Administracinė byla Nr. eA-2804-146/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05050-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija 33.2; 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016  m. balandžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Audriaus Bakavecko ir Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Aleksandro Stulginskio universiteto apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Aleksandro Stulginskio universiteto skundą atsakovams viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai Lietuvos verslo paramos agentūrai dėl įsakymų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Aleksandro Stulginskio universitetas (toliau – ir Universitetas, pareiškėjas) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. spalio 24 d. įsakymą Nr. V-1005 (toliau – ir ŠMM įsakymas Nr. V-1005); 2) panaikinti VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir CPVA, atsakovas) direktoriaus 2014 m. spalio 3 d. įsakymą Nr. 2014/8-1-19 (toliau – ir CVPA įsakymas Nr. 2014/8-1-19); 3) priteisti iš atsakovų  bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas paaiškino, kad skundžiamais įsakymais buvo nustatyta, jog Universitetas, nesilaikydamas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 27 straipsnio 1 dalyje nustatytos skelbimo tvarkos, pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodytus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, kadangi ne visi suinteresuoti tiekėjai gavo patikslintą informaciją, dėl to sumažinant finansavimą Universiteto įgyvendinamam projektui „Agrobiotechnologijų, miškininkystės, biomasės energetikos, vandens ir biosistemų inžinerijos MTEP centrų, aukštojo mokslo studijų ir susijusios infrastruktūros plėtra bei mokslo ir studijų institucijų reorganizavimas“ (toliau – ir Projektas). Pareiškėjas teigė, kad CPVA įsakymas Nr. 2014/8-1-19 bei juo grindžiamas ŠMM įsakymas Nr. V-1005 neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies bendrųjų reikalavimų individualiems administraciniams aktams. CPVA įsakyme Nr. 2014/8-1-19 neįrodyta, kad buvo padarytas pažeidimas, kaip jį apibrėžia Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšų administravimo Lietuvoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. 1026 (toliau – ir Lėšų administravimo taisyklės), 3 punktas. CPVA privalėjo ištirti visas aplinkybes, susijusias su  Universiteto įgyvendinant Projektą vykdytu viešuoju pirkimu „LŽŪU III-iųjų rūmų rekonstrukcijos techninio ir darbo projektų parengimas, projekto vykdymo priežiūros, energetinio naudingumo sertifikavimo ir rekonstrukcijos darbai“, pirkimo Nr. 92856 (toliau – ir Pirkimas arba Konkursas), nustatyti teisės aktų pažeidimą, taip pat tai, ar dėl tokių veiksmų atsirado ar galėjo atsirasti nacionalinio ir / arba Europos Bendrijų biudžeto nuostolių. CPVA įsakymo Nr. 2014/8-1-19 priede nurodė, kad Universitetas  nesilaikė VPĮ 27 straipsnio 1 dalies reikalavimų, tačiau nenustatė kitų aplinkybių, susijusių su Pirkimo vykdymu, kurios turi tiesioginės įtakos ir reikšmės tiriant įtariamą pažeidimą. CPVA pažeidimo tyrimą atliko formaliai, remdamasi išimtinai Valstybės kontrolės pateiktais pastebėjimais. Tai, kad CPVA ne tik neteisingai ir netinkamai aiškino VPĮ 27 straipsnio 1 dalies taikymą, tačiau ir tinkamai neištyrė visų pažeidimo tyrimui aktualių aplinkybių, patvirtina faktas, kad VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra (toliau – ir LVPA), atlikdama analogišką pažeidimo tyrimą, nustatė daugiau tyrimui aktualių aplinkybių, kurios turėjo įtakos priimant sprendimą, jog pažeidimas nėra nustatytas. CPVA nepagrįstai ir netinkamai kvalifikavo pažeidimus, kadangi formaliai aiškino VPĮ nuostatas ir nevertino faktinių aplinkybių, susijusių su Pirkimo vykdymu, netinkamai ištyrė įtariamą pažeidimą, nemotyvuotai ir nepagrįstai nustatė viešųjų pirkimų principų pažeidimą (VPĮ 3 str.). CPVA, atlikdama pažeidimo tyrimą, neatsižvelgė į pareiškėjo 2014 m. gegužės 2 d. raštu pateiktus paaiškinimus, netinkamai aiškino VPĮ 85 straipsnio 2 dalies ir Pirkimų taisyklių 199 punkto nuostatas ir taip neužtikrino VAĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto objektyvumo principo laikymosi, nesilaikė Metodinių pažeidimų tyrimo rekomendacijų 11.1 punkte nurodyto paaiškinimų gavimo tikslo. CPVA privalėjo remtis ne vien VPĮ 27 straipsnio 1 dalimi, tačiau šias nuostatas taikyti sistemiškai su Pirkimų taisyklių 199 punktu, nustatančiu, kad jeigu nagrinėjama pretenzija dėl pirkimo dokumentų reikalavimų iki vokų atplėšimo ir, pripažinus ją pagrįsta, patenkinama (ištaisius pirkimo dokumentų reikalavimų prieštaravimus, neatitikimas įstatymui, pakeitus / patikslinus kvalifikacinius, techninius reikalavimus ir kt.), perkančioji organizacija privalo visą viešai skelbiamą informaciją paskelbti, atitinkamai nukelti vokų atplėšimo terminus ir apie tai paskelbti interneto svetainėje ir Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS). Pirkime kaip suinteresuoti tiekėjai buvo prisiregistravusios 23 įmonės ir 32 asmenys (šias aplinkybes nustatė LVPA pažeidimo tyrimo metu), todėl perkančioji organizacija visiems esamiems ir būsimiems suinteresuotiems tiekėjams, t. y. tiems, kurie yra prisijungę prie Pirkimo, ir tiems, kurie ateityje prisijungs prie Pirkimo (naujai prisijungę tiekėjai automatiškai gauna ankstesnius perkančiosios organizacijos pranešimus), pranešusi apie sąlygų patikslinimą užtikrino tinkamą Pirkimo taisyklių taikymą ir pakankamą skaidrumo principo laikymąsi. Minėtas faktas patvirtina, kad Pirkimo taisyklių 199 punkte įtvirtinta pareiga informaciją apie atliktus patikslinimus paskelbti savo interneto svetainėje ir pateikti CVP IS buvo įvykdyta, t. y. perkančioji organizacija užtikrino tinkamą Pirkimo taisyklių taikymą ir pakankamą skaidrumo principo laikymąsi. VPĮ 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta ne tik bendra taisyklė dėl pirkimo dokumentų tikslinimo, tačiau ir tai, jog galima jos išimtis, nes įmanomi atvejai, kai pirkimo dokumentai pateikiami tiekėjams kitomis priemonėmis. Todėl situacija, kai dalis dokumentų yra pateikiami tik prisijungusiems prie pirkimo tiekėjams, negali būti laikoma neteisėta ar pažeidžiančia viešųjų pirkimų principus. CPVA įsakyme Nr. 2014/8-1-19 ir jo priede nėra nurodyti motyvai ir argumentai bei pagrindimas, kuriais remiantis nuspręsta, kad buvo pažeisti viešųjų pirkimų principai (VPĮ 3 str.), taip pat nenurodyta, kokie principai ir kodėl buvo pažeisti. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, jog formalus nukrypimas nuo VPĮ nustatytos konkrečios procedūros, kuris iš esmės neturėjo įtakos dalyvių ir kitų tiekėjų teisėms, negali lemti viešųjų pirkimų principų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2010). CPVA neturėjo teisinio pagrindo nustatyti, kad Universitetas nesilaikė VPĮ 3 straipsnio ir tuo pažeidė viešųjų pirkimų principus, taip pat, kad nesilaikė Pirkimo taisyklių 199 punkto reikalavimų ir padarė pažeidimą, kaip jį apibrėžia Lėšų administravimo taisyklių 3 punktas. LVPA dar iki CPVA įsakymo Nr. 2014/8-1-19 priėmimo buvo ištyrusi pažeidimą dėl to paties klausimo ir Valstybės kontrolės pastebėjimo ir pažeidimo nenustatė. Atsižvelgiant į tai, Įsakymas Nr. 2014/8-1-19 yra neteisėtas ir neatitinka gerosios viešojo administravimo praktikos, kadangi CPVA nepagrįstai ir neteisėtai bei nemotyvuotai tuo pačiu klausimu priėmė atskirą, galiojančiam individualiam administraciniam aktui prieštaraujantį sprendimą. CPVA netinkamai atliko pažeidimo tyrimą, jos išvados prieštarauja anksčiau kitos įgyvendinančios institucijos (LVPA) atliktam pažeidimo tyrimui, todėl ŠMM įsakymas Nr. V-1005 ir CPVA įsakymas Nr. 2014/8-1-19 turi būti panaikinti kaip neatitinkantys VAĮ 3 straipsnio ir 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. CPVA įsakymu Nr. 2014/8-1-19 siūloma ir ŠMM įsakymu Nr. V-1005 pritaikyta 5 proc. finansinė korekcija yra nepagrįsta ir neatitinka proporcingumo principo (VAĮ 3 str. 1 d. 3 p. pažeidimas), taip pat ji grindžiama neteisėtu ir negaliojančiu aktu. Ginčijamuose įsakymuose nenurodyti teisės aktai, kurie reglamentuoja finansinių korekcijų skyrimą ir jų dydžių nustatymą, tik pateikiamos nuorodos į procedūrinius klausimus reglamentuojančias Projektų finansavimo ir administravimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 (toliau – ir Projektų finansavimo ir administravimo taisyklės). CPVA įsakyme Nr. 2014/8-1-19 neįrodė nei pažeidimo objekto, nei pareiškėjo (Projekto vykdytojo) neteisėtų veiksmų, nei priežastinio ryšio tarp veiksmų ir žalos Europos Sąjungos bendrajam biudžetui. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, vien tik dėl formalių neatitikimų pritaikytos finansinės korekcijos yra naikintinos (LVAT 2013 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-807/2013).

