Civilinė byla Nr. 2S-909-254/2021

       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02985-2021-9

       Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.4.5

        (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 13 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą ir civilinę bylą,

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas S. J. pateikė teismui pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriame prašo 2000 m. vasario 21 d. žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. P19/2000-0161, sudarytą tarp Kauno apskrities viršininko administracijos ir V. B., pripažinti niekine ir negaliojančia. Nurodo, kad pareiškėjo tėvas A. J. iš Kauno miesto savivaldybės 1924 metais išsinuomojo 1 470 m2 žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (prieš pernumeravimą Nr. 9)/ (duomenys neskelbtini) ir pasistatė gyvenamąjį namą. 1934 metais minėtą sklypą išsipirko. Kadangi sklype buvo du gyvenamieji namai, A. J. 1948 metais pardavė namą A. P., o 1950 metais žemės pasidalinimo sutartimi pasidalino sklypą tokia tvarka – A. J. – 1 140 m2, A. P. – 300 m2. 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Aukščiausioji Taryba atstatė nuosavybės teises į visą iki okupacijos turėtą turtą. A. P. buvo žemės ploto naudotoja ir neturėjo jokių nuosavybės teisių. Pagal VĮ Registrų centras duomenis 1940-1990 m. kovo 11 d. žemės sklypai pagal pasidalinimo sutartis nebuvo registruojami, todėl sklypas kaip atskiras vienetas neegzistavo. Pagal Kauno m. žemėtvarkos sk. duomenis šį sklypą išsipirko V. B. iš Kauno apskrities, kaip valstybės nuosavybę, pagal 2000 m. vasario 21 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. P19/2000-0161. Tačiau sklypas yra privati nuosavybė, VĮ Registrų centras jis nėra įregistruotas kaip valstybės nuosavybė, todėl valstybinės institucijos negali šiuo turtu disponuoti. Ginčijamas sandoris nėra patvirtintas notariškai. Kadangi žemės plotas (duomenys neskelbtini) įregistruotas V. B. vardu, nepanaikinus 1934 metų registracijos, susidarė situacija, kai viename žemės sklype atsirado du savininkai ir dvi teisinės registracijos.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. kovo 5 d. nutartimi nustatė S. J. 7 dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.

3.       Teismas, susipažinęs su S. J. pareiškimu, sprendė, kad jis neatitinka tokiam procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų. Pareiškėjas teikia dokumentą, įvardydamas jį pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tačiau pareikštas reikalavimas nėra susijęs nei su vienu iš CPK 444 straipsnyje nurodytų pagrindų. Pats juridinio fakto nustatymo pagrindas yra grindžiamas tuo, kad nustatomi faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Iš pareiškimo dalyko matyti, kad jis negali būti nagrinėjamas ypatingąja teisena, kadangi ypatingoji teisena skirta nagrinėti byloms, kuriose nėra sprendžiami ginčai dėl teisės. Dėl pareikšto reikalavimo turinio teismas pateiktą dokumentą kvalifikavo kaip ieškinį, kuris nagrinėtinas teisme ginčo teisena CPK XIV skyriuje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nurodytas procesinio dokumento pobūdis ir dalykas nurodomi netinkamai.

4.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, teikdamas pareiškimą, nenurodė ieškinio sumos, nuo kurios skaičiuotinas žyminio mokesčio dydis. Atsižvelgiant į tai, teismas įpareigojo pareiškėją nurodyti ieškinio sumą, sumokėti žyminio mokesčio dydį, atitinkantį CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, bei pateikti įrodymus apie sumokėjimą teismui.

5.       Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog į 304 m2 žemės sklypą (duomenys neskelbtini), pradėtos jo nuosavybės teisės atkūrimo procedūros Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ bei Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pagrindu, todėl neaišku, ar pareiškimo/ieškinio, kuriuo prašoma pripažinti negaliojančia sutartį, patenkinimas galėtų sukelti materialines teisines pasekmes, ar turėtų įtakos jo nuosavybės teisių pasikeitimui parduoto žemės sklypo atžvilgiu. Taigi nepateikti įrodymai, patvirtinantys ieškinio dalyką. Nesant šių įrodymų, neįmanoma patikrinti, ar pateiktas reikalavimas gali būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka.

6.       Teismas sprendė, kad pareiškimas neatitinka ir kitų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų – nenurodomos ginčo šalys (atsakovai, tretieji asmenys), jų procesinės padėtys, gyvenamosios vietos, kiti pareiškėjui žinomi procesinių dokumentų įteikimo adresai, procesinių dokumentų įteikimo dalyvaujančiam asmeniui byloje būdas.

