Administracinė byla Nr. eI-4849-789/2016

Teismo proceso Nr. 3-61-3-04672-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija 1.26; 1.38.; 3.21

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugsėjo 19 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Halinos Zaikauskaitės,

dalyvaujant pareiškėjos atstovui A. Ž., atsakovės Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovams T. B. ir T. K., trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Rikneda“ atstovui E. Š., UAB „Nemantuva“ atstovui J. P., Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovei S. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Tarptautinės žuvies perdirbėjų ir žvejų asociacijos „Baltijos vienybė“ skundą atsakovei Žuvininkystės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Rikneda“, UAB „Rikvaldas“, UAB „Nemantuva“, UAB „Baltijos jūra“, Žemės ūkio ministerija, V. R. žvejybos įmonė dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015-08-31 sprendimo Nr. 3R-343 (AG-234/04-2015) panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė:

Teisme 2015-09-25 gautas pareiškėjos skundas, kuriame ji prašo: panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2015-08-31 sprendimą Nr.3R-343(AG-234/04-2015) (toliau – ir Sprendimas) (pažymėtina, kad pareiškėjos skunde yra techninė klaida, neteisingai nurodytas Komisijos sprendimo numeris); pareiškėjos Komisijai pateiktą 2015-08-03 skundą patenkinti (t. 1, b. l. 5–8).

Pareiškėja skunde nurodė, kad Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Ministerija) direktoriaus 2015-02-23 įsakymu Nr. V129 buvo nuspręsta 2015-03-25 surengti aukcioną, skirtą suteikti teisę naudoti Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) valdomus žvejybos pajėgumus. Paaiškino, kad 2015-03-25 planuotas aukcionas neįvyko ir nurodė, kad Tarnyba 2015-07-08 surengė aukcioną naudoti Tarnybos valdomus žvejybos pajėgumus. Pareiškėja dėl aukciono paskelbimo teikė raštą Ministerijai. Ministerija 2015-04-07 rašte Nr. 3IN-G-511-415 pareiškėjai nurodė, kad didžioji dalis planuojamo aukcione parduoti žvejybos pajėgumo atsirado dėl to, kad stojimo į Europos Sąjungą metu užfiksuotas ir Lietuvai priskirtas pajėgumas buvo didesnis nei realus žvejybos laivyno pajėgumas. Nurodė, kad, įvykus aukcionui, pareiškėja teikė skundą Komisijai, kuriame prašė įvykusį aukcioną pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti.

Pareiškėja skunde teigia, kad Žuvininkystės įstatyme nėra nustatyta, kad buvusiems laivo savininkams nuosavybės teise priklausančius laisvus žvejybinius pajėgumus, juos nepanaudojus per tam tikrą laiko tarpą, reikėtų atstatyti, o neatstačius Tarnyba galėtų juos perimti valdyti ir parduoti aukcione. Nurodė, kad Tarnyba pradėjo valdyti laisvus žvejybinių laivų pajėgumus be raštiškų savininkų atsisakymų. Pažymėjo, kad, Tarnybai nepriėmus individualių administracinių aktų, savininkai neturėjo galimybės apskųsti Tarnybos veiksmus. Teigia, kad Tarnyba nėra perėmusi pajėgumų valdymo ir negali jų pardavinėti aukcione. Nurodė, kad pareiškėja gina savo narių interesus ir yra įgaliota atstovauti UAB „Rikvaldas“ ir UAB „Rikneda“.

Atsakovė Tarnyba atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su juo nesutinka ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad, išbraukus žvejybos laivą iš rejestro, žvejybos laivo savininkas per 48 mėnesius nepanaudojo žvejybos pajėgumų, todėl minėtus žvejybos pajėgumus, be raštiško ūkio subjekto atsisakymo atkurti žvejybos pajėgumą, pradėjo valdyti Tarnyba. Pažymėjo, kad pagal teisės aktus, galiojusius iki 2013-07-01, žvejybos pajėgumas nebuvo laikomas ūkio subjekto nuosavybe. Teigia, kad nuo 2013-07-01 Tarnyba laisvų žvejybos pajėgumų nepradėjo valdyti ir nenusavino ūkio subjektų nuosavybės. Teigia, kad skunde nenurodytos jokios aplinkybės, jog ginčijami teises aktai (veiksmai) pažeidė pareiškėjos teises ar teisėtus interesus. Teigia, kad ginčyti žvejybos pajėgumų aukciono rezultatus gali tik tie ūkio subjektai, kurie valdo konkrečius žvejybos pajėgumus ar dalyvavo žvejybos pajėgumų aukcione (t. 1, b. l. 172–175).

