Civilinė byla Nr. e2A-1174-924/2023
Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01504-2021-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2;
3.3.1.20
(S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. lapkričio 14 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Edvardo Palioko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Jurgitos Sujetienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 11 d. sprendimo ir Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 12 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Jonavos rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei A. P. dėl gyvūnų laikinosios globos išlaidų atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Nuaras“, viešoji įstaiga „Dogspotas“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Jonavos rajono savivaldybės administracija (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės A. P. (toliau – ir atsakovė) 20 746,45 Eur išlaidas, kurias patyrė sumokėjus gyvūnų (šunų) laikiniems globėjams už netinkamomis sąlygomis laikytų gyvūnų laikiną globą.
2. Ieškovė nurodė, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento Jonavos skyriaus (toliau – VMVT) pareigūnai 2020 m. spalio 9 d. atliko neplaninį gyvūnų augintinių veisėjos A. P. adresu (duomenys neskelbtini), patikrinimą ir surašė Gyvūnų augintinių veisėjų patikrinimo aktą Nr. 33GGP-180. Atsakovė A. P. savo veikimu ar neveikimu sąlygojo žiaurų elgesį su gyvūnais, pažeisdama Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau – GGAĮ) 4 straipsnio 2 dalies 2, 15, 16, 17 ir 18 punktus, kai dėl to gyvūnams grėsė žūtis ar suluošinimas. VMVT perdavė teismui nagrinėti 2020 m. spalio 21 d. surašytą administracinio nusižengimo protokolą Nr. VMVT-KAUN-ANRJP-244-2020, o taip pat siekdama užtikrinti gyvūnų gerovę, dėl laikinosios globos suteikimo kreipėsi į Jonavos rajono savivaldybės administraciją su prašymu užtikrinti GGAĮ 4 straipsnio 5 dalies reikalavimų įgyvendinimą. 2020 m. spalio 9 d. aktais, dalyvaujant Jonavos rajono savivaldybės administracijos Šveicarijos seniūnijos seniūnui A. P., Jonavos rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjui A. V., policijos pareigūnams, gyvūnų globėjų organizacijoms, vykdant šunų perdavimą gyvūnų globėjams, buvo perduota: viešajai įstaigai (toliau – VšĮ) „Dogspotas“ – 20 šunų; uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Nuaras“ – 10 šunų; VšĮ „Lesė“ – 8 šunys. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. sausio 28 d. nutarimu A. P. pripažinta padariusi administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 1 ir 18 dalyse, ir jai paskirta 700 Eur dydžio bauda be šunų konfiskavimo. Kauno apygardos teismas 2021 m. liepos 20 d. nutartimi pakeitė Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. sausio 28 d. nutarimą ir skyrė A. P. 1 025 Eur baudą su paimtų šunų konfiskavimu, panaikino nutarimo dalį, kuria nutarta nutarimui įsiteisėjus šunis, paimtus ir perduotus laikinai globai, grąžinti A. P.. 2021 m. sausio 12 d. ieškovė pasirašė Paslaugų sutartį Nr. IT-10 su UAB „Nuaras“, pagal ją ieškovė UAB „Nuaras“ sumokėjo 12 076,45 Eur (PVM sąskaita faktūra Nr. 03089; PVM sąskaita faktūra Nr. 03115; PVM sąskaita faktūra Nr. 03168). 2021 m. sausio 18 d. ieškovė pasirašė Paslaugų sutartį Nr. 1T-11 su VšĮ „Dogspotas“, pagal kurią ieškovė VšĮ „Dogspotas“ sumokėjo 8 670 Eur (PVM sąskaita faktūra DOGSP Nr. 1; PVM sąskaita faktūra DOGSP Nr. 2). Iš viso ieškovė sumokėjo gyvūnų (šunų) laikiniems globėjams už netinkamomis sąlygomis laikytų gyvūnų laikiną globą – 20 746,45 Eur. Sutartys dėl gyvūnų laikinos globos iš esmės sudarytos gyvūnų savininkės A. P. interesais ir pareigą atlyginti ieškovės patirtas išlaidas dėl šunų laikymo ir gydymo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo turi šunų savininkė. Iki teismo nutarimo dėl gyvūno konfiskavimo įsiteisėjimo šunų savininkė buvo A. P. ir jos materialinė atsakomybė už šunų išlaikymą pasibaigė tik po gyvūno konfiskavimo, o ne po priverstinio perdavimo laikinai globoti kitam globėjui. Ieškovė įvykdė įstatyme numatytą pareigą perduoti kitam asmeniui laikinai pasirūpinti šunimis, kol įsiteisės teismo sprendimas dėl šunų konfiskavimo, bet neprisiėmė prievolės atsakyti už šunų išlaikymą per šį laikotarpį.
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad Kauno apygardos teismui 2021 m. liepos 20 d. priėmus nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-141-478/2021 ir nutarus atsakovei pritaikyti administracinio poveikio priemonę – paimtų šunų konfiskavimą, vadovaujantis GGAĮ 4 straipsnio 5 dalimi ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2 straipsniu, 6.44 straipsnio 1 dalimi, atsakovei nuo 2021 m. liepos 20 d. atsirado prievolė atlyginti gyvūnų laikinosios globos, gydymo, laikymo, nugaišinimo ar gaišenos tvarkymo išlaidas gyvūnų laikytojui, t. y. VšĮ „Dogspotas“, UAB „Nuaras“ ir VšĮ „Lesė“. Ieškovė pateiktame ieškinyje nenurodė aiškaus teisinio pagrindo, kuriuo vadovaujantis ji sudarė viešųjų pirkimų sutartis su UAB „Nuaras“ ir VšĮ „DogSpotas“ bei nenurodė kokiu pagrindu mokėjo šiems laikiniesiems globėjams sutartines sumas, o ne atlygino faktines laikinųjų globėjų patirtas gyvūnų išlaikymo išlaidas. Ieškovė savo iniciatyva sudarė viešųjų pirkimų sutartis su UAB „Nuaras“ bei VšĮ „DogSpotas“ pagal sutartinius įkainius prisiimdama mokėti šiems globėjams ieškinyje nurodytas sumas. Sutartiniai įkainiai už sutartines paslaugų eilutes, o ne faktines gyvūnų laikinosios globos, gydymo, laikymo, nugaišinimo ar gaišenos tvarkymo išlaidas, kaip numato GGAĮ 4 straipsnio 5 dalis, nėra tinkami reikalavimo teisę patvirtinantys duomenys. UAB „Nuaras“ yra pelno siekiantis privatus juridinis asmuo, kuriam ieškovė pervedė tarpusavyje susitartas pinigų sumas pagal sutartinių fiksuotų įkainių apskaičiavimą, o ne pagal faktinį UAB „Nuaras“ patirtų išlaidų dydį. Tuo tarpu VšĮ „Dogspotas“ yra organizacija, kuri neturi buveinės. VšĮ „Dogspotas“ perimtus gyvūnus perduoda globoti dar kitiems laikiniems globėjams, kurie gyvūnus augintinius globoja neatlygintinai, t. y. VšĮ „Dogspotui“ nepatiriant laikinosios globos, gydymo, laikymo, nugaišinimo ar gaišenos tvarkymo išlaidų. Kokiu pagrindu ir už kokias tikslias paslaugas ieškovė pervedė tarpusavyje susitartas pinigų sumas pagal sutartinių fiksuotų įkainių apskaičiavimą, nėra aišku ir nėra įrodyta. 8 šunis laikinajai globai perėmė VšĮ „Lesė“, tačiau su šia įstaiga ieškovė nesudarė nei viešųjų pirkimų sutarties, nei apmokėjo išlaikymo išlaidas. Iš to darytina pagrįsta išvada, kad ieškovė sumokėjo tretiesiems asmenims sutartines sumas savo laisva valia ir pasirinkimu. Pažymėtina, kad ir patys viešieji pirkimai su trečiaisiais asmenimis buvo atlikti akivaizdžiai neskaidriai, nes pirmiausiai gyvūnai buvo perduoti šiems tiekėjams, o po to su jais buvo sudarytos viešojo pirkimo sutartys, iš anksto numatant, kad šiuos viešuosius pirkimus laimės būtent šie atitinkami tiekėjai. 2021 m. sausio 7 d. atsakovė atliko pavedimą 400 Eur sumai VšĮ „Lesė“, mokėjimo paskirtyje nurodė, jog lėšos skirtos Prancūzų buldogų ir mini bulterjerės maitinimui. 2021 m. sausio 7 d. atsakovė taip pat apmokėjo UAB „Hipika“ sąskaitą faktūrą Nr. 65824, sumai 416,79 Eur už gyvūnų maistą, kuris buvo skirtas UAB „Nuaras“ laikomiems gyvūnams augintiniams. Ieškovė turi teisę reikalauti tik tiek, kiek įstatyme numatytų ir neatlygintų išlaidų UAB „Nuaras“ bei VšĮ „Dogspotas“ yra patyrę, be kita ko, reikalauti gali tik tos žalos atlyginimo, kurią apmokėjo pagal teisėtai sudarytas sutartis, nepažeidžiant sutartyse nustatytų reikalavimų.
