Civilinė byla Nr. e2-1675-944/2018
Proceso Nr. 2-69-3-16500-2017-2
Procesinio sprendimo kategorija:
3.2.6; 2.6.2.4.3; 2.5.10 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. sausio 2 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Aušra Barškietytė,
sekretoriaujant Marijai Tamošauskaitei, Renatai Spirinai,
dalyvaujant ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliotiems asmenims R. R. ir G. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinį atsakovei UAB „Nacionalinis ortopedijos centras“ dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Teismas,
n u s t a t ė:
ieškovė prašė priteisti 333,78 Eur sumą ir 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad šalys buvo sudariusios sutartį „Dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis“, kurios pagrindu ieškovė apmokėdavo apdraustiesiems pagamintų ir išduotų ortopedijos techninių priemonių gamybos ir pritaikymo išlaidas. Paaiškino, kad atlikus patikrinimą ekspertizės pažymoje nurodyta, kad visais atvejais išduota serijiniu būdu pagaminta (priliejant padą prie avalynės išviršio, nurodant avalynės dydį), ortopedinė avalynė, kuri neatitinka pagal užsakymą gaminamai ortopedinei avalynei keliamų reikalavimų. Ieškovė nėra įsipareigojusi apmokėti serijiniu būdu gaminamų priemonių, todėl įmonė išduodama serijinius gaminius pažeidė sutartį ir Aprašą (3.3 papunktį, 5 ir 19 punktus), reglamentuojantį ortopedijos techninių priemonių kompensavimą. Atsakovas įgijo neteisėtai PSDF biudžeto lėšas, nes į Ortopedijos informacinę sistemą pateikė informaciją apie gaminius, kuriuos neva pagamino individualiai. Ieškovė neturi pareigos apmokėti ne pagal užsakymą pagamintų gaminių įsigijimo išlaidas, todėl visų gaminių, kurie buvo serijinės gamybos, išlaidos negalėjo būti apmokėtos ir visa šių užsakymų suma priskirta žalai PSDF biudžetui. Ieškovės reikalavimas dėl 3330,78 Eur žalos PSDF biudžetui atlyginimo grindžiamas tuo, kad atsakovas tikrinamo laikotarpio metu nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2015 m. vasario 28 d., išdavė apdraustiesiems ortopedinę avalynę pažeisdamas sutarties ir teisės aktų reikalavimus. Teismo posėdžio metu palaikė savo reikalavimus.
Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad jai kelia abejonę neplaninis įmonės tikrinimas, ekspertizę atlikusių asmenų kvalifikacija. Pažymi, kad ieškovė peržengė savo kompetencijos ribas ir pažeidė įstatymus, skirdama ortopedinės avalynės atitikties vertinimo ekspertus. Ieškovės vertinimu ieškovė turėjo kreiptis dėl ekspertizės atlikimo į įstaigas, kurios turi teisę atlikti medicininių prietaisų atitikties vertinimą. Pažymi, kad ekspertės V. J. ir K. Ž. neturi įgaliojimų atlikti medicinos prietaisų atitikties vertinimą ir /ar leidimo atlikti medicinos prietaisų techninės būklės tikrinimą. Pažymi, kad Kauno neįgaliųjų sąjunga savo pobūdžiu niekaip nesusijusi su medicininių prietaisų atitikties vertinimu. Teigia, kad žalos PSDF biudžetui nėra, nes pagal ortopedinius gaminius apmokėta pagal rinkos logikos dėsniais nepaaiškinamą apmokėjimo sistemą. Atsakovės vertinimu siekiama ją išstumti iš rinkos, kad atitinkamai padidėtų konkurentų pelnas. Atsakovė teismo posėdyje nedalyvavo, prašė nagrinėti bylą jai nedalyvaujant.
Ieškovė dubliku prašė ieškinį tenkinti. Palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes. Nurodė, kad patikrinimas atliktas pagal teisės aktų reikalavimus, pagal ieškovės kompetenciją nustatyta teisės aktuose. Pažymi, kad kompensuojamos tik pagal užsakymą pagamintų ortopedijos techninių priemonių įsigijimo išlaidos. Dėl šios priežasties atliekamos kontrolės procedūros. Paaiškino, kad ekspertės vertinimo, ar avalynė pagaminta serijiniu, ar individualiu būdu, nes pagal sutartį galėjo būti kompensuojama tik individualiu būdu pagaminta avalynė. Pažymi, kad ekspertės yra kvalifikuotos, savo sritį išmanančios specialistės. Ekspertės pasirašė nešališkumo deklaraciją, todėl atsakovė nepagrįstai nurodo, kad jos galėjo būti šališkos.
