Civilinė byla Nr. 2-1634-798/2019

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01297-2009-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.4.3.7.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas,  

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės bankrutavusios akcinės bendrovės spaustuvės „Spindulys“ ir trečiojo asmens S. S. atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarties, kuria pripažintas negaliojančiu 2019 m. liepos 3 d. kreditorių susirinkimo nutarimas trečiuoju klausimu dalyje dėl bankroto administratorės darbo užmokesčio patvirtinimo, 

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Byloje kilo ginčas dėl 2019 m. liepos 3 d. įvykusio bankrutavusios akcinės bendrovės (toliau – BAB) spaustuvės „Spindulys“ kreditorių susirinkimo metu priimto nutarimo trečiuoju klausimu, kuriuo nutarta patvirtinti papildomą 4 500 Eur plius PVM bankroto administratorės atlyginimą, pagrįstumo.  

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Kauno apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartimi patenkino pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau – VSDFV Kauno skyrius) skundą iš dalies ir nutarė pripažinti negaliojančia 2019 m. liepos 3 d. BAB spaustuvės „Spindulys“ kreditorių susirinkimo nutarimo trečiuoju darbotvarkės klausimu „Dėl įmonės pabaigos“ nutarimo dalį dėl 4500 Eur plius PVM bankroto administratorei darbo užmokesčio skyrimo. Nurodė, kad klausimas dėl papildomo atlyginimo administratorei skyrimo į darbotvarkę nebuvo įtrauktas, todėl jis negalėjo būti svarstomas 2019 m. liepos 3 d. kreditorių susirinkime. Kadangi atlyginimo administratorei skyrimo klausimas yra aktualus visiems įmonės kreditoriams, nes ta suma, kuria skiriamas atlyginimas bankroto administratoriui, mažėja kreditorinių reikalavimų patenkinimo dydis, todėl tokio klausimo neįtraukimas į darbotvarkę, akivaizdžiai pažeidžia kreditorių interesus ir teises, nes jie negali teikti argumentų, išsakyti savo pozicijos ir nuomonės šiuo klausimu. Įvertinęs anksčiau nurodytus argumentus, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog buvo padarytas procedūrinis pažeidimas. Teismas pažymėjo, kad pasiūlymų teikimas kreditorių susirinkime ir balsavimas už juos neprieštarauja bankrotą reglamentuojančioms įstatymo nuostatoms, tačiau tai taikoma tiems nutarimų projektams, kurie yra teikiami dėl darbotvarkėje nurodytų klausimų, o ne dėl tų klausimų, kurie į kreditorių susirinkimo darbotvarkę nėra įtraukti. Teismas sprendė, jog skundžiamas nutarimas pažeidžia antros eilės kreditorių – VSDFV Kauno skyriaus ir valstybinės įmonės (toliau – VĮ) Turto banko interesus atgauti kaip galima didesnę finansinių reikalavimų dalį. Atkreipė dėmesį, kad bankroto byla BAB spaustuvei „Spindulys“ yra iškelta 2009 m. rugsėjo 22 d., t. y. prieš 10 metų, todėl bankroto procedūra besitęsianti tiek laiko, negali būti vertinama kaip efektyvus bankroto procesas, juolab kad nėra pasiekti jokie išskirtiniai bankroto proceso rezultatai. Administratorės atlyginimo didinimo klausimo „pakišimas“ po darbotvarkės klausimu „Dėl įmonės pabaigos“ vertinamas kaip nesąžiningas veiksmas. Anot teismo, svarbi yra ir ta aplinkybė, kad didinti administratorei atlyginimą pasiūlė kreditorius, kurio interesų šis nutarimas nepalies, nes jis yra trečios eilės kreditorius.