Atsakovas VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą CPVA paaiškino, kad Universiteto teiginiai esą CPVA įsakymas Nr. 2014/8-1-19 neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatų, yra deklaratyvūs, nepagrįsti ir atmestini. Skunde minimos Lėšų administravimo taisyklės nėra taikomos pareiškėjo vykdomam Projektui, nes jis finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo bei Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis, o ne Sanglaudos fondo lėšomis. Pareiškėjas žino (ar privalo žinoti), kokiais teisės aktais vadovaujantis įgyvendinamas Projektas. CPVA, kaip įgyvendinančioji institucija, atlieka jai priskirtas funkcijas administruojant Projekto vykdytojo vykdomą Projektą, nes pareiškėjas 2010 m. vasario 12 d. kartu su Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau – ir ŠMM) ir CPVA pasirašė Projekto finansavimo ir administravimo sutartį Nr. VP2-1.1-ŠMM-04-V-01-013/MES-8 (toliau – ir Sutartis), kurioje aiškiai nurodyti jai taikomi teisės aktai. CPVA įsakyme Nr. 2014/8-1-19 nustatytas pažeidimas visiškai atitinka 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamento Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1260/1999, (toliau – ir Reglamentas Nr. 1083/2006) nurodytą pažeidimo sąvoką – tai bet kuris ES teisės aktų nuostatų pažeidimas, susijęs su projekto vykdytojo ar partnerio (ekonominės veiklos vykdytojo) veiksmais ar neveikimu, dėl kurio atsirado ar galėjo atsirasti ES bendrojo biudžeto nuostolių, darant nepagrįstas išlaidas. CPVA nustatė, kad pareiškėjas pažeidė VPĮ 3 straipsnio ir 27 straipsnio 1 dalies nuostatas. Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1225 (toliau – ir Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklės), 73 punkte nustatyta, kad pažeidimus įtarti gali kiekvienas už strategijos ir veiksmų programų įgyvendinimą atsakingos institucijos, nustatytos Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139 (toliau – ir Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo taisyklės), darbuotojas pagal kompetenciją tikrindamas mokėjimo prašymus ir kartu su jais pateiktus išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentus, atlikdamas auditą, atliekant projekto patikras vietoje, gavęs audito institucijos, Europos Komisijos, Europos Audito Rūmų informaciją apie šių institucijų atliktų auditų metu pateiktus pastebėjimus, rekomendacijas ir kitais atvejais. Vadinasi, jei vienas darbuotojas pagal savo kompetenciją neįtarė pažeidimo (pvz., tikrindamas mokėjimo prašyme nurodytų išlaidų tinkamumą), tai nereiškia, kad kitas darbuotojas (pvz., gavus Valstybės kontrolės pastebėjimus) pagal savo kompetenciją jo neįtars ir nebus pradėtas pažeidimo tyrimas. LVPA nustatė, kad Pirkimo konkurso sąlygų patikslinimas buvo prieinamas tik prie Pirkimo CVP IS prisijungusiems tiekėjams bei pareiškėjo interneto svetainėje. Taigi patikslinta informacija nebuvo paskelbta CVP IS kartu su skelbimu, kaip to reikalauja VPĮ 27 straipsnio 1 dalies nuostatos. Pagal VPĮ 27 straipsnio 1 dalį, perkančioji organizacija privalo pirkimo dokumentų paaiškinimus (patikslinimus), atsakymus į tiekėjų klausimus paskelbti CVP IS kartu su skelbimu apie pirkimą, išimčių iš šios tvarkos nėra nustatyta. VPĮ 27 straipsnio 3 dalyje nustatyta pareiga perkančiajai organizacijai siųsti atsakymą į tiekėjo prašymą visiems tiekėjams, kuriems perkančioji organizacija pateikė pirkimo dokumentus, negali lemti VPĮ 27 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos informacijos skelbimo būdo apimties ribojimo, t. y. perkančioji organizacija ne tik privalo visiems tiekėjams išsiųsti atsakymą į tiekėjo klausimą, bet ir jį paskelbti CVP IS kartu su skelbimu apie pirkimą, tačiau pareiškėjas to nepadarė. Pareiškėjo padaryti Pirkimo dokumentų pakeitimai yra esminiai, todėl LVPA nustatė 5 proc. finansinę korekciją. Netinkamų finansuoti išlaidų dydis nustatytas vadovaujantis Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintomis Gairėmis dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų Sąjungos išlaidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principą, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo (toliau – ir Gairės), kurios yra viešai prieinamas dokumentas. CPVA gautus pareiškėjo paaiškinimus įvertino bei VPĮ 27 straipsnio 1 dalies nuostatas aiškino kartu atsižvelgdama į Lietuvos žemės ūkio universiteto supaprastintų viešųjų pirkimų taisykles, patvirtintas Lietuvos žemės ūkio universiteto rektoriaus 2010 m. balandžio 7 d. įsakymu (toliau – ir  Universiteto SVP taisyklės). Tiek Universiteto SVP taisyklės, tiek VPĮ 27 straipsnio 1 dalis nustato pareigą patikslintą informaciją skelbti CVP IS kartu su skelbimu apie pirkimą, tik taip sudaromos galimybės visiems suinteresuotiems tiekėjams susipažinti su informacija ir taip užtikrinamas skaidrumo ir lygiateisiškumo principo laikymasis. CPVA tinkamai ir pagrįstai nustatė pažeidimą bei pritaikė proporcingą padarytam pažeidimui vienodo dydžio normą (finansinę korekciją), priimtas CPVA įsakymas Nr. 2014/8-1-19 atitinka VAĮ nuostatas.

Atsakovas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą teigė, kad ŠMM įsakymas Nr. V-1005 atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas. ŠMM teisės aktais nėra pavesta atlikti visą pažeidimo tyrimą, jai, kaip tarpinei institucijai, nustatyta pareiga vykdyti lėšų susigrąžinimą iš projektų vykdytojų, kurie pažeidė teisės aktus, projektų sutartis ir pan. ŠMM įsitikina dėl tam tikrų teisės aktų nuostatų pažeidimo ir priima CPVA jai siūlomą sprendimą dėl lėšų, skirtų Projektui vykdyti, projekto finansavimo susigrąžinimo ir (ar) projekto finansavimo sumažinimo. ŠMM įsakyme Nr. V-1005 įvardytas pažeistas teisės aktas, t. y. nurodyta, kad Universitetas pažeidė VPĮ 27 straipsnio 1 dalies nuostatas ir taip nesilaikė šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies principų (skaidrumo ir lygiateisiškumo), taip pat nurodyta, kad pareiškėjas nesilaikė Sutarties 2.1.8 papunkčio nuostatų, t. y. būdamas perkančioji organizacija, nesilaikė viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų. Atsižvelgiant į tai, kad ŠMM sutiko su aplinkybėmis, nustatytomis CPVA atlikto tyrimo metu, ir į tai, kad ŠMM įsakymui Nr. V-1005 priimti visa išsami informacija pareiškėjui buvo išdėstyta CPVA įsakyme Nr. 2014/8-1-19 (pačiame įsakyme ir jo priede), ŠMM neprivalėjo pakartoti tos pačios informacijos dar kartą savo sprendime sumažinti Projekto finansavimą ir (ar) susigrąžinti išmokėtas lėšas ar jų dalį pagal Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 198 punktą. Be to, ŠMM nenustatė naujų aplinkybių, dėl kurių buvo galima prašyti CPVA atlikti tyrimą iš naujo.

Trečiojo suinteresuoto asmens VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros atstovė teismo posėdyje palaikė atsakovo CPVA poziciją ir teigė, kad ji yra teisėta, nes Universitetas pažeidė skaidrumo principą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 23 d. sprendimu pareiškėjo VšĮ Aleksandro Stulginskio universiteto skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. spalio 24 d. įsakymo Nr. V-1005 ir VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros direktoriaus 2014 m. spalio 3 d. įsakymo Nr. 2014/8-1-19 teisėtumo ir pagrįstumo.

Ištyręs įrodymus teismas nustatė, kad šiais administraciniais aktais buvo nuspręsta sumažinti Projekto finansavimą netinkamų finansuoti išlaidų dalimi, t. y. 297 703,72 Lt, ir susigrąžinti Projekto vykdytojui (pareiškėjui) išmokėtų lėšų dalį, išskaičiuojant šias išlaidas iš Projekto vykdytojo (pareiškėjo) teikiamų mokėjimo prašymų.

Perkančioji organizacija (pareiškėjas) įgyvendina projektą, kuris finansuojamas ES struktūrinių fondų lėšomis. Šis Projektas yra finansuojamas iš dviejų šaltinių, t. y. kaip CPVA administruojamas projektas (projekto Nr. VP2-1.1-ŠMM-04-V-01-013) ir kaip LVPA administruojamas projektas (projekto Nr. VP2-1.1-ŪM-03-V-03-019). Projekto vykdytojas, įgyvendindamas Projektą, vykdė viešąjį pirkimą „LŽŪU III-jųjų rūmų rekonstrukcijos techninio ir darbo projektų parengimas, projekto vykdymo priežiūros, energetinio naudingumo sertifikavimo ir rekonstrukcijos darbai“.  Vykdant Pirkimą buvo gauta vieno iš 23 prie pirkimo prisijungusių tiekėjų – UAB „Molesta“ – pretenzija dėl Konkurso sąlygų 5.1.5 ir 16.3 punktų. Perkančioji organizacija, išnagrinėjusi pretenziją, priėmė sprendimą ją tenkinti ir patikslinti Konkurso sąlygas, t. y. nustatė, kad Konkurso sąlygų 1 skyriaus 1 skirsnio 5.1.5 punktas išdėstomas taip: „Pavienio dalyvio / jungtinės veiklos dalyvio (kiekvieno jungtinės veiklos partnerio) pastarųjų 3 (trejų) finansinių metų arba per laiką nuo dalyvio įregistravimo dienos (jeigu dalyvis vykdė veiklą mažiau nei 3 (trejus) finansinius metus) grynojo pelno reikšmė teigiama. Sumuojamos kiekvienų metų reikšmės per visų nurodytų laikotarpį“, o Konkurso sąlygų 1 skyriaus 1 skirsnio 16.3 punktas išdėstomas taip: „Pasiūlymo galiojimo užtikrinimas – tai Lietuvos Respublikoje ar užsienio valstybėje registruoto ir turinčio licenciją banko, kredito įstaigos garantija ar Lietuvos Respublikoje ar užsienio valstybėje registruotos ir turinčios licenciją draudimo bendrovės laidavimo raštas“. Pareiškėjas apie priimtą sprendimą ir patikslintas Konkurso sąlygų nuostatas paskelbė CVP IS, nusiųsdamas pranešimą visiems prie pirkimo prisijungusiems suinteresuotiems tiekėjams. Pirkime užsiregistravo ir pirkimo dokumentus bei jų paaiškinimus gavo 32 asmenys iš 23 skirtingų įmonių (ši aplinkybė nustatyta ir konstatuota LVPA 2014 m. liepos 28 d. pažeidimo tyrimo išvadoje). Atlikus pirkimą, buvo sudaryta viešojo pirkimo–pardavimo sutartis. CPVA 2014 m. spalio 17 d. raštu informavo pareiškėją, kad nustatė pažeidimą įgyvendinant Projektą ir, vadovaudamasi Projektų finansavimo ir administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443, 197.2 ir 197.3 punktais, priėmė 2014 m. spalio 3 d. įsakymą Nr. 2014/8-1-19, kuriuo: atšaukė kartu su Projekto vykdytojo (pareiškėjos) teiktais mokėjimo prašymais patvirtintą  tinkamomis finansuoti 289 386,70 Lt sumą pagal 2011 m. gruodžio 9 d. sutartį Nr. 294/2011; nustatė 8 317,02 Lt netinkamų finansuoti išlaidų sumą pagal 2011 m. gruodžio 9 d. sutartį Nr. 294/2011;  pasiūlė ŠMM pakeisti Projekto finansavimo ir administravimo sutartį, sumažinant Projekto finansavimą netinkamų finansuoti išlaidų dalimi, t. y. 297 703,72 Lt, bei susigrąžinti Projekto vykdytojui išmokėtų lėšų dalį, t. y. 289 386,70 Lt, vadovaujantis Taisyklių 197.3 punktu, išskaičiuoti netinkamų finansuoti išlaidų sumą, t. y. 8 317,02 Lt, iš Projekto vykdytojo teikiamuose mokėjimo prašymuose nurodytos sumos. CPVA įsakyme Nr. 2014/8-1-19 nurodyta, kad jis grindžiamas tyrimo rezultatais, t. y. ištirtomis ir nustatytomis aplinkybėmis, nurodytomis įsakymo priede (Nustatyto pažeidimo aplinkybės ir motyvai). CPVA įsakymo Nr. 2014/8-1-19 priede nustatyta, kad Projekto vykdytojo viešųjų pirkimų komisija, vadovaudamasi Taisyklių 199 punktu, 2010 m. rugpjūčio 10 d. išnagrinėjo UAB „Molesta“ pateiktą pretenziją ir nusprendė ją tenkinti – pakeisti Pirkimo sąlygų 5.1.5 punkte nustatytą kvalifikacinį reikalavimą ir išdėstyti jį taip: „Pavienio dalyvio / jungtinės veiklos dalyvio (kiekvieno jungtinės veiklos partnerio) pastarųjų 3 (trejų) finansinių metų arba per laiką nuo dalyvio įregistravimo dienos (jeigu dalyvis vykdė veiklą mažiau nei 3 finansinius metus) grynojo pelno (nuostolių) rodiklio teigiama reikšmė. Sumuojamos kiekvienų metų reikšmės per visą nurodytą laikotarpį“, taip pat pakeisti Pirkimo sąlygų 16.3 punktą ir nustatyti, kad: „Pasiūlymo galiojimo užtikrinimas – tai Lietuvos Respublikoje ar užsienio valstybėje registruoto ir turinčio licenciją banko, kredito įstaigos garantija ar Lietuvos Respublikoje ar užsienio valstybėje registruotos ir turinčios licenciją draudimo bendrovės laidavimo raštas“. Apie atliktus Pirkimo sąlygų pakeitimus Projekto vykdytojas CVP IS priemonėmis informavo visus prie Pirkimo prisijungusius suinteresuotus tiekėjus (2010 m. rugpjūčio 8 d. pranešimas Nr. 292298) ir apie tai paskelbė savo interneto svetainėje, tačiau informacija apie pakeistas Pirkimo sąlygas nebuvo paskelbta CVP IS kartu su skelbimu apie Pirkimą, kaip to reikalauja VPĮ 27 straipsnio 1 dalies nuostatos.

