Administracinė byla Nr. I-4116-596/2015
(Proceso Nr. 3-61-3-02967-2014-4)
Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1; 15.2.3.2; 74
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. gegužės 26 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė, dalyvaujant pareiškėjai I. A. ir jos atstovei advokatei Aušrai Saulėnienei, atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Beatai Janovič, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos I. A. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,
n u s t a t ė :
Pareiškėja I. A. skunde teismo prašo priteisti 232 000 Lt turtinės žalos ir 120 000 Lt neturtinės žalos. Nurodo, kad jai nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu ir bendro naudojimo patalpomis, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Butas šildomas kietu kuru kūrenama krosnimi (anglimi, malkomis). Bute nėra nei techninės, nei finansinės galimybės įvesti kitokią šildymo sistemą. Namo kieme stovėjo sandėliukai, bendrojo naudojimo ūkiniai pastatai, pareiškėjos kietas kuras buvo laikomas viename iš sandėliukų. 2013-12-03 sandėliukas buvo nugriautas, ten buvusios lentos išvežtos, o maišai su anglimi išmesti į kiemą ir iš jo dingo. Griovimo darbus atliko UAB „Grinda“. Butas, kuris pareiškėjai priklauso nuosavybės teisėmis, be kuro sandėliavimo vietos prarado savo statusą, tapo negyvenama patalpa, negalimu naudoti pagal paskirtį.
Pažymėjo, kad sandėliukų griovimas prasidėjo žymiai anksčiau, savivaldybė ėmė reikalauti, kad pareiškėja susitartų su namo savininkais su sąlyga, jog nugriautą malkinės dalį atstatys ir daugiau negriaus. Po susitarimo su savininku pasirašymo 2012-01-03 ir po atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą (2012-01-12) savivaldybė vėl ėmėsi griauti sandėliukus, kad atlaisvinti žemę po sandėliukais ir išnuomoti statomo namo savininkams.
Taip pat nurodo, kad 2012-03-09 nugriuvo ir susilaužė kairės rankos riešą. Gindama savo teises 2012-03-12 kreipėsi į Seimą ir į Specialiųjų tyrimų tarnybą su prašymu padėti išsaugoti sandėliuką. Lūžio vietoje atsirado poslinkis, kurį reikėjo skubiai operuoti. Operacijos metu į ranką buvo įdėta metalinė plokštelė ir devyni sraigtai. Po šios operacijos ranka liko nedarbinga, pareiškėja negali dirbti fizinio darbo, negali dirbti ir išlaikyti save. Nuo 2014 m. birželio socialinė pašalpa bus sumažinta iki 280 Lt per mėnesį, o po poros metų pašalpos mokėjimas bus nutrauktas ir ji neturės iš ko gyventi. Vilniaus miesto savivaldybės administracija šiais veiksmais pažeidė pareiškėjos nuosavybę. Butas tapo negalimas naudoti pagal paskirtį. Taip pat nurodo, kad CK 1.2 str.1 d. įtvirtina nuosavybės neliečiamumo principą. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad civilines teises gali apriboti tik įstatymai ar įstatymų pagrindu - teismas, jeigu toks apribojimas būtinas viešajai tvarkai, geros moralės principams, žmonių sveikatai ir gyvybei, asmenų turtui, jų teisėms ir teisėtiems interesams apsaugoti.
Vilniaus miesto savivaldybės administracija nesupažindino pareiškėjos su administraciniu sprendimu nugriauti minėtą sandėliuką, nors dėl jos skundų, prašymų (2013-10-18 ir kt.) žinojo, kad sandėliuke ji laiko kurą, bet ir neįspėjo apie griovimą, tokiu būdu nesudarė sąlygų skųsti atitinkamus atsakovės veiksmus. Sandėliukai nepriklausė savivaldybei nuosavybės teise, todėl jie nugriovė turtą, kuris jiems nepriklausė. Atsižvelgiant į tai, atsakovės veiksmai laikytini neteisėti, todėl ji privalo atlyginti patirtą žalą. Pareiškėjos patirtą turtinę žalą sudaro dingusių lentų (3 kub. m.) ir anglies kaina (5 maišai) su atvežimu (2 000 Lt), butas tapo negalimas parduoti, jis tapo bevertis, jo rinkos kaina nuo 50 000 Lt krito iki 0 Lt. Patirtą turtinę žalą dėl nepagydomai sužalotos rankos dėl savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų ir psichologinio spaudimo vertina 180 000 Lt. Iki pensinio amžiaus (65 m.) liko 15 metų. Minimali mėnesinė alga yra 1 000 Lt, per metus 12 000 Lt, todėl, kad galėtų išgyventi iki pensijos su nepagydomai sužalota ranka, jai reikia 180 000 Lt, nes negali dirbti. Neturtinę žalą, kurią patyrė dėl streso, depresijos, pažeminimo dėl savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų, kurie tęsiasi nuo 2010 metų, vertina 120 000 Lt (b. l. 68-69).
Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovė palaikė skundą ir prašė jį tenkinti remdamosi jame išdėstytais argumentais.
Pateiktame atsiliepime atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje 2012-05-11 buvo gautas Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2012-05-10 raštas Nr. 3-17-1854(2.6-5) „Dėl informacijos persiuntimo“, kuriame nurodoma, kad sandėliukai galimai yra pastatyti savavališkai ir neužtikrina vieno iš esminių statinio mechaninio patvarumo ir pastovumo reikalavimo, t. y. laikančiosios konstrukcijos suskilusios, sienos ir stogas įlūžę, o atraminė mūrinė siena, į kurią remiasi sandėliukai, suskilusi, deformuota (išlinkusi), laikosi atremta į dvi metalines sijas. UAB „Naujamiesčio būstas“, kuri yra namo (duomenys neskelbtini), administratorius, 2012-05-07 apžiūrėjo sandėliukus (statinio apžiūros aktas Nr. NB-AA-12-0) ir nustatė, kad sandėliukai turi avarinės būklės požymių, visiškai supuvusios medinės konstrukcijos neturi estetinio vaizdo, gali sugriūti, sužaloti žmones ar sugadinti turtą. Apžiūros akte buvo siūloma nugriauti avarinės būklės sandėliukus, kad būtų galima saugiai vykdyti avarinės sienos rekonstrukcijos darbus. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyrius 2012-05-31 taip pat buvo nuvykęs adresu (duomenys neskelbtini) ir Faktinių duomenų patikrinimo akte Nr. A32-1085-(2.9.2.11-AP2) nurodė, kad daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) sklypo teritorijoje esantys sandėliukai atsirėmę į mūrinę sieną turi galimai avarinės būklės požymių. Dalis sandėliukų, kurie remiasi į mūrinę sieną, neprižiūrimi, stogo konstrukcijos pažeistos puvinio, dalis laikančiųjų konstrukcijų sulūžusios, durys išplėštos, laikomos šiukšlės, vieno iš sandėliukų sienų lentos nuardytos, į sandėliuką lengvai galima patekti. Mūrinė siena suskilinėjusi, įdubusi, deformuota (išlinkusi), laikosi paremta dviejų metalinių sijų. Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje 2013-06-21 užregistruotas (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini) butų gyventojų prašymas sandėliukus nugriauti, kadangi juose apsigyveno benamiai, o jei yra jų savininkai - priversti juos prižiūrėti jiems priklausantį turtą. Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyrius 2013-07-25 taip pat lankėsi adresu (duomenys neskelbtini) ir Faktinių duomenų patikrinimo akte Nr. A32-1567-(2.1.15-AP2) konstatavo, kad sandėliukai turi galimai avarinės būklės požymių. Kadangi sandėliukai (duomenys neskelbtini), kėlė grėsmę aplinkiniams, nebuvo remontuojami ir prižiūrimi, UAB „Grinda“ 2013-12-03 pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos energetikos departamento Būsto renovavimo skyriaus užsakymą atliko avarinės būklės sandėliukų, esančių (duomenys neskelbtini) žemės sklype, likvidavimą. Pažymėjo, kad teisės aktai nereikalauja griaunant sandėliukus rengti supaprastinto griovimo aprašą, taip pat gauti tam rašytinį pritarimą.