4. Tretieji asmenys UAB „Nuaras“ ir VšĮ „Dogspotas“ atsiliepimų į ieškinį nepateikė. Trečiųjų asmenų atstovės teisminio nagrinėjimo metu prašė ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė, vykdydama savo įstatyminę pareigą, paėmė iš atsakovės ir skubiai perdavė UAB „Nuaras“ 10 gyvūnų, VšĮ „Dogspotas“ – 20 gyvūnų ir VšĮ „Lesė“ – 8 gyvūnus. Tretieji asmenys priimtus gyvūnus laikė, gydė, maitino ir pan., t. y. patyrė išlaidas, kurias jiems atlygino ieškovė. Atsakovės argumentai, kad atlyginamos turėtų būti tik realiai patirtos išlaidos, o jos, neva, neįrodytos, yra nepagrįsti, nes visos suteiktos paslaugos buvo objektyviai būtinos, jos suteiktos profesionaliai, laikantis įstatymo reikalavimų, o jų kaina – atitinka įprastinę rinkos kainą, o įstatymai neriboja gyvūnų laikytojo arba savininko, kuris kankino ar žiauriai elgėsi su gyvūnais, atsakomybės ribų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2023 m. gegužės 11 d. sprendimu ieškovės Jonavos rajono savivaldybės administracijos ieškinį tenkino visiškai. Teismas priteisė iš atsakovės A. P. ieškovei 20 746,45 Eur gyvūnų laikinosios globos išlaidas. Taip pat priteisė iš atsakovės tretiesiems asmenims VšĮ „Dogspotas“ 1 563,88 Eur, UAB „Nuaras“ 736,47 Eur bylinėjimosi išlaidas, valstybei 38,72 Eur išlaidas už procesinių dokumentų įteikimą.
6. Teismas nustatė, kad:
6.1. VMVT 2020 m. spalio 9 d. atlikus neplaninį gyvūnų augintinių veisėjos A. P. patikrinimą, buvo surašytas Gyvūnų augintinių veisėjų patikrinimo aktas Nr. 33GGP-180 (toliau – Aktas). Patikrinimo metu nustatyta, kad laikant gyvūnus buvo pažeidžiami Veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. B1-508 „Dėl veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams patvirtinimo“, 10.6, 23.1 ir 17.6 papunkčių bei 22, 32, 47, 58 punktų reikalavimai, GGAĮ 4 straipsnio 2 dalies 2, 15, 16, 17 ir 18 punktai, kai dėl to gyvūnams grėsė žūtis ar suluošinimas.
6.2. Ieškovė, vadovaudamasi GGAĮ 4 straipsnio 5 punktu, kol bus priimtas ir įsiteisės sprendimas dėl gyvūno konfiskavimo, paėmė iš atsakovės ir skubiai perdavė 38 gyvūnus UAB „Nuaras“, VšĮ „Dogspotas“ ir VšĮ „Lesė“.
6.3. Ieškovė su trečiaisiais asmenimis UAB „Nuaras“ ir VšĮ „Dogspotas“ sudarė dvi viešojo pirkimo sutartis, kurių kiekvienos vertė 9 999,90 Eur be PVM; o vieno gyvūno 1 paros fiksuota išlaikymo kaina UAB „Nuaras“ 7 Eur be PVM, VšĮ „Lesė“ – 5 Eur be PVM.
6.4. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 sausio 28 d. nutarimu A. P. pripažinta padariusi administracinius nusižengimus, numatytus ANK 346 straipsnio 1 ir 18 dalyse, ir paskirta 700 Eur dydžio bauda be gyvūnų konfiskavimo. Kauno apygardos teismas 2021 m. liepos 20 d. nutartimi pakeitė Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. sausio 28 d. nutarimą, skyrė A. P. 1 025 Eur baudą su paimtų šunų konfiskavimu, panaikino nutarimo dalį, kuria nutarta, nutarimui įsiteisėjus, gyvūnus (šunis), paimtus ir perduotus laikinai globai, grąžinti A. P..
6.5. VMVT 2021 m. liepos 21 raštu Nr. 33S-(33.6.)-2462 „Dėl paimtų šunų iš A. P.“ ieškovė buvo informuota, kad įsigaliojus teismo sprendimui, Jonavos rajono savivaldybė neprivalo užtikrinti tinkamo gyvūnų laikymo ir kad artimiausiu metu bus derinami veiksmai dėl gyvūnų perėmimo valstybės nuosavybėn. Ieškovė pagal sutartis už netinkamomis sąlygomis laikytų gyvūnų laikiną globą UAB „Nuaras“ sumokėjo 12 076,45 Eur, VšĮ „Dogspotas“ – 8 670 Eur, viso 20 746,45 Eur.
7. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, vykdydama jai teisės aktų pavestas funkcijas, iš atsakovės paėmė 38 netinkamai prižiūrimus gyvūnus ir skubiai juos perdavė laikiniesiems globėjams UAB „Nuaras“, VšĮ „Dogspotas“ ir VšĮ „Lesė“. Ieškovė šiame teisiniame santykyje vykdydama GGAĮ 4 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą pareigą, prisiėmė prievolę laikinajam globėjui (tretiesiems asmenims UAB „Nuaras“ ir VšĮ „Dogspotas“) atlyginti jų patirtas išlaidas už gyvūnų išlaikymą (dėl to ginčo nėra). Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje aiškiai nustatyta ieškovei ne tik pareiga imtis veiksmų, bet ir teisė atgauti patirtas išlaidas iš gyvūnų laikytojo arba savininko, kuris kankino ar žiauriai elgėsi su gyvūnais. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė turi reikalavimo teisę reikalauti iš atsakovės atlyginti išlaidas, kurias patyrė atliekant teisės aktuose nustatytas funkcijas ir kurių susigrąžinimą ieškovei užtikrina įstatymas.
8. Teismas nurodė, kad ieškovė ir tretieji asmenys UAB „Nuaras“ ir VšĮ „Lesė“ viešojo pirkimo būdu sudarė sutartis dėl 38 šunų laikinosios globos – laikymo paslaugos, kuri apima gyvūnų laikymo, gydymo, karantinavimo, ženklinimo, eutanazijos, utilizavimo, pervežimo (jeigu prireiktų) ir kitų reikalingų paslaugų (2021 m. sausio 12 d. Paslaugų teikimo sutartimis Nr.1T-10 su UAB „Nuaras“, 2021 m. sausio 18 d. Paslaugų teikimo sutartimis Nr. 1T-11 – su VšĮ „Lesė“). Sutarčių vertė neturi viršyti 9 999,90 Eur (be PVM), o vienos paros gyvūno globos išlaidos – 7 Eur UAB „Nuaras“ ir 5 Eur VšĮ „Lesė“.