Teismas nustatė, kad Pirkimo dokumento dalies „Konkurso sąlygos“ 10.3 punkte nurodyta, jog nesibaigus pirkimo pasiūlymų pateikimo terminui, Perkančioji organizacija savo iniciatyva gali paaiškinti (patikslinti) pirkimo dokumentus. Tokie paaiškinimai (patikslinimai) ne vėliau kaip likus 1 darbo dienai iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos skelbiami CVP IS ir išsiunčiami CVP IS priemonėmis prie pirkimo prisijungusiems tiekėjams. Skelbime apie pirkimą paskelbta informacija tikslinama, paskelbiant skelbimo patikslinimą, kai būtina. Pirkimo taisyklių 199 punkte nurodyta, kad jeigu nagrinėjama pretenzija dėl pirkimo dokumentų reikalavimų iki vokų atplėšimo, pripažinus pretenziją pagrista ir ją patenkinus (ištaisius pirkimo dokumentų reikalavimų prieštaravimus, neatitikimus Įstatymui, pakeitus / patikslinus kvalifikacinius, techninius reikalavimus ir kt.), perkančioji organizacija privalo visą viešai skelbiamą informaciją paskelbti, atitinkamai nukeliant vokų atplėšimo terminus, apie tai skelbiant interneto svetainėje ir CVP IS.

VPĮ 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentus, kuriuos įmanoma pateikti elektroninėmis priemonėmis, įskaitant technines specifikacijas, dokumentų paaiškinimus (patikslinimus), taip pat atsakymus į tiekėjų klausimus, skelbia Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje kartu su skelbimu apie pirkimą. Jeigu pirkimo dokumentų neįmanoma paskelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, perkančioji organizacija pirkimo dokumentus tiekėjui pateikia kitomis priemonėmis. Minėtas VPĮ straipsnis nenustato perkančiosios organizacijos pareigos tikslinti skelbimo, tačiau nustato pareigą patikslintą informaciją skelbti CVP IS kartu su skelbimu apie pirkimą. Tik taip besielgdama perkančioji organizacija sudaro galimybes visiems suinteresuotiems tiekėjams susipažinti su informacija ir taip užtikrina lygiateisiškumo principo laikymąsi. Kadangi pareiškėjas neįvykdė pareigos patikslintą informaciją skelbti CVP IS kartu su skelbimu apie pirkimą, jis pažeidė VPĮ 27 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Pagal VAĮ 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Teismas konstatavo, kad skundžiamame CPVA direktoriaus 2014 m. spalio 3 d. įsakyme Nr. 2014/8-1-19 aiškiai išdėstyti faktai (aplinkybės), motyvai, dėl kurių nustatytas pažeidimas, kokie teisės aktai pažeisti, poveikio priemonės motyvuotos, todėl pareiškėjo teiginius, kad CPVA sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatų, teismas atmetė kaip nepagrįstus. Atsižvelgė į tai, kad  Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog Viešojo administravimo įstatyme nėra nustatyta, keliuose rašytiniuose dokumentuose turi būti išdėstytas individualaus administracinio akto pagrindimas (jo turinys) ir pats sprendimas dėl nustatytų ar suteiktų teisių, t. y. nereikalaujama, kad individualus administracinis aktas būtų surašytas vientisame dokumente. Papildomos dokumentacijos buvimas lemia, kad ginčijamas sprendimas yra grindžiamas objektyviais duomenimis, kurie yra sudėtinė ginčijamo sprendimo dalis (LVAT 2009 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-426/2009, 2011 m. gegužės 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1411/2011 ir kt.).

Įvertinęs skundžiamus  administracinius aktus, teismas priėjo prie išvadų, kad jie iš esmės atitinka VAĮ individualiems administraciniams aktams keliamus reikalavimus. Iš skundžiamų aktų akivaizdu, kokiais faktais ir teisės normomis jie pagrįsti, pateikti konkretūs motyvai dėl taikomos finansinės korekcijos dydžio pasirinkimo. Argumentai išdėstyti pakankamai išsamiai ir aiškiai, išdėstyta nuomonė ir dėl konkrečių pirkimo dokumentuose tiekėjams nustatytų reikalavimų punktų pažeidimo. Iš skundžiamų aktų yra aiškus jų pagrindu susiklostantis visuomeninių santykių turinys, galima identifikuoti suinteresuotų asmenų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį. Teismo vertinimu, skundžiamų aktų turinys ir forma objektyviai negalėjo sutrukdyti pareiškėjui įstatymų nustatyta tvarka veiksmingai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą, tą iš esmės pareiškėjas ir padarė pateikdamas skundą teismui. Aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su tam tikrais skundžiamuose aktuose nurodytais faktais ar pateiktu teisės aiškinimu ir taikymu, taip pat mano, jog parinktos priemonės yra neproporcingos, nereiškia, kad skundžiami aktai neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies. Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas pareiškėjo skundo argumentus esą ginčijamai įsakymai neatitinka VAĮ nuostatoms, atmetė kaip nepagrįstus.

Teismas nesutiko su pareiškėjo skundo teiginiais, kad CPVA įsakyme Nr. 2014/8-1-19 nebuvo įrodyta, jog buvo padarytas pažeidimas, kaip jį apibrėžia Lėšų administravimo taisyklių 3 punktas. Teismas pažymėjo, kad šios T aisyklės nėra taikomos pareiškėjo vykdomam Projektui, nes jis finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo bei Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis, o ne Sanglaudos fondo, prisidedančio prie ES valstybių narių ekonominės ir socialinės sanglaudos stiprinimo ir skirto finansuoti projektus, kuriais siekiama Konsoliduotoje Europos Bendrijos steigimo sutartyje nustatytų aplinkos apsaugos ir transeuropinių transporto infrastruktūros tinklų plėtros tikslų ES valstybėse narėse, lėšomis. Teismas pripažino, kad CPVA įsakyme Nr. 2014/8-1-19 nustatytas pažeidimas visiškai atitinka 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamento Nr. 1083/2006 nurodytą pažeidimo sąvoką – tai bet kuris ES teisės aktų nuostatų pažeidimas, susijęs su projekto vykdytojo ar partnerio (ekonominės veiklos vykdytojo) veiksmais ar neveikimu, dėl kurio atsirado ar galėjo atsirasti ES bendrojo biudžeto nuostolių, darant nepagrįstas išlaidas.

Teismas byloje nustatė, kad CPVA gavo Valstybės kontrolės 2013 m. spalio 23 d. raštą Nr. S-(80-2741)-2416, kuriame pateikti tarpiniai audito rezultatai, t. y. pateikti pastebėjimai ir rekomendacijos dėl pareiškėjo įvykdyto Projekto, kad Projekto vykdytojas nesilaikė VPĮ 3 straipsnio 1 dalies ir 85 straipsnio 2 dalies reikalavimų bei Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.8 punkto reikalavimo laikytis VPĮ. Papildomai 2014 m. birželio 9 d. pateiktame elektroniniame laiške Valstybės kontrolė nurodė, kad Projekto vykdytojas, informuodamas tiekėjus apie pasikeitusius Pirkimo dokumentų reikalavimus, nesilaikė ir VPĮ 27 straipsnio 1 dalies, taip pažeisdamas VPĮ 3 straipsnio 1 dalies nuostatas. CPVA, įvertinusi Valstybės kontrolės pateiktus pastebėjimus dėl Pirkimo, nusprendė, kad yra pagrindas pradėti pažeidimo tyrimą, jį pradėjo, atliko ir nustatė pažeidimą.

Teismas atsižvelgė į tai, kad pagal VPĮ 27 straipsnio 1 dalį, perkančioji organizacija privalo pirkimo dokumentų paaiškinimus (patikslinimus), atsakymus į tiekėjų klausimus paskelbti CVP IS kartu su skelbimu apie pirkimą, išimčių iš šios tvarkos nėra nustatyta. VPĮ 27 straipsnio 3 dalyje nustatyta pareiga perkančiajai organizacijai siųsti atsakymą į tiekėjo prašymą visiems tiekėjams, kuriems perkančioji organizacija pateikė pirkimo dokumentus, negali lemti VPĮ 27 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos informacijos skelbimo būdo apimties ribojimo, t. y. perkančioji organizacija ne tik privalo visiems tiekėjams išsiųsti atsakymą į tiekėjo klausimą, bet ir jį paskelbti CVP IS kartu su skelbimu apie pirkimą. Teismas konstatavo, jog, nepaskelbus patikslintos informacijos CVP IS kartu su skelbimu apie pirkimą, buvo padarytas procedūrinis pažeidimas, laikytinas esminiu, nes ginčo atveju pareiškėjo padaryti Pirkimo dokumentų pakeitimai yra esminiai. Tai patvirtina ir UAB „Molesta“ pateikta pretenzija, kurią išnagrinėjęs pareiškėjas patikslino pirkimo dokumentus. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjas, nesilaikydamas VPĮ 27 straipsnio 1 dalyje nustatytos skelbimo tvarkos, pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodytą skaidrumo bei lygiateisiškumo (ne visi suinteresuoti tiekėjai gavo patikslintą informaciją) principus. Tai patvirtino Viešųjų pirkimų tarnyba 2014 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. 4S-2650.

Nustatęs, kad LVPA ir CPVA gavo analogiškus pastebėjimus dėl Projekto vykdytojo vykdyto Pirkimo ir nustatė 5 proc. vienodo dydžio normą (finansinę korekciją), teismas atmetė pareiškėjo skundo argumentą, kad LVPA Pirkime nenustatė pažeidimo. Atsižvelgęs į tai, kad LVPA paraiškos vertinimo ir jos administruojamo projekto įgyvendinimo metu ir CPVA Projekto įgyvendinimo metu atlikti pažeidimų tyrimai dėl to paties Pirkimo, nustatyta ta pati vienodo dydžio norma (finansinė korekcija), t. y. 5 proc. nuo atitinkamiems projektams tenkančios 2011 m. gruodžio 9 d. rangos sutarties Nr. 294/2011 vertės, teismas priėjo prie išvadų, kad tiek LVPA, tiek CPVA nustatė tuos pačius pažeidimus.

CPVA, kaip įgyvendinančioji institucija, vadovaudamasi Veiksmų programos administravimo ir finansavimo taisyklių 114 punktu, yra parengusi ir CPVA direktoriaus 2014 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. 2014/8-159 patvirtinusi Netinkamų finansuoti išlaidų, susijusių su pažeidimu, dydžio nustatymo metodika (toliau – ir Metodika). Atsižvelgiant į tai, kad Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo taisyklių 10.3 punkte nurodyta deleguota CPVA funkcija atitinka Reglamento 1083/2206 60 b punkte nurodytą funkciją, CPVA, tirdama ir nustatydama pažeidimus (minėtų taisyklių 10.3.5 punktas) bei nustatydama netinkamų finansuoti išlaidų dydį (minėtų taisyklių 10.3 punktas), vadovaujasi analogiškomis nuostatomis ir tais pačiais principais kaip ir Europos Komisijos tarnybos, nustatydamos finansinių korekcijų dydį pagal Gairių nuostatas. Tai, kad nustačius pažeidimą nustatant netinkamų finansuoti išlaidų dydį reikia vadovautis Gairėmis, yra numatyta ir Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1K-173 (toliau – ir Rekomendacijos), 26 punkte. CPVA, tirdama pažeidimus ir nustatydama netinkamų finansuoti išlaidų, susijusių su pažeidimu, dydį, visais atvejais (visų projektų vykdytojų atžvilgiu) vadovaujasi tais pačiais Metodikoje išdėstytais principais. Teismas pažymėjo, kad pažeidimo tyrimo metu netinkamų finansuoti išlaidų dydis buvo nustatytas vadovaujantis pirmiau minėta Valstybės kontrolės rekomendacija bei Metodikos Bendrųjų sąlygų VI dalies 16 punktu, kuriame nurodyta, kad nustačius pažeidimus, auditų metu netinkamų finansuoti išlaidų dydis gali būti nustatomas atsižvelgiant į auditų metu pateiktus pastebėjimus ir rekomendacijas. Taigi, netinkamų finansuoti išlaidų dydis nustatytas vadovaujantis Gairėmis, kurios yra viešai prieinamas dokumentas, todėl teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo argumentą, esą netinkamos finansuoti išlaidos nustatytos vadovaujantis viešai nepaskelbtu dokumentu.

