Civilinė byla Nr. e2S-930-601/2019

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06129-2015-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.3.2.3; 3.3.2.5

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 7 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų R. Ž., A. P., H. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. G., A. G. dėl skolininko turto dalies nustatymo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Pareiškėjai R. Ž., A. P. ir H. M. prašo nustatyti skolininko A. G. turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su A. G., t. y. nustatyti, kad skolininkui priklauso: transporto priemonė „Toyota Avensis“, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), arba ½ dalis automobilio „Seat Ibiza“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis automobilio „Toyota Avensis“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalis piniginių lėšų, esančių A. G. banko sąskaitose; ½ dalis A. G. darbo užmokesčio, gaunamo iš UAB „Transcompany“. 

2.       Pareiškėjai nurodė, kad Kauno apylinkės teisme buvo išduoti trys vykdomieji raštai dėl skolos išieškojimo iš A. G.. Vykdomieji raštai vykdymui buvo pateikti antstoliui Raimondui Stanislauskui. Skola iki šiol neišieškota. Antstolis pareiškėjams pasiūlė kreiptis į teismą dėl turto dalies nustatymo. Pareiškėjai prašo patenkinti pareiškimą ir nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Kauno apylinkės teismas skundžiama 2019 m. kovo 7 d. nutartimi patenkino pareiškėjų H. M., R. Ž. ir A. P. pareiškimą dėl skolininko turto, kuris yra bendras su jo sutuoktine, dalies nustatymo. Nustatė, kad skolininkui A. G. priklauso ½ dalis turto bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su A. G., t. y.: 1) ½ dalis automobilio „Seat Ibiza“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir l/2 dalis automobilio „Toyota Avensis“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); 2) ½ dalis piniginių lėšų, esančių A. G. banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); 3) ½ dalis A. G. darbo užmokesčio, gaunamo iš UAB „Transcompany“. Priteisė pareiškėjui R. Ž., iš suinteresuotų asmenų A. G. ir A. G. po 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų. Taip pat priteisė valstybei iš suinteresuotų asmenų A. G. ir A. G. po 6,60 Eur (šešis eurus ir 60 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas grąžino pareiškėjui H. M. 75 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2018 m. balandžio 11 d.

4.       Teismas nustatė, kad skolininko A. G. ir A. G. santuoka sudaryta 1985 m. rugsėjo 13 d. A. G. vardu yra registruotos dvi transporto priemonės: „Toyota Avensis“, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilis „Seat Ibiza“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). A. G. šiuo metu dirba ir gauna UAB „Transcompany“ darbo užmokestį. Be to, antstolio nurodymu buvo areštuotos keturios A. G. asmeninės sąskaitos ir jose esančios piniginės lėšos. Teismas nenustatė, kad suinteresuotų asmenų A. G. ir A. G. santuoka būtų nutraukta arba Vedybų sutarčių registre įregistruota vedybų (povedybinė, ikivedybinė), turto padalijimo ar kitokia sutartis arba kitaip nustatytas suinteresuotų asmenų turto teisinis režimas.

5.       Teismo vertinimu, kadangi išieškojimas skolininko A. G. atžvilgiu pradėtas bei pareiškėjų pareiškimas teismui paduotas suinteresuotiems asmenims esant santuokoje, byloje nesant duomenų, kad areštuotas turtas (automobiliai, darbo užmokestis, piniginės lėšos) ar jo dalis būtų skolininko sutuoktinės asmeninė nuosavybė, skolininko ir jo sutuoktinės po santuokos sudarymo įgytas turtas laikytinas jų bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Preziumuojant, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, byloje nesant duomenų, paneigiančių šią prezumpciją, teismas nustatė skolininko turto dalis ypatingosios teisenos tvarka nedalinant sutuoktinių santuokoje įgyto turto.

6.       Teismas suinteresuoto asmens A. G. prašymo sustabdyti civilinę bylą iki tol, kol bus išspręstas klausimas dėl santuokos nutraukimo, netenkino, nes civilinė byla jau buvo sustabdyta nuo 2018 m. gegužės 10 d. iki 2019 m. sausio 2 d. (beveik septynis mėnesius), tačiau per šį laiką suinteresuoti asmenys A. G. ir A. G. nesiekė operatyviai, laikantis įstatymo nuostatų, išspręsti turto padalijimo klausimo, todėl antrą kartą šios civilinės bylos nagrinėjimas nebuvo sustabdytas.

