Civilinė byla Nr. 2-1490-413/2013;

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-03103-2009-3;

Procesinio sprendimo kategorija:29.2; 32.5.3;

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugsėjo 17 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Gintautas Koriaginas,

sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei,

dalyvaujant ieškovei R. Š. ir jos atstovei advokatei S. S.,

atsakovo AB SEB bankas atstovei advokatei D. K.,

atsakovų A. J. Š., M. Š. ir trečiojo asmens A. Š. atstovei advokatei S. Ž.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. Š. ieškinį atsakovams akcinei bendrovei SEB bankas, A. J. Š. ir M. Š., trečiajam asmeniui A. Š. dėl sutartinės hipotekos lakšto dalies panaikinimo,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Atsakovai A. J. Š. ir AB SEB bankas 2007 m. birželio 6 d. sudarė kredito sutartį, pagal kurią A. J. Š. buvo suteiktas 120 000 Lt dydžio kreditas. Prievolės įvykdymui užtikrinti, paskolos sutarties šalys 2007 m. birželio 12 d. sudarė įkeitimo (hipotekos) sutartį (lakštą), notarinio reg. Nr. 6221, pagal kurią už atsakovų sutartą kainą bankui buvo įkeistas 0,0624 ha žemės sklypas 250 000 Lt vertės ir gyvenamasis namas 650 000 Lt vertės, esantys (duomenys neskelbtini). (bendra įkeisto turto rinkos vertė – 900 000 Lt. Įkeitimo lakštą pasirašė ir atsakovas M. Š.. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais (Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 25 d. sprendimu civ. byloje Nr. 2-372-259/2008 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 22 d. nutartimi civ. byloje Nr. 2A-716/2011) atsakovės vardu registruotas gyvenamasis namas pripažintas ieškovės ir trečiojo asmens A. Š. (ieškovės sutuoktinio) bendrąja jungtine nuosavybe, o 0,0624 ha žemės sklypas paliktas atsakovės A. J. Š. nuosavybe.

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti 2007 m. birželio 12 d. sutartinės hipotekos lakšto, kodas 02/1/2007/0009239, patvirtinto Kauno miesto 12-ojo notarų biuro notarės D. V., dalį, kurios pagrindu atsakovui AB SEB bankas yra įkeistas pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. 4400-1045-2861, esantis (duomenys neskelbtini). (t. 2, b.l. 26-29).

                                          II. Ieškovės reikalavimų ir atsakovų atsikirtimų esmė

Ieškovė nurodė, kad ginčijamas sandoris yra neteisėtas, kadangi: pirma, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normos, nes bankui turtą įkeitė ne šio turto savininkas ir nesant tikrojo turto savininko (jo bendraturčio) sutikimui (CK 4.170 str. 8 d., 1. 80 str. 1 d.). Antra, hipotekos sandorio šalis AB SEB bankas buvo nesąžininga, kadangi priėmė rizikingą sprendimą išduoti paskolą senyvo amžiaus atsakovei A. J. Š., 25 metų laikotarpiui. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė ir jos sutuoktinis turėjo ir kito mažesnės vertės turto, kuriam galėjo būti nustatyta hipoteka. Todėl neaiški tampa banko pozicija, kuo remiantis jis stengiasi išlaikyti hipoteką ginčo turtui. Trečia, viešame registre nurodyti duomenys apie ginčo turto savininką atlieka tik išviešinimo funkciją, tačiau registro duomenų pagrindu nuosavybė neatsiranda. Nurodytą aplinkybę patvirtina ir šios bylos aplinkybės, iš kurių matyti, kad dabartiniu ginčo turto savininku remiantis teismų sprendimais yra ieškovė ir jos sutuoktinis. Ketvirta, jau šios bylos nagrinėjimo metu ieškovės ir trečiojo asmens santuoka Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 21 d. sprendimu yra nutraukta ir padalintas santuokoje įgytas turtas. Ginčo gyvenamasis namas atiteko ieškovei (to paties savo priešieškinėje prašė ir A. Š.), todėl galima situacija, kad trečiojo asmens A. Š. motinai nustojus mokėti bankui paskolą, išieškojimas bus nukreiptas į ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, kas būtų nesuderinama su teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

