Civilinė byla Nr. e2S-2123-924/2019

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17248-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 

3.1.14.3.; 3.1.14.4.; 3.3.1.14.; 3.3.2.2.; 3.3.2.4.                                                        (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 17 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. F. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-27190-752/2019, kuria ieškovės ieškinys laikytas nepaduotu.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė V. F. teismui pateikė ieškinį atsakovėms K. S. ir Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, trečiajam asmeniui antstoliui R. S., prašydama priteisti iš atsakovių tą sumą, kurią dabar iš jos bando išieškoti R. S., t. y. 2 057,00 Eur už jų klaidą, bei kad atsakovės padengtų visų minėtų jos daiktų užsitęsusią neteisėtą panaudą – 20 000,00 Eur (el. b.l. 1). 

2.       Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 25 d. nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, konstatavęs, kad: ieškinyje nėra nurodyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 111 straipsnio 2 dalies 2 punkte reikalaujami duomenys – atsakovės ir trečiojo asmens kodas ar gimimo data, gyvenamosios vietos (buveinės) adresas; iš pateikto ieškinio turinio nėra aišku, kokį suinteresuotumą byla gali turėti ieškinyje nurodytas trečiasis asmuo – antstolis R. S.; ieškinyje turi būti nurodyta ieškinio suma, jeigu ieškinys turi būti įkainotas; nėra pateikta informacija dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas bei nuomonė dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, kai šalis pageidauja ją pateikti, informacija, ar byla bus vedama per advokatą; nėra pateikti duomenys apie sumokėtą žyminį mokestį. Be to, ieškovė įpareigota sukonkretinti ir aiškiai nurodyti reikalavimo dalyką ir faktinį pagrindą. Iš ieškinio turinio nėra aišku, nei kokioje byloje, nei kokie advokatai ieškovei teikė valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, kuo pasireiškė netinkamas advokato funkcijų įgyvendinimas. Negalima suprasti, kokius neteisėtus veiksmus atliko ir kokias konkrečiai V. F. teises pažeidė Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, kokiais konkrečiais advokatės K. M. veiksmais V. F. padaryta žala. Ieškinyje nenurodyta, kokiu pagrindu ir kokioje vykdomojoje byloje iš ieškovės yra išieškoma 2 057,00 Eur suma bei už kokių konkrečių daiktų panaudą reikalaujama 20 000,00 Eur sumos. Prie ieškinio nėra pateikti ieškinyje nurodytas aplinkybes patvirtinantys įrodymai (el. b.l. 31-33).

3.       Ieškovė 2019 m. spalio 30 d. teismui pateikė patikslintą ieškinį (el. b.l. 37-39).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 11 d. nutartimi ieškovės V. F. ieškinį laikė nepaduotu (el. b.l. 95-97).

5.       Teismas konstatavo, kad ieškovė tinkamai nepašalino nustatytų ieškinio trūkumų, susijusių su byloje dalyvaujančiais asmenimis. Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė atsakovės Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos juridinio asmens kodą ir buveinės adresą, tačiau atsakovės advokatės K. S. (M.) ir trečiojo asmens antstolio R. S. asmens kodų ir jų gyvenamųjų vietų adresų nenurodė, nurodydama tik darbovietę. Ieškovė nenurodė savo gyvenamosios vietos adreso, nurodė tik asmens kodą. Be to, patikslintame ieškinyje ieškovė, be pradiniame ieškinyje nurodytų atsakovų, atsakove nurodė ir Kauno apylinkės teismo teisėją V. J.. Teisėjos gyvenamosios vietos ieškovė taip pat nenurodė.

6.       Ieškovė nepašalino ir kitų nustatytų trūkumų: nenurodė ieškinio sumos, nors iš ieškinio turinio akivaizdu, kad ieškinys yra turtinis ir turi būti įkainotas; pagal reiškiamų turtinių reikalavimų sumą nesumokėjo įstatymo nustatyto dydžio žyminio mokesčio. Ieškovė prašė žyminio mokesčio sumokėjimą atidėti dėl sunkios materialinės padėties, tačiau jokių įrodymų apie savo sunkią turtinę padėtį nepateikė, todėl nėra pagrindo žyminio mokesčio sumokėjimą atidėti.

