Civilinė byla Nr. 2A-1140-775/2021

       Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01853-2020-5

       Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.4.11; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.5; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 27 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anitos Sereikienės, Jurgitos Sujetienės, Editos Šliumpienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. (V. K.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovams Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos valstybei bei trečiajam asmeniui Kauno apygardos prokuratūrai dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas 

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas V. K. kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą su skundu (t. 1, b. l. 46–47), kuriuo prašė panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2020 m. birželio 18 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini); panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. liepos 15 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini); skirti pareiškėjui teismo psichologinę-psichiatrinę ekspertizę; įpareigoti Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją pateikti bausmės atlikimo vietos teismui teikimą dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 76 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 359 straipsnio 1 dalies taikymo, BPK 394 straipsnio 2 dalies 2 punkto kontekste dėl jo atleidimo nuo bausmės ir priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, BPK 402 straipsnio reikalavimus; priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 30 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nurodė, kad jam 2010 m. buvo diagnozuotas sunkus depresijos epizodas su psichozės simptomais, todėl jis negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. 2014 m. birželio 30 d. jam diagnozuotas panikos sindromas. 2017 m. gegužės 17 d. vėl išsivystė depresija, o 2017 m. liepos 19 d. ji paūmėjo ir prasidėjo sunki depresija su psichozės simptomais. Šią diagnozę patvirtino psichiatras. Tokia diagnozė nurodoma iki 2020 m. vasario 12 d. Pareiškėjo būsena kinta, jam trūksta medikamentų, teikiamų terapijų, intensyvios priežiūros. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas 2020 m. birželio 1 d. kreipėsi į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administraciją, kad būtų imtasi BPK 394 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytų veiksmų, įgyvendinant BPK 402 straipsnio reikalavimus, tačiau administracija 2020 m. birželio 18 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, jog nesikreips į bausmės atlikimo vietos teismą, nes to daryti įstatymas neįpareigoja, t. y. įstatymas neįpareigoja įstaigos administracijos teikti teikimą bausmės atlikimo vietos teismui dėl pareiškėjo noro priverstinai gydytis. Kauno apylinkės teismas 2020 m. liepos 13 d. nutartyje, kuria išnagrinėjo nuteistojo V. K. prašymą paskirti jam psichologinę-psichiatrinę ekspertizę, nurodė, kad procesas pradedamas bausmę vykdančios institucijos teikimu. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. liepos 15 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad pataisos įstaiga gali kreiptis į teismą tik tuo atveju, kai yra duomenų, kad asmenį konsultavę gydytojai psichiatrai konstatavo, jog nuteistasis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti. Tačiau šias aplinkybes gali konstatuoti tik teismo ekspertai, todėl pareiškėjui būtina skirti teismo psichologinę-psichiatrinę ekspertizę. Pareiškėjas bausmę turi atlikti netinkamomis sąlygomis, todėl jis jaučiasi pažemintas, kankinamas kaip ligonis, patiria dvasines kančias, nepilnavertiškumo jausmą.

2.       Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartimi (t. 1, b. l. 52–53) priėmė pareiškėjo V. K. reikalavimus panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2020 m. birželio 18 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. liepos 15 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) ir priteisti 30 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Reikalavimą įpareigoti Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją pateikti bausmės atlikimo vietos teismui teikimą dėl BK 76 straipsnio 3 dalies ir BPK 359 straipsnio 1 dalies taikymo, 394 straipsnio 2 dalies 2 punkto kontekste, dėl jo atleidimo nuo bausmės ir priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, įgyvendinant BPK 402 straipsnio reikalavimus, laikė nepaduotu. 2020 m. spalio 14 d. nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartį paliko nepakeistą (t. 1, b. l. 62–67).

3.       Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 21 d. nutartimi (t. 1, b. l. 100–102) administracinę bylą Nr. I1-7206-505/2020 pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, ir Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo perdavė nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams.

