Civilinė byla Nr. e2-458-555/2022

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05673-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.8.9; 3.1.7.6; 3.2.6.1

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 21 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

sekretoriaujant Linai Rumbutytei-Bonatienei,

dalyvaujant ieškovui J. B., jo atstovui advokatui M. V.,

atsakovui A. B., jo atstovui advokatui D. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. B. ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, M. B..

Teismas

n u s t a t ė:

I.       Šalių reikalavimų ir atsikirtimų santrauka

1.       Ieškovas J. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo A. B. ieškovo J. B. naudai 144 810,00 Eur skolą, 72 226,47 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. balandžio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas nurodo, kad jis ir atsakovas 2011 m. balandžio 18 d. sudarė sutartį dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių akcijų pirkimo–pardavimo. Atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui 500 000,00 Lt (144 810,00 Eur), tačiau to nepadarė. Akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu atsakovas nurodė ieškovui, kad akcijoms pirkti skirtus pinigus investavo į nekilnojamąjį turtą, todėl pirktų akcijas tik atidedant jo kainos mokėjimą metams, kai atgaus investuotus pinigus. Kadangi sutarties sudarymo metu ieškovą ir atsakovą siejo dalykiniai verslo santykiai bei 23 metų draugystė, ieškovas pasitikėjo atsakovu kaip verslininku, politiku ir draugu, todėl sutarties 2.1 punkte numatė, kad akcijų pirkimo–pardavimo sumą 500 000,00 Lt (144 810,00 Eur) pirkėjas yra sumokėjęs pardavėjui prieš pasirašant sutartį. Toks ieškovo patvirtinimas buvo reikalingas dėl to, kad atsakovas galėtų įregistruoti akcijas VĮ Registrų centre, ką atsakovas nedelsiant ir padarė. Tačiau, nepaisydamas žodinio susitarimo ir nuolatinių ieškovo raginimų, atsakovas už akcijas su ieškovu nėra atsiskaitęs iki šiol. Aplinkybę, kad neatsiskaitė su ieškovu, atsakovas pripažino kitoje byloje, kuri buvo nagrinėjama Kauno apygardos teisme, civilinės bylos Nr. e2-720-638/2021. Ieškovui užklausus kaip jis atsiskaitė už UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcijas, atsakovas, būdamas prisiekęs, nurodė teismui, kad užskaitė jo įmonei paskolintus pinigus, tačiau nutylėjo, kad jokių pinigų įmonei iki akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nebuvo paskolinęs. Tai, kad atsakovas neatsiskaitė su ieškovu ir neturėjo galimybių tą padaryti įrodo ir atsakovo metinė turto deklaracija, iš kurios matosi, kad, prieš sudarant sutartį, atsakovas neturėjo lėšų sutarties įvykdymui. Dėl praleisto atsiskaityti termino pažeidimo ieškovas taip pat reikalauja atsakovo mokėti penkių procentų metines palūkanas nuo 2011 m. balandžio 18 d. iki 2020 m. balandžio 6 d., kas sudaro 72 226,47 Eur palūkanų.

