Civilinė byla Nr. e2A-1773-852/2025

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02124-2024-7

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.8.8;

3.1.7.6; 3.2.3.1. 

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 2 d. 

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Rositos Patackienės ir Andriaus Veriko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Reklamos bitės“ ieškinį atsakovui G. J. dėl sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, nuostolių priteisimo bei pagal atsakovo G. J. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Reklamos bitės“ dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų  kolegija

n u s t a t ė:

I.        Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Reklamos bitės“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama pripažinti, jog atsakovas G. J. 2024 m. sausio 3 d. pranešimu dėl sutarties nutraukimo neteisėtai nutraukė 2021 m. liepos 1 d. tarp ieškovės UAB „Reklamos bitės“ ir atsakovo G. J. sudarytą Kilnojamojo turto išperkamosios nuomos sutartį Nr. 20210701 dėl (duomenys neskelbtini) spausdintuvo, laminatoriaus (duomenys neskelbtini) ir pjaustymo įrenginio (duomenys neskelbtini) ir šią sutartį nutraukti dėl atsakovo G. J. esminio sutarties pažeidimo bei taikyti restituciją: įpareigoti atsakovą G. J. grąžinti ieškovei UAB „Reklamos bitės“ pagal sutartį sumokėtą 17 850 Eur sumą, priteisti iš atsakovo 3 150 Eur dydžio nuostolius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė paaiškino, kad pagal tarp šalių 2021 m. liepos 1 d. sudarytą Kilnojamojo turto išperkamosios nuomos sutartį Nr. 20210701 nuomotojas, t. y. atsakovas G. J. perdavė nuomininkui, t. y. ieškovei UAB „Reklamos bitės“ nuomotojui priklausančią įrangą (duomenys neskelbtini) spausdintuvą, laminatorių (duomenys neskelbtini) ir pjaustymo įrenginį (duomenys neskelbtini) (toliau – Įranga) už 25 200 Eur kainą, o nuomininkas įsipareigojo už šią įrangą mokėti po 700 Eur 36 mėnesius per kuriuos turėjo išpirkti sutartyje nurodytą įrangą. Po sutarties sudarymo, pats atsakovas G. J. dažnai naudojosi sutartimi ieškovei išnuomota įranga. Atsakovas 2023 m. gruodžio 29 d. pranešimu dėl sutarties vykdymo sustabdymo, kuris ieškovei įteiktas per antstolį R. S. tik 2024 m. sausio 3 d. informavo, jog sustabdo sutarties vykdymą dėl to, jog ieškovei atliekant inventorizaciją niekas neįsileido jo patikrinti jam priklausančios nuomojamos įrangos. Atsakovas 2024 m. sausio 3 d. pranešimu (pasirašytas elektroniniu parašu 2024 m. sausio 3 d. 23:54 val.), t. y. tą pačią dieną, kai ieškovei antstolis R. S. įteikė atsakovo pranešimą apie sutarties sustabdymą, persiųstu 2024 m. sausio 4 d. elektroniniu laišku, informavo, jog vienašališkai nutraukia sutartį pagal 4.3. punktą, pagal kurį „nuomotojas turi teisę vienašališkai prieš 3 (tris) dienas įspėjęs nuomininką nutraukti sutartį, <...> atsiradus aplinkybėms, galinčioms iš esmės pabloginti nuomotojo padėtį dėl nuomininko veiksmų.“ Atsakovas visu nuomos sutarties laikotarpiu įranga naudojosi pats asmeniškai ir vykdydamas savo UAB „Print city“ veiklą iš patalpų, kurias savo veiklai nuomojasi ieškovė, todėl jam įrangos būklė buvo puikiai žinoma ir jį tenkino. Atsakovas nuolat dirbo ieškovės veiklos patalpose tiek prie savo asmeninių užsakymų, tiek prie UAB „Reklamos bitės“ užsakymų, atlikdamas darbus už savo sutuoktinę E. J., kuri buvo įdarbinta pas ieškovę ir vėliau išrašinėdavo klientams sąskaitas-faktūras. Atlikdamas šiuos užsakymus atsakovas naudojosi pagal sutartį ieškovės valdoma įranga. Atsakovas į patalpas patekdavo laisvai, kadangi naudojosi sutuoktinės E. J. raktais, o pati E. J. darbe praktiškai nepasirodydavo. Tarp šalių buvo kilęs konfliktas dėl E. J. atleidimo iš darbo, nes ieškovė 2023 m. lapkričio mėn. priėmė sprendimą atleisti E. J. iš darbo. Ieškovė nurodė, kad 2024 m. sausio 12 d. atsakovas atvyko su antstoliu R. S., pasiėmė ne tik UAB „Print city“ (kuri veikė tose pačiose patalpose) daiktus ir dokumentus, bet išsigabeno ir įrangą. Ieškovė pamačiusi, jog išgabenama įranga, iškvietė policijos pareigūnus, tačiau kol šie atvyko, atsakovas įrangą jau buvo išsigabenęs. Ieškovui paprašius nurodyti adresą kur išvežama įranga, atsakovas tai daryti atsisakė. Atsakovas sutarties pagrindu išnuomotą įrangą yra išsigabenęs ir ją toliau naudoja UAB „Print city“ ir MB „Gintaro studija“ komercinėje veikloje. Nuo sutarties pasirašymo iki 2023 m. gruodžio 31 d. pagal sutartį ieškovė atsakovui jau buvo išmokėjusi 17 850 Eur išperkamosios nuomos įmokų, kai sutarta nuomojamos įrangos kaina buvo 25 200 Eur, t. y. sumokėjusi virš 70 procentų išperkamos įrangos kainos. Be to, vykdydama sutartį ieškovė už atsakovą sumokėjo 3 150 Eur dydžio gyventojo pajamų mokestį Valstybinei mokesčių inspekcijai. Šias sumas ieškovė prašė priteisti taikant restituciją ir kaip nuostolius.

2.       Atsakovas G. J. atsiliepimu prašė ieškinio netenkinti. Taip pat pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės UAB „Reklamos bitės“ 4 638,20 Eur nuostolių atlyginimą ir 5 procentų palūkanas nuo šio priešieškinio priėmimo nagrinėti teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. Procesiniuose dokumentuose atsakovas nurodė, kad dėl ieškovės kaltės patyrė nuostolių, tiek siekdamas patikrinti ginčo įrangos būklę, tiek ir samdydamas antstolį šiems ieškovės trukdytiems veiksmams fiksuoti, tiek ir remontuodamas ginčo įrangą pagal nustatytus gedimus ir ieškovės aplaidžios veiklos bei ginčo įrangos netinkamos priežiūros (faktiškai, nepriežiūros). Paaiškėjus, kad ieškovė netinkamai eksploatavo įrangą, ir atsakovui galiausiai prie jos patekus (vienas patekimas dėl ieškovės apgaulingų veiksmų neįvyko, neleidžiant patikrinti įrangos), buvo surašyta įrangos gamintojo atstovo, t. y. UAB „Antalis“ 2024 m. sausio 15 d. serviso ataskaita (trūkumų ir gedimų sąrašas), o 2024 m. kovo 15 d., gavus visas reikiamas užsakytas detales, šie gedimai buvo pašalinti realiai, kadangi jų nepašalinus, šios įrangos tolimesniam funkcionavimui, naudojimui pagal paskirtį grėsė realus pavojus. Atsakovas buvo priverstas sumokėti už ieškovės netinkamai eksploatuotos įrangos remontą, apžiūrą ir kt. Ieškovė visaip vengė leisti atsakovui prieiti ir patikrinti įrangą jos buvimo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), nors atsakovas tokią teisę turėjo pagal sutarties 2.3.1 punktą - iki sutarties galiojimo pabaigos tikrinti įrangos būklę bei jos eksploatavimo sąlygas. Be to, sutarties 4.3 punkte numatyta atsakovo teisė vienašališkai nutraukti sutartį įspėjus prieš 3 dienas, atsakovui gavus informacijos apie netinkamą įrangos naudojimą, taipogi atsiradus aplinkybėms, galinčioms iš esmės pabloginti atsakovo kaip nuomotojo padėtį dėl nuomininko – t. y. ieškovės – veiksmų. Tokius veiksmus ieškovė neabejotinai atliko. Atsakovas paaiškino, kad buvo informavęs ieškovę, kad 2023 m. gruodžio 22 d. 13 val. atvyks patikrinti įrangos, tačiau tai padaryti buvo neįmanoma, nes niekas neatidarė durų, ieškovės vadovas neatsakė į telefoninius skambučius, nors atsakovas tą dieną nei ketino išsivežti įrangos, nei nutraukti ar sustabdyti sutarties vykdymą, nei samdė kokį nors pervežimo transportą ar antstolį fiksuoti įtartinas aplinkybes, nes tikėjo ieškovės sutartinių įsipareigojimų tinkamu vykdymu. Deja, ieškovės direktorius visiškai nebendradarbiavo. Atsakovui tai sukėlė dar didesnį įtarimą, kad kyla grėsmė įrangos saugumui ir kokybei. Todėl (duomenys neskelbtini) atsakovas su antstoliu pakartotinai bandė patekti į ieškovės įmonės patalpas ir įteikti pranešimą apie ginčo sutarties vykdymo sustabdymą, tačiau ir vėl nesėkmingai. Ieškovės direktorius ignoravo skambučius, neatsiliepė, o įmonės patalpų durys ir toliau buvo užrakintos, žmonių viduje nebuvo. Atsakovas paaiškino, kad 2024 m. sausio 3 d. dalyvaujant antstoliui, pateikė ieškovei 2023 m. gruodžio 28 d. rašytinį pranešimą apie ginčo sutarties vykdymo sustabdymą, taip pat kitus 2 pranešimus apie kitų daiktų atsiėmimą, tačiau direktorius juos atsisakė priimti. Atsakovo 2023 m. gruodžio 28 d. pranešime apie sutarties vykdymo sustabdymą, motyvuojant ieškovės vengimu ir atsisakymu įsileisti apžiūrėti atsakovo turtą ir motyvuojant turėjimu patikimų žinių apie ginčo įrangos netinkamą eksploatavimą, be kita ko buvo nurodoma, kad „remdamasis sutarties 4.4. p. („nuomotojas turi teisę sustabdyti šios sutarties vykdymą, jei nuomininkas nevisiškai įvykdė arba visai neįvykdė savo įsipareigojimų, numatytų šioje sutartyje“) aš sustabdau 2021 m. liepos 1 d. mūsų sudarytos Kilnojamojo turto išperkamosios nuomos sutarties Nr.20210701 vykdymą ir nebeleidžiu Jums naudoti ir valdyti man nuosavybės teise priklausančios įrangos - (duomenys neskelbtini)spausdintuvo, laminatriaus (duomenys neskelbtini) ir pjaustymo įrenginio (duomenys neskelbtini), ir ją susigrąžinu. Po šios įrangos tinkamos apžiūros bei jos patikrinimo rezultatų paaiškėjimo nedelsiant pranešiu dėl šios įrangos Jums grąžinimo ir sutarties tolimesnio vykdymo.“ Atsakovo teigimu, šis laiškas patvirtina, kad jis ketino toliau vykdyti sutartį tik įsitikinęs, kad įrangai nedaroma ar nepadaryta nepataisoma žala. Ieškovės patalpose vykusio šalių 2024 m. sausio 3 d. pokalbio dalyvaujant antstoliui metu buvo matoma esanti ginčo įranga, direktorius žodžiu nurodė, kad ji veikia, ją parodė, bet jos atsakovui negrąžins. Atsakovas paaiškino, kad ieškovė savo veikloje naudojo ginčo įrangą visiškai nesirūpindama jos technine būkle, nesutepdama, nevalydamas jautrių darbui detalių, nekeisdama galvutės, rašalo filtrų bloko, abiejų galvučių stotelių, taip pat ignoruodama spausdintuvo dalių taip vadinamo „resurso“ išnaudojimą, ką gamintojo atstovas įvertino kaip ženkliai nekruopščią priežiūrą, keliančią grėsmę ir riziką tolimesnei kokybiškai spausdinimo veiklai šiuo spausdintuvu. Tai konstatavus matyti, kad spausdintuvo priežiūra nuo ginčo sutarties sudarymo praktiškai nevyko, tokios ieškovės sutartinių pareigų nevykdymo, t. y. nepriežiūros pasekmė – įrangos brangus remontas: 1 300 Eur kainuojančios spaudos dvigubos galvutės („print head“) keitimas, susijęs su kitų šio keitimo medžiagų (praplovimo 10 kasečių) įsigijimu (480 Eur), taip pat rašalo filtrų ir maišytuvų bloko (480 Eur), rašalo stotelių ir pompų blokų (abiem galvutėms po 300 Eur) keitimu bei meistro darbų 250 Eur apmokėjimu (visos kainos be PVM). Pilna kaina – 3 763,10 Eur. Šias remonto išlaidas atsakovas iš karto, tą pačią jų sąmatos paaiškėjimo 2024 m. sausio 15 d. persiuntė ieškovei, tačiau ši iki šiol niekaip nesureagavo, šių išlaidų atsakovui neapmokėjo. Atsakovo 2024 m. kovo 28 d. realiai turėtos išlaidos (remonto kaina sumažėjo 480 Eur plius PVM, kadangi meistrų sprendimu nuspręsta nenaudoti praplovimo 10 kasečių), yra netinkamo ieškovės pareigų vykdymo pasekmė. Galutinė už ginčo įrangos remontą atsakovo lėšomis sumokėta nuostolių suma – 3 182,30 Eur (2 630 Eur be PVM). Taip pat atsakovas turėjo išlaidų antstolio R. S. paslaugoms, 2024 m. sausį surašant tris faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus, apmokėti, kadangi ieškovė ignoravo bet kokius atsakovo bandymus patikrinti jam priklausančią įrangą, sustabdyti sutarties vykdymą. Minėto antstolio paslaugoms apmokėti atsakovas patyrė 250 Eur, 250 Eur ir 847 Eur išlaidų, viso 1 347 Eur. Be to, atsakovas patyrė papildomų 108,90 Eur nuostolių, kuriuos 2023 m. gruodžio 21 d. sumokėjo įrangos apžiūrą atvykusiai atlikti UAB „Antalis“. Atsakovo nuostoliai sudaro 4 638,20 Eur sumą (108,90+3182,30+1347).