4.       Atsakovė Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija, atstovaujanti ir atsakovę Lietuvos valstybę, atsiliepime į ieškovo V. K. skundą (t. 1, b. l. 69–72) prašė pareiškėjo skundą atmesti. Nurodė, kad pataisos įstaigai pareiga kreiptis į teismą su teikimu dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo atsiranda ne tuomet, kai su tokiu prašymu kreipiasi pareiškėjas, o tik tuomet, kai tokią rekomendaciją surašo gydantys gydytojai. Ši informacija pareiškėjui buvo pateikta tiek Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2020-06- 18 rašte Nr. (duomenys neskelbtini), tiek Kalėjimų departamento 2020-07-15 rašte Nr. (duomenys neskelbtini). V. K. asmens sveikatos istorijoje nėra gydytojų nurodymų dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo reikalingumo. Vadovaujantis Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėmis (patvirtintos LR Teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25) ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2017 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. V-175 priimtu reglamentu ir kitais teisės aktais, nuteistiesiems atliekant bausmę užtikrinamos medicininės paslaugos bei jų sveikatos priežiūra. Sveikatos priežiūros specialistai įvertinę nuteistojo sveikatą gali teikti Pataisos namams rekomendacijas dėl tolimesnio gydymo ar dėl specialiųjų medicininių priemonių taikymo, tačiau pareiškėjo V. K. atveju gydytojai tokių rekomendacijų nėra pateikę. Atmestinas reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo, nes nėra nustatyta neteisėtų pataisos įstaigos veiksmų (neveikimo). Įstaigos administracija susidariusioje situacijoje veikė laikydamasi teisės aktų reikalavimų, jų nuostatų nepažeidė. Nuteistasis nepateikė įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktą.

5.       Atsakovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

6.       Trečiasis asmuo Kauno apygardos prokuratūra atsiliepimu į ieškinį (t.1, b. l. 151) prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad bausmę vykdanti institucija į bausmės vietos atlikimo teismą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo gali kreiptis tik esant objektyviems duomenims, kad po bausmės paskyrimo nuteistajam sutriko psichika ir jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti. Vien tai, kad ieškovui buvo diagnozuoti psichikos sutrikimai negalima teigti, kad dėl jų jis negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, kad yra pagrindas pradėti priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesą. Tokių išvadų nėra pateikę ir ieškovą gydantys gydytojai, kurių išvada kreipimuisi būtina. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija neturėjo pareigos BPK nustatyta tvarka kreiptis į bausmės atlikimo vietos teismą dėl priverčiamųjų medicininių priemonių taikymo ieškovui. Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija, Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos skundžiamais sprendimais netenkinę ieškovo prašymų teisės aktų nuostatų nepažeidė. Nenustačius Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) negalimas ir žalos atlyginimas.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. balandžio 1 d. sprendimu V. K. ieškinį atmetė.

8.       Teismas nustatė, kad ieškovas V. K. prašo teismo panaikinti, t. y. pripažinti neteisėtais, du jam adresuotus raštus/ atsakymus į jo prašymą/ skundą: Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2020 m. birželio 18 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atsakymo į prašymą pateikimo“ (t.1, b. l. 5–6), kurį pasirašė direktoriaus pavaduotojas A. S. ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. liepos 15 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl skundo išnagrinėjimo“ (t.1, b. l. 11), kurį pasirašė vyriausiasis specialistas, atliekantis Saugumo valdymo skyriaus viršininko funkcijas, D. J.. Byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valdžios institucijų veiksmų – Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2020 m. birželio 18 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. liepos 15 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. atsisakymo inicijuoti priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesą, – atlyginimo ieškovui V. K..

9.       Nurodė, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantis ieškovas V. K. kreipėsi į bausmę vykdančią instituciją – atsakovę Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją – prašydamas kreiptis į bausmės atlikimo vietos teismą dėl jo atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo ir priverčiamųjų medicinos priemonių jam taikymo, kadangi po bausmės paskyrimo sutriko psichika, dėl ko jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Atsakovė Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija 2020 m. birželio 18 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė tai padaryti. Šį bausmę vykdančios institucijos sprendimą ieškovas V. K., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 183 straipsniu, apskundė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriui, tačiau atsakovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. liepos 15 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovo V. K. skundo netenkino.

10.       Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus apie ieškovui nustatytas diagnozes, taikytus gydymus (VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės 2016 m. raštas, Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 2017 m. pažyma ir medicinos dokumentų išrašas/ siuntimas, Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2014 m. raštas, 2018 m. pažyma ir 2018–2020 m. epikrizės, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų 2018 m. gegužės 25 d. medicinos dokumentų išrašas/ siuntimas; t.1, b. l. 13–17, 22–24, 12, 18–20, 29–40, 26–27) konstatavo, jog rašytiniuose įrodymuose yra aprašytos ieškovui V. K. diagnozuotos ligos, taikytas ir rekomenduojamas gydymas, tačiau nė viename iš jų nėra nurodyta, kad ieškovas dėl jam diagnozuotos psichikos ligos negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

