Administracinė byla Nr. I-799-283/2016

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00421-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija:4.2.; 3.21.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 29 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos administracinio teismo kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Čekanauskienės ir Dalios Pranckienės,

sekretoriaujant Danei Gvildienei,

dalyvaujant pareiškėjui G. E. E. ir jo atstovui advokato padėjėjui Petrui Pagareckui,

atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos atstovaujančio Panevėžio skyriaus atstovui K. Ch.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. E. E. skundą dėl administracinio sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Panevėžio skyriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

pareiškėjas G. E. E. (toliau – ir pareiškėjas) skundu bei patikslintu skundu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - ir atsakovas, ir Nacionalinė žemės tarnyba) Panevėžio skyriaus (toliau – NŽT Panevėžio skyrius) 2015 m. spalio 19 d. parengtą raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžio mieste“ (toliau – ir Raštas); 2)  įpareigoti NŽT Panevėžio skyrių per teismo nustatytą terminą pateikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – Viešojo administravimo įstatymas) 34 straipsnio 1 dalį atitinkantį atsakymą; 3) priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas nurodė, kad jis, siekdamas apginti savo, kaip gretimo žemės sklypo savininko, asmeninius interesus ir žinodamas, kad Nacionalinė žemės tarnyba savo iniciatyva nesprendžia jos kompetencijai priskirto klausimo dėl neteisėtai perduoto valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo žemės sklypas), sugrąžinimo Lietuvos valstybei valdyti, 2015 m. rugsėjo 21 d. skundu (toliau – ir skundas) kreipėsi į NŽT Panevėžio skyrių. Pareiškėjas pažymėjo, kad skundą pagrindžiančius argumentus ir faktines aplinkybes išdėstė keturiose skundo dalyse. Pareiškėjas tvirtino, kad NŽT Panevėžio skyrius netyrė nė vienoje dalyje nurodytų faktų, neanalizavo pareiškėjo išdėstytų argumentų ir dėl jų nepasisakė. Pareiškėjas vertino, kad Raštas neteisėtas, nes jame suformuluota išvada, jog atsakovas jo kompetencijai priskirtų veiksmų imsis po to, kai bendrosios kompetencijos teismas priims sprendimą, nepagrįstas konkrečia teisės norma. Pareiškėjo teigimu, atsakovas pagal savo kompetenciją privalo imtis veiksmų, kad būtų pašalintas įstatymo pažeidimas, dėl kurio ginčo žemės sklypas buvo neteisėtai perduotas naudotis privatiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Pareiškėjas  akcentavo, kad pagal Viešojo administravimo įstatymo 34 straipsnio 1 dalį, jis, kaip asmuo, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra, turi teisę raštu gauti pranešimą su informacija apie priimtą administracinės procedūros sprendimą, kuriame nurodomos faktinės aplinkybės, nustatytos skundo nagrinėjimo metu, teisės aktai, kuriais vadovaujantis, priimtas administracinės procedūros sprendimas, apskundimo tvarka (15-18 b. l.).

Teismo posėdyje G. E. E. ir jo atstovas P. Pagareckas prašė tenkinti skundo reikalavimus. P. Pagareckas, teikdamas paaiškinimus, iš esmės pakartojo skunde nurodytas faktines aplinkybes bei išdėstytus argumentus ir motyvus. Pareiškėjo atstovas akcentavo, kad NŽT Panevėžio skyriaus parengtas Raštas neargumentuotas, jame neanalizuoti G. E. E. skundo argumentai, netirta nė viena nurodyta aplinkybė. Pareiškėjo atstovas patvirtino, kad skundu G. E. E. siekė apginti savo, kaip gretimo žemės sklypo savininko, pažeistas teises, kadangi ginčo žemės sklype pastačius gyvenamosios paskirties pastatą, pareiškėjas praras ramią aplinką, sumažės jo valdomo nekilnojamojo turto patrauklumas, taps nesaugus pravažiavimas. Pareiškėjo atstovo nuomone, ginčo žemės sklypą ėmus valdyti Lietuvos valstybei, šiame sklype savavališkai pastatytas statinys būtų nugriautas, o aplinka sutvarkyta.

Pareiškėjas G. E. E., teikdamas paaiškinimus, iš esmės nurodė aplinkybes, pagrindžiančias, kad ginčo žemės sklype vykdoma statyba yra neteisėta ir pažeidžia pareiškėjo teises ir asmeninius interesus.  

Atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos atstovaujantis Panevėžio skyrius atsiliepimu prašė G. E. E. skundą atmesti kaip nepagrįstą. NŽT Panevėžio skyrius nurodė, kad pareiškėjo skundo teiginiai apie tariamai padarytus teisės normų ir pareiškėjo teisių pažeidimus nepagrįsti jokiais teisės aktais bei faktiniais duomenimis. NŽT Panevėžio skyrius akcentavo, kad pareiškėjas, keldamas skunde suformuluotą reikalavimą, siekia sustabdyti ginčo žemės sklype vykdomą statybą. Analogiško tikslo pareiškėjas siekė ir Panevėžio miesto apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje. Atsakovo atstovas nurodė, kad ginčo žemės sklypas 2005 m. rugsėjo 1 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išnuomotas D. S. ir L. S. Šioje sutartyje buvo aptartos sąlygos, kuriomis ginčo žemės sklype galima naujų pastatų, įrenginių ir kitų statinių statyba bei esamų rekonstrukcija. Be to, NŽT Panevėžio skyrius, remdamasis pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2011 m. birželio 10 d. ir 2014 m. gegužės 22 d. pirkimo-pardavimo sutartimis, pagal kurias ginčo žemės sklype buvusį statinį įsigijo A. B., o po to - trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – UAB „(duomenys neskelbtini)“), teigė, kad nuomos teisė pagal 2005 m. rugsėjo 1 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) perėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovo atstovas pabrėžė, kad skundžiamu Raštu pareiškėjui buvo tinkamai atsakyta į jo skundą, kadangi Rašte nurodytos konkrečios teisės normos ir jose įtvirtintos nuostatos. NŽT Panevėžio skyrius pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 9 straipsnio 14 dalis nustato sąlygą, kuriai esant, žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu. Todėl iki Panevėžio apygardos teisme nebus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-105-812/2015 dėl ginčo žemės sklype esančio pastato statybos teisėtumo, atsakovas neturi pagrindų nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 27/05-0064. Tik apeliacinės instancijos teismui panaikinus nurodytoje civilinėje byloje priimtą sprendimą, NŽT Panevėžio skyrius, remdamasis Žemės įstatymo 53 straipsnio 2 dalimi, inicijuos valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą. Be to, NŽT Panevėžio skyrius vertino, kad Raštu buvo suteikta tik informacija, jis pareiškėjui teisinių pasekmių nesukėlė, todėl nelaikytinas individualiu administraciniu aktu. Remdamasis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi, NŽT Panevėžio skyrius nurodė, kad administracinė procedūra privalo būti sustabdyta iki teismas išnagrinės dėl to paties klausimo paduotą skundą (23-24 b. l.).

Teismo posėdyje NŽT Panevėžio skyriaus atstovas K. Ch. prašė atmesti G. E. E. skundą atsiliepime išdėstytais motyvais ir argumentais. NŽT Panevėžio skyriaus atstovas teigė, kad Raštas atitinka Viešojo administravimo įstatymo nustatytus reikalavimus, ir pabrėžė, kad NŽT Panevėžio skyriaus sprendimas imtis tam tikrų veiksmų priklausė nuo Panevėžio miesto apylinkės teismo priimto sprendimo. 

Trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimo į skundą nepateikė, prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.

Skundas atmetamas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad G. E. E. 2015 m. rugsėjo 24 d. NŽT Panevėžio skyriui pateikė skundą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame suformulavo reikalavimą skubiai imtis priemonių, skirtų Lietuvos valstybei grąžinti neteisėtai perleistą ginčo žemės sklypą, ir taip apginti pareiškėjo teises. Pareiškėjas prašymui pagrįsti nurodė į 4-ias grupes suskirstytus argumentus. Pirma, pareiškėjas akcentavo Nacionalinės žemės tarnybos pareigą inicijuoti ginčo dėl žemės sklypo grąžinimo Lietuvos valstybei valdyti procesą. Antra, pareiškėjas teigė, kad inicijuotu procesu jo nurodytas tikslas bus pasiektas, nes su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ginčo žemės sklypo nuomos sutartis nėra sudaryta. Trečia, pareiškėjas nurodė, kad atsakovas, inicijuodamas ginčo žemės sklypo grąžinimo procesą, turi galimybę pasinaudoti faktu, jog šiame sklype stovintis statinys pastatytas be projekto. Ketvirta, pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad nėra teisinio pagrindo teigti, jog D. S. valstybinės žemės nuomos teisę perleido A. B., o pastarasis - UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kad tokie veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.394 straipsnio nuostatas (7-8 b. l.). NŽT Panevėžio skyrius 2015 m. spalio 19 d. parengė pareiškėjui raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžio mieste“. Rašte atsakovas suformulavo sprendimą, jog klausimas dėl ginčo žemės sklypo nuomos teisėtumo bus nagrinėjamas po to, kai Panevėžio apygardos teisme pagal pareiškėjo apeliacinį skundą bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-105-812/2015, kurioje Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 17 d. sprendimu atmetė pareiškėjo pareikštą ieškinį dėl ginčo žemės sklype esančio pastato statybos teisėtumo (5 b. l.). 

