Civilinė byla Nr. e2A-1411-657/2024

       Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00344-2023-3

       Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.1.2.4.1.1.; 2.1.2.4.1.2.; 2.1.2.7; 2.6.7.; 3.3.1.14.; 3.3.1.19.2.

Kauno apygardos teismas

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 23 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dianos Labokaitės, Rūtos Palubinskaitės, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. L. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. gegužės 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. P. ir uždarosios akcinės bendrovės „Bajorų vėjas“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Šlovė darbui“, D. L., L. L., dėl pirkimo – pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis (actio Pauliana pagrindu) ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo J. J..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovai R. P. ir UAB „Bajorų vėjas“ kreipėsi į teismą ir, patikslinę ieškinio reikalavimus, prašė actio Pauliana, CK 1.80 ir 1.81 straipsniuose nurodytais pagrindais pripažinti negaliojančiais sandorius:

- pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 1718, sudarytą 2022 m. kovo 2 d. tarp atsakovės UAB „Šlovė darbui“ ir atsakovų D. L. bei L. L., ir taikyti restituciją, grąžinant atsakovės UAB „Šlovė darbui“ nuosavybėn šia pirkimo pardavimo sutartimi perleistą turtą: žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – malkinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – lauko virtuvę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – tvartą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – daržinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinį (lauko tualetą) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini);

- pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą 2022 m. birželio 10 d. tarp atsakovės UAB „Šlovė darbui“ ir atsakovų D. L. bei L. L., ir taikyti restituciją, grąžinant atsakovės UAB „Šlovė darbui“ nuosavybėn šia pirkimo pardavimo sutartimi perleistą turtą – žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esantį, (duomenys neskelbtini);

- priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovų bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad Panevėžio apygardos teismas 2021 m. balandžio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-141- 278/2021 pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2019 m. gegužės 20 d. akcijų pasirašymo sutartį Nr. 3515, sudarytą tarp trečiojo asmens J. J. ir atsakovės UAB „Šlovė darbui“. Sprendimas įsiteisėjo, Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus 2022 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-382-790/2022. Taigi, jau nuo 2020 m. birželio mėn. ieškovai R. P. ir UAB „Bajorų vėjas“ turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą UAB „Šlovė darbui“. Ieškovų teisės buvo pažeistos, kai atsakovė UAB „Šlovė darbui“, žinodama apie gresiančią restituciją ir išieškojimus iš turto, nekilnojamąjį turtą perleido atsakovams D. L. ir L. L..

3.       Tokiu būdu atsakovė UAB „Šlovė darbui“, sudarydama nekilnojamojo turto perleidimo sandorius, tyčia ir sąmoningai siekė išvengti prievolių ieškovams, kaip kreditoriams, vykdymo ir tuo pažeidė ieškovų interesus. Atsakovė UAB „Šlovė darbui“ nuo 2021 m. realios veiklos nevykdė, ko atsakovė nepaneigė ir Panevėžio apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-3215-762/2022. Nagrinėjamoje byloje atsakovų ginčijami 2022 m. kovo 2 d. ir 2022 m. birželio 10 d. sudaryti pirkimo – pardavimo sandoriai neturėjo jokios kitos ūkinės logikos, kaip tik atsakovei UAB „Šlovė darbui“ atsikratyti turtu, kurį, taikius restituciją, reikės grąžinti trečiajam asmeniui J. J., todėl juos sudaryti nebuvo privaloma. UAB „Šlovė darbui“ perleidinėjo turtą tyčia, sąmoningai siekė išvengti prievolių ieškovams vykdymo, nes iš turto perleidimo gautais pinigais nesumažino savo įsipareigojimų ieškovams. Aplinkybes, kad ginčijami sandoriai pažeis ieškovų teises, atsakovė UAB „Šlovė darbui“ neabejotinai žinojo ir suvokė. Atsakovai D. L. ir L. L. turėjo galimybę ir privalėjo tokias aplinkybes išsiaiškinti, prieš sudarydami ginčijamus sandorius, todėl visi atsakovai, sudarydami ginčijamus sandorius, buvo nesąžiningi.

4.       Ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo pažeistas pamatinis imperatyvas, draudžiantis asmenims perleisti daugiau teisių (t. y. turto nuosavybės teises), nei jų turi, todėl ginčijami sandoriai pripažintini negaliojančiais CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu. Teismo sprendimu 2019 m. gegužės 20 d. akcijų pasirašymo sutartį Nr. 3515 pripažinus negaliojančia nuo sudarymo momento ir taikius restituciją, t. y. atsakovo J. J. nuosavybėn grąžinant šia akcijų pasirašymo sutartimi perleistą turtą, kilo reikšmingos teisinės pasekmės – atsakovė UAB „Šlovė darbui“ neįgijo ginčo nekilnojamojo turto. Atsakovė UAB „Šlovė darbui“ netapo šio turto savininke ir dėl to negalėjo įgyvendinti savininkui tenkančių teisių, t. y. perleisti turtą nuosavybės teise atsakovams D. L. ir L. L.. Be to, yra visi pagrindai ginčijamų sandorių sudarymą pripažinti prieštaraujančiu viešajai tvarkai ir geros moralės principams (CK 1.81 str. 1 d.). Negali būti toleruojamos situacijos, kai nesąžiningi asmenys, veikdami iš savanaudiškų ir piktavališkų paskatų, perleidžia turtą, sudaro teisines ir fizines kliūtis, siekdami išvengti prievolių vykdymo, o sąžiningi kreditoriai lieka be savo teisėtų reikalavimų patenkinimo. Pripažinus ginčijamus sandorius negaliojančiais nuo jų sudarymo momento turi būti taikoma restitucija – ginčijamais sandoriais perleistas turtas turi būti sugrąžintas atsakovės UAB „Šlovė darbui“ nuosavybėn.