III.                      Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

3.       Apeliantė BAB spaustuvė „Spindulys“, atstovaujama bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“, pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarties, kuriame prašo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjo VSDFV Kauno skyriaus skundą kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1.                      Apeliantė nesutinka, kad buvo padaryti procedūriniai pažeidimai. Nurodo, kad visi kreditoriai buvo tinkamai informuoti, jog bankroto administratorės dėka yra sutaupyta administravimo lėšų. Atkreipia dėmesį, kad darbotvarkės 3 klausimu buvo svarstomas klausimas dėl įmonės pabaigos ir su tuo susijusių aplinkybių. Svarstant tokio pobūdžio klausimą, kreditoriai nėra įpareigoti priimti tik nutarimą „kreiptis į teismą dėl įmonės pabaigos“ arba tik nutarimą „nesikreipti į teismą dėl įmonės pabaigos“. Iš kreditorių susirinkimo nėra atimta teisė svarstant klausimą dėl įmonės pabaigos, nustatyti papildomas sąlygas, įpareigojimus bankroto administratorei atlikti tam tikrus veiksmus iki įmonės pabaigos, tame tarpe ir spręsti sutaupytų lėšų (administravimo išlaidų sąmatos) paskirstymo klausimą. Kreditoriaus S. S. pasiūlytas nutarimo projektas negalėjo būti iš anksto pateiktas kreditoriams kartu su susirinkimo medžiaga bei kreditorių susirinkimo darbotvarkėje negalėjo būti nurodytas kaip alternatyvus nutarimų projektas, kadangi šis pasiūlymas buvo gautas tik kreditorių susirinkime, kuriame atitinkamai kreditorius balsavo „už“. Asmeniškai kreditorių susirinkimuose nedalyvaujantys kreditoriai supranta, kad neturės galimybės balsuoti dėl naujai pasiūlytų nutarimų projektų, tačiau su tuo susijusią riziką prisiima patys ir tokią situaciją lemia jų pasyvus elgesys.

3.2.                      Apeliantė taip pat nesutinka, kad priimtas nutarimas pažeidžia antros eilės kreditorių interesus atgauti kaip galima didesnę finansinių reikalavimų dalį. Nurodo, kad nei VSDFV Kauno skyrius, nei VĮ Turto bankas nutarimo neginčijo. Pareiškėjo lūkesčiai, kad iš sutaupytų lėšų bus atgauta didesnė finansinių reikalavimų dalis nesudaro pagrindo teigti, kad priimtas nutarimas yra prieštaraujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Dalies lėšų, kurias sutaupė pati bankroto administratorė, skyrimas jai, kaip užmokestis, už pasiektus bankroto rezultatus, už gerą ir efektyvų bankroto procesą, taip pat negali būti laikomas neteisėtas ar prieštaraujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Bankroto procesas truko 10 metų ne dėl bankroto administratorės neveikimo. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijamas nutarimas laikomas neteisėtu taip pat dėl to, kad už jį balsavo ne pirmos ar antros, o trečios eilės kreditoriai, apeliantės manymu, prieštarauja kreditorių lygiateisiškumo principui. Įstatyme nėra įtvirtinto apribojimo trečios eilės kreditoriams spręsti ir balsuoti darbotvarkės klausimais, kurie tiesiogiai gali ir nelemti šių kreditorių teisių ir pareigų esminio pasikeitimo.

4.       Apeliantas S. S. pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarties, kuriame prašo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjo VSDFV Kauno skyriaus skundą kaip nepagrįstą. Nurodė, kad tiek apeliantas, tiek ir kiti kreditoriai žinojo apie bankroto administratorės sutaupytas lėšas. Įvertinęs tokią situaciją apeliantas pasiūlė, kad dalis sutaupytų lėšų atitektų bankroto administratorei kaip atlyginimas už pasiektus rezultatus. Kreditorių susirinkimo nutarimas priimtas balsų dauguma, todėl yra teisėtas. Asmeniškai susirinkimuose nedalyvaujantys kreditoriai turi suprasti, kad neteks galimybės balsuoti už susirinkime pateikiamus siūlymus. Teismo formuojama praktika, jog pagrįstais laikomi tik tie nutarimai, kurie yra priimti kreditorių, kuriuos jie tiesiogiai liečia, ydinga.

5.       Atsakovė BAB spaustuvė „Spindulys“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“, pateikė atsiliepimą į S. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarties, kuriame prašo atskirąjį skundą patenkinti.

6.       Kreditorius S. S. pateikė atsiliepimą į BAB spaustuvės „Spindulys“, atstovaujamos bankroto administratorės UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarties, kuriame prašo atskirąjį skundą patenkinti.