11.       Išanalizavęs BK 76 straipsnio 3 dalies, BPK 359 straipsnio 1 dalies, 394 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 402 straipsnio nuostatas, taip pat BVK 177 straipsnio nuostatas, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-308/ V-1247 patvirtintą Nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos aprašą (toliau – Aprašas), kuris, kaip nurodo teismas, detaliai reglamentuoja BVK 177 straipsnyje ir BPK 359 straipsnio 1 dalyje nurodytos gydytojų komisijos išvados pateikimo bausmę vykdančios institucijos vadovui tvarką, bei atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 1R-58 patvirtintus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatus (1, 8.3, 8.11 punktai) ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-65 patvirtintus Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos nuostatus (8.21 punktas), Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintus Laisvės atėmimo vietų ligoninės nuostatus (8.9, 8.10 punktas), konstatavo, jog bausmę vykdanti institucija į teismą dėl nuteistojo, kuriam nuosprendžio vykdymo metu sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, atleidimo nuo likusios laisvės atėmimo bausmės atlikimo ir priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo kreipiasi tik tuo atveju, kai bausmę vykdanti institucija/ vadovas gauna Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-308/ V-1247 patvirtintame Nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos apraše nurodytą medicinos dokumentų išrašą – kompetentingų gydytojų išvadą, jog asmuo serga tokia psichikos liga, dėl kurios jis negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Teismas sutiko su Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2020 m. rugpjūčio 3 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) (t.1, b. l. 48) išsakytais teiginiais, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninėje dirbantys gydytojai psichiatrai pagal savo kompetencijas vertindami paciento esamą psichikos būseną gali daryti prielaidą, jog pacientas negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, tačiau galutinai tai patvirtina ar paneigia teismo nutartimi paskirti teismo psichiatrai ekspertai psichiatrinės ekspertizės metu. Nagrinėjamu atveju teismo psichiatrinę ekspertizę nutartimi skiria teismas, gavęs bausmę vykdančios institucijos teikimą dėl nuteistojo atleidimo nuo likusios laisvės atėmimo bausmės atlikimo ir priverčiamųjų medicinos priemonių jam taikymo.

12.       Nurodė, kad bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad ieškovui V. K. diagnozuotas sunkios depresijos epizodas su psichozės simptomais, nepatikslintas kaip atsirandantis postnataliniu periodu, taip pat diagnozuoti mišrūs ir kiti asmenybės sutrikimai, dėl ko ieškovas yra gydomas ir ne kartą apžiūrėtas bei konsultuotas gydytojų psichiatrų. Nors ieškovas yra gydomas ir ne kartą apžiūrėtas bei konsultuotas gydytojų psichiatrų, Laisvės atėmimo vietų ligoninės gydytojai nė karto neparašė ir nepateikė Laisvės atėmimo vietų ligoninės vadovui, kuriam privalu inicijuoti procesą teisme dėl nuteistojo atleidimo nuo likusios laisvės atėmimo bausmės atlikimo ir priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, jei nuteistasis serga psichikos liga, dėl kurios jis negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-308/ V-1247 patvirtinto Nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos aprašo 17 punkte numatyto ieškovo V. K. Gydymo stacionare ligos istorijos išrašo (formos Nr. 027/a), kuriame gydytojai psichiatrai, įvertinę ieškovo psichikos būklę ir jam diagnozuotą psichikos sutrikimą/ ligą, būtų išreiškę abejones dėl ieškovo V. K. gebėjimo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti bei siūlę inicijuoti priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo ieškovui procesą. Tokio ieškovo V. K. medicinos dokumentų išrašo nėra gavęs ir atsakovės Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos vadovas, t. y. atsakovė. Ginčo dėl šių aplinkybių nėra. Paklaustas teismo posėdžio metu ieškovas V. K. patvirtino, kad teismui pateikė visus turimus ir jo/ nuteistojo asmens byloje esančius medicininius dokumentus. Daugiau medicininių dokumentų nėra – medikai/ psichiatrai jam nėra išdavę pažymos/ nėra pateikę išvados, kad dėl jo psichikos būklės reikėtų peržiūrėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygas.

13.       Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas konstatavo, jog Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2020 m. birželio 18 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. liepos 15 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) – atsisakymai inicijuoti ieškovo V. K. atleidimo nuo likusios laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl jo psichinės ligos ir priverčiamųjų medicinos priemonių jam taikymo procesą – yra pagrįsti. Atsakovai Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija ir Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nagrinėjamu atveju elgėsi griežtai laikydamiesi teisės aktų nuostatų ir jų nepažeidė.

