VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. gegužės 27 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ramunė Mikonienė, rašytinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ieškinį atsakovui R. J., priimdama sprendimą už akių,
n u s t a t ė :
ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 4 837,28 EUR žalos atlyginimą. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje 2012 m. vasario 7 d. buvo gautas J. J. prašymas kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, atsiradusią dėl sunkaus jo sveikatos sutrikdymo. Ieškovo teigimu, išnagrinėjus gautus dokumentus buvo konstatuota, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. birželio 23 d. nuosprendžiu nustatė, kad atsakovas padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 135 straipsnio 1 dalyje, smurtinis nusikaltimas buvo padarytas 2010 m. Vilniuje, už žalą atsakingas asmuo savanoriškai neatlygino žalos, t. y. konstatuotos visos privalomos sąlygos kompensuoti žalą. Nurodė, jog Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. birželio 23 d. nuosprendžiu J. J. iš R. J. priteista 975,78 EUR turtinės žalos ir 7 240,50 EUR neturtinės žalos. Teigė, kad tuo tarpu Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2012 m. kovo 7 d. priėmė sprendimą Nr. (1.34)7R-1761 dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo ir 2012 m. liepos 9 d. išmokėjo 4 837,28 EUR sumą (b.l. 1-3).
Atsakovui Civilinio proceso kodekso 125 straipsnyje nustatyta tvarka buvo įteiktas ieškinio nuorašas ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus (b.l. 32). Per teismo nustatytą terminą atsakovas be pateisinamos priežasties atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o ieškovas yra pareiškęs prašymą priimti sprendimą už akių, jei byloje atsiliepimas į ieškinį nebus pateiktas, todėl byloje atsiranda Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalyje numatytos sprendimo priėmimo už akių pasekmės.
Ieškinys tenkintinas.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (Civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje 2012 m. vasario 7 d. buvo gautas J. J. prašymas kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, atsiradusią dėl sunkaus jo sveikatos sutrikdymo (b.l. 3-7). Nustatyta, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. birželio 23 d. nuosprendžiu nustatė, kad atsakovas padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 135 straipsnio 1 dalyje, smurtinis nusikaltimas buvo padarytas 2010 m. Vilniuje, atsakovas savanoriškai žalos neatlygino (b.l. 14-21). Pagal bylos medžiagą, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. birželio 23 d. nuosprendžiu J. J. iš atsakovo priteisė 975,78 EUR turtinės žalos ir 7 240,50 EUR neturtinės žalos (b.l. 14-21). Be to, J. J. patyrė 96,44 EUR vykdymo išlaidų dėl antstoliui M. D. pateikto vykdyti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo vykdomojo rašto (b.l. 9). Nustatyta, kad ieškovas 2012 m. kovo 7 d. priėmė sprendimą Nr. (1.34)7R-1761 dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo ir 2012 m. liepos 9 d. išmokėjo J. J. 4 837,28 EUR sumą (b.l. 10-11).
Civilinio kodekso 6.280 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Pagal Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 14 straipsnį, įstatymo nustatyta tvarka kompensavus smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, valstybė įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš už žalą atsakingo asmens, jeigu šis yra nustatytas, teismo tvarka išieškoti tokio dydžio sumas, kiek yra sumokėta asmenims, kuriems buvo kompensuota smurtiniu nusikaltimu padaryta žala. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad ieškovas įgijo regreso teisę reikalauti kompensacijos iš asmens, dėl kurio kaltės atsirado žala. Neteisėti atsakovo veiksmai (Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. nuosprendyje nurodyta nusikalstama veika) tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su ieškovo prievole išmokėti Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatyme numatytą kompensaciją. Tad yra visos būtinos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti (žala bei nuostoliai, neteisėti veiksmai, kaltė ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusių nuostolių, Civilinio kodekso 6.246- 6.249 straipsniai).
Ieškovas pagal įstatymą (Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 80 straipsnio 7 dalis) atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Už šį ieškinį, įvertinus tai, kad ieškinys teismui pateiktas elektroninėmis ryšio priemonėmis, mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 109 EUR, todėl patenkinus ieškinį, bylinėjimosi išlaidos – 109 EUR - priteistinos valstybei iš atsakovo (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, kadangi neviršija 3 EUR dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, Civilinio proceso kodekso 92 straipsnis).
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsniu, 285-288 straipsniais, 307 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, j. a. k. 188604955, 4 837,28 EUR (keturis tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt septynis eurus 28 ct) žalos atlyginimo regreso tvarka.
Priteisti iš atsakovo R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 109 EUR (vieną šimtą devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti Civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Ramunė Mikonienė