Dėl nugriautų sandėliukų teisinio statuso nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-04-24 įsakymu Nr. 30-761 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini)duomenų nustatymo“ buvo nustatyti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) duomenys ir 2.2 punkte pasiūlyta Vilniaus apskrities viršininkui nustatyti servitutą, suteikiantį teisę neatlygintinai gretimo sklypo gyventojams bet kuriuo paros metu naudotis ūkiniais statiniais, esančiais 89 m2 sklypo dalyje, pažymėtoje linijomis ir skaičiais 13,14, 7-10. Sandėliukai Nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruoti. Vilniaus apskrities viršininkas 2009-01-27 įsakymu Nr. 2.3-1089-(01) „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) įregistravimo nekilnojamojo turto kadastre ir nekilnojamojo turto registre“ nustatė servitutą - teisę neatlygintinai gretimo sklypo gyventojams bet kuriuo paros metu naudotis ūkiniais statiniais, esančiais 89 m2 ploto dalyje, žemės sklype plane M1:500 pažymėtoje taškais 9, 10, 13, 14, 7, 8. Pažymėjo, kad minėtų sandėliukų naudotojai nebuvo aiškiai įvardinti, net nėra tiksliai įvardintas gretimo sklypo adresas, todėl neaišku būtent kurio gretimo sklypo gyventojai galėjo neatlygintinai naudotis sandėliukais, buvusiais (duomenys neskelbtini). Be to, su nei vienu gyventoju neatlygintino naudojimosi sandėliukais sutartis nebuvo pasirašyta. Susiklosčius tokiai situacijai bei vadovaujantis Statybos įstatymo 2 str. 75 p., kurios apibūdina statinio naudotoją kaip statinio savininką arba kitą fizinį ar juridinį asmenį, kuris naudoja statinį (jo dalį) Lietuvos Respublikos įstatymų, administracinių aktų, sutarčių ar teismo sprendimų pagrindu, bei Statybos įstatymo 40 str. 5 p., kuris nustato, kad statinių naudotojai privalo suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, Komunalinio ūkio departamento Energetikos ir statinių skyrius dar 2010 metais kreipėsi į administratorių UAB „Naujamiesčio būstas“ prašydamas išsiaiškinti sandėliukų naudotojus. Pareiškėja eilę kartų kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją nurodydama, kad ji naudojasi vienu iš sandėliukų, esančių (duomenys neskelbtini), ir jame sandėliuoja kietą kurą. Atsižvelgiant į tai, Komunalinio ūkio departamento Energetikos ir statinių skyrius 2010-10-06 raštu Nr. A51-21447(3.3.10.2-BR4) įpareigojo pareiškėją iki 2010-12-15 suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti jos naudojamą sandėliuką ir apie įpareigojimo vykdymą informuoti Energetikos ir statinių skyrių. Iki nustatyto termino pareiškėja įpareigojimo neįvykdė, savo raštuose Lietuvos Respublikos valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui, Seimo pirmininkei tvirtino, kad ji nėra vieno iš sandėliukų naudotoja, nes neturi tokios sutarties, kuri suteiktų teisę naudotis minėtu sandėliuku. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ėmėsi visų būtinų veiksmų nustatant sandėliukų naudotojus, juos nustačius, įpareigojo suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti sandėliukus, tačiau minėto įpareigojimo nei vienas naudotojas neįvykdė. Pareiškėja kreipėsi į atsakovę, UAB „Naujamiesčio būstas“ ir Naujamiesčio seniūniją su prašymu skirti arba pastatyti jai kitą sandėliuką. Pareiškėja 2013-12-20 raštu Nr. A51-128182(3.3.10.2-EM4) informuota, kad Vilniaus miesto savivaldybė nestato bei neaprūpina gyvenamųjų namų patalpų savininkų, kurie kūrena kietu kuru gyvenamąsias patalpas, konteineriais (malkinėmis) kietam kurui sandėliuoti. Minėtame rašte taip pat buvo nurodyta, kad Vilniaus miesto savivaldybė 2008 m. užsakė ir parengė medinių sandėliukų techninį projektą VP-08-78, kuris suderintas su visomis institucijomis, todėl gyventojai gali naudotis projekto kopija ir statyti sandėliukus, kurių tūris yra 14,7 m3. Gyventojai, norintys statyti sandėliukus, dėl sandėliukų projekto kopijos gali kreiptis į Naujamiesčio seniūniją.
Taip pat nurodo, kad nesutinka su pareiškėjos skundo teiginiais, jog sandėliukai nepriklausė Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise, ji negalėjo jų griauti, todėl griovimo veiksmai laikytini neteisėtais, o kadangi veiksmai buvo neteisėti, atsakovė privalo atlyginti pareiškėjai patirtą žalą. Pareiškėja, siekdama žalos atlyginimo, turi įrodyti žalos, ją sukėlusio asmens neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio faktus ir šių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka būtent pareiškėjai.
Pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija ėmėsi visų būtinų ir įmanomų veiksmų siekiant, kad naudotojai suremontuotų arba nugriautų sandėliukus, kurie kėlė grėsmę aplinkiniams. Naudotojams neįvykdžius savo pareigos, atsakovės darbuotojai, gindami viešąjį interesą ir siekdami išvengti nelaimės, t. y. sandėliukų supuvusių konstrukcijų nukritimas ant žmonių arba jų turto, nugriovė sandėliukus. Sandėliukų galimai avarinę būklę patvirtina faktinių aplinkybių nustatymo aktai, nuotraukos, kurios atspindi buvusią pavojingą žmonių gyvybei situaciją žemės sklype (duomenys neskelbtini), kur stovėjo nugriauti sandėliukai. Pareiškėja nepateikė jokių dokumentų, kurie įrodytų, kad pareiškėja buvo teisėta vieno iš sandėliuko naudotoja. Taigi, atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija jokių neteisėtų veiksmų neatliko, t. y. nepažeidė jokių galiojančių norminių teisės aktų reikalavimų bei pareiškėjos interesų, todėl atsakovės atsakomybė negali kilti, nes byloje nėra nustatyta neteisėtų veiksmų, kaip būtinos civilinės atsakomybės sąlygos. Atsakovė kaip tik veikė taip, kaip ją įpareigoja teisės aktai. Mano, kad pareiškėja nepatyrė jokios žalos, o rankos lūžimą visiškai nepagrįstai sieja su nugriautais sandėliukais. Pareiškėja dėl savo neapdairumo ir neatsargumo nukrito lauke ir susilaužė kairės rankos riešą ir šią aplinkybę patvirtina pareiškėjos į bylą pateiktas 2012-03-09 Paciento, patyrusio traumą, apžiūros lapas Nr. 7952, kuriame nurodyta traumos aplinkybė - krito gatvėje. Be to, pareiškėjos nesėkmingam riešo sugijimui turėjo įtakos ir prieš 27 metus turėtas tos pačios vietos lūžis. Pareiškėja nepateikia jokių duomenų, kad tuo metu, kai patyrė traumą, turėjo pastovų darbų ir iš jo buvo atleista būtent dėl to, kad patyrė traumą ir negali atlikti jai paskirtas funkcijas. Pareiškėjos pateikti 2013-01-08 ir 2013-11-27 medicininiai pažymėjimai nepatvirtina, kad pareiškėja yra nedarbinga. Pareiškėja jokių duomenų iš kompetentingos tarnybos apie darbingumo lygį į bylą nepateikė, todėl skundo teiginiai, kad ji yra nedarbinga, nepatvirtinti jokiais oficialiais įrodymais.
Taip pat nurodo, kad pareiškėja nepagrįstai sandėliukų nugriovimą sieja su buto verte. Atsakovė nugriaudama sandėliukus niekaip nepažeidė pareiškėjos nuosavybės, nes sandėliukai pareiškėjai nuosavybės teise ir nepriklausė. Butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), priklauso pareiškėjai nuosavybės teise, jo vidutinė vertė VĮ Registrų centro 2014-01-01 duomenimis yra 39 200 Lt, todėl pareiškėja nepagrįstai nurodo buto vertę 50 000 Lt ir reikalauja atlyginti 50 000 Lt žalą. Pareiškėja taip pat jokiais rašytiniais įrodymai neįrodo, kad sandėliuke buvo sandėliuojamos lentos ir anglis, nėra aišku, kodėl būtina pirkti 1 toną anglies ir 5 m3 malkų, kaip mažiausią kiekį, ir už jį turėtų sumokėti atsakovė. Mano, kad pareiškėja prašomos priteisti turtinės žalos dydžio neįrodė.
Atsakovė taip pat nesutinka ir su pareiškėjos reikalavimu dėl neturtinės žalos atlyginimo, kadangi šiuo atveju nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad atsakovė neveikė taip, kaip turėjo veikti. Pareiškėja neturtinę žalą grindžia tuo, kad ji patyrė stresą, depresiją, pažeminimą, tačiau nepateikė įrodymų, jog prašoma atlyginti žala realiai patirta, todėl nėra ir vienos iš CK 6.271 str. 1 d. numatytų būtinųjų sąlygų, kurioms esant, žala gali būti atlyginta - nėra įrodymų, kad žala apskritai atsirado. Pareiškėja jokiais įrodymais bei paaiškinimais nepagrindžia prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, todėl šis reikalavimas taip pat netenkintinas. Vilniaus miesto savivaldybės administracija apskritai jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių pareiškėjai tariamai atsirado žala, neatliko, todėl nėra pagrindo konstatuoti priežastinio ryšio tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmų ir atsiradusios žalos. Šiuo atveju pareiškėja neįrodė keliamų reikalavimų pagrįstumo, todėl skundas turėtų būti atmestas (b. l. 72-79).
Teismo posėdyje atsakovės atstovė su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti remdamasi atsiliepime išdėstytais argumentais.
Skundas atmetamas.
Pareiškėjos, jos ir atsakovės atstovų paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjai I. A. nuosavybės teise (pagal 1996-03-18 dovanojimo sutartį) priklauso butas su rūsiu ir bendro naudojimo patalpomis, plane pažymėtomis indeksais: 10-1, 10-3, 10-4, 10-5, 10-9, esantis adresu: (duomenys neskelbtini) (b. l. 4).