14.       Nenustačius pagrindinės valstybės civilinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį sąlygos – neteisėtų valdžios institucijų/ atsakovų Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos veiksmų/ neveikimo, – atmestas ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

15.       Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Taip pat prašo paskirti teismo psichologinę-psichiatrinę ekspertizę, įpareigoti Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją pateikti bausmės atlikimo vietos teismui teikimą dėl BK 76 straipsnio 3 dalies ir BPK 359 straipsnio 1 dalies taikymo, BPK 394 straipsnio 2 dalies 2 punkto kontekste, dėl jo atleidimo nuo bausmės ir priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, įgyvendinant BPK 402 straipsnio reikalavimus, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (t.1, b. l. 180). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Skundžiamu sprendimu teismas konstatavo, jog Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija, Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos laikėsi teisės aktų reikalavimų, jų nepažeidė, nors Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2020 m. birželio 18 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nei vienas BPK straipsnis neįpareigoja įstaigos administracijos teikti teikimą bausmės atlikimo vietos teismui pradėti procesą taikyti priverčiamąsias medicinos priemones. Apelianto teigimu tai daryti įpareigoja BPK 394 straipsnio 2 dalies 2 punktas ir 402 straipsnis.

1.2.                      Tiek Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tiek teismas nurodė, kad tam, jog būtų imtasi BK 76 straipsnio 3 dalies, BPK 359 straipsnio 1 dalies taikymo,  BPK 394 straipsnio 2 dalies 2 punkto kontekste, įgyvendinant BPK 402 straipsnio reikalavimus, gydytojas psichiatras turi konstatuoti, kad nuteistasis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, tačiau Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2020 m. rugpjūčio 3 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog Laisvės atėmimo vietų ligoninėje dirbantys gydytojai psichiatrai pagal savo kompetencijas vertindami paciento esamą psichikos būseną gali daryti prielaidą, jog pacientas negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, tačiau galutinai tai patvirtina ar paneigia teismo nutartimi paskirti teismo psichiatrai ekspertai psichiatrinės ekspertizės metu. 

1.3.                      BPK 402 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog teisiamajame posėdyje išklausoma eksperto, o ne psichiatro išvada apie nuteistojo psichinę būklę, todėl teismas nepagrįstai byloje neskyrė ekspertizės ir atmetė ieškinį.

16.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (t.1, b. l. 186-187) prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės teisės normas taikė teisingai, procesinės teisės normų nepažeidė. Apeliaciniame skunde ieškovas nenurodo aplinkybių, kurios pagrįstų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose bei priėmė neteisėtą ir neteisingą sprendimą. Tai, kad skundžiamas teismo sprendimas netenkina ieškovo, nesudaro pagrindo jo panaikinti.

17.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija, atstovaujanti ir atsakovę Lietuvos valstybę, atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą (t.1, b. l. 193-194). Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad įrodymų visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, jog byloje aptariamu atveju ieškovas patyrė neturtinę žalą, nes atsakovai veikė griežtai vadovaudamiesi teisės aktų nuostatų. Pirmosios instancijos teismas nešališkai ir išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

18.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Kauno apygardos prokuratūra prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą (t.1, b. l. 183-184; t.2, b. l. 6-8). Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

4.1.                      V. K. 2020 m. birželio 1 d. kreipėsi į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administraciją prašydamas imtis BPK 393 straipsnio 2 dalyje, 394 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytų veiksmų, t. y. teikti teikimą vietos teismui įgyvendinant BPK 402 straipsnio nuostatas. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus pavaduotojas 2020 m. birželio 18 d. pateikė atsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodė, kad BPK 393 straipsnis, 394 straipsnis, 402 straipsnis neįpareigoja teikti teikimą bausmės atlikimo vietos teismui dėl V. K. noro priverstinai gydytis. V. K., nesutikdamas su pateiktu atsakymu, pateikė skundą Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. liepos 15 d. pateikė atsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) nurodydamas, kad pataisos įtaiga vadovaudamasi BPK nuostatomis gali kreiptis į teismą tik tuo atveju, jei nuteistojo asmens byloje (sveikatos istorijoje) yra duomenų, kad asmenį konsultavę gydytojai psichiatrai konstatavo, jog nuteistasis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti. Tai reiškia, kad pataisos įstaigai pareiga kreiptis į teismą su teikimu dėl priverčiamų medicinos priemonių taikymo atsiranda ne tuomet, kai su tokiu prašymu kreipiasi pareiškėjas, o tik tuomet, kai tokią rekomendaciją surašo gydantys gydytojai. Kalėjimų departamento duomenimis, tokių gydytojų rekomendacijų dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo V. K. atžvilgiu nebuvo, todėl pataisos įstaiga pagrįstai nesikreipė į teismą.

