Nr. DOK-2320

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-14015-2012-7 

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Andžej Maciejevski ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė), 

susipažinusi su 2023 m. gegužės 4 d. paduotu atsakovių Neringos savivaldybės ir Neringos savivaldybės administracijos kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 9 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. vasario 9 d. nutartimi paliko nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 10 d. sprendimą, kuriuo teismas nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies ir:

„Kaltais asmenimis dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo pripažinti Neringos savivaldybę ir Neringos savivaldybės administraciją, kurių atsakomybės laipsnis sudaro 40 procentų; Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, kurios atsakomybės laipsnis sudaro 15 procentų; Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, kurios atsakomybės laipsnis sudaro 15 procentų; Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, kurios atsakomybės laipsnis sudaro 15 procentų; Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, kurios atsakomybės laipsnis sudaro 15 procentų.

Atsakovui D. A. per teismo nustatytą terminą neatlikus Klaipėdos apygardos teismo 2021-11-11 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-813-460/2021 nurodytų veiksmų, tai yra neįvykdžius įpareigojimo per 24 mėnesius nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, pertvarkyti statomą gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, įpareigoti D. A. proporcingai pagal nustatytą atsakomybės laipsnį kaltų asmenų lėšomis per 3 mėnesius nugriauti statomą gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę.

Atsakovėms J. P., J. D., N. B. per teismo nustatytą terminą neatlikus Klaipėdos apygardos teismo 2021-11-11 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-813-460/2021 nurodytų veiksmų, tai yra neįvykdžius įpareigojimo per 24 mėnesius nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, pertvarkyti statomą ūkinį pastatą, kuris statomas vietoje buvusių statinių – dirbtuvių (duomenys neskelbtini) taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, įpareigoti J. P., J. D., N. B. proporcingai pagal nustatytą atsakomybės laipsnį kaltų asmenų lėšomis per 3 mėnesius nugriauti statomą ūkinį pastatą, kuris statomas vietoje buvusių statinių – dirbtuvių (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę. 

Atsakovei O. L. V. per teismo nustatytą terminą neatlikus Klaipėdos apygardos teismo 2021-11-11 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-813-460/2021 nurodytų veiksmų, tai yra neįvykdžius įpareigojimo per 24 mėnesius nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, pertvarkyti ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini) taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, įpareigoti O. L. V. proporcingai pagal nustatytą atsakomybės laipsnį kaltų asmenų lėšomis per 3 mėnesius nugriauti statomą ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę.

Nustatyti, kad atsakovui D. A. neįvykdžius nustatyto įpareigojimo ir nepašalinus statybos padarinių, šiuos padarinius turi teisę pašalinti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nugriaudama statomą gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) proporcingai pagal nustatytą atsakomybės laipsnį kaltų asmenų lėšomis.

Nustatyti, kad atsakovėms J. P., J. D., N. B. neįvykdžius nustatyto įpareigojimo ir nepašalinus statybos padarinių, šiuos padarinius turi teisę pašalinti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nugriaudama statomą ūkinį pastatą, kuris statomas vietoje buvusių statinių – dirbtuvių (duomenys neskelbtini) proporcingai pagal nustatytą atsakomybės laipsnį kaltų asmenų lėšomis.

Nustatyti, kad atsakovei O. L. V. neįvykdžius nustatyto įpareigojimo ir nepašalinus statybos padarinių, šiuos padarinius turi teisę pašalinti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nugriaudama statomą ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini) proporcingai pagal nustatytą atsakomybės laipsnį kaltų asmenų lėšomis.“

Atsakovių Neringos savivaldybės ir Neringos savivaldybės administracijos kasaciniu skundu prašoma panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 9 d. nutarties ir Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 10 d. sprendimo dalis dėl kaltų asmenų dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo pripažino ir jų atsakomybės laipsnio nustatymo bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, ir perduoti bylą dėl šios dalies nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. 

Atsakovių kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovių kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1.       Teismai, spręsdami atsakomybės paskirstymo tarp kaltų asmenų klausimą tais atvejais, kai pagal Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą yra sprendžiamas statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo klausimas, nustatant kaltus asmenis ir jų atsakomybės dydį (laipsnį), yra saistomi tiek CK 6.5 straipsnyje, tiek ir CK 6.9 straipsnyje įtvirtintos lygių dalių prezumpcijos, ir nuo lygių dalių principo gali nukrypti tik jei tam yra įstatyminis ar sutartinis pagrindas, ar bylos nagrinėjimo metu lygių dalių prezumpcija yra nuginčijama. Nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta ir procesiniuose sprendimuose nenurodyta jokių įstatyminių pagrindų, leidusių teismams nukrypti nuo lygių dalių principo ir konstatuoti, kad Neringos savivaldybės ir Neringos savivaldybės administracijos atsakomybės laipsnis yra didesnis (40 proc.), lyginant su kitomis valstybinėmis institucijomis (15 proc.). Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė net neginčijo šios lygių dalių prezumpcijos, bet priešingai, prašė nustatyti kaltų asmenų atsakomybę lygiomis dalimis, todėl bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė ir aiškino CK 6.5 ir 6.9 straipsnius bei Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą. 