3.       Ieškovė UAB „Reklamos bitės“ atsiliepimu prašė priešieškinį atmesti.

II.        Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2025 m. vasario 25 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį atmesti: pripažinti, jog tarp ieškovės ir atsakovo sudarytą 2021 m. liepos 1 d. Kilnojamojo turto išperkamosios nuomos sutartį Nr. 20210701 atsakovas G. J. 2024 m. sausio 3 d. pranešimu dėl sutarties nutraukimo, nutraukė neteisėtai ir nutraukti tarp ieškovės ir atsakovo sudarytą 2021 m. liepos 1 d. Kilnojamojo turto išperkamosios nuomos sutartį Nr. 20210701 dėl (duomenys neskelbtini) spausdintuvo, laminatoriaus (duomenys neskelbtini) ir pjaustymo įrenginio (duomenys neskelbtini) dėl atsakovo G. J. esminio sutarties pažeidimo bei taikyti restituciją - įpareigoti atsakovą G. J. grąžinti ieškovei UAB „Reklamos bitės“ pagal sutartį sumokėtą 17 850 Eur sumą, priteisti ieškovei iš atsakovo 3 150 Eur nuostolius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (21 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. kovo 7 d.) iki visiško sprendimo įvykdymo ir 3 520,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5.       Teismas nustatė, kad ieškovė su atsakovu 2021 m. liepos 1 d. sudarė Kilnojamojo turto išperkamosios nuomos sutartį Nr. 20210701, pagal kurią nuomotojas, t. y. atsakovas perdavė nuomininkui, t. y. ieškovei, (duomenys neskelbtini) spausdintuvą, laminatorių (duomenys neskelbtini) ir pjaustymo įrenginį (duomenys neskelbtini) už 25 200 Eur kainą, o nuomininkas įsipareigojo už šią įrangą mokėti po 700 Eur 36 mėnesius, per kuriuos turėjo išpirkti sutartyje nurodytą įrangą. Nuosavybės teisę į įrangą atsakovas grindė byloje pateiktais 2019 m. balandžio 2 d. Priėmimo-perdavimo aktu bei 2020 m. gegužės 4 d. Perdavimo aktu. Teismas nurodė, kad į bylą yra pateiktos UAB „Antalis“ 2024 m. sausio 15 d. ir 2024 m. kovo 28 d. serviso ataskaitos, kuriose nurodoma serviso seka, techninės būklės įvertinimas ir rezultatai bei UAB „Antalis“ PVM sąskaitos-faktūros, išrašytos G. J. 3 182,30 Eur sumai, 108,90 Eur sumai.

6.       Teismas, pasisakydamas dėl ieškinio reikalavimo sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu, nurodė, kad atsakovas, vienašališkai nutraukdamas sutartį, rėmėsi sutarties 4.3. punktu, kuriame numatyta jog nuomotojas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį įspėjus nuomininką prieš 3 dienas. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Teismas pažymėjo, kad sutarties 2.3.3. punkte šalys susitarė, kad nuomotojas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, jeigu nuomininkas nevykdo savo įsipareigojimų daugiau nei 30 kalendorinių dienų. Be to, pagal sutarties 4.4. punktą, nuomotojas turi teisę sustabdyti sutarties vykdymą, jei nuomininkas nevisiškai įvykdė arba visai neįvykdė savo įsipareigojimų, numatytų šioje sutartyje. Taigi, aiškinant sutarties nuostatas darytina išvada, jog atsakovas pasinaudoti sutarties 4.3. punkte numatyta teise vienašališkai nutraukti sutartį apie tai įspėjęs prieš tris dienas, galėtų tuo atveju, jei egzistuoja sutarties 2.3.3. punkte nurodyta sąlyga – nuomininkas savo įsipareigojimų nevykdo daugiau nei 30 kalendorinių dienų. Teismas nustatė, kad 2023 m. gruodžio 21 d. 21:27 val. atsakovas atsiuntė ieškovės vadovui SMS žinutę, kurioje nurodė, kad sekančią dieną, t. y. 2023 m. gruodžio 22 d. nuo 13:00 val. iki 14:00 val. atvyks apžiūrėti įrangos pagal sutartį, vadovaujantis sutarties 2.3.1., 4.3. ir 5.4. punktais. Ieškovės direktorius atsakė, jog dėl vykstančio tyrimo ir inventorizacijos, į patalpas adresu (duomenys neskelbtini) patekimas negalimas, o dėl technikos apžiūros tinkamos datos jis informuos atsakovą. Atsakovas atsakė, kad „<....> man jokie tokie „tyrimai“ neįdomūs, jokia inventorizacija man netrukdo apžiūrėti savo turto. Kaip ir rašiau, atvyksiu 2023-12-22 13:00 – 14:00 val. Tavo nurodyti procesai neliečia mano kilnojamojo turto išperkamosios nuomos sutarties vykdymo.“ Teismas pažymėjo, kad šis susirašinėjimas rodo, jog ieškovės vadovas atsakovui neužkirto kelio apžiūrėti įrangos, nurodė, jog po inventorizacijos susisieks su atsakovu dėl įrangos apžiūros, taigi ieškovė nepažeidė atsakovo, kaip nuomojamo turto savininko teisės apžiūrėti jam priklausančią įrangą ir neatsisakė vykdyti sutarties. Tai, jog UAB „Reklamos bitės“ ginčo laikotarpiu vyko inventorizacija, patvirtina 2023 m. gruodžio 18 d. įsakymas dėl inventorizacijos atlikimo Nr. 23/1, kuriame nurodyta, kad UAB „Reklamos bitės“ nuo 2023 m. gruodžio 18 d. iki 2023 m. gruodžio 29 d. buvo atliekama įmonėje esančių prekių, ilgalaikio turto, skolų ir grynųjų pinigų inventorizacija. Civilinio kodekso 6.200 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sutarties šalių pareiga bendradarbiauti ir kooperuotis vykdant sutartį. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, sprendžiant dėl vienašališko sutarties nutraukimo teisėtumo, atsižvelgtina į CK 1.5, 1.6 ir 6.158 straipsnių nuostatas, kuriose įtvirtintos šalių pareigos elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo, tiek egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu yra imperatyvaus pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6-915/2015; 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021, 38 punktas). Teismas pažymėjo, kad šalių sudarytoje sutartyje nėra nustatyta, kokia tvarka ir terminais turėtų būti įgyvendama nuomotojo teisė tikrinti įrangos būklę bei jos eksploatavimo sąlygas, todėl teismas vadovaujasi CK 6.200 straipsnyje įtvirtintais sutarties vykdymo principais, pagal kuriuos sutartys turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai sutarties šalims bendradarbiaujant. Nors atsakovas teigia, jog 2023 m. gruodžio 28 d. pranešimu informavo ieškovę apie tai, jog įrangos apžiūrėti atvyks 2024 m. sausio 3 d., tačiau atsakovas negalėjo rašytiniais įrodymais pagrįsti aplinkybės apie ieškovės informavimą, todėl teismas sprendė, kad 2024 m. sausio 3 d. atsakovas su antstoliu R. S. atvyko apžiūrėti įrangos ieškovės neinformavęs. Atsakovas 2023 m. gruodžio 28 d. pranešimu dėl sutarties vykdymo sustabdymo, kuris ieškovei įteiktas per antstolį R. S. 2024 m. sausio 3 d., informavo, jog sustabdo sutarties vykdymą dėl to, jog ieškovei atliekant inventorizaciją niekas neįsileido jo patikrinti jam priklausančios nuomojamos įrangos. Atsakovas 2024 m. sausio 3 d. pranešimu Dėl sutarties nutraukimo, kuris elektroniniu parašu pasirašytas 2024 m. sausio 3 d. 23:54 val., išsiųstas elektroniniu paštu 2024 m. sausio 4 d., ieškovę informavo, jog prieš 3 dienas įspėja, kad nutraukia sutartį dėl aplinkybių, galinčių iš esmės pabloginti jo, kaip nuomotojo padėtį dėl ieškovės, t. y. nuomininko veiksmų bei prašė po trijų dienų grąžinti visą išnuomotą įrangą bei grąžinti visus kitus atsakovo bei jo įmonės UAB „Print City“ daiktus bei dokumentus, o taip pat ir E. J. kilnojamuosius daiktus. Teismo vertinimu, šie pranešimai ir jų įteikimo aplinkybės parodo, kad atsakovas su ieškove įrangos apžiūros visiškai nederino, vienašališkai nustatė apžiūros laiką ir datą ir apie tai pranešė nesavalaikiai, t. y. ne tik išvakarėse, bet ir vėlyvu metu - 21:27 val., kas yra akivaizdu, jog tai jau nebuvo ieškovės darbo laikas. Jokių duomenų byloje apie tai, jog nuomininkas (ieškovė) nevykdė savo įsipareigojimų daugiau nei 30 kalendorinių dienų, nėra. Vertinant atsakovo elgesį vykdant sutartį, darytina išvada, jog atsakovas bendradarbiauti nesiekė, nederino įrangos apžiūros laiko, iškart ėmėsi aktyvių veiksmų sutarčiai sustabdyti, o paskui iškart ir sutarčiai nutraukti, pažeisdamas sutarties 2.3.3. punkte numatytą 30 kalendorinių dienų terminą. Objektyvių duomenų, jog nagrinėjamu atveju egzistavo sutarties 2.3.3. punkte nurodyta sąlyga dėl 30 dienų tęsiamo pažeidimo, nėra. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, jog minėti atsakovo veiksmai prieštarauja CK 1.5, 1.6 ir 6.158 straipsnių nuostatoms, kuriose yra įtvirtinti imperatyvūs reikalavimai, elgtis sąžiningai ir bendradarbiauti. Teismas nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo, kad 2024 m. sausio 12 d. atvykęs į ieškovės veiklos patalpas atsakovas pasiėmė UAB „Print city“ daiktus ir dokumentus bei išsigabeno įrangą. Teismo vertinimu, nurodyti atsakovo veiksmai suponuoja išvadą, jog jis neketino toliau vykdyti sutarties, tačiau turėjo tikslą nutraukti sutartį ir pasiimti įrangą. Teismas pažymėjo, kad tuo metu tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl atsakovo sutuoktinės E. J. atleidimo iš darbo, ką patvirtina Taikos sutartis darbo ginčo byloje. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas yra MB „Gintaro studija“ bei UAB „Print City“ direktorius, pagrindinė įmonių veikla – reklamos paslaugos, dizainas, todėl neatmestina ieškovės versija, jog atsakovas norėjo įrangą toliau naudoti savo įmonėse UAB „Print city“ ir MB „Gintaro studija“ vykdant reklamos spausdinimo paslaugas. Be to, atsakovas teismo posėdžio metu ne kartą nurodė, kad pykčiai prasidėjo dėl jo žmonos atleidimo iš darbo; kad viskas buvo gerai iki tol, kol vienašališkai atleido akcininkę iš darbo, kuri yra jo žmona, tada kilo grėsmė ir jo įrangai (2025 m. vasario 5 d. teismo posėdžio garso įrašas 17:50-19:00 min.). Į ieškovės atstovės advokatės klausimą „kodėl atsakovas išsivežė įrangą?“, atsakovas atsakė klausimu „kodėl atleido mano žmoną?“ (2025 m. vasario 5 d. teismo posėdžio garso įrašas 46:32-47:05 min.). Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovas sutarties nutraukimą iniciavo ne dėl sutarties pažeidimų, bet dėl aplinkybių, susijusių su jo sutuoktinės darbu ieškovės įmonėje bei jos atleidimu. Teismas taip pat pažymėjo, kad bylos aplinkybės patvirtina, jog atsakovui įrangos eksploatavimo sąlygos ir jo būklė buvo žinoma, kadangi jis šia įranga naudojosi po sutarties sudarymo, todėl galėjo stebėti įrangos būklę. Šias aplinkybes patvirtintina ieškovės pateikti duomenys, t. y. 2023 m. lapkričio mėn. vaizdo įrašų iškarpų fotonuotraukos, kuriose matomas ieškovės veiklos patalpose dirbantis atsakovas. Teismas taip pat nurodė, kad už įrangą ieškovė vienašališko sutarties nutraukimo dienai buvo išmokėjusi atsakovui daugiau nei 70 proc. įrangos kainos. Be to, ieškovė nebuvo praleidusi nė vieno mokėjimo termino, o atsakovas neginčijo, jog nuo sutarties sudarymo 2021 m. liepos mėnesį iki 2023 m. gruodžio 15 d. pats naudojosi išnuomota įranga, todėl įrangos būklė ir jos eksploatacijos sąlygos jam buvo žinomos. Atsakovas taip pat teismo posėdžio metu nurodė, kad klientų skundų dėl teikiamų paslaugų kokybės, naudojant ginčo įrangą, nebuvo gauta, 2023 m. lapkričio – gruodžio mėn. atsakovas pats ginčo įranga dar naudojosi, įrangos būklę, eksploatavimo sąlygas jis matydavo, jei kildavo kokių klausimų dėl įrangos, kviesdavo UAB „Antalis“ atstovus, kurie atlikdavo, ką reikėdavo. Atsižvelgiant į šias nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieškovė savo veiksmais nepažeidė sutarties ir atsakovo, kaip nuomotojo, teisės apžiūrėti nuomojamą įrangą, dėjo pastangas bendradarbiauti su atsakovu dėl įrangos apžiūros, o atsakovas, vienašališkai nutraukdamas sutartį nesilaikė sutarties 2.3.3. punkte numatytos sąlygos, jog nuomotojas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, jeigu nuomininkas nevykdo savo įsipareigojimų daugiau nei 30 kalendorinių dienų, taip pat pažeidė CK 6.200 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bendradarbiavimo pareigą, nesilaikė CK 1.5, 1.6, 6.158 straipsniuose įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų ir tai sudaro pagrindą atsakovo įvykdytą sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu.