5.       Atsakovai D. L. ir L. L. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.

6.       Nurodė, kad iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog ieškovų skolininkas buvo J. J.. Ieškovai civilinėse bylose Nr. e2-141-278/2021 ir Nr. e2A-382-790/2022 actio Pauliana pagrindu ginčijo trečiojo asmens J. J. sudarytus, sandorius, kuriais jis dalį savo turto neatlygintinai perleido savo mamai, kitą dalį – perleido atlygintinai už UAB „Šlovė darbui“ akcijas. Ieškovų reikalavimo teisė atsakovei UAB „Šlovė darbui“ buvo patvirtinta 2022 m. birželio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-382-790/2022 ir ne piniginio reikalavimo pagrindu atsakovei UAB „Šlovė darbui“, o teismo sprendimu taikomos restitucijos pagrindu. Viešai prieinamuose šaltiniuose https://rekvizitai.vz.lt/imone/slove darbui/bylos/ informacija apie teismo sprendimus buvo išviešinta tik po apeliacinio teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-382-790/2022. Ieškovai buvo neatidūs ir nerūpestingi, neužtikrindami actio Pauliana ieškinio laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Ginčijamų sandorių sudarymas neturėjo jokios neigiamos įtakos atsakovo mokumui, t. y. galimybei atsiskaityti su kreditoriais bei kitaip nepažeidė kreditorių teisių ir interesų. Įstatymas nepreziumuoja atsakovų nesąžiningumo. Ieškovai neįrodė CK 6.66 straipsnyje nustatytų bei teismų praktikoje privalomų įrodyti sąlygų viseto actio Pauliana instituto taikymui, dėl ko ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

7.       Namą ir žemės sklypą atsakovai įsigijo pagal viešai patalpintą skelbimą, apie galimas pardavėjo skolas ar kitas galimas problemas, kurios galėjo turėti įtakos atsakovų sprendimui įsigyti parduodamus nekilnojamuosius daiktus, brokerė nenurodė. Pažymėtina, kad 2019 m. gegužės 20 d. akcijų pasirašymo sandoris Nr. 3515 buvo ginčijamas actio Pauliana pagrindu, todėl vadovaujantis CK 6.67 straipsnio 1 ir 2 punktais, buvo laikomas nesąžiningu. Atsakovai turtą įgijo sąžiningai, todėl jiems neturėtų būti taikoma turto (viso ar dalies) grąžinimo natūra pareiga.

8.       Atsakovė UAB „Šlovė darbui“ ir trečiasis asmuo J. J. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

9.       Nurodė, kad ieškovai piktnaudžiauja, užvesdami identiškas civilines bylas actio Pauliana pagrindu jų atžvilgiu. Ieškinys neatitinka visų būtinųjų actio Pauliana taikymo sąlygų. Ieškovai neturi galiojančios reikalavimo teisės į UAB „Šlovė darbui“, o UAB „Šlovė darbui“ neturi jokių prievolių R. P. ir UAB „Bajorų vėjas“ naudai. Be to, kadangi ieškovai nėra UAB „Šlovė darbui“ kreditoriai, ginčijamas sandoris negalėjo pažeisti teisių, kurios neegzistuoja, t. y., ginčijamas sandoris nepažeidė ieškovų teisių.

10.       Faktas, kad ieškovai neturi reikalavimo teisės į UAB „Šlovė darbui“ ir kad dėl to actio Pauliana institutas negali būti taikomas yra nurodyta ir Panevėžio apygardos teismo 2023 m. birželio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-234-755/2023, kurioje nagrinėtas ankstesnis actio Pauliana ginčas tarp ieškovų ir atsakovo UAB „Šlovė darbui“. Ginčijamas sandoris buvo sudarytas profesionalaus brokerio tarpininkavimo pagalba, patvirtintas notaro, nenustačius jokių UAB „Šlovė darbui“, D. L. ir L. L. nesąžiningumo ar neteisėtumo aplinkybių, dėl kurių ginčijamas sandoris negalėtų būti sudarytas.

II.       II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11.       Panevėžio apylinkės teismas 2024 m. gegužės 28 d. sprendimu ieškinį tenkino – CK 1.80 straipsnio 1 dalyje ir 1.81 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais pripažino negaliojančia 2022 m. kovo 2 d. Žemės sklypo ir pastatų pirkimo – pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 1718), sudarytą tarp atsakovės UAB „Šlovė darbui“ ir atsakovės L. L., įgijusios žemės sklypą ir pastatus bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe su sutuoktiniu D. L.; taikė restituciją natūra ir grąžino atsakovės UAB „Šlovė darbui“ nuosavybėn žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – malkinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – lauko virtuvę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – tvartą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – daržinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinį (lauko tualetą) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančia 2022 m. birželio 10 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), sudarytą tarp atsakovės UAB „Šlovė darbui“ ir atsakovės L. L., įgijusios žemės sklypą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe su sutuoktiniu D. L., ir taikė restituciją natūra, grąžinant atsakovės UAB „Šlovė darbui“ žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresas (duomenys neskelbtini); priteisė iš atsakovės UAB „Šlovė darbui“, atsakovei L. L. 2 300 Eur, sumokėtus pagal pripažintus negaliojančiais sandorius; paskirstė bylinėjimosi išlaidas, priteisdamas iš atsakovės UAB „Šlovė darbui“ ieškovei UAB „Bajorų vėjas“ 863 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovui D. L. 900 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei 139,06 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu bei įteikimu.

12.       Teismas nustatė, kad Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. kovo 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-235-620/2020 iš atsakovo J. J. ieškovams R. P. priteista 2 730 Eur, UAB „Bajorų vėjas“ – 7 882,35 Eur skola, palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos. Ieškovai yra J. J., kuris yra ir atsakovės UAB „Šlovė darbui“ vadovas, kreditoriai. Teisinis reguliavimas nenumato, kad uždaroji akcinė bendrovė galėtų atsakyti už asmenines jos vadovo prievoles. Be to, 2021 m. balandžio 21 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-141-278/2021 nebuvo įsiteisėjęs ginčijamų 2022 m. kovo 2 d. (žemės sklypo ir pastatų) ir 2022 m. birželio 10 d. (žemės sklypo) pirkimo – pardavimo sandorių sudarymo metu, tad būtinos sąlygos, kad kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, nepagrindžia.

13.       Ieškovams neįrodžius, kad jie turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovus, kuri yra viena iš būtinų acio Pauliana sąlygų, ieškovų reikalavimas CK 6.66 straipsnio pagrindu pripažinti negaliojančiomis 2022 m. kovo 2 d. UAB „Šlovė darbui“ ir L. L. sudarytą žemės sklypo ir pastatų pirkimo – pardavimo sutartį, kuria UAB „Šlovė darbui“ pardavė, o L. L. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (sutuoktinis – D. L.) įgijo žemės sklypą bei pastatus: gyvenamąjį namą, malkinę, lauko virtuvę, tvartą, daržinę, garažą, kitus inžinerinius statinius - kiemo statinį (lauko tualetą), ir 2022 m. birželio 10 d. UAB „Šlovė darbui“ ir L. L. sudarytą žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, kuria UAB „Šlovė darbui“ pardavė, o L. L. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), atmestinas. Konstatavus, kad ieškovai neįrodė vienos iš būtinų sąlygų buvimo ir dėl to sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana nėra galimybės, dėl kitų būtinųjų sąlygų nepasisakytina, nes tai bylos išsprendimui dėl šio reikalavimo neturės reikšmės.