Teismo vertinimu, atsakovas pagrįstai teigia, kad CPVA gautus pareiškėjo paaiškinimus įvertino bei VPĮ 27 straipsnio 1 dalies nuostatas aiškino kartu atsižvelgdama į  Universiteto SVP taisykles. Tiek šios Taisyklės, tiek VPĮ 27 straipsnio 1 dalis nustato pareigą patikslintą informaciją skelbti CVP IS kartu su skelbimu apie pirkimą. Tik taip sudaromos galimybės visiems suinteresuotiems tiekėjams susipažinti su informacija ir taip užtikrinamas skaidrumo ir lygiateisiškumo principo laikymasis.

Pareiškėjas patvirtino, kad informacijos prieinamumas CVP IS buvo užtikrintas tik tiems tiekėjams, kurie buvo prisijungę prie Pirkimo, ir tiems, kurie būtų prisijungę ateityje po informacijos apie Pirkimo dokumentų patikslinimą pateikimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas priėjo išvadą, kad pareiškėjas neužtikrino tinkamo VPĮ ir Taisyklių taikymo bei skaidrumo ir lygiateisiškumo principo laikymosi. Teismas sutiko su CPVA išvada, kad Perkančioji organizacija, nesilaikiusi VPĮ 27 straipsnio 1 dalies, pažeidė viešųjų pirkimų principus (VPĮ 3 str. 1 d.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėdamas analogiško pobūdžio bylas yra pažymėjęs, jog vien aplinkybė, kad konkreti nuostata nebuvo įgyvendinta, nereiškia, kad pažeidimas nebuvo padarytas ir jis neturi reikšmės. Be to, vien tai, jog nekilo konkretūs, apčiuopiami padariniai, nereiškia, kad neigiamų padarinių apskritai nekilo. Teisės aktai nenustato, kad finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių, matomų neigiamų padarinių. Pastebėtina, kad net ir formalūs pirkimo dokumentų trūkumai faktiškai gali atgrasyti potencialius dalyvius nuo dalyvavimo viešajame pirkime, o esamiems dalyviams gali realiai sutrukdyti pateikti tinkamą pasiūlymą. Taigi net ir formalūs viešojo pirkimo trūkumai konkrečioje situacijoje gali patvirtinti, kad pirkimas buvo atliktas pažeidžiant skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitus pagrindinius viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvus. Vien tik šių principų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, nes tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais (LVAT 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2046/2013).

Apibendrindamas, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad CPVA, kaip institucija, kuriai priskirta funkcija ištirti pažeidimus ir nustatyti netinkamų finansuoti išlaidų dydį, pagal Reglamento Nr. 1083/2006 98 straipsnio 2 dalį atsižvelgė į pažeidimo pobūdį ir sunkumą, vadovavosi Rekomendacijomis ir atsižvelgė į proporcingumo principą. Pareiškėjo padaryto pažeidimo atveju taikytinas Gairių lentelių 8 punktas, kuriame nustatyta, kad už analogiškus pažeidimus taikoma 25 proc. vienodo dydžio norma, ir tik atsižvelgus į pažeidimo sunkumą ši norma gali būti mažinama iki 10 ar 5 proc. CPVA, įvertinusi visas aplinkybes bei atsižvelgdama į Valstybės kontrolės rekomendacijas, pareiškėjo nustatyto pažeidimo atveju parinko proporcingą padarytam pažeidimui vienodo dydžio normą, t. y. 5 proc. Teismas nenustatė pagrindo išvadoms, kad pareiškėjui ginčijamais įsakymais buvo taikyta neproporcingo dydžio finansinė korekcija. Kitų aplinkybių dėl pritaikytos finansinės korekcijos neproporcingumo pareiškėjas nenurodė, todėl teismas nenustatė pagrindo išvadai, kad pritaikyta finansinė korekcija yra neproporcinga padarytam pažeidimui. Teismas taip pat nenustatė, kad priimant ginčijamus įsakymus būtų padaryta pagrindinių procedūrų pažeidimų, kurie būtų pagrindas juos panaikinti, vertino, jog ginčijami administraciniai aktai atitinka VAĮ individualiems administraciniams aktams keliamus reikalavimus, o taikyta finansinė korekcija atitinka Gairėse nustatytus dydžius ir nėra neproporcinga pareiškėjo padarytam pažeidimui.

Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas konstatavo, kad ginčijami įsakymai yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti remiantis pareiškėjo skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, kartu netenkino ir pareiškėjo reikalavimo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

III.

Pareiškėjas VšĮ Aleksandro Stulginskio universitetas (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti arba sumažinti finansinės korekcijos dydį, taip pat priteisti  iš atsakovų CPVA ir ŠMM 1810,00 EUR  bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Teismas formaliai vertino Viešųjų pirkimų įstatymo 27 straipsnio 1 dalies  bei viešųjų pirkimų principų turinį, neatsižvelgė į VPĮ 27 straipsnio 1 dalies reguliavimo tikslą (užtikrinti, kad visi suinteresuoti Konkurso dalyviai būtų informuoti apie Konkurso sąlygų pakeitimus ir patikslinimus) bei į tai, jog Konkurso sąlygų patikslinimų pateikimas suinteresuotiems subjektams kartu su skelbimu nėra vienintelė priemonė ir tuo atveju, jeigu kitomis priemonėmis pasiekiamas tas pats tikslas, nėra pagrindo konstatuoti VPĮ pažeidimo. Teismas neįvertino faktinių aplinkybių, kad pareiškėjas (apeliantas) faktiškai, nors ir kitomis priemonėmis, tačiau užtikrino VPĮ 27 straipsnio 1 dalies tikslų įgyvendinimą, kadangi visi suinteresuoti Konkurso dalyviai buvo informuoti apie Konkurso sąlygų pakeitimus.
2. Teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalies, 81 straipsnio nuostatas, netinkamai vertino pareiškėjo (apelianto) pateiktus įrodymus apie suinteresuotų subjektų galimybę gauti informaciją apie Konkurso sąlygų pakeitimus, neatsižvelgė į tai, kad CVP IS priemonėmis pateikus Konkurso sąlygų patikslinimus, techniškai visi prie Pirkimo prisijungę suinteresuoti subjektai gauna visą reikalingą informaciją.
3. Teismas neatsižvelgė į pareiškėjo (apelianto) paaiškinimus, kad finansinė korekcija pritaikyta remiantis viešai nepaskelbtu dokumentu. Teismas vertino išimtinai CPVA atsiliepime į skundą pateiktus argumentus, kad finansinė korekcija pritaikyta pagal analogiją taikant Gairių 8 punktą, nors nei viename CPVA ir ŠMM dokumente tokios nuorodos nėra. Apeliantas nesutinka, kad  atsakovai, priimdami skundžiamus aktus, nepažeidė Viešojo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų.
4. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad finansinė korekcija pritaikyta teisėtai, kadangi, anot apelianto, finansinės korekcijos dydis neatitinka proporcingumo principo. Apeliantas, atsižvelgdamas į tai, kad realios žalos ir nuostolių Europos Sąjungos bendrasis biudžetas nepatyrė, buvo užtikrintas tinkamas VPĮ 3 straipsnio 2 dalies tikslų pasiekimas, t. y. jis įsigijo pirkimo objektą racionaliai naudodamas lėšas, mano, jog finansinė korekcija neturi būti taikoma.

Atsakovas VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti atsiliepime nurodydama šiuos nesutikimo argumentus:

