Baudžiamoji byla Nr. 1-426-927/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33351-2017-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2; 1.2.4.4.2.3; 1.1.7.2.4; 1.1.7.2.5; 1.1.10.1; 2.3.6.

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Bagdonienė,

sekretoriaujant Irenai Adamovič,

dalyvaujant: prokurorui Jonui Selilioniui,  

kaltinamajam A. S. (A. S.), 

nukentėjusiai R. S.,

vertėjaujant Galinai Tijūnelienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

A. S. (A. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini).), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, besimokančio, administracine tvarka baustas, neteistas

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) ir 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą,

n u s t a t ė:

A. S. smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui ir nesunkiai sutrikdė jo sveikatą, o būtent jis:

1. 2017 m. liepos 2 d. apie 13.00 val., būdamas namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo motiną R. S., tyčia dešine ranka sugriebė šiai už gerklės ir smaugė, o po to stūmė nukentėjusiąją į sieną, dėl ko ši susitrenkė dešinę ranką, taip padarydamas nukentėjusiajai R. S. dešinio žasto, kairio dilbio poodines kraujosruvas, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje;

2. 2017 m. liepos 3 d. apie 12.00 val., būdamas namuose, (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo motiną R. S., tyčia virtuvėje savo galva trenkė šiai į galvą, po to įsirėmė savo galva nukentėjusiajai į kaktą ir pradėjo stumti link durų, bei abiejų rankų delnais trenkė nukentėjusiajai į krūtinę, šiais savo veiksmais A. S. sukėlė R. S. fizinį skausmą,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje;

3. 2018 m. lapkričio 20 d. apie 7.00 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš savo mamą R. S., tyčia pastūmė šią į nugarą, taip sukeldamas fizinį skausmą, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), tyčia 1 kartą kumščiu trenkė R. S. į kairį skruostą, taip padarydamas poodinę kraujosruvą veido kairėje pusėje ir skeveldrinį kairiojo žandinio ančio sienelių lūžimą, kuris vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Kaltinamasis A. S. kaltu padaręs jam inkriminuotas veikas prisipažino visiškai ir teisme paaiškino, kad nepamena dėl ko 2017 m. liepos 2 d. įvyko konfliktas, dėl kažko susinervino, tačiau dėl ko tiksliai - nepamena. Gal mama kažko paprašė, kilo konfliktas, pradėjo pyktis. Stūmė mamą link sienos, bet neprisimena už ko buvo ją paėmęs. Buvo ir antras įvykis, tačiau jo jau nepamena, nes viskas vyko 2017 metais. 2018 m. lapkričio 20 d. sudavė mamai iš delno, nes jam užlaužė pirštą, todėl iš inercijos jai sudavė.  Patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad savo kaltę pripažįsta visiškai ir labai gailisi. Po tėvų skyrybų jo santykiai su mama labai pablogėjo. 2017-07-02 jis erzino seserį, o mama pradėjo jį mokyti elgesio, nervintis. Tada jis, susinervinęs paėmė mamai už gerklės ir laikė, tada ją pastūmė link sienos. Kitą dieną, t.y. 2017-07-03 mama vėl zirzė, įvyko konfliktas, kurio metu jis savo galva sudavė mamai į galvą, o po to abiejų rankų delnais sudavė jai į krūtinę (b.l. 39, 46). 2018-11-20 barnio su mama metu jis vėl nesusitvardė ir vieną kartą kumščiu trenkė mamai į kairį skruostą, kliudė ir nosį, mamai pradėjo bėgti kraujas. Pradėjo atlyginti civilinį ieškinį, dirba ir mokosi, dėl nusikaltimų gailisi (b.l. 120, 184-185). 

Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka. 

