Baudžiamoji byla Nr. 2K-100-648/2019

                                                           Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00914-2018-8

                                                           Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6;

                                                           1.1.9.2; 1.1.9.8

            (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Bajerčiūtės (kolegijos pirmininkė), Audronės Kartanienės ir Artūro Pažarskio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 3 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 9 d. nutarties.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu J. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį 120 MGL (6000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, šią bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta 80 MGL (4000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaičius laikinojo sulaikymo laiką nuo 2018 m. sausio 4 d. 23.34 val. iki 2018 m. sausio 5 d. 13.06 val. (vieną dieną), paskirta galutinė bausmė – 78 MGL (3900 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, J. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams dviem mėnesiams. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, nuspręsta konfiskuoti automobilio ,,Volkswagen Touareg“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią pinigų sumą – 9010 Eur.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 9 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 3 d. nuosprendžio dalis dėl turto konfiskavimo taikymo pakeista: pagal BK 72 straipsnio 1, 2, 5 dalis konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma sumažinta iki 6900 Eur.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė 

1.       J. S. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį už tai, kad 2018 m. sausio 4 d. apie 21.56 val. Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,Volkswagen Touareg“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 3,25 promilės alkoholio. 

II.        Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

2.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal nuteistojo J. S. apeliacinį skundą, kuriuo, be kita ko, buvo prašoma sumažinti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sumažino. Dėl kitų apelianto prašymų dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones termino sutrumpinimo, dėl turto konfiskavimo netaikymo apeliacinės instancijos teismas paliko pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistą.

III. Kasacinio skundo argumentai

3.       Kasaciniu skundu nuteistasis J. S. prašo pakeisti nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį: atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį tėvo E. S. atsakomybei pagal laidavimą be užstato arba su užstatu, ir netaikyti jam turto konfiskavimo. Kartu kasatorius prašo nustatyti trumpesnį baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminą. Kasatorius skunde nurodo:

3.1.                      Teismai nepagrįstai netaikė BK 40 straipsnio nuostatų ir neatleido jo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nors egzistuoja visos šio straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytos sąlygos, t. y. jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, padarytą žalą atlygino ir yra pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taip pat yra pagrindas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant tėvo E. S. atsakomybei pagal laidavimą, nes tėvas jam yra autoritetas, su tėvu palaiko artimus ryšius. Kasatorius turi šeimą, darbą, propaguoja sveiką gyvenimo būdą, apibūdinamas teigiamai, nuo pat pradžių pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, savo pozicijos dėl kaltės nekeitė viso proceso metu, nusikaltimo faktinių aplinkybių neginčijo, davė parodymus apie savo neteisėtus veiksmus, padarytas nusikaltimas nei žalos jam pačiam, nei didelės žalos kitiems asmenims nepadarė, buvo atsitiktinio pobūdžio, po šio nusikaltimo naujų teisės pažeidimų jis nepadarė, anksčiau neteistas, administracine tvarka už automobilio vairavimą apsvaigus nuo alkoholio ar kitus šiurkščius KET pažeidimus nebaustas, visos šios aplinkybės rodo mažesnį jo asmenybės pavojingumą.

3.2.                      Teismai netinkamai taikė BK 72 straipsnio nuostatas ir konfiskuodami iš jo transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą pažeidė proporcingumo bei teisingumo principus. Kasatorius, skunde aptardamas BK 72 straipsnio nuostatas ir teismų praktiką, teigia, kad jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė ne iš savanaudiškų paskatų, jo turtinė padėtis yra sunki, jis turi didelių finansinių įsipareigojimų, yra vedęs, turi mažametį vaiką, dirba nereguliariai, automobilis, kurio vertę atitinkančią pinigų sumą nuspręsta konfiskuoti, nėra jo nuosavybė, todėl automobilio vertės konfiskavimas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes bei nuteistąjį apibūdinančius duomenis yra neproporcinga (neadekvati) jo padarytam teisės pažeidimui priemonė, kuri neatitinka teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros ir varžo nuteistąjį labiau, nei reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. Kasatorius pažymi, kad, šioje byloje atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, skirtųsi ir turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas.

3.3.                      Teismai netinkamai taikė BK 68 straipsnį ir nepagrįstai nustatė artimą maksimaliam uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminą. Kaip teigia kasatorius, teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbo funkcijoms atlikti, mažamečiam vaikui, senoliams prižiūrėti, dalyvauti visuomeninėje veikloje. Kasatoriaus manymu, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones būtų veiksminga, proporcinga bei padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį ir nustačius trumpesnį jos terminą.