1. Pirkimo konkurso sąlygų patikslinimas buvo prieinamas tik prie Pirkimo CVP IS prisijungusiems tiekėjams bei apelianto interneto svetainėje. Patikslinta informacija nebuvo paskelbta CVP IS kartu su skelbimu, kaip to reikalauja VPĮ 27 straipsnio 1 dalies nuostatos, todėl, skirtingai nė teigia apeliantas, nebuvo užtikrintas informacijos prieinamumas visiems suinteresuotiems tiekėjams. VPĮ 27 straipsnyje nustatyta pirkimo dokumentų ir juos lydinčių dokumentų skelbimo tvarka turi būti aiškinama taip, kad būtų maksimaliai užtikrinamas pirkimo procedūrų skaidrumas, informacijos apie pirkimą viešumas ir prieinamumas visiems potencialiems tiekėjams, net ir neprisijungusiems prie vykdomo konkurso per CVP IS. Šios tvarkos siaurinimas neatitiktų viešiesiems pirkimams keliamų viešumo ir skaidrumo reikalavimų. Pagal VPĮ 27 straipsnio 1 dalį, perkančioji organizacija privalo pirkimo dokumentų paaiškinimus (patikslinimus), atsakymus į tiekėjų klausimus paskelbti CVP IS kartu su skelbimu apie pirkimą, išimčių iš šios tvarkos nėra numatyta. Apeliantas, padaręs esminius Pirkimo konkurso sąlygų pakeitimus, sudarė sąlygas apie juos sužinoti tik prie Pirkimo prisijungusiems tiekėjams, taip pažeidė visų viešųjų pirkimų dalyvių (įskaitant potencialius tiekėjus) teisėtą lūkestį, kad visos Pirkimo konkurso sąlygos (įskaitant padarytus Konkurso sąlygų pakeitimus) yra nurodytos skelbime apie pirkimą ir kitoje kartu su skelbimu apie Pirkimą CVP IS paskelbtoje informacijoje (t. y. toje informacijoje, kuri yra prieinama visiems suinteresuotiems tiekėjams, o ne tik tiems, kurie yra prisijungę prie Pirkimo). Teismas teisingai nusprendė, jog pareiškėjas, nesilaikydamas VPĮ 27 straipsnio 1 dalyje numatytos skelbimo tvarkos, pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodytus skaidrumo bei lygiateisiškumo (ne visi suinteresuoti tiekėjai gavo patikslintą informaciją) principus.
2. CPVA nesutinka su apelianto argumentais, kad teismas neįvertino bylos faktinių aplinkybių, ir mano, jog teismas įvertino visas su nagrinėjamu ginču susijusias aplinkybes.
3. Pareiškėjo, CPVA ir ŠMM 2010 m. vasario 12 d. pasirašytoje  Sutartyje yra nurodyta pažeidimų tyrimo procedūra, todėl CPVA pabrėžia, kad apeliantui yra žinoma (turi būti žinoma), kaip nustatomos tinkamos / netinkamos išlaidos ir kaip tiriami pažeidimai. Sutarties Bendrųjų sąlygų 9.1 punkte nustatyta, kad sutarties pažeidimai tiriami ir sprendimai dėl nustatytų pažeidimų priimami Veiksmų programos administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1225, nustatyta tvarka. Šių taisyklių 74.3 punkte nurodyta, kad įgyvendinančioji institucija atlikdama pažeidimo tyrimą turi vadovautis Rekomendacijomis. Rekomendacijų 26 punkte nurodyta, kad institucija, nustatydama pažeidimą, susijusį su pirkimu, kuriam taikomas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas, vadovaujasi Gairėmis. CPVA pažymi, jog atsižvelgiant į tai, kad Atsakomybės ir funkcijų pasiskirstymo taisyklių 10.3 punkte nurodyta deleguota CPVA funkcija atitinka Reglamento Nr. 1083/2006 60(b) punkte nurodytą funkciją, CPVA, tirdama ir nustatydama pažeidimus (minėtų taisyklių 10.3.5 punktas) bei nustatydama netinkamų finansuoti išlaidų dydį (minėtų taisyklių 10.3 punktas), vadovavosi analogiškomis nuostatomis ir tais pačiais principais kaip ir Europos Komisijos tarnybos nustatydamos finansinių korekcijų dydį pagal Gairių nuostatas. Gairės yra rekomendacinio pobūdžio dokumentas, kuriame nurodoma, kad Gairių priede pateiktoje lentelėje nurodyti atvejai yra nustatomi dažniausiai. Kitiems, lentelėje nenurodytiems, atvejams taikomi tokie patys principai. Atsižvelgiant į tai, kad CPVA administruojamuose projektuose nustatomi įvairūs su viešųjų pirkimų pažeidimais susiję atvejai, kuriems Gairėse nebuvo detaliai aprašyta korekcijų taikymo ir skaičiavimo tvarka, Metodika siekiama vienodinti netinkamų išlaidų nustatymo praktiką, greta Gairėse nurodytų atvejų aprašant Gairėse neaprašytus atvejus ir / ar pateikiant paaiškinimus, kaip apskaičiuojamos finansinės pažeidimo pasekmės (netinkamų finansuoti išlaidų dydis), įvertinant atskiro pažeidimo pobūdį ir jo sunkumą. Taigi Metodika parengta vadovaujantis Gairėse nurodytais principais, be to, Metodikos nuostatos aiškinamos atsižvelgiant į Gaires. Pritaikius Gairių lentelėse nustatytą rekomenduojamą vienodo dydžio normą, bus užtikrinamas proporcingumo principo laikymasis. Gairių 2 dalyje nurodomos tik dažniausiai pasitaikančios situacijos, o kitus atvejus nurodoma spręsti atsižvelgiant į proporcingumo principą arba, jei įmanoma, taikyti analogiškus principus. Taikant Metodikos nuostatas buvo užtikrinamas vienodų sąlygų taikymo principas, kaip tai nustatyta 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo panaikinamas Tarybos Reglamentas (EB, Eurotomas) Nr. 1605/2002 (OL 2012 L 298, p. 1). CPVA nuomone, formalus Gairių nenurodymas Įsakyme Nr. 2014/8-1-19 nesudaro pagrindo teigti, kad apeliantas nežinojo, kuo vadovaujantis jam nustatomos netinkamos finansuoti išlaidos, ir kad jam buvo užkirstas kelias ginti savo tariamai pažeistą teisę į gynybą.
4. CPVA, kaip institucija, kuriai priskirta funkcija atlikti pažeidimų tyrimą, nustatydama netinkamų finansuoti išlaidų dydį dėl nustatyto pažeidimo, pagal Reglamento Nr. 1083/2006 98 straipsnio 2 dalį turi atsižvelgti į pažeidimo pobūdį ir sunkumą bei, vadovaudamasi Rekomendacijomis, taikyti proporcingumo principą. Šios pareigos CPVA laikėsi ir pažeidimo tyrimo bei netinkamų finansuoti išlaidų nustatymo metu. Gairės numato, kad įprastai korekcija yra lygi nepagrįstai tinkamomis išlaidomis pripažintų išlaidų sumai, jei ją galima identifikuoti. Tik tais atvejais, kai šios sumos identifikuoti neįmanoma arba visų išlaidų sumažinimas yra neproporcingas, korekcijos nustatomos taikant finansines korekcijas. Gairių prieduose pateiktose lentelėse pateikiamos vienodo dydžio normos, kurios turėtų būti taikomos ir tais atvejais, kai neproporcinga netinkamomis finansuoti pripažinti visas su pažeidimu susijusias išlaidas (pvz., visa pirkimo sutarties vertė). Taigi, pritaikius Gairių lentelėse nustatytą rekomenduojamą vienodo dydžio normą, bus užtikrinamas proporcingumo principo laikymasis. Apelianto padaryto pažeidimo atveju taikytinas Gairių lentelių 8 punktas, kuriame numatyta, kad už analogiškus pažeidimus taikoma 25 proc. vienodo dydžio norma ir tik atsižvelgus į pažeidimo sunkumą ši norma gali būti mažinama iki 10 ar 5 proc. CPVA, įvertinusi visas aplinkybes bei atsižvelgdama į Valstybės kontrolės rekomendacijas, mano, jog apelianto nustatyto pažeidimo atveju parinkta proporcinga padarytam pažeidimui vienodo dydžio norma, t. y. 5 proc. CPVA nesutiko su apeliacinio skundo argumentais, kad pažeidimas neturėjo įtakos tiekėjų konkurencijai ir atitinkamai nesukėlė žalos ir nuostolių Europos Sąjungos bendrajam biudžetui. CPVA pažymi, kad dėl apelianto padaryto pažeidimo atsirado (nustatyta apelianto į biudžetą grąžintina Projekto išlaidų suma) bei galėjo atsirasti valstybės ir / arba Europos Bendrijų biudžeto nuostolių, tačiau CPVA, nustatydama ir pripažindama netinkamomis finansuoti išlaidų sumą, užkirto kelią tokiems nuostoliams atsirasti.

Atsakovas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti bei palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 23 d. sprendimą nepakeistą.

Atsakovo nuomone,  apelianto argumentai aiškinant VPĮ principų laikymąsi šios bylos kontekste nėra pagrįsti. Sąžininga konkurencija, skaidrumas, aiškus veiksmų deklaravimas, lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principai yra pamatinis matas viešųjų pirkimų srityje. Įstatymų leidėjas VPĮ suformulavo aiškias ir nedviprasmiškas nuostatas 27 straipsnio 1 dalyje, ypatingą reikšmę suteikė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje deklaruojamiems principams. Perkančioji organizacija, užtikrindama lygiateisiškumo ir skaidrumo principo laikymąsi, turi sudaryti galimybes visiems suinteresuotiems asmenims (ne tik jau prie pirkimo procedūros prisijungusiems CVP IS tiekėjams) susipažinti su informacija, nurodyta pirkimo sąlygų patikslinimuose ir atsakymuose į tiekėjų klausimus tokia pačia tvarka, kaip ir su pačiais pirkimo dokumentais, kadangi ji gali turėti esminės reikšmės kitų (potencialių) tiekėjų apsisprendimui dalyvauti viešajame pirkime. Ši informacija turėtų būti skelbiama kartu su pirkimo dokumentais ir prieinama visiems. ŠMM nuomone, informacijos paskelbimas pareiškėjo tinklapyje neužtikrina VPĮ 27 straipsnio 1 dalies nuostatų laikymosi. Skaidrumo principas, be kita ko, reiškia, kad viešojo konkurso sąlygos (pvz., sutarties sudarymo (tiekėjų vertinimo) kriterijai) turi būti susijusios su sutarties dalyku, neturi suteikti neribotos diskrecijos perkančiajai organizacijai, turi būti aiškiai nurodytos specifikacijose arba skelbime apie pirkimą. Skundžiamame teismo sprendime buvo nustatyta aplinkybė, kad pareiškėjas buvo patvirtinęs savo viešųjų Pirkimų taisykles, kurių 199 punktas iš esmės atitinka VPĮ 27 straipsnio 1 dalies nuostatas. VPĮ 27 straipsnio 1 dalies nuostatose ir Pirkimo taisyklėse, nustatytose paties apelianto, yra privalomos sąlygos tinkamais būdais paskelbti patikslintą (pasikeitusią) viešojo konkurso informaciją (skelbiant interneto tinklapyje ir Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (CVP IS) kartu su skelbimu). Kitų būdų skelbti patikslintos informacijos įstatymų leidėjas tokiais atvejais nenurodo. ŠMM manymu, siekiama tinkamais būdais informuoti tiekėjus, ne tik faktiškai prisijungusius ir dalyvaujančius viešajame pirkime, bet ir tuos (potencialius) tiekėjus, kurie tik svarstytų prisijungti ir matytų realias viešojo konkurso sąlygas per CVP IS. Tarpinės institucijos (ministerijos) negali keisti sprendimo dalies dėl pažeidimo konstatavimo ir netinkamų finansuoti išlaidų sumos – agentūros sprendimas (šiuo atveju CPVA) užbaigia procedūrą. Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo taisyklėse nustatytos įgyvendinančių institucijų (šiuo atveju CPVA) funkcijos, iš kurių viena yra pažeidimų projektuose tyrimas visa apimtimi (10.3.5. p.). ŠMM savarankiškai nekeičia CPVA sprendime nurodyto siūlymo (susigražintinos sumos dydžio), neišplečia projektų vykdytojų atžvilgiu taikomų priemonių visumos, nes jai nesuteiktos tokios teisės ar pareigos. ŠMM pažeidimų tyrimuose turi labai ribotas galimybes daryti įtaką, o pačio pažeidimo tyrimo duomenų patikimumas ir išsamumas tiesiogiai sietini su CPVA tyrimo metu atliktais veiksmais ir ŠMM pateiktu siūlymu, su kuriuo šio pažeidimo atveju buvo sutikta priimant ŠMM įsakymą Nr. V-1005. ŠMM pritaikyta finansinė korekcija (susigrąžintinų lėšų dydis) iš esmės tiesiogiai priklausė nuo CPVA įsakyme Nr. 2014/8-1-19 nurodyto dydžio, ŠMM neatlieka šio dydžio skaičiavimo ir negali jo keisti. Atsakovo nuomone, teismas, įvertinęs esminius byloje pateiktus įrodymus, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, priėmė  pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros   direktoriaus 2014 m. spalio 3 d. įsakymo Nr. 2014/8-1-19, kuriuo CPVA  už pažeidimo tyrimo metu nustatytus  Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio ir 27 straipsnio 1 dalies pažeidimus atšaukė Projekto vykdytojui  tinkama finansuoti patvirtintą  289,386,70 Lt (83 812,18 Eur)  išlaidų sumą  pagal 2011 m. gruodžio 9 d. sutartį Nr.294/2011 (1 p.), nustatė pagal šią sutartį 8 317.02 (2 408,78 Eur) netinkamų finansuoti išlaidų sumą (2 p.) ir pasiūlė Švietimo ir mokslo ministerijai pakeisti Projekto finansavimo ir administravimo sutartį, sumažinant Projekto finansavimą netinkamų finansuoti išlaidų dalimi - 297 703,72 Lt (86 220, 96 Eur) bei susigrąžinti  išmokėtą lėšų dalį -289,386,70 Lt (83 812,18 Eur), o netinkamų finansuoti išlaidų sumą - 8 317.02 Lt (2 408,78 Eur) išskaičiuoti iš Projekto vykdytojo teikiamų mokėjimo prašymų (3 p.), taip pat dėl  Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. spalio 24 d. įsakymo Nr. V-1005, kuriuo Universitetui minėta finansuoti netinkamų išlaidų suma buvo sumažintas Projektui skirtas finansavimas nustatant, kad  su pažeidimu susijusi išmokėtų  lėšų dalis ir netinkama finansuoti išlaidų suma bus išskaičiuotos iš Projekto vykdytojo teikiamų mokėjimo prašymų, pagrįstumo ir teisėtumo.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo  Universiteto (Projekto vykdytojo) skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas, apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad teismas netinkamai taikė Viešųjų pirkimų įstatymo  ir kitų teisės aktų normas, netinkamai vertino įrodymus, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

Byloje nustatyta, kad  atsižvelgiant  į tai, jog ŠMM 2010 m. vasario 8 d. įsakymu  Nr.V-183 „Dėl finansavimo skyrimo pagal 2007-2013 m. Ekonominio augimo veiksmų programos I prioriteto „Ūkio konkurencingumui ir ekonominiam augimui skirti moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra“ VP2-1.1-ŠMM-04-V priemonę „Bendrosios mokslo ir studijų infrastruktūros stiprinimas“ buvo suteiktas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo (toliau – ir ERPF) ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, šioje Projekto finansavimo ir administravimo srityje nurodytam projektui įgyvendinti, 2010 m. vasario 12 d. tarp Švietimo ministerijos, viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros  (Įgyvendinančiosios institucijos) ir Universiteto (Projekto vykdytojo) buvo pasirašyta „Agrobiotechnologijų, miškininkystės, biomasės energetikos, vandens ir biosistemų inžinerijos MTEP centrų, aukštojo mokslo studijų ir susijusios infrastruktūros plėtra bei mokslo ir studijų institucijų reorganizavimas“ (Projekto kodas Nr. VP2-1.1-ŠMM-04-V-01-013) Finansavimo ir administravimo sutartis Nr.S-VP2-1.1-ŠMM-04-V-01-013. Šios Sutarties II skyriaus „Bendrosios sąlygos“ 2 dalyje „Projekto vykdytojo įsipareigojimai“, be kita ko, buvo nustatyti  Universiteto įsipareigojimai  laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, Europos Sąjungos  teisės aktų, susijusių su Projekto įgyvendinimu (2.1.6 punktas); laikytis Lietuvos respublikos viešųjų pirkimų įstatymo, jei Projekto vykdytojas yra perkančioji organizacija pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, arba juridinių asmenų, kurie nėra  perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, pirkimų vykdymo ir priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. birželio 11 d. įsakymu Nr.1K-212 (2.1.8 punktas). Sutarties Nr.S-VP2-1.1-ŠMM-04-V-01-013 II skyriaus 9.1 punktas nustatė, kad jei Projekto vykdytojas, įgyvendindamas Projektą, nesilaiko Sutarties sąlygų ir (arba) pažeidė Lietuvos Respublikos ir (arba) Europos Sąjungos  teisės aktus, Įgyvendinančioji institucija turi teisę inicijuoti, o Ministerija ir (arba) kita valstybės institucija turi teisę vienašaliu sprendimu pareikalauti grąžinti sumokėtas Projekto finansavimo lėšas ar jų dalį pagal Ministerijos ir (arba) kitos valstybės institucijos sprendimo nuostatas. Sutarties pažeidimai tiriami ir sprendimai dėl  nustatytų pažeidimų priimami Veikslų programų administravimo ir administravimo  taisyklėse nustatyta tvarka.

