Civilinė byla Nr. e2-20727-1171/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15964-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.5; 3.2.3.1; 3.4.1.7; 3.2.6.1

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 26 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilma Brazinskienė,

sekretoriaujant Ilonai Terminienei,

dalyvaujant atsakovui R. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Arkadas“ ieškinį atsakovui R. A. dėl nepagrįstai su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo iš darbdavio.

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Arkadas“ kreipėsi ieškiniu atsakovui R. A. į teismą, prašydama išnagrinėti ginčą tarp darbuotojo R. A. ir buvusio darbdavio UAB „Arkadas“ iš esmės, ir sumažinti 2022 m. birželio 28 d. Vilniaus darbo ginčų komisijos sprendimu apskaičiuotą netesybų dydį.

Ieškinyje nurodė, kad darbo ginčų komisijos 2022 m. birželio 28 d. sprendimu iš darbdavio priteista 1926, 48 Eur nesumokėto darbo užmokesčio ir 2363,95 Eur netesybų. Priteistos sumos sudaro beveik 123 proc. nesumokėto darbo užmokesčio sumos. Tokios 2022 m. birželio 28 d. sprendimu priteistinos netesybos, kurios beveik ketvirtadaliu viršija nesumokėtą darbo užmokestį - yra neproporcingai didelės darbdavio atžvilgiu. Su darbuotoju darbo santykiai buvo nutraukti 2022 m. balandžio 5 d. Darbdavys liko nesumokėjęs darbuotojui 1926,4 Eur apskaičiuoto darbo užmokesčio. Darbdavys su darbuotoju neatsiskaitė dėl laikinų finansinių sunkumų. Darbdavys šių metų pradžioje vėluojant darbdavio klientams atsiskaityti už atliktus statybos rangos darbus, darbdaviui ėmė trūkti apyvartinių lėšų, ėmė strigti atsiskaitymai su tiekėjais bei darbuotojais. Nuo 2022 m. kovo 3 d. darbdaviui įregistruotas turto areštas 84328,46 Eur sumai. Darbdavys šiuo metu stengiasi išlaikyti savo veiklos tęstinu iki tol, kol darbdavį pasieks vėluojantys užsakovų mokėjimai už aktualius ir perduotus užsakovams statybos rangos darbus. Darbdaviui taupant kiekvieną eurą sprendimas priteisti 2363,95 Eur netesybų, laikytinas neprotingu ir neproporcingu. Šių lėšų darbuotojas neuždirbo ir nesuprantamas kokius nuostolius perkelis mėnesius darbuotojas galėjo patirti, kurie būtų prilyginami 2363,95 Eur sumai.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškinio reikalavimu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad darbdavys nuo pat atleidimo momento pažeidė Darbo kodekso 55 straipsnį savavališkai nutraukdamas darbo sutartį be rašytinio pareiškimo. Toliau sekė darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimas. Kelis kartus pats kreipėsi į darbdavį, tačiau jokio rezultatyvaus susitarimo pasiekti nepavyko. Po šių nesėkmingų bandymų kreipėsi į Vilniaus darbo ginčų komisiją. Po keipimosi dar bandė susitarti su darbdaviu, tačiau jie nebuvo sėkmingi. Po Vilniaus darbo ginčų komisijos sprendimo dar kartą kreipėsi į darbdavį, tačiau jokio dialogo vėl užmegzti nepavyko. Jei būtų pasiūlytas sprendimas, kuris būtų priimtinas abiem pusėms, būtų nurodytas atsiskaitymo terminas ar kita iniciatyva iš darbdavio pusė, nebūtų kreipęsis į Darbo ginčų komisiją. Patyrė neigiamų emocijų. Mano, kad neprivalėjo jausti pasekmių, dėl įmonės patiriamų finansinių sunkumų. Ieškovas neturi kompetencijos spręsti, kokius finansinius nuostolius darbuotojas patyrė per vėluojamąjį laikotarpį. Paaiškino, kad turi finansinių įsipareigojimų – yra sudaręs būsto paskolos sutartį. Serga lėtine liga, dėl kurios priverstas vartoti vaistus, kurių kaina mėnesiui siekia 50 Eur.

Teismo posėdyje atsakovas R. A. prašė ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad kurį laiką nedirbo. Sulaukė vadovo skambučio, kuris informavo, jog darbuotojas yra atleistas iš darbo. Teigė, kad tai buvo padaryta atbuline data, savaite atgal. Ofise pateikė dokumentus pasirašymui, bet pasirašyti ant dokumentų jis atsisakė. Tris mėnesius laukė, kada atsiskaitys, tačiau to nesilaukės kreipėsi į Darbo ginčų komisiją. Prašymo dėl atleidimo iš darbo darbdaviui nepateikė. Pagal Darbo ginčų komisijos sprendimą privaloma darbo užmokesčio dalis neišmokėta. Teigia, kad Darbo ginčų komisija suskaičiavo, kokia turi būti išmokėta netesybų suma.

