Byla Nr. II-94-963/2017
Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00060-2017-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3.; 21.10.4.
(S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2017 m. balandžio 27 d.
Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Stonkuvienė,
sekretoriaujant Linai Pazdrazdienei,
dalyvaujant skundą pateikusiam E. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso išnagrinėjusi administracine tvarka nubausto E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2017 m. sausio 30 d. nutarimo Nr. 30ANN-84456951-17,
n u s t a t ė :
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vadas A. F. 2017-01-19 surašė administracinio nusižengimo protokolą E. B. už tai, kad jis 2017-01-19, 18.13 val., Klaipėdos r. sav., Gargždų m., Vingio g. 47, vairuodamas automobilį Volkswagen Caddy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus šoninio tarpo ir pravažiuodamas kliudė ir apgadino stovinčią transporto priemonę. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Tokiais veiksmais E. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 126 p. reikalavimus.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2017-01-30 nutarimu Nr. 30ANN-84456951-17 E. B. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 str. 8 d., paskirta administracinė nuobauda – 10 Eur piniginė bauda.
Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2017-03-06 gautas administracine tvarka nubausto E. B. skundas, kuriame prašoma Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2017-01-30 nutarimą panaikinti. Skunde nurodoma, kad eismo įvykį, kurio padarymu jis, E. B., kaltinamas, sukėlė automobilio VW Caravelle vairuotojas. 2017-01-19, apie 18.10 val., Gargžduose, važiuodamas iš Pušų g. 37-o namo kiemo, jis, E. B., suko į dešinę. Įvažiavus į Vingio g., priekyje, kairėje kelio pusėje, pastebėjo skersai kelio stovintį automobilį VW Caravelle, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis stovėjo su įjungtais žibintais, avarinis signalas įjungtas nebuvo, avarinio sustojimo ženklas taip pat nebuvo pastatytas. Įvertinęs situaciją, nusprendė, kad turi pakankamai vietos apvažiuoti automobilį dešiniąja kelio puse. Automobiliu judėjo labai lėtai, kadangi buvo išvažiavęs iš kiemo, be to kelio danga buvo slidi. Važiuojant pro minėtą automobilį, išgirdo smūgio garsą. Iš pradžių pagalvojo, kad nugriuvo prekės, kurias jis vežė automobilyje, tačiau nusprendė sustoti ir patikrinti. Išlipęs iš automobilio, pamatė, kad automobilis yra apgadintas. Tada pasirodė automobilio VW Caravelle vairuotojas, kuris teigė, kad eismo įvykio metu jo vairuojamas automobilis nejudėjo. Supratęs, kad minėtas vairuotojas nepripažįsta padaręs eismo įvykį, jis, E. B., iškvietė policijos pareigūnus. Teigia, kad automobilis VW Caravelle pajudėjo ir apgadino jo, E. B., vairuojamą automobilį. Atvykę policijos pareigūnai ir policijos patruliai nustatė, kad eismo įvykio kaltininkas yra jis, E. B.. Mano, kad jo automobilio apgadinimų pobūdis, automobilio kryptis, automobilio judėjimo vežės, kurios buvo aiškiai matomos po eismo įvykio, įrodo, kad būtent automobilis VW Caravelle pajudėjo ir apgadino jo vairuojamą transporto priemonę. Mano, kad jam paskirta administracinė nuobauda nepagrįstai, todėl prašo skundžiamą nutarimą panaikinti.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba atsiliepimo į skundą nepateikė.