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Rikneda“ atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu sutinka ir prašė jį patenkinti. Teigia, kad įstatymuose nenustatyta, kad Tarnyba gali žvejybos pajėgumus perimti ir parduoti aukcione. Nurodė, kad neaišku, kaip Ministerija paskaitė žvejybos pajėgumus. Pažymėjo, kad už aukcione parduotus žvejybos pajėgumus UAB „Rikneda“ negavo kompensacijų. Teigia, kad pareiškėjos įstatai jai suteikia teisę atstovauti bei ginti asociacijos narių teises ir interesus Europos sąjungos, nacionalinėse ir kitose institucijose. Pažymėjo, kad pareiškėja gina savo ir UAB „Rikneda“ interesus (t. 1, b. l. 176–178).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Ministerija atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su juo nesutinka ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime pateikė iš esmės tokius pačius argumentus kaip ir Tarnyba (t. 2, b. l. 1–4).

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Nemantuva“ atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su juo nesutinka ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad pareiškėja nagrinėjamoje byloje neturi subjektiškumo bei teisinio suinteresuotumo. Nurodė, kad pareiškėja neįrodė, jog aukciono vykdymas bei su jo vykdymu susiję teisės aktai pažeidė pareiškėjos teises, nepateikė įrodymų, kad asociacijos nariams nuosavybės teise priklausė žvejybos pajėgumai. Pažymėjo, kad pareiškėja nagrinėjamo ginčo atveju neveikia kaip subjektas, kurio teisės ir teisėti interesai yra galimai pažeisti, o kaip trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Rikvaldas“ ir UAB „Rikneda“ atstovė. Pažymėjo, kad iš pareiškėjos ar UAB „Rikvaldas“ ir UAB „Rikneda“ negalėjo būti atimta nuosavybės teisė, kadangi nei pareiškėja, nei jos nurodyti tretieji asmenys niekada neturėjo nuosavybės teisės į žvejybos pajėgumus. Teigia, kad žvejybos pajėgumų aukcionas vykdytas vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, reikalavimas panaikinti žvejybos pajėgumų aukcioną neatitinka teisės aktų reikalavimų (t. 2, b. l. 6–10).

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad nuo 2013-07-01 nuosavybė į žvejybos pajėgumus reglamentuota Žuvininkystės įstatyme. Pažymėjo, kad prieš pradedant aukcioną visi ūkio subjektai buvo informuoti apie žvejybos pajėgumus.

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Rikneda“ atstovas nurodė, kad, vadovaujantis Civilinio kodekso ir pareiškėjos įstatų nuostatomis, pareiškėja yra įgaliota atstovauti jos interesus

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Nemantuva“ atstovas nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens Ministerijos atstovas nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Iš bylos duomenų matyti, kad 2015-01-09 Tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. V1-5 buvo patvirtintas Aukciono, skirto suteikti teisę naudoti Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos valdomus žvejybos pajėgumus, sąlygų aprašas (toliau – ir Aprašas) (Komisijos byla, b. l. 93). Tarnybos interneto svetainėje adresu www.zuv.lt 2015-06-25 paskelbta, kad 2015-07-08 11 val. Tarnyboje įvyks aukcionas, kuriame bus suteikiama teisė naudoti žvejybos pajėgumus (Komisijos byla, b. l. 47). Pareiškėja Ministerijai pateikė 2015-06-26 raštą Nr. 03-18, kuriame prašė atšaukti 2015-07-08 aukcioną (Komisijos byla, b. l. 107). 2015-07-08 Tarnyboje įvyko Aukcionas, surašytas Aukciono posėdžio protokolas Nr. AK1-1 (10.18) (toliau – ir Protokolas), kuriame nurodyta, jog aukciono komisijos posėdis įvyko 2015-07-08, gauti 4 vokai su aukciono dokumentais. Aukciono organizavimo ir vykdymo komisijos bendru sutarimu nutarta paskelbti aukciono dalyvius (Komisijos byla, b. 1. 44-46). 2015-07-09 Tarnyba raštu Nr. R18-964(10.18) paskelbė aukciono laimėtojus (Komisijos byla, b. l. 118–122). Pareiškėja, nesutikdama su įvykusiu aukcionu ir jo metu priimtais dokumentais, 2015-08-07 pateikė Komisijai 2015-08-03 skundą dėl Tarnybos veiksmų (Komisijos byla, b. l. 73–75). 2015-08-31 Komisijos sprendimu Nr. 3R-343(AG-234/04-2015) pareiškėjos skundas atmestas kaip nepagrįstas (Komisijos byla, b. l. 129–137). Pareiškėja nesutinka su minėtu Komisijos Sprendimu, prašo jį panaikinti ir patenkinti jos Komisijai pateiktą skundą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardintos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2005-04-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005, 2008-08-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-906/2008). Tai reiškia, jog kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas. Taip pat pažymėtina, jog suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (LVAT 2009-10-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009). Be to, šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (LVAT 2004-01-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A-7-121-2004).