2.       Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl atsakingų (kaltų) asmenų už neteisėtos statybos padarinių šalinimą pagal Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nepagrįstai kaltų asmenų sąvoką (ratą) susiaurino tik iki kompetentingų valstybės ir savivaldybių institucijų, dalyvavusių statybą leidžiančio dokumento išdavimo procese, nevertindamas projektuotojų, pagal kurių rengtą projektą (projektinius sprendinius) buvo išduotas neteisėtas, ir vėliau teismų sprendimais panaikintas statybą leidžiantis dokumentas, atsakomybės laipsnio. 

3.       Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) nagrinėjant bylą neginčijo lygių dalių prezumpcijos ir neįrodinėjo jokių aplinkybių, susijusių su kurios nors institucijos (įskaitant kasatores) didesne kalte ar didesne atsakomybe. Priešingai, VTPSI byloje prašė kaltiems asmenims (taikant dalinę atsakomybę), nustatyti, kad visi kalti asmenys atsako lygiomis dalimis. Teismo procese galiojant rungtyniškumo ir dispozityvumo principams (CK 13 straipsnis) šalys laisvai disponuoja savo procesinėmis teisėmis, todėl ieškinio pagrindą bei dalyką formuoja pačios, o teismas negali peržengti ieškinio ribų. Pirmosios instancijos teismas, peržengdamas ieškovės pareikštus reikalavimus, sprendimu nepagrįstai nustatė, kad Neringos savivaldybės ir Neringos savivaldybės administracijos atsakomybės laipsnis yra didesnis, lyginant su kitais kaltais pripažintais subjektais. Apeliaciniame skunde atsakovės Neringos savivaldybė ir Neringos savivaldybės administracija prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau apeliacinės instancijos teismas dėl šio apeliacinio skundo argumento (ieškinio ribų peržengimo) nepasisakė, taip pažeidžiant CPK 325 straipsnio 3 dalį. 

4.       Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nevertino kiekvieno iš kaltais pripažintų subjektų santykio su neteisėtos statybos padariniais. Nevertino kaltomis pripažintų institucijų kompetencijos, jų priimtų administracinių sprendimų chronologinės sekos, priimtų administracinių sprendimų pobūdžio ir tokių sprendimų tarpusavio sąsajumo bei įtakos išduodant statybą leidžiančius dokumentus bei institucijų veiksmų po statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Teismų procesiniuose sprendimuose apsiribota tik prejudicinių faktų iš administracinės bylos išvardijimu, kas lėmė nepagrįstą ir neteisingą atsakomybės dalių paskirstymą (Neringos savivaldybei ir Neringos savivaldybės administracijai nustatant 40 proc. kaltės laipsnį, o kitoms (valstybinėms) institucijoms tik 15 proc). Tokiu būdu byloje priimti teismų sprendimai nėra pagrįsti objektyviu, visapusišku aplinkybių ištyrimu (CPK 178, 185 straipsniai). 

5.       Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti Neringos savivaldybės ir Neringos savivaldybės administracijos teiktą rašytinį įrodymą (CPK 314 straipsnis), patvirtinantį, kad tarp pripažintų kaltomis institucijų jau yra susiklosčiusi praktika atsakomybę paskirstyti taip, kad Neringos savivaldybės ir Neringos savivaldybės administracijos atsakomybės dalis neviršija 25 proc., nors poreikis teikti tokį įrodymą atsirado būtent tik po to, kai atsakovės susipažino su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nustačiusiu joms didesnę atsakomybės naštą. 

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti advokatų profesinei bendrijai „Averus“ (j. a. k. 305640174) už Neringos savivaldybę sumokėtą 110 (vieną šimtą dešimt eurų) žyminį mokestį AB „Swedbank“ 2023 m. gegužės 3 d. mokėjimo nurodymu Nr. 2048

Grąžinti advokatų profesinei bendrijai „Averus“ (j. a. k. 305640174) už Neringos savivaldybės administraciją sumokėtą 110 (vieną šimtą dešimt eurų) žyminį mokestį AB „Swedbank“ 2023 m. gegužės 3 d. mokėjimo nurodymu Nr. 2049. 

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Alė Bukavinienė 

                                                                                                   Andžej Maciejevski 

        Dalia Vasarienė