Atsiliepimu į ieškinį atsakovo AB SEB banko atstovė paršo jį atmesti ir nurodo tokius argumentus: pirma, pagal CK 4.19 straipsnio 1 dalį gyvenamasis namas yra žemės sklypo priklausinys, jo negalima naudoti atskirai nuo pagrindinio daikto, todėl atsakovei įkeičiant žemės sklypą, toks pats likimas ištiko ir gyvenamąjį namą, kurio bendraturte šiuo metu yra ieškovė. Antra, niekuo nepagrįstas ieškovės argumentas, kad įkeitimo sandoris prieštaravo imperatyvioms įstatymo normoms, kadangi jo sudarymo metu vienintele įkeisto turto savininke nekilnojamojo turto registro duomenimis buvo atsakovė, todėl abejoti registro duomenimis bankas neturėjo jokio pagrindo. Trečia, ieškovė nepaneigė atsakovo (banko) nesąžiningumo. Atsakovė yra nesumokėjusi apie 100 000 Lt kredito, dabartinė žemės sklypo vertė yra 35 300 Lt, todėl ieškinį tenkinus ir panaikinus gyvenamojo namo įkeitimo sandorį, nuketėtų sąžiningos sandorio šalies (banko) interesai. Ketvirta, teismų sprendimuose, kuriais ieškovė grindžia savo reikalavimą, nėra nurodyta, kad žemės sklypo ar gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartis negalioja nuo jos sudarymo momento, todėl šiuo atveju taikytina CK 1.95 straipsnio taisyklė, kad sandoris negalioja nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Penkta, ieškinį dėl įkeitimo sandorio pripažinimo negaliojančiu šiuo metu yra pareiškęs tiks vienas iš gyvenamojo namo bendraturčių, todėl ieškinį tenkinus, būtų neteisėtai nuspręsta dėl A. Š. teisių ir įstatymu saugomų interesų.

Atsakovų A. J. Š., M. Š. ir trečiojo asmens A. Š. atstovė prašė ieškinį atmesti atsakovo AB SEB banko nurodytais argumentais ir papildomai nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. vasario 22 d. nutartimi nustatė, kad banko kreditas buvo suteiktas iš esmės trečiojo asmens ir ieškovės naudai, kadangi gyvenamasis namas buvo statomas už trečiojo asmens verslo A. Š. partnerio B. skolintus šiam tikslui pinigus, kurių grąžinimui ir buvo panaudota atsakovei A. J. Š. suteikta paskola (kreditas). Apeliacinis teismas paminėtoje nutartyje taip pat nurodė, kad įkeisto nekilnojamojo daikto savininko pasikeitimas nepanaikina įkeitimo, pasikeitus įkeisto daikto nuosavybės teisei, hipoteka seka paskui daiktą (CK 4.171 straipsnio 9 dalis).

III. Teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos duomenimis, 2007 m. birželio 6 d. atsakovai A. J. Š. ir AB SEB bankas sudarė kredito sutartį, pagal kurią A. J. Š. buvo suteiktas 120 000 Lt dydžio kreditas. Prievolės įvykdymui užtikrinti, atsakovai 2007 m. birželio 12 d. sudarė įkeitimo (hipotekos) sutartį (lakštą), notarinio reg. Nr. 6221, pagal kurią už atsakovų sutartą kainą bankui buvo įkeistas 0,0624 ha žemės sklypas 250 000 Lt vertės ir gyvenamasis namas 650 000 Lt vertės, esantys (duomenys neskelbtini). (t. 1, b.l. 32-38). Įsiteisėjusiais teismų sprendimais (Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 25 d. sprendimu civ. byloje Nr. 2-372-259/2008 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 22 d. nutartimi civ. byloje Nr. 2A-716/2011) atsakovės vardu registruotas gyvenamasis namas pripažintas ieškovės ir trečiojo asmens A. Š. bendrąja jungtine nuosavybe, o 0,0624 ha žemės sklypas paliktas atsakovės A. J. Š. nuosavybėje (t. 1, b.l. 10-22, 138-154, t. 2, b. l. 32-34).