Ieškovas apie teismo posėdžio laiką ir vietą informuotas tinkamai. Gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad 2020 m. liepos 14 d. tarp UAB „Arkadas“ (darbdavys) ir R. A. (darbuotojo) buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 00038, pagal kurią nuo 2020 m. liepos 15 d. ieškovas buvo įdarbintas apdailininku atsakovo įmonėje. Minėta sutartimi darbdavys įsipareigojo mokėti darbuotojui 610 Eur per mėn., darbo užmokestį, proporcingą dirbtam darbo laikui, bet ne mažiau nei LR Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą, darbuotojo prašymu išmokant 1 kartą per mėnesį, iki 14 mėnesio dienos (Darbo sutarties 3 punktas). Darbdavio iniciatyva nustatytas 3 mėn. išbandymo laikotarpis (Darbo sutarties 4 punktas), nustatyta darbo laiko norma 8 val./d (Darbo sutarties 5 punktas), nustatytas darbo laikas - 5 d. d. per savaitę (Darbos sutarties 6 punktas). Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išrašo matyti, jog atsakovo UAB „Arkadas“ darbo santykiai tęsėsi iki 2022 m. kovo 31 d. Darbo sutartis su atsakovu nutraukta DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu (darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių). Ieškovui už 2022 m. sausio mėn. deklaruotas 800 Eur draudžiamųjų pajamų (priskaičiuota darbo užmokesčio ir kitų draudžiamųjų išmokų), už 2022 m. vasario mėn. -505,26 Eur (ieškovo laikinas nedarbingumas truko nuo 2022 m. vasario 17 d., iki 2022 m. vasario 23 d., nuo 2022 m. vasario 25 d. iki 2022 m. kovo 10 d., už 2022 m. kovo mėn. deklaruota 1441,99 Eur draudžiamųjų pajamų. Iš 2022 m. kovo mėn. darbo užmokesčio žiniaraščio Nr. 2022/3 matyti, kad darbo užmokesčio skola darbuotojui mėnesio pradžioje sudarė 1038,0 Eur, priskaičiuota darbo užmokesčio 509,09 Eur, kitų išmokų 932,90 Eur, viso priskaičiuota suma sudaro 1441, 99 Eur (sutampa su VSDFV deklaruotomis draudžiamosiomis pajamomis), kas atskaičius mokesčius sudaro 888,45 Eur išmokėtiną sumą. Viso nurodyta mokėtina suma ieškovui sudaro 1926,48 Eur. Kadangi atleidus atsakovą iš darbo su juo nebuvo atsiskaityta, 2022 m. gegužės 31 d. ir 2022 m. birželio 1 d. prašymais jis kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, prašydamas padėti atgauti jam priklausantį 1926,48 Eur darbo užmokesčio sumą ir priteisti netesybas už visą vėluojamą atsiskaityti laikotarpį. Vilniaus darbo ginčų komisija, išnagrinėjusi R. A. prašymus, 2022 m. birželio 28 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-10455/2022 prašymą tenkino ir nusprendė: išieškoti ieškovo R. A. naudai iš atsakovės UAB „Arkadas“ 1926,48 Eur darbo užmokesčio įsiskolinimo (suma atskaičius privalomus mokesčius; išieškoti ieškovo R. A. naudai iš atsakovės UAB „Arkadas“ 2363,95 Eur netesybų (suma neatskaičius mokesčių); sprendimą dalyje dėl 806,81 (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio išieškojimo skubiai vykdyti. Nesutikdamas su Darbo ginčų komisijos sprendimu, ieškovas pateikė ieškinį teismui.

Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 146 straipsnio 2 dalį, darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.