Byloje nustatyta, kad Projekto vykdytojas, įgyvendindamas Projektą, 2010 m. rugpjūčio 8 d. paskelbė supaprastintą pirkimą „LŽŪU III rūmų rekonstrukcijos techninio ir darbų projektų parengimo, projekto vykdymo priežiūros, energetinio naudingumo sertifikavimo ir rekonstrukcijos darbai“. Šis  Pirkimo objektas  nebuvo skaidomas į atskiras  dalis, kurių kiekvienai sudaroma atskira pirkimo sutartis. 2011 m. gruodžio 9 d. Universitetas sudarė su konkursą laimėjusia UAB „Pireka“ rangos sutartį Nr.294/2011 Aleksandro Stulginskio universiteto III rūmų rekonstravimo, statinio rekonstrukcijos techninio ir darbų projektų parengimo, pastatų energetinio naudingumo sertifikavimo ir statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugoms.

Atsižvelgiant į tai, kad Projektui finansuoti yra skirtos atitinkamų ES fondų lėšos, byloje yra aktualios ES teisės ir nacionalinės teisės normos.

Lėšų iš Europos Sąjungos fondų skyrimo sąlygų ir jų administravimo aspektais  yra aktualūs 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1080/2006 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1783/1999 (toliau – ir Reglamentas (EB) Nr. 1080/2006), 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1081/2006 dėl Europos socialinio fondo ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1784/1999, 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006, nustatantis bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1260/1999, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1341/2008 (toliau – ir Reglamentas (EB) Nr. 1083/2006), 2006 m. gruodžio 8 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1828/2006, nustatantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo, ir Europos Parlamento bei Tarybos reglamento (EB) Nr. 1080/2006 dėl Europos regioninės plėtros fondo įgyvendinimo taisykles (toliau – ir Reglamentas (EB) Nr. 1828/2006).

Reglamentas Nr.1083/2006, be kita ko, nustato partnerystės, programavimo, vertinimo, valdymo, įskaitant finansų valdymą, stebėsenos ir kontrolės principus bei taisykles, grindžiamas bendra valstybių narių ir Komisijos atsakomybe. Šio Reglamento V antraštinės dalies „Fondų finansinė parama“ III skyriaus „Išlaidų tinkamumas finansuoti“ 56 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad išlaidų atitikimo finansavimo reikalavimams taisyklės nustatomos nacionaliniu lygiu, laikantis išimčių, numatytų kiekvieno fondo konkrečiuose reglamentuose. Jos taikomos visoms pagal veiksmų programą deklaruotoms išlaidoms. VI antraštinės dalies „Valdymas, stebėsena, kontrolė“ I skyriaus „Valdymo ir kontrolės sistemos“ 58 straipsnyje, kuris nustato bendruosius valdymo ir kontrolės principus, nurodyta, kad  valstybių narių parengtose veiksmų programų valdymo ir kontrolės sistemose, be kita ko, apibrėžiamos atitinkamų įstaigų valdymo ir kontrolės funkcijos bei funkcijų pasiskirstymas kiekvienoje įstaigoje (a),  numatomos informavimo apie pažeidimus bei neteisėtai sumokėtų sumų susigrąžinimą ir stebėsenos procedūros (h). To paties skyriaus 59 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienai veiksmų programai valstybė narė skiria vadovaujančiąją instituciją vadovauti konkrečiai veiksmų programai, tvirtinančią instituciją ir audito institucijas. Pagal  aptariamo straipsnio 2 dalį valstybė narė gali paskirti vieną ar kelias tarpines įstaigas, kurios vykdytų kelias arba visas vadovaujančios arba tvirtinančios institucijos užduotis minėtos institucijos atsakomybe. Reglamento (EB) Nr. 1083/2006 VII antraštinės dalies „Finansų valdymas“ II skyriaus „Finansų koregavimas“  1 skirsnis skirtas valstybių narių finansinio koregavimo priemonėms. Pagal šio skirsnio 98 straipsnį valstybės narės visų pirma atsako už pažeidimų nagrinėjimą ir turi imtis  priemonių, jei esama įrodymų, kad yra pokyčių, kurie daro poveikį veiksmų ar veiksmų programų įgyvendinimo ar kontrolės pobūdžiui ar sąlygoms, ir jos atsako už reikiamą finansinį koregavimą (1 d.). Valstybė narė atlieka reikiamą finansinį koregavimą, susijusį su veiksmuose arba veiksmų programose nustatytais pavieniais ar sistemingais pažeidimais (2 d.).

       Pagal Reglamento  (EB) Nr. 1828/2006 16 straipsnį, skirtą nustatyti kontrolės sistemą,  kad patvirtintų išlaidas, kiekviena valstybė narė sukuria kontrolės sistemą, leidžiančią patikrinti, ar pristatomi bendrai finansuojami produktai ir ar suteikiamos bendrai finansuojamos paslaugos, ar deklaruotos jos teritorijoje atliktų veiksmų arba  veiksmų dalių išlaidos yra pagrįstos ir ar šios išlaidos arba susiję  veiksmai arba tų veiksmų dalys atitinka Bendrijos ir jos nacionalines  taisykles. Pagal  aptariamo Reglamento 17 straipsnį, skirtą  finansų valdymui,  nepažeidžiant valstybių narių atsakomybės už pažeidimų  nustatymą ir taisymą bei už neteisėtai sumokėtų sumų išieškojimą,  tvirtinanti institucija užtikrina, kad iš pagrindinio  paramos gavėjo būtų išieškotos sumos, kurios buvo sumokėtos dėl pažeidimo.

              Iš pirmiau aptartų  Reglamento (EB) Nr. 1083/2006  ir Reglamento  (EB) Nr. 1828/2006 nuostatų matyti, kad valstybėms narėms yra nustatyta pareiga per stebėsenos ir kontrolės sistemas užtikrinti, kad ERPF lėšų panaudojimo atitinkamoms programoms paskirtis ir tikslai būtų  veiksmingai apsaugoti, galimi pažeidimai išnagrinėti, neteisėtai išmokėtos lėšos susigrąžintos,   kartu suteikiant valstybėms narėms diskreciją nacionalinės teisės aktais nustatyti šių tikslų įgyvendinimo priemones ir procedūras, kontrolės  vykdymo tvarką.

             Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139;   Vykdomų pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijų ir ją įgyvendinančias veiksmų programas projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1179; Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443; Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr.1225 (bylai aktuali 2014 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr.312  redakcija) (toliau – ir VPAF  taisyklės); Finansinės paramos, išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 (toliau – ir Paramos grąžinimo taisyklės) įžanginėse dalyse nurodyta, kad šie nacionalinės teisės aktai priimti, be kita ko, atsižvelgiant į Reglamentus (EB) Nr. 1083/2006, Reglamentus  (EB) Nr. 1828/2006. Be to, ginčui aktualiu aspektu su šiais nacionalinės teisės aktais susiję Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005 m. spalio 17 d. įsakymu Nr.IK-307 patvirtintos Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimo pažeidimų nustatymo bei šalinimo ir apribojimų gauti Europos Sąjungos finansinę paramą nustatymo taisyklės (bylai aktuali 2010 m. birželio 30 d. įsakymo Nr.1K-208 redakcija) (toliau – ir Pažeidimų nustatymo taisyklės) bei  Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1K-173 patvirtintos Metodinės pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijos  (bylai aktuali 2014 m. kovo 28 d. įsakymo Nr.1K-095 redakcija) (toliau – ir Metodinės rekomendacijos).  

          Pagal  nacionalinę teisę, t.y. Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimo Nr. 1139 priede nustatytą atsakomybės paskirstymą tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, pagal Ekonominio augimo veiksmų programos prioritetą „Ūkio konkurencingumui ir ekonominiam augimui skirti moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra“ tarpinės institucijos yra Ūkio ministerija ir Švietimo ministerija, o Įgyvendinančiosios institucijos  atitinkamai  viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra ir viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra. Įgyvendinant Projektą Nr. VP2-1.1-ŠMM-04-V-01-013 tarpinė institucija yra ŠMM, įgyvendinančioji institucija - CVPA.

             Pažymėtina, kad pagal minėtų Reglamentų ir jas įgyvendinančių nacionalinės teisės aktų   nuostatas  valstybės  įgaliotos (kompetentingos) institucijos atitinkamos  programos  įgyvendinimo kontrolės funkcijas vykdo  tiek mokant paramą (ex ante), tiek ją išmokėjus  (ex post). Šiame kontekste teisėjų kolegija pabrėžia, kad administraciniai aktai, kuriais konstatuojamas pažeidimas ir paramos gavėjui nurodoma sugrąžinti lėšas turi būti pagrįstas nustatytais faktiniais duomenimis, kurie neabejotinai pagrindžia  atitinkamus teisės aktų pažeidimus, taip pat konkrečiomis teisės  aktų normomis.

            Pagal Reglamento (EB) Nr. 1083/2006 2 straipsnio 7 punkte pateiktą sąvoką pažeidimas – Bendrijos teisės nuostatų pažeidimas, susijęs su ūkio subjekto veiksmais ar neveikimu, kai dėl nepagrįstų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto išlaidų padaroma arba gali būti padaryta žala bendrajam biudžetui.  Ši pažeidimo sąvoka  iš esmės perkelta į Pažeidimų nustatymo taisykles.

               Atsižvelgdama į tai, kad vienas iš pareiškėjo šioje byloje skundžiamų CVPA įsakymo Nr. 2014/8-1-19 ir ŠMM įsakymo Nr. V-1005  pagrįstumo ir teisėtumo aspektų,  dėl kurių nesutaria ginčo šalys, šių aktų  turinio atitiktis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams, teisėjų kolegija šiuo klausimu pasisako nagrinėdama pirmiau minėtų specialiųjų teisės aktų nustatytas procedūras ir taisykles, kurių turėjo laikytis atsakovai, priimdami  minėtus pareiškėjo skundžiamus individualius administracinius aktus.

CPVA (Įgyvendinančioji institucija) 2014 m. spalio 3 d. įsakymą Nr. 2014/8-1-19  pažeidimo tyrimo ir nustatymo procedūrų ir taisyklių  prasme pagrindė Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo taisyklių 10.3.5 punktu ir PAF taisyklių 197.2 ir 197.3 punktais.

                Pagal Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo taisyklių 10 punktą viena iš  įgyvendinančiosios institucijos funkcijų -  atlikti pažeidimų tyrimą, nustatyti pažeidimus, priimti sprendimus dėl nustatytų pažeidimų ir teisės aktų nustatyta tvarka pranešti apie juos atitinkamoms institucijoms (10.3.5 punktas). Šios taisyklės pažeidimų tyrimo procedūros nereglamentuoja. Šią procedūrą ir jos dokumentus  nustato VPAF  taisyklės, Pažeidimų nustatymo taisyklės ir Metodinės rekomendacijos.

