Civilinė byla Nr. e2-1420-807/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26346-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.8; .3.3.1.18.2.

(S)

 

­

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

    N U T A R T I S

                                                  LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                 

                                                                2023 m. liepos 4 d.

                                                                             Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rūtos Petkuvienės, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų M. K., V. K. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sidora“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal  ieškovų M. K. ir V. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sidora“ dėl žalos atlyginimo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

I.        Ginčo esmė

 

1.       Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo teismo prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Sidora“ 23 300 Eur žalos, 6 procentų dydžio procesines metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad ieškovams V. K. ir M. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butas, esanti (duomenys neskelbtini) (toliau – ieškovų butas); atsakovui nuosavybės teise priklauso du butai, esantis (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) (toliau – atsakovo butai).

3.        (duomenys neskelbtini) gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), įvyko gaisras, kurio metu sudegė Ieškovų butas, kurio rinkos vertė, nustatyta pagal turto vertintojo pažymą yra 23300 Eur. Ieškovams šio gaisro buvo padaryta 21 521,03 Eur žala.

4.        Gaisro metu ieškovų bute gyveno nuomininkai. Gaisro židinys buvo atsakovo bute Nr. 2, nuo kurio užsidegė medinės perdengimo konstrukcijos, o vėliau ir stogo konstrukcija bei ieškovams priklausiantis butas, gesinant gaisrą buvo aplietos buto patalpos.

5.       Atsakovo butai buvo apleisti, jis tinkamai jų neprižiūrėjo, į juos galėjo patekti bet kas, o patekęs V. K. sukėlė gaisrą.

6.       Atsakovė UAB „Sidora” prašė ieškinį atmesti įsigytas turtas buvo apleistas, avarinės būklės, išgriuvusia viena siena, todėl 2016-09-19 buvo atliktas Statinio būklės nustatymo aktas Nr. 1, kuriame konstatuota pastato konstrukcijų ir UAB „Sidora“ avarinė būklė. UAB „Sidora“ 2017-04-24 išsiuntė pretenziją buvusiam buto Nr. 3 savininkui V. C., dėl statinio avarinės būklės likvidavimo, tačiau jokio atsakymo nesulaukė. Kadangi UAB „Sidora“ be pastato bendrasavininkio sutikimo ir pritarimo nieko negalėjo imtis, tuo labiau, vien savo sąskaita, todėl buvo atjungta elektra, užkaltos durys ir langai, kad nepatektų pašaliniai asmenys. UAB „Sidora“ priklausančiuose butuose niekas negyveno.

7.       Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatytas kaltininkas, V. K., kuris prisipažino sukėlęs gaisrą. UAB „Sidora“ nėra ir negali būti atsakinga už trečiojo asmens sukeltą gaisrą, jai negali kilti civilinė atsakomybė už trečiųjų asmenų ieškovams sukeltą žalą, kadangi UAB „Sidora“ neatliko jokių neteisėtų veiksmų, niekaip nepažeidė ieškovų teisių.

8.       Ieškovų nurodytas žalos dydis nėra pagrįstas jokiais skaičiavimais, įrodymais, patirtomis faktinėmis išlaidomis, šalinant gaisro padarinius. Prašoma priteisti suma prieštarauja bet kokiai logikai, protingumo bei teisingumo principams, nes turto atkuriamoji vertė siekia tik 2 473 Eur, o ieškovai turtą įsigijo už 12 000 Eur, dar nepatyrė jokių išlaidų dėl kilusio gaisro, o siekia gauti dvigubai didesnę sumą, nei iš viso sumokėjo už įsigytą turtą.

9.       Ieškovų pateikta turto vertinimo ataskaita neparodo tikrosios turto vertės, kadangi neįvertinta, jog pastatas buvo avarinės būklės, taikomas lyginamasis metodas ir lyginamas turtas, kuris iš esmės skiriasi tiek lokacija ((duomenys neskelbtini) g.), tiek savo rinkos verte, neatsižvelgta, jog turtas buvo nuomojamas (ataskaitoje nurodomas, jog nenuomojamas, nors ikiteisminio tyrimo metu liudytojai patvirtino, jog nuomojosi butą iš ieškovų), neįvertinta turto įsigijimo vertė (dvigubai mažesnė), todėl nustatyta rinkos vertė nėra pagrįsta ir teisinga. Turto vidutinė rinkos vertė negali būti laikoma ieškovų patirta žala, kadangi turtas yra išlikęs, ieškovai juo naudojasi. Ieškovai neįrodė ir nepateikė patirtos realios ir faktinės žalos dydžio ir jos paskaičiavimo (turto vidutinė rinkos vertė savaime nelaikoma patirtomis išlaidomis ir nuostoliais), nepateikė gaisro pasekmių šalinimo sąmatos, ar jau atiliktų darbų aktų, todėl atsakovės nuomone, ieškovai neįrodė patirtos žalos dydžio.

 

II. Teismo sprendimo esmė

 

10.       2023-03-37 Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą (toliau – Sprendimas), kuriuo Ieškovų ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės UAB „Sidora“ ieškovų V. K., ir M. K. naudai: 10 760,52 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (10 760,52 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme – 2020 m. rugsėjo 22 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 592 Eur bylinėjimosi išlaidų.

11.       Teismas iš ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos nustatė, kad gaisro šaltinis buvo atsakovės UAB „Sidora“ nuosavybės teise priklausančiose patalpose. Ir, nors ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-39807-19 metu buvo nustatytas gaisrą sukėlęs asmuo – V. K., kuris šiuo metu jau yra miręs, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso butai, (duomenys neskelbtini), viename iš kurių ir buvo sukeltas gaisras, teismo manymu, ieškovų ieškinys šiuo aspektu pagrįstas.

12.       CK yra reglamentuoti specialieji deliktinės civilinės atsakomybės atvejai, tarp šių atvejų – statinių savininko (valdytojo) atsakomybės atvejis, įtvirtintas CK 6.266 straipsnyje. Aiškindamas aptariamos normos reglamentavimą, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016). Atsižvelgiant į išdėstytą ginčo santykiams aktualią teismų praktiką, atmestinas atsakovės argumentas, jog ji, įsigijusi butus, kai iš jų išsikėlė buvę gyventojai, atjungė elektrą, užkalė duris ir langus, t. y. – dėjo visas pastangas, kad į namą nepatektų pašaliniai asmenys (CPK 185 straipsnis).

13.       Visas pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo avarinės būklės (Statinio būklės nustatymo 2016-09-19 aktas Nr. 1); be to, atsakovė 2017-04-24 siuntė pretenziją buvusiam buto Nr. 3 savininkui V. C., dėl statinio avarinės būklės likvidavimo, tačiau, jos teigimu, jokio atsakymo nesulaukė (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Teismas sutinka su atsakovės nurodytu argumentu, jog atsakovė be namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkio sutikimo ir pritarimo negalėjo imtis jokių veiksmų (remontuoti, tvarkyti bendras konstrukcijas ir pan.).