7.       Teismas, pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo nutraukti sutartį dėl atsakovo kaltės ir taikyti restituciją, nurodė, jog vadovaujantis CK 6.217 straipsnio 1 dalimi, šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Šiuo atveju atsakovas nutraukė sutartį, nesilaikydamas sutarties 2.3.3 p. numatytos sąlygos ir nevykdydamas CK 1.5, 1.6., 6.158 straipsnių nuostatų ir taip pat nėra ginčo dėl to, kad atsakovas išsigabeno išnuomotą įrangą iš ieškovės veiklos patalpų. Ieškovė nurodo, jog tolimesnis sutarties vykdymas ieškovei yra netekęs prasmės ir aktualumo, kadangi atsakovas, po to, kai įrangą išsigabeno, ja naudojosi ir eksploatavo savo reikmėms, o ieškovė turėjo ieškotis kitos analogiškos įrangos, kadangi kitu būdu ieškovė būtų negalėjusi toliau vykdyti savo reklamos leidybos veiklos ir vykdyti sutartinių įsipareigojimų užsakovams. Dėl šios priežasties įrangos išperkamoji nuoma ieškovei tapo neaktuali nuo to momento, kai atsakovas išsigabeno įrangą. Teismas nurodė, jog sutinka su ieškovės argumentais, kad atsakovui 2024 m. sausio 12 d. išsigabenus ieškovės veiklai reikalingą įrangą, ieškovė iš sutarties negavo to, ko tikėjosi, t. y. jog mokėdama išperkamosios nuomos mokestį galės naudotis įranga, o pabaigus mokėti jos kainą, taps šios įrangos savininke. Atsakovas žinojo ir suprato, jog įranga yra reikalinga ieškovės vykdomai veiklai – reklamos leidybai ir spausdinimui ir kad šios įrangos išsigabenimas turės neigiamų pasekmių ieškovei, kadangi ji negalės įprastai vykdyti savo veiklos. Kaip matyti iš 2024 m. sausio 10 d. antstolio R. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 70/24/2, 2024 m. sausio 9 d. 12:00 val. antstoliui su atsakovu atvykus į UAB „Reklamos bitės“ veiklos vykdymo vietą, adresu (duomenys neskelbtini), patekti į patalpas nebuvo galima, durys buvo užrakintos, niekas jų neatidarė. Ieškovės vadovas perskambino antstoliui, nurodė, kad atsakovas jam priklausantį turtą, E. J. priklausančius daiktus, galės atsiimti 2024 m. sausio 11 d. po pietų. Antstolio R. S. 2024 m. sausio 17 d. surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 70/24/4 patvirtina, kad įrangą atsakovas iš ieškovės išsivežė 2024 m. sausio 12 d. Kaip nurodė atsakovas, jis atvyko pasirengęs įrangą atsiimti, sunkiasvoriu automobiliu. Teismo vertinimu, minėti atsakovo veiksmai, atlikti vienašališkai nutraukiant sutartį, laikytini esminiu sutarties pažeidimu CK 6.217 straipsnio 1 d. prasme ir sudaro pagrindą nutraukti sutartį dėl atsakovo kaltės. Atsakovas, neteisėtai vienašališkai nutraukdamas sutartį, prisiėmė riziką dėl vienašalio sutarties nutraukimo ir jam tenkančių nepalankių tokio sutarties nutraukimo padarinių. Todėl teismas konstatavo, kad sutartis yra nutraukta dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nuo tos dienos, kai atsakovas neteisėtai išsigabeno įrangą iš ieškovės veiklos patalpų, t. y. nuo 2024 m. sausio 12 d. Teismas nurodė, kad nutraukus sutartį dėl atsakovo kaltės, ieškovės prašymu taikytina sutarties nutraukimo pasekmė –restitucija. Pagal CK 6.222 straipsnio 1 dalį nutraukus sutartį, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi. Teismas remdamasis ieškovės pažyma apie išmokas G. J. nustatė, kad ieškovė atsakovui sumokėjo pagal sutartį 17 850,00 Eur už įrangą. Teismas įvertinęs tai, kad atsakovas įrangą yra išsigabenęs, o už jos išperkamąją nuomą ieškovė yra sumokėjusi atsakovui 17 850 Eur sumą, taip pat įvertinęs tai, jog sutartis yra nutraukta dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, nusprendė taikyti restituciją ir ieškovei iš atsakovo priteisti 17 850 Eur sumokėtų išperkamosios nuomos įmokų.

8.       Teismas pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti nuostolius, patirtus dėl sutarties nutraukimo, nurodė, kad ieškovės pažyma apie išmokas G. J., patvirtina, jog vykdydama sutartį laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d., ieškovė už atsakovą Valstybinei mokesčių inspekcijai yra sumokėjusi 3 150 Eur gyventojo pajamų mokesčio. Teismas nurodė, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė netinkamu vienašališku sutarties nutraukimu nesilaikant sutartyje numatytų nutraukimo sąlygų ir nutraukiant sutartį neteisėtai, neturint tam teisinio ir teisėto pagrindo, o taip pat – neteisėtai nutraukus sutartį neteisėtu įrangos išgabenimu iš ieškovės veiklos patalpų. Teismas konstatavo, kad atsakovas visus šiuos veiksmus atliko ne tik nesilaikant sutarties 2.3.3 punkte numatytos sąlygos, bet ir nevykdydamas CK 1.5, 1.6 ir 6.158 straipsnių nuostatų, kurios yra imperatyvaus pobūdžio. Taip pat atsakovas nevykdė ir CK 6.200 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sutarties šalių pareigos bendradarbiauti ir kooperuotis vykdant sutartį. Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jis 2024 m. sausio 3 d. pranešimu neteisėtai nutraukė sutartį ir 2024 m. sausio 12 d. išsigabeno įrangą iš ieškovės veiklos patalpų be ieškovės sutikimo. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, ieškovei sutarties įvykdymas tapo neaktualus, kadangi ieškovė, susirado kitą įrangą, kad galėtų toliau vykdyti savo veiklą. Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų bei patirtų nuostolių egzistuoja teisinis priežastinis ryšys, nes dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovei sutarties įvykdymas tapo neaktualus, o sutarties vykdymo metu sumokėtas gyventojo pajamų mokestis už atsakovą tapo ieškovės patirtais nuostoliais. Teismas konstatavo, kad ieškovė dėl tokių atsakovo veiksmų patyrė 3 150 Eur nuostolių, todėl šį ieškovės reikalavimą tenkino. Teismas taip pat nurodė, kad remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostatomis taip pat tenkina ieškovės reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo, t. y. priteisia ieškovei iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 150 Eur + 17 850 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

9.       Teismas, pasisakydamas dėl atsakovo priešieškinio reikalavimų, nurodė, kad netenkina atsakovo G. J. reikalavimų dėl 4 638,20 Eur nuostolių atlyginimo. Atsakovas teigė, jog jo prašomą priteisti nuostolių sumą sudaro 3 182,30 Eur už spausdintuvo remontą, 1 347 Eur už antstolio paslaugas konstatuojant faktines aplinkybes ir 108,90 Eur už UAB „Antalis“ atvykimą apžiūrėti spausdintuvo. Atsakovo teigimu, ieškovė spausdintuvo neprižiūrėjo pagal vartotojo priežiūros vadovą, dėl ko atsakovas patyrė 3 182,30 Eur šio spausdintuvo remonto išlaidų. Teismas remdamasis UAB „Antalis“ 2024 m. sausio 15 d. serviso ataskaita dėl spausdintuvo (duomenys neskelbtini), serijos (duomenys neskelbtini), nustatė, kad šis spausdintuvas pirmąkart instaliuotas 2019 m. kovo 1 d. Sudarant sutartį tarp šalių, spausdintuvo (duomenys neskelbtini) serijos numeris, pagal kurį būtų galima identifikuoti įrangą, nebuvo nurodytas nei sutartyje, nei priėmimo-perdavimo akte, todėl nėra pagrindo teigti, jog ši ataskaita yra surašyta apžiūrėjus tą patį spausdintuvą, kuris buvo perduotas ieškovei sutarties pagrindu ir kurį atsakovas atsiėmė neteisėtai vienašališkai nutraukdamas sutartį. Jokių tai patvirtinančių rašytinių įrodymų atsakovas nepateikė. Be to, teismas iš šalių paaiškinimų nustatė, kad pasirašant sutartį atsakovas, kaip spausdintuvo savininkas, neperdavė ieškovei šios įrangos įsigijimo dokumentų ir vartotojo priežiūros vadovo. Ieškovė nurodo, kad tiek vadovas, tiek ieškovės buhalterė, ne kartą prašė atsakovo perduoti spausdintuvo nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, tačiau šie dokumentai ieškovei nebuvo perduoti ir tokie ieškovės teiginiai atitinka bylos medžiagą, kadangi iš priėmimo-perdavimo akto prie sutarties matyti, jog prie perduodamų daiktų neįtraukti nei nuosavybės teisės dokumentai, nei išnuomotos įrangos priežiūros vadovai ir techninės specifikacijos. Kaip nurodo ieškovė, atsakovo draugė, o vėliau tapusi sutuoktine E. J., buvo ieškovės darbuotoja ir akcininkė bei pats atsakovas toliau dirbo su spausdintuvu ir vykdė ieškovės užsakymus, ieškovės vadovas nenorėjo konfliktuoti su atsakovu ir juo pasitikėjo, buvo susitarta, kad šie dokumentai įmonei bus perduoti kai ji pilnai išmokės sutarties kainą už įrangą. Be to, teismas pažymėjo, kad sutartis buvo sudaryta 2021 m. liepos mėnesį, o iš UAB „Antalis“ 2024 m. sausio 15 d. serviso ataskaitos matyti, jog ši spausdinimo įranga buvo instaliuota ir pradėta eksploatuoti nuo 2019 m. kovo 1 d., kas reiškia, jog spausdintuvas iki jo išnuomojimo ieškovei galėjo būti naudojamas ir eksploatuojamas 2 metus ir 5 mėnesius. Ieškovei su sutartimi nebuvo perduota jokia informacija apie spausdintuvo nusidėvėjimą, atliktus profilaktinius priežiūros darbus, keistas detales, todėl teismas vertino, jog neatmestina galimybė, kad dar ir iki spausdintuvo perleidimo naudotis ieškovei jo priežiūra galėjo būti vykdoma netinkamai. Taip pat teismas konstatavo, kad sutartis nutrūko būtent dėl paties atsakovo neteisėtų veiksmų. Atsakovas jo nurodomų nuostolių nebūtų patyręs, jeigu būtų tinkamai vykdęs sutartį, nebūtų neteisėtai ir vienašališkai nutraukęs sutarties, kadangi bylos duomenimis ieškovė tinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, kiekvieną mėnesį atsakovui mokėjo išperkamąją nuomą, o įrangos nepriežiūros fakto, klientų nusiskundimų dėl kokybės, nebuvo nustatyta. Nuo sutarties pasirašymo iki 2023 m. gruodžio 31 d. pagal sutartį ieškovė atsakovui jau buvo išmokėjusi 17 850 Eur išperkamosios nuomos, kai sutarta nuomojamos įrangos kaina buvo 25 200 Eur, t. y. ieškovė jau buvo sumokėjusi daugiau nei 70 procentų išperkamos įrangos kainos. Teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė ieškovės civilinės atsakomybės sąlygų, numatytų CK 6.246 straipsnyje, CK 6.247 straipsnyje, CK 6.249 straipsnyje ir CK 6.248 straipsnyje. Atsakovas taip pat visiškai nevertino savo veiksmų, dėl kurių jam pačiam ir kilo tariama žala. Teismas nurodė, kad atmeta atsakovo reikalavimą priteisti 1 347 Eur išlaidų už antstolio R. S. paslaugas konstatuojant faktines aplinkybes ir 108,90 Eur už UAB „Antalis“ atvykimą apžiūrėti spausdintuvo. Atsakovas nurodo, kad ieškovė ignoravo bet kokius atsakovo bandymus patikrinti jam priklausančią įrangą, sustabdyti sutarties vykdymą. Tačiau teismas pažymėjo, jog byloje yra nustatyti paties atsakovo veiksmai nederinant įrangos apžiūros laiko, savalaikiai nepranešant apie atvykimą patikrinti įrangos ir apie sutarties sustabdymą, kurie prieštarauja CK 6.200 straipsnio 2 dalyje įtvirtintai sutarties šalių pareigai bendradarbiauti ir kooperuotis vykdant sutartį, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, CK 6.158 straipsnyje įtvirtintai pareigai elgtis sąžiningai. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių yra akivaizdu, jog atsakovas savo veiksmais nesiekė išsaugoti sutarties, elgėsi nesąžiningai ir siekė kuo greičiau nutraukti šalių sutartinius santykius. Teismas nurodė, kad ieškovė nėra atsakinga už šiuos atsakovo patirtus nuostolius, pagal CK 6.253 straipsnio 1 dalies nuostatas, t. y. dėl to, kad nuostolius sukėlė paties nukentėjusio asmens veiksmai, ir pagal CK 6.248 straipsnio 4 dalies nuostatas, numatančias, kad skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės, jei kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo prisidėjo prie netinkamu prievolės įvykdymu padarytų nuostolių. Kreditoriui pažeidus sąžiningo ir apdairaus elgesio reikalavimus, skolininko prievolė atlyginti žalą turi būti sumažinama tokiu nuostolių dydžiu, už kurį atsakingas kreditorius, nes skolininkas neprivalo prisiimti atsakomybės už kreditoriaus veiksmus. Nagrinėjamu atveju pats atsakovas savo veiksmais siekė ne sąžiningai vykdyti sutartį, bet kuo greičiau nutraukti šalių sutartinius santykius, nesavalaikiai informavo ieškovą apie savo priimtus sprendimus apžiūrėti įrangą, sustabdyti sutartį, savo atvykimo ir įrangos apžiūros visiškai nederino su ieškove.

10.       Teismas, atsižvelgdamas į bylos procesinę baigtį, atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas pagal CPK 93 straipsnio 1 dalie nuostatas. Teismas konstatavo, kad ieškinį tenkinus, o priešieškinį atmetus, atsakovas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o ieškovė tokią teisę turi. Ieškovė pateikė duomenis, kad patyrė 3 520,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kurias sudaro 2 938,50 Eur teisinės pagalbos išlaidų bei 582 Eur žyminis mokestis. Šias ieškovės bylinėjimosi išlaidas teismas priteisė iš atsakovo.

