teismas, sistemiškai įvertinęs DK 171 straipsnio 1, 5, 11 dalių nuostatas, sutinka su ieškovų pozicija, jog į darbo tarybą privalomai turi būti išrenkamas 1 profesinės sąjungos pasiūlytas kandidatas, rinkimuose gavęs daugiausiai balsų kitų profesinės sąjungos pasiūlytų kandidatų atžvilgiu, tuo tarpu likę profesinės sąjungos pasiūlyti kandidatai turi būti reitinguojami kartu su kitais (ne profesinės sąjungos pasiūlytais) kandidatais bendra tvarka, kas nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta. VMI argumentai, jog darbo taryboje iš kiekvienos profesinės sąjungos pasiūlytų kandidatų gali būti išrenkamas ne daugiau kaip 1, gavęs daugiausiai balsų, kandidatas, atmetami kaip nepagrįsti – DK nedraudžia darbo tarybą sudaryti kad ir vien tik iš profesinės sąjungos pasiūlytų kandidatų šiems rinkimuose surinkus balsų daugumą, be kita ko, toks VMI DK nuostatų aiškinimas, teismo vertinimu, nepagrįstai riboja likusių profesinės sąjungos pasiūlytų kandidatų teisę būti išrinktiems į darbo tarybą, todėl neatitinka visuotinių ir lygių rinkimų teisės principų, įtvirtintų DK 171 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu ieškovas ir VMI profesinės sąjungos atstovas ypatingai akcentavo tai, kad, jų įsitikinimu, rinkimų komisija klastojo rinkimų rezultatus, tačiau teismas jokių darbo tarybos rinkimų rezultatų klastojimo aplinkybių nenustatė – kaip teismas konstatavo aukščiau, darbo tarybos rinkimų rezultatų neteisėtumą nagrinėjamu atveju lėmė tai, kad VMI klaidingai suprato DK 171 straipsnio 5, 11 dalių nuostatas, įsigaliojusias tik nuo 2017 m. liepos 1 d., todėl natūralu, kad įstaigai organizuojant darbo tarybos rinkimus ir pirmą kartą praktiškai taikant naujas DK nuostatas dėl darbo tarybos rinkimų kyla daug klausimų ir abejonių, kaip teisingai turėtų būti suprantamos ir taikomos naujojo DK nuostatos, tuo labiau, kad teismų praktika ar išaiškinimai šiuo klausimu taip pat ginčo laikotarpiu buvo labai riboti (prašymą išaiškinti DK nuostatas, susijusias su darbo tarybos rinkimų rezultatų paskelbimu, išreiškė ir pati VMI profesinė sąjunga šioje byloje).

Įvertinęs visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, jog VMI, į darbo tarybos narius įtraukdama 2 profesinių sąjungų atstovus, t. y. po 1 kandidatą iš kiekvienos profesinės sąjungos pasiūlytų kandidatų, surinkusių daugiausiai balsų kitų profesinės sąjungos pasiūlytų kandidatų atžvilgiu, nustatydama likusius į darbo tarybą išrenkamus narius turėjo pareigą bendra tvarka vertinti visus likusius rinkimuose dalyvavusius kandidatus – tiek profesinių sąjungų pasiūlytus kandidatus, tiek kitus kandidatus kartu, tačiau VMI šios pareigos nesilaikė, eliminuodama profesinių sąjungų pasiūlytų kandidatų surinktus balsus ir jų nevertindama bendra tvarka šiurkščiai pažeidė DK nuostatas ir tai turėjo įtakos nustatant esminius rinkimų rezultatus, todėl yra pagrindas VMI darbo tarybos rinkimų rezultatus panaikinti. Kartu teismas pažymi, jog nors ieškovai taip pat teismo prašė pripažinti rinkimus negaliojančiais, tačiau tokia teisė teismui nesuteikta – teismui panaikinus VMI darbo tarybos rinkimų rezultatus, VMI turi surengti pakartotinius rinkimus ne vėliau kaip po vieno mėnesio nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (DK 171 straipsnio 14 dalis).

Teismui panaikinus VMI darbo tarybos rinkimų rezultatus bei po bylos iškėlimo teisme VMI viešai paskelbus visų rinkimuose dalyvavusių kandidatų surinktus balsus (b. l. 126–128), ieškovų prašymas įpareigoti VMI viešai paskelbti rinkimų rezultatus tapo nebeaktualus. Tačiau teismas pažymi, kad sistemiškai aiškinant DK 171 straipsnio 8 dalies 7–9 punktus bei DK 171 straipsnio 9 dalį, rinkimų komisija viešai skelbdama rinkimų rezultatus turi pareigą viešai paskelbti sąrašą, kuriame būtų nurodyti visų rinkimuose dalyvavusių kandidatų surinkti balsai, nes būtent toks sąrašas, o ne tik į darbo tarybą išrinktų asmenų sąrašas, teismo vertinimu, yra rinkimų rezultatai – pabrėžtina, kad po įvykusių darbo tarybos rinkimų ir rezultatų paskelbimo teises ir pareigas įgyja ne tik į darbo tarybą išrinkti darbuotojai, bet ir į darbo tarybą nepatekę darbuotojai (DK 171 straipsnio 8 dalies 9 punktas, 172 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, nors DK nenustato konkrečių reikalavimų darbo tarybos rezultatų viešam paskelbimui, aiškiausias viešas rezultatų paskelbimas yra tuomet, kuomet viešai paskelbiamas visas darbo tarybos rinkimuose dalyvavusių kandidatų sąrašas, išdėstytas pagal rinkimuose gautą balsų skaičių mažėjančia tvarka, papildomai nurodant, kiek asmenų buvo išrinkta į darbo tarybą.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas ieškinius tenkinti – rinkimų komisija, skaičiuodama įvykusių darbo tarybos rinkimų rezultatus, šiurkščiai pažeidė DK nuostatas ir tai turėjo įtakos nustatant esminius rinkimų rezultatus, dėl ko darbo tarybos rinkimų rezultatai naikinami.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teismui nebuvo pateikta.

Kadangi pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą ieškovai atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tai, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteisiamas 200 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas – už du ieškinius)). Teismo patirtos 42 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteisiamos iš atsakovės valstybės naudai.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškovų V. J. (V. J.) ir L. M. ieškinius patenkinti visiškai.

Panaikinti 2018 m. vasario 21–23 dienomis įvykusių rinkimų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos darbo tarybą rezultatus.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. 188659752) 200 Eur (dviejų šimtų eurų) žyminį mokestį ir 42 Eur (keturiasdešimt dviejų eurų) teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                               Ieva Stanislovaitienė