9. Teismas pažymėjo, kad abejoti šių sutarčių teisėtumu ir pagrįstumu teismas neturi jokio pagrindo. Šios sutartys yra galiojančios, todėl jų turi būti laikomasi, kiekviena iš šalių turi tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Teismas konstatavo, kad ta aplinkybė, jog ieškovė apmokėjo tretiesiems asmenims jų patirtas gyvūnų globos išlaidas ir iki sutarčių pasirašymo, nesudaro pagrindo netenkinti ieškinio ir šioje dalyje, nes dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir žiauraus elgesio su gyvūnais ieškovė privalėjo nedelsiant imtis veiksmų ir užtikrinti tinkamą iš atsakovės paimtų 38 gyvūnų laikinąją globą ir tinkamą priežiūrą, šios išlaidos buvo būtinos už realiai suteiktas trečiųjų asmenų paslaugas, todėl pripažintinos pagrįstomis. Tokiu būdu byloje įrodyta, kad ieškovė patyrė 20 746,45 Eur išlaidas už gyvūnų, paimtų iš atsakovės, laikinąją globą, todėl jos turi būti atsakovės atlygintos (GGAĮ 4 straipsnio 5 dalis).
10. Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 12 d. papildomu sprendimu iš atsakovės A. P. valstybei priteistas 466,80 Eur žyminis mokestis, nuo kurio ieškovė paduodant ieškinį buvo atleista.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu atsakovė A. P. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 11 d. sprendimą ir 2023 m. gegužės 12 d. papildomą sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnyje, 183 straipsnio 1 dalyje, 185 straipsnio 1 dalyje, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės normų dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo praktikos, įrodymus vertino selektyviai, išimtinai ieškovės ir trečiųjų asmenų naudai, visiškai sprendime nepasisakant dėl atsakovės atsikirtimų pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą priėmė pažeisdamas šalių procesinį lygiateisiškumą ir rungtyniškumą, netinkamai taikydamas ir aiškindamas byloje taikytinas materialines teisės normas, todėl buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas, kuris privalo būti panaikintas.
11.2. Savivaldybės administracija, perdavusi gyvūnus laikinajam globėjui, neturi pareigos atlyginti jokių išlaidų, o juolab sudarinėti viešųjų pirkimų sutartis su jose įtvirtintais sutartiniais įkainiais. Nepaisant to, ieškovė nagrinėjamu atveju savo iniciatyva sudarė viešųjų pirkimų sutartis pagal sutartinius įkainius prisiimdama mokėti tretiesiems asmenims ieškinyje nurodytas sumas. Nors akivaizdu, jog sutartiniai įkainiai už sutartines paslaugų eilutes, o ne faktines gyvūnų laikinosios globos, gydymo, laikymo, nugaišinimo ar gaišenos tvarkymo išlaidas, kaip numato GGAĮ 4 straipsnio 5 dalis, nėra tinkami reikalavimo teisę patvirtinantys duomenys. Ieškovė nenurodė aiškaus teisinio pagrindo, kuriuo vadovaujantis ji sudarė viešųjų pirkimų sutartis su trečiaisiais asmenimis bei kokiu pagrindu mokėjo tretiesiems asmenims sutartines sumas, o ne atlygino faktines laikinųjų globėjų patirtas gyvūnų išlaikymo išlaidas.
11.3. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-808-921/2023 pagal trečiųjų asmenų ir VŠĮ „Lesė“ ieškinį ieškovei dėl atsakovei priklausiusių gyvūnų laikino išlaikymo išlaidų priteisimo, ieškovė atsisako atlyginti išlaidas, kadangi nurodo, jog ji yra netinkamas atsakovas civilinėje byloje, nes išlaidas turi atlyginti atsakovė. Taigi ieškovė dviejose skirtingose civilinėse bylose dėl tuo pačiu pagrindu atsiradusių gyvūnų laikino išlaikymo priteisimo laikosi visiškai skirtingos pozicijos ir skirtingai aiškina GGAĮ 4 straipsnio 5 dalies nuostatas.
11.4. Šiuo atveju būtina atriboti ieškovės ir trečiųjų asmenų sutartinius civilinius santykius bei atsakovės pareigą atlyginti realią patirtą žalą dėl gyvūnų laikinos globos. Ieškovė patyrė išlaidas, kurių neprivalėjo patirti, todėl savanoriškos ieškovės išlaidos negali būti pripažintos ieškovės patirta žala, esančia teisiniame priežastiniame ryšyje su atsakovės neteisėtais ir kaltais veiksmais. Ieškovės deklaruojamą patirtą žalą nulėmė pačios ieškovės savanoriškas pasirinkimas, o ne įstatyminė pareiga kylanti iš neteisėtų atsakovės veiksmų. Tuo tarpu, vadovaujantis GGAĮ 4 straipsnio 5 dalimi, atsakovė turi pareigą atlyginti tik realias trečiųjų asmenų patirtas ir neatlygintas gyvūnų gydymo, laikino laikymo, nugaišinimo ar gaišenų tvarkymo išlaidas, kurios yra pagrįstos jas įrodančiais dokumentais.
11.5. Ieškovės ir trečiųjų asmenų susitarimai dėl itin didelių sutartinių įkainių negali sukurti ieškovei didesnės reikalavimo teisės, negu tos, kurią turėjo tretieji asmenys į atsakovę. Pirmosios instancijos teismas ignoravo galimai neskaidriai sudarytų viešųjų pirkimų sutarčių tarp ieškovės ir trečiųjų asmenų faktą, nesudarė galimybės atsakovei civilinėje byloje rinkti įrodymus apie realiai trečiųjų asmenų patirtas išlaidas gyvūnų gydymui, laikymui, nugaišinimui ar gaišenų tvarkymui ir deklaratyviai pripažino ieškovės sumokėtas sutartines sumas pagrįstomis.
11.6. Ieškovės nurodomos išlaidos yra akivaizdžiai per didelės ir niekuo nepagrįstos. Viešųjų pirkimų pagrindu sudarytos paslaugų teikimo sutartys yra sudarytos tik formaliai, siekiant įsisavinti ieškovės lėšas, išrašant niekuo nepagrįstas sąskaitas, o ne pateikiant konkrečius, paslaugų teikimą patvirtinančius dokumentus. UAB „Nuaras“ išrašyti aktai yra nepagrįsti jokiais realų paslaugų atlikimą įrodančiais pirminiais dokumentais. Pagal VšĮ „DogSpotas“ veiklos principus, gyvūnais savanoriškai rūpinasi ir juos laikinai globoja šios viešosios įstaigos savanoriai, todėl ieškovės pinigų pervedimas VšĮ „DogSpotas“ naudai daugiausiai galėjo būti laikoma kaip savanoriška parama viešajai įstaigai.
11.7. Pirmosios instancijos teismui įpareigojus trečiuosius asmenis pateikti buhalterinės (finansinės) apskaitos dokumentus, kuri pagrįstų trečiųjų asmenų patirtas gyvūnų laikinos globos išlaidas, gautą paramą, šie jų nepateikė arba pateikė ne visus, motyvuodami, jog jų neturi, ieškovė esą neprašė tokių dokumentų rinkti ir saugoti. Tai pirmosios instancijos teismui jokių įtarimų ir abejonių dėl pareikšto ieškovės reikalavimo ir jo neadekvataus dydžio nesukėlė.