III.        Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11.       Atsakovas G. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apelianto įsitikinimu, ginčijamu sprendimu teismas nepagrįstai atmetė tiek priešieškinį, tiek nepagrįstai patenkino ieškinį, padarė daug faktinių aplinkybių vertinimo bei teisės taikymo klaidų, kai kurių normų apskritai netaikė, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Atmesdamas priešieškinį teismas pažeidė materialines ir proceso teisės normas, neatsižvelgė į byloje surinktus įrodymus, jų nevertino bei dėl jų nepasisakė. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo šiuos pagrindiniais argumentus:

11.1.                      Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad būtent jis neteisėtai vienašališkai nutraukė išperkamosios nuomos sutartį. Apelianto nuomone, teismas nepakankamai įvertino tai, kad sutarties šalys yra patyrę šio verslo dalyviai, jame dalyvaujantys kelis dešimtmečius ir suprantantys šios ginčo įrangos reikšmę, jos veikimo principus, įskaitant jos nuolatinės bei tinkamos techninės priežiūros būtinumą. Taip pat teismas neįvertino įrangos specifikos - sudėtingiausias ir brangiausias joje yra profesionalus reklamos versle naudojamas didelių gabaritų spausdintuvas (duomenys neskelbtini) (viešai gamintojo interneto svetainėje yra prieinama informacija, kad šiuo metu naujo tokio aparato kaina yra 25 945 JAV dolerių). Apeliantas paaiškina, kad jis pateikė UAB „Antalis“ 2024-01-15 Serviso ataskaitą ir 144 puslapių apimties įrangos Naudotojo vadovą ((duomenys neskelbtini)). Šie dokumentai patvirtina, kad spausdintuvas (duomenys neskelbtini) - tai jautrus įrenginys, ir kuo intensyviau naudojamas, tuo dažniau reikalaujantis įvairių priežiūros medžiagų ir nuolatinės priežiūros darbų. Tuo tarpu ieškovės direktorius teisme sąmoningai netiksliai apibūdino tokių priežiūros darbų reikalingumą ir teismas be pagrindo tuo vadovavosi. Apeliantas pažymi, kad UAB „Antalis“ 2024-01-15 serviso ataskaita nebuvo ginčijama.

11.2.                      Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ginčo sutarties teisėtam nutraukimui buvo būtina jos 2.3.3 punkte numatyta sąlyga – įsipareigojimų nevykdymas daugiau kaip 30 dienų. Apeliantas paaiškina, kad teismas neteisingai vertino jo paaiškinimus apie tai, kaip ieškovė vykdė įrangos priežiūros darbus. Teisme jis teigė, kad pradžioje būdavo tikrai pakankami priežiūros veiksmai, jis pats visuomet pasakydavo direktoriui, kad jis nupirktų priežiūros medžiagas, ir vieną kartą jis jas buvo nupirkęs. Ieškovė ir pati į bylą pateikė vienintelį buhalterinį dokumentą apie įrangos eksploatacinių medžiagų rinkinio įsigijimą pagal UAB „Antalis“ 2023-05-10 PVM sąskaitą-faktūrą „For Maintenance Kit“, prekės kaina 106,48 Eur. Tačiau iki sutarties nutraukimo ir jos atsiėmimo buvo likęs dar geras pusmetis, per kurį ieškovė tuo klausimu nieko nebedarė, nepirko, nebeužsakė eksploatacijos darbų. Dėl to, apeliantas mano, kad sutarties pažeidimas tęsėsi daugiau kaip 30 dienų. Ieškovė nepagrįstai teigė, kad įrangos priežiūrą faktiškai vykdė atsakovas ir ieškovei nereikėjo rūpintis priežiūra.

11.3.                      Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas neteisėtai sustabdė ginčo sutarties vykdymą ir kad 2024-01-03 įteikdamas ieškovei pranešimą turėjo „derinti“ įrangos apžiūros laiką, nors tai sutartyje nebuvo numatyta. Apeliantas nesutinka su teismo vertinimu, kad jis bendradarbiauti nesiekė, nederino įrangos apžiūros laiko, iškart ėmėsi aktyvių veiksmų sutarčiai sustabdyti, o paskui iškart ir sutarčiai nutraukti, pažeisdamas sutarties 2.3.3. punkte numatytą 30 kalendorinių dienų terminą. Teismo motyvai ir išvados absoliučiai ignoruoja byloje surinktus įrodymus - atsiliepime į ieškinį atsakovas pagrindė, kad ieškovė 2023-12-21 gavo atsakovo pranešimą apie ketinimą atvykti 2023-12-22, t. y. rytojaus dieną darbo metu į ieškovo įmonę ir patikrinti ginčo įrangos būklę, o ieškovės direktorius M. B. atsakė, kad įmonėje „į patalpas ... patekimas negalimas, ... dėl ... tinkamos datos informuosiu“, tačiau niekada vėliau taip ir neinformavo. Atsakovas ir ieškovas bendravo ir bendradarbiavo, tik ieškovė paprasčiausiai vengė įsileisti atsakovą į patalpas, vengė prileisti atsakovą prie ginčo įrangos, t. y. vengė vykdyti savo sutartines pareigas. Sutarties 4.4. p. nurodyta, kad nuomotojas turi teisę sustabdyti sutarties vykdymą, jei nuomininkas nevisiškai įvykdė arba visai neįvykdė savo įsipareigojimų, numatytų šioje sutartyje. Jos 2.2.2 p. ir 2.2.4. p. taip pat nurodyta, kad ieškovė priėmusi ginčo įrangą perdavimo aktu, privalo „saugoti įrangą, eksploatuoti ją pagal gamintojo nustatytus techninius reikalavimus, nepabloginti įrangos būklės, išskyrus normalų nusidėvėjimą.“. Sutarties 2.3.1 p. numatė, kad atsakovas turi teisę ... iki sutarties termino pabaigos tiesiogiai ar per įgaliotus trečiuosius asmenis tikrinti šios įrangos būklę ir jos eksploatavimo sąlygas. Teisė tikrinti nuosavą, dar neparduotą ieškovei įrangą yra natūrali ir suprantama kiekvieno savininko teisė, juolab, žinant, kad šios įrangos tolimesnis eksploatavimas neatlikus jai jau seniai reikiamų aptarnavimo paslaugų yra žalingas. Tokia teisė buvo įtvirtinta sutarties 2.3.1. sąlygoje. Nei ieškovė, nei teismas nenurodė, kokius ieškovės interesus atsakovas būtų pažeidęs, jei 2023-12-22 su UAB „Antalis“ specialistais būtų apžiūrėjęs ginčo įrangos būklę. CK 6.489 str. 5 d. taip pat numatyta, kad nuomotojas, nepažeisdamas nuomininko teisių, turi teisę tikrinti, ar nuomininkas tinkamai naudojasi išsinuomotu daiktu. Atsakovas teigia, kad jis tinkamai perspėjo ir ne kartą siekė pasinaudoti teise ginčo įrangą apžiūrėti, o ieškovė to neleido, vengė, išsisukinėjo, nurodė nerealias ir su atsakovu nesusijusias priežastis, kurios iš tiesų netrukdė apžiūrėti ginčo įrangos. Dėl to teismo išvados, kad atsakovas nederino, nebendradarbiavo su ieškove yra nepagrįstos.

11.4.                      Apeliantas nesutinka su teismo vertinimu, kad atsakovas neturėjo pagrindo nutraukti sutartį. Paaiškina, kad sutarties 4.3. p. nurodyta, kad atsakovas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį įspėjus prieš 3 dienas, nuomotojui gavus informacijos apie netinkamą įrangos naudojimą, taipogi atsiradus aplinkybėms, galinčioms iš esmės pabloginti nuomotojo padėtį dėl nuomininko veiksmų, įranga tokiu atveju grąžinama nuomotojui geros būklės. Taip pat CK 6.217 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais. Taigi, buvo būtina aiškintis, ar sutartyje „numatytas atvejis“ egzistavo, ar ne. Vietoje to, teismas nepagrįstai sprendė, kad buvo būtina sulaukti 30 dienų pažeidimo tęsimosi, kas visiškai neatitinka sutarties teksto ir jos šalių valios.

11.5.                      Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai vertino, kad jis neturėjo intereso tikrinti ginčo įrangą, neva jos būklė jam ir taip buvo žinoma. Tuo teismas pažeidė jau minėtą ir sutarties sąlygomis pagrįstą teisėtą lūkestį, kad ginčo įrangą atsakovui ne tik bet kada bus galima patikrinti, bet ir kad ieškovė visada šią įrangą tinkamai eksploatuos, prižiūrės, atliks reikiamus jos techninius aptarnavimus. Pažeidus šiuos lūkesčius, buvo padarytos netinkamos ir neteisėtos teismo išvados, dėl to teismo sprendimas irgi yra nepagrįstas ir neteisėtas. Atsakovas pažymi, kad nutraukdamas sutartį jis sutarties 2.3.3 punktu nesirėmė, skirtingai nei nurodė teismas, bet sutarties nutraukimo 2024-01-03 pranešime aiškiai nurodė, kad jis remiasi sutarties 4.3 punktu, t. y. nutraukia sutartį įspėjęs prieš 3 dienas gavus informacijos apie netinkamą įrangos naudojimą. Ieškovės direktorius galiausiai prie antstolio atvirai nurodė, kad net ir po sutarties vykdymo sustabdymo jis atsakovui įrangos negrąžins, neleis jos nei apžiūrėti, nei patikrinti, t. y. patvirtino, kad yra ir toliau bus pažeidžiami atsakovo interesai, nevykdoma sutartis. Apeliantas paaiškina, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 str. 1 d.). Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties (CK 6.217 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kokie yra CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų esminio sutarties pažeidimo kriterijai, o pirmosios instancijos teismas šia kasacinio teismo praktika nesivadovavo.

11.6.                      Apeliantas atkreipia dėmesį, kad byloje nebuvo ginčo, kad ieškovė niekada ir jokia forma nereiškė atsakovui jokių pretenzijų dėl atsakovo neva neteisėtos ar žalingos veiklos ieškovės patalpose. Tik ieškinyje ir dublike ieškovė nurodė, kad atsakovas be ieškovės žinios naudojosi ieškovė patalpomis ir įranga, atlikdamas užsakymus savo paties, t. y. atsakovo klientams, tačiau ieškovės direktorius 2025-01-27 teismo posėdžio metu nurodė, kad jis neprieštaravo, kad atsakovas būtų ieškovės patalpose, taip pat žinojo, kad atsakovas atlieka ieškovei naudingą veiklą.

11.7.                      Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai taikydamas dvišalę restituciją priteisė iš atsakovo visus ieškovės jam jau sumokėtus nuomos mokesčius, įskaitant ir už atsakovą sumokėtą GPM. Pažymi, jog tiek nuomos mokesčio, tiek ir GPM mokėjimo paskirtis ir prigimtis yra ieškovo pajamos, gautos iš nuomos, t. y. neperleidžiant nuomojamo daikto nuosavybės teisės, o kaip kitokios rūšies pajamų gavimas. Tik atsiradus sutartyje nustatytai sąlygai, kuomet ieškovė pilnai išmoka ginčo įrangos kainą, ji būtų tapusi ginčo įrangos savininke. Reiškia, ji visą tą laikotarpį tik už atlyginimą nuomavosi iš atsakovo ginčo turtą, dėl to net ir taikant restituciją, niekaip negalima priteisti jau už pasinaudotą laiką sumokėtų nuompinigių. Tai neatitiktų nuomos sutarties bei nuomos mokesčio paskirties.