7.       Ieškovė nepašalino ir ieškinio trūkumų, susijusių su faktiniu ieškinio pagrindu ir ieškinio dalyku, o juos šalindama įnešė tik dar daugiau neaiškumo. Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad faktinis ieškinio pagrindas yra jos vardu išrašytos daiktų sąskaitos faktūros, o ieškinio dalykas yra tų daiktų susigrąžinimas. Tačiau nei pradiniame, nei patikslintame ieškinyje ieškovė minimų sąskaitų neišvardijo, jų turinio ir įrodomosios reikšmės bei sąsajumo su pareikštais reikalavimais neaptarė. Jokio reikalavimo atsakovėms advokatei K. S. ir Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl daiktų grąžinimo ieškovė nereiškia, iš advokatės K. S. reikalauja 20 000,00 Eur už tų daiktų (kokių – nenurodyta) panaudą ir susidėvėjimą. Ieškovė nepatikslino, kokiu pagrindu reiškiami minėti reikalavimai, nenurodė, kokiais konkrečiais advokatės K. S. ir Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veiksmais yra padaryta ieškovei žala, koks yra priežastinis ryšys tarp atsakovių veiksmų ir ieškovės reiškiamų reikalavimų bei jų dydžio. 

8.       Patikslintame ieškinyje suformuluotas reikalavimas teisėjai V. J. paimti iš G. B. ir sugrąžinti ieškovei išvardintus kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus yra naujas reikalavimas, kuris nebuvo nurodytas pradiniame ieškinyje. Šio reikalavimo pagrindas konkrečiai nenurodytas, tačiau iš patikslinto ieškinio turinio matyti, kad jis grindžiamas teisėjos šališkumu – advokatė K. S. dirbo advokato padėjėja pas teisėjos vyrą, todėl teisėja netinkamai vertino įrodymus, nagrinėdama civilinę bylą dėl iškeldinimo. Tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovės nurodytas aplinkybes, ieškovė nepateikė ir nenurodė, kas yra jos nurodytos informacijos šaltinis. Turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl teisėjo pareigų vykdymo, atlygina valstybė. Toks ieškinys turi būti pareiškiamas apylinkės teisme pagal valstybei atstovaujančios institucijos buveinę arba pagal ieškovo gyvenamąją vietą. Be to, dėl žalos atlyginimo negali būti kvestionuojami kitoje byloje priimti teismo procesiniai sprendimai. Ieškovė, nesutikdamas su teismo priimtais sprendimais, gali juos skųsti aukštesnės instancijos teismui. Aplinkybė, jog asmeniui priimtas nepalankus teismo sprendimas, savaime nereiškia, kad tokiais veiksmais buvo padaryta žala teisėjo veiksmais.

9.       Ieškovė nustatytų ieškinio trūkumų nepašalino, jos pateiktas patikslintas ieškinys turi ir kitų (naujų) šalintinų trūkumų.  

III. Atskirojo skundo argumentai

10.       Atskirajame skunde ieškovė V. F. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškinį priimti; iš antstolio R. S. išreikalauti apeliantės daiktų aprašymo video medžiagą, kur turi matytis už miegamojo durų kaboję jos prabangūs kailiniai (el. b.l. 93-94). 

11.       Atskirajame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė tinkamai nepašalino nustatytų ieškinio trūkumų, susijusių su byloje dalyvaujančiais asmenimis. Ieškovė iš esmės ieškinio trūkumus pašalino. Ieškovė nurodė faktines aplinkybes ir viską įrodė, nesugrąžinti jos daiktai yra aprašyti. Sužinoti teisėjos V. J. adreso ieškovė neturi galimybės.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

13.       Byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu, teisėtumo ir pagrįstumo.

14.       Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam esant pažeistas jo teises, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Ši teisė nėra absoliuti ir ją įgyvendinantis asmuo privalo laikytis įstatymu nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 115 straipsnio 3 dalį, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu nepašalina trūkumų, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-872-781/2019).