Hipoteka – tai daiktinė teisė, kuria užtikrinamas pagrindinės prievolės esamo ar būsimo skolininko įsipareigojimo įvykdymas, įkeičiant nekilnojamąjį daiktą, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 straipsnio 1 dalis). Hipoteka gali atsirasti iš įstatymo ar teismo sprendimo (priverstinė hipoteka), iš šalių valia sudaryto susitarimo (sutartinė hipoteka) ar daikto savininko vienašališko pareiškimo (CK 4.175 straipsnio 1 dalis, 4.185 straipsnis). Hipotekos sutartis yra akcesoriška, t. y. priklausoma nuo pagrindinės prievolės, sudaroma tam, kad pagrindinės prievolės – esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo – neįvykdymo atveju kreditoriaus reikalavimai būtų patenkinti iš įkeisto turto. Sutartinei hipotekai galioja bendrieji sutarčių dispozityvumo ir laisvės principai, kurie suteikia jos šaliai teisę laisvai apsispręsti dėl hipotekos sąlygų ir turinio, nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, kiek tai neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms (CK 6.156 straipsnis).

Sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje. Taigi aiškinant sutartį būtina nustatyti tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgti į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje pabrėžiama, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Be to, aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Teismas turi kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinti šalių valią, išreikštą joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Esminiai sutarčių aiškinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai, lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2010; išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-7-409/2010; kt.).

Įvertinus ginčijamo sandorio turinį ir jo sudarymo aplinkybes visų byloje surinktų įrodymų kontekste yra pagrindas išvadai, kad abi sandorio šalys buvo nesąžiningos.

Visų pirma, 2007 m. birželio 6 d. paskolos sutartimi atsakovei A. J. Š. buvo suteiktas 120 000 Lt kreditas nekilnojamojo turto pirkimui (1 t., b. l. 32). Kaip nurodė teismo posėdyje atsakovės atstovė, šis kreditas buvo panaudotas ne nekilnojamojo turto pirkimui, kaip nurodyta paskolos sutartyje, bet trečiojo asmens A. Š. verslo parnerio B. suteiktos ieškovei ir jos sutuoktiniui ginčo namo statybai paskolos grąžinimui. Taigi, atsakovė nuslėpė nuo banko tikrąsias paskolos suteikimo aplinkybes, kas leidžia pagrįstai manyti, kad paskolos grąžinimui buvo įkeiktas būtent šis turtas (žemės sklypas su gyvenamuoju namu), o ne kitas atsakovų Š. turimas turtas, kurio pilnai pakako paskolos grąžinimui užtikrinti (t. 1, b.l. 170-185).

Antra, asmuo, vykdydamas profesinę veiklą, įsipareigoja veikti pagal jo kvalifikacijai keliamų reikalavimų standartus. Todėl asmuo, be bendro pobūdžio atsargumo pareigos, turi specifines profesines pareigas, t. y. jam taikomi griežtesni atidumo, atsargumo, rūpestingumo reikalavimai. Neabejotina, kad bankas kreditavimo srityje veikia kaip profesionalas, todėl jam keliami aukšti rūpestingumo ir atsargumo reikalavimai. Dalyvaudamas sandoryje, jis kartu prisiima šiuo sandoriu susijusią riziką bei atsakomybę. Hipotekos sutartimi nustatyta, kad šis sandoris sudarytas šalių valia (sutartinė hipoteka). Sutarties sudarymo metu šalys savo susitarimu nustatė įkeičiamų daiktų rinkos vertę: 0,0624 ha žemės sklypą įvertino 250 000 Lt verte, gyvenamąjį namą – 650 000 Lt verte. Iš viso įkeisto turto vertė – 900 000 Lt. Taigi suteiktas atsakovei kreditas buvo 7,5 karto mažesnis už įkeisto turto vertę. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė A. J. Š. turėjo ir kito nekilnojamojo turto, kurį įkeitusi galėjo garantuoti paskolos grąžinimą; į ginčo sutartimi nustatytą aplinkybę, kad pakako įkeisti vien žemės sklypą, kurio šalių sulygta valia nustatytos vertės pakako užtikrinti tinkamą prievolės įvykdymą; į tai, kad bankas ir atsakovė tinkamai negalėjo paaiškinti akivaizdžiai naudingo sau ir nenaudingo įkaito davėjui sandorio sudarymo motyvų, teismas sprendžia, kad nagrinėjamojoje situacijoje banko veiksmai buvo ne tik neapdairūs, bet ir nesąžiningi, kadangi šis atsakovas kreditavimo sutartį sudarė neišsiaiškinęs ne tik kredito panaudojimo paskirties ir tikslo (priešingu atveju jis turėjo suvokti atsakovės veiksmų nesąžiningumą), bet, galimai nepareikalavęs iš atsakovės duomenų apie kitą jos turimą turtą, aiškiai ir neprotingai susitarė dėl įkeičiamo turto prievolei užtikrinti. Tokie veiksmai negali būti pripažinti sąžininga dalykine praktika ir sukelia bankui, kaip pripažintino negaliojančiu hipotekos sandorio šaliai, neigiamus padarinius – savo reikalavimo įvykdymo užtikrinimo priemonės praradimą.