III.       Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

7.       Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo A. G. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat prašo nagrinėjant atskirąjį skundą, prijungti civilinę bylą Nr. e2-10599-752/2018. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1.1.                        pirmosios instancijos teisme byla buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka dėl ligos nedalyvaujant vienam iš proceso dalyvių – suinteresuotam asmeniui A. G., kuris teismui buvo pateikęs prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, tačiau į prašymą nebuvo atsižvelgta.

1.2.                        neteisėtai buvo atmestas apeliantės prašymas dėl bylos sustabdymo tuo pagrindu, kad byla jau buvo vieną kartą sustabdyta, kai 2018 m. balandžio 19 d. buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-10599-752/2018 pagal A. G. ir A. G. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Tačiau teismui buvo žinoma, kad minėtoje civilinėje byloje pareiškimas buvo paliktas nenagrinėtas dėl pareiškėjų kaltės, t. y. būtent jie vilkino bylos nagrinėjimą, nes jiems nebuvo galima įteikti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties dėl santuokinio turto padalijimo, o po pusės metų pareikštas prieštaravimas turėjo vieną tikslą – nustatyti turto dalis pagal pareiškėjų H. M., R. Ž. ir A. P. 2018 m. balandžio 9 d. prašymą teismui nukreipiant išieškojimą į apeliantės asmenines lėšas, nors nuo 2018 m. vasario mėnesio su A. G. ji nebegyvena ir neveda bendro ūkio. Apeliantės įsitikinimu visi turtiniai klausimai turi būti išspręsti nagrinėjant teisme santuokos nutraukimo civilinę bylą Nr. 2-7738-950/2019. Juolab, kad ir kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, jog bendro turto padalijimo ir kitus klausimus dėl santuokos nutraukimo padarinių teismas turi išspręsti santuokos nutraukimo byloje.

1.3.                        pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, kad piniginių lėšų, esančių apeliantės banko sąskaitoje, dalis priklauso skolininkui A. G., nusavino dalį jai asmeninės nuosavybės teise priklausančių 3 769,96 Eur lėšų. Tvirtina, kad būtent ši pinigų suma į jos sąskaitą banke 2015 m. spalio 19 d. buvo pervesta apeliantės mamos S. J. P. ir įvardyta kaip dovana, nors iš tikrųjų šios piniginės lėšos skirtos apeliantės mamos ir brolio laidotuvėms.

1.4.                        pirmosios instancijos teismas yra neteisus, aiškindamas dovanojimo sutarties klausimus, nes asmeninių lėšų fakto nustatymas yra ne turto dalies nustatymo bylos klausimas, t. y. teismas neturėjo teisės nustatyti, kad A. G. priklauso dalis apeliantės asmeninių lėšų, esančių jos sąskaitoje.

8.       Atsiliepime pareiškėjai R. Ž., A. P., H. M., atstovaujami advokatės Sonatos Žukauskienės prašo A. G. atskirąjį skundą atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

2.1.                        A. G. skola pareiškėjų atžvilgiu atsirado dar 2015 m. apeliantei A. G. ir skolininkui A. G. gyvenant santuokoje, apeliantei apie ją buvo žinoma. Tačiau A. G. ne tik, kad nesiekė atlyginti skolą, bet ir siekė paslėpti turtą, kad teismų sprendimai nebūtų įvykdyti. T. y. jis neteisėtai perleido savo įmonės akcijas, dėl ko pareiškėjai buvo priversti kreiptis į teismą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Be to, apeliantė ir suinteresuotas asmuo A. G. Kauno apylinkės teismui pateikė pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tačiau savo procesiniuose dokumentuose pareiškėjų, kaip kreditorių, nenurodė ir neišsiuntė pareiškėjams pranešimų apie keliamą bylą.

2.2.                        pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje visus įrodymus, nutartyje teisingai konstatavo, jog byloje nėra duomenų, jog areštuotas turtas (automobiliai, darbo užmokestis, piniginės lėšos) ar jo dalis būtų skolininko sutuoktinės asmeninė nuosavybė. Jokių įrodymų, jog dalis turto – šiuo atveju piniginių lėšų, būtų apeliantės asmeninė nuosavybė, nei A. G., nei A. G. nepateikė. Atsižvelgiant į tai, teismas priėmė teisingą ir teisėtą nutartį.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Todėl toliau spręstinas klausimas dėl skundžiamos nutarties materialinių aspektų (turinio) teisėtumo / neteisėtumo.