11.8. Iš VšĮ „Dogspotas“ pateiktų lentelių matyti, kad VšĮ „Dogspotas“ padovanojo 3 gyvūnus, kurių naujųjų šeimininkų buvo paprašyta atlyginti sterilizacijos/kastracijos išlaidas už vieną gyvūną apie 200 Eur. Iš to darytina išvada, jog dovanodama gyvūnus VšĮ „Dogspotas“ gavo atlygį sumoje apie 600 Eur. Nėra aišku dėl kokių priežasčių prieš nurodomą sumą yra pažymėta „apie“, o ne nurodyta konkreti gautų pajamų suma, todėl lieka neaišku kokias konkrečias sumas už sterilizacijos/kastracijos išlaidas VšĮ „Dogspotui“ sumokėjo naujieji gyvūnų šeimininkai ir kodėl tai patvirtinantys dokumentai nebuvo pateikti į bylą vykdant teismo įpareigojimą. Pagal pateiktą banko sąskaitos išrašą matyti, jog VšĮ „Dogspotas“ laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 10 d. iki 2021 m. rugpjūčio 6 d., pagal paskirtį „Daugyklos kankiniams“, gavo 3 436,51 Eur paramos. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, mažų mažiausiai VšĮ „Dogspotas“ patirtų išlaidų suma yra mažinama 4 036,51 Eur.
11.9. UAB „Nuaras“ į civilinę bylą pateikė tik vieną pažymą, kurioje nurodyta, kad UAB „Nuaras“ finansinės paramos, skirtos iš atsakovės paimtų šunų išlaikymui, esą negavo, tačiau tai pagrindžiančių duomenų nepateikta. UAB „Nuaras“ gavo 10 maišų po 12 kg šunų pašaro, kurį atvežė atsakovė. UAB „Nuaras“ nepateikė jokių duomenų apie gautas pajamas, gyvūnus perduodant naujiems savininkams, tačiau civilinėje byloje esantys įrodymai (liudytojos O. M. paaiškinimai; 2021 m. rugpjūčio mėn. gyvūno dovanojimo sutartis; 2021-08-26 pinigų priėmimo kvitas) įrodo priešingas aplinkybes. UAB „Nuaras“ pardavinėja(-o) iš atsakovės konfiskuotus (neatlygintinai gautus kaip esą beverčius) gyvūnus prisidengdama dovanojimo sutartimis ir asmenys, įsigydami iš UAB „Nuaras“ šunis, dar kartą sumoka už jiems suteiktas paslaugas, už kurias jau yra apmokėjusi ieškovė. Tokiu būdu UAB „Nuaras“ nepagrįstai praturtėjo, todėl šiuo atveju ieškovės pareikštas ieškinys turėjo būti mažinamas mažiausiai 400 Eur suma.
11.10. Maža to, atsakovei kreipusi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyrių dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (tyrimo medžiagos Nr. M-6-03-00021-23) trečiųjų asmenų atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 1891 straipsnio 1 dalį, 202 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, vien atsitiktinės atrankos metu apklausus 3 asmenis, šie patvirtino, jog mokėjo už įsigyjamus šunis UAB „Nuaras“ 100 - 400 Eur sumas (iš viso visi bendrai sudėjus sumokėjo 600 Eur). Taigi ieškovės pareikštas ieškinys turėjo būti mažinamas mažiausiai 1 000 Eur (400 Eur + 600 Eur) suma, tačiau pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės net netyrė ir nevertino, dėl jos sprendime nepasisakė.
11.11. Trečiųjų asmenų veiksmai dovanojant gyvūnus ir prašant atlygio už patirtas veterinarines išlaidas, yra ne tik faktinis gyvūno pardavimas, bet ir gyvūnų laikymo išlaidų kompensavimas, dėl ko reikalavimas šias kompensuotas išlaidas dar kartą priteisti iš ieškovės ar atsakovės yra nesąžiningas ir nepagrįstas, nes jau kompensuotos išlaikymo išlaidos nėra trečiųjų asmenų nuostoliai. Atsižvelgiant į tai, trečiųjų asmenų gautos pajamos perduodant gyvūnus, turėjo būti pirmosios instancijos teismo išskaičiuojamos iš trečiųjų asmenų patirtų išlaidų dėl atsakovės gyvūnų laikinosios globos.
11.12. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino atsakovės veiksmų, iš kurių aiškiai matyti, jog ji aktyviai siekė perimti gyvūnų globą, prisidėti prie gyvūnų laikinos globos išlaidų atlyginimo tiesiogiai tretiesiems asmenims, tačiau jai nebuvo leista tai padaryti.
12. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė Jonavos rajono savivaldybės administracija prašo atmesti atsakovės A. P. apeliacinį skundą ir Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Ieškovės sudarytų sutarčių teisėtumo vertinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais, jog abejoti šių sutarčių teisėtumu ir pagrįstumu nėra jokio pagrindo. Teismas neturėjo pagrindo abejoti ieškovės viešųjų pirkimų sutartimis sulygtų paslaugų įkainių ekonomiškumu, kadangi atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad paslaugos galėjo būti suteiktos neatlygintinai, už mažesnę kainą, ar paslaugos nebuvo objektyviai būtinos.
12.2. Ieškovė perdavė gyvūnus (šunis) UAB „Nuaras“, VšĮ „Dogspotas“, sutartys dėl gyvūnų laikinosios globos iš esmės sudarytos gyvūnų savininkės A. P. interesais ir pareigą atlyginti ieškovės patirtas išlaidas dėl gyvūnų laikymo ir gydymo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo turi gyvūnų savininkas. Iki teismo nutarimo dėl gyvūnų konfiskavimo įsiteisėjimo gyvūnų savininkas buvo A. P. ir jos materialinė atsakomybė už gyvūnų išlaikymą pasibaigė tik po gyvūnų konfiskavimo, o ne po priverstinio perdavimo laikinai globoti kitiems globėjams. Ieškovė šiame teisiniame santykyje įvykdė tik įstatyme numatytą pareigą perduoti kitam asmeniui laikinai pasirūpinti gyvūnais kol įsiteisės teismo sprendimas dėl gyvūnų konfiskavimo, bet neprisiėmė prievolės atsakyti už gyvūnų išlaikymą per šį laikotarpį. Tai, kad ieškovė, vykdydama pareigą užtikrinti tinkamą gyvūnų, paimtų iš asmens, kuris jį kankino ar žiauriai su juo elgėsi, priežiūrą, perdavė gyvūnus globoti UAB „Nuaras“, VšĮ „Dogspotas“ t. y. asmeniui, galinčiam ir sutinkančiam laikinai laikyti (prižiūrėti) gyvūnus, nepaneigia ieškovės teisės reikalauti, kad atsakovė (gyvūnų savininkė, laikytoja) įvykdytų jai tenkančią įstatyminę pareigą ir atlygintų ieškovės patirtas gyvūnų priežiūros (gydymo, laikymo) išlaidas.
12.3. Ieškovės patirtos išlaidos buvo būtinos, siekiant užtikrinti paimtų gyvūnų gerovę ir apsaugą, šias išlaidas ieškovė realiai patyrė, jų dydis, įvertinus perimtų gyvūnų fiziologinę būklę, jų skaičių, karatinavimo ir laikymo laikotarpį yra protingo dydžio. Gyvūnai buvo perduoti laikiniesiems globėjams, galintiems ir turintiems sąlygas užtikrinti tinkamas gyvūnų laikymo sąlygas. Ieškovė prašomas priteisti išlaidas patyrė dėl to, kad atsakovė, būdama gyvūnų savininke (laikytoja), neužtikrino jų gerovės, pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių jų laikymą, priežiūrą ir kitus reikalavimus, todėl ieškovė, vykdydama įstatymuose nurodytas pareigas, iki bus priimtas ir įsiteisės sprendimas dėl gyvūnų konfiskavimo, privalėjo paimti gyvūnus ir užtikrinti tinkamą gyvūnų laikinąją globą (laikymą) bei dėl to patyrė nuostolius. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai (išrašai iš gyvūnų ligos istorijos, atliktų tyrimų rezultatų duomenys, sąskaitos už veterinarines paslaugas, mokėjimo pavedimai) patvirtina, kad gyvūnams buvo suteiktos įvairaus pobūdžio veterinarinės (gydymo) paslaugos.