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas E. B. į teismo posėdį atvyko, palaikė skundą jame išdėstytais motyvais. Paaiškino, kad įvykio dieną vakare automobiliu važiavo į sporto klubą. Išvažiuodamas iš kiemo ant kelio važiuojamosios dalies, kairėje pusėje, pastebėjo stovintį automobilį VW Caravelle. Tuo metu lijo, kelio danga buvo slidi. Įsitikino, kad turi pakankamai vietos pravažiuoti, pradėjo lėtai judėti. Važiuodamas pro minėtą automobilį, pamatė, kad automobilis pradėjo judėti. Tada išgirdo kažkokį garsą. Iš pradžių pagalvojo, kad nukrito jo automobilyje vežtos prekės, tačiau vis dėlto nusprendė sustoti ir patikrinti. Po 2-3 sekundžių sustojo, išlipo iš automobilio. Apžiūrėjęs automobilį pastebėjo, kad automobilio vairuotojo pusės šonas nuo automobilio vidurio yra apgadintas. Automobilio VW Caravelle vairuotojas nepripažino sukėlęs eismo įvykį, todėl jis, E. B., paskambino policijai. Iš pradžių atvyko dvi policijos pareigūnės, vėliau – policijos patruliai, kurie nustatė, kad eismo įvykio kaltininkas yra jis, E. B.. Teigia, kad turėjo pakankamai vietos pravažiuoti pro stovintį VW Caravelle automobilį, jo automobilio važiavimo kryptis buvo aiškiai matoma iš automobilio sniege paliktų vėžių, automobilių apgadinimų pobūdžio, tačiau policijos pareigūnai į tai dėmesio neatkreipė. VW Caravelle automobilis pradėjo riedėti atbuline eiga, todėl trenkėsi į jo, E. B., vairuojamą automobilį. Teigia, kad VW Caravelle automobilio avarinis signalas įjungtas nebuvo. Mano, kad į eismo įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai nenustatė visų esminių įvykio aplinkybių.
Liudytojas R. J. parodė, kad 2017-01-19 dirbo naktinėje pamainoje. Automobiliu VW Caravelle išvažiavo iš savo namo, adresu (duomenys neskelbtini), garažo į kelio važiuojamąją dalį. Sustojo pirmoje kelio juostoje, užtraukė automobilio rankinį stabdį ir nuėjo uždaryti garažo vartus. Eismas tuo metu nebuvo intensyvus. Uždarydamas garažo vartus išgirdo smūgio garsą, pamatė kaip pravažiuodamas automobilis VW Caddy kliudė jo pastatytą automobilį. Eismo įvykį sukėlęs automobilis truputį pravažiavo, po to sustojo ir atbuline eiga grįžo į eismo įvykio vietą. Automobilį vairavęs E. B. nesutiko sukėlęs eismo įvykį, iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę policijos pareigūnai nustatė, kad eismo įvykio kaltininkas yra A. B.. Kadangi A. B. kaltės nepripažino, į įvykio vietą netrukus atvyko Klaipėdos Kelių policijos tarnybos patruliai. Atvykę policijos patruliai nubraižė eismo įvykio schemą, išmatavo atstumus, padarė fotonuotraukas. Teigia, kad eismo įvykio metu jo, R. J., automobilis stovėjo. Policijos pareigūnai bandė pajudinti jo automobilį, tačiau jiems to padaryti nepavyko. Jo automobilis yra techniškai tvarkingas. Eismo įvykio metu nežymiai apgadintas jo automobilio galinis bamperis ir kablys. Avarinį signalą įjungė tik po eismo įvykio.
Liudytoja T. A., Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato tyrėja, parodė, kad 2017-01-19 kartu su kolege atvyko į eismo įvyko vietą, adresu Vingio g. 47, Gargždai. Vienas automobilis VW Caravelle stovėjo skersai kelio. Automobilio rankinis stabdis buvo užtrauktas, įjungta pavara. Kitas automobilis VW Caddy stovėjo toliau, už 1,5-2 m, šio automobilio šonas gale buvo nubrėžtas. Vairuotojai tvirtino, kad automobilių iš įvyko vietos patraukę nebuvo. VW Caravelle vairuotojas R. J. paaiškino, kad įvykio metu jo automobilyje nebuvo, jis tuo metu nuėjo uždaryti savo namo garažo vartus. Kelias buvo slidus, apledėjęs. Įvertinusi situaciją, nusprendė, kad eismo įvykį sukėlė VW Caddy vairuotojas E. B., tačiau E. B. kaltės nepripažino, todėl suabejojusi iškvietė Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariato policijos patrulius. Ant kelio matėsi VW Caddy automobilio paliktos vėžės, o VW Caravelle automobilio galinis ratas buvo duobėje, susidariusioje užšalus ištirpusiam sniegui, todėl mano, kad R. J. vairuojamas automobilis eismo įvykio metu nejudėjo. Be to, pažymi, kad VW Caravelle automobilis stovėjo kelio važiuojamosios dalies viduryje, važiavimo sąlygos buvo sudėtingos, kelio danga apledėjusi. Įvykio metu eismas nebuvo intensyvus.