7.       Kreditorius VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į BAB spaustuvės „Spindulys“, atstovaujamos bankroto administratorės UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“, ir S. S. atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarties, kuriame prašo atskiruosius skundus atmesti, o nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo objektyvios būtinybės patvirtinti bankroto administratorei papildomą 4 500 Eur plius PVM užmokestį. Bankroto administratorės pagrindinis tikslas ginti visų kreditorių interesus bei siekti efektyviai panaudoti lėšas. Nutarimas dėl administratoriaus atlyginimo buvo priimtas vieno kreditoriaus, turinčio sprendžiamąjį balsą (70,26 procentai visų balsų).

8.       Pareiškėjas VSDFV Kauno skyrius pateikė atsiliepimą į BAB spaustuvės „Spindulys“, atstovaujamos bankroto administratorės UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“, ir S. S. atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarties, kuriame prašo atskiruosius skundus atmesti, o nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad klausimas dėl papildomo atlyginimo bankroto administratorei nebuvo įtrauktas į darbotvarkę ir už jį balavo vienintelis kreditorius, turintis balsų daugumą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl atskirojo skundo netenkinimo

10.       Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria patenkintas pareiškėjo VSDFV Kauno skyriaus skundas dėl BAB spaustuvės „Spindulys“ kreditorių susirinkimo nutarimo 3 klausimu dalies panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11.       Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 21 straipsnyje nustatytos bankrutuojančios įmonės kreditorių teisės bankroto byloje. Viena jų, nustatyta šio straipsnio 2 dalies 1 punkte, nurodo, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo interesus. Nustatyta teisė garantuoja kreditoriui galimybę dalyvauti tvarkant bankrutuojančios įmonės reikalus, taip pat užtikrina galimybę ginti savo interesus. ĮBĮ normomis kreditorių susirinkimui pavesta spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, nes bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Dėl to bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o jų visuma (kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas, jeigu toks yra sudaromas). Tik kreditorių visuma sprendžia tokius esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, kaip administratoriaus veiklos kontrolė; bankrutuojančios įmonės ūkinė komercinė veikla; įmonės likvidavimas; parduodamo turto vertinimo tvarkos nustatymas; turto pardavimo kainos tvirtinimas; kiti įstatymo jam priskirti klausimai (ĮBĮ 23 straipsnis). Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (ĮBĮ 24 straipsnis). Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus. Atskirų kreditorių teisės ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditorių visumos teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012; 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-132-684/2015 ir kt.).

12.       Iš byloje esančių duomenų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartimi iškelta bankroto byla BAB spaustuvei „Spindulys“, bankroto administratore paskira UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“, nutartis įsiteisėjo 2009 m. rugsėjo 20 d. Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 20 d. nutartimi buvo patvirtinta BAB spaustuvės „Spindulys“ 9 858,95 Eur      (34 040,98 Lt) lėšų suma, kurią administratorė turi teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti iki bus patvirtinta administravimo išlaidų sąmata. 2009 m. sausio 27 d. teismo nutartimi buvo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata. 2010 m. liepos 14 d. nutartimi įmonės pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

13.       BAB spaustuvės „Spindulys“ bankroto administratorė išsiuntė kreditoriams 2019 m. birželio 21 d. pranešimą, kuriame buvo nurodyta, kad 2019 m. liepos 3 d. įvyks kreditorių susirinkimas. Pasiūlyta darbotvarkė: 1. Kreditorių susirinkimo sekretoriaus rinkimai; 2. Dėl 2018 m. finansinės atskaitomybės tvirtinimo; 3. Dėl įmonės pabaigos. Pranešime be kita ko buvo nurodyta, kad bankroto byloje pilnai buvo padengtas įkaito turėtojo reikalavimas (2 453 081,56 Eur suma), taip pat pilnai padengti pirmos eilės kreditorių reikalavimai (bendra reikalavimų suma – 122 775,51 Eur). Bankroto administratorė taip pat nurodė, kad bankrutavusios bendrovės kreditoriams pritarus įmonės pabaigai, ją ketinama išregistruoti iš VĮ Registro centro Juridinių asmenų registro. Būtiniems veiksmam atlikti yra būtina 567 Eur suma. Taigi lieka nepanaudota 9 178,35 Eur administravimo išlaidų sąmatos suma. Įvertinusi nepanaudotą likutį, bankroto administratorė nurodė ketinanti ją paskirstyti antros eilės kreditoriniams, jų patvirtintiems reikalavimams patenkinti, t. y. VSDFV pervesti        18 503,10 Eur sumą (vietoje 18 126,03 Eur), o VĮ Turto bankui – 38 983,54 Eur (vietoje 34 005,57 Eur).