12.       Ieškovė UAB „Reklamos bitės“ atsiliepimu prašo atsakovo apeliacinio skundo netenkinti, palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė paaiškina, kad apeliaciniame skunde atsakovas skiria daug dėmesio šalių patirčiai ir ginčo įrangos specifiškumui, tačiau manytina, kad šie anksčiau atsakovo visiškai neminėti argumentai nėra susiję su atsakovo elgesiu vienašališkai nutraukiant sutartį. Atsakovas siekdamas paneigti pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad sutartį šis nutraukė vienašališkai bando perkelti įrodinėjimo naštą ieškovei, nurodydamas, kad ieškovė neginčijo su atsiliepimo priedu į bylą pateiktos UAB „Antalis“ 2024-01-15 serviso ataskaitos, kuriame nustatyti ginčo įrangos trūkumai. Šiuo atveju itin svarbu akcentuoti tai, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas nepateikė duomenų, jog spausdintuvas (duomenys neskelbtini), serijos numeris (duomenys neskelbtini), kurio UAB „Antalis“ vertinimo ataskaitą atsakovas pateikė į bylą yra tas pats spausdintuvas, kurį iš atsakovo nuomavosi ieškovė pagal išperkamosios nuomos sutartį. Ataskaita buvo parengta ir surašyta įrangos apžiūroje nedalyvaujant ieškovės atstovui. Taip pat pažymėtina, jog pats atsakovas bylos nagrinėjimo metu prašė kaip liudytoją byloje apklausti UAB „Antalis“ darbuotoją surašiusį ataskaitą, bet vėliau tokį savo prašymą atsiėmė. Viso bylos nagrinėjimo metu atsakovas taip ir nepateikė duomenų apie tai, jog ginčo įranga, kurią jis buvo išnuomojęs ieškovei pagal išperkamosios nuomos sutartį priklausė jam asmeninės nuosavybės teise. Ieškovė pažymi, kad atsakovas visai nepasisako apie savo veiksmus siekiant vienašališkai nutraukti sutartį, nors iš byloje esančių rašytinių duomenų matyti, kad 2023 m. gruodžio 21 d. 21:27 val. atsakovas atsiuntė ieškovės vadovui SMS žinutę, kurioje nurodė, kad sekančią dieną, t. y. 2023 m. gruodžio 22 d. nuo 13:00 val. iki 14:00 val. atvyks apžiūrėti įrangos pagal sutartį, vadovaujantis sutarties 2.3.1., 4.3. ir 5.4. punktais. Ieškovės direktorius atsakė, jog dėl vykstančio tyrimo ir inventorizacijos, į patalpas adresu (duomenys neskelbtini) patekimas negalimas, o dėl technikos apžiūros tinkamos datos jis informuos atsakovą. Atsakovas atsakė, kad „<....> man jokie tokie „tyrimai“ neįdomūs, jokia inventorizacija man netrukdo apžiūrėti savo turto. Kaip ir rašiau, atvyksiu 2023-12-22 13:00 – 14:00 val. Tavo nurodyti procesai neliečia mano kilnojamojo turto išperkamosios nuomos sutarties vykdymo.“ Apeliaciniame skunde atsakovas toliau nutyli ir tą aplinkybę, jog nors teigė, kad 2023 m. gruodžio 28 d. pranešimu informavo ieškovę apie tai, jog įrangos apžiūrėti atvyks 2024 m. sausio 3 d., tačiau aplinkybės apie ieškovės informavimą pagrįsti rašytiniais duomenimis negalėjo. Dėl to teismas padarė visiškai teisingą ir pagrįstą išvadą, jog 2024 m. sausio 3 d. atsakovas su antstoliu R. S. atvyko apžiūrėti įrangos ieškovės neinformavęs. Atsakovas 2023 m. gruodžio 28 d. pranešimu dėl sutarties vykdymo sustabdymo, kuris ieškovei įteiktas per antstolį R. S. 2024 m. sausio 3 d., informavo, jog sustabdo sutarties vykdymą dėl to, jog ieškovei atliekant inventorizaciją niekas neįsileido jo patikrinti jam priklausančios nuomojamos įrangos. Atsakovas 2024 m. sausio 3 d. pranešimu „Dėl sutarties nutraukimo“, kuris elektroniniu parašu pasirašytas 2024 m. sausio 3 d. 23:54 val., išsiųstas elektroniniu paštu 2024 m. sausio 4 d., ieškovę informavo, jog prieš 3 dienas įspėja, kad nutraukia sutartį dėl aplinkybių, galinčių iš esmės pabloginti jo, kaip nuomotojo padėtį dėl ieškovės, t. y. nuomininko veiksmų bei prašė po trijų dienų grąžinti visą išnuomotą įrangą bei grąžinti visus kitus atsakovo bei jo įmonės UAB „Print City“ daiktus bei dokumentus, o taip pat ir E. J. kilnojamuosius daiktus. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas duodamas paaiškinimus pats patvirtino, jog tikrasis konfliktas tarp šalių kilo ne dėl įrangos, o dėl to, jog ieškovė atleido jo sutuoktinę E. J. iš UAB „Reklamos bitės“ užimamų pareigų. CK 6.200 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sutarties šalių pareiga bendradarbiauti ir kooperuotis vykdant sutartį. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, sprendžiant dėl vienašališko sutarties nutraukimo teisėtumo, atsižvelgtina į CK 1.5, 1.6 ir 6.158 straipsnių nuostatas, kuriose įtvirtintos šalių pareigos elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo, tiek egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu yra imperatyvaus pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6-915/2015; 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021, 38 punktas). Dėl to visiškai pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog atsakovas su ieškove įrangos apžiūros visiškai nederino, vienašališkai nustatė apžiūros laiką ir datą ir apie tai pranešė nesavalaikiai, t. y. ne tik išvakarėse, bet ir vėlyvu metu - 21:27 val., kas yra akivaizdu, jog tai jau nebuvo ieškovės darbo laikas. Jokių duomenų byloje apie tai, jog nuomininkas (ieškovė) nevykdė savo įsipareigojimų daugiau nei 30 kalendorinių dienų, nėra. Vertinant atsakovo elgesį vykdant sutartį, darytina išvada, jog atsakovas bendradarbiauti nesiekė, nederino įrangos apžiūros laiko, iškart ėmėsi aktyvių veiksmų sutarčiai sustabdyti, o paskui iškart ir sutarčiai nutraukti, pažeisdamas sutarties 2.3.3. punkte numatytą 30 kalendorinių dienų terminą. Ieškovė pažymi, jog atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad jis turėjo teisę tikrinti ginčo įrangą pagal sutartį, tačiau iš pateiktų rašytinių duomenų – elektroninių laiškų, SMS žinučių, pranešimo dėl sutarties sustabdymo, pranešimo dėl sutarties nutraukimo, matyti, jog atsakovas savo teisę siekė įgyvendinti visiškai nesilaikydamas CK 6.200 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sutarties šalių pareigos bendradarbiauti ir kooperuotis vykdant sutartį. Kritiškai vertintinas ir tas argumentas, jog nors ieškovės direktorius M. B. SMS žinute nurodė, kad informuos dėl tinkamos įrangos apžiūros datos, vėliau jis apie tai atsakovo neinformavo. Pažymėtina, jog atsakovas su savo atstovu per laikotarpį nuo gruodžio 28 d. iki sausio 3 d. sugebėjo nesuderinęs laiko atvykti įrangos apžiūrai, sustabdyti sutartį ir ją nutraukti, ir visa tai vyko ne tik tuo metu kai vyko ieškovės inventorizacija, bet ir šventiniu laikotarpiu, o 2024 m. sausio 12 d. atvykęs į ieškovės veiklos patalpas savavališkai išsigabeno ginčo įrangą. Atsakovas siekdamas patikrinti ginčo įrangą jos apžiūros laiko nederino su ieškove, visuomet pats nustatydamas savo apžiūros datą ir laiką. Vien dėl to, jog teisė tikrinti įrangą buvo nustatyta sutartyje savaime nereiškia, kad šia teise atsakovas galėjo naudotis neatsižvelgdamas į kitos sutarties šalies užimtumą ir galimybes priimti atsakovą apžiūrėti įrangą bei kartu dalyvauti įrangos apžiūroje. Tokie skuboti atsakovo veiksmai, kai sutartis buvo sustabdyta, tuomet iškart nutraukta, bei nesavalaikiai pranešimų dėl apžiūros siuntinėjimai, visiškas interesų nederinamas su kita sutarties šalimi, ir įtakojo tai, jog teismas pripažino, kad atsakovas vienašališkai nutraukdamas sutartį pasielgė neteisėtai, kadangi jo veiksmai buvo nesuderinami su CK 6.200 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sutarties šalių pareiga bendradarbiauti ir kooperuotis vykdant sutartį. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino sutarties sąlygas, kadangi nutraukdamas sutartį atsakovas vadovavosi 4.3. p. numatyta teise vienašališkai nutraukti sutartį įspėjus nuomininkas prieš 3 dienas. Tačiau sutartis yra vientisas dokumentas, o CK 6.193 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. Būtent dėl to pirmosios instancijos teismas aiškindamas sutartį atsižvelgė ir į kitus sutarties punktus, kurie numato sutarties sustabdymo ir nutraukimo sąlygas. Sutarties 2.3.3. punktas nustatantis nuomotojo teises numato, kad „vienašališkai nutraukti Sutartį jeigu nuomininkas nevykdo savo įsipareigojimų daugiau nei 30 kalendorinių dienų <...>.“ O sutarties 4.4. punktas numato, jog „nuomotojas turi teisę sustabdyti sutarties vykdymą, jei nuomininkas nevisiškai įvykdė arba visai neįvykdė savo įsipareigojimų, numatytų šioje sutartyje.“ Būtent sutartį aiškinant kaip vientisą dokumentą, kurio sąlygos privalo būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad atsakovas pasinaudoti sutarties 4.3. p. numatyta teise vienašališkai nutraukti sutartį apie tai įspėjęs prieš tris dienas galėtų tik tokiu atveju, jei egzistuotų sutarties 2.3.3. punkte nurodyta sąlyga – nuomininkas savo įsipareigojimų būtų nevykdęs daugiau nei 30 kalendorinių dienų. Šiuo atveju ši sąlyga neegzistavo ir atsakovas jos nesilaikė. Ieškovė pažymi ir tai, kad nutraukiant sutartį vienašališkai privaloma atsižvelgti į CK 6.217 straipsnyje nurodytus sutarties nutraukimo atvejus. Šios teisės normos 1 dalyje nurodyta, kad sutarties šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. CK 6.217 straipsnio 2 dalyje yra išvardyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgiant ir spręstina, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. Kitais šiame straipsnyje nenumatytais pagrindais sutartį galima nutraukti tik teismo tvarka pagal suinteresuotos šalies ieškinį (CK 6.217 straipsnio 4 dalis). CK 6.217 straipsnio 5 dalyje taip pat nurodoma, kad sudarančiais pagrindą sutartį nutraukti yra pripažįstami ir pačių šalių sutartyje iš anksto aptarti atvejai, numatantys sutarties vienašališko nutraukimo galimybę. Savo apeliaciniame skunde atsakovas šio teisinio reglamentavimo neakcentuoja, išimtai remdamasis tik vienintele sutarties sąlyga įtvirtinta 4.3. punkte, ją aiškindamas atskirai nuo kitų sutarties sąlygų. Ieškovė nurodo, kad nesutinka ir su atsakovo pozicija, jog ginčo tarp šalių išsprendimui neturėjo reikšmės ir turėjo būti nevertinamos tos aplinkybės, kad ieškovė niekada nebuvo praleidusi išperkamosios nuomos mokėjimo terminų, bei tai, kad iki atsakovui nuo sutarties pasirašymo iki 2023-12-31 pagal sutartį ieškovė atsakovui buvo išmokėjusi 17 850 Eur išperkamosios nuomos kai sutarta nuomojamos įrangos kaina buvo 25 200 Eur, t. y. sumokėjusi virš 70 proc. išperkamos įrangos kainos. Šios aplinkybės tik patvirtina, kad ieškovė visuomet laikėsi savo sutartinių įsipareigojimų ir neturėjo jokių ketinimų pakenkti atsakovo interesams, kai į ginčo įrangą jau buvo investavusi didžiulę pinigų sumą ir greitu metu turėjo tapti šios įrangos savininke. Atsakovas iškraipo faktines aplinkybes aiškindamas, jog tai, kad jam nebuvo sudarytos galimybės apžiūrėti įrangą buvo esminis sutarties pažeidimas, tik tam, kad nutraukęs sutartį galėtų atsiimti įrangą ir pats ją naudoti savo įmonių veikloje. Ši įranga jam tapo reikalinga, kai jo sutuoktinė buvo atleista iš UAB „Reklamos bitės“ užimamų pareigų ir atsakovas neteko galimybės pats asmeniškai naudotis ginčo įranga, kaip tai darė iki sutuoktinės atleidimo. Visos šios aplinkybės buvo patvirtintos ir paties atsakovo paaiškinimais, taip pat byloje esančiais rašytiniais duomenimis – šalių susirašinėjimais, ieškovės veiklos patalpų video stop kadrais. Todėl teismas padarė visiškai pagrįstą ir nuoseklią išvadą, jog atsakovas vienašališkai sutartį nutraukė neteisėtai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.        Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

teisiniai argumentai ir išvados

13.       Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.

14.       Šioje byloje sprendžiamas ginčas dėl 2021 m. liepos 1 d. tarp ieškovės UAB „Reklamos bitės“ (nuomininko) ir atsakovo G. J. (nuomotojo) sudarytos Kilnojamojo turto išperkamosios nuomos sutarties nutraukimo ir iš to kylančių teisinių pasekmių (ieškinio dalykas) ir dėl nuostolių atlyginimo, kilusių ieškovei naudojantis išnuomota įranga (priešieškinio dalykas).

Dėl ieškinio reikalavimų

15.       Apeliaciniu skundu atsakovas visų pirma ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas išsprendė ieškinio reikalavimus ir konstatavo, kad: 1) atsakovo 2024 m. sausio 3 d. pranešime nurodytos priežastys ir aplinkybės nėra pakankamos vienašališkam sutarties nutraukimui; 2) sutartį iš esmės pažeidė pats atsakovas ir kad šis pažeidimas sudaro pagrindą nutraukti sutartį teismo sprendimu dėl nuomotojo kaltės. Atsakovas nesutikdamas su tokiu teismo vertinimu, teigia, kad jis vienašališkai sutartį nutraukė realizuodamas išperkamosios nuomos sutarties 4.3 punkte numatytą teisę ir laikydamasis sutartyje numatyto įspėjimo termino, be to, apelianto įsitikinimui, teismas nesirėmė CK 6.217 straipsniu ir kasacinio teismo praktika ir be pagrindo nekonstatavo, kad ieškovė padarė esminį sutarties pažeidimą, kurio pakanka vienašališkam sutarties nutraukimui pateisinti.

16.       Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs atsakovo nurodytas aplinkybes, dėl kurių jis 2024 m. sausio 3 d. pranešimu vienašališkai nutraukė Kilnojamojo turto išperkamosios nuomos sutartį, taip pat kaip ir pirmosios instancijos teismas vertina, kad šios aplinkybės nepateisina sutarties nutraukimo ir neįrodo ieškovės kaltės dėl esminio sutarties pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika, pagrįstai pažymėjo, kad sprendžiant dėl vienašališko sutarties nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo, būtina atsižvelgti į CK 1.5 ir CK 6.158 straipsnių nuostatas, kuriose įtvirtinta imperatyvi šalių pareiga elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai prievolės atsiradimo, jos vykdymo ar pasibaigimo metu. Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvadomis, kad tokių pareigų nesilaikė būtent atsakovas ir tai jo sprendimą dėl vienašalio sutarties nutraukimo daro neteisėtu.

