Civilinė byla Nr. 2S-233-603/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20184-2019-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5.; 3.5.1.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. sausio 30 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos (skolininkės) A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. S. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys: antstolis R. V., UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“, AB SEB bankas,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja A. S. pateikė 2019 m. birželio 21 d. skundą dėl antstolio R. V. veiksmų, kuriuo prašė: panaikinti patvarkymą dėl informavimo apie areštuoto turto vertę 2019 m. birželio 14 d. Nr. S-19-179-13667 ir ekspertizės aktą Nr. E-19-05-30-L133 vykdomojoje byloje Nr. 0177/14/01375; sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0177/14/01375 ir atidėti vykdymo veiksmus pagal CPK 627 straipsnio 1 ir 6 punktų nuostatas iki pareiškėjos skundo dėl šio patvarkymo išnagrinėjimo; antstolio nauju patvarkymu po šio skundo išnagrinėjimo (jeigu išnagrinėjus skundą nebus panaikinti antstolio patvarkymas Nr. S-19-179-13667 ir ekspertizės aktas Nr. E-19-05-30-L133) panaikinti ekspertizę ir skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, visiškai atleisti pareiškėją nuo sumų būtinų ekspertams ir ekspertinėms įstaigoms apmokėti, nustatyti protingą terminą prieštaravimams dėl turto įkainojimo pareikšti; taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti išieškojimo veiksmus vykdomojoje Nr. 0177/14/01375; atidėti pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 704 straipsnio nuostatas ir nustatyti protingą terminą pareiškėjai pasiūlyti turto pirkėjus po skunde minimų ginčo bylų išnagrinėjimo pabaigos.
2. Pareiškėja skunde nurodė, kad ji reiškia motyvuotus prieštaravimus dėl turto įkainojimo (ekspertizės akto), nes iš esmės nesutinka su ekspertizės akte Nr. E-19-05-30-L133 nustatyta areštuoto turto rinkos verte 187 000 EUR, kadangi tokia nekilnojamojo turto vertė visiškai neatitinka realios turto rinkos kainos, t. y. ji yra neteisėtai beveik du kartus mažesnė nei reali turto rinkos kaina, nes antstolis atliko išieškojimo veiklos neteisėtumo pažeidimus ir civilinio proceso teisės normų (išieškojimo vykdymo normų) nepaisymus (nesulaukė pareiškėjos skundo dėl jo ankstesnio 2019 m. gegužės 30 d. patvarkymo neteisėtumo išnagrinėjimo teisme pabaigos, neįpareigojo skolininkės iki protingai nurodytos datos sudaryti sąlygas ekspertui apžiūrėti turtą iš lauko ir vidaus, nenurodė protingo apžiūros laiko suderinimo su ekspertu); ekspertas nesuderino apžiūros laiko, todėl ekspertas veikė neteisėtai ir pažeidė turto neliečiamumo principus (neturėjo leidimo apžiūrėti visą butą) ir kitus įstatymus; nebuvo paklausta ir atsižvelgta į skolininkės nuomonę ekspertui įkainojant turto rinkos kainą, nes pareiškėja nedalyvavo ir negalėjo dalyvauti vertinant turtą; nebuvo atsižvelgta, kad turtas (butas) yra pačiame Vilniaus miesto centre, labai geroje prestižinėje vietoje (duomenys neskelbtini), namo kieme buvo pastatytas 5 žvaigždučių prestižinis viešbutis, sutvarkyta aplinka namo kieme bei renovuoti gatvėje esantys namai; pagal paskolos sutarties sąlygas paskolos užtikrinimui buvo padarytas turto įkeitimas ir išduotas hipotekos lakštas butui, o įkeistas turtas pareiškėjai imant paskolą 2008 m. pagal UAB „Butas Tau“ Turto vertės nustatymo pažymą 08/12-04:08 buto, esančio (duomenys neskelbtini), nustatyta rinkos vertė buvo lygi 770 000 Lt (223 007 EUR); butų kainos nuo 2008 m. ne tik nesumažėjo, bet ir padidėjo; nepriklausomų nekilnojamojo turto vertintojų nuomone, turto vertė galėtų siekti ne mažiau nei 300 000 EUR; neaišku, kokiu metodu buvo nepagrįstai vertinamas tik butas, o nebuvo vertinama prestižinė buto (namo) vieta; skaičiavimams buvo nepagrįstai nepaimti paskutiniu metu įvykę nekilnojamojo turto sandoriai, kas neatitinka realios rinkos situacijos; kadangi turto ekspertizės akte Nr. E-19-05-30 L133 nurodyta kaina visiškai neatitinka tikrovės ir yra kelis kartus nepagrįstai ir neteisėtai sumažinta, todėl patvarkymas ir aktas yra naikintini.