15.       CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111-114 str.), be to, ieškinyje turi būti nurodoma: 1) ieškinio suma, jeigu ieškinys turi būti įkainotas; 2) aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas); 3) įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vietą; 4) ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas); 5) ieškovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas; 6) informacija, ar byla bus vedama per advokatą; 7) ieškovo nuomonė dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, kai ieškovas pageidauja ją pateikti.

16.       Pirmosios instancijos teismas 2019 m. spalio 25 d. nutartyje, nustatydamas terminą ieškinio trūkumams pašalinti, ieškovei aiškiai ir konkrečiai nurodė šalintinus jos pateikto ieškinio trūkumus. Susipažinęs su bylos medžiaga, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad patikslintu ieškiniu apeliantė esminių 2019 m. spalio 25 d. nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų nustatytu terminu nepašalino.

17.       Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus ieškinyje turi būti nurodomas jo faktinis pagrindas (aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas) bei ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatytinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).

18.       Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog ieškovė nepašalino ieškinio trūkumų, susijusių su faktiniu ieškinio pagrindu ir ieškinio dalyku, o patikslintas ieškinys kelia dar daugiau neaiškumo.

19.       Kaip minėta, pirminiame ieškinyje atsakovėms K. S. ir Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, trečiajam asmeniui antstoliui R. S. ieškovė prašė priteisti iš atsakovių tą sumą, kurią dabar iš jos bando išieškoti R. S., t. y. 2 057,00 Eur už jų klaidą, bei kad atsakovės padengtų visų minėtų jos daiktų užsitęsusią neteisėtą panaudą – 20 000,00 Eur. Ieškinys grindžiamas aplinkybėmis dėl atsakovių netinkamai teiktų teisinių paslaugų, dėl ko ieškovės ieškinys buvo atmestas, o ieškovės daiktai iki šiol nėra jai grąžinti, jais naudojasi nežinomi asmenys.

20.       Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad faktinis ieškinio pagrindas yra jos vardu išrašytos daiktų sąskaitos faktūros, o ieškinio dalykas – tų daiktų susigrąžinimas. Tačiau patikslintame ieškinyje atsakovėms advokatei K. S. ir Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai reikalavimas dėl daiktų grąžinimo nėra pareikštas. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nei pradiniame, nei patikslintame ieškinyje jokios konkrečios sąskaitos nenurodytos, jų turinys, įrodomoji reikšmė bei sąsajumas su pareikštais reikalavimais neaptartas. Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad iš advokatės K. S. reikalauja 20 000,00 Eur už tų daiktų (kokių – nenurodyta) susidėvėjimą ir panaudą, o iš Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos reikalauja 2 057 Eur sumos (20 157 Eur suma nurodyta tikėtina dėl rašymo apsirikimo). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šalindama trūkumus, ieškovė nepatikslino, kokiu pagrindu reiškiami minėti reikalavimai, liko neaišku, kokiais konkrečiais advokatės K. S. ir Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veiksmais yra padaryta žala ieškovei, koks yra priežastinis ryšys tarp atsakovių veiksmų ir ieškovės reiškiamų reikalavimų bei jų dydžio. Be to, patikslintame ieškinyje papildomai pareikštas naujas reikalavimas – teisėjai V. J. paimti iš G. B. ir sugrąžinti ieškovei išvardintus kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus. Tačiau šio reikalavimo pagrindas konkrečiai nenurodytas, vien iš konteksto galima spręsti, kad jis grindžiamas teisėjos šališkumu, nes advokatė K. S. yra dirbusi advokato padėjėja pas teisėjos vyrą, todėl, ieškovės nuomone, nagrinėdama civilinę bylą dėl iškeldinimo, teisėja netinkamai vertino įrodymus. Tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių nurodytas aplinkybes, ieškovė nepateikė.

21.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiek ieškinyje, tiek patikslintame ieškinyje nurodytos aplinkybės yra abstrakčios, šalindama trūkumus ieškovė ieškinio pagrindo ir dalyko pakankamai nesukonkretino, bylos nagrinėjimo teisme ribos liko neaiškios, tokiu būdu apribojant tiek atsakovių teisę į teisminę gynybą, tiek galimybę teismui nustatyti galimos ieškovei padarytos žalos pagrindus ir jos dydį.