14.       Iš 2023 m. kovo 1 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų matyti, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)ir žemės sklypas bei jame esantys pastatai: gyvenamasis namas, malkinė, lauko virtuvė, tvartas, daržinė, garažas ir kiti inžineriniai statiniai - kiemo statinys (lauko tualetas) ginčijamų pirkimo – pardavimo 2022 m. kovo 2 d. ir 2022 m. birželio 10 d. sutarčių pasirašymo metu, nuosavybės teise priklausė UAB „Šlovė darbui“. UAB „Šlovė darbui“ minėti žemės sklypai ir pastatai įgyti 2019 m. gegužės 20 d. akcijų pasirašymo sutarties Nr. 3515 pagrindu.

15.       Ieškovai savo reikalavimui pagrįsti nurodė Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-141-278/2021, kuriuo pripažinta negaliojančia nuo sudarymo momento 2019 m. gegužės 20 d. akcijų pasirašymo sutartis Nr. 3515, sudaryta tarp atsakovo J. J. ir UAB „Šlovė darbui“, bei taikyta restitucija, grąžinant J. J. nuosavybėn akcijų pasirašymo sutartimi perleistą turtą (žemės sklypus bei pastatus). Šis teismo sprendimas įsiteisėjo Lietuvos apeliaciniam teismui 2022 m. birželio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-382-790/2022 palikus jį nepakeistą.

16.       Iš nurodyto matyti, kad atsakovės UAB „Šlovė darbui“ direktoriui J. J. ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo žinomas teismo įpareigojimas UAB „Šlovė darbui“ jam grąžinti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), su jame esančiai pastatais, tačiau jis, nelaukęs, kol teismas išnagrinės apeliacinį skundą, kaip UAB „Šlovė darbui“ vadovas, žemės sklypus ir pastatus pardavė L. L..

17.       UAB „Šlovė darbui“ direktorius J. J. pirkėjams ir notarei nurodė melagingus duomenis apie parduodamą turtą. Iš 2022 m. vasario 16 d. rankpinigių sutarties, pasirašytos L. L. ir Ž. J., bei pinigų priėmimo kvito, matyti, kad 300 Eur rankpinigiai buvo sumokėti Ž. J.. Dėl pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymo taip pat tartasi su Ž. J.. Liudytoja Ž. J. paaiškino, kad 2022 m. sausio mėn. į ją kreipėsi J. J. ir U. Z. dėl namo, ūkinių pastatų ir žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo. Ji rado pirkėjus L.. Tarpininkavimo sutartį,  parduodant turtą, sudarė su J. J., kaip UAB „Šlovė darbui“ akcininku. Ji du kartus – apsiimdama dirbti ir prieš sandorio sudarymą tikrino, ar nėra turto arešto, turtas nebuvo apsunkintas areštu. Apie pardavėjo skolas nebuvo žinoma.

18.       UAB „Šlovė darbui“ direktorius J. J., atstovaujantis bendrovę, žinodamas, kad jo kreditorių UAB „Bajorų vėjas“ ir R. P. ieškinys tenkintas ir L. L., D. L. parduoti žemės sklypai bei pastatai turi būti grąžinti jo, kaip ieškovų skolininko, nuosavybėn, ir kad į juos gali būti nukreiptas išieškojimas, nuslėpdamas nuo pirkėjų, notarės ir nekilnojamojo turto brokerės Ž. J. informaciją, kad jau yra priimtas Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-141-278/2021, kad toliau vyksta teisminis procesas apeliacine tvarka, sudarydamas ginčo žemės sklypų ir pastatų pirkimo – pardavimo sutartis, žinodamas, kad sudaromi sandoriai pažeis ieškovų, t. y. jo kreditorių, teisę nukreipti išieškojimą į ginčo turtą, elgėsi nesąžiningai. Todėl atsakovo UAB „Šlovė darbui“, atstovaujamo J. J., elgesys, sudarant ginčijamą sandorį, laikytinas prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms – CK 1.5 straipsnio 1 daliai, 6.4 straipsniui. Bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad ginčijamų sandorio sudarymo metu ginčo žemės sklypai, pastatai Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti UAB „Šlovė darbui“ nuosavybės teise, tačiau, įsiteisėjus Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimui, kuriuo 2019 m. gegužės 20 d. akcijų pasirašymo sutartis Nr. 3515 pripažinta negaliojančia nuo sudarymo momento, laikytina, kad UAB „Šlovė darbui“ nuosavybės teisės į žemės sklypus ir pastatus neįgijo, todėl jų pardavimas prieštarauja CK 4.48 straipsnio nuostatai.

19.       Ginčijamos 2022 m. kovo 2 d. žemės sklypų ir pastatų pirkimo – pardavimo sutartis ir 2022 m. birželio 10 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis yra imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantys sandoriai, todėl yra niekiniai ir negaliojantys.

20.       Atsakovo UAB „Šlovė darbui“ atstovo J. J. elgesys, sudarant ginčijamą sandorį, yra nesuderinamas su geros moralės normomis. Sudarydamas ginčijamus sandorius, UAB „Šlovė darbui“ atstovas žinojo, kad perleidus žemės sklypus, pastatus kitiems asmenims, nebus galimybės vykdyti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimo, todėl ginčijamas sandoris pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu, kaip sandoris, prieštaraujantis viešajai tvarkai ir gerai moralei.

