Civilinė byla Nr. e2S-662-601/2023

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13655-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.3.2.3; 3.3.2.5

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 18 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal 

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 30 d. priėmė sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-7722-301/2022, kuriuo ieškovo E. R. reikalavimus tenkino visiškai ir priteisė jam iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Renatėlė“ 20 000 Eur sumokėtą avansą ir baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. spalio 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 660 Eur bylinėjimosi išlaidas.

2.       Atsakovė 2023 m. sausio 19 d. per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP) pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė panaikinti teismo 2022 m. gruodžio 30 d. sprendimą už akių ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodė, kad sprendimas už akių nepagrįstas, neteisėtas, priimtas nesant įstatyme numatytų pagrindų, todėl naikintinas. Anot atsakovės, nors sprendimas už akių buvo priimtas dėl to, kad ji nepateikė atsiliepimo į ieškinį, tačiau pateikti atsiliepimo į ieškinį nebuvo galimybės, nes atsakovė nebuvo gavusi procesinių dokumentų, t. y. dokumentai buvo įteikti formaliai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 4 dalimi. Todėl teismo motyvas, jog procesiniai dokumentai atsakovei įteikti tinkamai, nepagrįstas bei prieštarauja formuojamai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Juolab, kad šiuo atveju teismas, priimdamas sprendimą už akių, neįvertino to, kad pagrindinė patalpų pirkimo–pardavimo sutartis preliminarioje sutartyje nustatytu laiku nebuvo sudaryta šalims sutarus pratęsti terminą sutarčiai įvykdyti atsižvelgus į pasidėjusį karą Ukrainoje, t. y. dėl force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybės.

3.       Ieškovas su atsakovės pareiškimu dėl priimto sprendimo už akių peržiūrėjimo nesutiko. Nurodė, kad atsakovės pareiškimas yra nepagrįstas, neįrodytas ir vertintinas kaip akivaizdus piktnaudžiavimas teise. Pažymėjo, kad teismui priėmus ieškinį, procesiniai dokumentai atsakovei buvo išsiųsti 2022 m. spalio 26 d. ieškovo ieškinyje nurodytu adresu Kaune, (duomenys neskelbtini). Tačiau dokumentų įteikti nepavyko, jie nebuvo atsiimti per dokumentų saugojimo terminą pašto skyriuje ir buvo grąžinti teismui. Iš Juridinių asmenų registro duomenų buvo nustatyta, kad UAB „Renatėlė“ vienintelės akcininkės ir vadovės R. Š. registruota gyvenamoji vieta, nurodyta registre, sutapo su įmonės buveinės vieta, kuri buvo nurodyta ir ieškinyje. Jokių kitų viešai prieinamų kontaktinių duomenų pati UAB „Renatėlė“ bei jos vadovė nebuvo ir nėra pateikusi valstybės įmonei Registrų centrui, įmonė taip pat neturi savo internetinio puslapio, kuriame būtų nurodyti kontaktiniai duomenys. Todėl atsakovės pareiškimo motyvai, kad teismas šioje situacijoje antrą kartą siųsdamas procesinius dokumentus tuo pačiu, t. y. vieninteliu žinomu ir viešai prieinamu adresu neva nebuvo pakankamai rūpestingas, yra nepagrįsti, neatitinkantys bylos duomenų ir atmestini. Šiuo atveju teismas, išnaudojęs visas galimybes sužinoti UAB „Renatėlė“ kitus kontaktinius duomenis, kuriais būtų galima įmonę informuoti apie užvestą civilinę bylą ir faktiškai įmonei įteikti procesinius dokumentus, 2022 m. lapkričio 9 d. išsiuntė atsakovei procesinius dokumentus viešame registre nurodytu įmonės buveinės adresu Kaune, (duomenys neskelbtini). Ir, nors dokumentų antrą kartą taip pat nepavyko įteikti, atsakovė neatsiėmė dokumentų per įmonei paliktame pranešime nustatytą terminą, teismas pagrįstai konstatavo, kad procesiniai dokumentai UAB „Renatėlė“ buvo įteikti tinkamai CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Ieškovas atkreipė dėmesį, kad procesinių dokumentų atsakovė neima sąmoningai daugeliu atveju, kas matyti ir iš kitų bylų. Negana to, ieškovo įsitikinimu, atsakovė nepateikė jokių įrodymų ir nenurodė jokių motyvų, kurie galėtų patvirtinti akivaizdų teismo sprendimo neteisėtumą ar nepagrįstumą. Atsakovės argumentai neva šalys buvo sutarusios dėl 2022 m. vasario 10 d. preliminarioje sutartyje numatytų statybos darbų, atliktinų iki pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo, termino pratęsimo nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais, nors pagal preliminarios sutarties 7.2.2 punkto nuostatas apie statybos darbų atlikimo termino vėlavimą atsakovė privalėjo pranešti raštu bei raštu suderinti atliekamų statybos darbu datą.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Marijampolės apylinkės teismas skundžiama 2023 m. vasario 23 d. nutartimi netenkino atsakovės UAB „Renatėlė“ pareiškimo dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 30 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo.