12.4. Vertinant atsakovės argumentus, kad gyvūnų savininkas neprivalo sumokėti tokios išlaidų sumos, jog laikinasis gyvūnų globėjas gautų pelną, pažymėtina, kad nei GGAĮ 4 straipsnio 5 dalies nuostatos, nei kiti įstatymai neriboja gyvūnų laikytojo arba savininko, kuris kankino ar žiauriai elgėsi su gyvūnais, atsakomybės, taip pat neįpareigoja savivaldybės administracijos gyvūnų globą perduoti tik ne pelno siekiančioms organizacijoms. Nagrinėjamu atveju netinkamomis sąlygomis laikomų gyvūnų paėmimo, karantinavimo, laikymo ir kitos gyvūnų gerovei užtikrinti būtinos paslaugos buvo teikiamos pagal viešųjų pirkimų būdu sudarytas sutartis, nustatančias konkrečių paslaugų įkainius, kurių ekonomiškumu ir racionalumu abejoti nėra pagrindo. Atsakovė neįrodė, kad ieškovės ir trečiųjų asmenų sutartų įkainių dydžiai būtų per dideli ar neatitiktų rinkos kainų.
13. Atsiliepime į apeliacinį skundą tretieji asmenys UAB „Nuaras“ ir VšĮ „Dogspotas“ prašo atmesti atsakovės A. P. apeliacinį skundą ir Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
13.1. GGAĮ nustato aiškų elgesio modelį (pareigą) ieškovei (jos atstovams) nedelsiant paimti skriaudžiamą gyvūną iš pažeidėjo ir jį perduoti globėjui ar laikinam laikytojui, tačiau jokiame teisės akte nėra įtvirtinta priešpriešinė pareiga kuriam nors subjektui (šiuo atveju – tretiesiems asmenims) priimti tokį savivaldybės iš pažeidėjo perimtą gyvūną. Todėl toks perdavimas – priėmimas galimas tik sutartiniu pagrindu, aiškiai suderinus šalių valią.
13.2. GGAĮ 2 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad gyvūnų laikymas gali būti atlygintinis ir neatlygintinis. Nagrinėjamu atveju tretieji asmenys sutiko paimti ir paėmė gyvūnus bei įsipareigojo juos laikinai laikyti bei globoti už atlygį (tai yra visiškai suprantama, atsižvelgiant, inter alia, į didžiulį perimamų gyvūnų kiekį, šaltąjį metų sezoną ir neapibrėžtą laikino laikymo terminą), todėl tarp ieškovės ir trečiųjų asmenų susiklostė sutartiniai atlygintinų paslaugų (gyvūnų laikino laikymo ir globos) teikimo teisiniai santykiai. Savivaldybė sutartiniu pagrindu perdavė iš atsakovės A. P. paimtus gyvūnus tretiesiems asmenims, įsipareigodama už jų teikiamas paslaugas atsiskaityti. Ieškovė iš dalies atsiskaitė už trečiųjų asmenų suteiktas paslaugas laikinai laikant ir globojant paimtus gyvūnus, todėl pateikė ieškinį atsakovei dėl šių faktiškai patirtų išlaidų atlyginimo ir kartu į bylą pateikė patirtas išlaidas realiai pagrindžiančius įrodymus.
13.3. Nors atsakovė teigia, neva ji turi pareigą atlyginti tik realiai patirtas faktines išlaidas už laikiną gyvūnų globą, tačiau nei GGAĮ, nei jokie kiti teisės aktai, nei aktuali teismų praktika nenumato pažeidėjos (atsakovės) atsakomybės ribojimo faktiškai patirtomis laikinosios globos išlaidomis (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-51-567/2023). A. P. šioje byloje dėstoma pozicija, neva ji privalo atlyginti tik faktiškai patirtas gyvūnų laikinosios globos išlaidas, yra ne kas kita, kaip tik atsakovės bandymas išvengti savo įsipareigojimų vykdymo ir patirti kuo mažesnes neigiamas pasekmes.
13.4. Atsakovės cituojamos bylos nuo susiklosčiusios situacijos skiriasi ne tik faktinėmis aplinkybės ir dėl šios priežasties negali būti laikomos analogiškomis, tačiau jos taip pat yra senesnės nei trečiųjų asmenų minėta Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-51-567/2023, todėl nėra jokio pagrindo vadovautis atsakovės cituojamomis nutartimis.
13.5. Atsakovė šioje byloje nėra pateikusi ir kartu su apeliaciniu skundu nepateikė jokių duomenų, kurie leistų teigti, jog ieškovės patirtos išlaidos buvo neekonomiškos, neracionalios ir (ar) realiai (faktiškai) nepatirtos. Tarp ieškovės ir trečiųjų asmenų sudarytos sutartys yra teisėtos, galiojančios ir nenuginčytos, todėl sukelia realias teisines pasekmes ir turi būti įgyvendinamos (CK 6.256 straipsnio 1 dalis).
13.6. Atsakovė taip pat nepateikė įrodymų ir net neginčijo, kad šiuo atveju tarp ieškovės ir trečiųjų asmenų sudarytose paslaugų teikimo sutartyse nustatyti įkainiai būtų per dideli, neatitinkantys rinkos kainos, ar kad gyvūnų globos ir priežiūros rinkoje veiktų subjektas, galintis suteikti paslaugas už mažesnius įkainius. Visi atsakovės teiginiai yra deklaratyvūs, formalūs ir nepagrįsti jokiais realiais faktais ir (ar) duomenimis.
13.7. Atsakovė teigia jau 30 metų užsiimanti gyvūnų priežiūra ir veisimu, todėl puikiai žinanti, kiek išlaidų reikia jos gyvūnams. Jos teigimu, per 9 mėn. (nuo 2020 m. spalio 9 d. iki 2021 m. liepos 20 d.) jos 38 šunims išlaikyti turėjo pakakti apie 3 000 Eur sumos, tačiau ne 61 999,75 Eur, ką šiuo atveju teigia tretieji asmenys. Taigi atsakovė, save įvardijanti kaip ilgametę veisėją, tariamai būtų tinkamai pasirūpinusi (prižiūrėjusi, maitinusi ir teikusi veterinarinę pagalbą) 38 šunimis vos už 0,27 Eur per dieną vienam šuniui, kas (atsižvelgiant į itin sunkią dalies iš atsakovės perimtų šunų būklę, o taip pat tai, kad laikinas laikymas vyko šaltuoju metų laiku, dėl ko buvo būtina užtikrinti inter alia šildomas patalpas gyvūnų laikymui) objektyviai yra neįmanoma. Tokie atsakovės argumentai tik dar kartą patvirtina, kad ji pagrįstai buvo pripažinta padariusi ANK numatytas veikas dėl žiauraus elgesio su gyvūnais ir tuo pačiu parodo, kad jos argumentai, jog ji neva nevengia atlyginti jos gyvūnų laikinosios globos išlaidų yra tik deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti.
13.8. Tretieji asmenys bei VšĮ „Lesė“ atsakovės gyvūnų laikinosios globos paslaugas teikė ieškovei iki 2021 m. liepos 20 d., kuomet Kauno apygardos teismas administracinėje byloje priėmė galutinę ir neskundžiamą nutartį. Vadovaujantis būtent minėta nutartimi iš atsakovės paimti gyvūnai vėliau neatlygintinai buvo perduoti trečiųjų asmenų nuosavybėn. Taigi klausimai, susiję su tuo, kas įvyko po šunų perdavimo trečiųjų asmenų nuosavybėn ir kokias sumas tretieji asmenys gavo ar negavo už jiems nuo 2021 m. liepos 20 d. nuosavybės teise priklausančių šunų perdavimą kitiems savininkams, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
13.9. Apeliaciniame skunde yra referuojama į 600 Eur įplaukas, kurias VšĮ „Dogspotas“ gavo už tai, kad 3 šunų atvejais naujieji gyvūnų šeimininkai kompensavo VšĮ „Dogspotas“ patirtas sterilizacijos išlaidas, tačiau atsakovė tikslingai klaidina teismą ir ignoruoja trečiųjų asmenų argumentus ir į bylą pateiktus įrodymus, jog tretieji asmenys (tarp jų ir VšĮ „Dogspotas“) negalėjo atlikti laikinai globotiems šunims tokio pobūdžio procedūrų (negrįžtamo pobūdžio intervencijos) iki kol gyvūnai nebuvo perduoti trečiųjų asmenų nuosavybėn, t. y. pasibaigus laikinajai gyvūnų globai.