3. Antstolis R. V. 2019 m. liepos 2 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir perdavė skundą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Antstolis nurodo, kad 2016 m. lapkričio 30 d. patvarkymu Nr. B-26645 buvo paskirta ekspertizė turto rinkos vertei nustatyti. 2019 m. birželio 14 d. patvarkymu Nr. S-19-179-13667 skolininkė buvo informuota, kad atlikus ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti areštuoto turto rinkos vertė nustatyta 187 000 EUR, iš jų buto, esančio (duomenys neskelbtini), - 73 600 EUR, buto, esančio (duomenys neskelbtini), - 113 400 EUR. 2018 m. spalio 23 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2YT-28997-863/2018 suteikė leidimą antstoliui ir jo paskirtam vertintojui (ekspertui) priverstinai patekti į areštuotas gyvenamąsias patalpas – butą su bendro naudojimo patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini), ir butą su bendro naudojimo patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini). 2019 m. gegužės 30 d. vykdomojoje byloje buvo surašytas turto apžiūros aktas, kuriame nurodoma, kad prie skolininkei priklausančio turto atvykta ir turto apžiūra pradėta 2019 m. gegužės 30 d. 9.30 val. Dalyvaujant turto apžiūros akte nurodytiems asmenims buvo patekta į aukščiau nurodytą skolininkei priklausantį ir apžiūrėtos buto patalpos tikslu nustatyti butų vertę. Šiuo metu galiojanti CPK 663 straipsnio 5 dalis numato, kad šiame straipsnyje nustatyti apribojimai netaikomi išieškant iš įkeisto turto. Nagrinėjamu atveju skolos išieškojimas yra nukreiptas į skolininkei priklausantį kreditoriui AB SEB bankas įkeistą turtą. Vykdymo metu antstolio patvarkymu dėl ekspertizės turto rinkos vertei nustatyti skyrimo areštuoto turto vertei nustatyti siekiant tinkamai įvertinti aukščiau minėtą įkeistą turtą buvo paskirta ekspertizė, kurią buvo pavesta atlikti nekilnojamojo turto vertintojui UAB „Centro kubas-Nekilnojamasis turtas“. Renkantis eksperto kandidatūrą buvo atsižvelgta, kad ši įmonė plačiai žinoma, o ekspertizę atlikusio turto vertintojo kvalifikacija bei patikimumas abejonių nekelia. Ekspertas vertindamas įkeistą turtą įvertino turtą, jo dislokaciją bei kitus individualius objekto požymius. Turto vertinimo kriterijų ir (ar) metodikos pasirinkimas yra vertintojo, specialių turto vertinimui reikalingų žinių turinčio asmens, kompetencija, vertintojas atlikdamas ekspertizę yra atsakingas už ekspertizės akte pateiktų duomenų teisingumą ir apskaičiavimo metodikas. Skolininkės skunde nurodyta 2008 m. UAB „Butas Tau“ turto vertinimo ataskaita parengta prieš 11 metų, todėl joje pateikta vidutinė turto rinkos vertė nustatyta 2008 m. (223 007 EUR) yra neaktuali ir neatspindi realios šiuo metu esančios areštuoto turto vertės. Ekspertizės akte nustatyta areštuoto turto rinkos vertė 2019 m. gegužės 30 d. sudaro 187 000 EUR, taigi ženkliai skiriasi nuo buvusios rinkos vertės prieš 11 metų ir patvirtina, kad skolininkės pateikta vertinimo ataskaita nustatant turto rinkos vertę remtis nėra pagrindo. Vykdymo metu nebuvo gautas skolininkės prašymas susipažinti su UAB „Centro kubas-Nekilnojamasis turtas“ ekspertizės aktu Nr. E-19-05-30-L133, skolininkė taip pat nebuvo atvykusi į antstolio kontorą susipažinti su minėtu aktu, todėl teiginys, kad antstolis nepateikia skolininkei ekspertizės akto, yra nepagrįstas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 29 d. nutartimi atmetė pareiškėjos A. S. prašymą dėl bylos sustabdymo bei skundą dėl antstolio veiksmų. Nutartis grindžiama šiais argumentais:
4.1. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismų praktiką bei įvertinęs pareiškėjos prašyme išdėstytus motyvus, teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju aplinkybė, jog Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama byla dėl nesąžiningų sutarties, sudarytos tarp A. S. ir AB SEB banko sąlygų, susijusių su delspinigių norma, nesudaro pagrindo sustabdyti bylos pagal pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų (dėl patvarkymu nustatytos turto rinkos vertės), todėl pareiškėjos prašymo šią bylą sustabdyti netenkino.