21.       Ieškovai, prašydami taikyti restituciją, reikalavimo dėl už žemės sklypus bei pastatus sumokėtų pinigų grąžinimo L. L. ir D. L. ieškinyje neformulavo. Taikant vienašalę restituciją, neabejotinai būtų pažeisti atsakovų L. L. ir D. L. interesai, jų atžvilgiu teismo sprendimas nebūtų teisingas ir sąžiningas. Atsakovas D. L. teismo posėdžio metu nurodė, jog ginčo sutartimis įsigyto turto bendra vertė – 5 000 Eur, kuriuos ir sumokėjo. Grynais pinigais nebuvo galima pirkti žemės sklypo. L. L. dalį pinigų UAB „Šlovė darbui“ pervedė pavedimu. Galutinė perduota pinigų suma – 3 500 Eur, dalyvaujant brokerei Ž. J.. Atsižvelgus, kad buvo sumokėta 300 Eur rankpinigių, pavedimu pervesta 500 Eur, pagal D. L. ir L. L. paaiškinimus už perkamą turtą viso sumokėta 4 300 Eur. Nors žemę ir pastatus pardavė juridinis asmuo, tačiau jokie grynų pinigų mokėjimus patvirtinantys dokumentai nebuvo išrašyti. Sudarant ginčijamus sandorius, sandorio šalys, nurodydamas perkamų daiktų vertę mažesnę, kaip kad teigia faktiškai buvusią, nebuvo visiškai sąžiningos, o pirkėjai, sutikdami į pirkimo – pardavimo sutartį įrašyti mažesnę, nei pačių nurodomą, perkamų daiktų kainą, prisiėmė riziką sandorių nuginčijimo atveju atgauti galimai faktiškai sumokėtą pinigų sumą. Atsakovai teigia, kad viso turėjo iki 1 000 Eur išlaidų už įsigyto turto pagerinimą, tačiau jokių įrodymų nepateikė. Nesant objektyvių duomenų, kad atsakovai L. L. ir D. L. sumokėjo didesnę pinigų sumą UAB „Šlovė darbui“, nei patvirtinta rašytiniais įrodymais, ginčijamus sandorius pripažinus negaliojančiais, atsakovei L. L. grąžintina 2 300 Eur suma.

22.       Ieškinį tenkinus, ginčijami sandoriai pripažintini negaliojančiais dėl atsakovės UAB „Šlovė darbui“ vardu veikiančio asmens – J. J. nesąžiningų veiksmų. Atsakovai D. L. ir L. L. taip pat patyrė nuostolius dėl nesąžiningų UAB „Šlovė darbui“ atstovo veiksmų, todėl ieškovės UAB „Bajorų vėjas“ ir D. L. patirtos išlaidos priteistinos išimtinai iš atsakovės UAB „Šlovė darbui“. Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 139,06 Eur. Įvertinus UAB „Šlovė darbui“ ir trečiojo asmens J. J. procesinį elgesį (nereagavimas į siunčiamus šaukimus, dokumentų neatsiėmimas, dėl ko buvo atidėliojami teismo posėdžiai), taikytina CPK 96 straipsnio 5 dalies nuostata, ir visos patirtos išlaidos valstybei priteistinos iš UAB „Šlovė darbui“.

III.       III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

23.       Atsakovas D. L. apeliaciniame skunde prašė panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. gegužės 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pripažinti negaliojančiomis 2022 m. kovo 2 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 1718 ir 2022 m. birželio 10 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), tarp atsakovų UAB „Šlovė darbui“ ir atsakovų D. L. bei L. L., ir restitucijos netaikyti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skundas grindžiamas šiomis aplinkybėmis:

1.1.                      Teismas, pripažinęs, jog ieškovai neįrodė turintys neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, pagrįstai netenkino reikalavimo pripažinti sandorius negaliojančiais actio Pauliana pagrindu;

1.2.                      Teismas nustatė, jog UAB „Šlovė darbui“ direktorius J. J., žinomas apie teismo įpareigojimus UAB „Šlovė darbui“ grąžinti J. J. ginčo turtą, notarei ir pirkėjams L. nurodė melagingus duomenis apie parduodamą turtą, todėl jo elgesys laikytinas prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms. Atsakovai apie parduodamą turtą sužinojo iš nekilnojamojo turto brokerės Ž. J. ir viešo skelbimo. Tačiau teismas nenustatė atsakovų L. L. ir D. L. nesąžiningumo abiejų pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymo atveju. J. J., sandorių sudarymo metu, veikė kaip įmonės vadovas, todėl teismas, spręsdamas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais turėjo užtikrinti sąžiningą ir pagrįstą šalių interesų pusiausvyrą. Juolab, kad turtui nebuvo taikomi jokie apribojimai.  

1.3.                      Atsakovai ginčo turtą įgijo sąžiningai, todėl jiems neturėtų būti taikoma viso ar dalies turto grąžinimo natūra pareiga, nes daiktas iš sąžiningo įgijėjo gali būti išreikalautas tik tuomet, kai savininkas daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo.

24.       Ieškovai R. P. ir UAB „Bajorų vėjas“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, bei priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas.

25.       Atsiliepime nurodė, kad teismas teisingai aiškino ir taikė restituciją reglamentuojančias teisės normas ir pagrįstai taikė restituciją natūra. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl ko negalėtų būti taikoma restitucija. Apeliantas bei atsakovė L. L., sudarydami pirkimo – pardavimo sandorius su atsakove UAB „Šlovė darbui“, nebuvo sąžiningi vien dėl to fakto, jog 2022 m. vasario 16 d. sudarytoje rankpinigių sutartyje nurodė perkamo turto kainą – 5 000 Eur, o pirkimo – pardavimo sutartyse nurodė mažesnę pirkimo kainą – 2 000 Eur. Apeliantas negali būti ginamas kaip sąžiningas įgijėjas. Teismas teisėtai ir pagrįstai taikė restituciją, nes ieškovai, gindami pirmiausiai savo interesą, tuo pačiu gina ir visų kitų trečiojo asmens J. J. kreditorių interesą. Netaikius restitucijos, būtų pažeisti ne tik ieškovų, bet ir visų kitų trečiojo asmens J. J. kreditorių interesai, o tokia bylos baigtis nebūtų nei teisėta, nei teisinga. Teismui tenkinus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos turi būti priteisiamos ne iš ieškovų, kurie gina ne tik savo, bet ir visų kreditorių interesus, o iš nesąžiningos sandorio šalies, t. y. atsakovės UAB „Šlovė darbui“.

26.       Atsakovė UAB „Šlovė darbui“ ir trečiasis asmuo J. J. atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

28.       Tačiau CPK 376 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Ši nuostata taikytina ir apeliaciniame procese.

