Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas nuosprendis byloje [1-2229-634-2011].doc
Bylos nr.: 1-2229-634/2011
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Kauno miesto apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai viešajai tvarkai (BK XL skyrius)
Viešosios tvarkos pažeidimas - nusikaltimas(BK 284 str. 1d.)
BAUDŽIAMOJI TEISĖ
Specialioji dalis
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai viešajai tvarkai (BK XL skyrius)
Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
Viešosios tvarkos pažeidimas – nusikaltimas (BK 284 str. 1 d.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Procesiniai dokumentai
Protokolas
Teismo posėdžių protokolai (BPK 36, 261 str.ir kt. str.)
Bylų procesas pirmosios instancijos teisme
Bylos parengimas nagrinėti teisme ir bendrosios bylos nagrinėjimo teisme nuostatos (BPK XVIII-XIX skyriai)
Bylos parengimas nagrinėti teisme (BPK XVIII skyrius)
Bylos perdavimas nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 233 str.)
Bendrosios nagrinėjimo teisme nuostatos (BPK XIX skyrius)
Bylos nagrinėjimo atidėjimas ( BPK 234 str., 244 str.)

Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr. 1-2229-634/2011

Teisminio proceso Nr. 1-23-1-00293-2011-5



Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.26.2.1.

(S)

 

 

KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. rugsėjo 29 d.

Kaunas

 

              Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Giedrius Endriukaitis, sekretoriaujant Aušrai Volkavičienei, dalyvaujant prokurorui Virgilijui Lazauskui, nukentėjusiesiems A. J., J. B., kaltinamajam A. Ž., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „M.“ picų kepėju, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., ir

 

n u s t a t ė:

 

              kaltinamasis A. Ž. 2011 m. balandžio 4 d. apie 22 val. viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pašalinių asmenų akivaizdoje - girdint ir matant J. B., įžūliu elgesiu, tyčia ne mažiau 10 kartų įspyrė A. J. į įvairias kūno vietas, padarydamas poodines kraujosruvas kaktoje, abiejų akių vokuose, kraujosruvą po kairės akies obuolio jungine, odos nubrozdinimą kairės akies srityje, poodines kraujosruvas smakro srityje, kairio peties srityje, nugaroje, dešinio raktikaulio srityje, odos nubrozdinimus nugaroje, kairėje šlaunyje, dešinio peties srityje, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu A. Ž. pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

              Kaltinamasis A. Ž. pagal jam pareikštus kaltinimus kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad balandžio 4 dieną, apie 6 val. vakare ėjo T.Masiulio gatve, sutiko A.. Jai pasiūlė atsigerti alaus. Kartu nuėjo pas jį į svečius, jis užmigo. Prasibudus A. nebuvo. Pasigedo 100 litų, raktų nebuvo. Raktus rado duryse. Aišku, reikėjo kviesti policiją, bet jį užvaldė piktumas. Ją rado garaže su sugyventiniu M. Liepęs A. grąžinti 100 litų, bet ji gynėsi, kad nepaėmė. Jis pradėjo A. mušti, užvaldė alkoholinis piktumas. Ją mušė garaže, paskui pasišaukė į lauką, ten dar mušė. Spyrė jai, bet ne 10 kartų. Davė dar ir iš rankos, viso davė kokius 5-6 kartus. Buvo vienas. J. B. nebuvo. Gailisi dėl poelgio. mano, kad 2000 litų gydymų išlaidų A. J. neturėjo, ši suma yra per didelė.

              Nukentėjusioji A. J. parodė, kad sutikusi A., pasakiusi, kad neturi valgyti. Jis pasiūlė alaus atsigerti. Nupirko du bambalius alaus, picą ir nuėjo pas jį. Ji namo išėjo apie 8 val. Kai išėjo, jis miegojo. Paskui jis atėjo apie 10 valandą ir pradėjo ją daužyti. Sakė „atiduok 100 litų“, ji sakiusi, kad neėmė tų 100 litų. Daužė, spardė. Iš pradžių davė į marmūzę, o paskui spardė. Viską matė moteris, tokia žydaitė, dar ir kiti kaimynai matė, ir B. matė, kuris ėjo pro šalį. O moteriškė su šuniu ją apgynė. Jai padaryta 2000 litų moralinė žala.

              Nukentėjusysis J. B. parodė, kad grįžinėjo namo, išgirdo triukšmą. A. J. tąsė už plaukų ir panašiai, buvo ištinus kaip obuolys. Buvo riksmas, šauksmas. Ji rėkė, o Ž. keikė, grąsino. Jis invalidas, todėl negalėjo kištis. Matė, kaip Ž. ją mušė, toks elgesys jį papiktino.