4.2. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad pareiškėja buvo informuota apie paskirtą turto vertintoją, kad bus atlikta butų rinkos vertės nustatymo ekspertizė, pareiškėjos buvo prašoma sudaryti sąlygas apžiūrėti butus. Pareiškėjai 2016 m. lapkričio 30 d. patvarkyme buvo išaiškinta teisė pareikšti nušalinimą ekspertui (CPK 682 straipsnio 1 dalis), kuria pareiškėja pasinaudojo. Nustatyta, kad antstolis pareiškėjos pareiškimo dėl eksperto nušalinimo netenkino, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-5312-728/2017 pareiškėjos skundą atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-343-467/2018 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartį paliko nepakeistą (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
4.3. Iš viešos informacijos (CPK 179 straipsnio 3 dalis), teismui pateikto ekspertizės akto Nr. E-19-05-30-L133 kopijos nustatyta, kad Turto vertinimo priežiūros tarnybos direktoriaus 2012 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. B1-38 UAB „Centro kubas-Nekilnojamasis turtas“ įrašyta į turto arba verslo vertinimo veikla turinčių teisę verstis asmenų sąrašą (pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)), o ekspertizės aktą parengusiam L. Ž. 2011 m. spalio 6 d. yra išduotas turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), todėl, esant šioms aplinkybėms, teismas sprendė, jog nėra teisinio pagrindo abejoti turto vertintojo kompetencija, nustatant aukščiau minėtų butų rinkos vertę.
4.4. Nustatęs, kad butų rinkos vertės nustatymo eiga, motyvai, metodai, ekspertizės atlikimo data išsamiai nurodyti ekspertizės akte, teismas nurodė, jog antstolis patvarkyme jų taip pat neprivalo atkartoti. Pagal CPK 681 straipsnio 4 dalį, jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta vertė. Atsižvelgiant į tai, kad ekspertizės metu nustatyta butų rinkos vertė 187 000 EUR, antstolis tą pagrįstai nurodė ir ginčijamame patvarkyme. Byloje duomenų apie tai, kad pareiškėja būtų atvykusi į antstolio kontorą susipažinti su ekspertizės aktu, nėra (CPK 178 straipsnis).
4.5. Teismas pažymėjo, jog pareiškėja taip pat nesutinka su nustatyta butų rinkos verte – 187 000 EUR, teigdama, kad reali rinkos vertė yra gerokai didesnė nei nustatyta ekspertizės aktu. Skunde dėstomi teiginiai ir nurodomi duomenys apie areštuotų butų vertę, nustatytą 2008 m., t. y. prieš 11 metų nuo ekspertizės vykdomojoje byloje atlikimo. Pareiškėja įrodymų, pagrindžiančių teiginius apie didesnę butų vertę, esančią ekspertizės atlikimo ar skundo padavimo metu, nepateikė (CPK 178 straipsniai).
4.6. Iš ginčijamo ekspertizės akto teismas nustatė, kad ekspertas, nustatydamas turto rinkos vertę, naudojo lyginamąjį metodą, išsamiai dėl jo pasisakydamas ekspertizės akte, t. y. taikydamas minėtą metodą, ekspertas surinko informaciją apie įvykusių analogiško ar panašaus turto sandorių kainas, taip pat įvertino analogiško ar panašaus turto skirtumus, kt.