14.       Pagal prie pranešimo pridėtą Balsavimo raštu biuletenį 2019 m. liepos 3 d. 11.00 val. įvyksiančiam kreditorių susirinkimui nustatyta, kad 3 klausimu „Dėl įmonės pabaigos“ bus svarstomi šie nutarimų projektai – patvirtinti BAB spaustuvės „Spindulys“ likvidacinį balansą ir likvidavimo aktą; įpareigoti administratorę, paskirsčius sukauptas lėšas ir atlikus kitus būtinus veiksmus, kreiptis į teismą dėl įmonės pabaigos. Taigi kaip teisingai nurodė VSDFV Kauno skyrius, į planuojamą susirinkimo darbotvarkę nebuvo įtrauktas klausimas dėl papildomo bankroto administratorės atlyginimo svarstymo.

15.       Pagal į bylą pateiktą 2019 m. liepos 3 d. Kreditorių susirinkimo protokolą Nr. 31 nustatyta, kad į kreditorių susirinkimą atvyko tik vienas kreditorius (S. S. dalyvavo per įgaliotą atstovą E. S.), kurio teismo patvirtinto finansinio reikalavimo suma yra 1 578 805,27 Eur, kas sudaro 70,26 procentus visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos. Raštu balsavo du kreditoriai (VSDFV Kauno skyrius ir VĮ Turto bankas), kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma yra 151 680,94 Eur, kas sudaro 6,75 procentus visų teismo patvirtintų finansinių reikalavimų sumos. Susirinkimo metu svarstant klausimą „Dėl įmonės pabaigos“ (3 darbotvarkės klausimas), į susirinkimą atvykęs kreditoriaus įgaliotasis atstovas atsižvelgdamas į tai, kad bankroto procesas vyksta 10 metų, taip pat įvertindamas bankroto administratorės darbo rezultatus bei jos sutaupytas 9 178,35 Eur administravimo lėšas, pasiūlė skirti 4 500 Eur plius PVM bankroto administratorės darbo užmokesčiui. Kadangi kitų pasiūlymų pateikta nebuvo įvyko balsavimas už administratorės pateiktus nutarimų projektus balsuota: „už“ – 151 680,94 Eur (6,75 procentai balsų, VSDFV Kauno skyrius ir VĮ Turto bankas), „prieš“ – nėra; „susilaikė“ – 1 578 805,27 Eur (70,26 procentai balsų, S. S. įgaliotas atstovas E. S.). Už S. S. atstovo pasiūlytą projektą balsuota: „už“ – 1 578 805,27 Eur (70,26 procentai balsų, S. S. įgaliotas atstovas E. S.); „prieš“ – nėra; „susilaikė“ – 151 680,94 Eur (6,75 procentai balsų, VSDFV Kauno skyrius ir VĮ Turto bankas). 3 klausimu nutarta „Patvirtinti 4 500 Eur plius PVM bankroto administratoriaus darbo užmokestį. Įpareigoti administratorių patikslinti įmonės likvidacinį balansą ir įmonės likvidavimo aktą, įvertinus papildomai patvirtintą bankroto administratoriaus darbo užmokesčio sumą. Patvirtinti pagal kreditorių susirinkimo nutarimą patikslintus likvidacinį balansą ir likvidavimo aktą. Įpareigoti administratorių, paskirsčius sukauptas lėšas ir atlikus kitus būtinus likvidavimo veiksmus, kreiptis į teismą dėl įmonės pabaigos“.

16.       Pagal ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalyje nustatytą bendrąją taisyklę, kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo (kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, – kreditorių susirinkimo) patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Kreditorius turi teisę raštu pareikšti kreditorių susirinkimui savo nuomonę (už ar prieš) dėl kiekvieno nutarimo.