5.       Teismas tokį sprendimą priėmė nenustatęs nei vienos iš Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 288 straipsnio 4 dalyje numatytos alternatyvios aplinkybės, t. y., nei to, kad šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, nei to, kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, kurios sudarytų pagrindą panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

6.       Teismas nustatė, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių susitarimo pratęsti 2022 m. vasario 10 d. preliminarioje pirkimo–pardavimo sutartyje numatytą statybos darbų atlikimo terminą egzistavimą, nors pagal preliminarios sutarties 7.2.2 punktą apie statybos darbų atlikimo termino vėlavimą atsakovė privalėjo pranešti raštu bei raštu suderinti atliekamų statybos darbų datą. Ši aplinkybė teismui neleido daryti išvados, kad atsakovė informavo ieškovą apie užsitęsusius nekilnojamojo turto statybos atlikimo darbus ir derino statybos darbų termino pratęsimą, dėl ko teismas negalėjo konstatuoti, kad egzistuoja CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatyta aplinkybė, sudaranti pagrindą panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Be to, anot teismo, atsakovei teismo procesiniai dokumentai buvo įteikti CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka prieš tai išnaudojus kitas teismui prieinamas įteikimo priemones bei galimybes ir yra laikytinas tinkamu atsakovės informavimu apie bylą. Teismas šios aplinkybės nevertino, kaip sudarančios pagrindą konstatuoti, kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, kurios sudarytų pagrindą panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės

III.       Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7.       Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Renatėlė“ Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. vasario 23 d. nutarti bei Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 30 d. sprendimą už akių ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1.1.                        Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo priimti sprendimą už akių, nes procesinius dokumentus siuntė tik juridinio asmens buveinės adresu, tačiau neišnaudojo kitų jam prieinamų būdų įteikti procesinius dokumentus, pavyzdžiui, skambinti net keliuose internetiniuose puslapiuose (rekvizitai.vz.lt, 1551.lt) nurodytais skirtingais telefono numeriais, siųsti dokumentus elektroniniu paštu ar procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu;

1.2.                        Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Priešingai, atsakovė pareiškime nurodė, kad brokerė su ieškovu susitarė dėl sutarties pratęsimo, o, kadangi susitarimas buvo pasiektas pokalbio metu, tai patvirtinančių įrodymų raštu pateikti nėra galimybės, todėl susitarimą byloje atsakovė ketina įrodinėti liudytojų parodymais – UAB „Renatėlė“ akcininko A. Š. ir brokerės B. S. parodymais. Be to, nagrinėjamu atveju egzistuoja ir force majeure aplinkybė preliminariosios sutarties vykdymui dėl prasidėjusio karo Ukrainoje, nes sutriko gamybos, tiekimo grandinės, kas sąlygojo, jog atsakovė neturėjo objektyvios galimybės laiku įvykdyti preliminariąją sutartį. Juolab, kad teismas priteisė netesybas, nors ieškovas nepagrindė bei nepateikė įrodymų dėl nuostolių atsiradimo, kurie pagrįstų netesybų dydį. Šių aplinkybių pagrindu, atsakovės įsitikinimu, ieškinys neturėjo būti patenkintas ir sprendimas už akių turi būti panaikintas.

8.       Atsiliepime ieškovas E. R. prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartį, o atsakovės UAB „Renatėlė“ atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė šiuos esminius argumentus:

2.1.                        Atsakovė pareiškime nenurodė jokių objektyvių priežasčių, pateisinančių juridinio asmens pasyvumą, t. y. atsiliepimo į ieškinį nepateikimą. Nagrinėjamu atveju teismas išnaudojo visas prieinamas protingas priemones, siekiant atsakovei UAB „Renatėlė“ faktiškai įteikti procesinius dokumentus, dėl ko procesiniai dokumentai pagrįstai buvo pripažinti įteiktais praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo į juridinio asmens registruotą buveinę. Pati atsakovė nepasirūpino duomenų apie savo buveinę atskleidimu, neužtikrino įmonei skirtų dokumentų priėmimą viešai skelbiamu įmonės buveinės adresu, kas reiškia, jog pats juridinis asmuo, žinodamas jam tenkančią įstatymo nustatytą atskleidimo pareigą ir jos teisines pasekmes, sąmoningai pasirinko tokį savo elgesio būdą, kuriuo atsisakė savo pasiekiamumo ir prieinamumo bei su tuo susijusių savo teisių;