17.       Byloje nustatyta, kad 2024 m. sausio 3 d. pranešimu (e. bylos t. 1, b. l. 32) atsakovas nurodė, kad įspėja ieškovę, jog po 3 dienų nutrauks išperkamosios nuomos sutartį dėl to, kad 2023 m. gruodžio 22 d. 13 val. atvykęs negalėjo patekti prie išnuomotos įrangos ir patikrinti jos būklės bei eksploatavimo sąlygų, taip pat 2024 m. sausio 3 d. atvykus su antstoliu ieškovė neleido jam įrangos patikrinti ir pasiimti. Minėtame pranešime atsakovas nurodė, kad tokiais veiksmais ieškovė pažeidė išperkamosios nuomos sutarties 4.4 punkto nuostatas, numatančias, kad nuomotojas turi teisę tiesiogiai ar per įgaliotus trečiuosius asmenis tikrinti įrangos būklę ir jos eksploatavimo sąlygas. Pranešime nurodyta, kad atsakovas įspėja apie sutarties nutraukimą remiantis sutarties 4.3 punktu, nustatančiu, kad nuomotojas turi teisę vienašališkai prieš tris dienas įspėjęs nuomininką, nutraukti sutartį <...> nuomotojui gavus informacijos apie netinkamą įrangos naudojimą, taipogi atsiradus aplinkybėms, galinčioms iš esmės pabloginti nuomotojo padėtį dėl nuomininko veiksmų. Šiuo pranešimu atsakovas taip pat pareikalavo po trijų dienų grąžinti visą išnuomotą įrangą bei grąžinti visus kitus atsakovo bei jo įmonės UAB „Print City“ daiktus bei dokumentus, o taip pat ir E. J. kilnojamuosius daiktus.

18.       Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo nurodytas sutarties nutraukimo priežastis, pagrįstai nurodė, kad šalių sudarytoje Kilnojamojo turto išperkamosios nuomos sutartyje (šios sutarties 4.4 punkte) nėra nustatyta, kokia tvarka ir terminais turėjo būti įgyvendinta nuomotojo teisė tikrinti įrangos būklę bei jos eksploatavimo sąlygas, todėl įgyvendindamas tokią teisę nuomotojas privalėjo vadovautis CK 1.5, CK 6.158 straipsnių nuostatomis ir CK 6.200 straipsnyje įtvirtintais sutarties vykdymo principais, pagal kuriuos sutartys turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai sutarties šalims bendradarbiaujant ir kooperuojantis. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su teismo vertinimu, kad apelianto teiginiai apie ieškovės padarytus esminius sutarties pažeidimus neleidžiant jam 2023 m. gruodžio 22 d. patikrinti įrangos, yra nepagrįsti, nepatvirtina ieškovės padaryto sutarties pažeidimo ir nepateisina tolimesnių atsakovo veiksmų, t. y. nepagrindžia, kad dėl to nuomotojas galėjo stabdyti išperkamosios nuomos sutarties vykdymą, įgijo teisę paimti nuomojamą įrangą iš nuomininko ir galėjo inicijuoti vienašališką sutarties nutraukimą dėl nuomininko kaltės. Byloje nustatyta, kad SMS žinutę apie ketinimą 2023 m. gruodžio 22 d. 13:00 – 14:00 val. atvykti patikrai atsakovas ieškovės vadovui M. B. atsiuntė 2023 m. gruodžio 21 d. 21:27 val., į ką ieškovės vadovas atsakė, kad dėl vykstančio tyrimo ir inventorizacijos patekimas į įmonės patalpas rytoj nebus galimas ir kad papildomai informuos atsakovą apie apžiūros laiką, o atsakovas į tai atrašė, kad „man jokie tokie „tyrimai“ neįdomūs, jokia inventorizacija man netrukdo apžiūrėti savo turto, kaip ir rašiau atvyksiu 2023-12-22 d., 13:00 val. – 14:00 val.“ Teismas teisingai konstatavo, kad ieškovės nurodytas „vykstantis tyrimas“ ir „inventorizacija“ buvo tikrai ieškovės įmonėje vykdomi - inventorizacijos vykdymą patvirtina rašytiniai dokumentai (įsakymas), o žinutėje nurodyto „tyrimo“ esmė atsakovui taip pat buvo žinoma, t. y. žinoma, kad yra ginčas dėl E. J. atleidimo. Taip pat teismas teisingai vertino, kad šios ieškovės nurodytos priežastys buvo pakankamai svarbios ir esamoje situacijoje patvirtino, kad ieškovė turėjo reikšmingesnį interesą nesutikti su atsakovo reikalavimu atlikti neatidėliotiną išnuomotos įrangos būklės patikrinimą, kurio didėlės skubos, t. y. būtinumo jį atlikti kitą dieną po pranešimo, atsakovas iš viso nemotyvavo. Kaip jau minėta, šalių sudarytoje išperkamosios nuomos sutartyje nėra nustatyta, kokia tvarka ir terminais turėjo būti įgyvendinta nuomotojo teisė tikrinti įrangos būklę bei jos eksploatavimo sąlygas, o tai reiškia, kad sutarties šalys turėjo bendradarbiauti, kooperuotis ir derinti savo interesus. Nagrinėjamu atveju yra reikšminga, kad tarp šalių buvo kilusių kitų konfliktų, ne tik nesutarimas dėl išperkamosios nuomos sutarties vykdymo - šalys neginčijo, kad jų susirašinėjime minimas „tyrimas“ buvo susijęs su atsakovo sutuoktinės E. J. atleidimu iš darbo, kuri be to buvo ir ieškovės UAB „Reklamos bitės“ akcininkė, turinti 50 procentų įmonės akcijų. Byloje taip pat nebuvo ginčijama, kad atsakovas iki kilusio nesutarimo naudojosi E. J. raktais ir galėjo savo nuožiūra lankytis UAB „Reklamos bitės“ nuomojamose gamybinėse patalpose, kuriose buvo laikoma ir pagal išperkamosios nuomos sutartį ieškovei perduota įranga, o atleidus E. J. iš darbo – tokią galimybę prarado. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su ieškove, jog vertinant šią situaciją, būtina atsižvelgti į tai, jog atsakovo poreikis ir interesas skubiai patekti į ieškovės gamybines patalpas tikėtinai labiau buvo susijęs su siekiu išspręsti asmeninį sutuoktinės konfliktą su ieškove ir atsiimti nuomojamose patalpose likusius sutuoktinės ir paties atsakovo daiktus, dėl kurių buvo kilęs ginčas, o ne su siekiu realizuoti nuomotojo teises pagal išperkamosios nuomos sutartį. Iš atsakovo paaiškinimų spręstina, kad 2023 m. gruodžio 21 d. teikiant pranešimą dėl įrangos patikrinimo, jam nebuvo žinomi konkretūs ieškovės daromi išperkamosios nuomos sutarties pažeidimai, t. y. kad nuomojama įranga yra ar gali būti naudojama iš esmės nesilaikant išperkamosios nuomos sutarties sąlygų, ir atsakovas tokiomis aplinkybėmis negrindė poreikio šios įrangos patikrinimą atlikti itin skubiai. Visas šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas įvertino teisingai ir pagrįstai konstatavo, kad atsakovas nebuvo sąžiningas ir kad siekdamas realizuoti sutartyje numatytą nuomotojo teise tikrinti išnuomotos įrangos būklę nesilaikė CK 1.5 ir CK 6.158 straipsnių nuostatų, nustatančių pareigą elgtis sąžiningai ir protingai. Atsakovas nederino patikrinimo laiko, nebendradarbiavo su ieškove, patikrinimo laiką nustatė vienašališkai (t. y. nurodė „atvyksiu 2023-12-22 d., 13:00 val. – 14:00 val.“), nesant tam pateisinančių ir sutarties vykdymui reikšmingų priežasčių. Vertindamas atsakovo elgesį kaip nesąžiningą ir neprotingą, teismas teisingai pažymėjo, kad atsakovas ne tik vienašališkai nustatė apžiūros laiką ir datą, bet ir pranešimą apie tai ieškovei pateikė vėlyvu metu - 21:27 val., kas yra akivaizdu, jog tai jau nebuvo ieškovės darbo laikas.

19.       Tolimesni atsakovo veiksmai taip pat rodo, kad jis ir po 2023 m. gruodžio 22 d. nesiekė bendradarbiauti dėl sutarties vykdymo, bet savaip interpretavo sutarties turinį ir veikė pagal savo subjektyvų įsitikinimą, jog jis gali bet kada ir be nuomininko sutikimo patekti į nuomininko patalpas ir atlikti įrangos patikrinimą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat kaip ir pirmosios instancijos teismas vertina, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių atsakovo paaiškinimus, kad jis 2023 m. gruodžio 28 d. buvo informavęs ieškovę apie tai, jog atvyks apžiūrėti įrangą 2024 m. sausio 3 d. Todėl teismas pagrįstai sprendė, kad 2024 m. sausio 3 d. atsakovas atvyko apžiūrėti įrangos ieškovės neinformavęs ir nesuderinęs laiko. Tokiu būdu taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad ne atsakovas, bet ieškovė nebendradarbiavo vykdant sutartį ir kad tai buvo pakartotinis atvejis, kai atsakovui buvo trukdoma realizuoti sutartyje numatytą teisę tikrinti išnuomotos įrangos būklę. Be to, paminėtina ir tai, kad 2024 m. sausio 3 d. atsakovas vis dėlto pateko į ieškovės patalpas ir turėjo galimybę apžiūrėti įrangą ir tai yra fiksuota antstolio R. S. 2024 m. sausio 9 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, kuriame pažymėta, kad įranga - (duomenys neskelbtini) spausdintuvas, laminatorius (duomenys neskelbtini) ir pjaustymo įrenginys (duomenys neskelbtini), buvo patalpose (duomenys neskelbtini) ir, M. B. teigimu, ši įranga veikė (e. bylos t. 1, b. l. 86-87). Byloje nėra duomenų, kad 2024 m. sausio 3 d. ginčo įrangos naudojimas ir eksploatavimo sąlygos kuo nors skyrėsi nuo tų, kaip ji buvo naudojama ir eksploatuojama nuo pat nuomos santykių pradžios, t. y. nuo 2021 m. birželio 30 d. kai buvo pasirašytas įrangos priėmimo – perdavimo aktas (e. bylos t. 1, b. l. 23).

20.       Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad atsakovas 2023 m. gruodžio 28 d. pranešimą dėl sutarties vykdymo sustabdymo ieškovei įteikė 2024 m. sausio 3 d. Teismas teisingai vertino, kad sutarties sustabdymui taip pat nebuvo sutartyje numatyto pagrindo. Atsakovas pranešime dėl sutarties vykdymo sustabdymo nurodė, kad sustabdo sutarties vykdymą remiantis išperkamosios nuomos sutarties 4.4 punkto nuostatomis dėl ieškovės daromų sutarties pažeidimų, o konkrečiai – dėl to, kad 2023 m. gruodžio 22 d. ieškovei atliekant inventorizaciją niekas neįsileido jo patikrinti nuomojamos įrangos. Bet kaip jau minėta, tokia situacija, dėl kurios 2023 m. gruodžio 22 d. atsakovas negalėjo patekti į ieškovės patalpas, kilo dėl to, jog pats atsakovas nesiekė bendradarbiauti vykdant sutartį, ir todėl tai neįrodo ieškovės padaryto sutarties pažeidimo ir nesudaro sutarties 4.4 punkte numatytos priežasties sustabdyti sutarties vykdymą. Paminėtina, kad išperkamosios nuomos sutarties 4.4 punkte nėra numatyta, dėl kokių sutarties nevykdymo atvejų nuomotojas gali stabdyti sutarties vykdymą, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad ir tokiu atveju dėl sutarties vykdymo pažeidimo turi būti vertinama pagal tai, kaip sutarties šalys vykdė CK 1.5 ir CK 6.158 straipsniuose numatytas pareigas, o pats pažeidimas turi būti reikšmingas, proporcingas ir adekvatus taikomai priemonei, t. y. sutarties stabdymui.

21.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad šalių sudaryta išperkamosios nuomos sutartis yra finansinė sutartis, kurios esminės sąlygos yra susijusios su ieškovės verslui reikalingos įrangos įsigijimu ir finansavimu. Byloje nebuvo ginčo, kad ieškovė tinkamai ir laiku vykdė finansinius įsipareigojimus pagal sutartį, t. y. laiku mokėjo einamąsias įmokas. Atsakovas taip pat nesirėmė kokiomis nors aplinkybėmis, kurios rodytų, jog ieškovė ateityje galėjo pažeisti išperkamosios nuomos sutartyje numatytus finansinius įsipareigojimus. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad atsakovas neįrodė ir kitokių nuomininko veiksmų, nesusijusių su finansinių įsipareigojimų pažeidimais, kurie iš esmės galėjo pabloginti nuomininko padėtį, taip pat atsakovas neįrodė, kad 2023 m. gruodžio 21 d. ar vėliau jis gavo informaciją apie netinkamą įrangos naudojimą ir kad dėl to buvo būtina atlikti neatidėliotiną įrangos patikrinimą. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovas dažnai lankydavosi ieškovės gamybinėse patalpose ir esant žodiniam leidimui naudodavosi ieškovei išnuomota įranga vykdydamas savo komercinę veiklą. Šių aplinkybių neneigė atsakovas ir šias aplinkybes patvirtina ieškovės pateikti video stop kadrai iš įmonės gamybinių patalpų stebėjimo kamerų, rodantys, kad atsakovas buvo ieškovės gamybinėse patalpose ir dirbo su įranga 2023 m. lapkričio 6, 7, 8, 10, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 22, 23, 24, 26, 27, 28, 29 ir 30 dienomis (e. bylos t. 1, b. l. 141 - 173). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad atsakovui buvo gerai žinoma išnuomotos įrangos būklė, kad jis pats dažnai ja naudojosi ir kad per 2,5 m. įrangos naudojimo laikotarpį atsakovas nelaikė reikšmingu tai, kaip ieškovė laikosi įrangos eksploatavimo taisyklių. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė nuo 2023 m. gruodžio mėnesio įrangą pradėjo naudoti ar eksploatuoti kitaip, nei iki tol. Paminėtina, kad kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovas ieškovei nebuvo perdavęs įrangos nuosavybės dokumentų ar jos eksploatavimo instrukcijų, o Kilnojamojo turto išperkamosios nuomos sutartyje nuomininkui buvo numatytos tik šios sąlygos, apibrėžiančios įrangos eksploatavimą – nuomininkas buvo įsipareigojęs įrengti įžeminimą, nedaryti įrangos pakeitimų, įrangą eksploatuoti konkrečiose patalpose ir neperduoti jų tretiesiems asmenims (sutarties 2.2.3 – 2.2.6 punktai). Atsakovas neįrodinėjo, kad ieškovė butų pažeidusi šiuos sutartinius įsipareigojimus.