              2011-05-23 specialisto išvada Nr. G 991/11(02) patvirtina, kad A. J. padaryta poodinės kraujosruvos kaktoje, abiejų akių vokuose, kraujosruva po kairės akies obuolio jungine, odos nubrozdinimas kairės akies srityje, poodinės kraujosruvos smakro srityje, kairio peties srityje, nugaroje, dešinio raktikaulio srityje, odos nubrozdinimai nugaroje, kairėje šlaunyje, dešinio peties srityje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, galėjo būti padaryti dešimties ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2011-04-04 (b.l. 18-19).

              Apžiūros protokolas patvirtina, kad įvykio vieta yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemas (b.l. 4-5).

              Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusioji A. J. ikiteisminio tyrimo metu atpažino A. Ž. kaip asmenį, ją sumušusį 2011-04-04 (b.l. 27-30).

              Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo kaltė įrodyta, t.y. įrodyta jog kaltinamasis A. Ž. 2011 m. balandžio 4 d. apie 22 val. viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pašalinių asmenų akivaizdoje, tyčia ne mažiau 10 kartų sudavė ir įspyrė A. J. į įvairias kūno vietas, padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu pademonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdydamas visuomenės rimtį. Teismas remiasi paties kaltinamojo duotais parodymais, nukentėjusiųjų A. J. ir J. B. parodymais, specialisto išvada. Tai patvirtina, kad kaltinamasis atliko jam inkriminuojamus veiksmus. Teismas konstatuoja, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti.

              Kadangi kaltinamasis, būdamas girtas, viešoje vietoje, žmonių sambūryje, tyčia savo vandališkais veiksmais (smūgiai merginai į veidą) demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, jo veiksmuose yra akivaizdus, aiškiai ir įžūliai išreikštas kitų žmonių paniekinimas, nepagarba visuomenei, žmonių bendro gyvenimo, moralės normų nepaisymas. Jo veika ikiteisminio tyrimo metu buvo teisingai kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d.

              Skiriant bausmę A. Ž. atsižvelgtina į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes (BK 54 str. 2 d.). Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra nesunkus, tyčinis ir baigtas. Kaltinamasis A. Ž. anksčiau neteistas (b.l. 52), administracine tvarka nebaustas (b.l. 57), psichiatrijos ligoninėje nesigydė, konsultacijose nesilankė (b.l. 54), priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b.l. 56), šiuo metu yra dirbantis. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinanti aplinkybė - veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo elgesiui.

Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalies sankcija numato šias bausmes: viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki dvejų metų. Už šios veikos padarymą kaltinamajam skirtina bauda, kurios dydis nustatytinas mažesnis, nei sankcijos vidurkis.

              A. J. pareiškė 2000 Lt dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (b.l. 33). Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas, vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-209/2007, 2K-420/2007, 2K-114/2008 ir kt.). Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia neturtinę žalą kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, teismo įvertinamą pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Šio straipsnio antroje dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, be kita ko, reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra.

              Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas sveikatos sutrikdymo sunkumas, jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai. Vertinant nusikaltimo pasekmes sveikatai, atsižvelgtina į tai, kad byloje nėra duomenų apie liekamuosius nukentėjusiosios patirtų sužalojimų reiškinius, jai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas 10 ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, be to, tai padaryta viešoje vietoje. Žala padaryta tyčiniais kaltinamojo veiksmais, taip pat atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę - šiuo metu yra dirbantis. Žmogaus sveikata, gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli. Įvertinus minėtas aplinkybes, taip pat remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nukentėjusiosios naudai priteistina 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

              Kaltinamojo A. Ž. išsakyti argumentai, kad nukentėjusioji tikrai neišleido tiek daug pinigų gydymui, yra visiškai nepagrįsti, kadangi prašoma priteisti neturtinę žalą, padarytą nusikalstamais veiksmais, o ne turėtas išlaidas gydymui ar kitokius materialinius nuostolius.

 

              Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 – 305 str. ir 307 str.,

 

n u s p r e n d ž i a:

 

A. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir paskirti 7 MGL, t.y. 910 (devynių šimtų dešimties) litų baudą.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti po nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiosios A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) be pastovios gyvenamosios vietos (faktinė gyv. vieta - (duomenys neskelbtini) kieme, garaže), civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jos naudai iš A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Išaiškinti nuteistajam, kad bauda turi būti sumokėta per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801. Sumokėjus baudą, banko kvitą privaloma pateikti Kauno miesto apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.). Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno miesto apylinkės teismą.

             

Teisėjas                                                                                                  Giedrius Endriukaitis