Byloje nagrinėjimas ginčas dėl viešojo administravimo subjekto veiklos nagrinėjant gautą asmens prašymą.

Ginčo teisiniams santykiams reguliuoti taikomi Viešojo administravimo įstatymas, Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo Nr. 913 redakcija), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-227 patvirtintos Asmenų aptarnavimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos vieno langelio principu tvarkos aprašas (toliau – Aprašas).

Teismas sprendžia, kad siekiant teisingai išspręsti byloje nagrinėjimą ginčą, nustatytina, kokiai asmenų kreipimųsi kategorijai priskirtinas G. E. E. 2015 m. rugsėjo 24 d skundas.

Pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14, 15 ir 16 dalis, asmenų kreipimaisi į viešojo administravimo subjektus skirstomi į prašymus, skundus ir pranešimus. Analogišką kreipimųsi skirstymą pateikia ir Aprašo 3 punktas. Pagal nurodytą teisinį reguliavimą, prašymas suprantamas kaip su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus; skundas – kaip asmens rašytinį kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti; pranešimas – kaip asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti. Išanalizavus G. E. E. rašytinio kreipimosi turinį ir įvertinus jame suformuluotą prašymą, daroma išvada, kad pareiškėjas kreipimesi į viešojo administravimo subjektą nurodė, kad yra pažeistos jo teisės bei teisėti interesai, ir prašė juos apginti, t. y imtis veiksmų (skunde – priemonių), kuriais ginčo žemės sklypas būtų grąžintas Lietuvos valstybei valdyti. Teismo posėdyje G. E. E. ir jo atstovas P. Pagareckas nurodė, kad pareiškėjas siekia apginti savo, kaip gretimo žemės sklypo ir jame esančių pastatų savininko, teises bei teisėtus interesus.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad G. E. E. 2015 m. rugsėjo 24 d. rašytinis kreipimasis priskiriamas Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje nurodytai skundo kategorijai.

Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalis nustato, kad asmenų skundai ir pranešimai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ar administracinių sprendimų nagrinėjami šio įstatymo trečiajame skirsnyje nustatyta tvarka, o kiti asmenų skundai ir pranešimai nagrinėjami atskirų rūšių skundų ir pranešimų nagrinėjimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais terminais ir tvarka, kiek tai neprieštarauja bendriesiems reikalavimams, nurodytiems šio straipsnio 3 dalies 1-3 punktuose įtvirtintiems reikalavimams. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalį, asmenų skundai skirstomi į skundus dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų bei neveikimo ir kitus skundus. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnį, administracinė procedūra, t. y. viešojo administravimo subjekto pagal šį įstatymą atliekami privalomi veiksmai, atliekama tik nagrinėjant asmens skundą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde ar pranešime, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą. Šio straipsnio nuostatos perkeltos į Aprašo 16 punktą, numatantį, kad asmenų skundai ir pranešimai dėl Tarnybos veiksmų, neveikimo ar administracinių sprendimų nagrinėjami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo trečiojo skirsnio „Administracinė procedūra“ nustatyta tvarka ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio numatytais atvejais – Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklėmis, patvirtintomis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1P-90.

Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas, kreipdamasis 2015 m. rugsėjo 24 d. skundu į NŽT Panevėžio skyrių, siekė, jog Nacionalinė žemės tarnyba atliktų jos kompetencijai priskirtus veiksmus, kuriais būtų apgintos jo teisės ar teisėti interesai, ir priimtų administracinį sprendimą, daroma išvada, kad NŽT Panevėžio skyrius, spręsdamas dėl pareiškėjo skundo, neprivalėjo šio skundo nagrinėti, taikydamas Viešojo administravimo įstatymo trečiajame skirsnyje įtvirtintas teisės normas, reguliuojančias administracinę procedūrą. Dėl šios priežasties pareiškėjo argumentai, susiję su reikalavimu įpareigoti NŽT Panevėžio skyrių pateikti Viešojo administravimo įstatymas 34 straipsnio 1 dalį atitinkantį atsakymą, vertinami kaip teisiškai nepagrįsti.

Aprašo 2 punktas nustato, kad jame nustatyta tvarka priimami asmenų skundai dėl pažeistų jų teisių ar teisėtų interesų, o 42 punktas nurodo, kad atsakymai į prašymus, tarp jų ir į 2 punkte nurodytus skundus, parengiami atsižvelgiant į prašymo turinį, t. y. į prašymą priimti administracinį sprendimą įsakymą, sprendimą ar nustatyta tvarka kitą nustatytos formos dokumentą, kuriame išreikšta Tarnybos valia, atsakoma pateikiant atitinkamo dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (42.3 punktas). Nurodytos Aprašo nuostatos neprieštarauja Taisyklių 3 ir 47.3 punktams. Viešojo administravimo įstatymas administracinį sprendimą apibrėžia kaip administracinį aktą ar nustatyta tvarka priimtą kitą nustatytos formos dokumentą, kuriame išreikšta viešojo administravimo subjekto valia (2 straipsnio 11 punktas), o individualų administracinį aktą – kaip vienkartinį teisės taikymo aktą, skirtą konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei (2 straipsnio 9 dalis). NŽT Panevėžio skyrius Rašte suformulavo sprendimą, kad klausimas dėl ginčo žemės sklypo nuomos teisėtumo bus nagrinėjamas po to, kai Panevėžio apygardos teisme pagal pareiškėjo apeliacinį skundą  bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-105-812/2015, kurioje Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 17 d. sprendimu atmetė pareiškėjo pareikštą ieškinį dėl ginčo žemės sklype esančio pastato statybos teisėtumo. NŽT Panevėžio skyrius tokią viešojo administravimo subjekto valią motyvavo tuo, kad, sprendžiant dėl ginčo žemės sklypo nuomos sutarties teisėtumo, yra svarbi faktinė aplinkybė, ar bus patenkintas pareiškėjo ieškinys dėl statybos leidimo panaikinimo ir neteisėtos statybos padarinių pašalinimo. NŽT Panevėžio skyrius, remdamasis CK 6.551 straipsnio 2 dalimi, 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalimi, teigė, kad iki Panevėžio apygardos teismas nėra priėmęs procesinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-105-812/2015, t. y. pareiškėjo kreipimosi į instituciją momentu, nenustatė teisės normų numatytų pagrindų nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį. Atsakovo atstovas tvirtino, kad tik panaikinus Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 17 d. sprendimą, atsiras Žemės įstatymo 53 straipsnio 2 dalyje numatyti pagrindai, leidžiantys inicijuoti valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą.

Pareiškėjas pateiktame skunde konkrečiai nenurodė, kokius konkrečius viešojo administravimo subjekto kompetencijai priskirtus veiksmus privalo atlikti Nacionalinė žemės tarnyba. Tačiau NŽT Panevėžio skyriaus Rašto turinys leidžia teismui teigti, kad šis viešojo administravimo subjektas sprendė, jog pareiškėjas siekė, kad Nacionalinė žemės tarnyba inicijuotų valstybinės žemės nuomos sutarties, kuria remdamasi UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojasi ginčo žemės sklypu, nutraukimą. Išanalizavus Rašto turinį, daroma išvada, kad NŽT Panevėžio skyrius jame iš esmės suformulavo viešojo administravimo subjekto valią jos kompetencijai priskirtų veiksmų neatlikti, iki įsiteisės civilinėje byloje priimtas Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimas. Atsižvelgęs į aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą, teismas NŽT Panevėžio skyriaus Raštą, kuriame suformuluota nurodyta viešojo administravimo subjekto valia, vertina kaip Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje nurodytą  individualų administracinį aktą. Individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus nustato Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis, nurodantis, kad administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, jame turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos bei nurodyta akto apskundimo tvarka ( 8 straipsnio 1 ir 2 dalys).