14.       Byloje nėra duomenų, jog ieškovai patys būtų dėję kokias nors pastangas, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), nekiltų gaisras - leido jiems nuosavybės teise priklausančiame bute apsigyventi svetimiems asmenims; nesilankė bute tiek dažnai, kiek privalėtų atidus ir rūpestingas nekilnojamojo turto savininkas; žinojo, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), lankosi asocialūs asmenys, kurių veiksmai negali būti prognozuojami ir nesiėmė jokių atsargumo priemonių; nesikreipė į atsakovę dėl bendrų namo konstrukcijų priežiūros, tvarkymo, remonto ar pan., todėl, darytina išvada, kad dėl žalos atsiradimo iš dalies yra kalti ir patys ieškovai ir todėl teismui yra pagrindas proporcingai sumažinti ieškovų naudai priteistinos žalos atlyginimą (CK 6.248 straipsnio 4 dalis).

15.       Nagrinėjamoje byloje žalos faktas yra įrodytas, tačiau, teismo vertinimu, tiek už neteisėtus veiksmus (šiuo atveju neveikimą), tiek už priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos lygia dalimi yra atsakingos abi šalys, t. y. tiek ieškovai, tiek atsakovė (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).

16.       Byloje 2021 m. spalio 19 d. buvo paskirtos dvi nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizės, kurių vieną buvo pavesta atlikti teismo ekspertui Arvydui Stankaičiui, užduodant šiuos klausimus: 1) nustatyti 36,41 kv. m. bendro ploto buto (pastato dalies), adresu (duomenys neskelbtini), atkūrimo kaštus po gaisro, atsižvelgiant į iki gaisro buvusį turto nusidėvėjimą; 2) nustatyti bendrų konstrukcijų atkūrimo kaštus, tame tarpe ir tų, kurios ribojasi su butais (duomenys neskelbtini); bei kitą – ekspertei Irmantai Krikščiūnienei, užduodant klausimą – nustatyti, kokia buvo 36,41 kv. m. bendro ploto buto (pastato dalies), adresu (duomenys neskelbtini), vertė iki gaisro, ir kokia minėto turto vertė po gaisro.

17.       Žalos atlyginimo dydį ieškovai grindė eksperto A. Stankaičio Turto ekspertizės akto ataskaita Nr. ASTEA-21026, kurioje nustatyta, kad ieškovų buto atkūrimo kaštų po gaisro vertė – 12 200,94 Eur, o viso pastato, adresu (duomenys neskelbtini), bendrųjų konstrukcijų atstatymo kaštų vertė – 9 320,09 Eur, iš viso – 21 521,03 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aktualias faktines aplinkybes, kasacinio teismo išaiškinimus konstatavo, jog taikytina mišrioji kaltė ir ieškinys tenkintinas iš dalies ir ieškovams priteistina pusė (50 procentų) eksperto A.Stankaičio Turto ekspertizės akto ataskaitos Nr. ASTEA-21026 išvadoje nurodytos sumos, t. y. – 10 760,52 Eur.

 

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų argumentai

 

18.       Ieškovai pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 27 d. sprendimą dalyje dėl netenkinto ieškovų reikalavimo dėl 10 760,51 Eur žalos priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir šioje dalyje tenkinti ieškovų ieškinį visiškai ir priteisti ieškovams iš atsakovo 21 522,03 Eur žalą.

19.       Nurodė, kad teismas nepagrįstai nusprendė, jog ginčo atveju taikytina mišrioji kaltė ir tuo pagrindu, nepagrįstai iš atsakovo priteistinos žalos dydį sumažino 50 proc.

20.       Susipažinus su šioje byloje esančiais šalių procesiniais dokumentais (ieškinys, atsiliepimas į ieškinį, dublikas, triplikas) matyti, jog tarp šalių buvo kilęs ginčas (atitinkamai apibrėžtos ginčo ribos) dėl atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų, atsakovo tinkamumo bei dėl ieškovų patirtos žalos dydžio. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo ieškovų kaltės dėl atsiradusios žalos, mišrios kaltės ir neparašė teismo sumažinti nustatytą žalą dėl ieškovų kaltės. Teismas Sprendime savo iniciatyva nustatė ieškovų kaltę dėl atsiradusios žalos ir atitinkamai sumažino priteistinos žalos dydį, todėl peržengė tarp šalių nagrinėjamo ginčo ribas. Sprendimo 31 punkte Teismas pacitavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2013, 2021 m. sausio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-421/2021, kuriose buvo nurodyta, jog mišriosios kaltės teisinius padarinius galima taikyti tik jei nustatyta nukentėjusio asmens kaltė, kuri nepreziumuojama, taigi ją turi įrodyti skolininkas – žalą padaręs asmuo. Teismo nustatyta aplinkybė dėl ieškovų kaltės dėl jiems atsiradusios žalos bei mišrios kaltės pasekmių taikymo, ieškovams buvo netikėta (siurprizinė). Nesant tokio atsakovo reiškiamo reikalavimo, ieškovai negalėjo tinkamai gintis nuo šių aplinkybių, teikti papildomus įrodymus, nurodyti paaiškinimus.

21.       Teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovei kilo atsakomybė remiantis CK 6.266 straipsniu, numatančiu statinio savininko (valdytojo) griežtą atsakomybę (atsakomybė be kaltės). Ši atsakomybės rūšis pasižymi ypatumu, jog jos netaikymui ar daliniam netaikymui gali turėti tik CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodyti pagrindai – nenugalima jėga, nukentėjusiojo asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Teismo nurodytos aplinkybės, kuriomis buvo motyvuotas mišrios kaltės taikymas, nelaikytinos ieškovų tyčiniais veiksmais ar dideliu neatsargumu ir to nepripažino ir pats teismas. Esant atsakovės griežtai atsakomybei ir nenustačius ieškovų tyčios ar didelio neatsargumo, negalėjo būti taikoma mišri atsakomybė, todėl  spendimas šioje dalyje nepagrįstas.

22.       Bylos aplinkybės nepagrindžia jokios ieškovų kaltės dėl atsiradusios žalos. Gaisras kilo ne dėl pastato avarinės būklės, o dėl to, jog į šias atsakovo neprižiūrimas patalpas, kuriose nebuvo langų ir durų, be jokių kliūčių pateko pašalinis asmuo, kuris uždegė laužą ketindamas pasišildyti. Tai, kad buvo nustatyta pastato avarinė būklė, nesudarė pagrindo nesurūpinti tokiu turtu, kaip tai padarė atsakovė – paliko turtą be priežiūros, be langų ir durų. Dėl šių priežasčių, faktas apie pastato avarinę būklę yra nesusijęs su kilusiu gaisru, nes gaisras kilo ne dėl pastato avarinės būklės.

23.       Atsakovo pranešimas dėl pastato avarinės būklės šalinimo, kaip tai nurodė teismas, buvo pateiktas ankstesniam buto Nr. 3 savininkui, o ne ieškovams. Pasikeitus buto Nr. 3 savininkui, t. y. juo tapus ieškovams, atsakovė neteikė jokios pretenzijos. Pastato avarinės būklės šalinimas ir jame esančių butų sutvarkymas ir priežiūra yra skirtingi dalykai, todėl, netgi neturint bendraturčio sutikimo, atsakovė galėjo ir privalėjo sutvarkyti savo butus taip jog į juos nepatektų pašaliniai asmenis ir jie nekeltų grėsmės kitiems asmenims ir tokiu atveju nebūtų kilęs gaisras.