            VPAF  taisyklių 2.5 punkte apibrėžta, kad pažeidimo tyrimas – institucijos atliekamas iš ES fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto vykdytojo, finansų inžinerijos projekto vykdytojo ar kitų institucijų ir (ar) įstaigų pateiktos informacijos, duomenų ir dokumentų tikrinimas, patikra vietoje, prašymas paaiškinti įtariamo pažeidimo aplinkybes ir (ar) kiti veiksmai, kuriais siekiama ištirti įtariamą pažeidimą.  Pagal VPAF  taisyklių 73 punktą ir Pažeidimų nustatymo taisyklių 5 punktą pažeidimus įtarti gali kiekvienas už strategijos ir veiksmų programų įgyvendinimą atsakingos institucijos, nustatytos Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo taisyklėse, darbuotojas pagal kompetenciją atlikdamas jam priskirtas  paramos  administravimo funkcijas (73.1-73.3 punktai), taip pat gavęs audito institucijos, Europos Komisijos, Europos Audito Rūmų informaciją apie šių institucijų atliktų auditų metu pateiktus pastebėjimus, rekomendacijas (73.5 punktas), gavęs informaciją iš trečiųjų šalių (73.6 punktas). Analogiška  nuostata įtvirtinta Pažeidimų nustatymo taisyklių 5 punkte.

              Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad CPVA pažeidimo tyrimą pradėjo gavusi   Valstybės kontrolės, atlikusios Projekto Nr. VP2-1.1-ŠMM-04-V-01-013 auditą, 2013 m. spalio 23 d. rašte Nr.S-(80-2741)-2416 išdėstytus pastebėjimus ir rekomendacijas. Pagal VPAF  taisyklių 74 punktą, kai informaciją apie įtariamą pažeidimą gaunama iš audito institucijų ir (ar trečiųjų šalių), tiriant pažeidimą turi būti vadovaujamasi Metodinėmis rekomendacijomis.

              Metodinių rekomendacijų, kurios patvirtintos  atsižvelgiant į VPAF  taisykles, 1 punkte nurodyta, kad šios rekomendacijos nustato tvarką, kuria turi vadovautis įgyvendinančiosios institucijos, tirdamos, nustatydamos projekto vykdytojo padarytus pažeidimus, ir ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos, priimdamos Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 198 punkte nurodytus sprendimus. Pagal  Metodinių rekomendacijų 10 punktą institucija pažeidimo tyrimą turi atlikti ir nustatyti pažeidimą (ar pripažinti, kad jo nėra) ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo pažeidimo įtarimo ir (ar) informacijos apie įtariamą pažeidimą gavimo dienos. Tais atvejais, kai dėl įtariamo pažeidimo reikia kompetentingos institucijos išvados arba papildomos informacijos iš projekto vykdytojo ir (ar) kitų institucijų ar įstaigų, pažeidimo tyrimo terminas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip iki 60 darbo dienų, įgyvendinančiosios institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu, kuriame taip pat turi būti nurodytos priežastys, dėl kurių pratęsiamas pažeidimo tyrimas. Metodinių rekomendacijų 11 punktas nustato, kad  pažeidimo tyrimo metu atliekami šie veiksmai: projekto vykdytojo ar kitų institucijų ir (ar) įstaigų pateiktos informacijos, duomenų ir dokumentų tikrinimas, patikra vietoje, prašymas paaiškinti įtariamo pažeidimo aplinkybes ir (ar) kiti veiksmai, kuriais siekiama ištirti įtariamą pažeidimą. Žodiniai paaiškinimai turi būti užfiksuoti protokole ar kitame institucijos surašomame dokumente (11.1 punktas); kreipimasis į kitas atsakingas institucijas su prašymu pateikti išvadas, paaiškinimus apie įtariamo pažeidimo aplinkybes ir informaciją, susijusią su atliekamu pažeidimo tyrimu (11.2 punktas). Pagal Metodinių rekomendacijų 12 punktą pažeidimo tyrimo išvados turi būti pagrįstos įrodymais. Pažeidimų kontrolierius įrodymus vertina išsamiai ir nešališkai, išnagrinėdamas visas su pažeidimu susijusias aplinkybes. Įrodymai atliekant pažeidimo tyrimą yra teisės aktuose nustatyta tvarka gauti duomenys, kuriais patvirtinamos arba paneigiamos aplinkybės, turinčios reikšmės tinkamam pažeidimo nustatymui. Metodinių rekomendacijų 13 punkte nustatyta, kad dokumentai, turintys reikšmės pažeidimui tirti ir nagrinėti bei naudojami kaip įrodymų šaltinis, yra institucijos, projekto vykdytojo ir kitų juridinių ar fizinių asmenų veiklos procese užfiksuota informacija, neatsižvelgiant į tai, koks yra jos pateikimo būdas, forma ir laikmena, galinti padėti atskleisti pažeidimą ir su juo susijusias aplinkybes. Projekto vykdytojo ir kitų juridinių ar fizinių asmenų dokumentais, turinčiais reikšmės pažeidimui tirti ir nagrinėti, laikomi tokie dokumentai, kuriuose: yra informacijos apie faktinių duomenų autorių, kurią galima patikrinti; esančius faktinius duomenis suteikia ar patvirtina institucijos ar asmenys, kompetentingi tokius duomenis suteikti; užfiksuoti faktiniai duomenys patvirtina ar paneigia kurią nors aplinkybę (arba jų grupę), turinčią reikšmės pažeidimui tinkamai nustatyti ir reikiamiems sprendimams priimti. Tiriant pažeidimą būtina įvertinti dokumento turinį ir formą: faktinių duomenų tikrumą, ar dokumentą išdavė kompetentinga institucija, ar dokumente yra visi reikiami rekvizitai ir t. t. Dokumentų tikrumas gali būti įvertinamas įprastiniais veiksmais, lyginant dokumentuose esančius faktinius duomenis su kitais šaltiniais. Metodinių rekomendacijų 15 punkte įtvirtinta, kad pažeidimų kontrolierius, įsitikinęs, kad tiriant pažeidimą surinkta pakankamai duomenų, kuriais pagrindžiamas pažeidimas, arba kad pažeidimo nėra, surašo pažeidimo tyrimo išvadą (Rekomendacijų 2 priedas), užpildytą pagal pažeidimo tyrimo išvados formos pildymo instrukciją (Rekomendacijų 4 priedas). Pažeidimo tyrimo išvada yra Reglamento (EB) Nr. 1828/2006 27 straipsnio b dalyje nurodomas pirmasis rašytinis įvertinimas (pažeidimo nustatymo patvirtinimo dokumentas), kuriame remiantis konkrečiais faktais nurodyta, kad buvo padarytas pažeidimas, neatmetant galimybės šią išvadą vėliau patikslinti ar panaikinti administracinio ar teisminio proceso metu.  Aptariamų  Metodinių rekomendacijų 26 punktas reglamentuoja, kad institucija, nustatydama pažeidimą, susijusį su pirkimu, kuriam taikomas ar iš dalies taikomas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas, arba susijusį su pirkimu, kuriam Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas netaikomas šiame įstatyme nustatytais atvejais, arba susijusį su pirkimu, kuriam taikomas Juridinių asmenų, kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, pirkimų vykdymo ir priežiūros tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 1K-212 „Dėl Juridinių asmenų, kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, pirkimų vykdymo ir priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“, vadovaujasi Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintomis Gairėmis dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų Sąjungos išlaidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principą, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo.

           Pagal VPAF taisyklių 75 punktą gyvendinančioji institucija, atlikusi pažeidimo tyrimą ir nustačiusi pažeidimą, kurio, jos nuomone, ištaisyti neįmanoma, Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse nustatyta tvarka teikia sprendimą dėl nustatyto pažeidimo ministerijoms ir (ar) kitoms valstybės institucijoms, vadovaujančiajai institucijai, kai įgyvendinami techninės paramos prioritetai ir Techninės paramos veiksmų programa, ir projekto vykdytojui.

           Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 197 punktas nustato, kad  įgyvendinančioji institucija, atlikusi įtariamo pažeidimo tyrimą ir nustačiusi pažeidimą, kurio, jos nuomone, ištaisyti neįmanoma, priima sprendimą dėl nustatyto pažeidimo (toliau vadinama – sprendimas dėl pažeidimo), kuriame nurodomos su nustatytu pažeidimu susijusios faktinės aplinkybės, netinkamų finansuoti išlaidų suma ir pateikiamas vienas iš šių pasiūlymų ministerijai ir (ar) kitai valstybės institucijai: nutraukti projekto finansavimo ir administravimo sutartį ir (ar) susigrąžinti visas sumokėtas lėšas (197.1 punktas); pakeisti projekto finansavimo ir administravimo sutartį ir (ar) sumažinti projekto finansavimą netinkamų finansuoti išlaidų dalimi ir (ar) susigrąžinti sumokėtų lėšų dalį, taikant lėšų pervedimo būdą, ir (ar) išskaičiuoti sumokėtą lėšų dalį iš projekto vykdytojo teikiamuose mokėjimo prašymuose nurodytos sumos (197.2 punktas); pakeisti projekto finansavimo ir administravimo sutartį, tai yra sumažinti projekto finansavimą netinkamų finansuoti išlaidų dalimi, ir (ar) išskaičiuoti netinkamų finansuoti išlaidų sumą ar jos dalį iš projekto vykdytojo teikiamuose mokėjimo prašymuose nurodytos sumos, jeigu lėšos projekto vykdytojui dar nesumokėtos (197.3 punktas).

                Aptartas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad  įgyvendinančioji instituciją, gavusi informaciją iš audito ir (ar) kitų institucijų apie galimą pažeidimą, vadovaudamasi ES ir nacionalinės teisės aktais, pati  turi  atlikti  savarankišką įtariamo pažeidimo tyrimą pagal Metodinių rekomendacijų III skyriuje nustatytą procedūrą, surašydama  privalomąjį įtariamo pažeidimo tyrimo procedūrinį dokumentą – patvirtintos formos pažeidimo tyrimo išvadą. Pažymėtina, kad Metodinių rekomendacijų 2 priede patvirtintos  pažeidimo tyrimo išvados  turiniui yra nustatyti privalomieji rekvizitai (pav. reikalavimai finansinės informacijos turiniui ir apimčiai).  Šis įtariamo pažeidimo tyrimo procedūros dokumentas Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 197 punkto prasme (taip pat ir Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo taisyklių 10.3.5 punkto,VPAF  taisyklių 75 punkto)   įgyvendinančiajai institucijai  gali būti  pagrindas priimti  individualų administracinį aktą jame išdėstant ministerijai ir (ar) kitai valstybės institucijai savo pasiūlymą dėl atitinkamų finansinių korekcijų projekto vykdytojui taikymo.

           Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus individualaus  administracinio akto bendruosius reikalavimus, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (1 dalis). Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (2 dalis).

             Pagal administracinių teismų praktiką, jei atitinkamas individualus administracinis aktas yra priimamas atitinkamos  atliktos administracinės procedūros dokumento pagrindu, tokiu atveju individualiame administraciniame akte nėra būtina pakartoti tame dokumente nustatytas aplinkybes. Tokiu atveju individualaus administracinio akto įžanginėje dalyje pakanka nurodyti procedūrinį dokumentą, kurio pagrindu priimtas individualus administracinis aktas, ir jį pridėti prie individualaus  administracinio akto. Administracinių teismų praktikoje tokie atvejai traktuojami, kad individualaus administracinio akto įžanginėje dalyje nurodytas procedūrinis dokumentas (dokumentai) yra to individualaus akto sudėtinė (motyvuojamoji) dalis. Tokia individualaus administracinio akto teisinė konstrukcija formos prasme  vertinama kaip neprieštaraujanti  Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimams (jei nenustatoma esminių trūkumų šiose įstatymo normose įtvirtintų reikalavimų akto turiniui prasme). Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (ABTĮ 136 straipsnis) konstatuoja, kad priešingai nė nustatė pirmosios instancijos teismas,  pareiškėjo skundžiamus  individualius administracinius aktus nėra pagrindo pripažinti  pagrįstai ir teisėtais Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų reikalavimų prasme. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pabrėžia, kad individualaus administracinio akto motyvai pagal įstatymą (VAĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalys) turi būti nurodyti  priimtame administraciniame akte. Kilus ginčui teisme, skundžiamo akto priėmimo motyvų nurodymas teisminio proceso metu (jei jie nebuvo nurodyti, ar papildymas naujais motyvais) negali būti vertinamas ir neturi įtakos nemotyvuoto  sprendimo teisėtumui (žr. LVAT 2013 m. birželio 13 d. sprendimą  administracinėje byloje Nr.A502-940/2013). Šios bylos aplinkybių kontekste pažymėtina, kad atsakovas CVPA atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodė atitinkamus motyvus, kurių nėra Įsakyme Nr. 2014/8-1-19 (pvz., pareiškė poziciją kokius būtent Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 10 dalies principus pažeidė Projekto vykdytojas; pareiškė poziciją dėl finansinės korekcijos pagrindimo pagal Gairių nuostatas).