III.       Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7.       Atskiruoju skundu pareiškėjas S. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 5 d. nutartį ir priimti naują sprendimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.       Teismas neteisingai įvardijo paduotą pareiškimą kaip ieškinį, kadangi pareiškime nėra prašoma taikyti materialinės teisės nuostatas, o prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.

1.2.       Pareiškime faktinės aplinkybės yra nurodytos aiškiai ir motyvuotai – 0,1470 ha žemės plotas (duomenys neskelbtini) yra pirktas iš Kauno miesto savivaldybės 1934 metais, iki šio momento jokių pokyčių dėl nekilnojamojo turto išėmimo iš privataus valdymo nėra įvykę ir registre įregistruota. 2000 metais sklypas 0,0304 ha yra išeliminuotas iš bendro ploto ir parduotas kitam fiziniam asmeniui be savininko žinios ir sutikimo pagal ginčijamą sutartį.

1.3.       Teismo nutartyje nustatyta sąlyga pašalinti trūkumus, tačiau nėra nurodyta, kokius konkrečius trūkumus reikalinga pašalinti/taisyti.

1.4.       Teismas neteisingai taikė CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kadangi juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas, ypač dėl dokumento galiojimo nustatymo, nėra materialinės teisės objektas ir šiuo atveju negalima nustatyti žyminio mokesčio dydžio. Pareiškėjas yra sumokėjęs 50 Eur žyminį mokestį pagal CPK 80 straipsnio 9 dalį.

1.5.       1995 m. gruodžio 2 d. Kauno miesto valdybai buvo pristatyti visi reikiami dokumentai – žemės nuosavybės, giminystės ir pilietybę patvirtinantys dokumentai. 1995 m. žemės plotas 0,1170 ha dydžio pagal Kauno valdybos potvarkį Nr. 144-v yra suteiktas neatlygintinai jo buvimo vietoje ir tais pačiais metais įregistruotas registre. Nuosavybės teisės į visą 0,1470 ha plotą jo buvimo vietoje nėra nutrūkusios ir turi tęstinumą, todėl nėra reikalinga turto atstatymo procedūra.

1.6.       Pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nėra ieškinys, todėl nėra nurodytas atsakovas ar trečiasis asmuo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų

8.       Kartu su atskiruoju skundu pareiškėjas (ieškovas) S. J. pateikė naujus įrodymus – 2005 m. spalio 26 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymą apie nekilnojamąjį turtą, 2003 m. liepos 10 d. Kauno apskrities archyvo pažymėjimą.

9.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

10.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjo (ieškovo) pateikti nauji įrodymai yra aktualūs sprendžiant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą ir vertinant atskirojo skundo argumentus, šių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, pateiktus įrodymus priima, prideda prie bylos ir vertina spręsdamas ginčo klausimą.

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės 

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

12.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjui (ieškovui) S. J. nustatytas terminas ieškinio (pareiškimo) trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl ieškinio (pareiškimo) trūkumų

13.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad viena pagrindinių žmogaus teisių garantijų yra jo teisė kreiptis į teismą. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Šios tvarkos nesilaikymas sukelia procesinių teisinių padarinių – civilinė byla neiškeliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų procesiniuose įstatymuose nustatytų procesinių dokumentų reikalavimų.

14.       CPK 115 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, bet ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

15.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas (ieškovas) S. J. pateikė teismui pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriame prašo 2000 m. vasario 21 d. žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. P19/2000-0161, sudarytą tarp Kauno apskrities viršininko administracijos ir V. B., pripažinti niekine ir negaliojančia. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė pareiškėjui 7 dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos ieškinio trūkumams pašalinti – tinkamai nurodyti procesinio dokumento pobūdį ir dalyką, ieškinio sumą, nuo kurios skaičiuotinas žyminio mokesčio dydis, sumokėti žyminį mokestį ir pateikti įrodymus apie jo sumokėjimą, nurodyti ginčo šalis (atsakovai, tretieji asmenys), jų procesines padėtis, gyvenamąsias vietas, kitus pareiškėjui žinomus procesinių dokumentų įteikimo adresus, procesinių dokumentų įteikimo dalyvaujančiam asmeniui byloje būdus, pateikti įrodymus, kad į ginčo žemės sklypą pradėtos nuosavybės teisės atkūrimo procedūros.