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2006-04-24 įsakymu Nr. 30-761 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“, vadovaudamasis Žemės įstatymo 8 str., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004-02-25 sprendimu Nr. 1-283 „Dėl sklypų ribų prie esamų pastatų nustatymo Naujamiesčio seniūnijoje specialiojo plano tvirtinimo“ patvirtintu specialiuoju planu bei atsižvelgdamas į kadastrinius matavimus nustatė žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) duomenis, pasiūlė parduoti žemės sklypą arba jį išnuomoti bei suteikti teisę naudotis atsižvelgiant į šiame sklype esančių pastatų ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę bei nustatė servitutą, suteikiantį teisę neatlygintinai gretimo sklypo gyventojams bet kuriuo paros metu naudotis ūkiniais statiniais, esančiais 89 m2 sklypo dalyje. Taip pat nustatė, kad žemės sklypo naudotojai privalo kreiptis į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo (nuomos) ir panaudos sutarčių sudarymo (b. l. 95-96).
Vilniaus apskrities viršininkas 2009-01-27 įsakymu Nr. 2.3-1089 (01) „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), įregistravimo nekilnojamojo turto kadastre ir nekilnojamojo turto registre“ nustatė valstybinės žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), plotą, pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ir pobūdį, taip pat servitutą – teisę neatlygintinai gretimo sklypo gyventojams bet kuriuo paros metu naudotis ūkiniais statiniais, 89 m2 ploto dalyje. Patvirtino specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatytas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-04-24 įsakymu Nr. 30-761 bei pavedė Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui nustatyta tvarka įregistruoti valstybinės žemės sklypą Nekilnojamojo turto kadastre ir registre (b. l. 98-99).
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), priklauso Lietuvos Respublikai, kurį patikėjimo teise valdo NŽT prie ŽŪM. Taip pat 6.1 p. nurodytas servitutas (tarnaujantis) 89 m2 žemės sklypo plote, t. y. teisė neatlygintinai gretimo sklypo gyventojams bet kuriuo paros metu naudotis ūkiniais statiniais 89 m2 ploto dalyje, žemės sklypo plane pažymėtoje taškais 9, 10, 13, 14, 7, 8, įrašas galioja nuo 2009-07-08 (b. l. 101-103).
Naujamiesčio seniūnija ir UAB „Naujamiesčio būstas“ 2010-07-28 pranešimu informavo (duomenys neskelbtini) gyventojus, kad 2010 m. rugsėjo mėn. pradžioje bus griaunami laikini statiniai (sandėliukai), nes jų būklė neatitinka STR 1.12.05:2002 reikalavimų, neužtikrinti esminiai statinio saugos naudojimo reikalavimai, kadangi statinį naudojant ar prižiūrint sunku išvengti nelaimingų atsitikimų rizikos, jie turi avarinės būklės požymių, kelia grėsmę namo gyventojams bei kitiems asmenims (b. l. 30). Statybos darbų užsakovas informavo sandėliukų naudotojus, kad dėl vykdomos rekonstrukcijos bus pradėta ardyti namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) siena, prie kurios yra nelegaliai pritvirtintos laikinų sandėliukų sienos ir stogai. Perspėjo, kad sandėliukai gali sugriūti, todėl prašė pasirūpinti sandėliukuose laikomų daiktų saugumu ir perkėlimu į kitą vietą (b. l. 31).
Pareiškėja 2010-08-30 su prašymu kreipėsi į UAB „Naujamiesčio būstas“ suteikti vietą sandėliuoti kietą kurą ir malkas, kadangi jos sandėliukas bus griaunamas (b. l. 29).
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento energetikos ir statinių skyrius 2010-09-21 rašte Nr. A51-20294 (3.3.10.2-BR4) pareiškėjai nurodė, kad sandėliukai turi galimai avarinės būklės požymių. Statinių naudotojai privalo remontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei ir sveikatai ar aplinkai. Suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti sandėliukus privaloma teisės aktais nustatyta tvarka, o atsakomybė už statinių techninės priežiūros taisyklių nesilaikymą numatyta ATPK. Taip pat įpareigojo gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), sandėliukų naudotojus suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius iki 2010-12-15 (b. l. 37).
