Nuorašas:
Administracinė byla Nr. ATP-1041-195/2013
Teisminio proceso Nr. 4-52-3-01084-2013-3 Procesinio sprendimo kategorija: 45.; 45.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2013 m. rugsėjo 25 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Šumskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal E. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 18 d. nutarimo, kuriuo E. A. už Lietuvos Respublikos Administracinio teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą nubaustas 1100 (vieno tūkstančio vieno šimto) litų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams, už ATPK 1241 str. 7 d. numatyto pažeidimo padarymą nubaustas 25 (dvidešimt penkių) litų bauda. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. galutinė nuobauda jam paskirta, 1100 (vieno tūkstančio vieno šimto) litų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams,
n u s t a t ė :
E. A. nubaustas už tai, kad jis 2013 m. birželio 23 d. apie 20.50 val. Pilkapio g., Kernavės mst., Širvintų r., neblaivus (nustatytas 0,45 promilių girtumo laipsnis) vairavo automobilį „Mercedes Benz ML320“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Tokiais savo veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus numatytus ATPK 126 str.1 d. ir 1241 str.7 d.
Apeliaciniu skundu E. A. prašo pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 18 d. nutarimą, administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 126 str. 1 d. nutraukti, arba sušvelninti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Nubaustojo nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nesiėmė priemonių esantiems neaiškumams pašalinti.
E. A. teigimu, pastarojo neblaivumo patikrinimas alkotesteriu „Alcotest 7510“ vyko pažeidžiant jo naudojimo instrukciją, kadangi neblaivumas apeliantui buvo patikrintas iš karto po alkoholio vartojimo, nepalaukus minėto alkotesterio instrukcijoje nurodyto termino 15-20 min. Be to, pirmosios instancijos teismas klaidingai įvertino alkoholio matuoklio paklaidą, nes įvertinus ją tinkamai, E. A. neblaivumo laipsnis neturėjo viršyti nustatytos leistinos normos – 0,40 promilės.
Apeliantas nurodo, kad jis po šio įvykio buvo nuvykęs į VšĮ Širvintų ligoninę, kurioje buvo nustatyta, kad E. A. kraujyje rasta 0,22 promilės etilo alkoholio, t.y. apeliantui nustatytas neblaivumo laipsnis neviršijo leistinos – 0,40 promilių ribos.
Apeliaciniame skunde pažymima, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 18 d. nutarimu apeliantui paskirta administracinė nuobauda yra per griežta, neatitinka ATPK 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų. E. A. nurodo, kad ankščiau už vairavimą būnant neblaiviu jis nebuvo baustas, yra vedęs, augina du mažamečius vaikus, gyvena už miesto, todėl teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga ne tik darbo funkcijoms atlikti, bet ir šeimos poreikiams tenkinti.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
E. A. pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 str. 1 d. ir 1241 str. 7 d.
E. A. savo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo pagal ATPK 126 str. 1 d. padarymo neigia, tvirtindamas, kad jam blaivumo testas buvo atliktas iš karto pavartojus alkoholio.
ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Iš paminėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Patikrinus byloje esančius įrodymus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų.
E. A. kaltė padarius jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus įrodyta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2-os kuopos 2-ojo būrio patrulio A. K. 2013 m. birželio 23 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad buvo sustabdytas automobilis „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnas nurodė, jog automobilio vairuotojas E. A. yra neblaivus (jautėsi alkoholio kvapas), patikrinus blaivumą alkotesteriu jam buvo nustatytas 0,45 promilių girtumo laipsnis (b.l.2). Taip pat alkotesterio kvito parodymais, iš kurių matyti, kad E. A. 2013 m. birželio 23 d. 20.56 val. nustatytas 0,45 promilių girtumas (b.l.5).
Nors apeliaciniame skunde nubaustasis nurodo, kad jis po šio įvykio buvo nuvykęs į Širvintų ligoninę ir ten patikrinus jo blaivumą buvo nustatytas 0,22 promilių girtumas, neviršijantis įstatymų leistinos 0,4 promilių normos, tačiau šiuo konkrečiu atveju pažymėtina, kad remiantis suformuota teismų praktika konstatuotina, jog laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu, nes laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, be to, asmuo iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizme dirbtinai sumažinti. Pažymėta, jog medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas Nr. N62 – 3686/2008). Šiuo atveju sutiktina su apylinkės teismo padaryta išvada, kad girtumas ligoninėje buvo patikrintas praėjus daugiau nei 1,30 valandos po sulaikymo, todėl šiais duomenimis vadovautis negalima (b.l.19). Policijos pareigūno A. K. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad E. A. automobilį vairavo neblaivus, kad jis buvo išgėręs alaus neneigia ir pats nubaustasis, todėl remdamasis aptartais įrodymais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog E. A. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d.