Be kaltinamojo A. S. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamas veikas teismo nustatytomis aplinkybėmis, įrodyta ir kitais byloje surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais:

1. Dėl nusikalstamų veikų (2017 m. liepos 2 d. ir 3 d.) numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje. 

- nukentėjusios R. S. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2017 m. liepos 2 d. jai būnant namuose, apie 13.00 val. A. S. pradėjo įžeidinėti įvairiais necenzūriniais žodžiais savo mažametę seserį V. S., gim. (duomenys neskelbtini) dėl to ji pradėjo sūnų drausminti ir prašė nusiraminti. Andrejus į jos prašymus nereagavo ir toliau elgėsi agresyviai. Po kurio laiko ji su dukra susiruošė į miestą ir A. pradėjo reikalauti, kad ji ir šį pasiimtų, tačiau ji pasakė, kad šis niekur nevažiuos. Išgirdęs jos neigiamą atsakymą A. pradėjo jai užstoti kelią ir duris tarp kambarių bei reikalauti pasiimti šį kartu. Ji nesutiko, tada A. dešine ranka griebė jai už kaklo ir pradėjo smaugti. Ar šis tuo metu ką nors sakė, ji neatsimena. Po to sūnus stūmė ją į sieną. Ji atsitrenkė bei stipriai susimušė dešinę ranką. Tada ji pasakė, kad iškvies policiją, A. apsiramino ir daugiau nieko nedarė, o ji išsiruošė į miestą kartu su savo mažamete dukra. Kitą dieną, t. y. 2017 m. liepos 3 d. apie 11.00 val. A. atsikėlęs iš ryto elgėsi agresyviai, vėl pradėjo įžeidinėti įvairiais necenzūriniais žodžiais savo seserį, o ji žodžiais pradėjo raminti sūnų, tačiau šis nenusiramino ir toliau elgėsi agresyviai. Ji nuėjo į virtuvę, iš paskos atėjo A. ir pradėjo jai nurodinėti, kas pas juos gali ateiti, o kam šis draudžia pas juos lankytis bei pradėjo mėtyti maisto produktus ant žemės. Ji pasakė, kad šis jai nenurodinės kas gali ateiti ir tada sūnus priėjęs prie jos, galva trenkė jai į galvą. Po to įrėmė savo galvą jai į kaktą pradėjo stumti link durų sakydamas: „Ką tu man padarysi?". Taip pat abejomis rankomis delnais trenkė jai į krūtinę ir ją stūmė į sieną. Ji atsitrenkė į sieną ir A. atsitraukė, ji iškvietė policiją. 2017 m. liepos 2 d. įvykio metu, ji patyrė sužalojimus, o 2017 m. liepos 3 d., juto fizinį skausmą. Po abiejų įvykių ji į medikus nesikreipė, į ligoninę nevažiavo. Sūnus jos atsiprašė, pažadėjo, kad daugiau taip nesielgs. Ji su savo sūnumi susitaikė, jokių pretenzijų neturi. Civilinio ieškinio nereikš (b. l. 20 - 21; 26);

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2172/2017(01) nurodyta, kad R. S. nustatytos dešinio žasto, kairio dilbio poodinės kraujosruvos, padarytos kietu buku daiktu (daiktais) galimai prieš 4-6 paras iki apžiūros. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti kūno sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Atsižvelgiant į sužalojimų morfologinį vaizdą, jų lokalizaciją, padarymo mechanizmą, neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ir tiriamajai nugriuvus bei minėtomis kūno sritimis kontaktavus su kietu buku daiktu (daiktais) ar paviršiumi (b. l. 24);

- 2017 m. liepos 3 d. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje nustatymo, kuriuo užfiksuotos įvykio aplinkybės atitinka įtariamojo ir nukentėjusiosios parodymuose nurodytas aplinkybes (b. l. 6-7);

- 2017 m. liepos 3 d. apžiūrėta įvykio vieta, t. y. gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini)  (b. l. 8-13);

2. Dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

- nukentėjusios R. S. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2018 m. lapkričio 20 d. apie 7:00 val., (duomenys neskelbtini), tarp jos ir sūnaus įvyko žodinis konfliktas. Po konflikto ji atjungė namuose internetą ir išėjo kartu su mažamete dukra į lauką. Priėjus prie namo adresu (duomenys neskelbtini), iš nugaros pribėgęs sūnus ją pastūmė į nugarą. Ji nuėjo toliau. Sūnus ėjo šalia ir prie namo adresu (duomenys neskelbtini), paėmė už jos rankinuko, kurį ji laikė dešinėje rankoje bei pasakė, kad grąžintų internetinį blokelį. Ji pasakė, kad ne, ir sūnus vieną kartą trenkė jai į kairės pusės skruostą. Savo veiksmais sūnus sukėlė jai fizinį skausmą. Iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Ji buvo išvežta į Lazdynų ligoninę. Civilinio ieškinio nereikš (b. l. 71; 103-106).