NŽT Panevėžio skyriaus pateikti dokumentai patvirtina, kad pareiškėjui G. E. E. priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), ribojasi su Lietuvos Respublikai priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),4 esančiu Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) (žemės sklypų bylos Nr. (duomenys neskelbtini)). Ginčo žemės sklype stovi UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis nebaigtas statyti (48% baigtumas) administracinės paskirties pastatas su gyvenamosiomis patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį trečiasis suinteresuotas asmuo įsigijo pagal 2014 m. gegužės 22 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą su D. S. (žemės sklypo byla Nr. (duomenys neskelbtini), 137-136, 107-99 l.). Valstybinės žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2000 m. kovo 27 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi buvo išnuomotas A. J. įmonei (žemės sklypo byla Nr. (duomenys neskelbtini), 29-29 l.). Ši sutartis buvo nutraukta Panevėžio apskrities viršininko 2004  m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), gavus A. J. įmonės 2004-08-13 prašymą (41-40 l.). D. S. 2005 m. vasario 9 d. sutartimi, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijus ginčo žemės sklype stovintį nebaigtą pastatyti  pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su D. S. ir jo sutuoktine L. S. buvo sudaryta 2005 m. rugsėjo 1 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), galiojanti iki 2055 m. rugsėjo 1 d. Duomenys apie nurodytą nuomos sutartį Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti 2005 m. spalio 13 d. (žemės sklypo byla Nr. (duomenys neskelbtini), 74-73 l.). Nebaigtą pastatyti pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2011 m. birželio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijus A. B., remiantis NŽT Panevėžio skyriaus 2011 m. birželio 9 d. sutikimu Nr. (duomenys neskelbtini), jam buvo perleista valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos teisė pagal 2005 m. rugsėjo 1 d. valstybinės  žemės nuomos sutartyje nurodytas naudojimo sklypu sąlygas ir apribojimus. Duomenys apie nuomos teisės perleidimą Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti 2011 m. liepos 7 d. (žemės sklypo byla Nr. (duomenys neskelbtini), 80, 84-83 l.). Minėtą pastatą įsigijus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir NŽT Panevėžio skyriui 2014 m. gegužės 13 d. sutikimu Nr. (duomenys neskelbtini) sutikus perleisti valstybinės žemės sklypo nuomos teisę, trečiasis suinteresuotas asmuo 2014 m. liepos 30 d. ir 2014 m. gruodžio 1 d. kreipėsi į NŽT Panevėžio skyrių prašymais pakeisti ginčo žemės sklypo nuomos sutartį (žemės sklypo byla Nr. (duomenys neskelbtini), 96-95 l., 107-99 l., 140 l.). NŽT Panevėžio skyrius 2014 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014 m. gruodžio 30 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešė, kad iki Panevėžio miesto apylinkės teisme nebus išnagrinėta civilinė byla pagal G. E. E.ieškinį dėl ginčo žemės sklype esančio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos teisėtumo, valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pakeitimo klausimas nebus sprendžiamas (žemės sklypo byla Nr. (duomenys neskelbtini), 142 l., 98 l.).