4.7. Teismas nurodė, jog pareiškėja nepateikė objektyvių įrodymų (turto vertinimo ataskaitos, kt.), kurie sudarytų pagrindą abejoti eksperto nustatyta butų rinkos verte (CPK 178 straipsnis). Pažymėjo, kad ekspertizė atlikta 2019 m. gegužės 30 d., taigi butų rinkos vertė nustatyta aktualiu laikotarpiu. Be to, teismas savo iniciatyva nustatė, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė (galioja nuo 2019 m. sausio 1 d.) yra 35 400 EUR, o buto, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė (galioja nuo 2019 m. sausio 1 d.) yra 54 500 EUR (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Iš nurodytų aplinkybių teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo abejoti UAB „Centro kubas-Nekilnojamasis turtas“ nustatyta butų rinkos verte. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjos teiginius apie žymiai didesnę turto vertę nei nustatyta ekspertizės aktu teismas atmetė kaip nepagrįstus.
4.8. Teismo vertinimu, pareiškėja nenurodė pakankamų argumentų, kurių pagrindu būtų galima suabejoti vykdomojoje byloje jau atlikta ekspertize. Be to, pažymėjo, kad antstolis privalo skirti ekspertizę turto vertei nustatyti tik tuo atveju, jeigu asmens pateikti prieštaravimai kelia antstoliui abejonių dėl atlikto turto įvertinimo, todėl antstolis turi diskrecijos teisę spręsti dėl ekspertizės (įskaitant ir papildomos bei pakartotinės) paskyrimo reikalingumo (CPK 682 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju byloje įrodymų, kurie patvirtintų, jog antstolis turėjo suabejoti nešališko turto vertintojo nustatyta turto verte, taigi skirti papildomą ar pakartotinę areštuoto turto ekspertizę, nėra. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad antstolis pareiškėjos skundo, kuriame suformuluotas reikalavimas skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, netenkino pagrįstai.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Pareiškėja A. S. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutarties, kuriuo prašo šią nutartį panaikinti arba pakeisti, patenkinant jos skundo ir naujo prašymo reikalavimus, t. y.: panaikinti patvarkymą dėl informavimo apie areštuoto turto vertę 2019 m. birželio 14 d. Nr. S-19-179-13667 ir ekspertizės aktą Nr. E-19-05-30-L133 vykdomojoje byloje Nr. 0177/14/01375; sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0177/14/01375 ir atidėti vykdymo veiksmus pagal CPK 627 straipsnio 1 ir 6 punktų nuostatas iki pareiškėjos skundo dėl šio patvarkymo išnagrinėjimo; antstolio nauju patvarkymu po šio skundo išnagrinėjimo (jeigu išnagrinėjus skundą nebus panaikinti antstolio patvarkymas Nr. S-19-179-13667 ir ekspertizės aktas Nr. E-19-05-30-L133) panaikinti ekspertizę ir skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, visiškai atleisti pareiškėją nuo sumų būtinų ekspertams ir ekspertinėms įstaigoms apmokėti, nustatyti protingą terminą prieštaravimams dėl turto įkainojimo pareikšti; taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti išieškojimo veiksmus vykdomojoje Nr. 0177/14/01375; atidėti pagal CPK 704 straipsnio nuostatas ir nustatyti protingą terminą pareiškėjai pasiūlyti turto pirkėjus po skunde minimų ginčo bylų išnagrinėjimo pabaigos; sustabdyti arba atidėti šios bylos nagrinėjimą iki kitos ?ivilinės bylos Nr. e2-11971-987/2018, teisminio proceso Nr. 2-68-3-39648-2017-9, išnagrinėjimo pabaigos; priimti ir prijungti prie bylos naujus įrodymus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Pareiškėja akcentuoja aplinkybę, kad jos teisinis ginčas su banku nėra pasibaigęs, ir civilinėje byloje Nr. e2-11971-987/2018, teisminio proceso Nr. 2-68-3-39648-2017-9, priimtas procesinis sprendimas nagrinėjamai bylai gali turėti prejudicinę reikšmę, todėl yra pagrindas nagrinėjamą bylą sustabdyti.
5.2. Apeliantė nurodė, kad apie surastą areštuoto turto pirkėją antstolio neinformavo, nes nesutiko su nustatyta turto rinkos verte, todėl padavė skundą.
5.3. Apeliantės nuomone, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad antstolis ekspertizę vykdymo procese atlikti gali pavesti ne tik ekspertams, nurodytiems Teismo ekspertizės įstatyme, bet ir turto ar verslo vertintojams, turintiems atitinkamas licencijas, kadangi pastariesiems keliami kitokie kvalifikaciniai reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas abejoti ekspertizę atlikusio vertintojo kompetencija. Be to, teismas turėjo būti aktyvus ir išsiaiškinti, kaip dažnai ginčo turto ekspertizę atlikęs ekspertas ar jo įmonė atlieka antstoliui ekspertizes.