3.       Atsakovas A. B. prašo ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas neginčija, kad tarp jo ir ieškovo 2011 m. balandžio 18 d. buvo sudaryta akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, kurios pagrindu ieškovas pardavė atsakovui 2 000 vnt. paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų už 500 000,00 Lt (144 810,00 Eur) akcijų kainą. Tačiau ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovas su ieškovu už įsigytas akcijas nėra atsiskaitęs iki šiol. Ieškovas sąmoningai nutyli, kad atsakovas, remiantis žodiniu šalių susitarimu, 2007 m. paskolino ieškovui 600 000,00 Lt (173 772,01 Eur) sumą. Šią piniginę sumą atsakovas dviem atskirais bankiniais pavedimais sumose 500 000,00 Lt (144 810,01 Eur) ir 100 000,00 Lt (28 962,00 Eur) pervedė ne į ieškovo, o į jo sutuoktinės M. B. atsiskaitomąją banko sąskaitą, mokėjimo paskirties laukelyje nurodant „paskola“ (2007 m. birželio 18 d. vietinių mokėjimo nurodymų kopijos pridedamos). Ieškovas tuo metu turėjo itin didelių įsipareigojimų kitiems kreditoriams, todėl, siekiant išvengti išieškojimo iš paskolintų pinigų, visa paskolos suma buvo pervesta būtent jo sutuoktinei. Kiek atsakovui yra žinoma, visi paskolinti pinigai ieškovo sutuoktinės nedelsiant buvo pervesti į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai tuo metu vadovavo ir ją valdė ieškovas, atsiskaitomąją banko sąskaitą. Dalis paskolos sumos buvo panaudota UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (ar) ieškovo asmeniniams interesams tenkinti, t. y. nuosavybės teisių iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimui. Kadangi ieškovas / jo sutuoktinė, nepaisant nevienkartinių raginimų grąžinti paskolintas pinigines lėšas, jų atsakovui negrąžino, būtent to pasėkoje, ieškovo siūlymu, 2011 m. balandžio 18 d. ir buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, kuria remiantis, atsakovui buvo perleistos UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastosios vardinės akcijos, o pirkimo – pardavimo sutartyje nurodoma akcijų kaina, t. y. 500 000,00 Lt (144 810,00 Eur), ieškovui buvo de facto (liet. pagal faktą) sumokėta darant tarpusavio įsipareigojimų užskaitymą, tokia pačia dalimi užskaitant atsakovo reikalavimo teisę į ieškovo sutuoktinei paskolintas pinigines lėšas. Tokiu būdu ieškovo sutuoktinė grąžino atsakovui dalį paskolos (500 000,00 Lt), o atsakovas visa apimtimi atsiskaitė su ieškovu pagal pirkimo–pardavimo sutartį. Ryšium su tuo, 2011 m. gegužės 3 d. ieškovas, kaip tuometinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, padarė įrašus įmonės akcijų apskaitos dokumentuose, kuo buvo patvirtintas tiek akcijų perėjimo atsakovo asmeninėn nuosavybėn, tiek pilno atsiskaitymo su ieškovu faktas. Be to, iš pačios sutarties turinio aiškiai matyti, kad pats ieškovas paliudijo, kad su juo už atsakovui parduotas akcijas buvo visa apimtimi atsiskaityta: pirma, pirkimo–pardavimo sutarties 2.1 punkte yra numatyta, jog visą pirkimo–pardavimo sutarties sumą atsakovas ieškovui yra sumokėjęs prieš pasirašant pirkimo–pardavimo sutartį, antra, pirkimo–pardavimo sutarties 5.2 punktu ieškovas patvirtino, jog akcijos atsakovo yra visiškai apmokėtos. Atsakovas iš ieškovo nepagrįstai ilgą laiką (beveik dešimt metų) nėra sulaukęs jokių pretenzijų dėl apmokėjimo už akcijas. Atsakovas anksčiau yra užėmęs politines pareigas, todėl paskolos grąžinimo faktą 2011 m. yra deklaravęs ir valstybinėms institucijoms, pateikdamas privačių interesų deklaraciją. Atsakovas taip pat nurodo, kad Kauno apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriuje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-2-00376-20 dėl atsakovo atžvilgiu galimai padarytų nusikalstamų veikų, kurio metu ieškovas pats yra aiškiai patvirtinęs apie ginčo šalių atliktus tarpusavio įsipareigojimų užskaitymus, tai, jog su juo pagal pirkimo–pardavimo sutartį buvo pilnai atsiskaityta, bei tai, jog šis atitiko jo teisėtus lūkesčius ir (ar) interesus. Be to, Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-FB-331-548/2018 ieškovui dėl turimų finansinių sunkumų be įsipareigojimų kreditoriams buvo iškelta fizinio asmens bankroto byla, kurioje nebuvo deklaruota ieškovo reikalavimo teisės ginčo pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu į atsakovą.

4.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, M. B. prašo ieškinį tenkinti. Trečiasis asmuo nurodo, kad jai atsakovo pervesti 600 000,00 Lt (173 772,01 Eur) pinigai buvo ne paskola, bet investicija į paveldėjimo teisių pirkimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Sandoris su UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo būti atliekamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Perimdamas įmonės akcijas, atsakovas taip pat perėmė ir savo investiciją. Vykusios ikiteisminio tyrimo metu ir pats atsakovas yra pripažinęs, kad 600 000,00 Lt (173 772,01 Eur) sumą investavo į įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandoriui su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryti. Šį faktą patvirtino ieškovas, nustatė ir prokuratūra. Nutraukus ikiteisminį tyrimą, atsakovo pozicija pasikeitė, melagingai teigiant, kad tokio dydžio investicijos jis neturėjo, o pervesti jai pinigai yra jo paskola. Atsakovas taip pat aiškiai žinojo, kad likusi investicijos dalis buvo ieškovo ir jos įmonei paskolinti pinigai, tačiau jie niekaip nėra susiję su atsakovo investicija. Atsakovas melagingai teigia, kad ji neskolino UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų, kad ši įmonei jai pinigus grąžino neteisėtai. Trečiasis asmuo nedalyvavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje perkant, parduodant ar investuojant. Tokią veiklą visą laiką organizavo ieškovas kartu su atsakovu, kartu priiminėjo ir sprendimus.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