10.       Šioje byloje kilęs ginčas yra dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria išspręstas skolininko turto, kuris yra bendras su jo sutuoktine, dalies nustatymas, teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliacijos dalyką sudaro šie esminiai aspektai: ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui, ir ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas šioje byloje išsprendė skolininko turto dalies sutuoktinių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo klausimą nestabdydamas šios bylos nagrinėjimo ir nelaukdamas kol bus išspręsta apeliantės ir skolininko santuokos nutraukimo byla.

Dėl bylos nagrinėjimo nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui

11.       CPK 593 straipsnyje reglamentuota pareiškimų teismui nagrinėjimo vykdymo proceso metu tvarka. CPK 593 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad antstolis ir kiti asmenys CPK numatytais atvejais gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kurį teismas išnagrinėja per septynias dienas nuo priėmimo dienos. Pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dėl pareiškimo apylinkės teismas priima nutartį. Jos patvirtinta kopija išsiunčiama suinteresuotiems asmenims, o žodinio nagrinėjimo atvejais – posėdyje nedalyvavusiems suinteresuotiems asmenims (CPK 593 straipsnio 3, 4 dalys).

12.       Nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismas 2019 m. sausio 2 d. nutartimi paskyrė bylos nagrinėjimą viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Apie bylos nagrinėjimą A. G. pasirašytinai pranešta 2019 m. vasario 14 d. Jis dalyvavo 2019 m. vasario 20 d. teismo posėdyje, apie bylos nagrinėjimo atidėjimą ir apie paskirtą kitą posėdžio datą jam pranešta pasirašytinai. Prieš teismo posėdį A. G. teismui pateikė pranešimą, kuriame nurodė, kad dėl ligos negalės dalyvauti teismo posėdyje, o pateisinamą dokumentą pateiks baigęs sirgti.

13.       Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad A. G. duomenų, pateisinančių savo neatvykimą, nepateikė, o pagal CPK 593 straipsnio 3 dalį suinteresuotų asmenų neatvykimas į žodinį pareiškimo nagrinėjimą nekliudo jį išnagrinėti iš esmės, sprendė, kad byla gali būti išnagrinėta nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šia apylinkės teismo išvada.

14.       Papildomai pažymėtina, kad A. G. 2019 m. vasario 28 d. teismui pateiktame pranešime tik nurodė, jog dėl ligos negali dalyvauti teismo posėdyje, tačiau jis neprašė atidėti bylos nagrinėjimo. Be to, paprastai neatvykimas dėl ligos nelaikoma svarbia neatvykimo į posėdį priežastimi, kad atidėti civilinės bylos nagrinėjimą (CPK 246 straipsnio 2 dalis), juolab, kaip minėta, nagrinėjant bylas dėl vykdymo proceso, dalyvaujančių byloje asmenų neatvykimas į teismo posėdį nekliudo teismui išnagrinėti bylą (CPK 293 straiopsnio 3 dalis). Be to, suinteresuotas asmuo A. G. visus savo paaiškinimus ir papildomus rašytinius įrodymus turėjo galimybę pateikti apeliacinės instancijos teismui, tačiau jis akivaizdžiai sutiko su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir jos neskundė. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismui nutarus civilinę bylą nagrinėti suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant, CPK normos, reglamentuojančios tiek bylų nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme, tiek bylų nagrinėjimą vykdymo procese, nebuvo pažeistos.

Dėl civilinės bylos sustabdymo

15.       Byloje nustatyta, kad suinteresuotas asmuo A. G. pirmosios instancijos teismo prašė sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą iki Kauno apylinkės teisme bus iošnagrinėtas jos ieškinys civilinėje byloje Nr. 2-7738-950/2019 dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

16.       Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymo išskirtos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 straipsnis). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai, t. y. teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą, ir teismas konkrečiu atveju sprendžia, reikia ar ne stabdyti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2008).

17.       Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu galima sustabdyti civilinę bylą tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2011); teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2007); kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje civilinėje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006).

18.       Taigi, nagrinėjamu atveju teismas privalėjo sustabdyti bylą tik padaręs išvadą, kad minėtos civilinės bylos (Nr. 2-7738-950/2019) išnagrinėjimas gali turėti tiesioginės įtakos nagrinėjamai civilinei bylai. Tačiau teismas, įvertinęs tai, kad nagrinėjama civilinė byla buvo sustabdyta beveik septynis mėnesius, sudarant galimybę suinteresuotiems asmenims išspręsti santuokos metu įgyto turto padalijimo klausimą santuokos nutraukimo byloje ir to nepadarius per pakankamai ilgą laiką, konstatavo, jog suinteresuoti asmenys A. G. ir A. G. nesiekia operatyviai, laikantis įstatymo nuostatų, išspręsti turto padalijimo klausimą, todėl antrą kartą šios civilinės bylos nagrinėjimą stabdyti iš esmės tuo pačiu pagrindu netikslinga.

