Pranešėjas V. Kursevičius Civilinė byla Nr. 2S-614-210/2013
Teisėja G. Mataitienė Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04259-2013-8 Procesinio sprendimo kategorija 99.1.1.;106.3.;122.4.
(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. rugsėjo 30 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Daugiabučio namo Klevų g. 13 savininkų bendrijos atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5377-841/2013, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
Ieškovas Daugiabučio namo Klevų g. 13 savininkų bendrija kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo R. Č. 120000 Lt turtinės žalos atlyginimą dėl atsakovo piktnaudžiavimo savo teisėmis, taip pat prašydamas priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Prašė grąžinti sumokėtą 600 Lt žyminį mokestį.
Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. birželi 17 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti.
Teismas nurodė, ieškovas Daugiabučio namo Klevų g. 13 savininkų bendrija, teikdama ieškinį teismui, nepateikė bendrijos įstatų ir kitų dokumentų, reglamentuojančių bendrijos veiklą, todėl ieškovą įpareigojo juos pateikti teismui.
Pažymėjo, kad CPK 135 str. 1 dalyje numatyta, kad teismui pareiškiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Ieškinyje turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Nurodė, kad ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 120000,00 Lt turtinę žalą dėl piktnaudžiavimo savo teisėmis, tačiau nė iš ieškinio turinio, nė iš pridėtų investicinių projektų neaišku, kodėl iš atsakovo reikalaujama žalos suma įvertinta 120000 Lt, todėl teismas ieškovą įpareigojo pagrįsti prašomą priteisti sumą, pateikiant įrodymus ir dokumentus dėl 120000 Lt turtinės žalos priteisimo iš atsakovo.
Teismas konstatavo, jog reiškiamas bendrijos reikalavimas atsakovui dėl turtinės žalos atlyginimo yra turtinio pobūdžio ir nesusijęs su pačios bendrijos veikla, todėl, remiantis CPK 80 str. 1 d. 1 p., ieškinys turi būti apmokėtas žyminiu mokesčiu. Pažymėjo, kad ieškovas teismui pateikė 2011-07-15 mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad 2011 m. bendrija yra mokėjusi 600 Lt žyminį mokestį ir išlaidas susijusias su bylos nagrinėjimu. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad žyminio mokesčio sumokėjimą reglamentuoja ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-10-27 nutarimu Nr. 1240 patvirtintos Žyminio mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo, įskaitymo ir grąžinimo taisyklės, kurių 6.2 punktas nustato, kad dokumente, patvirtinančiame žyminio mokesčio sumokėjimą, turi būti nurodytas kitos šalies vardas, pavardė, asmens kodas, o mokėjimo paskirtyje nurodoma, kad mokamas žyminis mokestis, ir teismo, kuriame inicijuojama byla, pavadinimas (6.6 punktas). Konstatavo, kad ieškovo pateiktas 2011 m. sumokėtas 600 Lt žyminis mokestis yra ne tik, kad nepakankamas pagal reiškiamą reikalavimą, bet ir neįrodantis, kad sumokėtas pagal šioje byloje reiškiamą reikalavimą atsakovui R. Č., dėl turtinės žalos atlyginimo. Todėl teismas įpareigojo ieškovą pateikti įrodymus, patvirtinančius apie žyminio mokesčio sumokėjimą šioje byloje.
Atskiruoju skundu Ieškovas Daugiabučio namo Klevų g. 13 savininkų bendrija prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 17 d. nutartį dalyje dėl žyminio mokesčio sumokėjimo bei papildomų dokumentų, įrodančių turtinės žalos dydį, ir išspręsti klausimą iš esmės.
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais.
1. Sprendimas modernizuoti daugiabutį namą Klevų g. 13, Šiaulių m. buvo priimtas 2007-04-16. Remiantis tuo metu galiojusia tvarka (Valstybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti teikimo ir investicijų projektų energinio efektyvumo nustatymo taisyklėmis, metodiniais reikalavimais), daugiabučio namo modernizavimas buvo vykdomas etapais, o pagrindinis dokumentas modernizavimui - Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros patvirtintas investicinis projektas. Būtent remiantis šiuo projektu buvo suteikiamas finansavimas bei suteikiami leidimai organizuoti atskirų darbų pirkimus. Kaip minima ieškinyje, apie modernizacijos proceso sustabdymą, nepriimant dokumentų antrajam konkursui organizuoti, ieškovas buvo informuotas žodžiu Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros darbuotojos B. J.. Remiantis CPK 177 str. 2 d. faktiniai duomenys gali būti nustatomi ir liudytojų parodymais, taigi, minėta aplinkybė gali būti patvirtinta tiek minimos Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros darbuotojos B. J., tiek kitų šios Agentūros darbuotojų.