24.       Siekiant išvengti žalos ar pašalinti grėsmę daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams, bet kurio buto savininkas gali imtis būtinų priemonių be kitų savininkų (naudotojų) sutikimo ir reikalauti iš kitų buto ir kitų patalpų savininkų atlyginti išlaidas, proporcingas šių savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai (CK 4.83 straipsnio 2 dalis). Jei būtina atlikti statinio statybos darbus, kuriems bendru atveju reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, šalinant statinio avarinę būklę, statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4 punktas), nepagrįsti teismo nurodyti motyvai, jog be bendrasavininkų sutikimo atsakovė negalėjo pašalinti atsiradusią pastato avarinę būklę.

25.       Ieškovai jų bute leido gyventi ne pašaliniams asmenims, o nuomininkams, kurie faktiškai ir gyveno bute ir juo rūpinosi. Butą perdavus nuomininkams naudotis, savininkas neturi teisės naudotis butu, todėl ieškovai neturėjo jokios pareigos ir pagrindo nuolat būti savo bute.

26.       Ieškovas, kaip buto savininkai turėjo teises ir pareigas, susijusias su šiuo jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu, bet neturėjo jokio pareigos nurodinėti atsakovei kaip ji turi elgtis su savo turtu ir reikalauti jį tinkamai rūpinti savo turtu. Dėl šių priežasčių laikomi nepagrįstais Teismo nurodyti motyvai dėl ieškovų netinkamo elgesio nesiimant veiksmų, susijusių su atsakovo butais.

27.       Teismas nusprendęs taikyti mišrią kaltę ir sumažinti priteistinos žalos dydį 50 proc., nenurodė jokių motyvų kaip jis nustatė tokį žalos dydį.

28.       Atsakovė UAB „Sidora” atsiliepime prašė ieškovų apeliacinį skundą atmesti ir nurodė, kad sutinka su teismo Sprendime konstatuotomis aplinkybėmis, jog pastatas buvo avarinės būklės ir jog dėl kilusio gaisro ir atsiradusių nuostolių yra kalti ir ieškovai.

29.       Atsakovė ėmėsi visų įmanomų priemonių žalai išvengti, buvo pakankamai rūpestingas ir apdairus, dėl namo avarinės būklės siuntė pretenziją ne tik buvusiam savininkui, bet ir Ieškovams (2021-01-29 pretenzija), nors ieškovai bando klaidinti teismą, jog jiems pretenzijos nebuvo siunčiamos. Ieškovus ir buvusį patalpų savininką V. C. sieja draugiški santykiai, tai akivaizdu, jog Ieškovai apie pastato avarinę būklę ir reikštas pretenzijas žinojo, taip pat būtent Ieškovai pateikė V. C. susirašinėjimą su Vilniaus miesto savivaldybės administracija bei atsakove.

30.       Nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios atsakovė teigė, jog nėra atsakingas už kilusią žalą, jog Ieškovai taip pat yra kalti dėl atsiradusios žalos ir taip pat kaip pastato bendrasavininkiai privalo prisiimti atsakomybę.

31.       CK 6.263 straipsnyje – specialiojoje deliktinės atsakomybės normoje – įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmens turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą. Jeigu tokiu elgesiu sukeliama žalos kitam asmeniui, tai yra pagrindas reikalauti žalos atlyginimo. Kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas (CK 6.282 straipsnio 1 dalis). Mišrios kaltės instituto tikslas taikant civilinę atsakomybę yra tas, kad asmuo, kurio teisės buvo pažeistos, turi prisiimti nerūpestingo elgesio savo paties teisių atžvilgiu pasekmes. Nukentėjusiojo (kreditoriaus) kaltė gali pasireikšti tiek tyčiniais, tiek nerūpestingais veiksmais, o nuo kreditoriaus kaltės laipsnio priklauso nuostolių sumažinimo dydis konkrečioje byloje. Tais atvejais, kai kreditorius tyčia sukelia žalą sąlygojusį įvykį, jo reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas arba žalos atlyginimas reikšmingai sumažintas (pvz., CK 2.282 straipsnio 1 dalis). Jei nukentėjęs asmuo (kreditorius) buvo nerūpestingas, atlygintini nuostoliai mažintini proporcingai žalos dydžiui.

32.       Atsakovė ėmėsi visų įmanomų priemonių, kokių buvo įmanoma imtis šioje situacijoje (atjungė elektrą, užkalė duris ir langus, t. y. – dėjo visas pastangas, kad į namą nepatektų pašaliniai asmenys), kreipėsi į pastato bendrasavininkus dėl avarinės būklės likvidavimo, galimo gaisro kilimo negalėjo numatyti ir kontroliuoti, todėl negali priimti atsakomybės už pačių nukentėjusiųjų bei trečiųjų asmenų veiksmus. Atsakovė buvo pakankamai rūpestingas, apdairus ir rėmėsi visų įmanomų priemonių žalos išvengimui. Fakto, jog pašaliniai tretieji asmenys išlaužė duris ar langus, tyčia viduje sukūrė laužą, UAB „Sidora“ niekaip negalėjo įtakoti, numatyti ar kontroliuoti. Be to buvęs savininkas ir dabartiniai savininkai bei nuomininkai, kaip rūpestingi turto bendrasavininkai galėjo informuoti UAB „Sidora“, kad į jos patalpas patenką ar pateko pašaliniai asmenys, tačiau jokių priemonių nesiėmė.

33.       Statinys priklauso keliems savininkams, todėl visos bendrosios konstrukcijos taip pat yra bendroji statinio patalpų savininkų nuosavybė, kuria privalo rūpintis visi bendraturčiai kartu, tame arpe privalo visi bendraturčiai imtis priemonių tiek avarinės būklės likvidavimui, tiek bendrųjų statinio konstrukcijų išsaugojimui, tačiau kaip teisingai konstatuota ir teismo Byloje nėra duomenų, jog ieškovai patys būtų dėję kokias nors pastangas, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), nekiltų gaisras - leido jiems nuosavybės teise priklausančiame bute apsigyventi svetimiems asmenims; nesilankė bute tiek dažnai, kiek privalėtų atidus ir rūpestingas nekilnojamojo turto savininkas; žinojo, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), lankosi asocialūs asmenys, kurių veiksmai negali būti prognozuojami ir nesiėmė jokių atsargumo priemonių; nesikreipė į atsakovę dėl bendrų namo konstrukcijų priežiūros, tvarkymo, remonto ar pan., todėl, darytina išvada, kad dėl žalos atsiradimo iš dalies yra kalti ir patys ieškovai.

34.       Ieškovai iš viso nepatyrė žalos, nes gaisro padariniai yra pašalinti, nekeisti nei langai, nei sienos, nei atliktas vidaus patalpų remontas, lubos neperdažytos, ieškovas įrengė tik laikiną stogo dalį (uždengė plėvele) virš savo buto, kad nepatektu atmosferiniai krituliai, taip konservuodamas nuo gaisro nukentėjusi savo turtą.