22.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, jog atsakovas savo sutartinėmis teisėmis nesinaudojo sąžiningai, nebendradarbiavo, nederino įrangos apžiūros laiko, nepagrindė poreikio atlikti itin skubų įrangos patikrinimą ir 2024 m. sausio 3 d. pranešimu sutartį vienašališkai nutraukė nesant sutartyje ar įstatyme numatytų pagrindų.

23.       Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kad teismas neįvertino ieškovės veiksmų kaip esminio sutarties pažeidimo pagal CK 6.217 straipsnio nuostatas. Teismas pažymi, kad net ir konstatavus atsakovo teisės atlikti įrangos apžiūrą pažeidimą, šis pažeidimas negalėtų būti laikomas esminiu sutarties pažeidimu, dėl kurios sutartiniai santykiai toliau nebegalėtų būti tęsiami. Sutarties nutraukimas dėl šios priežasties, reikštų itin didelę disproporciją tarp šalių prisiimtų įsipareigojimų ir realiai atliktų veiksmų šalims vykdant sutartį, įskaitant tai, kad iki atsakovo inicijuoto vienašalio sutarties nutraukimo ieškovė jau buvo įvykdžiusi didžiąją dalį finansinių įsipareigojimų pagal išperkamosios nuomos sutartį, o be to, įrangos eksploatavimo kaštai ir remonto išlaidos, jei įrangą reikėtų remontuoti, pagal sutartį buvo priskirtos nuomininkui ir todėl tokie atvejai, jei įrangai būtų reikėję atklikti remontą ar priežiūros darbus, nebūtų įtakoję turtinių nuomotojo teisių. Nepagrįsti ir neįrodyti atsakovo teiginiai, kad dėl jo nurodyto tariamo sutarties pažeidimo, jis nebūtų gavęs to, ko pagal sutartį pagrįstai galėjo tikėtis ir kad dėl to sutartinių santykių tęsimas jam neteko prasmės. Paminėtina, kad išperkamosios nuomos sutartimi šalys nebuvo susitarusios dėl nuomotojo teisės naudotis įranga savo komercinei veiklai.

24.       Apeliantas nurodo ir kitus argumentus, kurie jo įsitikinimu yra lemiami sprendžiant dėl jo atlikto vienašalio sutarties nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliantas pažymi, kad paėmus įrangą iš ieškovės ir atlikus jos patikrinimą, paaiškėjo daug esminių įrangos eksploatavimo pažeidimų, kurios nustatė UAB „Antalis“ ir dėl to surašė ataskaitą, kuri nėra nuginčyta. Be to, apelianto įsitikinimu, teismas neteisingai aiškino išperkamosios nuomos sutartį ir sprendime be pagrindo nurodė, jog nuomotojas turėjo nustatyti 30 dienų įspėjimo terminą sutarties nutraukimo atveju, nors sutarties 4.3 punkte buvo numatytas 3 dienų įspėjimo terminas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas vertina, kad šios aplinkybės ir apelianto nurodyti argumentai yra išvestiniai ir nesudaro pagrindo peržiūrėti ir keisti teismo sprendime padarytas išvadas, jog atsakovo atliktas vienašalis sutarties nutraukimas yra nepagrįstas ir iš esmės ir dėl atsakovo taikytų sutarties nutraukimo procedūrų. Dėl jau nurodytų priežasčių teisėjų kolegija vertina, kad UAB „Antalis“ ataskaitoje konstatuoti įrangos priežiūros trūkumai negali būti laikomi kaip įrodantys esminį ieškovės padarytą išperkamosios nuomos sutarties pažeidimą. Apie tai, kaip šalys vykdė sutartines pareigas, teismas sprendė pagal visumą byloje nustatytų aplinkybių, įskaitant tai, kad atsakovas pats iki 2023 m. gruodžio mėnesio naudojosi įranga ir gerai žinojo jos faktinę būklę, o techninio pobūdžio ataskaita šio vertinimo nekeičia ir neįtakoja. Pasisakydamas dėl apelianto argumentų, jog teismas turėjo taikyti sutarties 4.3 punkte numatytą 3 dienų įspėjimo terminą, o ne 30 dienų įspėjimo terminą, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad šie argumentai irgi nekeičia teismo sprendimo išvadų dėl ginčo esmės. Apeliacinės instancijos teismas taip pat kaip ir pirmosios instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo atlikta vienašalio sutarties nutraukimo procedūra buvo iš esmės pažeista, nepaisant to, kad atsakovas taikė sutarties 4.3 punkte numatytą įspėjimo terminą. Bylos aplinkybės, bei 2024 m. sausio 3 d. įspėjimo turinys rodo, kad įspėjimo terminą atsakovas taikė formaliai, nesiekdamas išsaugoti sutartį, t. y. kad per nustatytą terminą ieškovė pašalintų kokius nors konkrečius sutarties pažeidimus, bet siekdamas kuo greičiau nutraukti sutartį ir atsiimti įrangą. Įspėjimu atsakovas nereikalavo pašalinti sutarties pažeidimus, bet reikalavo grąžinti įrangą, o tai aiškiai neatitinka įspėjimo esmės.

25.       Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs teismo sprendimo dalį, kuria teismas tenkino ieškovės ieškinio reikalavimą nutraukti sutartį dėl atsakovo kaltės ir taikė restituciją, konstatuoja, kad teismas teisingai vertino faktus ir tinkamai taikė teisės normas. Teismas pagrįstai nurodė, kad vadovaujantis CK 6.217 straipsnio 1 dalimi, šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Šiuo atveju byloje konstatavus, jog atsakovas 2024 m. sausio 3 d. pranešimu sutartį nutraukė neteisėtai, teismas taip pat turėjo nuspręsti dėl tolimesnių sutartinių santykių tęstinumo. Tačiau byloje yra nustatyta, kad atsakovas 2024 m. sausio 12 d. išsigabeno išnuomotą įrangą iš ieškovės patalpų ir dėl to tolimesnis sutarties vykdymas nėra įmanomas. Teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovui 2024 m. sausio 12 d. išsigabenus ieškovės veiklai reikalingą įrangą, ieškovė iš sutarties negavo to, ko tikėjosi, t. y. jog mokėdama išperkamosios nuomos mokestį galės naudotis įranga, o pabaigus mokėti jos kainą, taps šios įrangos savininke, o atsakovui taip pat buvo žinoma, kad įranga yra reikalinga ieškovės vykdomai komercinei veiklai – reklamos leidybai ir spausdinimui ir kad be šios įrangos ji negalės įprastai vykdyti savo veiklos. Ieškovė teisme patvirtino, kad atsakovui išsigabenus įrangą, ji turėjo ieškotis kitos analogiškos įrangos, kadangi kitu būdu nebūtų galėjusi užsiimti reklamos leidybos veikla ir vykdyti sutartinių įsipareigojimų užsakovams. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas teisingai sprendė, kad minėti atsakovo veiksmai atsiimant išnuomotą įrangą, dėl kurių faktiškai nutrūko sutartiniai santykiai, laikytini esminiu sutarties pažeidimu CK 6.217 straipsnio 1 d. prasme ir sudaro pagrindą nutraukti sutartį dėl atsakovo kaltės.

26.       Pirmosios instancijos teismo sprendimas nutraukus ginčo sutartį taikyti dvišalę restituciją atitinka kasacinio teismo praktiką, suformuotą sprendžiant panašius civilinius ginčus dėl lizingo sutartinių santykių. Kasacinis teismas yra pasiakęs, kad lizingo davėjo patirtų nuostolių dydžio nustatymo klausimas spręstinas atsižvelgiant į tai, jog, minėta, pagal lizingo sutartį mokamų įmokų sandara yra daugianarė ir priklauso nuo konkrečioje lizingo sutartyje šalių susitartų sąlygų. Visais atvejais įmokos apima palūkanas už naudojimąsi daiktu, kurios yra lizingo davėjo pelnas, bet taip pat, priklausomai nuo šalių susitarimo ir lizingo sutarties rūšies, lizingo įmokos gali būti skirtos lizingo davėjo patirtoms daikto įsigijimo, pristatymo išlaidoms kompensuoti, jos gali dengti daikto vertės mažėjimą, kompensuoti sutarties administravimo išlaidas ir kt. Šios įmokos skirtos lizingo davėjo patirtoms išlaidoms kompensuoti bei atlyginti už suteiktą finansavimą. Tačiau jeigu lizingo sutartyje numatyta, kad lizingo gavėjui pereina lizingo dalyko nuosavybės teisė, tai dalį įmokų sudaro daikto vertei išpirkti skirti mokėjimai, kurie turi kitokią paskirtį nei pirmiau nurodytos įmokos, nes tai nėra lizingo davėjo nuostolių kompensacija ar pelnas. Tokiais atvejais atsiranda lizingo gavėjo teisė reikalauti grąžinti šias įmokas pagal dvišalės restitucijos taisykles (CK 6.222 straipsnis), tačiau ne daugiau nei tiek, kiek šios įmokos viršija lizingo davėjo patirtus nuostolius. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai lizingo sutartyje, kurioje buvo numatytas nuosavybės teisės perėjimas lizingo gavėjui ir šio mokamų įmokų dalį sudarė turto išpirkimo įmokos, nustatyta, jog nutraukus sutartį sumokėtos įmokos negrąžinamos ir reikalaujama grąžinti daiktą, teismas, kilus ginčui, kad lizingo gavėjui taikoma neproporcinga atsiradusiems nuostoliams atsakomybė, turi nustatyti lizingo davėjo patirtų nuostolių dydį, atsiradusį dėl sutarties nutraukimo, bei grąžinto turto vertę, buvusią sutarties nutraukimo momentu (ar kitu šalių sutartyje nustatytu momentu, jeigu šalys susitarė kitaip). Nustačius šias aplinkybes, lizingo davėjo nuostolių dydis mažintinas jam grąžinto turto verte bei lizingo gavėjo sumokėtų įmokų dydžiu. Tuo atveju, jeigu grąžinto turto vertė atitinka lizingo davėjo nuostolius, pagrindo taikyti sutartyje nustatytą lizingo gavėjo atsakomybę – negrąžinti jam sumokėtų turto išpirkimo įmokų – nėra, nes ir be šios sąlygos civilinės atsakomybės tikslai bus pasiekti. Priešingu atveju, t. y. kai nepakanka grąžintino turto vertės, – teismas taiko tokią sutarties nuostatą tiek, kiek reikia lizingo davėjui sugrąžinti į padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jeigu lizingo sutartis būtų tinkamai įvykdyta. Sprendžiant tokį šalių ginčą, byloje turi būti nustatyta lizingo įmokų sandara ir išsiaiškinta, kokią įmokų dalį sudarė turto išpirkimo įmokos ir kiek šių įmokų lizingo gavėjas yra sumokėjęs iki lizingo sutarties nutraukimo. Tuo atveju, jeigu būtų konstatuota, kad lizingo gavėjo sumokėtų įmokų suma ir lizingo davėjo susigrąžinto turto vertė viršija lizingo davėjo patirtus nuostolius, tai sutarties sąlyga, kurioje nustatyta lizingo davėjo teisė negrąžinti lizingo gavėjui turto išpirkimo įmokų, turi būti visiškai ar iš dalies netaikoma, o turto išpirkimo įmokos ar jų dalis, likusi išskaičius lizingo davėjo nuostolius, grąžinta lizingo gavėjui restitucijos pagrindu (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012 ir kt.).

27.       Nagrinėjamu atveju, analizuojant 2021 m. liepos 1 d. tarp šalių sudarytos Kilnojamojo turto išperkamosios nuomos sutarties nuostatas, matyti, kad atsakovas, kaip nuomotojas, būdamas ir išnuomojamų daiktų (įrangos) savininkas, perdavė ieškovei, kaip nuomininkei, valdyti ir naudoti įrangą, kurios kaina 25200 Eur, o nuomininkė įsipareigojo mokėti 700 Eur kasmėnesines įmokas nuo 2021 m. liepos 1 d. po 595 Eur ir 15 proc. GPM, kol bus padengta visa įrangos kaina (žr. sutarties 3.2 punktas, e. bylos t. 1, b. l. 21). Pagal šį susitarimą yra suprantama, kad šalys susitarė, jog ieškovė per 36 mėn., laikotarpį sumokės nuomotojui visą įrangos kainą ir taps įrangos savininke, t. y. šalys susitarė, kad visos įmokos bus skirtos daikto vertei išpirkti, o nuomos sąnaudos nuomotojui nebus kompensuojamos (25200 Eur / 36 mėn. = 700 Eur). Atsižvelgiant į šį susitarimą pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad visos ieškovės sumokėtos įmokos buvo skirtos išperkamo daikto vertei dengti, o kadangi dėl nuomotojo kaltės nutraukus sutartį ieškovė netapo daikto (įrangos) savininke, o įrangą yra grąžinta nuomotojui, tai dvišalės restitucijos objektu yra visa iki sutarties nutraukimo ieškovės sumokėta įmokų suma.

28.       Byloje yra nustatyta, kad ieškovė, vykdydama sutartį yra sumokėjusi 21000 Eur įmokų (17850 Eur įmokų + 3150 Eur GPM) (e. bylos t. 1, b. l. 29). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas 3150 Eur įmokų dalį, kuria ieškovė pagal sutartį mokėjo ne tiesiogiai nuomotojui, o už nuomotoją - mokesčių inspekcijai, vertino kaip ieškovės nuostolius, ir juos iš atsakovo priteisė taikydamas atsakovo civilinę atsakomybę už sutarties pažeidimą, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, ši įmokų dalis pagal sutartį irgi sudaro išperkamos įrangos kainą ir todėl yra dvišalės restitucijos objektu. Nepaisant to, tai nekeičia pirmosios instancijos teismo sprendimo esmės.