16.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje 2021 m. kovo 5 d. nutartyje nurodė, kad pareiškėjo S. J. pareikštas reikalavimas nėra susijęs nei su vienu iš CPK 444 straipsnyje nurodytų pagrindų. Iš pareiškimo dalyko matyti, kad jis negali būti nagrinėjamas ypatingąja teisena, kadangi ypatingoji teisena skirta nagrinėti byloms, kuriose nėra sprendžiami ginčai dėl teisės. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo pateiktą dokumentą teismas kvalifikavo kaip ieškinį, kuris nagrinėtinas teisme ginčo teisena CPK XIV skyriuje nustatyta tvarka. Apeliantas S. J. atskirajame skunde su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais nesutinka ir teigia, kad teismas neteisingai įvardijo paduotą pareiškimą kaip ieškinį, kadangi pareiškime nėra prašoma taikyti materialinės teisės nuostatas, o prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.

17.       Pažymėtina, kad CPK nuostatos numato dvi civilinių bylų teisenas – ginčo ir ypatingąją. Ginčo teisena nuo ypatingosios teisenos skiriasi pirmiausia tuo, kad joje visuomet dalyvauja dvi šalys – ieškovas ir atsakovas (-ai), kurių teisinis interesas nagrinėjamos bylos baigtimi yra skirtingas. Tuo tarpu ypatingoji teisena yra vienašalė teisena, kurioje dalyvauja pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys (asmenys, su kurių teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla), kurie, skirtingai nei atsakovai ieškinio teisenos bylose, nėra tie asmenys, į kuriuos tiesiogiai nukreiptas asmens, kuris kreipėsi į teismą, reikalavimas, nors jų teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi gali ir skirtis nuo pareiškėjo. Ypatingosios teisenos bylose reiškiami prašymai ir reikalavimai paprastai reiškiami ne kitam proceso dalyviui, o bylą nagrinėjančiam teismui, kuris nagrinėja bylą vadovaudamasis principais, priešingais principams, taikomiems ieškinio teisenos bylose.

18.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo konkrečiu atveju faktinis pareiškimo pagrindas patvirtina byloje jau esantį ginčą dėl teisės, kuris negali būti išspręstas ypatingosios teisenos tvarka per juridinio fakto nustatymą. Pastebėtina, kad bylos dėl juridinio fakto nustatymo nagrinėjamos teisme tik tuomet, jeigu yra visos CPK 444, 445 ir 447 straipsniuose nurodytos sąlygos, sudarančios prielaidas kreiptis į teismą CPK V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka. Nesant bent vienos iš šių aplinkybių, byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo negali būti nagrinėjama teisme. Apelianto S. J. atskirojo skundo argumentai, kad jis pareiškime aiškiai nurodė faktines aplinkybes ir ko siekia – 2000 m. vasario 21 d. žemės pirkimo–pardavimo sutarties Nr. P19/2000-0161, sudarytos tarp Kauno apskrities viršininko administracijos ir V. B., pripažinimo niekine ir negaliojančia, todėl jo pareiškimas atitinka CPK nustatytus pareiškimo dėl juridinio fakto nustatymo reikalavimus, nesudaro pagrindo išvadai, kad toks reikalavimas gali būti teisme nagrinėjamas pagal ypatingosios teisenos taisykles.

19.       Pažymėtina, kad apeliantas S. J. klaidingai sutapatina CPK 444 straipsnio 2 dalyje nurodytų juridinių faktų nustatymą, kuomet teismo sprendimu yra tik patvirtinamas praeityje neabejotinai buvęs (egzistavęs) teisinis santykis, dėl kurio patvirtinimo nėra išlikę dokumentų ir jie negali būti atkurti kita nei teismine tvarka, su civilinių teisių gynimo būdais, išvardintais CK 1.138 straipsnyje. Antai jo procesiniame dokumente (ieškinyje) nėra įrodinėjama, kad jis yra įgijęs nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypą, tačiau šią aplinkybę patvirtinantys dokumentai nėra išlikę, todėl tokį juridinį faktą reikėtų patvirtinti teismo sprendimu. Priešingai, iš VĮ Registrų centras duomenų matyti, kad nuosavybės teisė į ginčo žemės sklypą priklauso V. B., o apeliantas siekia nuginčyti nuosavybės teisės įgijimo pagrindą (pirkimo–pardavimo sutartį). Tokios procesiniame dokumente (ieškinyje) dėstomos faktinės aplinkybės ir suponuoja vertinimą, kad apeliantas savo teises turėtų ginti reikšdamas reikalavimą dėl sandorio nuginčijimo pagal CK 1.138 straipsnio 5 punktą, o ne pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai pareiškėjo S. J. pateiktą procesinį dokumentą kvalifikavo kaip ieškinį, o ne kaip pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo.

