Nr. DOK-844

Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00398-2019-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. kovo 16 d. 

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2026 m. vasario 27 d. paduotu atsakovių V. S. ir I. V. U. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 22 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Atsakovės padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovėms dėl sklypų ribų nustatymo ir tvoros pašalinimo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. gruodžio 22 d. nutartimi paliko nepakeistą Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. gegužės 8 d. sprendimą, kuriuo ieškinys patenkintas. 

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Teismai pažeidė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 5 dalies, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 65 punktą, Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos taisyklių 8.3 ir 14.4 punktų reikalavimus, nes patvirtino ieškovės ir atsakovių sklypų ribas pagal matininko 2018 m. birželio 21 d. parengtus planus, kurie nebuvo suderinti įstatymo nustatyta tvarka, nes Nacionalinė žemės tarnyba pripažino šiuos planus prieštaraujančiais teisės aktams.

2. Teismai pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.45 straipsnio nuostatas ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl šios normos aiškinimo ir taikymo, nes neišsiaiškinę visų aplinkybių, pažeisdami ginčo šalių interesų pusiausvyros principą, tenkindami išimtinai tik ieškovės interesus, aiškią ir jau 40 metų naudojamą kaimyninių sklypų bendrą ribą pakeitė pagal neteisėtus planus ir ją perkėlė į atsakovių sklypus.

3. Teismai pažeidė CPK 178, 183 ir 185 straipsnių nuostatas, nes ieškovės įrodinėtinų aplinkybių pareigą perkėlė atsakovėms, neištyrė ir neįvertino į bylą pateiktų įrodymų visumos, įrodymus vertino selektyviai ieškovės naudai, ignoravo didesnę įrodomąją galią turinčius Nacionalinės žemės tarnybos aktus, patvirtinančias ieškovės teismui pateikto sklypų planų neatitikimą teisės aktams ir kitus bylai reikšmingus dokumentus, įskaitant Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistų bei prokuroro nutarime nurodytas išvadas patvirtinančias ieškovės sklypo duomenų suklastojimo faktą.

4. Teismai patvirtino teisės aktų neatitinkančius ieškovės sklypų planus, kuriais buvo nustatyta ne aiški ieškovės ir atsakovių sklypus jungianti riba, kaip to reikalauja CK 4.45 straipsnio nuostatos, bet atliktas sklypų perdalijimas (amalgamacija, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 8 dalis), t. y. ieškovės sklypai, pakeičiant visas jų ribas, buvo pertvarkyti prie jų neteisėtai prijungiant gretimų atsakovėms priklausančių sklypų dalis.        

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžinamas už jį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiems asmenims.

Grąžinti atsakovei I. V. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) 344,25 Eur (tris šimtus keturiasdešimt keturis Eur 25 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2026 m. vasario 26 d. akcinės bendrovės „Swedbank“ mokėjimu nurodymu Nr. 235.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama. 

Teisėjai                                                            Artūras Driukas

                    Andžej Maciejevski

                    Algirdas Taminskas