22.       Pažymėtina ir tai, kad turtiniuose ieškiniuose turi būti nurodoma ieškinio suma (CPK 135 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškinio suma nustatoma pagal ieškomą sumą, išreikalaujamojo turto rinkos vertę, bendrą išmokų ar davinių sumą, reikalaujamą priteisti sumą ir kt. (CPK 85 straipsnis). Analizuojant šias CPK normas dėl turtinio ieškinio kriterijų, darytina išvada, kad turtiniu (įkainojamuoju) ieškiniu laikytinas ieškinys, kuriuo prašoma tiesiogiai priteisti turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. gegužės 27 d. 3K-3-264/2011).

23.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad ieškovės ieškinys yra turtinis, todėl pritartina ir skundžiamos nutarties išvadoms, jog ieškovė nepašalino ir kitų nustatytų ieškinio trūkumų – nenurodė ieškinio sumos, nes turtinis ieškinys turi būti įkainotas (CPK 135 str. 1 d. 1 p.).  

24.       Atkreiptinas dėmesys, kad viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Taigi, žyminio mokesčio institutu siekiama, kad teise kreiptis į teismą būtų naudojamasi atsakingai ir ja nepiktnaudžiaujant, o teisminis procesas būtų paskutinė priemonė (lot. ultima ratio).

25.       Turtiniai (įkainojamieji) ieškiniai apmokestinami proporciniu žyminiu mokesčiu, kurio dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio kainos (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Ieškovei nenurodžius ieškinio sumos, nėra galimybės spręsti, kokio dydžio žyminis mokestis turi būti sumokėtas už jos pareikštus turtinio pobūdžio reikalavimus. Apeliantė, šalindama ieškinio trūkumus, įrodymų, patvirtinančių įstatymo nustatyto dydžio žyminio mokesčio sumokėjimą, teismui nepateikė, tačiau pareiškė prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą dėl susidariusios sunkios materialinės padėties.

26.       CPK 84 straipsnyje numatyta, kad teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.

27.       Žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, todėl šio instituto taikymas yra tikslingas tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau bus pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Tokiu būdu asmeniui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo surinkti reikiamą sumokėti sumą. Šios nuostatos yra laikomasi ir teismų praktikoje, kurioje numatyta, kad jeigu asmens turtinė padėtis žyminio mokesčio mokėjimo metu yra komplikuota, bet yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė padėtis gali pagerėti, žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-571-178/2016; 2016 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2052-302/2016; 2017 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1286-236/2017). Taigi, prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymus, kad sprendimo priėmimo dienai jis žyminį mokestį, jei ieškinys bus atmestas, turės galimybę sumokėti (CPK 84 str., 178 str.).

28.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė, prašydama atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, nepateikė jokių įrodymų apie savo turtinę padėtį, todėl atidėti ieškovei žyminio mokesčio sumokėjimą nėra pagrindo. Ieškovei įstatymo reikalaujamų įrodymų nepateikus teismas neturi galimybės vertinti ieškovės turtinę padėtį ir spręsti dėl žyminio mokesčio atidėjimo būtinumo.

29.       Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta iš esmės pagrįstomis ir skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties išvadas dėl ieškinio trūkumų, susijusių su byloje dalyvaujančiais asmenimis. 