II.       Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškinys atmetamas

5.       Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad ieškovas J. B. su atsakovu A. B. 2011 m. balandžio 18 d. sudarė akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovas pardavė atsakovui 2 000 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių akcijų už 500 000,00 Lt (144 810,00 Eur). Šalių ginčas kilo dėl 2011 m. balandžio 18 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties 2.1 punkte nustatytos kainos už įsigyjamas akcijas sumokėjimo. Ieškovas byloje įrodinėja, kad atsakovas (pirkėjas) nėra įvykdęs prievolės apmokėti už įsigytas akcijas.

6.       Prievolės vykdymas yra veiksmų, kurie yra prievolės dalykas, atlikimas. Piniginės prievolės dalykas – skolininko pareiga perduoti kreditoriui nustatytą pinigų sumą. Tinkamas prievolės įvykdymas reiškia jos pasibaigimą, o netinkamai įvykdyta prievolė nepasibaigia (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.123 straipsnio 1 dalis). Prievolė įvykdoma tinkamai, jeigu laikomasi jos vykdymo principų, nustatytų CK 6.38 straipsnyje, t. y. jei prievolė vykdoma tinkamam kreditoriui, tinkamo skolininko, nustatytoje vietoje nustatytu būdu, laiku ir pan.

7.       Šalių sutarties 2.1 punkte nustatyta, kad 500 000,00 Lt (144 810,00 Eur) sumą pirkėjas (atsakovas) A. B. yra sumokėjęs pardavėjui (ieškovui) prieš pasirašant sutartį, t. y. šalys susitarė dėl konkretaus atsakovo piniginės prievolės įvykdymo būdo – sumokėti už įsigyjamas akcijas prieš sudarant sutartį. Pažymėtina, kad CK 6.39 straipsnio 1 dalis numato, jog skolininkas be kreditoriaus sutikimo neturi teisės įvykdyti prievolę kitokiu būdu, išskyrus tą, kuris yra aptartas sutartyje ar įstatymuose, taigi, norėdamas įvykdyti prievolę kitokiu, nei sutarta, būdu, vadovaudamasis šalių bendradarbiavimo principu (CK 6.38 straipsnio 3 dalis), kuris yra sąžiningumo principo (CK 6.4 straipsnis, 6.38 straipsnio 1 dalis) išraiška, skolininkas privalo suderinti tai su kreditoriumi.

8.       CK 6.65 straipsnio 1 dalyje nustatyta kreditoriaus pareiga priimant prievolės įvykdymą išduoti skolininkui pakvitavimą apie visišką ar dalinį prievolės įvykdymą, jei sutartyje nenustatyta kitaip. Teismo vertinimu, tiek šalių sutarties 2.1 punkte, tiek 5.2 punkte įtvirtintos nuostatos, kuriomis ieškovas pripažino (patvirtino) faktą, jog pinginė prievolė atsiskaityti už atsakovo įsigytas akcijas jam yra įvykdyta. Įstatymo leidėjas, nustatydamas kreditoriui pareigą išduoti prievolės įvykdymo patvirtinimą, siekė užtikrinti, kad kreditorius priims prievolės įvykdymą, nes pakvitavimo neišdavęs kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę ir jam atsiranda CK 6.64 straipsnyje nustatyti padariniai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus praktikoje pripažįstama, kad CK 6.65 straipsnio formuluotė bei pakvitavimo paskirtis (pagrindinė pakvitavimo funkcija yra įrodomoji) lemia, kad jei išduodamas pakvitavimas, jis turi būti rašytinis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Ž. M. v. A. K., bylos Nr. 3K-3-594/2009).