17.       Patenkindamas pareiškėjo VSDFV Kauno skyriaus prašymą panaikinti kreditorių susirinkimo metu priimto nutarimą 3 klausimu, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad klausimas dėl papildomo atlyginimo administratorei skyrimo į darbotvarkę nebuvo įtrauktas, todėl jis negalėjo būti svarstomas 2019 m. liepos 3 d. kreditorių susirinkime. Teismas sprendė, jog skundžiamas nutarimas pažeidžia antros eilės kreditorių – VSDFV Kauno skyriaus ir VĮ Turto banko – interesus atgauti kaip galima didesnę finansinių reikalavimų dalį. Administratorės atlyginimo didinimo klausimo „pakišimas“ po darbotvarkės klausimu „Dėl įmonės pabaigos“ vertinamas kaip nesąžiningas veiksmas. Anot teismo, svarbi yra ir ta aplinkybė, kad didinti administratorei atlyginimą pasiūlė kreditorius, kurio interesų šis nutarimas nepalies, nes jis yra trečios eilės kreditorius.

18.       Apeliantai, atskiruosiuose skunduose prašydami panaikinti pirmosios instancijos teismo   2019 m. rugsėjo 26 d. nutartį, pažymėjo, kad kreditoriaus S. S. pasiūlytas nutarimo projektas negalėjo būti iš anksto pateiktas kreditoriams kartu su susirinkimo medžiaga bei kreditorių susirinkimo darbotvarkėje negalėjo būti nurodytas kaip alternatyvus nutarimų projektas, kadangi šis pasiūlymas buvo gautas tik kreditorių susirinkime, kuriame atitinkamai kreditorius balsavo „už“. Asmeniškai kreditorių susirinkimuose nedalyvaujantys kreditoriai turi suprasti, kad neturės galimybės balsuoti dėl naujai pasiūlytų nutarimų projektų, tačiau su tuo susijusią riziką prisiima patys ir tokią situaciją lemia jų pasyvus elgesys. O pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijamas nutarimas laikomas neteisėtu taip pat dėl to, kad už jį balsavo ne pirmos ar antros, o trečios eilės kreditoriai, kurių interesų priimtas nutarimas nepalies, apeliantų manymu, prieštarauja kreditorių lygiateisiškumo principui. Įstatyme nėra įtvirtinto apribojimo trečios eilės kreditoriams spręsti ir balsuoti darbotvarkės klausimais, kurie tiesiogiai gali ir nelemti šių kreditorių teisių ir pareigų esminio pasikeitimo.

19.       Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas nevykdo bankroto administravimo procedūrų ir savo sprendimais paprastai negali išspręsti klausimų, kurie priskirtini kitų bankroto teisinių santykių dalyvių (kreditorių susirinkimo) kompetencijai. Kai kreditorių susirinkimas sprendžia ekonominio pobūdžio klausimus, teisminė tokių sprendimų kontrolė yra ribota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017).

20.       Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtus interesus, panaikina kreditorių susirinkimo nutarimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012).

21.       Tai reiškia, kad kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti naikinami dviem alternatyviais pagrindais, t. y. dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimu, padarymo, galėjusiu nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį, arba dėl materialinių aspektų (turinio) neteisėtumo, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis) bei kreditorių ir / ar bankrutuojančios įmonės interesų esminiu pažeidimu.

22.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2019 m. liepos 3 d. kreditorių susirinkimo metu priimtas nutarimas dalyje dėl 4 500 Eur plius PVM papildomo atlyginimo skyrimo bankroto administratorei pažeidė abu alternatyvius pagrindus, t. y. buvo padaryti esminiai procedūriniai, kreditorių interesų esminiai pažeidimai ir pasireiškė prieštaravimas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytiems kreditorių susirinkimo nutarimo naikinimo pagrindams.

23.       Apeliantai nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl procedūrinių pažeidimų, argumentuodami tuo, kad pasiūlymas dėl administratorės atlygio buvo pateiktas tik vykstant kreditorių susirinkimui, todėl jo projektas negalėjo būti pateiktas kreditoriams kartu su pranešimu dėl planuojamo kreditorių susirinkimo. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais sutinka, tačiau sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokiu atveju susirinkimo metu pateiktas nutarimo projektas negalėjo būti svarstomas.