30.       Kaip minėta, patikslintame ieškinyje reiškiamas reikalavimas Kauno apylinkės teismo teisėjai V. J.. Pažymėtina, kad teismui priskirti specialūs įgalinimai lemia ir poreikį įstatymuose įtvirtinti teisėjams ir teismams suteikiamas veiklos garantijas, kurios realiai užtikrintų jų nepriklausomumą, tame tarpe ir imunitetus. Imunitetai teisėje paprastai suprantami kaip atsakomybės netaikymas. Imunitetai teisingumo vykdymo procesinę veiklą įgyvendinantiems teisėjams ir teismams turi būti taikomi tokia apimtimi, kad užtikrintų realų teismų bei teisėjų nepriklausomumą, sudarytą sąlygas teisėjams tinkamai atlikti pareigas, o teismams įgyvendinti jiems priskirtas funkcijas. Teisėjo imunitetą nuo civilinės atsakomybės, jam einant teisėjo pareigas, įtvirtina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio nuostatos. CK 6.272 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyta, kad žalą (turtinę ir neturtinę), atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Tuo atveju, kai vykdydamas teisėjo pareigas žalą teisėjas padaro tyčiniais veiksmais, valstybė, atlyginusi padarytą žalą, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iš teisėjo įstatymų nustatyta tvarka išieškoti įstatymų nustatyto dydžio sumas (CK 6.272 str. 4 d.). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad visais atvejais dėl teisėjo ar teismo veiksmais civilinio proceso srityje padarytos žalos atlyginimo yra atsakinga valstybė, o ne teisėjas ar teismas, kurie tik veikia valstybės vardu. Todėl valstybė, o ne teisėjas ar teismas turi būti traukiamas atsakovu pagal ieškinį dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nurodė, kad, vadovaujantis LR Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ 3.22.2 punktu, bylose dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų atlyginimo, valstybei atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.

31.       Nurodytos aplinkybės yra reikšmingos ir sprendžiant klausimą dėl bylos teismingumo, kadangi pagal CPK 29 straipsnio, 30 straipsnio 7 dalies nuostatas toks ieškinys pareiškiamas pagal valstybei atstovaujančios institucijos buveinę arba gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą. 

32.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad visais atvejais teismas atitinkamų duomenų apie byloje dalyvaujančius duomenis nenurodymą turi įvertinti, remdamasis CPK 115 straipsnio 4 dalyje nurodytu kriterijumi, t. y., ar tų duomenų trūkumas yra esminė kliūtis tolesnei proceso eigai, pavyzdžiui, ar dėl asmens kodo nenurodymo yra rizika netinkamai identifikuoti byloje dalyvaujantį asmenį.

33.       Pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktą procesiniame dokumente, taigi ir ieškinyje, be kitų duomenų, privalo būti nurodyta fizinio asmens gyvenamoji vieta. Sutiktina, kad nagrinėjamu atveju ieškovė šio 2019 m. spalio 25 d. nutartyje nurodyto trūkumo nepašalino. Pažymėtina, kad ieškovės gyvenamoji vieta yra viena iš sąlygų, jeigu ieškovė norėtų pasinaudoti CPK 30 straipsnio 7 dalyje numatyta teismingumo pagal ieškovo pasirinkimą galimybe, kai ieškinys dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teismo ar teisėjo veiksmų, gali būti reiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą.

34.       Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė atsakovių – fizinių asmenų bei trečiojo asmens vardus ir pavardes, jų darbovietes, taigi, pateikė duomenis, sudarančius galimybę šiuos byloje dalyvaujančius asmenis identifikuoti. Šių asmenų asmens kodų ieškovė negalėjo žinoti, be to, jų nenurodymas, šiuo atveju, nėra esminis ieškinio trūkumas, užkertantis kelią bylos iškėlimui teisme. Tačiau pažymėtina, kad pastaroji aplinkybė dėl tam tikrų ieškinio netikslumų pašalinimo nekeičia esmės dėl skundžiamos pirmosios instancijos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo.

35.       Nustačius aukščiau nurodytas aplinkybes, tenkinti apeliantės prašymą dėl vaizdo medžiagos iš antstolio išreikalavimo netikslinga.

36.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyti ieškinio trūkumai, ir skundžiamos nutarties ieškinį laikyti nepaduotu turinį, išanalizavęs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes bei jomis grindžiamus reikalavimus, konstatuoja, kad tokio pobūdžio ieškinio trūkumų, kuriuos nustatė pirmosios instancijos teismas, tinkamas neįvykdymas sudarė teismui pagrindą ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti ieškovei CPK 115 straipsnio 3 dalies pagrindu. Todėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :        

Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                                                Edvardas Paliokas