35.       Atsakovė UAB „Sidora” pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti 2023-03-37 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovų ieškinį atmesti visiškai.

36.       Nurodė, kad teismas vertindamas ginčo situaciją ir ją kvalifikuodamas netinkamai taikė materialinės teisės normas, t.y. netinkamai taikė CK 6.266 str. (statinių savininko (valdytojo) atsakomybė). Kadangi teismas netinkamai taikė minėtą CK nuostatą, todėl nepagrįstai atmetė ir netinkamai įvertino Atsakovo, argumentą, jog „ji, įsigijusi butus, kai iš jų išsikėlė buvę gyventojai, atjungė elektrą, užkalė duris ir langus, t. y. – dėjo visas pastangas, kad į namą nepatektų pašaliniai asmenys.“

37.       CK 6.266 str. numato, jog žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. CK 6.270 str. numato, jog asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

38.       Šiuo atveju žala atsirado ne dėl pastato konstrukcijų, jų sugriuvimo, netinkamo įrengimo ar kitokių trūkumų ar gedimo, ne dėl kokių nors atsakovo veiksmų, tačiau žala atsirado dėl gaisro, kurį sukėlė ir už kurį atsakingas konkretus asmuo, t. y. V.K.. Taigi šiuo atveju CK 6.266 str. negali būti taikomas, o turi būti vadovaujamais bendraisiais civilinės atsakomybės principais. Trūkumai, nesusiję su konstrukcijomis ir atsiradę dėl nepakankamos ar netinkamos kelio priežiūros, negali būti pagrindas taikyti kelio savininkui (valdytojui) CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatytą griežtąją civilinę atsakomybę. Tokiais atvejais kelio savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais, t. y. nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas (LAT 2014-03-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014, LAT 2016-04-15 nutartis civilinėje byloje e3K-7-105-687/2016).

39.       Žala atsirado dėl gaisro, kuris priskiriamas nenugalimos jėgos aplinkybėms, o taip pat kaip tinkamai teismas konstatavo dėl paties nukentėjusiojo (Ieškovų) veiksmų, kadangi jie nesiėmė priemonių tinkamai apsaugoti turtą, nesiėmė veiksmų avarinės būklės likvidavimui, leido gyventi asocialiems žmonėms, kurie kviesdavosi ir kitus benamius asmenis.

40.       Kadangi šiuo ginčo atveju CK 6.266 str. negali būti taikomas, todėl klausimas dėl atsakovės atsakomybės ir žalos turi būti sprendžiamas vadovaujantis bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais ir principais.

41.       Atsakovė buvo pakankamai rūpestinga, apdairi ir rėmėsi visų įmanomų priemonių žalos išvengimui. Fakto, jog pašaliniai tretieji asmenys išlaužė duris ar langus, tyčia viduje sukūrė laužą, UAB „Sidora“ niekaip negalėjo įtakoti, numatyti ar kontroliuoti, ir tuo labiau atsakyti už trečiųjų asmenų tyčinius neteisėtus veiksmus. Be to buvęs savininkas ir dabartiniai savininkai bei nuomininkai, kaip rūpestingi turto bendrasavininkai galėjo informuoti UAB „Sidora“, kad į jos patalpas patenką ar pateko pašaliniai asmenys, tačiau jokių priemonių nesiėmė. UAB „Sidora“ ten nebūdavo kiekvieną dieną, tuo labiau ten niekas negyveno. Ieškovai naudojosi savo butais, tačiau niekada su atsakove  nebendravo, neinformavo. Teismas Sprendime nenurodė, koks turėjo būti Atsakovo elgesys šiuo atveju, kokių priemonių dar galėjo imtis, todėl nepagrįstai konstatavo, jog už ieškovų patirtą žalą yra atsakingas atsakovė.

42.       Ieškovas iš viso nepatyrė žalos, nes gaisro padariniai yra pašalinti, nekeisti nei langai, nei sienos, nei atliktas vidaus patalpų remontas, lubos neperdažytos, ieškovas įrengė tik laikiną stogo dalį (uždengė plėvele) virš savo buto, kad nepatektu atmosferiniai krituliai, taip konservuodamas nuo gaisro nukentėjusi savo turtą. Ekspertas netinkamai nustatė 70 proc. nusidėjimą.

43.       UAB „Sidora“ nuomone ekspertas A. Stankaitis netinkamai atliko ekspertizę, ją atliko neturėdamas tam kvalifikacijos. Pažymėtina, jog paskirta ekspertizė yra iš esmės statybinė ekspertizė, o Ekspertas yra Nekilnojamo ir kilnojamo turto vertinimo ekspertas. Taigi nekilnojamojo turto vertinimo ekspertas neturi teisės atlikti statybinės ekspertizės. Ekspertas be visa ko savo pareigų atlikimui pasitelkė trečiuosius asmenis, t.y. sąmatininką Aidą Kvedarą, nors ekspertizę privalo atlikti pats asmeniškai, be trečiųjų asmenų pagalbos. Tai eksperto etikos pažeidimas.

44.       Ekspertas nurodė, jog pagal patvirtintus normatyvus toks statinys (atsižvelgiant į statybos metus) jau yra nusidėvėjęs 100 proc., tačiau sąmatas skaičiavo remiantis VĮ „Registrų centras“ išraše nurodytų 70 proc. nusidėvėjimu. VĮ „Registrų centras“ 2022 m. spalio 27 d. raštu informavo, kad 70 proc. nusidėvėjimo procentas buvo nustatytas dar 2001 m. lapkričio 19 d. Taigi Nuo 2001 m. iki 2019 metų statinys akivaizdu dar labiau nusidėvėjo, ir realus nusidėvėjimo procentas buvo žymia didesnis.

45.       Tiksliau žalos dydį patvirtina nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizės, kurios nustato turto rinkos vertę ir jos vertės pokytį dėl įvykusio gaisro, t.y. vertės iki ir po gaisro. UAB „Sidora“ manymu tiksliausiai turto vertes iki ir po gaisro numato UAB „Centro kubas“ atlikti vertinimai, pagal kuriuos verčių pokytis yra 2000 Eur, ir ši suma galėtų būti realiai patirta žala, nors realiai Ieškovai patvirtino, jog atliko jau remonto darbus (liudytojų parodymai), panaikino gaisro pasekmes, todėl turėtų pateikti faktiškai patirtas išlaidas patvirtinančius įrodymus, tačiau tokių nepateikė, o tik siekia nesąžininga ir neteistai pasipelnyti Atsakovės sąskaita.

46.       Ieškovai atsiliepime prašė atmesti atsakovės UAB „Sidora” apeliacinį skundą ir nurodė, kad byloje nustatytos aplinkybės pagrindžia, jog gaisras, dėl kurio buvo apgadintas ieškovų butas, kilo atsakovo bute Nr. 2, t. y. pavojingas, turtą gadinantis poveikis atsirado iš atsakovo patalpų. Atsakovo butai buvo apleisti (be durų ir langų) į juos galėjo patekti bet koks pašalinis asmuo, todėl visa tai nulėmė, jog atsakovė nesugebėjo naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žala. Šios nurodytos aplinkybės ir motyvai bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika taikant CK 6.266 straipsnį, pagrindžia, jog buvo viso sąlygos ir pagrindai šioje byloje kilusio ginčo sprendimui taikyti CK 6.266 straipsnyje numatytą atsakomybę be kaltės, todėl Sprendimas šioje dalyje yra pagrįstas, o atsakovo nurodyti motyvai nepagrįsti ir turi būti atmesti.