4.2.                      Teismas atliko faktinį bei teisinį aplinkybių vertinimą ir pagrįstai konstatavo, jog skundžiami atsakovų raštai – atsisakymai inicijuoti ieškovo V. K. atleidimo nuo likusios laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl jo psichinės ligos ir dėl priverčiamųjų medicinos priemonių jam taikymo procesą – yra pagrįsti. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovui buvo diagnozuoti psichikos sutrikimai, kad jis buvo gydomas ir ne kartą apžiūrėtas bei konsultuotas gydytojų psichiatrų, tačiau nei karto nebuvo surašytas ir pateiktas ieškovo bausmę vykdančios institucijos vadovui raštas, kad būtina inicijuoti procesą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių jam taikymo.

4.3.                      Byloje nebuvo nustatytos aplinkybės, kad apelianto atžvilgiu būtų nustatytos aplinkybės, dėl kurių bausmės vykdymo įstaiga, šiuo atveju – Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija, būtų turėjusi pareigą imtis priemonių, nustatytų BPK 394 straipsnio 2 dalyje. Vien tik aplinkybės, kad nuteistajam yra diagnozuoti psichikos sutrikimai ir paties nuteistojo manymo, kad dėl to yra pagrindas bausmę vykdančiai institucijai kreiptis teikimu į bausmės atlikimo vietos teismą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo proceso pradžios, nepakanka. Toks kreipimasis galimas tik esant objektyviems duomenims, kad po bausmės paskyrimo nuteistajam sutriko psichika ir jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti. Nagrinėjamu atveju tokių duomenų nėra.

4.4.                      Teismui nenustačius Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos neteisėtų veiksmų (neveikimo), pagrįstai buvo atmesta ir ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka 

20.       CPK 321 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti skundą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2012). Apeliantas nenurodė jokių prašymo nagrinėti bylą apeliacinėje instancijoje žodinio proceso tvarka motyvų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, jog byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, ieškovas bylos nagrinėjime dalyvavo, jam buvo suteikta teisė pasisakyti, visos bylos aplinkybės įrodinėjamos rašytiniais įrodymais, šalys pateikė išsamius rašytinius paaiškinimus procesiniuose dokumentuose, apelianto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkina.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

21.       CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

22.       Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

23.       Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog atsakovai elgėsi laikydamiesi teisės aktų nuostatų ir jų nepažeidė. Apelianto nuomone, kreiptis dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo atsakovus aiškiai įpareigoja BPK 394 straipsnio 2 dalies 2 punktas ir 402 straipsnis. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šį argumentą kaip nepagrįstą.

24.       Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens psichikai sutrikus, kai nuosprendis jau vykdomas, priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo klausimas sprendžiamas dviem etapais: pirma, dalis veiksmų atliekama bausmę vykdančioje institucijoje (Laisvės atėmimo vietų ligoninėje), o vėliau procesas tęsiamas bausmės atlikimo vietos teisme. Teikimą atleisti nuteistąjį nuo bausmės atlikimo dėl ligos teismui paduoda bausmės vykdymo institucijos vadovas. Kartu su teikimu teismui nusiunčiama gydytojų komisijos išvada ir nuteistojo asmens byla (BVK 177 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad bausmę vykdanti institucija į teismą dėl nuteistojo atleidimo nuo likusios laisvės atėmimo bausmės atlikimo ir priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo kreipiasi tik tuo atveju, kai Laisvės atėmimo vietų ligoninės vadovas gauna Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-308/ V-1247 patvirtintame Nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos apraše nurodytą Gydytojų konsultacinės komisijos sprendimą ir nuteistojo gydymo stacionare ligos istorijos (medicininės apskaitos forma Nr. 003/ap) išrašą (forma Nr. 027/a), jog asmuo serga tokia psichikos liga, dėl kurios jis negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