29.       Pažymėtina, jog apeliacinio skundo reikalavimas suformuluotas ydingai ir neatitinka viso apeliacinio skundo turinio. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, atsakovai, ginčydami teismo sprendimą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, nurodė, jog teismas nenustatė atsakovų nesąžiningumo, ir rėmėsi tik ieškovų nurodytais argumentais dėl sandorių prieštaravimo imperatyvioms teisės normoms ir gerai moralei, todėl pripažinęs sandorius negaliojančiais, nepagrįstai gana formaliai taikė restituciją.

30.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka yra pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas ir svarstyti apeliaciniame skunde tiesiogiai nenurodytas aplinkybes, ar yra įstatymų nustatyti pagrindai laikyti ginčijamus sandorius niekiniais, kadangi teismas pagal pareigas (savo iniciatyva) privalo konstatuoti niekinių sandorių faktą ir niekinio sandorio teisines pasekmes (CK 1. 78 str. 4 d.). Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas šalys informuotos 2024 m. gruodžio 13 d. nutartimi.

31.       Taigi, nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nuspręsta taikyti restituciją, pripažinus sandorius negaliojančiais CK 1.80 straipsnio 1 dalyje ir 1.81 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

32.       Ieškovai atsakovų sudarytus nekilnojamojo turto sandorius ginčijo trimis pagrindais CK 66 straipsnio pagrindu (Actio Pauliana), CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, kaip prieštaraujančių imperatyvioms įstatymo normoms ir CK 1.81 straipsnio pagrindu, kaip prieštaraujančius viešajai tvarkai ir gerai moralei.

33.       Byloje nustatyta, kad ieškovai R. P. ir UAB „Bajorų vėjas“ yra trečiojo asmens J. J. kreditoriai. Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. kovo 27 d. sprendimu ieškovui R. P. iš atsakovo J. J. buvo priteista 2 730 Eur skola, 282,34 Eur palūkanų, 5 proc. procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos, o ieškovei UAB „Bajorų vėjas“ – 7 882,35 Eur skola, 5 proc. procesines palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos. Sprendimas nebuvo įvykdytas, todėl kreditoriai R. P. ir UAB „Bajorų vėjas“ kreipėsi į teismą, prašydami actio Pauliana pagrindu pripažinti negaliojančia 2019 m. gegužės 20 d. akcijų perleidimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų J. J. ir UAB „Šlovė darbui“, ir taikyti restituciją grąžinant atsakovui J. J. šia sutartimi perleistą turtą, tame tarpe žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą ir pastatus, esančius (duomenys neskelbtini)

34.       Panevėžio apygardos teismas 2021 m. balandžio 21 d. sprendimu ieškinį patenkino – pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento Akcijų pasirašymo sutartį, taikė restituciją grąžinant atsakovo J. J. nuosavybėn Akcijų pasirašymo sutartimi perleistą turtą. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. birželio 30 d. nutartimi sprendimą paliko nepakeistą.

35.       Atsakovės UAB „Šlovė darbui“ ir L. L. 2022 m. kovo 2 d. sudarė žemės sklypo ir pastatų, esančių (duomenys neskelbtini)pirkimo – pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 1718), kuria atsakovė L. L. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktiniu D. L. už 1 500 Eur įgijo 0,15 ha namų valdos žemės sklypą, bei pastatus (gyvenamąjį namą, malkinę, lauko virtuvę, tvartą, daržinę, garažą, kitus inžinerinius statinius – kiemo statinį (lauko tualetą). Atsakovės UAB „Šlovė darbui“ ir L. L. 2022 m. birželio 10 d. sudarė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria atsakovė L. L. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktiniu D. L. už 500 Eur įgijo 0,13 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą.

36.       Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu netenkino ieškovų reikalavimo pripažinti sandorius, sudarytus tarp UAB „Šlovė darbui“ ir L. L. negaliojančiais actio Pauliana (CK 6.66 str.) pagrindu, bet pripažino sandorius, negaliojančiais CK 1.80 straipsnio 1 dalyje (imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančio sandorio negaliojimas) ir 1.81 straipsnio 1 dalyje (viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujančio sandorio negaliojimas) nurodytais pagrindais.

37.       Apeliantas savo apeliaciniame skunde iš esmės neginčija teismo išvadų dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, prašo juos pripažinti negaliojančiais, tačiau kelia neteisingai išspręstos restitucijos klausimą, akcentuodamas situacijos išskirtinumą bei jo ir atsakovės L. L., kaip turto savininkų, konstitucinės teisės į nuosavybę pažeidimą. Nurodo, jog teismas, nors ir pripažino įrodyta aplinkybę, jog atsakovė UAB „Šlovė darbui“ ir trečiasis asmuo J. J., pateikdamas melagingus duomenis apie parduodamą turtą, nuslėpė nuo pirkėjų (atsakovų L. ir D. L., brokerės ir notarės) informaciją apie jo skolas ieškovams ir teismo sprendimus dėl restitucijos taikymo, tačiau sandorių sudarymo metu turtas buvo registruotas atsakovės UAB „Šlovė darbui“ vardu, todėl teismas nepagrįstai taikė restituciją sąžiningų įgijėjų (atsakovų L. L. ir D. L.) atžvilgiu.

Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu

38.       CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad dvišalį sandorį pripažinti negaliojančiu šio straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises.

39.       Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovų reikalavimo pripažinti sudarytus sandorius negaliojančiais actio Pauliana (CK 6.66 str.) pagrindu, sprendime konstatavo, jog ieškovai ginčijamų sandorių sudarymo metu neturėjo reikalavimo teisės.

40.       Byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovai yra trečiojo asmens J. J., o ne atsakovės UAB „Šlovė darbui“, kreditoriai. Teismo sprendimas, kuriuo akcijų perleidimo sutartis, sudaryta tarp ieškovų skolininko J. J. ir atsakovės UAB „Šlovė darbui“ pripažinta negaliojančia ir taikyta restitucija, įsiteisėjo 2022 m. birželio 30 d., Lietuvos apeliaciniam teismui palikus nepakeistą Panevėžio apygardos teismui 2021 m. balandžio 21 d. sprendimą. Ginčijami sandoriai buvo sudaryti 2022 m. kovo 2 d. ir 2022 m. birželio 10 d. Pagal CK 2.50 straipsnio 2 dalies nuostatas, juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio asmenines prievoles, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovai sandorių sudarymo metu neturėjo reikalavimo teisės ir netenkino ieškinio reikalavimo pripažinti sandorius negaliojančiais actio Pauliana (CK 6.66 str.) pagrindu.