Atsakovė tripliku prašė ieškinį atmesti. Pakartotinai nurodė, kad nebuvo pagrindo įmonės neplaniniam tikrinimui, nes ieškovė inicijavo neplaninį tikrinimą su įmone konkuruojančių ortopedijos įmonių asociacijos rašto pagrindu. Pažymi, kad nė viena ekspertė neturi medicininio išsilavinimo, todėl negalėjo atlikti ekspertizės, nes neturi įgaliojimų atlikti medicinos prietaisų atitikties vertinimą ir /ar leidimą atlikti medicinos prietaisų techninės būklės tikrinimą. Atsakovė pateikė eksperčių šališkumo įrodymus, kurių negalima paneigti pasirašyta nešališkumo deklaracija. Nurodė, kad atsakovė patyrė nuostolius dėl neteisėtos veiklos sustabdymo.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
ieškinys tenkintinas.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2015-01-28 sudaryta sutartis „Dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis“ (el. b. t. 1, l. 8–14), ortopedijos techninių priemonių sąrašas (el. b. t. 1, l. 15–20). Valstybinės ligonių kasos direktoriaus įsakymas 2015-05-06 Nr. 1K-118 „Dėl UAB „Nacionalinis ortopedijos centras“ neplaninio patikrinimo“ (el. b. t. 1, l. 34). Tikrintų ortopedinių priemonių vertinimo ataskaita (el. b. t. 1, l. 37–49). Kauno technologijos universiteto raštas Dėl ortopedinės avalynės vertinimo išvadų (el. b. t. 1, l. 50–51). Valstybinės ligonių kasos direktoriaus 2015-07-20 įsakymas Nr. 1K-201 „Dėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikato ir apsaugos ministerijos 2015 m birželio 15 d. atlikto neplaninio UAB „Nacionalinio ortopedijos centras“ patikrinimo ekspertizės komisijos sudarymo (el. b. t. 1, l. 52). Valstybinės ligonių kasos ekspertizės 2015-08-12 pažyma 7K-471 (el. b. t. 1, l. 53–58).
Ieškovė kreipėsi į teismą atlyginti PSDF žalą. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės civilinės atsakomybės taikymo, vykdant sutartines pareigas pagal sutartyse ir teisės aktuose nustatytas sąlygas.
Pirmiausia teismas nurodo, kad šioje byloje pagal reiškiamą reikalavimą atlyginti žalą, sprendžiama dėl civilinės atsakomybės taikymo atsakovei, t. y. šiuo atveju vertinama ar atsakovė pažeidė sutarties ir teisės aktų reikalavimus. Išaiškintina , kad šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra aplinkybės dėl galimų atsakovės konkurentų, neteisėtų ieškovės veiksmų ar pan. Darytina išvada, kad šioje byloje būtina nustatyti ar atsakovė tinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus dėl ortopedinės avalynės ir pagrįstai jai buvo apmokėta iš PSDF.
Teismas nurodo, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti, o kitai šaliai kyla atitinkama pareiga atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal atsiradimo pagrindus skiriamos dvi civilinės atsakomybės rūšys – sutartinė ir deliktinė. Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis – ji įvykdoma tik iš dalies, praleidžiamas jos įvykdymo terminas ar pažeidžiamos kitos sutarties įvykdymo sąlygos. Tokiu atveju asmuo, nesilaikęs savo sutartinių įsipareigojimų, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius.
Kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Netinkamas sutartinių prievolių vykdymas yra teisinis sutartinės atsakomybės pagrindas – neteisėtai veikianti šalis privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Taigi sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1, 2 dalys). Sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys, be kita ko, privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Pažymėtina, kad sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas, kaip sutartinės atsakomybės sąlyga, nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 straipsniai), todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę (CPK 178 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015). Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Vadinasi, jei į sutartį neįtraukta išlyga dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir tokiais atvejais, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.246–6.247, 6.249 straipsniai).
Šiuo atveju ieškovė atsakovės neteisėtus veiksmus grindė sudarytos sutarties ir teisės aktų pažeidimu, t. y., kad atsakovė gavo lėšas už ortopedinę avalynę, kuri nėra pagaminta pagal individualius užsakymus.