Taip pat nurodo, kad minėtą aplinkybę patvirtina kiti prie bylos pridėti įrodymai: 2009-10-19 Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pateikti liudytojų parodymai apie sustabdytą renovacijos procesą ir dėl to išaugusius renovacijos kaštus; 2008-01-29 Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo protokolas Nr. 1, kuriame nurodyta, kad namo gyventojai informuoti dėl modernizacijos proceso sustabdymo, esant daugybei atsakovo R. Č. skundų, paties R. Č. skundai, kuriuose nurodomi reikalavimai sustabdyti modernizaciją ir nepriimti dokumentų.
2. Mano, kad dėl bylos specifikos, piktnaudžiavimu savo teise padarant kitiems asmenims žalos, daugiausiai reikia remtis netiesioginiais įrodymais, nes priešingu atveju nebūtų užtikrintas CK 1.137 str. 3 d. įgyvendinimas.
3. Remiantis Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 4 str. 1 d., bendrijos steigimo tikslas - įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra. Bendrijos veikla apima ir sprendimų dėl daugiabučio namo modernizavimo įgyvendinimą. Šių sprendimų įgyvendinimas yra tiesiogiai susijęs su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, naudojimu ir priežiūra, katu su bendrijos išlaidomis. Taigi, dėl neteisėtų veiksmų išaugusios modernizavimo išlaidos, laikytinos bendrijai padaryta žala, kuri susijusi su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, naudojimu ir priežiūra. Atsižvelgiant į tai, kad reiškiamas reikalavimas yra dėl daugiabučio namo modernizavimo proceso sutrukdymo ir dėl to patirtos turtinės žalos, šis reikalavimas yra susijęs su bendrijos veikla, nes būtent bendrija yra įgaliota organizuoti ir įgyvendinti daugiabučio namo modernizavimo procesą. Reiškiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo, padaryto bendrijos veiklos apimtyje, todėl ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
4. Pirmosios instancijos teismo minimos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1240 patvirtintos „Žyminio mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo, įskaitymo ir grąžinimo taisyklės“ buvo priimtos 2011-10-27, o bendrija žyminį mokestį sumokėjo 2011-07-15, t. y. iki šio nutarimo įsigaliojimo, taigi šiam mokėjimui minėtos taisyklės netaikomos. Kita vertus, papildomu prašymu ieškovas teismo prašė, kad būtų grąžintas 2011 m. sumokėtas 600 Lt žyminis mokestis, nes jis nebuvo panaudotas jokioje byloje, o mokėtas buvo, siekiant anksčiau paduoti ieškinį dėl atsakovo R. Č. padarytos turtinės žalos atlyginimo. Ieškinys tuo metu nebuvo paduodamas, nustačius, kad tikslios patirtos žalos nebus galima nustatyti iki modernizacijos proceso pabaigos.
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).
Dėl įrodymų, patvirtinančių turtinės žalos dydį, pateikimo.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, tai pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas. Jeigu pateikiamas procesinis dokumentas neatitinka CPK 111 straipsnyje numatytų reikalavimų, teismas nustato pareiškėjui terminą jo trūkumams pašalinti.
Vertinant, ar ieškinio trūkumai sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, reikėtų įvertinti keletą aspektų. Pirma, koks yra ieškinyje nenurodytų duomenų, nustatytų CPK 111 straipsnyje, tikslas ir pobūdis. Antra, ar nenurodyti duomenys yra reikšmingi būtent sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, ar jie gali būti patekti vėlesniuose proceso etapuose. Trečia, ar nenurodyti duomenys yra į teismą besikreipiančio asmens neatidumo (nerūpestingumo) padarinys, ar į teismą besikreipiantis asmuo nurodo ir pateikia įrodymus, kad dėl objektyvių priežasčių negalėjo atitinkamų duomenų pateikti su pareiškimu. Ketvirta, ar nenurodyti duomenys jau yra žinomi teismui ir ar teismas gali juos nesudėtingai gauti (pasinaudojęs teismų informacine sistema LITEKO, kitomis teismui prieinamomis informacinėmis sistemomis).
Taigi, pagal bendrąją taisyklę, esant tokiems neesminiams ieškinio trūkumams (netikslumams), dėl kurių tolesnis procesas įmanomas, trūkumų šalinimo institutas netaikomas. Tik išimtiniais atvejais, kai šių duomenų nenurodymas ieškinyje, atsižvelgiant į ieškinyje nurodytas aplinkybes, turi esminę reikšmę, procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutas galėtų būti taikomas.