4.       Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Čaplikas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

4.1.                      Teismai išsamiai pasisakė, dėl kokių priežasčių J. S. netaikytos BK 40 straipsnio nuostatos ir nėra pagrindo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, kad nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos negalima laikyti atsitiktine ir nėra pagrindo manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų, taip pat kad nuteistojo kaltės pripažinimas, nuoširdus gailėjimasis, padarytos žalos atlyginimas, sunkių pasekmių nebuvimas savaime nesudaro pagrindo taikyti laidavimo institutą.

4.2.                      Nėra pagrindo naikinti nuteistajam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą. Kaip teigia prokuroras, asmeniui, pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas skiriama kartu su bausme ir tokiu atveju turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros bei yra privalomas. Teismai nustatė, kad nusikaltimo priemonė – automobilis priklauso trečiajam asmeniui, todėl konfiskavo jo vertę atitinkančią pinigų sumą. Kasaciniame skunde nurodyti argumentai dėl BK 72 straipsnio taikymo pažeidžiant proporcingumo principą negali išimtinai nulemti šios baudžiamojo poveikio priemonės netaikymo. Asmenybė, šeimos narių interesai ar automobilio vertė negali būti laikomi išimtinėmis aplinkybėmis, panaikinančiomis BK 72 straipsnio taikymą.

4.3.                      Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kilusias pasekmes, nėra pagrindo trumpinti uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones termino. Nuteistajam paskirtas uždraudimo naudotis specialiąja teise terminas, kuris yra nežymiai ilgesnis, nei BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatytas jo vidurkis, atitinka padarytą nusikalstamą veiką.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5.       Nuteistojo J. S. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

6.       Kasatorius teigia, kad teismai, esant visoms sąlygoms, neatleisdami jo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, nepagrįstai netaikė šio baudžiamojo įstatymo.

7.       Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas.

8.       Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą pažymėjęs, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-132-699/2017 ir kt.).

9.       Šios bylos kontekste pažymėtina, kad teismo išvada dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos buvimo, t. y. ar yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, turi būti paremta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybėmis, apibūdinančiomis veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje.

10.       Pirmosios instancijos teismas atsisakymą taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti J. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą iš esmės grindė tuo, kad nenustatė būtinos BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos sąlygos, jog šis asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokį sprendimą šis teismas motyvavo tuo, kad J. S. ne tik vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis (3,25 promilės), tačiau sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kitiems asmenims priklausantis turtas. Teismas pažymėjo ir tai, kad nors J. S. anksčiau neteistas, tačiau ne kartą baustas administracine tvarka už įvairius KET pažeidimus, iš jų ir padarytus esant apsvaigus nuo alkoholio, kad jis teisiamajame posėdyje nepateikė dokumentų, patvirtinančių jo teiginius apie gydymąsi nuo alkoholizmo. Atsižvelgdamas į šiuos duomenis, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad J. S. yra linkęs daryti teisės pažeidimus ir piktnaudžiauti alkoholiu, todėl nėra vertas pasitikėjimo.

11.       Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs bylos medžiagą bei pirmosios instancijos teismo nuosprendžio argumentus, pritarė šio teismo išvadai, kad nėra pagrindo J. S. taikyti BK 40 straipsnį. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad J. S. padarytas teisės pažeidimas yra itin šiurkštus, kėlęs realią grėsmę kitų asmenų sveikatai, gyvybei ir turtui, nes jis vairavo automobilį stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas alkoholio kiekis kraujyje – 3,25 promilės beveik aštuonis kartus viršijo leistiną ir daugiau nei du kartus viršijo minimalią BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatytą ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, sukėlė eismo įvykį, atsitrenkė į kitą automobilį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, po to, nesuvaldęs vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio bei atsitrenkė į drenažo vamzdžio betonuotą kraštą ir tik atsitiktinai buvo išvengta sunkesnių nusikalstamos veikos padarinių. Šis teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad J. S. iš pradžių neigė vairavęs automobilį, ir nors anksčiau nebuvo sulaikytas vairuojantis neblaivus, tačiau toks poelgis nelaikytinas atsitiktiniu, nes jis anksčiau 12 kartų baustas administracine tvarka, taip pat už teisės pažeidimus, kuriuos padarė būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, ir kad padarytų pažeidimų gausa bei pobūdis rodo nuteistojo polinkį nesilaikyti visuomenėje priimtų elgesio taisyklių ir įstatymų reikalavimų, daryti teisės pažeidimus. Kartu apeliacinės instancijos teismas kritiškai įvertino laiduotojo E. S. galimybę daryti teigiamą įtaką nuteistajam ir pripažino, kad nuteistojo santykiai su tėvu jo nuo teisės pažeidimų nesulaikė.