47.       Atsakovė taip pat nepagrįstai teigia, jog kilęs gaisras yra priskiriamas prie nenugalimos jėgos. CK 6.212 straipsnyje yra įtvirtinta nenugalimos jėgos samprata ir nurodyti jos nustatymo kriterijai. Butuose ir pastatuose kilę gaisrai neatitinka nenugalimos jėgos sąlygų, todėl atsakovei taikytina griežtoji atsakomybė be kaltės.

48.       Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, jog sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą CK 6.266 straipsnis neturėtų būti taikomas, o būtina taikyti bendrąsias civilinės atsakomybės nuostatas, šio nagrinėjamo ginčo aspektu tai reikštų, jog atsakovui galėtų būti netaikoma civilinė atsakomybė, jeigu jis įrodytų, jog nėra jo kaltės (CPK 178 straipsnis), kuri nagrinėjamu atveju yra preziumuojama.

49.       Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo, jog ieškovų turtas buvo sugadintas dėl atsakovo bute Nr. 2 kilusio ir vėliau išplitusio gaisro. Kiekvienas buto savininkas turi pareigą elgtis su šiuo turtu taip ir imtis tokių veiksmų, jog nekiltų gaisrai. Dėl šių priežasčių, kadangi atsakovo bute Nr. 2 kilo gaisras, tai įrodo atsakovo neteisėtus veiksmus – nesilaikė tokio elgesio taisyklių, jog jis nekiltų.

50.       Atsakovė kaltės nebuvimą grindė iš esmės tokiomis aplinkybėmis, jog parengė raštą kitam bendraturčiui dėl būtinybės atlikti remontą, atjungė elektros energijos tiekimą, užkalė langus ir duris. Ieškovų vertinimu tokių veiksmų atlikimas nepaneigia atsakovo kaltės, kuri preziumuojama ir laikoma įrodyta.

51.       Turto savininkas turi ne vien tik teises, bet ir pareigas rūpintis šiuo turtu ir jį prižiūrėti, jog nedarytų žalos kitiems asmenims. Dėl šių priežasčių, ginčo nagrinėjamoje situacijoje, protingas asmuo, įgijęs butą Nr. 2, turėjo imtis veiksmų, jog jokie pašaliniai asmenys nepateiktų į šį turtą, tam tikrais laikotarpiais atvykti apžiūrėti jį, atlikti papildomus reikalingus veiksmus. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog nors atsakovė teigia, jog užkalė buto Nr. 2 langus ir duris, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų (nuotraukų, sąskaitų dėl išlaidų apie atliktus darbus), situacija buvo priešinga, nes į butą Nr. 2 ilgą laiką galėjo pateikti pašaliniai asmenys. Atsakovė net neįrodinėjo, jog nuolat lankėsi šiame bute Nr. 2 ir prižiūrėjo jo būklę. Tokiu būdu, darytina išvada, jog atsakovė nesiėmė jokių veiksmų nuolat prižiūrėti savo turto būklę ir imtis papildomų veiksmų, reikalingų užkirsti kelią pašalinių asmenų į turtą patekimui. Vien tokie atsakovo nurodyti veiksmai, jog jis parašė pranešimą ir užkalė duris ir langus, o vėliau neatlieka nuolatinės šio turto priežiūros, neatitinka protingo asmens elgesio standartų. Jeigu atsakovė būtų užkirtęs kelią pašaliniam asmeniui pateikti į butą Nr. 2, ką jis galėjo ir turėjo padaryti, šis asmuo nebūtų sukėlęs gaisro bei ieškovai nebūtų patyrę žalos. Šios aplinkybės pagrindžia, jog yra nustatytos visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti ir atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti motyvai, susiję su civilinės atsakomybės sąlygų nebuvimu, laikomi nepagrįstais.

52.       Atsakovė nereiškė jokių prieštaravimų dėl ieškovo pasiūlyto teismo eksperto Arvydo Stankaičio kompetencijos, šališkumo, nors iš esmės visos šios aplinkybės buvo žinomos šio klausimo sprendimo metu arba iškilus abejonėms, galėjo būti patikslintos. Atsakovė tik susipažinęs su teismo eksperto Arvydo Stankaičio pateiktu atliktos teismo ekspertizės aktu, kuris jam buvo nenaudingas, pradėjo nesąžiningai ir nepagrįstai nurodinėti aplinkybes dėl šio asmens kvalifikacijos netinkamumo tokiai ekspertizei atlikti, nors visa tai galėjo padaryti pirminėje stadijoje, kai buvo sprendžiamas teismo eksperto parinkimo klausimas.

53.       Vertinant 2021 m. spalio 19 d. Teismo nutartyse skiriant ekspertizes turto vertei nustatyti nurodytus klausimus, matyti, jog juose buvo pavesta nustatyti nuostolių dydį taikant skirtingus žalos dydžio apskaičiavimo būdus: išlaidų dydžio nustatymą, siekiant daiktą grąžinti į pradinę jo padėtį ir daikto nuvertėjimo apskaičiavimą.

54.       CK 6.251 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas visiškas žalos atlyginimo principas, kuris suprantamas, kaip žalą padariusio asmens pareiga atlyginti nukentėjusiajam visą žalą, kurią jis padarė. Tuo pačiu, nukentėjusysis neturi teisės gauti didesnių nuostolių atlyginimo nei patyrė, nes tai reikštų jo nepagrįstą praturtėjimą. Kai sugadinamas asmens turtas, jo patirti nuostoliai gali būti apskaičiuojami įvairiais būdais: kaip šio turto vertės sumažėjimas (skirtumas tarp daikto kainos iki jo sugadinimo ir po jo sugadinimo); kaip išlaidos, būtinos daiktą grąžinti į pradinę padėtį.

55.       Teismo ekspertė I. Kriščiūnienė nustatė, jog ieškovų buto Nr. 3 vertė (2019-09-15 dienai iki gaisro), buvo 19000 eurų, o nustatymo dienai (2019-09-17 dienai po gaisro), buvo 11 500 eurų, t.y. skirtumą sudaro 7 500,00 Eur. Teismo ekspertas A. Stankaitis nustatė, jog buto Nr. 3 atkūrimo kaštų po gaisro vertė, atsižvelgiant į prieš tai buvusį turto nusidėvėjimą, yra 12 200,94 Eur su PVM. Toks atsiradęs skirtingas, taikant skirtingus nuostolių dydžio vertinimo metodus bei papildomus mokesčius (PVM), nėra iš esmės esminis ir leidžiantis kilti abejonėms dėl teismo eksperto Arvydo Stankaičio teismo ekspertizės akte atliktų apskaičiavimų.