19.       Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl galimybės stabdyti bylą, nagrinėjamą CPK 667 straipsnio nustatyta tvarka, kai teisme nagrinėjama byla dėl santuokinio turto padalijimo (CK 3.116 straipsnis). Išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad, esant teisme iškeltoms santuokos nutraukimo, turto padalijimo ir vykdymo procese skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo byloms, teismas, nagrinėjantis bylą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo pagal CPK 667 straipsnio nuostatas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva spręsti dėl šios bylos sustabdymo, iki bus išnagrinėta santuokos nutraukimo ir turto padalijimo byla (CPK 164 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kai sutuoktiniai (bendrosios jungtinės nuosavybės dalyviai), laikydamiesi įstatymų, reglamentuojančių santuokos nutraukimą ir turto padalijimą, ir kreditorių teises turto padalijimo byloje siekia operatyviai ir nepažeisdami įstatymo nuostatų pasidalyti santuokinį turtą, teismas gali spęsti dėl šios bylos pirmesnio nagrinėjimo, o kitos sustabdymo ir pan. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 164 straipsnyje įtvirtinti fakultatyvieji bylos sustabdymo pagrindai, kuriuos nustačius klausimas dėl bylos sustabdymo tikslingumo paliktas spręsti teismui, t. y. teismas turi teisę (bet ne pareigą) sustabdyti bylos nagrinėjimą ir konkrečiu atveju sprendžia, ar bylą reikia stabdyti. Fakultatyviųjų bylos sustabdymo pagrindų sąrašas nėra baigtinis ir bylą teismas turi teisę sustabdyti, jei pripažįsta, kad tai būtina (CPK 164 straipsnio 4 punktas). Dėl to, net ir nenustačius CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinto privalomojo bylos sustabdymo pagrindo, byla galėtų būti stabdoma teismo nuožiūra, remiantis CPK 164 straipsnio 4 punktu. Pažymėtina, kad bylos stabdymo šiuo teisiniu pagrindu klausimas įstatymo leidėjo paliktas išimtinai teismo diskrecijai, todėl teismas savo nuožiūra vertina susidariusią situaciją ir, remdamasis proceso operatyvumo, ekonomiškumo principais, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia dėl būtinybės stabdyti bylos nagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014).

20.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjai R. Ž., A. P., H. M. pasirinko CPK 667 straipsnyje nustatytą išieškotojo teisių gynimo būdą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, pareiškimą teismui teikė laikydamasi CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas sudaryti galimybę suinteresuotiems asmenims išspręsti santuokos metu įgyto turto padalijimo klausimą santuokos nutraukimo byloje, šios civilinės bylos nagrinėjimą buvo sustabdęs beveik septyniems mėnesiams. Tačiau suineteresuotiems asmenims ir vieno iš jų kreditoriams per pakankamai ilgą laiko tarpą (daugiau nei pusę metų) nepavykus suderinti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų, teismas nustatė skolininko turto dalį bendrame turte, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas pagal CPK 667 straipsnio nuostatas.

21.       Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko” duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-7738-950/2019 dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės; vyksta parengiamieji posėdžiai. Taip pat nustatyta, kad tame pačiame teisme civilinėje byloje Nr. 2YT-10599-752/2018 A. G. ir A. G. 2018 m. kovo 19 d. pareiškimas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi paliktas nenagrinėtu, kadangi A. G. ir A. G. per šešis mėnesius nepateikė su kreditoriais suderintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

22.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, suinteresuotų asmenų procesinių veiksmų dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir teismų nutarčių seka rodo, kad jie nesiekė veiksmingo ir operatyvaus santuokinio turto padalijimo ir teismo sprendimo įvykdymo, nukreipiant išieškojimą į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Atskirojo skundo argumentas, kad būtent pareiškėjai (kreditoriai) vilkino santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutarimu bylos nagrinėjimą, nes jiems nebuvo galima įteikti santuokos nutraukimo pasekmių sutarties dėl santuokinio turto padalijimo, laikytini nepakankamais. Pažymėtina, kad pusės metų laikotarpis yra pakankamai ilgas laiko tarpas, per kurį neabejotinai įmanoma įteikti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį dėl santuokinio turto padalijimo kreditoriams ir su jais suderinti tokios sutarties sąlygas (pavyzdžiui, kreipiantis į antstolį, nuo 2017 m. vykdantį išieškojimus iš A. G. pareiškėjų naudai, arba kreipiantis į pareiškėjų advokatę, kuri jų interesus civilinėse bylose atstovauja nuo 2015 m. (teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys).