24.       Pirma, nei bankroto procesą reglamentuojantys įstatymai, nei civilinio proceso įstatymas nedraudžia, gavus pasiūlymą klausimu, kuris nebuvo įtrauktas į darbotvarkę, bei tiesiogiai liečiantis kitų (šiuo atveju antros eilės kreditorių) interesus, atidėti balsavimą (t. y. sušaukti kitą kreditorių susirinkimą), pranešus visiems kitiems, o taip pat ir nedalyvavusiems ar nebalsavusiems kreditoriams, apie gautą pasiūlymą. Toks elgesio modelis, kuomet balsavimas dėl papildomo bankroto administratorės atlygio būtų perkeltas kitam susirinkimui, suteikiant teisę dėl jo pareikšti nuomonę antros eilės kreditoriams VSDFV Kauno skyriui ir VĮ Turto bankui, atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis). ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta kreditorių, kurių reikalavimus patvirtino teismas, teisė dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo reikalavimus. Įstatymas nenustato pareigos kreditoriams dalyvauti asmeniškai kreditorių susirinkimuose. ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorius turi teisę raštu pareikšti kreditorių susirinkimui savo nuomonę (už ar prieš) dėl kiekvieno nutarimo. Šios nuomonės įskaitomos į kreditorių susirinkimo (taip pat ir pakartotinio susirinkimo) balsavimo rezultatus ir apie tai turi būti paskelbta kreditorių susirinkimo metu. Nagrinėjamu atveju kreditoriai pasirinko galimybę susirinkime dalyvauti ne tiesiogiai, o savo poziciją išreikšti raštu.

25.       Antra, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors bankroto proceso teisinis reguliavimas tiesiogiai nenumato kreditoriaus pareigos nusišalinti nuo kreditorių susirinkimo metu svarstomų klausimų, visgi, kreditorius, atsižvelgdamas į tai, kad jo balsai vis dėlto lemia ginčo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimą bei į tai, kad kreditorių susirinkimo nutarimas buvo pasiūlytas / įtrauktas į darbotvarkę jo iniciatyva, galėjo nusišalinti nuo tokio klausimo svarstymo kreditorių susirinkime.

26.       ĮBĮ nereguliuojama kreditorių susirinkimo nutarimų projektų, tarp jų ir alternatyvių nutarimų projektų, pateikimo tvarka, tačiau, vadovaujantis kreditorių susirinkimų paskirtimi bei funkcijomis, laikytina, kad iki nutarimo priėmimo susirinkimo iniciatoriai ir dalyviai turi teisę pateikti nutarimų darbotvarkės klausimais projektus, juos svarstyti ir nutarti, balsuoti dėl jų ar ne. Numatomų priimti nutarimų projektų pateikimas yra susirinkimo dalyvių ir iniciatorių teisė, jie nėra privalomi pateikti, o pateikti – neįpareigoja kitų susirinkimo dalyvių balsuoti ir diskutuoti tik dėl siūlomo nutarimo projekto. Susirinkimo dalyvis, gavęs darbotvarkės klausimus, turi teisę pasirinkti savo teisės realizavimo būdą, t. y. turi teisę spręsti, ar jam atstovauti savo interesus dalyvaujant susirinkime, ar pasiūlyti savąjį nutarimo variantą atitinkamu darbotvarkės klausimu, ar išreikšti nuomonę raštu; savo teisės realizavimo būdo pasirinkimas nereiškia, kad kreditoriams nebuvo suteikta galimybė išreikšti savo valią dėl kiekvieno nutarimo projekto. Taigi iki kreditorių susirinkimo pradžios kreditoriams turi būti žinoma ir aiški darbotvarkė tam, kad kreditoriai galėtų realizuoti savo teisę dalyvauti įmonės bankroto procese, pasiruošti susirinkimui, apsispręsti dėl dalyvavimo jame būdo ir kitų klausimų, tačiau, kokie bus pasiekti susitarimai ir kokie bus priimti nutarimai susirinkime, nėra ir negali būti žinoma iki klausimo nagrinėjimo susirinkime pabaigos (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-402-381/2017).