Pagal DK 147 straipsnio 2 dalį, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad DK 147 straipsnio 2 dalies normos tikslas – užtikrinti darbuotojo teisę į jam priklausančių sumų gavimą (išmokėjimą) laiku, t. y. laiku įvykstantį atsiskaitymą su darbuotoju. Darbdaviui, laiku neatsiskaičiusiam su darbuotoju, taikomos DK 147 straipsnyje nustatytos sankcijos, kuriomis siekiama kompensuoti darbuotojui jo praradimus, atsiradusius dėl darbdavio pareigos pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-257-1075/2021, 65 punktas). Lingvistiškai aiškinant DK 147 straipsnio 2 dalies normą, akivaizdu, kad ji yra imperatyvaus pobūdžio, joje vartojama sąvoka privalo mokėti netesybas rodo įstatymų leidėjo ketinimą nustatyti pareigą darbdaviui mokėti netesybas esant normos hipotezėje susiklosčiusioms aplinkybėms: 1) darbo santykių pasibaigimas, 2) vėlavimas atsiskaityti su darbuotoju ne dėl darbuotojo kaltės. Nustačius DK 147 straipsnio 2 dalyje konkretų maksimalų šešių mėnesių terminą, už kurį turi būti mokamos netesybos, užtikrinamas teisinis aiškumas, nes abi darbo teisinių santykių šalys gali aiškiai numatyti, kokia sankcija gali būti taikoma darbdaviui pažeidus pareigą tinkamai atsiskaityti su darbuotoju pasibaigus darbo santykiams. Šios teisės normos tikslai bei imperatyvumas leidžia teigti, kad kitos, nei joje nustatytos, aplinkybės nėra pagrindas mažinti joje nustatytą netesybų dydį. Darbdavio ekonominė padėtis nėra pagrindas plačiai aiškinti šią teisės normą ir spręsti dėl joje nustatytos sankcijos sumažinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-684/2022, 18, 20 punktai).

Taigi atsakovas, kaip darbuotojas su kuriuo jo atleidimo iš darbo metu nebuvo tinkamai atsiskaityta, siekė prisiteisti iš darbdavės netesybas. Šį prašymą darbo ginčų komisija tenkino, tačiau ieškovas kreipėsi į teismą dėl neproporcingai didelių netesybų sumažinimo. Iš bylos duomenų matyti, tai patvirtino ir atsakovas teismo posėdžio metu, jog darbdavė nuo pat darbuotojo atleidimo iš darbo dienos 2022 m. kovo 31 d. nėra tinkamai atsiskaičiusi su darbuotoju, taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, kad šalys būtų susitarusios dėl vėlesnės nei darbuotojo atleidimo diena atsiskaitymo datos, darbuotojo kaltė dėl uždelsimo su juo atsiskaityti nenustatyta, priešingai, byloje nustatyta darbdavės kaltė dėl netinkamo atsiskaitymo su darbuotoju, darbdavės vengimas su darbuotoju atsiskaityti. Byloje nustatyta, jog įmonė pažeidė DK 146 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl jai turi būti taikomos DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias už uždelsimo atsiskaityti laiką ji privalo darbuotojui sumokėti netesybas. Teismas pažymi, kad darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką (netesybos) teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK įtvirtintais darbo teisės principais. Tokios teismo išvados atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012). Spręsdamas dėl netesybų dydžio teismas įvertina darbuotojo darbo įmonėje trukmę, gauto darbo užmokesčio dydį, skolos dydį, neatsiskaitymo laikotarpį, ginčo nagrinėjimo trukmę, darbdavės nesąžiningumą, piktnaudžiavimą, todėl sprendžia, kad teisingas, sąžiningas, protingas ir proporcingas iš darbdavės darbuotojui priteisiamas netesybų dydis, su kuriuo sutinka ir atsakovas ir kuris neviršija DK 147 straipsnio 2 dalies reikalavimų yra 2363,95 Eur (neatskaičius mokesčių). Teismas, atmesdamas ieškinio reikalavimą, taip pat atsižvelgia į tai, jog pats ieškovas nebuvo aktyvus, vien faktinė aplinkybė, jog darbdavys turi finansinių sunkumų nėra pakankama pati savaime netesyboms mažinti. Juolab, jog iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje su atsakovu ne tik, kad nėra atsiskaityta (nesumokėta net privalomai vykdytina darbo ginčų komisijos sprendimo dalis), tačiau darbdavys net nedėjo jokių pastangų šiai situacijai išspręsti kontaktuojant su atsakovu.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta  yra pagrindas išieškoti darbuotojo naudai netesybas už vėlavimo atsiskaityti laiką – 2363,95 Eur (su mokesčiais). 

Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).

Šioje byloje buvo patirtos 8,96 Eur pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų byloje įteikimu, ieškinį atmetus, šios išlaidos priteistinos valstybei iš ieškovės (CPK 92, 96 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovo R. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) naudai iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Arkadas“ (įmonės kodas 304581374) 2363,95 Eur (du tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt tris eurus 95 euro centus) (suma su mokesčiais) netesybų ir 1926,48 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus dvidešimt šešis eurus 48 euro centus) darbo užmokesčio įsiskolinimo (suma be mokesčių, į ją įeina skubiai vykdytina suma 806,81 Eur (neatskaičius mokesčių).

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Arkadas“ (įmonės kodas 304581374) 8,96 Eur (aštuonis eurus devyniasdešimt šešis euro centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Išaiškinti, kad teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2022 m. birželio 28 d. sprendimas darbo byloje Nr. APS-131-10455/2022 netenka galios.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto  apylinkės teismą.

Teisėja Vilma Brazinskienė