20.       Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Pagal CPK normų nuostatas tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises.

21.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjas (ieškovas) S. J. pateikė pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo prašo 2000 m. vasario 21 d. žemės pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp Kauno apskrities viršininko administracijos ir V. B. Nr. P19/2000-0161, pripažinti niekine ir negaliojančia. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi įpareigojo apeliantą tinkamai nurodyti procesinio dokumento pobūdį ir suformuluoti ieškinio dalyką. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustačius, kad pareiškėjo pateiktas procesinis dokumentas kvalifikuotinas kaip ieškinys, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo apeliantą tinkamai nurodyti procesinio dokumento pobūdį (ieškinys, o ne pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo) ir suformuluoti ieškinio dalyką (ne kaip juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą, o sandorio nuginčijimą).

22.       Apeliantas S. J. skundžiamos nutarties nepagrįstumą taip pat grindžia tuo, kad teismas neteisingai taikė CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kadangi juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas nėra materialinės teisės objektas ir šiuo atveju negalima nustatyti žyminio mokesčio dydžio. Jis yra sumokėjęs 50 Eur žyminį mokestį pagal CPK 80 straipsnio 9 dalį. Be to, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nėra ieškinys, todėl nėra nurodytas atsakovas ar trečiasis asmuo.

23.       Pažymėtina, kad viena iš teisės į teisminę gynybą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas, kurio dydį, atleidimo nuo jo ar mokėjimo atidėjimo sąlygas ir tvarką imperatyviai reglamentuoja CPK normos (CPK 80–85 straipsniai). CPK 80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad už kiekvieną ieškinį turi būti sumokėtas nustatyto dydžio žyminis mokestis. Turtiniai ginčai apmokestinami proporciniu žyminiu mokesčiu, kurio dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio sumos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). CPK 85 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinio sumą nurodo ieškovas. Tuo atveju, jeigu nurodyta suma aiškiai neatitinka tikrosios išreikalaujamo turto vertės, ieškinio sumą rašytinio proceso tvarka nustato teismas.

24.       Nurodyti byloje dalyvaujančius asmenis, jų procesines padėtis, gyvenamąsias vietas, kitus žinomus dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo adresus, procesinių dokumentų įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui būdus yra ieškovo, paduodančio ieškinį, pareiga (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2-3 punktai, 135 straipsnio 1 dalis).

25.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustačius, kad pareiškėjo pateiktas procesinis dokumentas kvalifikuotinas kaip ieškinys, o ne pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, CPK 80 straipsnio 9 dalis apskaičiuojant žyminį mokestį šiuo atveju netaikytina, o pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai nustatė pareiškėjui (ieškovui) terminą ieškinio trūkumams pašalinti – nurodyti ieškinio sumą, atitinkamai pagal ieškinio sumą sumokėti žyminį mokestį ir pateikti sumokėjimą patvirtinančius dokumentus, taip pat pagrįstai įpareigojo nurodyti byloje dalyvaujančius asmenis, jų procesines padėtis, gyvenamąsias vietas, kitus žinomus dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo adresus, procesinių dokumentų įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui būdus.

26.       Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi taip pat įpareigojo pareiškėją (ieškovą) S. J. pateikti įrodymus, kad į ginčo žemės sklypą pradėtos nuosavybės teisės atkūrimo procedūros, kadangi neaišku, ar pareiškimo/ieškinio, kuriuo prašoma pripažinti negaliojančia sutartį, patenkinimas galėtų sukelti materialines teisines pasekmes, ar turėtų įtakos jo nuosavybės teisių pasikeitimui parduoto žemės sklypo atžvilgiu.

27.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, ar įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio. Teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės. Priešingu atveju ne tik pasunkėtų civilinis procesas ir užsitęstų civilinės bylos iškėlimas, bet ir būtų neproporcingai apribota asmens teisė kreiptis į teismą, nes ieškovas būtų verčiamas teismui pateikti tokius ieškinio įrodymus, kurių galbūt iš viso nėra. Dėl šių priežasčių įrodymų pakankamumo klausimas neturėtų būti sprendžiamas procesinio dokumento priėmimo stadijoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1323/2013, 2013 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1682/2013).