             Atsakovas CVPA nepateikė į bylą  įrodymų, kad atlikdamas pažeidimo tyrimą laikėsi esminių procedūrų ir taisyklių, nustatytų Metodinėse rekomendacijose (VPAF taisyklių 74 punktas). Byloje nėra duomenų, kad CVPA atlikusi tyrimą surašė Metodinėse rekomendacijose numatytą pažeidimo tyrimo išvadą pagal šiam dokumentui nustatytus turinio reikalavimus, t.y. kad CVPA laikėsi pažeidimo tyrimo procedūrų ir taisyklių. Nei 2014 m. spalio 3 d. įsakymo Nr. 2014/8-1-19 įžanginėje dalyje, nei šio įsakyme priede išdėstytuose motyvuose nėra duomenų, kad CVPA surašė  pažeidimo tyrimo išvadą. Įsakymo Nr. 2014/8-1-19 motyvuose aprašytos  Universiteto 2010 m. rugpjūčio 8 d. paskelbto supaprastinto viešojo pirkimo „LŽŪU III rūmų rekonstrukcijos techninio ir darbų projektų parengimo, projekto vykdymo priežiūros, energetinio naudingumo sertifikavimo ir rekonstrukcijos darbai“ aplinkybės tuo aspektu, kad rangovui UAB „Molesta“ 2010 m. rugpjūčio 9 d. pateikus pretenziją, Universiteto Viešųjų pirkimų komisija 2010 m. rugpjūčio 10 d. nutarė pretenciją patenkinti ir pakeitė Pirkimo sąlygų 5.1.5 ir 16.3 punktus, apie šiuos Pirkimo sąlygų pakeitimus CVP IS priemonėmis informuodama  prie Pirkimo prisijungusius suinteresuotus tiekėjus bei paskelbdama savo internetinėje svetainėje, tačiau informacijos apie Pirkimo sąlygų pakeitimą nepaskelbė CVP IS kartu su skelbimu apie Pirkimą, kaip to reikalauja Viešųjų pirkimų įstatymo 27 straipsnio 1 dalis. Šą aplinkybę CVPA nustatė ir šiuo aspektu byloje ginčo nėra. CVPA 2014 m. spalio 3 d. įsakymo Nr. 2014/8-1-19 priede (motyvuojamojoje dalyje) nurodyta, kad tokiu būdu Projekto vykdytojas pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį. Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. CVPA Įsakymo Nr. 2014/8-1-19 motyvuojamojoje dalyje nepasisakė kokio būtent Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyto viešųjų pirkimų principo (principų) pažeidimą nustatė tyrimo metu. Teismų praktikoje nagrinėjant ginčus, kylančius iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, atitinkamo Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyto viešųjų  pirkimų principo (ar kelių principų) pažeidimo buvimas (nebuvimas) kiekvieno individualaus ginčo atveju nustatinėjamas tai bylai reikšmingų aplinkybių kontekste (žr., pvz., LAT  nutartis Nr.3K-3-216/2010, 3K-3-231/2011, 3K-3-126/2010, 3K-3-507/2011 ir kt.). Nagrinėjimo ginčo atveju  atsakovui CVPA  Įsakyme Nr. 2014/8-1-19  nenurodžius  ir atitinkamais argumentais  nepagrindus kokio būtent Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyto viešųjų  pirkimų principo (principų) pažeidimą nustatė, teisėjų kolegija, konstatuoja, kad CVPA Įsakymas Nr. 2014/8-1-19  šiuo aspektu be motyvų, t.y. nepagrįstas ir neteisėtas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija šiuo klausimu plačiau nepasisako ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas sprendime pritardamas  atsakovo pozicijai esą  CVPA pagrįstai nustatė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų  viešųjų pirkimų principo pažeidimą, netinkamai vertino įrodymus, neteisingai taikė procesinės teisės normas (ABTĮ 57 str.6 d.).

            Dėl CVPA Įsakymo Nr. 2014/8-1-19 teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad šis administracinis aktas yra be motyvų  ir finansinės korekcijos nustatymo bei pasiūlymo ŠMM ją taikyti aspektu. Pareiškėjas savo skunde, be kita ko, iškėlė ir  finansinės korekcijos pagrįstumo bei proporcingumo klausimą. Rangos sutartyje Nr.294/2011 paslaugos ir darbai (iš viso 10 680 233 Lt sumai) suskirstyti į 9 pozicijas prie kiekvienos nurodant atitinkamą sumą. Atsakovas Įsakyme Nr. 2014/8-1-19 nenurodė jokių argumentų, kodėl jis tinkamomis finansuoti išlaidomis nepripažino 5 proc. būtent nuo 5 954 074, 46 Lt, t.y. šios sumos nesusiejo nė su viena Rangos sutarties Nr.294/2011 pozicija. Be to, atsakovas šios finansinės korekcijos nepagrindė jokiu teisės aktu, išskyrus, kaip teisingai pastebėjo pareiškėjas, savo paties prisiimtą ir viešai nepaskelbtą aktą. Pirmiau minėta, kad pažeidimo tyrimo metu nustačius Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimą, turi būti remiamasi Gairėmis (Metodinių rekomendacijų 26 punktas). Atsakovas tik atsiliepime į pareiškėjo skundą pradėjo teikti motyvus dėl Gairių taikymo, tačiau  atsižvelgiant į tai, kad jų nebuvo  Įsakyme Nr. 2014/8-1-19, jie negali būti pripažinti šio administracinio akto motyvais. Dėl minėtų priežasčių Įsakymas Nr. 2014/8-1-19 negali būti pripažintas motyvuotu ir finansinės korekcijos taikymo aspektu.

                Remdamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad priešingai nė vertino pirmosios instancijos teismas, CVPA 2014 m. spalio 3 d. įsakymas Nr. 2014/8-1-19 neatitinka esminių Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimų, todėl jis negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu ir turi būti panaikintas.

             Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo taisyklių 7.4.1 punkte nurodyta, kad Ministerija ir(ar) kita valstybės institucija, gavusios įgyvendinančiosios instuitucijos sprendimą dėl nustatyto pažeidimo ir siūlymą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su su projekto įgyvendinimu, teisės aktų nustatyta tvarka priima sprendimą. Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 198 straipsnyje nustatyta, kad Ministerija ir(ar) kita valstybės institucija, gavusios įgyvendinančiosios instuitucijos sprendimą dėl pažeidimo, nedelsdamos, bet ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo gavimo dienos, išnagrinėja jį ir nekeisdamos nustatyto pažeidimo apimties, turinio ir su juo susijusios netinkamos finansuoti išlaidų sumos, atsižvelgdamos į pateiktą pasiūlymą priima vieną iš sprendimų, nurodytų šių Taisyklių 198.1-198.3 punktuose. Pagal Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 1981 punktą jeigu ministerijai ir (ar) kitai valstybės institucijai gavus įgyvendinančiosios institucijos sprendimą dėl pažeidimo ir jį nagrinėjant ar jau išnagrinėjus paaiškėja naujų aplinkybių, kurių įgyvendinančioji institucija nenagrinėjo nustatydama pažeidimą, ministerija ir (ar) kita valstybės institucija nedelsdamos, bet ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo įgyvendinančiosios institucijos sprendimo dėl pažeidimo gavimo dienos, paprašo įgyvendinančiąją instituciją įvertinti paaiškėjusias naujas aplinkybes ir, jeigu būtina, atitinkamai pakeisti sprendimą dėl pažeidimo. Metodinių rekomendacijų  1 punkte nurodyta, kad šios rekomendacijos nustato tvarką, kuria turi vadovautis ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos, priimdamos Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 198 punkte nurodytus sprendimus. Metodinių rekomendacijų 27 punkte nurodyta, kad  Ministerijos prašymu įgyvendinančioji institucija patikslina, paaiškina ar papildo pateiktą informaciją apie nustatytus pažeidimus. Byloje nustatyta, kad ŠMM šiomis teisėmis nesinaudojo.

            Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas  analogiškose bylose yra pabrėžęs, kad ministerija  kiekvienu atveju atlieka savarankišką vertinimą ir sprendžia dėl įgyvendinančios institucijos sprendimo pagrįstumo. Realizuodama suteiktą diskrecijos teisę priimti galutinį sprendimą, ji nėra ribojama įgyvendinančiosios institucijos siūlymo, tačiau yra saistoma bendrųjų teisės principų, taip pat Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų (LVAT 2013 m. birželio 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr.A502-940/2013). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos įpareigoja viešojo administravimo subjektus priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010 m. spalio 14 d. Nr.A502-1037/2010, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis Nr. A756- 422/2009, 2008 m. birželio 12 d. nutartis Nr. A756 -700/2008).

            Byloje nustatyta, kad ŠMM 2014 m. spalio 24 d. įsakymą Nr. V-1005 priėmė iš esmės vadovaudamasi CVPA 2014 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. 2014/8-1-19 (jis nurodytas ŠMM Įsakymo Nr. V-1005 įžanginėje dalyje) kuris, kaip minėta pirmiau, yra nepagrįstas ir neteisėtas. ŠMM savo Įsakymo Nr. V-1005 nepagrindė jokiais savarankiškais motyvais, tik formaliai nurodė jo priėmimo teisinius pagrindus, t.y. Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 1881 punktą ir 198.2, 198.3 punktus. Todėl  ŠMM 2014 m. spalio 24 d. įsakymas Nr. V-1005 taip pat negali būti pripažintas atitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus, yra nepagrįstas, neteisėtas ir turi būti panaikintas. Tuo labiau, kad jis priimtas vadovaujantis administraciniu aktu, kuris šiuo teismo sprendimu  pripažintas nepagrįstu, neteisėtu ir dėl to panaikintas.  Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pagal pirmiau aptartas ES ir nacionalinės teisės normas nacionalinėms įgaliotoms institucijoms siekiant veiksmingai apsaugoti  Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos biudžeto finansinius interesus nuo galimų pažeidimų panaudojant atitinkamų projektų įgyvendinimui skirtas lėšas, įtariamų pažeidimų tyrimas turi būti atliktas laikantis nustatytų procedūrų ir taisyklių, priimti aktai turi būti aiškiai pagrįsti nustatomis aplinkybėmis ir teisės normomis, o poveikio priemonės aiškiai motyvuotos (VAĮ 8 str.1. ir 2 d.).

           Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios inhstancijos teismas netinkamai vertino bylai reikšmingas aplinkybes, netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas (ABTĮ 142 straipsnio 1 dalis, 143 straipsnis), priėmė  nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Todėl pareiškėjo Aleksandro Stulginskio universiteto apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas priimant naują sprendimą ir patenkinant pareiškėjo skund bei panaikinant CPVA  direktoriaus 2014 m. spalio 3 d. įsakymą Nr. 2014/8-1-19  ir ŠMM 2014 m. spalio 24 d. įsakymą Nr. V-1005.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo viešosios įstaigos Aleksandro Stulginskio universiteto apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 23 d. sprendimą panaikinti ir priiimti naują sprendimą. Pareiškėjo viešosios įstaigos Aleksandro Stulginskio universiteto skundą patenkinti. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. spalio 24 d. įsakymą Nr. V-1005 ir Viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros direktoriaus 2014 m. spalio 3 d. įsakymą Nr. 2014/8-1-19 panaikinti.

              Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai                                                         Audrius Bakaveckas                                         

                                                                      Laimė Baltrūnaitė

                                                                      Stasys Gagys