Pareiškėja 2010-11-15 su prašymu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento energetikos ir statinių skyrių, kuris 2010-12-09 rašte Nr. A51-26811(3.3.10.2-BR4) „Dėl malkinės remonto“ nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė nėra sandėliukų (malkinių) gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) teritorijose, savininkė. Sandėliukų naudotojai privalo juos suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti, tą padaryti įpareigota pareiškėja iki 2010-12-15 (b. l. 28).
Pareiškėja 2010-12-15 su prašymu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento energetikos ir statinių skyrių dėl sandėliuko kietam kurui sandėliuoti, kuris 2011-01-17 rašte Nr. A51-1002(3.310.2-BR4) nurodė, kad mediniai sandėliukai, esantys pastato (duomenys neskelbtini) sklype, Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruoti, tačiau sandėliukai turi naudotojus. Statinio naudotojai – statinio savininkas ar kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja statinį (jo dalį) įstatymų, administracinių aktų, sutarčių ar teismo sprendimų pagrindu. Pareiškėja yra vieno iš sandėliukų, kuris yra susidėvėjęs, naudotoja, todėl privalo jį rekonstruoti, suremontuoti arba nugriauti. Taip pat nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė sandėliukų (malkinių) butų, kurie kūrenami kietu kuru, savininkams nestato, neaprūpina kuro sandėliavimo vieta, buto savininkas privalo pats tuo pasirūpinti (b. l. 60).
Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2011-02-01 rašte pareiškėjai bei Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui nurodė, kad buvo organizuotas susitikimas su pareiškėja ir kitais namo gyventojais, kurie naudoja sandėliukus, esančius adresu (duomenys neskelbtini) sklype, kurio metu gyventojai buvo informuoti, kad turi patys pasirūpinti kuro sandėliavimo paieška. Taip pat nurodė, kad sandėliukas yra nesudėtingas statinys, neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Vilniaus miesto savivaldybė, negalėdama užtikrinti saugaus statinio naudojimo, organizuos ir atliks medinių sandėliukų galimos avarinės būklės likvidavimo darbus, juos nugriaunant (b. l. 59).
UAB „Naujamiesčio būstas“ 2012-05-07 apžiūrėjo statinį (sandėliuką), esantį (duomenys neskelbtini) ir 2012-05-07 statinio apžiūros akte nurodė, kad sandėliukai, esantys (duomenys neskelbtini), turi avarinės būklės požymių: visiškai supuvę medinės konstrukcijos, neturi estetinio vaizdo, gali nugriūti sužalodami žmones ar sugadindami turtą ir rekomendavo avarinės būklės sandėliukus nugriauti (b. l. 84-85).
Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba 2012-05-10 raštu informavo Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją bei Vilniaus miesto savivaldybės Aplinkos ir energetikos departamentą, kad gavo R. Raudonio prašymą dėl apleistų sandėliukų, adresu (duomenys neskelbtini), kurie yra bešeimininkiai, avarinės būklės ir prašė nustatyti ar atitinka priešgaisrinės saugos reikalavimus. Nurodė, kad statiniai yra pastatyti savavališkai ir neužtikrina vieno iš esminių statinio mechaninio patvarumo ir pastovumo reikalavimo, t. y. laikančios konstrukcijos suskilusios, sienos ir stogas įlūžę, atraminė mūrinė siena, į kurią remiasi sandėliukai, suskilusi, deformuota (išlinkusi), laikosi atremta į dvi metalines sijas. Prašė įvertinti situaciją (b. l. 83).
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyrius apžiūrėjo sandėliukus ir mūrinę sieną, esančius adresu: (duomenys neskelbtini), ir 2012-05-31 surašė faktinių duomenų patikrinimo aktą, kuriame nurodė, kad sandėliukai atsirėmę į mūrinę sieną turi galimai avarinės būklės požymių (b. l. 86).
Namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) butų gyventojai su prašymu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, UAB „Naujamiesčio būstas“, kuriame prašė imtis priemonių dėl jų namo kieme esančių medinių sandėliukų, kuriuose apsigyveno benamiai, nugriovimo arba priversti jų savininkus, jeigu yra, tinkamai prižiūrėti jiems priklausantį turtą (b. l. 89).
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyrius patikrino sandėliukų būklę ir 2013-07-25 surašė faktinių duomenų patikrinimo aktą, kuriame nurodė, kad sandėliukai galimai turi avarinės būklės požymių. Dalis sandėliukų, kurie remiasi į mūrinę sieną, yra neprižiūrimi, stogo konstrukcijos pažeistos puvinio, dalis laikančiųjų konstrukcijų sulūžusios, durys išplėštos, laikomos šiukšlės, vieno iš sandėliuko sienų lentos nuardytos, į sandėliuką lengva patekti. Mūrinė siena suskilinėjusi, įdubusi, deformuota (išlinkusi), laikosi paremta dviejų metalinių sijų. Padarė išvadą, kad mūrinė siena ir sandėliukai, kurie remiasi į minėtą sieną, turi galimai avarinės būklės požymių (b. l. 91).