Aiškindamas ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punkte ir 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reguliavimą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, jog viešasis interesas teisme gali būti ginamas tik esant dviem sąlygoms: viešieji interesai ginami tik įstatymų numatytiems subjektams kreipiantis į teismą ir tik įstatymų numatytais atvejais. Bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl viešojo intereso pažeidimo, kiekvienu atveju patikrina, ar subjektas, kuris kreipiasi į teismą, turi įstatyme numatytus įgaliojimus ginti viešąjį interesą. Jei tokia teisė įstatymu nesuteikta, teismas negali konstatuoti į teismą besikreipusio asmens materialinio suinteresuotumo ir tenkinti jo reikalavimą apginti viešąjį interesą (LVAT 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-580/2013, 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-211/2013).

Nagrinėjamu atveju į teismą kreipėsi Tarptautinės žuvies perdirbėjų ir žvejų asociacijos „Baltijos vienybė“. Kaip pareiškėja nurodo savo skunde, ji gina savo narių, tame tarpe UAB „Rikneda“ ir UAB „Rikvaldas“ interesus. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas, atsakydamas į teismo klausimą dėl žvejybos pajėgumų, nurodė, kad pati pareiškėja kaip savarankiškas subjektas neturėjo teisės naudoti žvejybos pajėgumus, tačiau pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje ji gina ne viešąjį interesą, bet savo narių interesą. Byloje nustatyta, kad pareiškėja nebuvo aukciono dalyvis.

Pareiškėjos įstatų 4.1. punkte nustatytas vienas iš asociacijos tikslų – atstovauti bei ginti savo narių teises ir interesus. Pažymėtina, kad asociacijos nariai šioje byloje nėra pareiškėjai, pareiškėja yra pati asociacija, todėl šioje byloje būtina nustatyti pareiškėjos materialinį suinteresuotumą.

Pareiškėja skunde teismui formuluoja du reikalavimus: 1) panaikinti Komisijos sprendimą; 2) patenkinti pareiškėjos Komisijai 2015-08-03 skundą.