23.       Kita vertus, pažymėtina, kad nepaisant to, kokia įstatyme nustatyta tvarka dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo suinteresuotų asmenų būtų pasirinkta, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalies (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) aspektu svarbu, jog ji užtikrintų kreditoriaus teisę į galutinio, jo naudai priimto teismo sprendimo (dėl skolos) įvykdymą be nepagrįstų delsimų (pagal Konvencijos 6 straipsnį teisė į teismą nėra vien teorinė teisė galutiniu teismo sprendimu užsitikrinti atitinkamos teisės pripažinimą, ji apima ir teisėtą lūkestį šį sprendimą įvykdyti). Europos Žmogaus Teisių Teismas nuolat pabrėžia valstybių – Konvencijos dalyvių – pareigą nustatyti tokią teismų sprendimų vykdymo sistemą, kad ji būtų teisiškai ir praktiškai veiksminga bei užtikrintų sprendimų vykdymą be nereikalingų delsimų, didelių tolesnių diskusijų teisės ir fakto klausimais (žr., pvz., F. v. U., no. 71186/01, par. 86, 7 June 2005, Z. B. D. D. v. C., no. 39544/05, 12 December 2013, par. 199–200).

24.       Teismo jurisprudencijoje nustatyta, jog sprendimu priteista skola gali būti laikoma „nuosavybe“ Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio prasme arba „reikalavimas“ gali sudaryti nuosavybę, jei jis yra pakankamai apibrėžtas, kad galėtų būti vykdomas (žr. B. v. R., no. 59498/00, ECHR 2002-III, par. 40). Pagal šią nuostatą ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, valstybė privalo pasinaudoti visomis jos dispozicijoje esančiomis priemonėmis, kad įgyvendintų galutinį sprendimą, netgi bylose, kuriose bylinėjasi privačios šalys (žr. cituotą F. v. U., par. 89-91, S. H. v. U., no. 48553/99, ECHR 2002-VII, par. 96). Teismas ne kartą yra pakartojęs, kad pareiškėjo naudai priimto sprendimo nevykdymas apriboja jo galimybę netrukdomai naudotis nuosavybe, kaip apibrėžta Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnyje (žr. cituotus B. v. R., par. 40, J. v. L., par. 45). Delsiant įvykdyti sprendimą, kuriuo išieškotojui priteista konkreti suma dėl žalos atlyginimo, gali būti pažeidžiamos nuosavybės teisės, saugomos Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio nuostatų. Kreditoriaus (išieškotojo) teisėms apsaugoti CK normos nustato kompensacines, procesines palūkanas ir kt., kuriomis gali didėti skolos dydis per visą neatsiskaitymo laiką (CK6.37, 6.210 straipsniai).

25.       Atsižvelgdamas į faktines bylos dėl santuokos nutraukimo aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje pagrįstai nustatė CPK 667 straipsnio nustatyta tvarka, nes suinteresuoti asmenys, teikdami teismui prašymą nutraukti santuoką ir tvirtinti sutartį dėl santuokinio turto padalijimo, nesiekė teisiškai operatyviai išspręsti šio klausimo ir dėl to nėra pagrindo sustabdyti antrą kartą šios civilinės bylos nagrinėjimą iki bus išspręsta suinteresuotų asmenų santuokos nutraukimo byla.

26.       Atkreiptinas dėmesys, kad skundžiama teismo nutartimi buvo nustatyta tik A. G. turto, kuris yra bendras su A. G., dalis. Tačiau teismui, išnagrinėjusiam A. G. ir A. G. santuokos nutraukimo bylą ir nustačiusiam, kad tam tikra turto dalis yra vieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė, į tai turės atsižvelgti padalindamas santuokoje įgytą turtą.

27.       Apibendrinant išdėstytus motyvus, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai vertino sprendžiamo klausimo aplinkybes bei teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti ginčijamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

n u t a r i a :

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinės teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                Evaldas Burzdikas