28.       Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas (ieškovas) S. J. savo teisių pažeidimą kildina iš 2000 m. vasario 21 d. žemės pirkimo–pardavimo sutarties Nr. P19/2000-0161, kurią prašo pripažinti negaliojančia, ir nurodo, kad pareiškėjo tėvas A. J. iš Kauno miesto savivaldybės 1924 metais išsinuomojo 1 470 m2 žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir pasistatė gyvenamąjį namą, o 1934 metais minėtą sklypą išsipirko. Šiam reikalavimui pagrįsti pareiškėjas (ieškovas) pateikė Kauno notarinio archyvo Kauno miesto 1934 metams pripažinimo aktų knygos pirmykštį išrašą, iš kurio matyti, kad A. J. įsigijo nuosavybėn 1 470 m2 žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Be to, kartu su atskiruoju skundu pareiškėjas (ieškovas) pateikė 2005 m. spalio 26 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymą apie nekilnojamąjį turtą, 2003 m. liepos 10 d. Kauno apskrities archyvo pažymėjimą, iš kurių matyti, kad A. J. nuosavybės teise valdė 1 490 m2 žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

29.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo šioje proceso stadijoje (ieškinio priėmimo) daryti išvadą, kad pareiškėjas (ieškovas) nepagrindė faktinio ieškinio pagrindo ir savo materialinio teisinio suinteresuotumo. Pareiškėjas (ieškovas) savo materialiniam teisiniam suinteresuotumui ir ieškinio faktinėms aplinkybėms pagrįsti pateikė aukščiau paminėtus rašytinius įrodymus, o dėl šių įrodymų (ne)pakankamumo bus sprendžiama išnagrinėjus bylą iš esmės. Be to, esant būtinybei, pareiškėjas (ieškovas) bylos nagrinėjimo metu turės galimybę pateikti papildomus įrodymus, tame tarpe ir susijusius su nuosavybės teisių atkūrimo procedūros pradėjimu į ginčo žemės sklypą. Taip pat pažymėtina, kad visi teismui kilę neaiškumai dėl ginčo esmės, dėl pareikštų reikalavimų turinio ar kitų klausimų, gali būti išspręsti teismo pasirengimo bylos teisminiam nagrinėjimui stadijoje metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo pareiškėją (ieškovą) ieškinio priėmimo stadijoje pateikti įrodymus, jog į ginčo žemės sklypą pradėtos nuosavybės teisės atkūrimo procedūros.

Apeliacinės instancijos teismo išvados

30.       Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir taikė trūkumų šalinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, todėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 5 d. nutartis paliekama iš esmės nepakeista, pašalinant iš nutarties motyvų įpareigojimą pareiškėjui (ieškovui) S. J. pateikti įrodymus, kad į ginčo žemės sklypą pradėtos nuosavybės teisės atkūrimo procedūros (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

31.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti jau yra pasibaigęs, ieškovui nustato naują terminą, t. y. iki 2021 m. gegužės 24 d. (įskaitytinai), pašalinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 5 d. nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus – tinkamai nurodyti procesinio dokumento pobūdį ir dalyką, ieškinio sumą, nuo kurios skaičiuotinas žyminio mokesčio dydis, sumokėti žyminį mokestį ir pateikti įrodymus apie jo sumokėjimą, nurodyti ginčo šalis (atsakovai, tretieji asmenys), jų procesines padėtis, gyvenamąsias vietas, kitus pareiškėjui žinomus procesinių dokumentų įteikimo adresus, procesinių dokumentų įteikimo dalyvaujančiam asmeniui byloje būdus.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 5 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą.

Nustatyti ieškovui S. J. naują terminą iki 2021 m. gegužės 24 d. (įskaitytinai) pašalinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 5 d. nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus – tinkamai nurodyti procesinio dokumento pobūdį ir dalyką, ieškinio sumą, nuo kurios skaičiuotinas žyminio mokesčio dydis, sumokėti žyminį mokestį ir pateikti įrodymus apie jo sumokėjimą, nurodyti ginčo šalis (atsakovai, tretieji asmenys), jų procesines padėtis, gyvenamąsias vietas, kitus pareiškėjui žinomus procesinių dokumentų įteikimo adresus, procesinių dokumentų įteikimo dalyvaujančiam asmeniui byloje būdus.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                  Dalė Burdulienė