Pagal Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 4 punktą, Nacionalinės žemės tarnybos kompetencijai priskirta perduoti neatlygintinai naudotis arba išnuomoti valstybinės žemės sklypus, išskyrus žemės sklypus, kuriuos šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka turi teisę išnuomoti ir perduoti neatlygintinai naudotis kiti valstybinės žemės patikėtiniai. To paties įstatymo 36 straipsniu Nacionalinei žemės tarnybai pavesta pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus organizuoti ir vykdyti žemės naudojimo valstybinę kontrolę, kurios metu sistemingai tikrinama, ar žemę naudojantys asmenys savo veikla nepažeidė žemės naudojimo tvarkos, kurią nustato įstatymai ir Vyriausybės nutarimai. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio14 d. įsakymu Nr. 194 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. 3D-600 redakcija) patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų 6 punkte išvardinti svarbiausieji Nacionalinės žemės tarnybos uždaviniai, tarp jų – ir atlikti valstybinės žemės patikėjimo teisės subjekto (patikėtinio) funkcijas (6.3. punktas). Nacionalinė žemės tarnyba, vykdydama jai pavestus uždavinius atlieka šias funkcijas, perduoda neatlygintinai naudoti, išnuomoja valstybinės žemės sklypus, išskyrus žemės sklypus, kuriuos Žemės įstatymo ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka turi teisę išnuomoti ir perduoti neatlygintinai naudotis kiti valstybinės žemės patikėtiniai (7.4 punktas), vykdo žemės naudojimo valstybinę kontrolę (7.14 punktas). Nurodytas teisinis reguliavimas patvirtina, kad NŽT Panevėžio skyrius, atstovavęs Lietuvos Respubliką 2005 m. rugsėjo 1 d. sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N27/05-0064, kompetentingas spręsti  dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo klausimą. Tačiau teismas sprendžia, kad atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, veikdamas jam priskirtos  kompetencijos ribose ir spręsdamas dėl asmens skunde (prašyme, pranešime) suformuluoto prašymo, privalo veikti būtent taip, kaip to prašo besikreipiantys į juos asmenys, t. y. atsakovas nėra saistomas šių asmenų nurodytų argumentų ir prašymų imtis tam tikrų veiksmų, taikyti tam tikras poveikio priemones. Viešojo administravimo įstatymas reikalauja, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovautųsi įstatymo viršenybės ir nepiktnaudžiavimo valdžia principais, pagal kuriuos, viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose;  veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus; administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais; viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint šio įstatymo nustatyta tvarka suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus, siekiant kitų, negu įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatyta, tikslų. Atsižvelgus į nurodytą teisinį reguliavimą, sprendžiama, kad viešojo administravimo subjekto apsisprendimo imtis kitokių veiksmų ar taikyti kitokias poveikio priemones, nei prašo besikreipiantys asmenys, nėra pagrindo vertinti kaip neveikimas ar netinkamo veikimo.

Pagal CK 6.562 straipsnio, reglamentuojančio žemės nuomos sutarties pabaigą, 5 punktą, žemės nuomos sutartis baigiasi, kai žemės nuomos sutartis nutraukiama ir šio kodekso 6.564 straipsnyje numatytais pagrindais. CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Žemės įstatymas nustato, kad valstybinės žemės nuomininkai turi teisę naudoti išnuomotą valstybinės žemės sklypą savo veiklai, nepažeisdami nustatytos pagrindinės žemės naudojimo paskirties, naudojimo būdo, laikydamiesi specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, kitų veiklos apribojimų ir nustatytų servitutų, naudoti savo ūkio reikmėms (ne pardavimui) žemės sklype esančias naudingąsias žemės gelmių savybes, požeminį ir paviršinį vandenis, naudingąsias iškasenas (išskyrus gintarą, naftą, dujas, kvarcinį smėlį), laikydamiesi įstatymų nustatytų jų eksploatavimo ir apsaugos reikalavimų, disponuoti žemės sklype išauginta produkcija ir iš šio žemės sklypo gautomis pajamomis, o kitas sąlygas, kurios turi būti numatomos valstybinės žemės nuomos sutartyse, nustato Vyriausybė (9 straipsnis 13 dalis). To paties straipsnio 14 dalis nurodo, kad valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą arba yra keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, išskyrus atvejus, kai Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime numatyta galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą. Žemės įstatymo 21 straipsnis nustato žemės savininkų ir kitų naudotojų pareigą naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą (1 punktas). Šio įstatymo 53 straipsnio 1 dalis nurodo, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, pažeidę šio įstatymo reikalavimus, traukiami atsakomybėn pagal įstatymus. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N27/05-0064 3 punkte apibrėžta, kad nuomojamo ginčo žemės sklypo tikslinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorija, pobūdis – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statyba. Be to, šiame sutarties punkte nustatytos tikslinės naudojimo paskirties, būdo ir pobūdžio keitimo sąlygos. Sutarties 4 punkte nurodyta, kad naujų pastatų, įrenginių ir kitų statinių statyba ir esamų rekonstrukcija galima tik pagal nustatyta tvarka suderintus projektus, išskyrus atvejus, kai pastatus, įrenginius ir kitus statinius galima statyti be leidimo ir projekto derinimo, ir jei tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo režimui; pasibaigus nuomos terminui, žemės nuomos sutarties atnaujinimo, kompensacijos už pastatus, įrenginius ir kitus statinius klausimai sprendžiami įstatymo nustatyta tvarka (žemės sklypo byla Nr. 324, 74-73 l.).