56.       Atsakovo nurodytos aplinkybės, jog nustatant žalą, reikėjo įvertinti kainą už kurią ieškovai turtą įgijo, t.y. 12 000,00 Eur, laikytini nepagrįstais, nes žala nagrinėjamu atveju turėtų būti nustatoma ne pagal turto įgijimo kainą jo įgijimo metu, o pagal turto vertę žalos padarymo metu. Be to, turtas gali būti įgytas neatlygintinai, už mažesnę nei rinkos kainą, bet tai nereškia, jog jis neturi vertės ar turi mažesnę vertę.

57.       Laikyti nepagrįstais atsakovo motyvai, susiję su tuo, jog ieškovas iš viso nepatyrė žalos, nes gaisro padariniai yra pašalinti, nekeisti nei langai, nei sienos, nei atliktas vidaus patalpų remontas, lubos neperdažytos, ieškovas įrengė tik laikiną stogo dalį (uždengė plėvele) virš savo buto, kad nepatektu atmosferiniai krituliai, taip konservuodamas nuo gaisro nukentėjusi savo turtą. Joks teisės aktais nereikalauja, jog asmuo prieš kreipdamasis į teismą dėl žalos atlyginimo, turėtų atlikti remonto darbus ir daiktą grąžintų į pradinę padėtį. Pažymėtina ir tai, jog asmuo, kurio apgadinamas daiktas, turi teisę tam tikrą laiką apgadintu daiktu naudotis, o jo vertės atstatymo darbus atlikti vėliau, gavęs nuostolių atlyginimą. Nuostoliai atsiranda nuo daikto apgadinimo momento ir nepriklauso nuo to ką jo savininkas toliau daro su šiuo daiktu. Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, jog atsakovė nesutinka visiškai atlyginti padarytus nuostolius, todėl net esant ieškovams palankiam teismo sprendimui, nežinoma ar pavyks išieškoti priteistų nuostolių dydį. Ieškovai šiuo metu neturi nereikalingų piniginių lėšų, kurias galėtų investuoti į buto remontą. Pažymėtina ir tai, jog nuostoliai padaryti ne tik ieškovų butui, o ir ieškovų daliai bendrijoje dalinėje nuosavybėje, todėl bus būtina atlikti darbus, kurie yra susiję ir su atsakovo teisėmis ir jo interesais, todėl šioje dalyje galimi tarp šalių nauji ginčai. Visos šios aplinkybės pagrindžia ieškovo elgesį, jog kol šioje byloje nėra galutinai išspręstas ginčas, ieškovai atliko tik minimalius būtiniausius darbus, kurie leistų toliau butu naudotis pagal paskirtį, o tai nepagrindžia, jog jie nepatyrė jokių, kaip teigia atsakovė, nuostolių.

58.       Atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti motyvai, susiję su teismo eksperto netinkamai nustatytu 70 proc. nusidėjimu taip pat laikomi nepagrįstais. Atsakovė nesutikdamas su eksperto nustatytu turto nusidėvėjimu nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, koks turėjo būti nustatytas nusidėvėjimas. Teismo posėdžio metu kviesta ekspertė atsakė į atsakovo klausimus dėl nusidėvėjimo nustatymo ir pateikė paaiškinimus bei argumentus, kodėl yra būtent toks turto nusidėvėjimas. Vertinat teismo ekspertizės akte nurodytus motyvus, susijusius su nusidėvėjimo nustatymu, matyti, jog ekspertas atlikęs turto vertinimą pagal metodiką nustatė, jog nusidėjimas yra pasiekęs 100 proc., o tai reikštų, jog daiktas negalėtų egzistuoti, bet ekspertas vietoje įvertinęs turto būklę, pritarė VĮ „Registrų centras“ registruotam 70 proc. nusidėvėjimui.

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

59.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

 

Dėl atsakovų atsakomybės pobūdžio

 

60.       Ieškovai laikosi pozicijos, kad atsakovei taikoma griežtoji statinio savininko atsakomybė be kaltės, numatyta CK 6.266 str. Tokios pozicijos laikėsi ir pirmosios instancijos teismas.  Atsakovė nurodė, kad ginčo atveju CK 6.266 str. negali būti taikomas, todėl klausimas dėl Atsakovo atsakomybės ir žalos turi būti sprendžiamas vadovaujantis bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais ir principais. Be to atsakovė teigė, kad gaisro kilimas gali būti vertinamas kaip nenugalimos jėgos aplinkybė.

61.       Teisėjų kolegijos vertinimu, neatsargus pastato padegimas iš patalpų vidaus negali būti vertinamas kaip atvejis nulemtas pastato konstrukcijų trūkumų, reglamentuotų CK 6.266 straipsnio 1 dalyje. Taip pat nėra pagrindo taikyti CK 6.270 straipsnyje numatytos atsakomybės už didesnio pavojaus šaltinių padarytą žalą. Gaisro kilimas patalpoje dėl didelio neatsargumo kūrenant atvirą ugnį patalpoje negali būti pripažintas nenugalimos jėgos aplinkybe.

62.       Kasacinio teismo bylose, kai gaisras kyla dėl eksploatavimo taisyklių pažeidimo išaiškinta, kad žalos atsiradimą nelėmė CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės ir ieškovui padaryta žala ne šioje teisės normoje nustatytu būdu, nes žala atsirado dėl pastate kilusio gaisro, o ne dėl pastato trūkumų nulemtų priežasčių. Kasacinis teismas sutiko su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad deliktinės civilinės atsakomybės taikymo klausimas dėl gaisro kilusio pastate padarytos žalos atlyginimo spręstinas ne remiantis CK 6.266 straipsnio pagrindu (griežtosios civilinės atsakomybės), o bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai). Šioje byloje teismas nustatinėjo visas civilinės atsakomybės sąlygas ir toks teisės normų aiškinimas ir taikymas iš esmės atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-152/2010; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012). Tokios pozicijos kasacinis teismas laikėsi ir 2012 m. rugsėjo 23 d. nutartyje byloje 3K-3-436/2012, kai gaisro kilimo priežastimi nurodytas gedimas netvarkingame elektros įvade; gaisro metu vandeniu buvo sulietos namo gyvenamosios patalpos, taip pat ieškovės butas.

63.       Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovei taikytina deliktinė civilinė atsakomybė atsakovės veiksmus vertinant, ar atsakovė laikėsi bendros kiekvieno asmens pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos.

64.       Deliktinės civilinės atsakomybės viena pagrindinių taisyklių suformuluota CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 11d. nutartis byloje Nr. 3K-3-215/2012). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad dėl gaisro, kaip potencialiai pavojingo veiksnio, gyventojai, įmonės, įstaigos ir organizacijos turi būti itin atidūs ir elgtis taip, kad būtų išvengta jo kilimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-304/2009).

65.       Akivaizdu, kad yra didelė tikimybė jog į savininko neprižiūrimas patalpas, kuriose nėra langų ir durų, mediniame name miesto pakraštyje be kliūčių patekantis pašalinis asmuo (benamis), gali uždegti laužą ketindamas pasišildyti ir sukelti gaisrą.