13.10. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad neva byloje esantys O. M. paaiškinimai ir susiję įrodymai pagrindžia, kad nauji savininkai, perimdami gyvūnus iš trečiųjų asmenų, dar kartą sumoka už gyvūnams suteiktas paslaugas, kurias yra apmokėjusi ieškovė. Atsakovė sąmoningai nutyli faktą, jog 2023 m. vasario 24 d. vykusio teismo posėdžio metu liudytoja O. M. nurodė, kad 400 Eur suma buvo sumokėta už gyvūno kastraciją, kuri UAB „Nuaras“ galėjo būti atlikta tik po to, kai gyvūnas buvo perduotas UAB „Nuaras“ nuosavybėn, t. y. pasibaigus laikinosios globos laikotarpiui. Todėl jokio sumokėjimo už paslaugas „dar kartą“ nebuvo – sterilizacija galėjo būti ir buvo atlikta tik vieną kartą, po laikinosios globos laikotarpio pabaigos.
13.11. Sumos, kuriomis atsakovė reikalauja mažinti jos atlygintinų išlaidų dydį, yra susijusios išimtinai su laikotarpiu po gyvūnų laikinosios globos. Tuo tarpu byloje ieškovės reikalautas ir pirmosios instancijos teismo iš atsakovės priteistas išlaidų atlyginimas yra susijęs tik su gyvūnų laikinosios globos laikotarpiu. Atitinkamai, įplaukos, kurias tretieji asmenys galėjo gauti tuo metu, kai gyvūnai buvo trečiųjų asmenų nuosavybė, nėra susijusios su laikinosios globos išlaidomis ir nesudaro jokio pagrindo mažinti teismo priteistų gyvūnų išlaikymo išlaidų sumą.
13.12. Už administracinį nusižengimą nubausto asmens, t. y. atsakovės, atsakomybę apribojus (sumažinus jos atlygintinų išlaidų sumą trečiųjų asmenų galimai gauta parama), būtų iš esmės paneigtas GGAĮ tikslas, o jame numatytos priemonės – neįgyvendintos. Pažymėtina, kad UAB „Nuaras“ nėra gavęs jokios paramos, o tai pagrindžiantys įrodymai yra surinkti byloje. Nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde atsakovė nepateikė jokių šias aplinkybes paneigiančių duomenų. VšĮ „Dogspotas“ laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 9 d. iki 2021 m. liepos 21 d. iš viso gavo šiek tiek daugiau nei 3 000 Eur paramos. Ši parama buvo panaudota VšĮ „Dogspotas“ perėmus gyvūnus savo nuosavybėn – toliau teikiant VšĮ „Dogspotas“ žinioje likusiems gyvūnams priežiūrą: užtikrinant reikiamą personalą, tinkamas gyvūnų gyvenimo sąlygas, teikiant maitinimą ir medicininę pagalbą, taip pat suteikiant veterinarines paslaugas, kurios negalėjo būti suteiktos laikinosios globos teikimo laikotarpiu.
13.13. Atsakovės veiksmai po gyvūnų paėmimo ne tik nedaro įtakos jos pareigai padengti gyvūnų laikinosios globos išlaidas pagal GGAĮ 4 straipsnio 5 dalį, niekaip neįrodo, kad atsakovė būtų galėjusi užtikrinti gyvūnų gerovę ir jais tinkamai rūpintis, bet ir apskritai toks gyvūnų grąžinimas prieštarautų GGAĮ.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
15. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkino ieškovės ieškinį dėl išlaidų už netinkamomis sąlygomis laikytų gyvūnų laikiną globą atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl ieškovės reikalavimo teisės
16. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog nagrinėjamu ieškovė turi reikalavimo teisę reikalauti iš atsakovės atlyginti išlaidas, kurias patyrė atliekant teisės aktuose nustatytas funkcijas. Atsakovės vertinimu, ieškovė pasirinkusi gyvūną perduoti gyvūnų globėjui iš esmės prisiima tik tarpininko vaidmenį ir įgyvendina šio proceso užtikrinimo funkciją, nes dėl gyvūno perdavimo laikinam globėjui ji netampa nei gyvūno savininke nei laikytoja, kuriai tektų pareiga atlyginti gyvūno laikinosios globos išlaidas. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino GGAĮ 4 straipsnio 5 dalies nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliantės argumentais.
17. GGAĮ 3 straipsnyje nustatyta, kad gyvūnų gerovės ir apsaugos užtikrinimą pagal kompetenciją (be kitų institucijų) vykdo savivaldybių administracijos.
18. GGAĮ (2020 m. birželio 29 d. įstatymo XII-3207 redakcija) 4 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kol bus priimtas ir įsiteisės sprendimas dėl gyvūno konfiskavimo, savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas asmuo, dalyvaujant Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veterinarijos gydytojui ir policijos pareigūnui, jeigu būtina užtikrinti viešąją tvarką, turi paimti tokį gyvūną ir perduoti jį gyvūnų globėjui ar kitam paimtą gyvūną galinčiam laikinai laikyti gyvūnų laikytojui arba kitokiu būdu užtikrinti tinkamą gyvūno laikymą. Siekiant nutraukti gyvūnų kančias, iš gyvūno savininko ar laikytojo paimtas suluošintas ar sunkiai sergantis gyvūnas, neprašant gyvūno savininko ar laikytojo sutikimo, veterinarijos gydytojo sprendimu gali būti nugaišinamas. Gyvūno gydymo, laikinojo laikymo, nugaišinimo ar gaišenos tvarkymo išlaidas atlygina gyvūno laikytojas arba savininkas, kuris kankino ar žiauriai elgėsi su gyvūnu. Kilęs ginčas dėl šių išlaidų atlyginimo ar jų dydžio nustatymo, taip pat gyvūno nuosavybės teisės nustatymo ar laikymo fakto pripažinimo sprendžiamas CPK nustatyta tvarka. Iš esmės analogiškas teisinis reguliavimas nustatytas ir vėlesnėse GGAĮ redakcijose.
19. Byloje nustatyta, kad ieškovė, vykdydama jai teisės aktų pavestas funkcijas, iš atsakovės paėmė 38 netinkamai prižiūrimus gyvūnus ir juos perdavė laikiniesiems globėjams UAB „Nuaras“, VšĮ „Dogspotas“ ir VšĮ „Lesė“. Ieškovė už netinkamomis sąlygomis laikytų gyvūnų laikiną globą UAB „Nuaras“ sumokėjo 12 076,45 Eur, VšĮ „Dogspotas“ – 8 670 Eur (iš viso 20 746,45 Eur).
20. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės atlyginti išlaidas, patirtas vykdant teisės aktuose nustatytas funkcijas, organizuoti ir užtikrinti tinkamą gyvūnų laikymą (GGAĮ 4 straipsnio 5 dalis). Tai, kad ieškovė, vykdydama pareigą užtikrinti tinkamą gyvūnų, paimtų iš asmens, kuris juos kankino ar žiauriai su jais elgėsi, priežiūrą, perdavė gyvūnus globoti UAB „Nuaras“, VšĮ „Dogspotas“, t. y. asmeniui, galinčiam ir sutinkančiam laikinai laikyti (prižiūrėti) gyvūnus, o ne pati vykdė laikiną globą, nepaneigia ieškovės teisės reikalauti, kad atsakovė (gyvūnų savininkė, laikytoja) įvykdytų jai tenkančią įstatyminę pareigą ir atlygintų ieškovės patirtas gyvūnų priežiūros (gydymo, laikymo) išlaidas.
21. Nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad atsakovė neturi reikalavimo teisės, nes viešieji pirkimai su trečiaisiais asmenimis buvo atlikti neskaidriai. Akcentuotina, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra ieškovės sudarytų viešųjų pirkimų sutarčių teisėtumo vertinimas. Be to, Viešųjų pirkimų įstatymo formalūs pažeidimai, jeigu tokie ir būtų nustatyti, nepaneigia ieškovės teisės reikalauti iš atsakovės atlyginti išlaidas, patirtas už jai suteiktas paslaugas dėl netinkamomis sąlygomis laikytų gyvūnų laikinos globos.
Dėl žalos ir jos dydžio
22. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.
23. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.245 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, nesusijusios su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais.
24. Civilinė deliktinė atsakomybė atsiranda, kai yra nustatomos visos CK 6.246–6.249 straipsniuose nustatytos sąlygos. Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovui kyla konstatavus: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai; 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas, išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011, 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-135-421/2022).
25. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 20 746,45 Eur išlaidas, kurias patyrė sumokėjus gyvūnų (šunų) laikiniems globėjams už netinkamomis sąlygomis laikytų gyvūnų laikiną globą. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai.
26. Ginčo dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, kurie konstatuoti įsiteisėjusiame Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. sausio 28 d. nutarime, byloje nėra, tačiau atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta žala bei priteistu jos dydžiu.
27. Kaip jau buvo minėta, nustatyta, kad ieškovė, vykdydama GGAĮ 4 straipsnio 5 punkte nustatytą pareigą, 2020 m. spalio 9 d. paėmė iš atsakovės 38 gyvūnus ir perdavė juos tretiesiems asmenims UAB „Nuaras“ (10 gyvūnų), VšĮ „Dogspotas“ (23 gyvūnus), ir likusius VšĮ „Lesė“. Ieškovė 2021 m. sausio 12 d. pasirašė Paslaugų sutartį Nr. IT-10 su UAB „Nuaras“, kurios vertė 9 999,90 Eur be PVM, pagal kurią trečiajam asmeniui UAB „Nuaras“ už netinkamomis sąlygomis laikomų gyvūnų (10 vnt.) laikinos globos paslaugas sumokėjo 12 076,45 Eur. Taip pat ieškovė 2021 m. sausio 18 d. pasirašė Paslaugų sutartį Nr. 1T-11 su VšĮ „Dogspotas“, kurios vertė 9 999,90 Eur be PVM, pagal kurią trečiajam asmeniui VšĮ „Dogspotas“ už netinkamomis sąlygomis laikomų gyvūnų (23 vnt.) laikinos globos paslaugas sumokėjo 8 670 Eur. Byloje nekilo ginčo, kad ieškovė tiek už trečiojo asmens UAB „Nuaras“ suteiktas paslaugas (vieno gyvūno vienos paros išlaikymo kaina 7 Eur be PVM (sutarties 4.4 punktas), laikotarpis nuo 2020 m. spalio 9 d. iki 2021 m. kovo 11 d.), tiek už trečiojo asmens VšĮ „Dogspotas“ suteiktas paslaugas (vieno gyvūno vienos paros išlaikymo kaina 5 Eur, (sutarties 4.3 punktas), laikotarpis nuo 2020 m. spalio 9 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.) sumokėjo pagal sutartyse nurodytus įkainius.
28. Paslaugų teikimo sutarčių pagrindu: (1) trečiasis asmuo UAB „Nuaras“ išrašė, o ieškovė apmokėjo šias PVM sąskaitas faktūras: 2021 m. gegužės 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 03089 – 2 117,50 Eur (suteiktos paslaugos: gyvūnų laikymas (10 gyvūnų x 25 paros x 7 Eur (be PVM)); 2021 m. vasario 28 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 03115 – 1 101,10 Eur (suteiktos paslaugos: gyvūnų laikymas (10 gyvūnų x 13 paros x 7 Eur (be PVM)); 2021 m. vasario 26 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 03089 – 8 857,85 Eur (suteiktos paslaugos: 1) Gyvūnų laikymas (10 gyvūnų x 78 paros x 7 Eur (be PVM); 2. Gyvūnų gydymas ir kitos paslaugios); (2) trečiasis asmuo VšĮ „Dogspotas“ išrašė, o ieškovė apmokėjo šias PVM sąskaitas faktūras: 2021 m. kovo 24 d. PVM sąskaita faktūra Serija DOGSP Nr. 1 – 5 520 Eur (suteiktos paslaugos: gyvūnų globa iki 2020 m. lapkričio 30 d.; 2021 m. kovo 24 d. PVM sąskaita faktūra Serija DOGSP Nr. 2 – 3 150 Eur (suteiktos paslaugos: gyvūnų globa nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. (iš pradžių 23 gyvūnai, vėliau jų sumažėjo, o vieno gyvūno vienos paros išlaikymo kaina 5 Eur). Sutarties šalys taip pat pasirašė suteiktų paslaugų perdavimo priėmimo aktus.
29. Kadangi iki teismo nutarimo dėl gyvūno konfiskavimo įsiteisėjimo gyvūnų savininkė buvo atsakovė, todėl jai kyla materialinė atsakomybė atlyginti ieškovės patirtus nuostolius, susijusius su gyvūnų laikinąja globa. Nėra ginčo, kad ieškovės patirtos išlaidos yra būtent šiuo laikotarpiu.
30. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visetą, neturi pagrindo sutikti su atsakovės apeliacinio skundo argumentais dėl suteiktų paslaugų ir išlaidų nepagrįstumo. Akivaizdu, kad globojant gyvūnus yra patiriamos atitinkamos išlaidos, t. y. išlaidos jų išlaikymui ir priežiūrai. Trečiasis asmuo UAB „Nuaras“, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, paaiškino, kad gyvūnų priežiūra sudaro: pirminė apžiūra, dehelmintizacija (1 kartą per ketvirtį), gyvūnų vakcinavimas, ektoparazitų profilaktika (1 kartą per ketvirtį erkių aktyvumo metu), nagų kirpimas (1 kartą per mėnesį), akių ir ausų higiena (apie 3 kartus per savaitę) bei esant poreikiui gyvūnų gydymas. VšĮ „Dogspotas“ taip pat patvirtino, jog globojant gyvūnus buvo patirtos išlaidos tinkamų patalpų užtikrinimui, gyvūnų maitinimui, higienos užtikrinimui, žmogiškiesiems ištekliams. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos ieškovės patirtos išlaidos, įvertinus faktiškai iš atsakovės paimtų gyvūnų skaičių, jų išlaikymui ir priežiūrai reikalingas sąnaudas (tinkamų patalpų užtikrinimas, gyvūnų maitinimas, higienos užtikrinimas, žmogiškųjų išteklių sąnaudos) yra protingos, pagrįstos ir racionalios. Nagrinėjamu atveju netinkamomis sąlygomis laikomų gyvūnų laikymo ir kitos gyvūnų gerovei užtikrinti būtinos paslaugos buvo teikiamos pagal viešojo pirkimo būdu sudarytas sutartis, nustatančias konkrečių paslaugų įkainius, kurių pagrįstumu abejoti nėra pakankamo pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad ieškovės sudarytų viešųjų pirkimo sutarčių teisėtumo vertinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Tai, kad UAB „Nuaras“ teikė paslaugas 2 Eur brangesnes (vieno gyvūno vienos paros išlaikymo kaina) už VšĮ „Dogspotas“ nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad ieškovės trečiajam asmeniui UAB „Nuaras“ sumokėta kaina yra nepagrįsta. Be to, ir kiekvieno juridinio asmens veiklos sąnaudos gali būti skirtingos. Atsakovė nagrinėjamu atveju neįrodė, kad ieškovės ir trečiųjų asmens sutarti įkainių dydžiai būtų per dideli ar neatitiktų rinkos kainų, taip pat nepaneigė, kad ieškovės išlaidos už paimtų gyvūnų gydymą buvo būtinos bei yra pagrįstos.