Trečia, teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovo (banko) argumentus, kad tenkinus ieškinį, būtų nuspręsta dėl trečiojo asmens teisių. Pažymėtina, kad trečiojo asmens elgesys nereiškiant (neprisidedant prie) ieškinio neprieštarauja civilinio proceso dipozityviškumo principui (CPK 13 straipsnis), be to, ieškovė ir trečiasis asmuo nagrinėjamu klausimu turi skirtingas pozicijas, kurias, be kita ko, lėmė ir santuokos nutraukimo bei turto padalinimo civilinė byla. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad ieškinį tenkinus, bus pažeisti kito ginčijamo turto bendraturčio teisėti interesai.

Ketvirta, teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeista imperatyvi CK 4.171 straipsnio 8 dalies norma (gyvenamasis namas įkeistas be ieškovės sutikimo), dėl ko hipotekos sandoris yra negaliojantis nuo jo sudarymo momento remiantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, kadangi ieškovės teisių pažeidimas buvo konstatuotas įsiteisusiais teismų sprendimais jau po ginčijamo sandorio sudarymo (CK 1.95 straipsnio 2 dalis). Tačiau, atsižvelgiant į faktines ir aukščiau konstatuotas bylos aplinkybes, yra pagrindas teigti, kad ginčijamas sandoris turi sandorio šalių valios trūkumų ir jo sudaryme yra sandorio negaliojimo požymių, numatytų CK 1.91 straipsnio 5 dalyje, tai yra tam tikrų aplinkybių nutylėjimas, kurias žinodama kita sandorio šalis būtų jo nesudariusi, bei CK 1.81 straipsnio 1 dalyje numatyta sąlyga, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja, nes, kaip jau minėta, byloje buvo konstatuotas abiejų sandorių šalių nesąžiningumas.

Remiantis tuo, kas nurodyta, ieškovės ieškinys laikytinas pagrįstu (CK 6.225 straipsnio 1 dalis, 6.227 straipsnio 2 ir 3 dalys).

Ieškinį tenkinus, iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos 1700 Lt žyminio mokesčio ir 681,50 Lt atstovavimo išlaidos ieškovei (t. 1, b./l. 5, 62, t. 2, b. l. 30, 50) ir 1700 Lt žyminio mokesčio išlaidos, nuo kurių ieškovė buvo atleista, bei 49,99 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).  

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti.

Panaikinti 2007 m. birželio 12 d. sutartinės hipotekos lakšto, kodas 02/1/2007/0009239, patvirtinto Kauno miesto 12-ojo notarų biuro notarės D. V., dalį, kurios pagrindu atsakovui AB SEB bankas yra įkeistas pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. 4400-1045-2861, esantis Politechnikos g. 279, Naujasodžio k., Karmėlavos sen., Kauno raj.

Priteisti ieškovei R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovų AB SEB bankas, į. k. 112021238, A. J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) po 793,83 Lt (septynis šimtus devyniasdešimt tris litus 83 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovų AB SEB bankas, į. k. 112021238, A. J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) po 583,33 Lt (penkis šimtus aštuoniasdešimt tris litus 33 ct) žyminio mokesčio ir kitų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas                                                                                        Gintautas Koriaginas