41.       Be to, pažymėtina, jog actio Pauliana institutas nėra skirtas pašalinti iš civilinės apyvartos teisei prieštaraujančius sandorius. CK 6.66 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu šiuo pagrindu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti. 

42.       Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. kovo 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-235-620/2020 iš atsakovo J. J. ieškovų R. P. ir UAB „Bajorų vėjas“ naudai buvo priteista skola, bendrai 10 612,35 Eur sumai (7 882,35 Eur UAB „Bajorų vėjas“ ir 2 730 Eur R. P. ), palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. birželio 30 d. nutartyje nurodė, jog iš Nekilnojamojo turto registro byloje buvo apskaičiuota, kad vidutinė perleisto turto rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu, sudaro 53 009 Eur.

43.       Iš viešai prieinamų teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (CPK 179 str.) matyti, jog jau yra įsiteisėję sprendimai pagal ieškovų ieškinius dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais Panevėžio apygardos teismo išnagrinėtose civilinėse bylose Nr. e2A-399-1059/2024, Nr. e2A-251-425/2024, Nr. e2A-318-589/2024 ir Šiaulių apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-2472-657/2024. Taigi, ir dėl šių aplinkybių sandoriai negali būti pripažinti negaliojančiais actio Pauliana pagrindu, nes tai prieštarautų CK 6.66 straipsnio 4 dalies nuostatoms.

Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu

44.       CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad CK 1.80 straipsnio 1 daliai taikyti būtina konstatuoti dviejų sąlygų visetą: pirma, kad teisės norma, kuriai, prieštarauja sandoris, yra imperatyvi, ir, antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-684/2019). Sprendžiant dėl abiejų šių sąlygų, esminę reikšmę turi ne lingvistinė normos išraiška, o interesas, kurio apsaugą ji užtikrina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2014; 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-611/2018.). Teismai, pripažindami sandorius negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu, procesiniame sprendime turi nurodyti ne tik CK 1.80 straipsnį, bet ir konkrečią imperatyviąją įstatymo normą, kuriai sandoriai prieštarauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-823/2020).

45.       Vadinasi, pirmiausia turėtų būti įvertinta, ar įstatymo norma, kuriai galbūt prieštarauja sandoris (jo atskiros sąlygos), yra imperatyvioji. Imperatyvioji teisės norma CK 1.80 straipsnio prasme yra tokia, kuria siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką, todėl aiškinantis normos imperatyvumą turi būti nustatyta, ar egzistuoja viešasis interesas, kuriam užtikrinti ji skirta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2010). Teisės norma, kurioje nėra aiškiai išreikšto imperatyvo, gali būti pripažįstama imperatyvia įvertinus jos tikslus ir uždavinius, objektą ir interesą, kurį ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminius ryšius su kitomis normomis ir t. t. Kita vertus, vien privalomojo teisės normos pobūdžio konstatavimas nepakankamas pripažinti, kad ją pažeidžiantis sandoris yra niekinis, jeigu privaloma taisyklė saugo tik privačius civilinės apyvartos dalyvių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2014; 2019 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-959/2019; 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-421/2020).

46.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pripažino, kad atsakovės UAB „Šlovė darbui“ direktorius J. J., žinodamas, kad jo kreditorių UAB „Bajorų vėjas“ ir R. P. ieškinys buvo patenkintas ir ginčo sklypai turi būti grąžinti jo, kaip ieškovų skolininko nuosavybėn, kad į jį gali būti nukreiptas išieškojimas ieškovų naudai, nuslėpdamas nuo sklypo pirkėjų L. L. ir D. L., brokerės bei notarės informaciją, kad yra priimtas Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-141-278/2021, kuris yra apskųstas apeliacine tvarka, sudarydamas ginčo žemės sklypų ir pastatų pirkimo – pardavimo sutartis, žinodamas, kad sudaromas sandoris pažeis kreditorių (ieškovų) teises į skolos išsiieškojimą, elgėsi nesąžiningai, pažeisdama imperatyvias CK 1.5 straipsnio 1 dalies, 4.48 straipsnio ir 6.4 straipsnio nuostatas.

47.       Iš CK 1.5 straipsnio 1 dalies ir 6.4 straipsnio normų gramatinės formuluotės akivaizdu, kad šios normos aiškiai įtvirtina tam tikro elgesio draudimą arba nurodo vienintelį teisėtą elgesio modelį ir šalys sutartyje susitarti kitaip, nei šiose teisės normose yra numatyta, negali, nes jose įtvirtintas šalių sąžiningumo kriterijus civiliniuose santykiuose, neabejotinai skirtas tiek viešiems, tiek ir teisinių santykių šalių privatiems interesams apsaugoti. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias teisės normas nurodė kaip imperatyvias.

48.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ginčo sandorius pripažino niekiniais ir negaliojančiais CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, kaip prieštaraujančius imperatyviai CK 4.48 straipsnio 1 daliai, pagal kurią perduoti nuosavybės teisę gali tik pats savininkas arba savininko įgaliotas asmuo. Tokį sprendimą teismas grindė tuo, kad, Lietuvos apeliaciniam teismui 2022 m. birželio 30 d. sprendimu pripažinus akcijų perleidimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento, UAB “Šlovė darbui” niekada neįgijo, o trečiasis asmuo niekada neperleido akcijų perleidimo sutartyje nurodyto nekilnojamojo turto. Atitinkamai vėlesni atsakovų sudaryti šio turto sandoriai taip pat laikytini niekiniais ir negaliojančiais, nes vėlesnius sandorius sudarę asmenys negali perleisti daugiau teisių, nei jų turi. CK 4.48 straipsnio normos imperatyvumą patvirtina tai, jog ja apsaugomas privatus savininko interesas.

49.       Pabrėžtina, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis yra dvejopa: siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, kartu nepažeidžiant civilinių teisinių santykių stabilumo ir teisinio tikrumo įgytų civilinių teisių atžvilgiu. Kadangi sandorio pripažinimas negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu yra sutarties laisvės principo išimtis, privatinėje teisėje dominuojant dispozityviam, bet ne imperatyviam teisinio reguliavimo metodui, tai sandorio pripažinimas negaliojančiu pateisinamas, kai interesas, kurį siekiama apginti nuo neigiamų sandorio sudarymo padarinių, yra svarbesnis už tą, kuris būtų apgintas išsaugant sandorį. 