9.       Teismas, įvertinęs šalių sudarytos sutarties turinį, sprendžia, kad ieškovas (kreditorius) sutartyje patvirtino, jog pinginę prievolę skolininkas (pirkėjas) yra įvykdęs prieš sutarties pasirašymą. Ieškovas teigdamas, kad prievolė įvykdyta netinkamai, tokiu atveju sutartyje privalėjo (galėjo) nurodyti, jog prievolė įvykdyta netinkamai, pvz., sumokėti ne visi, o tik dalis pinigų. Jeigu prievolę priimantis kreditorius pakvitavime nenurodo jokių pastabų dėl prievolės įvykdymo, preziumuojama, kad prievolės įvykdymo priėmimas reiškia tinkamą jos įvykdymą (CK 6.123 straipsnio 1 dalis, 6.65 straipsnio 1 dalis). Toks prievolės įvykdymo priėmimo patvirtinimo santykis su tinkamu jos įvykdymu reikšmingas kilus ginčui dėl prievolės įvykdymo fakto ar įvykdymo tinkamumo. Tokiais atvejais pareiga įrodyti, kad prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai, tenka patvirtinimą be pastabų apie įvykdymo tinkamumą išdavusiam kreditoriui (CK 6.123 straipsnio 2 dalis). Šalių sudarytoje sutartyje įtvirtintos nuostatos, kad pinigai sumokėti prieš pasirašant sutartį bei, kad kaina už įsigytas akcijas yra visiškai apmokėta, patvirtina prievolės įvykdymo priėmimą: šiomis sutarties sąlygomis patvirtinta, kad ieškovas (kreditorius) pripažįsta atsakovą (skolininką) prievolę įvykdžiusiu ir ją įvykdžiusiu tinkamai, jeigu kitaip nenurodyta dokumente. Atsakovo piniginės prievolės įvykdymas šalių sutartiniuose santykiuose buvo reikšmingas tuo, kad suteikė jam teisę reikalauti įvykdyti ieškovo prievolę perduoti sutarties objektą – akcijas.

10.       Teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, sprendžia, kad ieškovas nėra pateikęs į bylą įrodymų, kuriais būtų paneigtos šalių sudarytos sutarties nuostatos dėl pinigų sumokėjimo fakto ir apmokėjimo už akcijas paremta prezumpcija, jog atsakovas tinkamai įvykdė prievolę. Priešingai, byloje pateiktos įrodinėjimo priemonės sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovo prievolė atsiskaityti už įsigytas akcijas yra pasibaigusi, darant tarpusavio įsipareigojimų užskaitymą, užskaitant atsakovo reikalavimo teisę į ieškovo sutuoktinei M. B. paskolintas pinigines lėšas.

11.       Byloje ginčas tarp šalių dėl 2011 m. balandžio 18 d. pirkimo–pardavimo sutarties objekto – akcijų teisinio režimo, nekyla: tiek ieškovas, tiek trečiasis asmuo M. B. pripažįsta, kad iki ginčo sandorio sudarymo akcijos jiems priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Pateikti į bylą bankiniai pavedimai patvirtina, kad atsakovas 2007 m. ieškovo sutuoktinei M. B. pervedė 500 000,00 Lt (144 810,00 Eur) ir 100 000,00 Lt (29 962,00 Eur) sumas, mokėjimo paskirtyse nurodant „paskola“. Ginčo, kad šias, iš atsakovo gautas lėšas, ieškovo sutuoktinė M. B. pervedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei, kad šias lėšas UAB „(duomenys neskelbtini)“ panaudojo įsigydama turtines teises iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, tarp šalių nėra, tačiau šalys skirtingai aiškina šių lėšų sumokėjimo tikslą.

12.       Teismo vertinimu, ieškovo sutuoktinė, šios bylos trečiasis asmuo M. B., bankiniais pavedimais gavusi iš atsakovo pinigines lėšas, įgijo teisę jomis disponuoti savo nuožiūra, be kita ko, suteikti finansinę pagalbą įmonei, kurios akcijos nuosavybės teise priklausė jos sutuoktiniui (ieškovui). Pažymėtina, kad 2007 m., t. y. atsakovo piniginių lėšų pervedimo M. B. metu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu buvo ieškovas. Tačiau ieškovas, įrodinėdamas gautų iš atsakovo lėšų paskirtį, byloje nepateikė įrodymų, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterijoje apskaitė iš atsakovo gautas lėšas kaip atsakovo paskolą, ar kaip teigia, kitokio pobūdžio investiciją. Ieškovas taip pat logiškai nepaaiškino, kodėl atsakovui, bankiniais pavedimais suteikusiam paskolą fiziniam asmeniui, kilo būtinybė juridiniam asmeniui suteikinėti paskolą (investuoti), pasinaudojant kito asmens vardu. Vien ta aplinkybė, kad atsakovas siekė ateityje dalyvauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje ar, kad pinigines lėšas UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavusi iš M. B. jas panaudojo turto (turtinių teisių) įsigijimui, t. y. didindama savo turto masę, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovą ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ siejo prievoliniai teisiniai santykiai.