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyrius 2013 m. lapkričio mėn. su UAB „Grinda“ sudarė darbų atlikimo sutartį, pagal kurią UAB „Grinda“ likviduos avarinės būklės sandėliukus, esančius adresu: (duomenys neskelbtini) (kieme), darbų atlikimo terminas – 2013-12-16 (b. l. 81-82).
Pareiškėja su prašymu kreipėsi į UAB „Naujamiesčio ūkis“, kuris pareiškėjos prašymą persiuntė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento būsto renovavimo skyriui. Pastarasis, atsakydamas į pareiškėjos prašymą, 2013-12-20 rašte nurodė, jog dėl tos priežasties, kad sandėliukai buvo galimai avarinės būklės, buvo organizuotas jų nugriovimas. Sandėliukai Nekilnojamojo turto registre nėra registruoti, informacijos apie juos nėra. Vilniaus miesto savivaldybė neaprūpina gyventojų konteineriais (malkinėmis) kietam kurui sandėliuoti, tuo gyventojai turi pasirūpinti patys. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto centrinėje dalyje, kurios didžioji dalis yra kultūros paveldo apsaugos teritorijoje, yra nemažai blogos būklės sandėliukų pastatų, kuriuos būtina kapitališkai remontuoti, Vilniaus miesto savivaldybė 2008 m. užsakė ir parengė medinių sandėliukų techninį projektą, kuris suderintas su visomis institucijomis, todėl gyventojai gali naudotis projekto kopija ir statyti 14,7 m3 sandėliukus. Dėl sandėliukų projekto kopijos gali kreiptis į Naujamiesčio seniūniją. Dėl leidimo statyti laikiną malkinę nurodė, kad pareiškėja turi kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos leidimų skyriaus vyr. specialistę (b. l. 22).
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamentas 2014-02-13 raštu, atsakydamas į 2013-12-12 bei 2014-01-02 raštus, informavo pareiškėją dėl sandėliukų likvidavimo, taip pat nurodė, kur pareiškėja turėtų kreiptis dėl sandėliuko statymo pagal projektą bei leidimo statyti sandėliuką (b. l. 12).
Ginčas byloje kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, kurią pareiškėja kildina iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmų, susijusių su sandėliuko nugriovimu, atlyginimo.
Pareiškėja skunde teigia, kad sandėliukai nepriklausė Vilniaus miesto savivaldybei, todėl ji neteisėtai juos nugriovė, be to, pareiškėja nebuvo supažindinta su sprendimu griauti sandėliuką, dėl to ji negalėjo skųsti atsakovės veiksmų. Butas be sandėliuko tapo negalimu naudoti pagal paskirtį (b. l. 68-69).
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 str. 1 d. nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. 1 d. atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Minėtos trys valstybės ir (ar) savivaldybės atsakomybės atsiradimo sąlygos yra kumuliacinės ir vienos iš jų nebuvimo pakanka prašymui dėl žalos atlyginimo atmesti. CK 6.271 str. 3 d. numato, kad šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).
Pareiškėja turtine žala skunde įvardija dingusių lentų ir anglies (su atvežimu) kainą – 2 000 Lt, taip pat, pareiškėjos teigimu, butas be sandėliuko prarado vertę, o jo rinkos kaina 50 000 Lt, be to, dėl 2012-03-09 patirtos traumos (rankos lūžio) pareiškėja tapo nedarbinga ir iki 65 m. negaus 180 000 Lt pajamų. Dėl streso, depresijos, pažeminimo dėl savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 120 000 Lt.
CK 6.246 str. 1 d. nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.248 str. nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. CK 6.249 str. 1 d. nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Taigi, tam, kad pareiškėjos nurodytas išlaidas bei negautas pajamas pripažinti tiesioginiais nuostoliais CK 6.249 str. 1 d. prasme, turėtų būti įrodytas tiesioginis ryšys tarp jų atsiradimo ir, kaip teigiama, neteisėtų atsakovės veiksmų, ko šiuo atveju pareiškėja I. A., kuriai ir tenka pareiga įrodyti žalos atsiradimą, nepadarė.
Pažymėtina, kad kaip nustatyta bylos medžiaga bei teismo posėdyje patvirtino pati pareiškėja, ji nebuvo ir nėra nugriauto sandėliuko savininkė, taip pat nebuvo sudariusi ginčo patalpos (sandėliuko) nuomos sutarties. Nekilnojamojo turto registre sandėliukai kaip statiniai nebuvo įregistruoti.
Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 str. 75 p. nustatyta, kad statinio naudotojas – statinio savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja statinį (jo dalį) Lietuvos Respublikos įstatymų, administracinių aktų, sutarčių ar teismo sprendimų pagrindu. To paties įstatymo 35 str. 1 d. 4 p. nustatyta, kad pastatytas ar nebaigtas statinys (išskyrus kultūros paveldo statinius) nugriaunamas, kai statinys (jo dalis) yra fiziškai susidėvėjęs (susidėvėjusi) ir kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai bei aplinkai ir šis pavojus nepašalinamas – per viešojo administravimo subjektų, atliekančių statinių naudojimo priežiūrą, reikalavime nurodytą terminą arba per šių subjektų ieškinio pagrindu priimtame teismo sprendime nurodytą terminą. Statybos įstatymo 40 str. 1 d. 4 p. nustatyta, kad statinių naudotojai privalo suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai.
Bylos duomenys patvirtina, kad ginčo statiniai (sandėliukai), esantys adresu (duomenys neskelbtini), turi avarinės būklės požymių ir kelia grėsmę žmonių saugumui (b. l. 83, 84-85, 86, 91). Be to, (duomenys neskelbtini) gyventojai kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, UAB „Naujamiesčio būstas“, Naujamiesčio seniūniją su prašymu imtis veiksmų dėl namo kieme stovinčių medinių sandėliukų nugriovimo arba, jeigu yra jų savininkai, įpareigoti juos prižiūrėti jiems priklausantį turtą (b. l. 89).
Pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2010-10-06 raštu buvo įpareigota iki 2010-12-15 suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti jos naudojamą sandėliuką ir informuoti apie tai Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, tačiau šios pareigos neįvykdė.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyrius, būdamas statinių naudojimo priežiūros vykdytoju ir atsižvelgdamas į tai, kad sandėliukai buvo avarinės būklės ir kėlė grėsmę žmonių gyvybei, 2013-12-03 sandėliukus nugriovė.
Kaip pagrįstai atsiliepime į skundą nurodė atsakovė, pareiškėjai nuosavybės teise sandėliukas nepriklausė, sandėliukui griauti nereikėjo rengti supaprastinto griovimo aprašo bei gauti rašytinį pritarimą, todėl atsakovės veiksmai nugriaunant sandėliukus buvo teisėti, atitinkamai nėra vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų.
Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjos nurodytų išlaidų nėra galima įvardinti tiesioginiais nuostoliais, kadangi į bylą nėra pateikti jokie įrodymai, kad pareiškėja apskritai patyrė realių nuostolių: duomenų, kad sandėliuke pareiškėja laikė lentas ir kurą (anglis) byloje nėra pateikta, jokiais įrodymais nėra patvirtinta nei jų kaina, nei buvęs kiekis. Pareiškėja taip pat skunde teigia, kad ji yra nedarbinga, todėl iki pensinio amžiaus negaus 180 000 Lt pajamų. Tačiau, kaip matyti iš pareiškėjos pateiktos Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus II teritorinio skyriaus 2014-10-07 pažymos Nr. R-36515, pareiškėja yra darbinga, jai nustatytas 90 proc. darbingumo lygis (b. l. 121). Pareiškėjos reikalavimas atlyginti 180 000 Lt žalą siejamas su jos negautomis pajamomis ateityje, tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kokias pajamas ji gavo iki patyrė traumą ir kokią įtaką atsakovės veiksmai turėjo pareiškėjos nurodytai traumai atsirasti. Nepagrįsti ir pareiškėjos skundo argumentai dėl jos nuosavybės teisės pažeidimo, kadangi ji nebuvo sandėliuko savininkė, sandėliukas nebuvo buto priklausinys, todėl pareiškėja nepagrįstai buto vertę sieja su sandėliuko nugriovimu. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad pareiškėjos buto vertė dėl sandėliuko nugriovimo sumažėjo ar prarado vertę. Pareiškėjos reikalavimas priteisti neturtinę žalą taip pat yra nepagrįstas, įrodymai, patvirtinantys pareiškėjos skundo teiginius dėl patirtos neturtinės žalos, nėra pateikti.
Nustačius, kad pareiškėjos skundas nepagrįstas nurodytais pagrindais, kiti pareiškėjos skunde bei teismo posėdyje jos ir atstovės nurodyti argumentai, susiję su skundo pagrįstumu/nepagrįstumu, nėra reikšmingi.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjos I. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Jolita Rasiukevičienė