27.       Nagrinėjamu atveju, neįtraukus klausimo dėl administratorės papildomo atlyginimo į susirinkimo darbotvarkę, antros eilės kreditoriai negalėjo tinkamai pasiruošti susirinkimui ir apsispręsti dėl dalyvavimo jame būtinumo. Pažymėtina ir tai, kad pranešimas apie planuojamą krditorių susirinkimą buvo sudarytas 11 dienų iki susirinkimo datos, todėl trečiasis asmuo turėjo galimybę darbotvarkę papildyti savo siūlymu nustatyti papildomą atlyginimą bankroto administratorei. Abu apeliantai nurodo, kad kreditoriai buvo tinkamai informuoti ir iki kreditorių susirikimo žinojo apie administratorės sutaupytas lėšas. Nei viena iš šalių šios aplinkybės ir neginčija, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai nėra pakankamas pagrindas spręsti, kad į susirinkimo darbotvarkę neturėjo būti įtrauktas klausimas dėl nepanaudotų lėšų paskirstymo bei balsavimas atidedamas, paskiriant kitą kreditorių susirinkimo datą. Visų bankrutuojančios įmonės kreditorių lygybės principas įpareigoja bankroto administratorių informuoti kiekvieną kreditorių, kurio finansinį reikalavimą patvirtino teismas įsiteisėjusia nutartimi, apie kreditorių susirinkimo datą, laiką ir vietą, kreditorių susirinkimo darbotvarkę bei nutarimų projektų turinį tam, kad kreditoriai galėtų apsispręsti dėl dalyvavimo susirinkime ir balsavimo, priimant nutarimus. Nagrinėjamu atveju antros eilės kreditoriai turėjo aiškų lūkestį, kad bankroto proceso metu sukauptos ir nepanaudotos lėšos bus pervedamos jiems finansinių reikalavimų padengimui (kadangi būtent taip nurodė bankroto administratorė 2019 m. birželio 21 d. pranešime dėl kreditorių susirikimo ir jo darbotvarkės), todėl ši aplinkybė turėjo esminės reikšmės kreditorių apsisprendimui balsuoti už jiems žinomus kreditorių susirinkimo nutarimų projektus, raštu.

28.       Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kasacinio teismo yra išaiškinta, kad vien ta aplinkybė, jog vienas dominuojantis kreditorius nulemia nutarimo priėmimą, net kai kiti kreditoriai nepritaria tokiam nutarimui, paprastai nereiškia ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalyje nustatytos kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo tvarkos nesilaikymo, priešingai, įstatyme kaip teisėtas nutarimo priėmimas įvardijamas nutarimo priėmimas visų balsų (absoliučia) dauguma nepaisant to, kiek kreditorių sudaro turinčių balsų daugumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-606/2012). Visgi, pagal bankroto procedūrų teisinio reglamentavimo prasmę iškėlus įmonės bankroto bylą pirmenybė teikiama kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti, tačiau ir tokiu atveju turi būti racionaliai vadovaujamasi kreditoriaus ir skolininko pareigų ir interesų pusiausvyros principu. ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta kreditorių teisė dalyvauti bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimuose ir ginti savo reikalavimus reiškia ne tik tai, kad ši teisė įgyvendinama kiekvieno kreditoriaus nuožiūra, bet ir tai, jog turi būti laikomasi šiame įstatyme nustatytų procedūrų, nepažeidžiant bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-606/2012).

29.       Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, kad ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas buvo priimtas balsų dauguma, kuriai lemiamą įtaką turėjo vieno didžiausio kreditoriaus S. S. balsas, kuris pats nutarimo projektą ir pasiūlė, o be to, vienintelis dalyvavo kreditorių susirinkime per įgaliotą atstovą. Toks elgesys teismų praktikoje nepripažįstamas teisingu, nes pareiga elgtis sąžiningai ir teisingai asmenims nustatyta CK 1.137 straipsnyje.

30.       Nesutiktina su apeliantų argumentais, kad asmeniškai kreditorių susirinkimuose nedalyvaujantys kreditoriai turi suprasti, kad neturės galimybės balsuoti dėl naujai pasiūlytų nutarimų projektų, tačiau su tuo susijusią riziką prisiima patys ir tokią situaciją lemia jų pasyvus elgesys. Nagrinėjamu atveju, tokie apeliantų argumentai pažeidžia kreditorių lygiateisiškumo principą. Viena vertus, kaip minėta vienintelis balsų daugumą turintis kreditorius balsavo už nutarimo projektą, kuris jo interesų neliečia, kita vertus – šis nutarimo projektas tiesiogiai įtakoja ir liečia antros eilės kreditorių interesus. Sutiktina, kad įstatyme nėra įtvirtinto apribojimo trečios eilės kreditoriams spręsti ir balsuoti darbotvarkės klausimais, kurie tiesiogiai gali ir nelemti šių kreditorių teisių ir pareigų esminio pasikeitimo. Visgi, nagrinėjamu atveju vieno kreditoriaus, turinčio balsų daugumą balsavimas už savo paties pasiūlytą nutarimo projektą, liečiantį kitos, nei jo, eilės kreditorių interesus, ir jų neinformavus apie tai, vertintinas kaip pažeidžiantis proporcingumo ir kreditorių lygiateisiškumo principą.