13.       Pažymėtina, kad ieškovas ir trečiasis asmuo M. B. (ieškovo sutuoktinė), pripažindami 2007 m. gautų iš atsakovo piniginių lėšų faktą, neteigė ir neįrodinėjo, kad gautas lėšas, jas suteikusiam asmeniui, grąžino ar, kad paskolos sutartis yra negaliojanti. Teismo vertinimu, nepagrįsti ir ieškovo argumentai dėl kliūčių atsakovui tiesiogiai suteikti paskolą juridiniam asmeniui. Atsakovas neneigė tikslo ateityje dalyvauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje, patvirtino, kad M. B. pervedė pinigines lėšas, kurias paskolos sutarties pagrindu gavo iš bankinės įstaigos. Kadangi yra nustatytas atsakovo įgytų lėšų, kurias atsakovas pervedė M. B., šaltinis, logiškai nepaaiškinama ieškovo pozicija dėl būtinybės atsakovui sudaryti su M. B. susitarimą, neatspindintį tikrųjų šalių ketinimų. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad atsakovas A. B., tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek ir duodamas paaiškinimus ikiteisminio tyrimo institucijoms nuosekliai paaiškino savo ketinimus ateityje dalyvauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje, M. B. paskolos suteikimo aplinkybes. Atsakovas nurodė, kad kilus nesutarimams su ieškovu dėl ateityje ketintos vykdyti veiklos, teismine tvarka nereikalavo grąžinti perduotų lėšų ir su paskolos gavėjais susitarė, kad paskola būtų grąžinta turtu-akcijomis, taip pat teikė informaciją deklaracijose, jog sudarius 2011 m. balandžio 18 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį M. B. prievolė grąžinti 2007 m. paskolą yra įvykdyta. 

14.       Šio sprendimo 8 punkte minėta, kad šalių sutarties 2.1, tiek 5.2 punktuose įtvirtintos nuostatos, kuriomis kreditorius pripažino (patvirtino) faktą, jog pinginė prievolė už atsakovo įsigytas akcijas yra įvykdyta. Teismas, įvertinęs esančių įrodymų visumą, konstatuoja, kad ieškovas J. B. nepaneigė tinkamo prievolės įvykdymo prezumpcijos. Priešingai, nustačius, kad atsakovas A. B. suteikė paskolą M. B., kuri paskolos gavimo metu buvo santuokoje su ieškovu J. B., kad paskola panaudota įmonės, kurios akcijos priklausė M. B. ir ieškovui J. B. jungtinės nuosavybės teise, veikloje, kad paskolos tiek M. B., tiek ieškovas J. B. nėra grąžinę, yra pagrindas spręsti, jog M. B. turėjo prievolę grąžinti iš atsakovo gautas lėšas (CK 3.109 straipnis). Nagrinėjamojoje byloje atsakovui A. B. įrodžius, kad prievolę atsiskaityti pagal 2011 m. balandžio 18 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį įvykdė iki sutarties sudarymo, atlikęs tarpusavio įsipareigojimų užskaitymą (CK 6.130 straipnis), t. y. užskaitant atsakovo reikalavimo teisę į ieškovo sutuoktinei M. B. paskolintas pinigines lėšas, ieškovo ieškinys laikomas nepagrįstu, todėl atmetamas. 

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

15.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Aptariamu atveju ieškovo ieškinį atmetus, atsakovas įgijo teisę į jo byloje turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovas į bylą yra pateikęs įrodymus, kad jis nagrinėjamoje byloje iš viso turėjo 4 093,43 Eur (2 399,43 Eur + 605,00 Eur + 1 089,00 Eur) bylinėjimosi išlaidų (reg. Nr. DOK-28539; DOK-4618; DOK-6287).  

16.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rek77omendacijose dėl užmokesčio dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), toliau – Rekomendacijos). Teismas, įvertinęs atsakovų turėtų bylinėjimosi išlaidų dydžius ir jų pagrįstumą, sprendžia, kad jos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl atsakovo bylos nagrinėjimo metu turėtos 4 093,43 Eur bylinėjimosi išlaidos, ieškinį atmetus, yra priteisiamos iš ieškovo.

17.       Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutartimi ieškovui buvo atidėtas 1 952,00 Eur žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo šioje byloje. Atsižvelgiant į tai, ieškinį atmetus, iš ieškovo valstybės naudai yra priteisiamas nurodyto dydžio nesumokėtas žyminis mokestis.

18.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro 6,84 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, ieškinį atmetus, šios išlaidos valstybės naudai priteisiamos iš ieškovo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 ir 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Iš ieškovo J. B., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai priteisti 4 093,43 Eur (keturis tūkstančius devyniasdešimt tris eurus 43 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Iš ieškovo J. B., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai priteisti 1 952,00 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus penkiasdešimt du eurus 00 ct) žyminį mokestį ir 6,84 Eur (šešis eurus 84 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, nurodytas sumas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. (duomenys neskelbtini), į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5662.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas                                                        Egidijus Tamašauskas