Teismas nurodo, kad LR sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 4 punktas numato, jog iš PSDF biudžeto apmokama valstybės parama ortopedijos technikos priemonėms įsigyti Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. Valstybės paramos ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. V-234 (redakcija, galiojusi nuo 2014-12-03, ginčo sutarties sudarymo metu) (toliau – Valstybės paramos ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos aprašas) 8 punkte buvo nustatyta, jog ortopedijos techninių priemonių įsigijimo išlaidos, vadovaujantis aprašu, kompensuojamos per ortopedijos įmones, sudariusias sutartis su Valstybine ligonių kasa, arba tiesiogiai apdraustiesiems, įsigijusiems ortopedijos technines priemones savo lėšomis aprašo nustatyta tvarka. Šio aprašo 19 punkte buvo numatyta, kad kompensuojamos tik pagal užsakymą pagamintų ortopedijos techninių priemonių įsigijimo išlaidos.
Byloje pateiktos šalių sudarytos sutarties 1.2 punkte nustatyta, kad kompensuojamos pagal užsakymą gaminamos ortopedijos techninės priemonės; 3.6.1 punkte nustatyta atsakovo pareiga į Ortopedijos informacinę sistemą perduoti užsakymų duomenis tik tų priemonių, kurios atitinka ortopedijos techninių priemonių skyrimą ir kompensavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas; 3.14 punkte nustatyta atsakovo pareiga pagaminti ir išduoti apdraustiesiems tik Ortopedijos informacinės sistemos ar Valstybinės ligonių kasos patvirtintas ir kokybiškas priemones, aprašo nustatyta tvarka. Sutarties priede yra pateiktas ortopedijos techninių priemonių sąrašas, kuriame nurodytas ir gaminio funkcijos techninis aprašymas.
Šiuo atveju byloje pateikti duomenys, t. y. tikrintų ortopedinių priemonių vertinimo ataskaita, 2015-08-12 ekspertizės pažyma Nr. 7K-471, laikytini rašytiniais įrodymais, kuriais pagrindžiama, kad visa tirta avalyne pagaminta serijiniu būdu. Kadangi atsakovė turėjo teisę gauti lėšas iš PSDF tik už individualiai pagamintą avalynę, tokiu būdu pažeidė sudarytos sutarties ir minėtų teisės aktų nuostatas. Atsakovė pateiktuose procesiniuose dokumentuose nesutiko su reiškiamais reikalavimais, ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais dėl eksperčių kvalifikacijos, galėjimo atlikti ekspertizę, jų nešališkumo.
Išaiškintina, kad CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas reikalauja, kad kiekviena šalis įrodytų tas aplinkybes, kuriomis remiasi, kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Taigi ieškovas turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą – ieškinio faktinį pagrindą. Ieškovui neįrodžius ieškinio faktinio pagrindo, ieškinys netenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Kesko Agro Lietuva“ v. akcinė bendrovė „Tauragės grūdai“, tretieji asmenys akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“, akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, uždaroji akcinė bendrovė „Sekargas ir kompanija“, bylos Nr. 3K-3-199/2005; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje P. S. ir G. B. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K–3–208/2007; 2007 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje J. U. v. Daugiabučių namų savininkų bendrija Nr. 939 ,,Pašilaičiai“, bylos Nr. 3K–3–398/2007; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje J. S. v. P. N., bylos Nr. 3K-3-440/2008 ir kt.). Įstatymo leidėjo nustatytai tokiai įrodinėjimo paskirstymo naštai, atsakovė turėjo pateikti duomenis, kad gautos lėšos buvo pagal individualiai pagamintą avalynę. Šiuo atveju byloje teismo ekspertizės skirti neprašė nė viena iš šalių. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad avalynė buvo pagaminta pagal individualius užsakymus, t. y. nors atsakovė nesutiko su eksperčių kvalifikacija, teigė šių asmenų šališkumą, tačiau nepateikė jokių rašytinių duomenų, kad paneigtų šių asmenų išvadas. Pastebėtina, kad ieškovė turėjo pateikti teismui duomenis tik tuo aspektu, ar avalynė buvo gaminama serijiniu būdu ar pagal individualius užsakymus, t. y. šioje byloje nebuvo tiriama avalynė, kaip medicininės priemonė.