5.4. Pareiškėja nurodė, kad su ekspertizės aktu susipažinti į antstolio kontorą atvykusi nebuvo, nes apie jo gavimą antstolio nebuvo informuota, taigi antstolis pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas.
5.5. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai nurodė, kad ji nepateikė didesnę turto vertę pagrindžiančių įrodymų, kadangi į bylą pateiktas UAB „RE/MAX“ internetinėje svetainėje www.UNTU.lt pateikiamas jos turto (buto) rinkos kainos vertinimas (apie 250 000 Eur), 2008 m. ir 2019 m. turto vertinimai, VĮ „Registrų centras“ 1998-2019 metų butų kainų grafikas. Šie įrodymai sudaro pagrindą abejoti eksperto nustatyta butų (buto) rinkos verte.
5.6. Pareiškėjos nuomone, antstolis neturėjo teisės savo nuožiūra spręsti dėl pakartotinės ekspertizės reikalingumo skyrimo, kadangi buvo šališkas ir suinteresuotas turtą parduoti kuo greičiau.
5.7. Apeliantė nurodė, kad jos skunde suformuluotas ne tik reikalavimas dėl papildomos ar pakartotinės ekspertizės paskyrimo, bet ir kiti reikalavimai, kurių teismas nenagrinėjo ir neišnagrinėjo. Tai sudaro absoliutų ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindą, numatytą CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
5.8. Apeliantės nuomone, teismo nutartis turėtų būti pakeista arba panaikinta, kadangi tinkamas areštuoto turto įvertinimas yra būtinas, siekiant apginti tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus.
5.9. Apeliantė taip pat išdėstė aplinkybes, susijusias su antstolio vykdomo sprendimo priėmimu bei ankstesnius teismų priimtus procesinius sprendimus bylose pagal pareiškėjos skundus dėl antstolio veiksmų.
6. Apeliantė pateikė prašymą sustabdyti ar atidėti šios bylos nagrinėjimą iki kitos civilinės bylos Nr. e2-11971-987/2018, teisminio proceso Nr. 2-68-3-39648-2017-9, išnagrinėjimo pabaigos, kadangi šioje byloje priimti procesiniai sprendimai nagrinėjamai bylai gali turėti prejudicinę reikšmę.
7. Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškėjos atskirąjį skundą byloje nepateikė.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmos instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.
9. Byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, pagrįstumo ir teisėtumo.
Dėl naujų įrodymų priėmimo ir prijungimo prie bylos
10. 2020 m. sausio 20 d. apeliantė Vilniaus apygardos teismui pateikė naujus įrodymus – teismų nutartis ir prašo jas priimti bei prijungti prie bylos. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgdamas į tai, kad aptariami įrodymai gali būti reikšmingi sprendžiant apeliantės prašymą dėl bylos sustabdymo ar atidėjimo, apeliacinės instancijos teismas juos priima, prijungia prie bylos ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl bylos sustabdymo ar atidėjimo
11. Vilniaus apygardos teisme 2020 m. sausio 16 d. gautas apeliantės prašymas sustabdyti arba atidėti bylos nagrinėjimą iki kitos civilinės bylos Nr. e2-11971-987/2018 išnagrinėjimo pabaigos. Šis prašymas suformuluotas ir apeliantės atskirajame skunde. Prašymas motyvuojamas tuo, kad civilinėje byloje Nr. e2-11971-987/2018 priimti sprendimai gali turėti prejudicinę galią šioje byloje. Iš informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog apeliantės minima civilinė byla Nr. e2-11971-987/2018 yra išnagrinėta įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir šiuo metu pareiškėja siekia atnaujinti šios bylos nagrinėjimą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog minėtoje byloje buvo sprendžiamas ginčas pagal ieškovės A. S. ieškinio reikalavimus AB SEB bankui dėl kredito sutarties 4 straipsnio 5-6 punktuose numatytos ieškovės prievolės mokėti 0,10 proc. per dieną netesybas (delspinigius) pripažinimo nesąžininga ir negaliojančia arba šių sutarties sąlygų pakeitimo, delspinigių normą sumažinant iki 0,02 proc. dydžio per dieną. Nagrinėjamu atveju skundu dėl antstolio veiksmų pareiškėja iš esmės prašo panaikinti patvarkymą dėl informavimo apie areštuoto turto vertę 2019 m. birželio 14 d. Nr. S-19-179-13667 ir ekspertizės aktą Nr. E-19-05-30-L133 vykdomojoje byloje Nr. 0177/14/01375 ir skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios bylos nėra susijusios, ir civilinėje byloje Nr. e2-11971-987/2018 priimti procesiniai sprendimai neturi jokios teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai, todėl apeliantės prašymas dėl bylos stabdymo ar atidėjimo atmestinas.