Atmestinas kaip nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, jog neblaivumo nustatymo testas alkotesteriu apeliantui buvo atliktas pažeidžiant alkotesterio naudojimosi instrukcijoje numatytą tvarką, t.y. testas buvo atliktas iš karto po to, kai nubaustasis vartojo alkoholinius gėrimus. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo (b.l.1), jame užfiksuotas pažeidimo padarymo laikas 20.50 val. Tuo tarpu neblaivumo nustatymo testas alkotesteriu nubaustajam buvo atliktas 20.56 val. (b.l. 5), t.y. praėjus 6 min. nuo pažeidimo fiksavimo laiko. Be to, atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotus E. A. parodymus, darytina išvada, kad automobilį jis vairavo ne iš karto pavartojęs alkoholio, kadangi pradžioje, apeliantui važiuojant į Kernavę, automobilį vairavo pastarojo sutuoktinė ir tik tada, kai jai pasidarė bloga, apeliantas persėdo į vairuotojo vietą ir pradėjo vairuoti. Įvertinus minėtas aplinkybes, spręstina, kad nuo alkoholio vartojimo iki neblaivumo nustatymo testo atlikimo buvo praėjęs pakankamas laiko tarpas, kad alkotesterio duomenys būtų teisingi ir patikimi.
Patikrinus byloje esančią medžiagą sutiktina su apylinkės teismo vertinimu dėl alkoholio matuoklio paklaidos. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad vertinant alkotesterio paklaidą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, E. A. nustatytas girtumo laipsnis neturėjo viršyti Lietuvos Respublikos įstatymų leidžiamos normos, tačiau pastebėtina, kad pagal alkotesterio „Alcotest 7510“, kuriuo buvo atliktas neblaivumo testas nubaustajam, patikros sertifikatą (b.l.6), šio alkotesterio galima paklaida 0,017 promilės. Kadangi apeliantui buvo nustatytas 0,45 promilių girtumo laipsnis, atėmus numatytą alkotesterio paklaidą, galutinis rezultatas, t.y. 0,433 promilės, vis tik atitinka lengvą girtumo laipsnį ATPK 126 str. 1 d. prasme.
Skiriant nuobaudas pažeidėjui, atsižvelgta į E. A. atsakomybę sunkinančią aplinkybę (pakartotinai per metus buvo padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, padarytų pažeidimų pobūdį, į tai, kad E. A. sistemingai daro Kelių eismo taisyklių pažeidimus, praeityje baustas 14 kartų (b.l.10-13), todėl spręstina, kad E. A. išvadų nedaro ir yra linkęs nesilaikyti visuomenėje nustatytų taisyklių. Tokiu būdu nubaustajam pagrįstai paskirta ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatyta nuobauda.
Nors apeliaciniame skunde prašoma sušvelninti E. A. paskirtą administracinę nuobaudą neskiriant teisės vairuoti transporto priemones, tačiau netenkinant tokio apelianto prašymo pažymėtina, kad nubaustajam pirmosios instancijos teismas skyrė minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, numatytą ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje. Mažesnės nei įstatyme numatytos administracinės nuobaudos skyrimas yra vertintinas kaip išimtinis atvejis. ATPK 301 str. 1 d. numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 301 str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan., galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys: Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007).
Konstatuotina, jog apelianto nurodytos aplinkybės (teisės vairuoti transporto priemones būtinybė tenkinant šeimos narių poreikius, taip pat šeimos biudžeto klausimai) nepripažintinos išimtinėmis aplinkybėmis, kurių pagrindu skirtina švelnesnė administracinė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba iš viso neskirtina. Apelianto nurodytos aplinkybės, tai, kad jis yra vedęs, augina du mažamečius vaikus yra nustatytos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir įvertintos skiriant pažeidėjui nuobaudą sankcijos už padarytą administracinį teisės pažeidimą ribose.
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Neigiamų pasekmių dėl administracinės nuobaudos paskyrimo atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Įvertinus apeliacinio skundo argumentus bei byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, išsiaiškino visas reikšmingas aplinkybes ir surinko įrodymus, dėl ko priimtas nutarimas negali būti laikomas neteisėtu ar nepagrįstu.
Vadovaujantis išdėstytais argumentais bei atsižvelgus į visas nubaustojo atsakomybę bei skirtinų nuobaudų dydį apsprendžiančias aplinkybes, kurios nurodytos teismo nutarime, laikytina, jog apeliantui skirta administracinė nuobauda buvo individualizuota tinkamai. Pagrindų tenkinti nubaustojo apeliacinį skundą nenustatyta, todėl jis netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutarimas paliekamas nepakeistas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.
n u t a r ė:
E. A. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 18 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjas Artūras Šumskas
Nuorašas tikras: Artūras Šumskas
Teisėjas