Kadangi pareiškėjos skundas buvo išnagrinėtas Komisijoje ir dėl to Komisija priėmė sprendimą, pareiškėja gali skųsti Komisijos sprendimą pagal ABTĮ 18 straipsnio 3 dalį, 32 straipsnio 1 dalį. Todėl šioje byloje bus nagrinėjamas Komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Komisija nagrinėjo bylą iš esmės ir priėmė sprendimą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo redakcija, galiojusia iki 2016-07-01 (toliau – ir AGK įstatymas), ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-05-04 nutarimu Nr. 533 patvirtintais Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatais, galiojusiais iki 2016-08-18 (toliau – ir Nuostatai). Pagal AGK įstatymo 10 straipsnį su skundu (prašymu) į atitinkamą administracinių ginčų komisiją jos kompetencijai priskirtais klausimais turi teisę kreiptis asmenys, taip pat viešojo administravimo subjektai, kai šie mano, kad jų teisės yra pažeistos. Pagal Nuostatų 16, 18 punktus teismo pirmininkas įvertina skundo priskyrimą komisijos kompetencijai ir išsprendžia skundo priimtinumo klausimą. Komisija, vadovaudamasi Nuostatų 44.1 punktu, priėmė sprendimą pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Komisija vertino pareiškėjos materialinį suinteresuotumą, jį grindė, remdamasi Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnyje nustatyta pareiga tartis dėl administracinių sprendimų priėmimo, taip pat iš esmės nagrinėjo įvykdyto aukciono ir jo metu priimtų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjai kaip savarankiškam subjektui teisė naudoti žvejybos pajėgumus nebuvo suteikta ir pareiškėja kaip savarankiškas subjektas nepretendavo į aukciono metu suteiktas teises naudoti žvejybos pajėgumus. Pareiškėja taip pat nėra subjektas, pagal teisės aktus turintis specialią kompetenciją spręsti dėl teisės naudoti žvejybos pajėgumus suteikimo (žvejybos pajėgumų paskirstymo). Teismas pažymi, kad nei Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V1-81 patvirtintose Teisės naudoti Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos valdomus žvejybos pajėgumus suteikimo taisyklėse, nei Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2015 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. V1-5 patvirtintame Aukciono, skirto suteikti teisę naudoti Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos valdomus žvejybos pajėgumus, sąlygų apraše nėra nustatyta pareiga konsultuotis su žvejybos sektoriuje veikiančiomis įmonių asociacijomis rengiant aukcioną, kuriame suteikiama teisė naudoti žvejybos pajėgumus. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalį viešojo administravimo subjektai turi pareigą konsultuotis su visuomenės interesams tam tikroje srityje atstovaujančiomis organizacijomis tik dėl administracinių sprendimų, susijusių su bendrais teisėtais visuomenės interesais. Nagrinėjamu atveju aukcionas buvo rengiamas ir su juo susiję sprendimai buvo priimami dėl teisės naudoti žvejybos pajėgumus suteikimo. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad aukciono procedūra buvo pravesta netinkamai dėl to, kad pareiškėjai nebuvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę ir pan. Byloje nustatyta, kad pareiškėja ne vieną kartą kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją, pareikšdama savo poziciją dėl organizuojamo aukciono. Tai pareiškėja patvirtino ir savo skunde. Šios aplinkybės nustatytos ir Komisijos sprendime. Tačiau vien tai, kad pareiškėja savo iniciatyva kreipėsi į tam tikrus subjektus dėl aukciono, nereiškia, kad ji tapo aukciono dalyve ir taip įgijo teisę ginčyti su aukciono rengimu susijusius sprendimus ir aukciono metu priimtus sprendimus. Be to, teismo nuomone, klausimas dėl teisės naudoti žvejybos pajėgumus nagrinėjamų faktinių aplinkybių kontekste negali būti priskirtas klausimui, susijusiam su bendru visuomenės interesu, todėl šiuo atveju nekilo pareiga taikyti Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytą procedūrą. Taigi, pareiškėja nelaikytina suinteresuotu subjektu pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį ir 3 dalies 1 punktą.

Vertinant pareiškėjos materialinį suinteresuotumą pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir 56 straipsnio 1 dalį, pažymėtina, kad nei Žuvininkystės įstatyme, nei kituose su žuvininkystės teisinių santykių reglamentavimu susijusiuose teisės aktuose nėra nustatyta pareiškėjos teisė ginti viešąjį interesą žuvininkystės srityje. Nenustačius pareiškėjos įgaliojimų ginti viešąjį interesą, konstatuotina, pareiškėja nelaikytina suinteresuotu asmeniu pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir 56 straipsnio 1 dalį.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėja neturi materialinio suinteresuotumo.

Teismas konstatuoja, kad, nenustačius pareiškėjos materialinio suinteresuotumo, Komisija būtent šiuo pagrindu turėjo atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą. Todėl Komisijos sprendimo motyvuojamoji dalis keistina, panaikinant jos dalį, kurioje nustatytas pareiškėjos materialinis suinteresuotumas ir kurioje aukcionas pripažintas atitinkančiu teisės aktų nuostatas, Komisijos sprendimo rezoliucinė dalis, kurioje pareiškėjos skundas atmestas kaip nepagrįstas, paliekama galioti. Taigi, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos teismui pateikto skundo dalis dėl Komisijos sprendimo panaikinimo atmestina kaip nepagrįsta.

Šiame sprendime konstatavus, kad Komisijos sprendimas, kuriuo atmestas pareiškėjos skundas, Komisijos sprendimą pakeitus, paliekamas galioti, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą patenkinti jos Komisijai pateiktą 2015-08-03 patikslintą skundą. Taigi, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos teismui pateikto skundo dalis dėl jos Komisijai pateikto 2015-08-03 patikslinto skundo patenkinimo atmestina kaip nepagrįsta.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija nuo 2001-01-01 iki 2016-06-30 (su pakeitimais ir papildymais)) 85-87 str., 88 str. 1 p., Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija nuo 2016-07-01) 132 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 1 d.,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjos Tarptautinės žuvies perdirbėjų ir žvejų asociacijos „Baltijos vienybė“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                                                                Rytis Krasauskas                                                                                                                                

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Halina Zaikauskaitė