Dėl išdėstyto apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstais atskirojo skundo argumentus, jog ieškovas, reikšdamas reikalavimą atsakovui dėl 120000 Lt turtinės žalos atlyginimo, ieškinio pagrįstumą gali įrodinėti ne tik tiesioginiais, bet ir netiesioginiais įrodymais, numatytais CPK 177 str. Todėl vien tai, kad ieškovas ieškinio priėmimo stadijoje nėra pateikęs visų turtinės žalos dydį bei žalos atsiradimo pagrįstumą pagrindžiančių įrodymų, nėra pagrindas konstatuoti, jog ieškinys neatitinka įstatymo reikalavimų. Pažymėtina, kad aplinkybes, kuriomis remdamasis ieškovas mano, jog yra pagrindas reikalauti iš atsakovo atlyginti patirtą turtinę žalą, ieškovas yra nurodęs (CPK 135str. 1 d. 1p.), o tai, ar jų pakanka ieškinio patenkinimui, teismas gali konstatuoti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės ir teismo posėdžio metu ištyręs visus byloje esančius įrodymus (CPK 250 str.- 254 str.). Todėl šioje dalyje atskirasis skundas tenkintinas ir panaikintina Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 17 d. nutartis dalyje, kurioje ieškovui nustatytas terminas pateikti įrodymus, pagrindžiančius reikalaujamą priteisti iš atsakovo 120000 Lt turtinę žalą.
Dėl žyminio mokesčio.
Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nepagrįstais atskirojo skundo argumentus, jog ieškovas įstatymo yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo šioje civilinėje byloje.
CPK 83 str. 1 d. 14 p. nurodyta, kad atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo asmenys kitais šiame kodekse ar kituose įstatymuose numatytais atvejais.
Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 str. 3 d. nurodyta, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai (išskyrus juridinius asmenis) ir bendrija, kreipdamiesi į teismą dėl visų reikalavimų, susijusių su bendrijos veikla, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvadas, kad ieškinys šiuo atveju yra pareikštas dėl 120000 Lt turtinės žalos atlygimo Daugiabučio namo savininkų bendrijai, todėl toks reikalavimas nėra susijęs pačios bendrijos veikla ir yra turtinio pobūdžio, ko pasėkoje turi būti apmokėtas 3400 Lt žyminiu mokesčiu (CPK 80 str. 1 d. 1 p.).
Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 4 str. 1 d. nurodyta, kad bendrijos steigimo tikslas – įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad bendrijos veikla apima ir sprendimų dėl daugiabučio namo modernizavimo įgyvendinimą, tačiau tai nėra pagrindas išvadai, jog bendrijos siekis prisiteisti iš atsakovo turtinę žalą yra tiesiogiai susijęs su bendrijos veikla. Šiuo atveju priešingai, galimai atsiradusi turtinė žala yra susijusi su atsakovo, neva, veikimu ar neveikimu, o ne su bendrijos veikla.
Pažymėtina, kad ieškinys teisme yra gautas 2013 m. birželio 13 d., todėl byloje taikytinos įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų nuostatos, galiojančios ieškinio pateikimo dienai. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad byloje esantis ieškovo pateiktas 600 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantis dokumentas neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-10-27 nutarimu Nr. 1240 patvirtintų „Žyminio mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo, įskaitymo ir grąžinimo taisyklių“ 6.2 ir 6.6 punktų reikalavimų.
Be to, svarbus aspektas yra tai, kad byloje yra pateikta tik 2011 m. liepos 15 d. mokėjimo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio sumokėtas 600 Lt žyminis mokestis, kopija (b. l. 6), todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tik ieškovui pateikus minėto mokėjimo dokumento originalą, būtų tikslinga įskaityti 600 Lt į mokėtiną 3400 Lt žyminio mokesčio sumą.
Dėl išdėstyto, šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti jau yra pasibaigęs, ieškovui Daugiabučio namo Klevų g. 13 savininkų bendrijai nustatytinas naujas terminas, t. y. iki 2013 m. spalio 14 d., pašalinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 17 d. nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus, t. y. sumokėti (primokėti) žyminį mokestį.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 17 d. nutartį, dalyje, kurioje ieškovui Daugiabučio namo Klevų g. 13 savininkų bendrijai nustatytas terminas pateikti įrodymus, pagrindžiančius reikalaujamą priteisti iš atsakovo 120000 Lt turtinę žalą.
Likusioje dalyje Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovui Daugiabučio namo Klevų g. 13 savininkų bendrijai terminą iki 2013 m. spalio 14 d. pašalinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 17 d. nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus, t. y. sumokėti (primokėti) žyminį mokestį.
Teisėjas Vytautas Kursevičius