Liudytojas A. F., Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Patrulių kuopos 2-ojo būrio vadas, parodė, kad 2017-01-19, patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu M. K., apie 18.20 val. gavo pranešimą, kad Gargžduose, Vingio g. 47, įvyko eismo įvykis, vairuotojai nesutaria dėl kaltės. Tuo metu oro sąlygos buvo sudėtingos, lijo, kelio danga buvo slidi, apledėjusi su automobilių provėžomis. Atvykus į eismo įvykio vietą, didesnių gabaritų automobilis VW Caravelle stovėjo skersai kelio važiuojamosios dalies, toliau kelkraštyje stovėjo automobilis VW Caddy. VW Caravelle vairuotojas paaiškino, kad išvažiavo iš savo namo kiemo, pastatė automobilį, jį užgesino, įjungė pavarą ir užtraukė rankinį stabdį ir nuėjo uždaryti garažo vartus. Kito automobilio vairuotojas E. B. tvirtino, kad važiuojant pro VW Caravelle automobilį, šis automobilis pariedėjo ir kliudė jo važiuojantį automobilį. Vairuotojai parašė paaiškinimus, buvo nubraižyta eismo įvykio schema, eismo įvykio vieta nufotografuota, išmatuoti atstumai, įvertinti padarytų apgadinimų pobūdžiai. E. B. automobiliui buvo nežymiai apgadintas šonas nuo vidurio, todėl padarė prielaidą, kad E. B. vairuojamas automobilis užkliuvo VW Caravelle automobilį ir dėl to automobilį „užsuko“. Jeigu automobilis VW Caravelle būtų važiavęs, smūgis būtų daug stipresnis, VW Caddy padarytas apgadinimas būtų stipresnis kontakto pradžioje. Įvertinęs padarytus automobilių apgadinimus, išmatavus automobilio provėžas, kurias, kaip teigė E. B., paliko jo vairuojamas automobilis, nuspręsta, kad eismo įvykį sukėlė būtent E. B.. Nurodė, kad VW Caravelle automobilis buvo įsikišęs į pirmą kelio juostą, kuria važiavo E. B., todėl E. B. minėtą automobilį galėjo apvažiuoti tik kelkraščiu.
Analogiškas aplinkybes liudytojas nurodė 2017-01-19 tarnybiniame pranešime (b.l. 10).
E. B. skundas netenkintinas.
E. B. administracinė nuobauda paskirta už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 str. 8 d. numatyto administracinio nusižengimo padarymą. ANK 417 str. 8 d. numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius. E. B. administracinė nuobauda paskirta už tai, kad jis, vairuodamas transporto priemonę, nepasirinko saugaus šoninio tarpo ir pravažiuodamas kliudė ir pagadino stovintį automobilį.