31.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bankroto administratorius yra verslu užsiimantis subjektas, savo rizika ir atsakomybe teikiantis administravimo paslaugas, todėl atlyginimo administratoriui mokėjimas kartu yra atlygis verslo subjektui už jo teikiamas paslaugas. ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad administratoriaus atlyginimas nustatomas už visą įmonės administravimo laikotarpį, atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintas Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisykles, kuriose nustatomi rekomendaciniai administratoriaus atlyginimo dydžiai (ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalis). Proporcingas administratoriaus atlyginimo nustatymas atitinka įstatymo leidėjo tikslus, nustatytus bankroto procesui bei kreditorių lygiateisiškumui, tačiau vieno kreditoriaus priimto sprendimo pagrindu nustatytas administratoriaus atlygis, kuris bus dengiamas vien neprivilegijuotų kreditorių sąskaita, pažeidžia šių kreditorių galimybę ir lūkestį gauti didesnį savo reikalavimų patenkinimą bankroto byloje. Nagrinėjamu atveju VSDFV Kauno skyriaus ir VĮ Turto banko lūkestis atgauti padidintą kreditorinio reikalavimo dalį yra teisėtas ir visiškai suprantamas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad buvo padaryti procedūriniai pažeidimai bei kreditorių susirinkimo metu balsuojama už klausimą, kuris nebuvo įtrauktas į darbotvarkę ir negalėjo būti svarstomas 2019 m. liepos 3 d. vykusiame kreditorių susirinkime, o taip pat pažeidė CK 1.5 straipsnyje numatytus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

32.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad administratoriaus atlyginimas turėtų būti nustatomas toks, kad skatintų administratorių tinkamai atlikti bankroto procedūras, kartu nepažeistų kreditorių interesų, skiriant įmonei administruoti per didelę sumą, ir turi būti pagrįstas veiklos sąnaudomis. Kreditorių susirinkimo nustatytas atlyginimo administratoriui dydis turėtų atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnio 1 dalis) ir užtikrinti tiek administratoriaus, tiek bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis bankroto byloje Nr. 3K-3-486/2010; 2013 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2013).

33.       Pagal į bylą pateiktą BAB spaustuvės „Spindulys“ 2019 m. birželio 21 d. likvidavimo aktą nustatyta, kad bankroto administratoriaus atlyginimas sudarė 140 386,35 Eur. S. S. teigimu, papildomas 4 500 Eur plius PVM atlyginimas bankroto administratorei pasiūlytas įvertinus jos veiklos rezultatus, sutaupytas lėšas bei padengtus įkaito turėtojų ir pirmos eilės kreditorinius reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas, sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad spaustuvės bankroto procesas trunka 10 metų, o jo metu pasiekti rezultatai nėra išskirtiniai.

34.       Kaip jau minėta, bankroto administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais nustatyti specialieji kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl to bankroto administratorius turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūra būtų maksimaliai naudinga kreditoriams ir bankrutuojančiai įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2012). Todėl įvertinus bankroto proceso trukmę ir jo metu pasiektus rezultatus, manytina, kad bankroto administratorei buvo nustatytas pakankamas atlyginimas ir papildomai nustatyti 4 500 Eur plius PVM atlyginimą nebuvo pagrindo.

35.       Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, patenkindamas VSDFV Kauno skyriaus prašymą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo buvo nustatyti papildomą 4 500 Eur plius PVM atlyginimą bankroto administratorei, detaliai ir išsamiai išanalizavo klausimui reikšmingas aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

36.       Atskirajame skunde apeliantė BAB spaustuvė „Spindulys“ prašė iš pareiškėjo VSDFV Kauno skyriaus priteisti 847 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti bei pateikė jos patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus. Kadangi atskirasis skundas atmestas, apeliantė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties

37.       Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti atskirajame skunde nurodytais teiginiais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

38.       Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                Antanas Rudzinskas