Dėl atskirojo skundo argumentų
12. Bylos medžiaga nustatyta, kad antstolis R. V. vykdo išieškojimą iš skolininkės A. S. išieškotojo AB SEB bankas naudai. Antstolio 2016 m. lapkričio 30 d. patvarkymu paskirta ekspertizė skolininkei priklausančio turto rinkos vertei nustatyti. Antstolio 2019 m. birželio 14 d. patvarkymu Nr S-19-179-133667 skolininkė buvo informuota apie ekspertizės aktu Nr. E-19-05-30-L33 nustatytą turto rinkos vertę. Pareiškėja pateikė skundą reikalaudama panaikinti minėtą antstolio patvarkymą ir ekspertizės aktą, nauju antstolio patvarkymu paskirti pakartotinę ekspertizę ir kt. reikalavimais. Antstolis 2019 m. liepos 2 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundo reikalavimą panaikinti 2019 m. birželio 14 d. patvarkymą bei skirti pakartotinę ekspertizę turto vertei nustatyti bei sustabdyti vykdymo veiksmus ir persiuntė šį skundą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
13. Pareiškėjos nuomone, antstolis neturėjo teisės savo nuožiūra spręsti dėl pakartotinės ekspertizės reikalingumo skyrimo, kadangi buvo šališkas ir suinteresuotas turtą parduoti kuo greičiau. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apeliantės argumentu nesutinka.
14. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Tai, be kita ko, reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, turi teisės aktuose nustatytas teises, tačiau jo įgaliojimai negali būti aiškinami per plačiai, kad dėl tokio aiškinimo iš esmės pasikeistų įstatymo leidėjo antstoliui suteiktų teisių apimtis. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Pagrindinė antstolio pareiga – savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas ar nutartis būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdyta, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymo saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-423-687/2018 23 punktą).
15. Kasacinis teismas taip pat ne kartą konstatavo, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007; 2008 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010; 2019 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-378/2019 20 punktą; 2019 m. gegužės 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-169-1075/2019 38 punktą).
16. Atsižvelgdamas į antstolio veiklos griežtą teisinį reglamentavimą bei į tai, kad jokių įrodymų, patvirtinančių antstolio šališkumą ar suinteresuotumą turtą parduoti kuo greičiau, byloje nėra, apeliacinės instancijos teismas aptariamą atskirojo skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą.
17. Apeliantės nuomone, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad antstolis ekspertizę vykdymo procese atlikti gali pavesti ne tik ekspertams, nurodytiems Teismo ekspertizės įstatyme, bet ir turto ar verslo vertintojams, turintiems atitinkamas licencijas, kadangi pastariesiems keliami kitokie kvalifikaciniai reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas abejoti ekspertizę atlikusio vertintojo kompetencija. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia apeliantės pozicija.
18. Pažymėtina, jog areštuoto skolininko turto įkainojimo taikylės įtvirtintos CPK 681 straipsnyje, kuriame nustatyta, jog skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Skolininkui ir išieškotojui suteikta teisė prieštarauti antstolio atliktam įkainojimui (CPK 681 straipsnio 3 dalis). Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jeigu antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis). CPK 682 straipsnio 6 dalis numato, kad ekspertizė atliekama pagal bendrąsias CPK taisykles, atsižvelgiant į CPK VI dalyje, reglamentuojančioje vykdymo procesą, numatytas išimtis. Taigi CPK 682 straipsnis yra specialioji norma, reglamentuojanti ekspertizės skyrimą būtent vykdymo procese ir bendrosios CPK normos, reglamentuojančios ekspertizės skyrimą kitose civilinio proceso stadijose, taikomos tiek, kiek neprieštarauja specialiajai normai. CPK 682 straipsnio 1 dalis numato, kad antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą. Vadovaujantis CPK 682 straipsnio 1 dalies reglamentavimu, patvarkyme turi būti nurodytas ekspertas ar ekspertizės įstaiga, kuriai pavedama atlikti ekspertizę.