25.       Byloje nustatyta, jog nors ieškovas buvo gydomas ir ne kartą apžiūrėtas bei konsultuotas gydytojų psichiatrų, Laisvės atėmimo vietų ligoninės gydytojai nei karto neparašė ir nepateikė Laisvės atėmimo vietų ligoninės vadovui, kuriam privalu inicijuoti procesą teisme dėl nuteistojo atleidimo nuo likusios laisvės atėmimo bausmės atlikimo ir priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, minėtame apraše numatyto apelianto gydymo stacionare ligos istorijos išrašo (formos Nr. 027/a), kuriame gydytojai, įvertinę ieškovo psichikos būklę ir jam diagnozuotą psichikos sutrikimą/ ligą, būtų išreiškę abejones dėl jo gebėjimo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti bei siūlę inicijuoti priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo ieškovui procesą. Tokio medicinos dokumentų išrašo dėl ieškovo V. K. psichikos būklės nėra gavęs ir Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos vadovas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo atveju gydytojų konsultacinė komisija, veikianti Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, nėra priėmusi sprendimo, jog dėl ieškovo psichikos būklės reikėtų peržiūrėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygas, todėl atsisakymai inicijuoti ieškovo V. K. atleidimo nuo likusios laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl jo psichinės ligos ir priverčiamųjų medicinos priemonių jam taikymo procesą yra pagrįsti, o Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2020 m. birželio 18 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. liepos 15 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) naikinti nėra pagrindo.

26.       Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog tam, kad būtų imamasi BK 76 straipsnio 3 dalies, BK 359 straipsnio 1 dalies taikymo, BPK 394 straipsnio 2 dalies 2 punkto kontekste įgyvendinant BPK 402 straipsnio reikalavimus, gydytojas psichiatras turi konstatuoti, kad nuteistasis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, tačiau laisvės atėmimo vietos ligoninės direktorius ir psichiatrijos skyriaus vedėja 2020 m. rugpjūčio 3 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) apeliantą informavo, kad LAVL dirbantys gydytojai psichiatrai pagal savo kompetencijas vertindami paciento psichikos būseną gali daryti tik prielaidą, jog pacientas negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, tačiau galutinai tai patvirtina arba paneigia teismo nutartimi paskirti teismo psichiatrai ekspertai psichiatrinės ekspertizės metu.

27.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog procesas dėl atleidimo nuo likusios laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl asmens psichinės ligos ir priverčiamųjų medicinos priemonių jam taikymo tęsiamas bausmę vykdančiai institucijai pateikus teismui teikimą ir gydytojų komisijos išvadą (BPK 359 str. 1 dalis). Pagal BPK 402 straipsnį teismas, išreikalavęs baudžiamąją bylą, priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo klausimą svarsto teisiamajame posėdyje, kuriame turi dalyvauti prokuroras ir gynėjas. Teisiamajame posėdyje nustatomos aplinkybės, turinčios esminės reikšmės sprendžiant dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo: išklausoma eksperto išvada apie psichinę nuteistojo būklę, kaip liudytojai apklausiami bausmės atlikimo įstaigos darbuotojai ir kiti asmenys, patikrinami kiti duomenys apie nuteistojo elgesį po bausmės paskyrimo. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninėje dirbantys gydytojai psichiatrai pagal savo kompetencijas vertindami paciento esamą psichikos būseną ir išduodami atitinkamus medicininius dokumentus, gali daryti prielaidą, jog pacientas negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, tačiau galutinai tai patvirtina ar paneigia teismo psichiatrai ekspertai. 

28.       Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti jo prašymą – imtis CPK 212 ir 213 straipsnių įgyvendinimo specialių medicinos žinių gavimui ir aukščiau išdėstytiems klausimams išspręsti. Apeliaciniame skunde prašė paskirti ekspertus, kad būtų atlikta teismo psichologinė-psichiatrinė ekspertizė, siekiant nustatyti, ar apeliantas šiuo metu gali suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, kur ir kokiomis sąlygomis yra tikslinga jį gydyti.

29.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sutrikus bausmę atliekančio asmens psichinei sveikatai ir dėl to keliant priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo klausimą, psichologinė-psichiatrinė ekspertizė gali būti atliekama tik baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, todėl tenkinti tokį prašymą nagrinėjant ieškinį civilinio proceso tvarka, nėra įstatyminio pagrindo.

30.       Kolegija sprendžia, jog nenustačius vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėto atsakovų neveikimo – pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ir ieškovo reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo.

31.       Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                   Anita Sereikienė

           Jurgita Sujetienė 

           Edita Šliumpienė