12.       Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo J. S. kasaciniame skunde išdėstytos jo asmenybę apibūdinančios aplinkybės ir argumentai teismų išvadų dėl BK 40 straipsnio nuostatų jam netaikymo nepaneigia ir nepatvirtina, kad žemesnės instancijos teismai, nuspręsdami neatleisti J. S. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, neteisingai aiškino ir taikė šio straipsnio nuostatas. Skundžiamų teismų sprendimų turinys patvirtina, kad teismai įvertino visas klausimui dėl J. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą išspręsti reikšmingas aplinkybes, apsvarstė kiekvieną iš BK 40 straipsnyje nustatytų sąlygų ir pateikė išsamius argumentus, kodėl sprendė, kad šiuo atveju nėra visų baudžiamojo įstatymo nustatytų būtinųjų J. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, t. y. nėra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise termino

13.       Pagal BK 67 straipsnio 1 dalį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš BK 67 straipsnyje nustatytų baudžiamojo poveikio priemonių yra uždraudimas naudotis specialiąja teise. BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis, iš jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Taigi, uždraudimo naudotis specialiąja teise taikymas ir jo termino nustatymas yra teismo teisė.

14.       Šioje byloje J. S., nuteistam pagal BK 281 straipsnio 7 dalį už transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 3,25 promilės alkoholio, be kita ko, paskirta BK 68 straipsnyje nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams dviem mėnesiams. Pažymėtina, kad kasatorius, nesutikdamas su jam nustatytu šios baudžiamojo poveikio priemonės terminu ir prašydamas jį sutrumpinti, kasaciniame skunde iš esmės nurodo tuos pačius argumentus, susijusius su jo asmenybe bei teisės vairuoti transporto priemones reikalingumu, kuriuos buvo nurodęs ir apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus išnagrinėjo ir priimtoje nutartyje nurodė motyvus, paaiškinančius, kodėl juos atmeta ir kuo remdamasis daro išvadą, jog nustatytas uždraudimo vairuoti transporto priemones terminas yra pagrįstas ir teisingas.

15.       Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad baudžiamojo poveikio priemonės laiko nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės, individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-696/2017).

16.       Nagrinėjamoje byloje ginčijamas dvejų metų dviejų mėnesių uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas nustatytas atsižvelgus į visas tokiam sprendimui priimti reikšmingas aplinkybes, iš jų į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei J. S. asmenybę. Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, įvertinęs nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, jam nustatytą alkoholio kiekį kraujyje, padarė motyvuotą išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu J. S. nustatytas uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas, kurio trukmė artima vidutiniam šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminui, yra tinkamas BK 41 straipsnyje nurodytiems bausmės tikslams pasiekti. Kartu apeliacinės instancijos teismas, vertindamas nuteistojo nurodytas aplinkybes dėl teisės vairuoti transporto priemones jam reikalingumo, pažymėjo, kad dėl uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones nuteistojo patiriami tam tikri suvaržymai ir nepatogumai nereiškia, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir nesudaro pagrindo trumpinti jos taikymo termino.

17.       Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, žemesnės instancijos teismų išvados dėl baudžiamojo poveikio priemonės uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones nuteistajam J. S. termino skaičiavimo ir nustatymo yra motyvuotos, atitinka bylos aplinkybes ir nuteistojo asmenybę, todėl kasaciniame skunde nurodytais argumentais daryti priešingą išvadą nėra teisinio pagrindo. Nagrinėjamoje byloje nuteistajam J. S. nustatytas dvejų metų dviejų mėnesių uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas yra proporcingas jo padarytai nusikalstamai veikai ir asmenybei. Šiame kontekste pažymėtina, kad J. S. vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 3,25 promilės alkoholio, o jam nustatytas uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas netgi yra trumpesnis negu minimalus, įtvirtintas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 4 dalyje, nurodančioje administracinę atsakomybę, be kita ko, asmenims už vairavimą neblaiviems, kuriems nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės). ANK 423 straipsnio 4 dalyje nustatyta pareiga tokiems pažeidėjams skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų.

18.       Taigi, darytina išvada, kad teismai, nustatydami šioje byloje J. S. dvejų metų dviejų mėnesių uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminą, BK 67, 68 straipsnių taikymo klaidų nepadarė, teisinio pagrindo trumpinti šį terminą nėra.