31. Apeliantė taip pat teigia, jog ieškovė gerai žino kiek išlaidų reikia jos gyvūnams, nes jau 30 metų užsiima gyvūnų priežiūra ir veisimu. Apeliantės vertinimu, per 9 mėn. (nuo 2020 m. spalio 9 d. iki 2021 m. liepos 20 d.) jos 38 šunims išlaikyti turėjo pakakti apie 3 000 Eur sumos, o ne 61 999,75 Eur. Visų pirma, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šioje byloje sprendžiamas klausimas tik dėl 20 746,45 Eur išlaidų, kurias ieškovė patyrė sumokėjusi gyvūnų (šunų) laikiniems globėjams už netinkamomis sąlygomis laikytų gyvūnų laikiną globą, atlyginimo. Kauno apygardos teisme nagrinėjamas ginčas pagal ieškovių UAB „Nuaras“, VšĮ „Dogspotas“ ir VšĮ „Lesė“ ieškinį atsakovei Jonavos rajono savivaldybės administracijai dėl skolos priteisimo (civilinė byla Nr. e2-808-921/2023), kurioje iš esmės sprendžiamas klausimas dėl trečiųjų asmenų patirtų išlaidų atlyginimo, viršijus viešojo pirkimo sutarties (-ių) vertę. Antra, apeliantės argumentai, jog vieno gyvūno vienos paros išlaikymo kaina turėtų būti apie 0,28 Eur neatitinka nei racionalumo, nei protingumo kriterijų, juo labiau, kai iš atsakovės ir buvo paimti gyvūnai (šunys) dėl žiauraus elgesio su jais (pvz. dėl augintinių laikymo netinkamuose narvuose/voljeruose, neturint pakankamai guolių, nepakankamai girdant, nepasirūpinus būtina veterinarine pagalba ir kt.). Akcentuotina, kad ieškovė prašomas priteisti išlaidas patyrė būtent dėl to, kad atsakovė, būdama gyvūnų savininke (laikytoja), neužtikrino jų gerovės, pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių jų laikymą, priežiūrą ir kitus reikalavimus.
32. Nepagrįsti atsakovės argumentai, kad gyvūnų savininkas privalo sumokėti tik faktines (be pelno) išlaidas. Nei GGAĮ 4 straipsnio 5 dalies nuostatos, nei kiti įstatymai neriboja gyvūnų laikytojo arba savininko, kuris kankino ar žiauriai elgėsi su gyvūnais, atsakomybės, taip pat neįpareigoja savivaldybės administracijos gyvūnų globą perduoti tik ne pelno siekiančioms organizacijoms ar tik toms, kurios laikinosios globos paslaugą teiktų neatlygintinai. Gyvūnai buvo perduoti laikiniesiems globėjams, galintiems užtikrinti tinkamas gyvūnų laikymo sąlygas. Tretieji asmenys į bylą pateikė suteiktų gyvūnų laikinosios globos paslaugų pažymas, PVM sąskaitas faktūras ir kitus dokumentus dėl veterinarinių išlaidų, jų apmokėjimą pagrindžiančius duomenis. Atsakovei nepateikus įrodymų, kad gyvūnų priežiūros paslaugos galėjo būti suteiktos už mažesnes kainas, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos buvo būtinos, siekiant užtikrinti paimtų gyvūnų gerovę ir apsaugą, šias išlaidas ieškovė realiai patyrė, jų dydis, įvertinus perimtų gyvūnų fiziologinę būklę, jų skaičių, laikymo laikotarpį yra protingo dydžio bei pagrįstos.
33. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog ieškovės prašomos atlyginti išlaidos turėtų būti sumažintos trečiųjų asmenų gautomis pajamomis už naujiesiems šeimininkams perduotus (dovanotus) šunis (VšĮ „Dogspotas“ už gyvūnus gavo 600 Eur atlygį, UAB „Nuaras“ – 1 000 Eur), iš kitų asmenų gauta finansine parama (VšĮ „Dogspotas“ laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 10 d. iki 2021 m. rugpjūčio 6 d. gavo 3 436,51 Eur paramos) bei atsakovės prisidėtomis piniginėmis lėšomis prie gyvūnų laikinos globos. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo su šiais apeliantės argumentais sutikti.
34. Kauno apygardos teismas 2021 m. liepos 20 d. nutartimi pakeitė Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. sausio 28 d. nutarimą dalyje dėl administracinės nuobaudos už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 18 dalyje, skyrimo. A. P. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 18 dalyje, skyrė 1 025 Eur baudą su paimtų šunų konfiskavimu. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, galutinę nuobaudą paskyrė sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių nusižengimų, ribose, tai yra 1 025 Eur baudą su paimtų šunų konfiskavimu. Iš atsakovės A. P. paimti ir konfiskuoti gyvūnai vėliau neatlygintinai buvo perduoti trečiųjų asmenų nuosavybėn. Todėl vėlesni trečiųjų asmenų veiksmai su jų nuosavybėn perduotais gyvūnais, neturi jokios reikšmės buvusios jų savininkės (atsakovės) A. P. atsakomybės apimčiai. Aplinkybė, kad tretieji asmenys (ar vienas iš jų) laikinosios globos metu gavo paramą, kuri galimai buvo panaudota su ieškove sutartoms atlygintinoms paslaugoms atlikti, taip pat nėra pagrindas atsakovę iš dalies atleisti (sumažinti jos atsakomybę) nuo pareigos atlyginti ieškovės nuostolius (išlaidas), kuriuos ji patyrė vykdydama jai teisės aktų pavestas funkcijas, t. y. užtikrindama gyvūnų gerovę ir apsaugą (tinkamą gyvūnų laikymą).
35. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, priešingai nei nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovė įrodė visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, teismas nenustatė, kad šiuo atveju atsakovei civilinė atsakomybė netaikytina ar ji iš dalies atleistina nuo civilinės atsakomybės, todėl konstatuotina, kad atsakovė privalo atlyginti ieškovės patirtas išlaidas už netinkamomis sąlygomis laikytų gyvūnų laikiną globą.
36. Teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad šiuo atveju egzistuoja objektyvieji ar subjektyvieji pirmosios instancijos teismo teisėjo šališkumo pagrindai. Procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis.
37. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų, kaip neįtakojančių skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, teisėjų kolegija nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010, 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020 ir kt.).
Dėl bylos procesinės baigties
38. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčui aktualias materialiosios teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti atsakovės apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o tiek skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl ginčo esmės, tiek papildomas sprendimas, kuriuo iš atsakovės valstybei priteistas žyminis mokestis, paliekami nepakeisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
39. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
40. Tretieji asmenys patyrė po 1210 Eur (iš viso 2420 Eur) išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus (toliau – Rekomendacijos) dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Trečiųjų asmenų prašomos priteisti išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus tokių išlaidų dydžio, todėl priteistinos iš apeliantės.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 11 d. sprendimą ir 2023 m. gegužės 12 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.
Priteisti iš atsakovės A. P. trečiajam asmeniui viešajai įstaigai „Dogspotas“ 1 210 Eur (tūkstančio dviejų šimtų dešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovės A. P. trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Nuaras“ 1 210 Eur (tūkstančio dviejų šimtų dešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Evaldas Burzdikas
Edvardas Paliokas
Jurgita Sujetienė