Nagrinėjant bylą, būtina nustatyti, kurio eismo dalyvio padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo pagrindine priežastimi eismo įvykiui kilti.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas E. B. savo kaltės nepripažįsta, teigia, kad turėjo pakankamai vietos apvažiuoti tuo metu stovintį R. J. VW Caravelle automobilį, įvertino važiavimo sąlygas. Tačiau jam važiuojant pro VW Caravelle automobilį, šis pradėjo riedėti ir taip apgadino jo, E. B., vairuojamą automobilį. Mano, kad būtent R. J. pažeidė KET reikalavimus, paliko stovėti automobilį neleistinoje vietoje, taip sukėlė grėsmę eismo saugumui, dėl ko automobilis, esant slidžiai kelio dangai, pajudėjo iš vietos. Apklaustas teisme apgadintos transporto priemonės VW Caravelle, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas R. J. paaiškino, kad prieš pat eismo įvykį išvažiavo iš savo namo kiemo. Išvažiavęs į kelio važiuojamąją dalį, užgesino automobilio variklį, užtraukė rankinį stabdį, įjungė pavarą, o pats nuėjo uždaryti garažo vartų. Nuėjęs nuo automobilio, išgirdo susidūrimo garsą ir pamatė, kaip pro šalį važiuojantis automobilis VW Caddy kliudė jo stovintį automobilį. Liudytoja policijos pareigūnė T. A. parodė, kad atvykus į eismo įvykio vietą, nustatė, kad automobilis VW Caravelle stovėjo skersai kelio. Automobilio rankinis stabdis buvo užtrauktas, įjungta pavara. Kitas automobilis VW Caddy stovėjo toliau, už 1,5-2 m, šio automobilio šonas gale buvo apgadintas. Nustatė, kad eismo įvykį sukėlė VW Caddy automobilio vairuotojas E. B., tačiau pastarasis kategoriškai kaltę neigė, tvirtindamas, jo automobilį apgadino riedėti pradėjęs VW Caravelle automobilis, todėl į įvykio vietą buvo iškviesti Klaipėdos miesto policijos komisariato patruliai. Įvertinusi tuo metu buvusias eismo sąlygas, automobilių padėtis po eismo įvykio, automobilių paliktas provėžas, apgadinimų pobūdį, padarė išbadą, kad eismo įvykio kaltininkas yra E. B.. Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas A. F. nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes, paaiškino, kad jam atvykus į eismo įvykio vietą, didesnių gabaritų automobilis VW Caravelle stovėjo skersai kelio važiuojamosios dalies, toliau kelkraštyje stovėjo automobilis VW Caddy. Išmatavęs atstumus, įvertinęs padarytų apgadinimų pobūdžius, automobilio išsidėstymą kelyje, nustatė, kad E. B. vairuojamas automobilis užkliuvo stovintį VW Caravelle automobilį ir dėl to automobilį „sumėtė“. Jeigu automobilis VW Caravelle automobilis būtų pajudėjęs, smūgis būtų daug stipresnis, VW Caddy padarytas apgadinimas būtų stipresnis kontakto pradžioje. Nurodė, kad VW Caravelle automobilis buvo įsikišęs į pirmą kelio juostą, kuria važiavo E. B., todėl E. B. minėtą automobilį galėjo apvažiuoti tik kelkraščiu.
Teismo posėdžio metu buvo apžiūrėtos eismo įvykio fotonuotraukos (b.l. 15), kurios visiškai atitinka policijos pareigūnų sudarytą įvykio vietos schemą (v.l. 8, 9) ir patvirtina joje užfiksuotų transporto priemonių išsidėstymą. Taip pat minėtose nuotraukose užfiksuoti ir automobilių VW Caravelle, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW Caddy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai. Nustatyta, kad automobiliui VW Caddy apgadintas galinis kairės (vairuotojo) pusės sparnas (apgadinimas prasideda nuo vidurio ir gilėjo link galinio rato), o automobiliui VE Caravelle apgadintas galinis bamperis, sukabinimo įtaisas (kablys).
Kelių eismo taisyklės (toliau – KET) numato pareigą vairuotojui laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekiant išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti (KET 9 punktas). Vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip (KET 126 punktas).
Teismas E. B. paaiškinimus, kad eismo įvykio kaltininkas yra R. J., kurio ant važiuojamosios kelio dalies palikta transporto priemonė pradėjo riedėti, vertina kaip gynybinę versiją siekiant išvengti atsakomybės. Teisme apklaustų liudytojų parodymuose, priešingai negu teigia skundą pateikęs E. B., esminių skirtumų, kurie galėtų leisti daryti priešingas, negu padarė eismo įvykį tyrę policijos pareigūnai, išvadas dėl situacijos vertinimo, nenustatyta. Netikėti teisme apklaustų liudytojų parodymais, kurie vieni kitiems neprieštarauja, nėra jokio pagrindo. Byloje duomenų apie tai, kad liudytojai būtų suinteresuoti bylos baigtimi, nėra. To nenurodė ir pats E. B..