Remiantis aukščiau nurodytu teisiniu reguliavimu bei Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N27/05-0064 3 ir 4 punktuose įtvirtintomis sąlygomis, daroma išvada, kad Nacionalinė žemės tarnyba, siekdama inicijuoti valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą procedūrą, pirmiausia privalo nustatyti teisiškai reikšmingą ir objektyviais duomenimis pagrįstą aplinkybę, jog valstybinės žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas, Žemės įstatymo 9 straipsnis 13 ir 14 dalys, 21 straipsnis).             

Nagrinėjant bylą, nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teisme nuo 2014 m. liepos 28 d. iki 2015 m. birželio 17 d. buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-105-812/2015, teisminio proceso Nr. 2-08-3-04986-2014-7, pagal ieškovo G. E. E. ieškinį atsakovams UAB „(duomenys neskelbtini)“, Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje: Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie LR Aplinkos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, projektuotojai T. S., Panevėžio apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai, A. B., žmonių su negalia VšĮ „Aplinka visiems“, Panevėžio visuomenės sveikatos centrui, Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl statybos leidimo panaikinimo, neteisėtos statybos padarinių pašalinimo (64-68 b. l.). Pirmosios instancijos teismas 2015 m. birželio 17 d. sprendimu kaip nepagrįstus atmetė ieškinio reikalavimus panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2014 m. gruodžio 3 d. išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigoti atsakovę UAB ,, (duomenys neskelbtini)" per teismo nustatytą terminą nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę bei pripažinti niekiniu sandoriu nuo jo sudarymo momento ir panaikinti G. E. E. 2011m. rugpjūčio 2 d. duotą sutikimą A. B. statytis dviejų aukštų pastatą ant (duomenys neskelbtini), Panevėžyje esamų pamatų. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. kovo 2 d. nutartimi G. E. E. apeliacinį skundą atmetė, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 17 d. sprendimą paliko nepakeistą (36-37, 38-52,83-106 b. l.). Teismas, remdamasis nurodytais bendrosios kompetencijos teismų procesiniais sprendimais, pagrįstais pripažįsta NŽT Panevėžio skyriaus argumentus, kad tik įsiteisėjus Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 17 d. sprendimui, kuriuo buvo išspręstas ginčas dėl valstybinės žemės sklype vykdomos statybos teisėtumo, Nacionalinei žemės tarnybai gali atsirasti pagrindas objektyviai spręsti dėl aplinkybės, ar nuomojamas valstybinės žemės sklypas buvo naudojamas pagal paskirtį, ar jame statyba vyko teisėtai. Taigi tik nustačius, kad buvo pažeistos Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N27/05-0064 sąlygos, taip pat kad yra CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkte, Žemės įstatymo 9 straipsnio 13 ir 14 dalyse, 21 straipsnyje numatytos sąlygos nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį prieš terminą, NŽT Panevėžio skyriui atsiranda pareiga imtis jos kompetencijai priskirtų veiksmų, skirtų nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį prieš terminą. Atsižvelgus į tai, kad Panevėžio apygardos teismui 2016 m. kovo 2 d. nutartimi G. E. E. apeliacinį skundą atmetus, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 17 d. sprendimas įsiteisėjo, daroma išvada, kad NŽT Panevėžio skyriui yra atsiradusios sąlygos spręsti, ar yra pagrindas prieš terminą nutraukti Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). 

Teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniu reguliavimu, sprendžia, kad NŽT Panevėžio skyriaus 2015 m. spalio 19 d. Rašte suformuluota motyvuota ir aiškiai apibrėžta viešojo administravimo subjekto valia, administracinis sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, jame nurodyta akto apskundimo tvarka. Dėl šios priežasties pareiškėjo skundo pagrindinis reikalavimas panaikinti NŽT Panevėžio skyriaus 2015 m. spalio 19 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžio mieste“ ir iš jo išvestinį reikalavimą viešojo administravimo subjektą įpareigoti pateikti atsakymą į G. E. E. 2015 m. rugsėjo 21 d. skundą nepagrįsti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Atmetus G. E. E. skundo materialinius reikalavimus, netenkinamas jo prašymas dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

pareiškėjo G. E. E. skundą dėl administracinio sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Panevėžio skyriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.

Teisėjos:                                                                                                              Dalytė Zlatkuvienė

                                                                                                                        Nijolė Čekanauskienė

Dalia Pranckienė