50.       Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, jog įstatyme atskirai įtvirtintas asmenų, ginančių kitų subjektų ar visuomenės teises ir interesus, procesinis subjektiškumas, ir tik tokie viešąjį interesą ginantys subjektai gali ginti ne savo, o kitų asmenų pažeistus interesus (CPK 49 str.).

51.       Ieškovai, ginčydami nurodytus sandorius, nurodė, jog į sandoriais atsakovams L. perleistą turtą, grąžinus jį UAB „Šlovė darbui“, o vėliau J. J., jie galėtų nukreipti jiems iš skolininko J. J. priteistų skolų išieškojimą, o taip pat būtų apginti ir kitų galimų J. J. kreditorių interesai. Pažymėtina, jog pagal CPK 49 straipsnio nuostatas ieškovams nesuteikta teisė ginti viešąjį ar kitų asmenų interesą.

52.       Šiuo konkrečiu atveju ieškovai, prašydami pripažinti sandorius negaliojančiais ir, taikius restituciją, priteisti atsakovei UAB „Šlovė darbui“ pagal sandorius perleistą turtą, siekia apginti ne jų, kaip prievolinių teisinių santykių dalyvių, pažeistas teises, bet gina kitą – buvusio turto savininko J. J. – interesą, siekdami, kad per restituciją (kaip prievolių teisės instrumentą) UAB „Šlovė darbui“ būtų grąžintas atsakovams perleistas turtas, kuris vėliau pagal Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-141-278/2021 turėtų būti grąžintas J. J. nuosavybėn. 

53.       Aplinkybę, kad ieškovai yra trečiojo asmens J. J. kreditoriai, bei siekį, taikant restituciją, ginti savo interesus, t. y. patenkinti savo reikalavimus iš J. J. turto, ieškovai deklaravo viso bylos proceso metu. Taigi, neginčijamai nustatyta, kad ieškovai šioje byloje gina tik savo privačius interesus.

54.       Todėl, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, aukščiau aptartus kasacinio teismo išaiškinimus, kad vien privalomojo teisės normos pobūdžio konstatavimas nepakankamas pripažinti, jog ją pažeidžiantis sandoris yra niekinis, jeigu privaloma taisyklė saugo tik privačius civilinės apyvartos dalyvių interesus, nėra pagrindo pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais, kaip prieštaraujančius imperatyvioms įstatymo nuostatoms.

Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.81 straipsnio pagrindu

55.       Pirmosios instancijos teismas UAB „Šlovė darbui“ vadovo elgesį vertintino kaip prieštaraujantį viešajai tvarkai ir gerajai moralei, nes jis neinformavo atsakovų ir notarės apie vykstančius teisminius ginčus, todėl sandorius pripažino niekiniais ir negaliojančiais ir CK 1.81 straipsnyje įtvirtintu pagrindu, kaip prieštaraujančius viešajai tvarkai ir gerajai moralei. Apeliantai skunde teigia, kad jie yra sąžiningi įgijėjai.

56.       CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Lietuvos įstatymų nenustatyta „viešosios tvarkos“ ar „geros moralės“ sampratų; tai yra teisės doktrinos ir teismų praktikos užduotis. Šių teisinių vertybių kategorijų turinys gali kisti. „Viešoji tvarka“ apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose. Sąvoka „gera moralė“ taip pat yra vertinamoji; kilus geros moralės taikymo klausimui, teismui privalu taikyti bylos nagrinėjimo metu pripažįstamus moralės standartus, vadovaujantis objektyviuoju protingumo kriterijumi. Pažymėtina, kad visuomenės pagrindą sudaro teisingumas. Juo turi būti grindžiami ir civilinių teisinių santykių dalyvių veiksmai, taigi ir sudaromi sandoriai. Teisingumo kriterijus yra moralės normos, kurių tikslas – užtikrinti visų visuomenės narių interesų derinimą, apsaugoti ekonomiškai ir fiziškai silpnesnių visuomenės narių interesus, užkirsti kelią piktnaudžiauti teise, todėl, vertinant sudarytus sandorius, reikia vadovautis ne tik teisės, bet ir geros moralės, kurios kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas, normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2009; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2013 ). Sandoris, kuriuo iš esmės siekiama tik išvengti prievolių kreditoriams, prieštarauja viešajai tvarkai, nes juo siekiama išvengti teisinio reguliavimo tikslo sutartines prievoles vykdyti sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-4-1120/2024).

57.       Remiantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, jog pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti. Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2014; 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015). Tai reiškia, kad ginčijant sandorį CK 1.81 straipsnio pagrindu turi būti įrodyta, kad visų sandorio šalių valia sudarant sandorį buvo viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantys tikslai. Jei bent viena iš sandorio šalių tokio tikslo sudarydama sandorį neturi ir jai nėra žinomi kitos sandorio šalies viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantys tikslai, toks sandoris negali būti pripažįstamas negaliojančiu CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024).

58.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovų įrodinėtų ginčo sandorių prieštaravimo viešajai tvarkai ir gerai moralei, konstatavo, kad atsakovė UAB „Šlovė darbui“, atstovaujama direktoriaus J. J., buvo nesąžininga, nuslėpė tiek nuo apeliantų, tiek nuo notaro tvirtinusio sandorius, jog dėl parduodamo turto vyksta teisminiai ginčai, pateikdama klaidingą informaciją, ir toks atsakovės UAB „Šlovė darbui“ elgesys geros moralės principu yra netoleruotinas, nesąžiningas, nesuderinamu su geros moralės normomis. Taip pat pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog sudarydamas ginčo sandorius, UAB „Šlovė darbui“ direktorius J. J. žinojo, suprato, kad perleidus žemės sklypus apeliantams, nebus galimybės įvykdyti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimo ir toks UAB „Šlovė darbui“ vadovo elgesys prieštarauja viešajai tvarkai ir gerajai moralei. Byloje nėra ginčo dėl tokio atsakovės UAB „Šlovė darbui“ elgesio įvertinimo sudarant ginčo sandorius.