- 2018 m. lapkričio 20 d. apžiūrėta įvykio vieta, esanti priešais pastatą, adresu (duomenys neskelbtini)., bei apie 50 m atstumas iki pastato, esančio (duomenys neskelbtini) Apžiūrėjus šią teritoriją pėdsakų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti nerasta (b. l. 71-74);

- 2019 m. sausio 7 d. medicininių dokumentų apžiūros protokolu, kuriuo užfiksuota, kad  R. S. nustatyta poodinė kraujosruva veido kairėje pusėje ir skeveldrinis kairiojo žandinio ančio sienelių lūžimas, kuris atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl jo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui. Sužalojimas padarytas ne mažiau kaip 1 kieto buko daikto smūginiu poveikiu per veido kairę pusę (b. l. 108);

- 2018 m. lapkričio 20 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriuo užfiksuota, kad smurtą patyręs asmuo - R. S., paaiškino, jog smurtas pasireiškė fizinio skausmo sukėlimu, t. y. su kumščiu sudavė į veido sritį (iš R. S. nosies bėgo kraujas). Smurtu įtariamas asmuo įvykio vietoje paaiškino, kad įvyko žodinis konfliktas, po to nesusilaikė ir sudavė R. S. į veidą (b. l. 85-86);

- alkoholio matuoklio rezultatais, kuriais užfiksuota, kad 2018 m. lapkričio 20 d. 8:55 val. A. S. buvo nustatytas blaivumas - 0,00 promilės alkoholio (b. l. 111).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad A. S. padarė įstatymo uždraustas nusikalstamas veikas – 2017 m. liepos 2 d. apie 13.00 val., būdamas namuose, žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo motiną R. S., tyčia dešine ranka sugriebė šiai už gerklės ir smaugė, o po to stūmė nukentėjusiąją į sieną, dėl ko ši susitrenkė dešinę ranką, taip padarydamas nukentėjusiajai R. S. dešinio žasto, kairio dilbio poodines kraujosruvas, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. 2017 m. liepos 3 d. apie 12.00 val., būdamas namuose, žodinio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo motiną R. S., tyčia virtuvėje savo galva trenkė šiai į galvą, po to įsirėmė savo galva nukentėjusiajai į kaktą ir pradėjo stumti link durų, bei abiejų rankų delnais trenkė nukentėjusiajai į krūtinę, šiais savo veiksmais A. S. sukėlė R. S. fizinį skausmą. 2018 m. lapkričio 20 d. apie 7.00 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš savo mamą R. S., tyčia pastūmė šią į nugarą, taip sukeldamas fizinį skausmą, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) tyčia 1 kartą kumščiu trenkė R. S. į kairį skruostą, taip padarydamas poodinę kraujosruvą veido kairėje pusėje ir skeveldrinį kairiojo žandinio ančio sienelių lūžimą, kuris vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teismas šias išvadas daro įvertindamas kaltinamojo A. S. parodymus, nukentėjusiosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kitus teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus. Kaltinamasis A. S. teisiamojo posėdžio metu, pripažino padaręs nusikalstamas veikas, patikslino, kad 2018-11-20 mamai į veidą smūgį sudavė kumščiu (ne delnu), dėl nusikaltimų nuoširdžiai gailisi. Jo nurodytas aplinkybes patvirtina nukentėjusios parodymai. Taip pat A. S. kaltę patvirtina tarnybiniuose pranešimuose, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys.

Kvalifikuojant kaltinamojo veiksmus pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Kvalifikuojant kaltinamojo veiksmus pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. Taigi, nusikalstamų veikų padarymo metu kaltinamas smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą ir nesunkiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui – motinai R. S., jų santykis atitinka artimo giminaičio sąvoką, kaip ji apibrėžta BK 248 straipsnio 1 dalyje. Teismas daro išvadą, kad tarp A. S. atliktų smurtinio pobūdžio veiksmų ir kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama A. S. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Todėl A. S. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) ir 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Dėl bausmės

Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę atsižvelgtina į tai, kad padaryti du nesunkūs (BK 140 str. 2 d.) ir vienas apysunkis nusikaltimai (BK 138 str. 2 d. 3 p.), į jų padarymo aplinkybes, į kaltės formą – tiesioginę tyčią. Individualizuodamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, teismas įvertina kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tai, kad atlygino dalį žalos Vilniaus teritorinei ligonių kasai (b.l 179-182). Kartu atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, iš kurių matyti, kad nors kaltinamasis neteistas (b. l. 140-141), tačiau jo atvižlgiu nutraukus ikiteisminį tyrimą dėl pirmesnių dviejų veikų kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (b.l. 57-58), jis ir vėl naudojo smurtą prieš savo motiną, administracine tvarka baustas (b. l. 142-143). Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad gailisi dėl savo padarytų veiksmų, mokosi ir dirba, pasižada ateityje taip nebesielgti, atsiprašė nukentėjusios, kaip minėta, dalį žalos atlygino ir yra sudaręs sutartį dėl žalos atlyginimo. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje numatyti bausmės tikslai, įskaitant ir galimybės ateityje daryti nusikalstamas veikas apribojimas, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijose už padarytas veikas numatytas bausmes – areštą ir laisvės atėmimą, jų dydį parenkant mažesnį, nei įstatyme numatyti bausmės vidurkiai.

BK 63 straipsnio 4 dalis įpareigoja teismą, bendrinant bausmes iš dalies sudedant, nurodyti pridedamos bausmės dalies parinkimo motyvus. Parenkant konkretų bausmių bendrinimo būdą ir nurodant pridedamos bausmės dalies motyvus, teismas pažymi, kad A. S. nusikalstamos veikos padarytos prieš šeimos narį – motiną, dėl mažareikšmių motyvų, jas skiria mažas laiko tarpas, todėl bausmės bendrintinos iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį už kitą nusikalstamą veiką, kuri parinktina artima įstatymo numatytam minimumui.

Atsižvelgiant į tai, jog byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu ir kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, taikytinas BK 64 1 straipsnis ir galutinė bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atsižvelgiant į aptartas kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes (dirba, mokosi, pradėjo atlyginti žalą, yra jauno amžiaus ir kritiškai vertina savo elgesį), teismas daro išvadą, jog A. S. atžvilgiu bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo. Spręstina, kad laisvės atėmimo bausmė su jos vykdymo atidėjimu kaltinamajam A. S. padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Kaip minėta, A. S. šiuo metu mokosi ir dirba. Laisvės atėmimo bausmės skyrimas, jos vykdymą atidedant atitinka teisingumo principą ir yra pakankama priemonė ne tik nubausti jį už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo ateityje. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamojo A. S. atžvilgiu taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos ir jam skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas 1 (vienerių) metų 6 mėnesių laikotarpiui, paskiriant BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 6 punktuose numatytus įpareigojimus – visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 113-114), palinktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Dėl civilinio ieškinio 

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis su civiliniu ieškovu – Vilniaus teritorine ligonių kasa pasirašė sutartį dėl žalos atlyginimo (b.l. 179-180) ir atlygino dalį žalos (b.l. 181-182), procesas dalyje dėl civilinio ieškinio dėl 1817,60 eurų priteisimo žalos atlyginimui iš kaltinamojo A. S. už nukentėjusios R. S. gydymą nutrauktinas ir tvirtintina Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartis (BPK 113 str. 2 d., (duomenys neskelbtini) str. 3 d.).

Teismas, vadovaudamasis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, 291 straipsnio 1 dalimi, 303 straipsnio 2 dalimi,

n u s p r e n d ž i a:

A. S. (A. S.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos) ir 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir skirti:

-       už BK 140 straipsnio 2 dalį (epizodas 2017-07-02) - 20 parų areštą;

-       už BK 140 straipsnio 2 dalį (epizodas 2017-07-03) - 30 parų areštą;

-       už BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą – 1 (vienerių) metų 2 mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir galutinę subendrintą bausmę skirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nuteisti A. S. (A. S.) laisvės atėmimu 10 mėnesių.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6 punktais, bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų 6 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant A. S. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Procesą dalyje dėl civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinio nutraukti.

Patvirtinti 2019 m. vasario 1 d. Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį, pagal kurią A. S. (A. S.) per 24 mėnesius nuo sutarties pasirašymo įsipareigoja sumokėti 1817,60 eurus, mokant periodinėmis įmokomis kas mėnesį po 75 eurus (pirmosios įmokos suma – 92,60 eurai) į civilinio ieškovo nurodytą sąskaitą.

  Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Jolanta Bagdonienė