2.2.                        Atsakovė nepateikė jokių įrodymų ir nenurodė jokių motyvų, kurie galėtų patvirtinti akivaizdų teismo sprendimo neteisėtumą ar nepagrįstumą. Vien UAB „Renatėlė“ pareiškime dėstoma niekuo nepagrįsta ir tikrovės neatitinkanti gynybinė pozicija, kad neva šalys buvo sutarusios dėl 2022 m. vasario 10 d. preliminarioje sutartyje numatytų statybos darbų termino pratęsimo, negali būti laikoma įrodymu, patvirtinančiu tokio susitarimo egzistavimą ir juo labiau nelaikytina įrodymu, galinčiu turėti esminės reikšmės priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui CPK 284 straipsnio prasme. Be to, atsakovė, kaip verslo subjektas, kurio pagrindinis verslas nekilnojamojo turto statyba ir pardavimas, buvo atsakinga, kad visos medžiagos į objektą būtų pristatytos laiku, tačiau įrodymų, patvirtinančių, jog ji ėmėsi veiksmų tiekimui užtikrinti, į bylą nepateikė. Juolab, kad sudarant preliminariąją sutartį, atsakovės atstovė ieškovą patikino, kad visi prisiimti įsipareigojimai bus įvykdyti laiku, kadangi atsakovė yra užsakiusi ir nupirkusi visas medžiagas namo statybai. O, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neįvykdė preliminaria sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, nesant force majeure situacijos, nėra pagrindo netaikyti atsakovei 2022 m. vasario 10 d šalių sudarytoje preliminarioje sutartyje nustatytos atsakomybės už preliminarioje sutartyje numatytų įsipareigojimų neįvykdymą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas taip pat nėra. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, jis turėjo teisę sprendimą už akių, nes atsakovė teismo nustatytu laiku nepateikė atsiliepimo į ieškinį, o jos kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo į bylą nurodyti argumentai negali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Atsakovė tvirtina, kad teismas neturėjo pagrindo priimti sprendimą už akių, nes procesiniai dokumentai atsakovei faktiškai nebuvo įteikti ir teismas neišnaudojo visų įmanomų būdų šiuos dokumentus atsakovei įteikti. Be to, atsakovės pareiškime išdėstyti argumentai turi įtakos priimtos nutarties ir sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, o reikšmingos aplinkybės, šalių ir liudytojų apklausa galėjo būti nustatytos tik bylą nagrinėjant iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliantės argumentais.

Dėl pagrindo priimti sprendimą už akių (ne)buvimo

11.       Jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis). Tokiu atveju svarbu nustatyti, ar teismo išsiųsti procesiniai dokumentai tinkamai įteikti atsakovui.

12.       Procesinių dokumentų įteikimo vieta reglamentuota CPK 122 straipsnyje, o tvarka – CPK 123 straipsnyje. Pagal CPK 122 straipsnio 2 dalį juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. CPK 123 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo.

13.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad procesiniai dokumentai (ieškinys, teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo) atsakovei buvo išsiųsti atsakovės buveinės adresu Kaune, (duomenys neskelbtini). Tačiau dokumentų įteikti nepavyko, kadangi jie nebuvo atsiimti per dokumentų saugojimo terminą pašto skyriuje ir buvo grąžinti teismui. Nesant byloje kitų duomenų apie UAB „Renatėlė“ buveinės adresą (Juridinių asmenų registro duomenimis aukščiau nurodytas buveinės adresas galioja nuo 2016 m. gegužės 11 d.), procesinius dokumentus teismas pagrįstai išsiuntė pakartotinai tuo pačiu adresu ir, vadovaudamasis CPK 123 straipsnio 4 dalimi, laikė įteiktais tinkamai. Atsiliepimui į ieškinį pateikti buvo nustatytas 14 d. terminas, todėl atsakovei nepateikus jo teismo nustatytu terminu, ieškovui prašant, teismas turėjo teisę priimti sprendimą už akių. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad juridiniam asmeniui taikoma ne tik pareiga atskleisti duomenis apie savo buveinę Juridinių asmenų registrui, bet ir pareiga pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją. Juridinio asmens nerūpestingumas šiuo atveju suponuoja tai, kad juridinis asmuo sąmoningai prisiima riziką būti neinformuotas apie vykstantį teismo procesą ir nerealizuoti savo teisės būti išklausytam. Tuo tarpu nei skambinti, nei rašyti elektroninius laiškus proceso dalyviams įstatymas teismo neįpareigoja ir toks procesinių dokumentų įteikimo būdas nebūtų laikomas tinkamu šalies informavimu apie užvestą bylą. Taigi, šiuo atveju procesiniai dokumentai buvo siunčiami ir įteikti tinkamai, laikantis teisės aktų reikalavimų, atsakovė per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl konstatuotina, jog buvo pagrindas jos atžvilgiu priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Dėl atsakovės pateiktų įrodymų (argumentų) įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui

14.       CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

15.       Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be kita ko, turi būti nurodytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla (CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Jeigu teismas konstatuoja, kad šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, tokiu atveju sprendimas už akių panaikinamas ir bylos nagrinėjimas atnaujinamas (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

16.       Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas sprendimu už akių konstatavo, kad atsakovė savo įsipareigojimų pagal 2022 m. vasario 10 d. preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį neįvykdė, todėl ieškovas ją vienašališkai nutraukė ir įgijo teisę susigrąžinti sumokėtą rezervacijos mokestį bei tokio paties dydžio baudą už įsipareigojimų nevykdymą. Atsakovė tvirtina, kad ieškovas nepagrįstai vienašališkai nutraukė preliminarią sutartį, nes šios įvykdymo terminas buvo pratęstas šalių susitarimu. Be to, nagrinėjamu atveju egzistavo ir force majeure aplinkybės dėl prasidėjusio karo Ukrainoje. Atsakovės įsitikinimu, šios aplinkybės turi reikšmės priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, todėl jas būtina įvertinti ir visus šalių prieštaravimus pašalinti iš esmės nagrinėjant šalių nurodytas aplinkybes bei argumentus. Su tokia pozicija ieškovas nesutinka ir laikosi priešingos.

17.       Tokia bylos šalių pozicija patvirtina, kad bylos aplinkybės yra sudėtingos, prieštaringos, nėra iki galo aiškios, byloje šioje proceso stadijoje pateiktų įrodymų duomenys yra fragmentiški, prieštaringi, dėl ko iš esmės šiuo metu negalima padaryti vienareikšmių išvadų dėl bylos šalių santykių (sudarant preliminariąją sutartį ir ją vykdant) teisinio kvalifikavimo, jų galimos pabaigos ir teisinių pasekmių. Tokiu būdu nurodyta atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo išreikšta pozicija kelia abejonių.

18.       Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Teismo sprendimo už akių instituto specifika lemia, kad teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), o šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis). Vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo pasyvumo padarinius yra pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas (CPK 285 straipsnio 5 dalis). CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindai. Pagal šią teisės normą, teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Taigi, bylos nagrinėjimui atnaujinti esminę reikšmę turi aplinkybės ir įrodymai, susiję su sprendimo už akių teisėtumu bei pagrįstumu. Tuo atveju, jeigu atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikiami įrodymai, kurie leidžia iš esmės abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, teismas turi panaikinti priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-767-236/2019). Juolab, kad CPK įtvirtintu sprendimo už akių priėmimo institutu siekiama ne nubausti pasyviąją ginčo šalį, o užtikrinti sklandžią proceso eigą, užkirsti kelią šalims piktnaudžiauti savo teisėmis bei vilkinti procesą. Negana to, teismo sprendimas už akių turi būti suderinamas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K3-241-701/2019).

19.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nors atsakovė, išties, nepateikė teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį ir teismas turėjo teisę priimti sprendimą už akių, vis dėlto, netenkindamas atsakovės pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių, padarė klaidingą išvadą, jog atsakovė nenurodė jokių aplinkybių, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ar pagrįstumui. Teismo vertinimu, visos byloje iškilusios abejonės dėl preliminariosios sutarties galiojimo ir priteistinų sumų pagrįstumo turi būti pašalintos bylos nagrinėjimo iš esmės metu.

20.       Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovės pareiškime nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, ją perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 288 straipsnio 4 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu,

n u t a r i a :

panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Renatėlė“ pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 30 d. sprendimą už akių panaikinti, civilinės bylos Nr. e2-21542-615/2022 nagrinėjimą iš esmės atnaujinti bei perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                Evaldas Burzdikas