66.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės nerūpestingumas įrodytas iš objektyvių šaltinių surinktais įrodymais. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad gaisras kilo dėl V. K. didelio neatsargumo. Įtariamasis V. K. apklausos metu parodė kaip jis pateko į namo esančio (duomenys neskelbtini) (nepatikslinta į kurį butą) <...> name nėra langų, durų, jis yra apleistas, į jį galima laisvai patekti <...>. Pastarasis asmuo taip pat nurodė, kad <...> aš namo viduje, minėtoje laužui sukurtoje vietoje, užkūriau laužą, kad išsivirti bulves. Tikslaus laiko neprisimenu, bet lauke jau buvo tamsu, galėjo būti po vidurnakčio, kai iš laužo pradėjo sproginėti žiežirbos. Viena žiežirba pateko į lubas, nuo ko prasidėjo gaisras. <...>. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas ir UAB „Sidora“ įgaliotas atstovas ir juridinio asmens atstovas V. J., kuris parodė, kad <...> jis buvo nuvykęs į minėtus butus, matė jų būklę. Namas buvo avarinės būklės, durys buvo įstatytos, nerakinamos, todėl jis asmeniškai duris buvo užkalęs. <...> 2019 m. vasarą jis buvo kelis kartus atėjęs prie namo, į vidų nėjo, iš išorės buvo apžiūrėjęs namą, neatsimena, ar butuose buvo durys, jokių buto Nr. 3 gyventojų sutikęs nebuvo. <...>. 2019-09-17 priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Virgilijus Dansevičius tarnybiniame pranešime dėl neatidėliotino informacijos apie kilusį gaisrą adresu (duomenys neskelbtini), patikinimo konstatuodamas nurodė, kad <...> tikėtina, kad buto Nr. 2 patalpoje Nr. 3 kampe buvo kūrenamas laužas, nuo kurio užsidegė medinės perdengimo konstrukcijos o vėliau ir stogo konstrukcijos <...>, gaisro priežastis – pašalinis ugnies šaltinis.

67.       Minėti parodymai paneigia atsakovo argumentus, kad ji rūpinosi savo patalpų saugumu. Teisėjų kolegijos vertinimu, minimalios atsakovės priemonės, t.y. langų ir durų užkalimas, kurį galimai nuplėšė kiti asmenys bei po besitęsiantis patalpų būklės nekontroliavimas (nesilankymas) negali būti pripažinta efektyvia priemone rūpinantis savo turtu, ieškinys tenkintas pagrįstai.

68.       Pirmosios instancijos teismas taikė mišrios kaltės institutą, numatytą CK 6.282 straipsnio 1 dalyje. Mišri kaltė gali būti konstatuota, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas (CK 6.282 straipsnio 1 dalis).

69.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad visas pastatas buvo avarinės būklės; be to, atsakovė 2017-04-24 siuntė pretenziją buvusiam buto Nr. 3 savininkui V. C., dėl statinio avarinės būklės likvidavimo, tačiau, jos teigimu, jokio atsakymo nesulaukė. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovės nurodytu argumentu, jog atsakovė be namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkio sutikimo ir pritarimo negalėjo imtis jokių veiksmų (remontuoti, tvarkyti bendras konstrukcijas ir pan.). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovai patys būtų dėję kokias nors pastangas, kad name nekiltų gaisras - leido jiems nuosavybės teise priklausančiame bute apsigyventi svetimiems asmenims; nesilankė bute tiek dažnai, kiek privalėtų atidus ir rūpestingas nekilnojamojo turto savininkas; žinojo, kad name lankosi benamiai, kurių veiksmai negali būti prognozuojami ir nesiėmė jokių atsargumo priemonių; nesikreipė į atsakovę dėl bendrų namo konstrukcijų priežiūros, tvarkymo, remonto ar pan., todėl, darytina išvada, kad dėl žalos atsiradimo iš dalies yra kalti ir patys ieškovai ir todėl teismui yra pagrindas proporcingai sumažinti ieškovų naudai priteistinos žalos atlyginimą (CK 6.248 straipsnio 4 dalis).

70.       Teisėjų kolegija nesutinka su minėtų pirmosios instancijos teismo vertinimu, nes tiesioginė sąlyga lėmusi laisvą pašalinių asmenų patekimą į namą ir galimybę kūrenti laužus buvo aplinkybė, kad atsakovė efektyviai neužtikrino buto (namo dalies) uždarumo, neįrengė patikimų durų, patikimai neuždengė langų, reguliariai netikrino buto saugumo. Šios sąlygos tiesiogiai nulėmė benamių įsibrovimo ir laužo kūrenimo galimybę. Atsakovės patalpų (buto) apsauga nuo įsibrovimo niekaip nesusiję su bendrųjų pastato konstrukcijų priežiūrą/remontu prie kurio turėjo prisidėti ir ieškovai. Vertinant faktinio priežastinio ryšio aspektu, galimas ieškovų nerūpestingumas nekreipiant dėmesio į tai, kad atsakovės patalpomis galėjo naudoti kiti asmenys, pernelyg nutolęs. Teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl nėra pagrindo proporcingai sumažinti ieškovų naudai priteistinos žalos atlyginimą (CK 6.248 straipsnio 4 dalis).

 

Dėl žalos dydžio

 

71.       Nustatyta, jog gaisro metu buvo apgadintas ieškovams nuosavybės teisės priklausantis butas Nr. 3 bei namo bendrojo naudojimo konstrukcijos. Tarp šalių ginčas kilo dėl ieškovams padarytų nuostolių dydžio.

72.       CK 6.251 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas visiškas žalos atlyginimo principas, kuris suprantamas, kaip žalą padariusio asmens pareiga atlyginti nukentėjusiajam visą žalą, kurią jis padarė. Tuo pačiu, nukentėjusysis neturi teisės gauti didesnių nuostolių atlyginimo nei patyrė, nes tai reikštų jo nepagrįstą praturtėjimą. Kai sugadinamas asmens turtas, jo patirti nuostoliai gali būti apskaičiuojami įvairiais būdais: kaip šio turto vertės sumažėjimas (skirtumas tarp daikto kainos iki jo sugadinimo ir po jo sugadinimo); kaip išlaidos, būtinos daiktą grąžinti į pradinę padėtį. Šių skirtingų nuostolių vertinimo būdų taikymas nulemia, jog gali būti apskaičiuotos skirtingas nuostolių dydis. Kokį pasirinkti nuostolių apskaičiavimo būdą, priklauso nukentėjusiajam, kaip žalą patyrusiam asmeniui, bet pažymėtina, jog toks pasirinktas būdas turėtų atitikti protingumo reikalavimus.

73.       Vertinant 2021 m. spalio 19 d. teismo nutartyse nurodytus klausimus, matyti, jog juose buvo pavesta nustatyti nuostolių dydį taikant abu minėtus skirtingus žalos dydžio apskaičiavimo būdus: išlaidų dydžio nustatymą, siekiant daiktą grąžinti į pradinę jo padėtį ir daikto nuvertėjimo apskaičiavimą.