19. CPK VI dalyje nustatyto vykdymo proceso normų taikymo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai, o jų reikalavimai atliekant vykdymo veiksmus privalomi visiems asmenims (CPK 583 straipsnis). Sprendimų vykdymo instrukcijos 7 punktas numato, kad turto vertei nustatyti kaip ekspertas kviečiamas turto vertintojas, atitinkantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus. Taigi vykdymo procesą reglamentuojančiose specialiosiose teisės normose numatyta, kad kaip ekspertui kviečiamam turto vertintojui taikytini reikalavimai nustatyti Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 8 straipsnyje bei 12 straipsnyje įtvirtinta, kad turto arba verslo vertinimo veikla gali užsiimti tiek fiziniai asmenys (turto arba verslo vertintojai), tiek juridiniai asmenys (turto arba verslo vertinimo įmonės), atitinkantys šiame įstatyme nurodytus reikalavimus. Atsižvelgdamas į nurodytas teisės normas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai sprendė, kad antstolis ekspertizę vykdymo procese vykdyti gali pavesti ne tik ekspertams, nurodytiems Teismo ekspertizės įstatyme, bet ir turto ar verslo vertintojams, turintiems atitinkamas licencijas, be to, tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims.
20. Apeliantės teigimu, jos į bylą pateikti įrodymai (UAB „RE/MAX“ internetinėje svetainėje www.UNTU.lt pateikiamas jos turto (buto) rinkos kainos vertinimas, 2008 m. ir 2019 m. turto vertinimai, VĮ „Registrų centras“ 1998-2019 metų butų kainų grafikas) sudaro pagrindą abejoti eksperto nustatyta butų (buto) rinkos verte ir patvirtina, kad ginčo turto vertė yra apie 300 000 Eur, t. y. žymiai didesnė už nurodytą ekspertizės akte. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šie įrodymai yra nurodyti kaip priedai prie pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų, tačiau realiai teismui jie pateikti nebuvo, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nurodė, jog pareiškėja su skundu neteikė įrodymų, pagrindžiančių teiginius apie didesnę butų vertę, esančią ekspertizės atlikimo ar skundo padavimo metu (CPK 178 straipsniai).
21. Ekspertizės akte nurodyta, kad ją atliekant buvo naudojamas lyginamasis metodas. Ekspertizė atlikta 2019 m. gegužės 30 d., taigi butų rinkos vertė nustatyta aktualiu laikotarpiu. Pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis, buto, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė (galioja nuo 2019 m. sausio 1 d.) yra 35 400 Eur, o buto, esančio (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė (galioja nuo 2019 m. sausio 1 d.) yra 54 500 Eur (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas, teisėtai ir pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo abejoti UAB „Centro kubas-Nekilnojamasis turtas“ nustatyta butų rinkos verte.
22. Apeliantė skunde atkreipė dėmesį į tai, kad VĮ „Registrų centras“ nurodoma turto vertė visada yra mažesnė už realią, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ginčo turto vertė ir nebuvo nustatyta tokia, kokia yra VĮ „Registrų centras“ duomenimis.
23. Pagal CPK 682 straipsnio 2 dalį, antstolis privalo skirti ekspertizę turto vertei nustatyti tik tuo atveju, jeigu asmens pateikti prieštaravimai kelia antstoliui abejonių dėl atlikto turto įvertinimo, todėl antstolis turi diskrecijos teisę spręsti dėl ekspertizės (įskaitant ir papildomos bei pakartotinės) paskyrimo reikalingumo. Kaip teisingai sprendė ir pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju įrodymų, kurie patvirtintų, jog antstolis turėjo pagrindą suabejoti turto vertintojo nustatyta turto verte, taigi skirti papildomą ar pakartotinę areštuoto turto ekspertizę, byloje nėra.
24. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60).
25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui. Vertinant, ar atskirojo skundo motyvai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų. Kadangi kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodyta praktika, dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
26. Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a:
Pareiškėjos A. S. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Vilniaus apygardos teismui pateiktą Vykdomąją bylą Nr. 0179/13/01165 (originalą) grąžinti antstoliui R. V.
Teisėja Loreta Bujokaitė