Teismas, įvertinęs eismo įvykio nuotraukas, kitą teismo posėdyje ištirtą bylos medžiagą, liudytojų parodymus, daro išvadą, kad Kelių eismo taisykles nagrinėjamu atveju pažeidė E. B.. Byloje esančios transporto priemonių nuotraukos liudija slystamojo pobūdžio šoninį kontaktą, E. B. transporto priemonei buvo padarytos nubraukimo žymės, kurios matosi nuo automobilio vidurio ir ryškėja link galinio vairuotojo pusės rato arkos, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būtent E. B., vairuodamas jam priklausančią transporto priemonę, nepasirinko saugaus šoninio tarpo ir apvažiuodamas trenkėsi į stovintį automobilį VW Caravelle.
Teismo nuomone, net aplinkybė, kad automobilio VW Caravelle, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas paliko automobilį stovėti važiuojamojoje kelio dalyje, neturi esminės reikšmės nagrinėjamoje situacijoje sprendžiant E. B. kaltės klausimą. Kaip minėta anksčiau, vairuodamas transporto priemones, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, o jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams (KET 127, 128 punktai). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad eismo įvykis įvyko gyvenamųjų namų rajone, kur nėra intensyvus eismas, įvykio metu eismas nebuvo intensyvus, eismo įvykio metu tiek meteorologinės, tiek vairavimo sąlygos buvo sudėtingos – eismo įvykio metu buvo tamsu, lijo, kelias buvo apledėjęs, su giliomis automobilių paliktomis provėžomis. E. B., pastebėjęs priekyje kliūtį – kitą sustojusį automobilį, neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, ketino minėtą automobilį apvažiuoti, nesant tokiam manevrui pakankamai vietos, nepasirinko saugaus atstumo ir kliudė stovėjusį automobilį VW Caravelle.
Taigi, įvertinus minėtus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad eismo įvykį sukėlė E. B., kuris nesilaikė Kelių eismo taisyklių 9, 126 punktuose numatytų eismo dalyvių/vairuotojų pareigų, t. y. nesiėmė būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus šoninio tarpo ir pravažiuodamas kliudė ir apgadino stovinčią transporto priemonę.
Teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnis), sutinka, kad E. B. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 str. 8 d. Teismo nuomone, nėra pagrindo išvadai padaryti, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei netinkamai pritaikė įstatymą. Skundžiamą nutarimą priėmė institucija, turtinti teisę nagrinėti ir skirti nuobaudą už minėtą nusižengimą. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos pareigūnas, skirdamas administracinę nuobaudą, laikėsi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, objektyviai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes.
Įvertinus visas objektyvias ir byloje nustatytas aplinkybes, E. B. asmenybę, konstatuotina, jog jam paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.
Sprendžiant klausimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais, numatytais ANK 32 ir 34 straipsniuose. Pažymėtina, kad ANK 34 str. yra nustatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kaltės formą ir rūšį bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
ANK 417 str. 8 d. sankcijoje numatyta bauda vairuotojams nuo 10 Eur iki 12 Eur arba įspėjimas. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skundžiamu nutarimu paskirta nuobauda – minimali 10 Eur dydžio bauda. Teismo nuomone, E. B. skirta administracinė nuobauda atitinka padaryto nusižengimo pobūdį, atsakomybę įtakojančias aplinkybes bei ANK 22 str. numatytus administracinės nuobaudos tikslus, tad pagrindo ją keisti nėra. Paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta.
Įvertinęs šių aplinkybių visumą, E. B. skundas atmestinas ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2017-01-30 nutarimas Nr. 30ANN-84456951-17 paliekamas galioti nepakeistas (ANK 642 str. 1 d. 1 p.).
Konstatuotina, kad E. B. administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir administracinio nusižengimo byla išnagrinėta tam įgaliotų pareigūnų, jiems suteiktų įgaliojimų ribose, įvertinus nusižengimo padarymo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, nuobauda paskirta nepažeidžiant nuobaudų skyrimo terminų, norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatytose ribose.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a:
E. B. skundo netenkinti.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2017-01-30 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30ANN-84456951-17 palikti nepakeistą.
Skaitmeninę laikmeną su fotonuotraukomis palikti saugoti bylos medžiagoje.
Nutartis gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.
Teisėja Rasa Stonkuvienė