74.       Atsakovė teigia, kad ekspertas Arvydas Stankaitis neturi reikiamos kvalifikacijos, nes faktiškai atlikta statybos darbų ekspertizė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo ekspertizės paskyrimo, jai skirtų klausimų suformulavimo, teismo eksperto kandidatūros parinkimo klausimus teismas sprendė teismo posėdyje, kuriame dalyvavo šalių atstovai. Atsakovas šiame etape nereiškė jokių prieštaravimų dėl ieškovo pasiūlyto teismo eksperto A. Stankaičio kompetencijos, šališkumo, nors iš esmės visos šios aplinkybės buvo žinomos šio klausimo sprendimo metu arba iškilus abejonėms, galėjo būti patikslintos. Be to, ekspertas sąmatos sudarymui pasitelkė profesionalų sąmatininką.

75.       Teismo ekspertė Irmanta Kriščiūnienė nustatė, jog ieškovų buto Nr. 3 vertė (2019-09-15 dienai iki gaisro), buvo 19000 eurų, o nustatymo dienai (2019-09-17 dienai po gaisro), buvo 11 500 eurų, t.y. skirtumą sudaro 7 500,00 Eur. Teismo ekspertas Arvydas Stankaitis nustatė, jog ieškovų buto Nr. 3 atkūrimo kaštų po gaisro vertė, atsižvelgiant į prieš tai buvusį turto nusidėvėjimą, yra 12 200,94 Eur su PVM. Sutiktina su ieškovais, kad toks atsiradęs skirtingas, taikant skirtingus nuostolių dydžio vertinimo metodus bei papildomus mokesčius (PVM), nėra iš esmės esminis ir leidžiantis kilti abejonėms dėl teismo eksperto Arvydo Stankaičio teismo ekspertizės akte atliktų apskaičiavimų.

76.       Atsakovo nurodytos aplinkybės, jog nustatant žalą, reikėjo įvertinti kainą už kurią ieškovai turtą įgijo, t.y. 12 000,00 Eur, laikytini nepagrįstais, nes žala nagrinėjamu atveju turėtų būti nustatoma ne pagal turto įgijimo kainą jo įgijimo metu, o pagal apgadinto turto vertę žalos padarymo metu. Be to, turtas gali būti įgytas neatlygintinai, už mažesnę nei rinkos kainą, bet tai nereškia, jog jis neturi vertės ar turi mažesnę vertę.

77.       Nepagrįsti atsakovo motyvai, susiję su tuo, jog ieškovas iš viso nepatyrė žalos, nes gaisro padariniai po gaisro yra pašalinti, nekeisti nei langai, nei sienos, nei atliktas vidaus patalpų remontas, lubos neperdažytos, ieškovas įrengė tik laikiną stogo dalį (uždengė plėvele) virš savo buto, kad nepatektu atmosferiniai krituliai, taip konservuodamas nuo gaisro nukentėjusi savo turtą. Joks teisės aktais nereikalauja, jog asmuo prieš kreipdamasis į teismą dėl žalos atlyginimo, turėtų atlikti remonto darbus ir daiktą grąžintų į pradinę padėtį. Logiška ieškovų pozicija, jog asmuo, kurio patalpa apgadinta, turi teisę tam tikrą laiką apgadinta patalpa naudotis, o jos vertės atstatymo darbus atlikti vėliau, gavęs nuostolių atlyginimą. Nuostoliai atsiranda nuo daikto apgadinimo momento ir nepriklauso nuo to ką jo savininkas toliau daro su šiuo daiktu. Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, jog atsakovas nesutinka visiškai atlyginti padarytus nuostolius, todėl net esant ieškovams palankiam teismo sprendimui, nežinoma ar pavyks išieškoti priteistų nuostolių dydį. Ieškovai šiuo metu neturi nereikalingų piniginių lėšų, kurias galėtų investuoti į buto remontą. Nuostoliai padaryti ne tik ieškovų butui, o ir ieškovų daliai bendrijoje dalinėje nuosavybėje, todėl bus būtina atlikti darbus, kurie yra susiję ir su atsakovo teisėmis ir jo interesais, todėl šioje dalyje galimi tarp šalių nauji ginčai. Ieškovų elgesys atitinka situaciją. Kol šioje byloje nėra galutinai išspręstas ginčas, ieškovai atliko tik minimalius būtiniausius darbus, kurie leistų toliau butu naudotis pagal paskirtį. Ši aplinkybė nereiškia, jog ieškovai nepatyrė jokių, kaip teigia atsakovas, nuostolių.

78.       Atsakovė nesutiko su eksperto nustatytu turto 70 proc. nusidėvėjimu, teigė, kad atsižvelgus į amžių taikytinas 100 proc. nusidėvėjimas nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, koks turėjo būti nustatytas nusidėvėjimas. Ekspertas atlikęs turto vertinimą pagal metodiką nustatė, jog nusidėjimas yra pasiekęs 100 proc., o tai reikštų, jog daiktas negalėtų egzistuoti, bet ekspertas vietoje įvertinęs faktiškai egzistuojančio turto būklę, pritarė VĮ „Registrų centras“ registruotam 70 proc. nusidėvėjimui.

79.        Apibendrinus aplinkybių visumą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai rėmėsi teismo eksperto Arvydo Stankaičio teismo ekspertizės aktu. Atsižvelgiant į teisėjų kolegijos sprendimą ieškovams iš atsakovės priteisti visą žalą, ieškovams iš atsakovės priteisiamas visa padarytos žalos suma - 12 200,94 Eur dėl buto Nr. 3 apgadinimo ir 9 320,09 Eur bendrųjų konstrukcijų atstatymo išlaidų, tenkančių 3 butui, įvertinus turto nusidėvėjimą, iš viso – 21 521,03 Eur.

Dėl procesinės bylos baigties

24.        Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės kaltė ir žalos dydis įrodytas visiškai, o pagrindo pripažinti pačių ieškovų kaltę nėra. Ieškovų apeliacinis skundas tenkinamas, o atsakovų atmetamas. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas ieškinį tenkinant visiškai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

25.        Ieškovai bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patyrė 3 184 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (484 Eur žyminis mokestis, 1 500 Eur už ekspertizę ir 1 200 Eur advokato atstovavimo išlaidų).

26.        Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ieškovas V.K. sumokėjo 242 Eur žyminį mokestį ir 500 Eur už advokato pagalbą.

27.        Atsižvelgiant į tai, kad pakeitus sprendimą ieškinys patenkintas visiškai, ieškovams iš atsakovės priteisiamos visos pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose patirtos išlaidos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6, 9 punktai, 93 straipsnis, 98 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968)).

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies  3 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a :

 

Ieškovų M. K. ir V. K. apeliacinį skundą patenkinti. Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sidora“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 13 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo antrą, trečią ir ketvirtą pastraipas išdėstyti sekančiai:

„Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sidora“, juridinio asmens kodas 281207610, ieškovų V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai: 21 521,03 Eur (dvidešimt vieną tūkstantį penkis šimtus dvidešimt vieną eura, 3 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (21 521,03 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme – 2020 m. rugsėjo 22 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 3 184 Eur (tris tūkstančius šimtą aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų”

Likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sidora“, juridinio asmens kodas 281207610,  742 Eur (septynis šimtus keturiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.

 

Teisėjai Alvydas Barkauskas

                                                                                               

                                                                                                                                 Andrius Ignotas

 

                                                                                             Rūta Petkuvienė