29.       Apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovo argumentus, kad pagal sutartį ieškovė mokėjo nuomos mokestį, t. y. mokestį už naudojimąsi daiktais, ir kad tai patvirtina ieškovės sumokėtas gyventojo pajamų mokestis (GPM) valstybinei mokesčių inspekcijai, kuris mokamas nuo gyventojo gautų pajamų iš nuomos. Tokie atsakovo teiginiai nėra pagrįsti konkrečiomis sutarties nuostatomis, o kaip minėta, visa sutartyje numatyta ir ieškovės faktiškai mokėta įmokų suma atitinka jai perduotų daiktų vertę (700 Eur x 36 mėn. = 25200 Eur). Atsakovas nepagrindė, kad GPM turi būti mokamas tik nuo nuomos pajamų, bet neturėjo ir nebuvo mokamas nuo atsakovo gautų daikto pardavimo pajamų. Teismas neturi pagrindo sutarties aiškinti kitaip, t. y. kad sutartyje nurodytos 700 Eur kasmėnesinės įmokos reiškė tik nuomos mokestį ar kad į šias įmokas buvo įskaičiuota ir nuoma ir daiktų vertė. Paminėtina, kad pats apeliantas patvirtina, jog įrangos kaina sutartyje buvo nurodyta teisingai, t. y. kad vien (duomenys neskelbtini) spausdintuvo rinkos kaina pagal dabartinę gamintojo informaciją yra 25 945 JAV dolerių.

30.       Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo yra patenkinti ieškinio reikalavimai yra teisėtas ir pagrįstas.

Dėl priešieškinio reikalavimų

31.       Apeliantas taip pat prašo peržiūrėti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl priešieškinio ir priimti naują sprendimą, t. y. priešieškinį tenkinti. Nors apeliaciniame skunde apeliantas nėra nurodęs konkrečių nesutikimo argumentų, tačiau iš esmės pažymi, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nepriteisti jam iš ieškovės jo patirtų išlaidų už ieškovei perduoto ir vėliau susigrąžinto spausdintuvo (duomenys neskelbtini) remontą, ir kitas išlaidas, patirtas realizuojant sutartines teises, kurias ieškovė be pagrindo ginčijo.

32.       Priešieškiniu atsakovas prašė priteisti iš ieškovės 4 638,20 Eur nuostolių atlyginimą, kuriuos sudaro 3 182,30 Eur spausdintuvo (duomenys neskelbtini) remonto išlaidos, 1 347 Eur išlaidos už antstolio paslaugas konstatuojant faktines aplinkybes ir 108,90 Eur išlaidos už UAB „Antalis“ atvykimą apžiūrėti spausdintuvo (e. bylos t. 1, b. l. 68, 85-88, t. 2, b. l. 21, 22-23, 24, 28, 33-34).

33.       Teisėjų kolegija patikrinusi bylą dalyje dėl atsakovo priešieškinio reikalavimo priteisti iš ieškovės 1 347 Eur už antstolio paslaugas konstatuojant faktines aplinkybes ir 108,90 Eur už UAB „Antalis“ atvykimą apžiūrėti spausdintuvo, pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad šie atsakovo nuostoliai nėra susiję su ieškovės neteisėtais veiksmais, t. y. nepagrįstu trukdymu atsakovui realizuoti sutartines teises, susijusias su įrangos patikrinimu. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas yra sumokėjęs 108,90 Eur už UAB „Antalis“ specialisto atvykimą, tuo metu, kai jis negalėjo patekti į ieškovės patalpas, ir taip pat yra sumokėjęs antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimus. Tačiau pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, jog šie nuostoliai, negali būti priskirti ieškovės atsakomybei, nes kaip jau buvo konstatuota, išperkamosios nuomos sutartiniai santykiai nutrūko būtent dėl paties atsakovo nepagrįsto elgesio realizuojant savo sutartines teises, t. y. atsakovas jo nurodomų nuostolių nebūtų patyręs, jeigu būtų bendradarbiavęs su ieškove vykdant sutartį, nebūtų be pagrindo sustabdęs sutarties vykdymo ir nebūtų neteisėtai ir vienašališkai jos nutraukęs.

34.       Atsakovas priešieškiniu taip pat prašė priteisti 3 182,30 Eur spausdintuvo (duomenys neskelbtini) remonto išlaidų. Atsakovo teigimu, ieškovė neprižiūrėjo įrangos pagal vartotojo priežiūros vadovą, todėl po to, kai jis perėmė įrangą, pats užsakė tokius remonto darbus ir už juos sumokėjo UAB „Antalis“ 3 182,30 Eur. Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje, vertina, kad teismo sprendimo argumentai, dėl kurių teismas atmetė šį reikalavimą, nėra tinkami ir nešalina nuomotojo sutartinių įsipareigojimų padengti įrangos remonto ir eksploatavimo išlaidas. Paminėtina, kad pagal išperkamosios nuomos sutarties 5.4 punktą nuomininkas yra pilnai atsakingas už tinkamą įrangos eksploatavimą, plombų neliečiamumą bei įrangos praradimą ar sugadinimą, nepriklausomai nuo priežasčių. Todėl atsakovas pagrįstai teigia, kad aiškinant išperkamosios nuomos sutartį, turi būti suprantama, kad ieškovė, kaip nuomininkė, buvo prisiėmusi sutartinę atsakomybę už bet kokį jai perduotos įrangos remontą, įskaitant ir einamąjį remontą bei eksploatacinį aptarnavimą. Ieškovės atsakomybės už įrangos remontą nešalina tai, kad atsakovas ieškovei nebuvo perdavęs reikiamų įrangos (spausdintuvo) naudojimo ir eksploatavimo instrukcijų.

35.       Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad UAB „Antalis“ serviso ataskaita (e. bylos t. 1, b. l. 122) neatitinka įrodymų leistinumo ar sąsajumo kriterijų ir nepatvirtina atsakovo nuostolių, t.y. nustatytų spausdintuvo gedimų, jų priežasties ir tokių gedimų remonto kainos. Nors ieškovei perduoto įrangos priėmimo – perdavimo akte bei išperkamosios nuomos sutartyje nėra nurodyti įrangos identifikaciniai požymiai, tai savaime nereiškia, kad UAB „Antalis“ apžiūrėjo ir išvadą pateikė ne dėl ginčo spausdintuvo (duomenys neskelbtini), bet dėl kito spausdintuvo. Ieškovė byloje neįrodinėjo, kad atsakovas turi daugiau nei vieną tokio modelio spausdintuvą ir kad patikrinimui UAB „Antalis“ pateikė ne ginčo spausdintuvą, bet kitą analogišką. Tokia versija nėra tikėtina, nes kaip nustatyta byloje atsakovas kito tokio įrenginio neturėjo ir pats naudojosi ieškovei perduotu įrenginiu vykdydamas savo komercinę veiklą, be to, spausdintuvas (duomenys neskelbtini)yra individuali, didelių gabaritų ir brangi įranga ir dėl to ji nėra taip plačiai paplitusi, jog vieną modelį būtų galima lengvai pakeisti kitu. Paminėtina ir tai, kad UAB „Antalis“ apžiūrėto įrenginio nuotraukos buvo pateiktos į bylą ir šalys galėjo ginčyti, kad apžiūrėtas įrenginys nesutampa su video medžiagoje užfiksuotu įrenginiu, kuris buvo ieškovės gamybinėse patalpose (e. bylos t. 2, b. l. 130-135 ir e. bylos t. 1, b. l. 141), bet šalys tokių argumentų neteikė. Dėl to nėra pagrindo abejoti ar nesiremti UAB „Antalis“ serviso ataskaita kaip nesusijusia su ieškovei perduotu spausdintuvu (duomenys neskelbtini).

36.       UAB „Antalis“ serviso ataskaitoje pažymėta, kad spausdintuvas (duomenys neskelbtini) buvo instaliuotas 2019 m. kovo 1 d., o iš priėmimo – perdavimo akto matyti, kad ieškovei pagal išperkamosios nuomos sutartį jis buvo perduotas 2021 m. birželio 30 d. Tačiau, skirtingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, ši aplinkybė irgi nepaneigia to fakto, kad ieškovė įrangą naudojo savo komercinėje veikloje 2,5 metų laikotarpį, t. y. nuo 2021 m. birželio 30 d. iki 2024 m. sausio 12 d., ir kad per ši laikotarpį įranga buvo eksploatuojama ir neabejotinai dėvėjosi. Tai, kad spausdintuvas turėjo dėl intensyvios eksploatacijos kilusių defektų patvirtina UAB „Antalis“ serviso ataskaita, kurioje nurodyta, kad spausdintuvas veikia, tačiau turi trūkumų, kurie įtakoja netolygią spaudą ir dėl to yra būtina keisti spaudos galvutę Head1, rašalo filtrų bloką ir abiejų galvučių stoteles. Teisėjų kolegijos vertinimu, paminėta aplinkybė, jog nuo spausdintuvo įvedimo į eksploataciją momento spausdintuvu naudojosi ne tik ieškovė, sudaro pagrindą proporcingai paskirstyti dėl eksploatacijos kilusio remonto išlaidas, o ne visiškai atmesti šį nuomotojo priešieškinio reikalavimą. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas ir atsakovui priteisiama 1650,08 Eur spausdintuvo remonto išlaidų dalis, apskaičiuota proporcingai laikotarpiui, per kurį spausdintuvu naudojosi ieškovė nuo jo eksploatacijos pradžios, vertinant, kad ieškovė spausdintuvu naudojosi 42 mėnesius, o įranga buvo eksploatuojama 81 mėnesį (3182,30 Eur x 42 mėn. / 81 mėn.).

37.       Atitinkamai tenkinamas ir atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl 5 proc. dydžio procesinių palūkanų priteisimo, kuriuos skaičiuojamos nuo priteistos sumos nuo priešieškinio pareiškimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

38.       CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Todėl pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą taip pat perskirstomos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos.

39.       Pagal procesinę bylos baigtį ieškinio reikalavimai yra tenkinti 100 proc., o priešieškinio reikalavimai tenkinti 35 proc. ir atmesti 65 proc. (iš 4 638,20 Eur priteista 1650,08 Eur).

40.       Pirmosios instancijos teismas sprendimu priteisė ieškovei 3 520,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šią sumą sudaro 2938,50 Eur ieškovės patirtos teisinės pagalbos išlaidos, iš jų 665,50 Eur yra susijusios su prieštaravimais dėl priešieškinio, t. y. atsiliepimo ir tripliko rengimu, o 2273 Eur susijusios su ieškiniu ir ieškovės atstovavimu teisme (e. bylos t. 2, b. l. 125) ir 582 Eur žyminis mokestis už ieškinį.

41.       Atsakovas pirmosios instancijos teismo prašė priteisti 3250 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą, iš kurių 1400 Eur yra susiję su prieštaravimais dėl ieškinio, t. y. atsiliepimo ir tripliko dėl ieškinio parengimu, o 1850 Eur susiję su priešieškiniu ir atsakovo atstovavimu teisme (e. bylos t. 2, b. l. 138 - 151) bei 104 Eur žyminis mokestis už priešieškinį.

42.       Kadangi ieškinio reikalavimai buvo patenkinti pilnai ieškovei iš atsakovo priteisiamos visos išlaidos susijusios su ieškiniu, t. y. 2273 Eur už teisinę pagalbą ir 582 Eur žyminis mokestis už ieškinį (iš viso 2855 Eur) ir proporcinga dalis išlaidų pagal atmestus priešieškinio reikalavimus – 432,57 Eur (665,50 Eur x 65 proc. /100). Iš viso ieškovei priteistos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme mažinamos iki 3287,57 Eur.

43.       Atsakovui iš ieškovės priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme, kurios yra susijusios su priešieškiniu, proporcingai patenkintiems priešieškinio reikalavimams, t. y. 683,90 Eur (1850 Eur + 104 Eur x 35 proc. / 100).

44.       Apeliacinės instancijos teisme šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos skirstomos atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas yra patenkintas iš dalies. Teismas apeliacinio skundo tenkinimo proporciją nustato pagal apelianto ginčytų ir realiai patenkintų turtinių reikalavimų proporciją (ieškovas ginčijo 25638,20 Eur sumą, o apeliacinės instancijos teisme buvo patenkinta atsakovo reikalavimų 1650,08 Eur sumai), t. y. vertinama, jog apeliacinės instancijos teisme yra patenkinta 6 proc. apeliacinio skundo reikalavimų ir atmesti 94 proc. reikalavimų.

45.       Apeliantas prašo priteisti iš ieškovės 2377 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų  apeliacinės instancijos teisme, t. y. 1800 Eur už advokato pagalbą ir 577 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą (e. gylos t. 3, b. l. 14). Atsakovui išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintiems apeliacinio skundo reikalavimams, t. y. 142,62 Eur (2377 x 6 proc. / 100).

46.       Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 968 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Ieškovei išlaidos priteisiamos iš atsakovo proporcingai atmestų apeliacinio skundo reikalavimų daliai, t. y. 909,92 Eur (968 Eur x 94 proc. /100).

47.       Teismas nenustatė, kad šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos būtų nesusijusios su byla ar kad viršytų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintus rekomenduojamus dydžius.

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo G. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 25 d. sprendimo dalį, kuria atsakovo G. J. priešieškinys yra atmestas,  ir priešieškinį tenkinti iš dalies, t. y. priteisti atsakovui G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės UAB „Reklamos bitės“, juridinio asmens kodas 302341430, 1650,08 Eur (tūkstantį šešis šimtus penkiasdešimt eurų ir 8 ct) nuostolių ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo šios priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme pagal priešieškinį dienos (2024 m. gegužės 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 25 d. sprendimo dalį, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas ir ieškovei UAB „Reklamos bitės“ iš atsakovo G. J. priteistas bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 3287,57 Eur (trys tūkstančiai du šimtai aštuoniasdešimt septyni eurai, 57 ct), o atsakovui G. J. priteisti iš ieškovės UAB „Reklamos bitės“ 683,90 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus, 90 ct) pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Kitą Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 25 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei UAB „Reklamos bitės“, juridinio asmens kodas 302341430, iš atsakovo G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 909,92 Eur (devynis šimtus devynis eurus, 92 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti atsakovui G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės UAB „Reklamos bitės“, juridinio asmens kodas 302341430, 142,62 Eur (šimtą keturiasdešimt du eurus, 62 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                Rūta Burdulienė

Rosita Patackienė

Andrius Verikas