59.       Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, to neįrodinėjo ir ieškovai, jog atsakovams L. ir D. L. būtų žinoma apie sandorių sudarymo vykusį teisminį ginčą dėl įgyjamų žemės sklypų ir pastatų, kad buvo aplinkybių, įpareigojančių atsakovus papildomai domėtis ginčo sklypus pardavusios UAB „Šlovė darbui“ finansine padėtimi, rinkti duomenis apie jos kreditorius, domėtis, ar nevyksta, kokie nors teisminiai procesai, juo labiau domėtis apie trečiuoju asmeniu J. J., kuris šiuo atveju, veikė kaip juridinio asmens atstovas, o ne kaip fizinis asmuo. Nagrinėjamu atveju viešuosiuose registruose ginčo žemės sklypai ginčo sandorių sudarymo metu buvo registruoti atsakovės UAB „Šlovė darbui“ vardu, apie parduodamą turtą buvo viešai paskelbta internete (Rokiškio skelbimai). Ginčo sutarčių 7.1 punkte pardavėja UAB „Šlovė darbui“ patvirtino, kad parduodami žemės sklypai ir pastatai niekam neperleisti, arešto ir draudimo nėra, tretieji asmenys neturi jokių teisių ar pretenzijų į juos, nėra jokių apribojimų, kurie galėtų turėti įtakos pirkėjų nuosavybės teisei į daiktą; teisminių ginčų dėl parduodamo turto nėra.

60.       Pažymėtina, jog asmens teisių registracija viešame registre atlieka ne teises nustatančią, o teisių išviešinimo funkciją, tačiau viešuose registruose esant duomenims, jog atsakovei UAB „Šlovė darbui“ nuosavybės teise priklauso ginčo sklypai ir pastatai, nesant atskleistiems kitokiems duomenims, nėra jokio pagrindo vertinti, jog apeliantai turėjo rinkti ir kitokius duomenis, kurie nebuvo išviešinti viešuosiuose registruose apie perkamą turtą, juo labiau apie UAB „Šlovė darbui“ ir jos vadovo J. J. finansinę padėtį, turimus įsipareigojimus.

61.       Kaip jau minėta, tam, kad sandoris galėtų būti pripažįstamas prieštaraujančiu viešajai tvarkai ir gerai moralei turi būti įrodoma, kad viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujančio tikslo siekė visos sandorio šalys, o ne tik viena iš jų.

62.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra įrodymų patvirtinančių, kad atsakovai L. ir D. L. 2022 m. kovo 2 d. ir 2022 m. birželio 10 d. sudarydami ginčo sandorius, žinojo ar turėjo žinoti apie Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimą, kuriuos buvo pripažintas negaliojančiu sandoris, kurio pagrindu atsakovė UAB „Šlovė darbui“ įgijo nuosavybės teisę į ginčo turtą, bei tai, kad minėtas teismo sprendimas buvo apskųstas apeliacinės instancijos teismui, kad atsakovė UAB „Šlovė darbui“, atstovaujama direktoriaus J. J., sudarydama ginčo sandorius siekė viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujančių tikslų – išvengti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimo įvykdymo.

63.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pripažinęs ginčo sandorius niekiniais ir negaliojančiais CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu, nesant jokių duomenų, jog apeliantai sudarydami ginčo sandorius turėjo suderintą su atsakove UAB „Šlovė darbui“ ar jo vadovu J. J. tikslą, padėti UAB „Šlovė darbui“ išvengti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimo įvykdymo, ir apeliantams nebuvo žinomi atsakovės UAB „Šlovė darbui“ ir jos vadovo viešajai tvarkai ir gerai moraliai prieštaraujantys tikslai sudarant ginčo sandorius, netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo sandorių negaliojimą dėl jų prieštaravimo viešajai tvarkai ir gerai moralei. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovės UAB „Šlovė darbui“ ir atsakovų sudarytus ginčo sandorius pripažino niekiniais ir negaliojančiais CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Dėl restitucijos taikymo

64.       Nepripažinus sandorių negaliojančiais, nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimo dėl restitucijos taikymo.

Dėl procesinės bylos baigties

65.       Teisėjų kolegija, ištyrus byloje surinktus įrodymus, skundžiamą teismo sprendimą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, apibendrindama tai, kas išdėstyta, sprendžia, jog kad pirmosios instancijos teismas padarė procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimus, todėl skundžiamas teismo naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

66.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba priteisiamos atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio rekomenduojamus maksimalius dydžius (toliau – Rekomendacijos), kiekvienu atveju įvertinus konkrečias bylos aplinkybes, bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais.

67.       Apeliacinės instancijos teismui patenkinus atsakovo D. L. apeliacinį skundą, atsakovas įgijo teisę į išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą atlyginimą (CPK 93 str. 1 d.). Grįsdamas savo patirtas išlaidas, atsakovas pateikė įrodymus, jog jis patyrė 1 537 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš jų: 900 Eur teisinės pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir atstovavimą teisme, 137 Eur už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis, 500 Eur teisinės pagalbos išlaidos už apeliacinio skundo parengimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios išlaidos pripažintinos pagrįstomis ir priteistinomis (CK 98 str.).

68.       Ieškovai, atsiliepime į apeliacinį skundą prašė, kad teismui tenkinus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos būtų priteisiamos ne iš ieškovų, kurie gina ne tik savo, bet ir visų kreditorių interesus, o iš nesąžiningos sandorio šalies, t. y. atsakovės UAB „Šlovė darbui“. 

69.       CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

70.       Nagrinėjamu atveju, šalių bylinėjimosi išlaidos susidarė išimtinai dėl netinkamo atsakovės UAB „Šlovė darbui“ elgesio, todėl apelianto D. L. patirtos išlaidos priteistinos iš atsakovės UAB „Šlovė darbui“ (CPK 98 str. ).

71.       Iš atsakovės valstybei taip pat priteistina 139,06 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str., 96 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi

n u s p r e n d ž i a :

Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. gegužės 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šlovė darbui“, juridinio asmens kodas 305079143, atsakovui D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 537 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus trisdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šlovė darbui“, juridinio asmens kodas 305079143, valstybei 139,06 Eur (vieną šimtą trisdešimt devynis eurus 06 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteista valstybei suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš atsiskaitomųjų sąskaitų esančių bet kuriame Lietuvos banke (įmokos kodas – 5662).

Apie sprendimo priėmimą pranešti viešojo registro tvarkytojui dėl įrašo apie bylos, susijusios su nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), registruoto D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu, teisiniu statusu, iškėlimą panaikinimo.

Šis Kauno apygardos teismo sprendima įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos                                                                                  Žibutė Budžienė

                  Diana Labokaitė

Rūta Palubinskaitė