Dėl BK 72 straipsnio taikymo

19.       Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai taikė BK 72 straipsnio nuostatas, nes, nuspręsdami išieškoti iš jo konfiskuotino turto – automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, paskyrė jam neproporcingą jo padarytam teisės pažeidimui ir jo asmenybei priemonę.

20.       Pagal BK 42 straipsnio 6 dalį, 67 straipsnio 3 dalį padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui turto konfiskavimas kaip baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriamas kartu su bausme. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

21.       Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra pažymėjęs, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius, todėl, nuteisus asmenį pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, transporto priemonė, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, paprastai turi būti konfiskuojama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-50-788/2018, 2K-80-511/2018). Išimtimi pripažįstami atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016, 2K-50-788/2018 ir kt.).

22.       Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų įstatyme nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Konfiskuotino turto vertės išieškojimu apsaugomos trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, teisės. Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-77-648/2019).

23.       Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad visa teisės sistema turi būti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumą. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Taigi, įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga visuomenės ir asmens interesų pusiausvyra, kad būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo. Remiantis šiuo principu, įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis. Šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir ribotų asmens teises ne daugiau, negu yra būtina (Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 15 d., 2009 m. balandžio 10 d., 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimai).

24.       Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-77-648/2019).

25.       Šioje byloje J. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad J. S. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį ,,Volkswagen Touareg“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) todėl šis automobilis teismų pagrįstai buvo pripažintas nusikalstamos veikos padarymo priemone, taigi ir konfiskuotinu pagal BK 72 straipsnį turtu. Kartu nustačius, kad minėtas automobilis priklauso ne nuteistajam, o jo tėvui E. S., vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, nuspręsta išieškoti iš J. S. šio automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą.

26.       Pažymėtina, kad tokio pobūdžio bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę.

27.       Kaip matyti iš bylos medžiagos, byloje buvo kilęs ginčas dėl automobilio ,,Volkswagen Touareg“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertės. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas šio automobilio vertę – 9010 Eur – ir nuspręsdamas šią sumą išieškoti iš J. S., vadovavosi VšĮ „Emprekis“ atliktu vidutinės tokio automobilio kainos Lietuvoje nustatymu (1 t., b. l. 12). Apeliacinės instancijos teismas, iš dalies tenkinęs J. S. apeliacinį skundą bei pakeitęs pirmosios instancijos teismo nuosprendį, išieškotiną konfiskuotino turto vertę atitinkančią sumą sumažino iki 6900 Eur. Nustatydamas šią sumą teismas vadovavosi Nepriklausomų vertintojų biuro vertinimo ataskaita, kurioje buvo įvertinta konkretaus automobilio – „Volkswagen Touareg“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) rinkos vertė su PVM iki eismo įvykio. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apeliacinės instancijos teismo atliktu bylos įrodymų vertinimu ir konfiskuotino turto – automobilio vertės nustatymu.

28.       Pirmiau šioje nutartyje konstatavus, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nuspręsdami neatleisti J. S. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, baudžiamąjį įstatymą aiškino ir taikė tinkamai, kasatoriaus teiginiai, jog, atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės, skirtųsi ir turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas, paliekami nenagrinėti.

29.       Kiti kasaciniame skunde nurodomi argumentai, susiję su nuteistojo J. S. padaryta nusikalstama veika, jo asmenybės bei turtinės padėties apibūdinimu, nėra pakankami teigti, jog nagrinėjamu atveju automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš nuteistojo pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus. Į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, J. S. asmenybę bei kitas reikšmingas aplinkybes jau buvo atsižvelgta skiriant nuteistajam bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam paskirta BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje nustatyta švelniausios rūšies bausmė – bauda, kurios dydis – 80 MGL yra artimas minimaliam (BK 47 straipsnio 2 dalis, 3 dalies 2 punktas), o nustatyta galutinė 78 MGL (3900 Eur) dydžio bauda turi būti sumokėta per 20 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių itin sunkią nuteistojo turtinę padėtį, tokių duomenų nepateikė ir kasatorius, pritartina apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos – 6900 Eur – išieškojimą iš nuteistojo nėra pagrindo laikyti neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kurią paskyrus būtų aiškiai pažeista pusiausvyra tarp tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti. Tai, kad J. S. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės suvaržė nusikalstamą veiką padariusį asmenį ar neatitinka jo interesų, savaime neprieštarauja teisingumo, proporcingumo principams.

30.       Nenustačius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnyje nustatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties panaikinimo ar pakeitimo pagrindų, kasacinis skundas negali būti tenkinamas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo J. S. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                                                Dalia Bajerčiūtė

                                                                                        Audronė Kartanienė

                                                                                        Artūras Pažarskis