Teismas nurodo, kad CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi šioje įstatymo normoje įtvirtintas įrodymų vertinimas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas (2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, Kauno savivaldybės įmonė „Panemunės butų ūkis“, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje P. S. ir G. B. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K–3–208/2007; 2008 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB „Supla“, bylos Nr. 3K-3-350/2008 ir kt.). Kartu teismas saistomas įrodymų leistinumo ir sąsajumo (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitų įrodinėjimo taisyklių (CPK 182 straipsnis). Įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Teismo įsitikinimą formuoja vieni ar kiti įrodymai. Taigi teismas, remdamasis byloje esančiais faktiniais duomenimis, gali konstatuoti, kad atitinkama aplinkybė yra įrodyta arba neįrodyta. Atsakovė iš viso nepateikė duomenų, kad ieškinyje nurodytos ortopedinės priemonės buvo gaminamos pagal individualius užsakymus. Byloje duomenų paneigiančių ieškovės rašytinius duomenis, kad serijiniu būdu pagaminta avalynė buvo kompensuojama iš PSDF, kaip užsakyta individualiai, tokiu būdu buvo pažeisti sutartiniai ir teisės aktų reikalavimai, todėl pripažintina, kad ieškovė įrodė atsakovės veiksmų neteisėtumą, kaip būtina sąlygą civilinei atsakomybei kilti (CK 6.246 straipsnis).
Ieškovė prašė atlyginti žalą PSDF bendrai 3330,78 Eur sumai. Valstybės paramos ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos aprašas aprašo 49.2 punkte nurodyta, jei užsakyme nurodytos ortopedijos techninės priemonės gamybos ir pritaikymo išlaidos jau yra kompensuotos, ortopedijos įmonė atlygina šios priemonės bazinės kainos dydžio žalą PSDF biudžetui ir sumoka baudą pagal 49.1 punkte nurodytus kriterijus. Šiuo atveju teisminio bylos nagrinėjimo metu, šalių procesiniuose dokumentuose žalos dydžio klausimas nebuvo keliamas, t. y. ginčo dėl žalos ar dydžio tarp šalių nebuvo. Darytina išvada, kad apmokėjus už ortopedijos technikos priemones – avalynę, pagal kurią atsakovė neturėjo teisės gauti lėšų, jos turi būti priteistos. Darytina išvada, kad pagal byloje esančius duomenis ieškovė pagrindė, kad PSDF buvo padaryta 3330,78 Eur žala, todėl įrodė žalos dydį, kaip būtinąją sąlygą civilinei atsakomybei kilti (CK 6.249 straipsnis).
Teismas nurodo, kad atlyginami, tik tie nuostoliai, kurie susiję su skolininko neteisėtais veiksmai, nulėmusiais civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai laikomi skolininko veiksmų rezultatu (CK 6.247 straipsnis). Šiuo atveju atsakovė, kaip savo srities specialistė žinojo ir suprato pagal sudarytą sutartį ir teisės aktų reikalavimus, už kurias ortopedines priemones (avalynę) yra mokama iš PSDF. Kadangi atsakovė nepagrįstai pagal sudarytos sutarties 3.6.1 punktą į Ortopedijos informacinę sistemą perdavė užsakymų duomenis ne pagal priemonių, kurios atitinka ortopedijos techninių priemonių skyrimą ir kompensavimą (šiuo atveju individualiai pagamintų), todėl gautas lėšas privalo grąžinti. Tarp atsakovė neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad ieškovė įrodė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis visas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas, todėl reikalavimai tenkintinti ir iš atsakovės priteistina 3330,78 Eur nuostolių atlyginimo.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta skolininko prievolė mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, t. y. vadinamąsias procesines palūkanas. Procesinės palūkanos atlieka kompensuojamąją funkciją, nes jos skirtos atlyginti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius, ieškovės nuostolius, o pagrindas jas priteisti yra atsakovės atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju ir dėl to jo ieškovė kreipėsi į teismą. Taigi prievolė mokėti vadinamąsias procesines palūkanas yra išvestinė, o ne savarankiška, todėl nustačius teisinį pagrindą atsakovams mokėti skolą, iš atsakovų priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2017-08-24, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Ieškovė paduodama ieškinį buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktą, todėl ieškinį tenkinus mokėtina žyminis mokestis priteistinas iš atsakovės valstybei (CPK 96 straipsnis). Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 7 dalies nuostatas šioje byloje mokėtinas žyminis mokestis 75 Eur, todėl ši suma priteistina iš atsakovės valstybei.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės UAB „Nacionalinis ortopedijos centras“, įmonės kodas 303106111, ieškovei Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, 3330,78 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą 3330,78 Eur sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-08-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovės UAB „Nacionalinis ortopedijos centras“, įmonės kodas 303106111, valstybei 75 Eur žyminį mokestį. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
Teisėja Aušra Barškietytė