Administracine
byla Nr. P146–23/2010 Procesinio sprendimo kategorija (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS
ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. baland˛io 16 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju
kolegija, susidedanti i teiseju Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Laimes
Baltrunaites (praneeja), Aruno Sutkeviciaus, raytinio proceso tvarka
inagrinejo treciuju suinteresuotu asmenu L. P., A. P. ir M. P. prayma atnaujinti
procesa administracineje byloje Nr. A442 – 814/2009 pagal pareikejo
Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo prayma atsakovui Kauno
apskrities virininko administracijai, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems
asmenims L. V., L. P., A. P. ir M. P., del administraciniu
aktu panaikinimo.
Teiseju kolegija
n u s t a t e :
I.
Pareikejas praymu kreipesi i Kauno apygardos
administracini teisma ir prae panaikinti Kauno apskrities valdytojo
administracijos 1996 m. liepos 17 d. sprendima Nr.9-7029 „Del nuosavybes teises
atstatymo L. V.“ bei Kauno apskrities valdytojo 1996 m.
liepos 17 d. isakymo Nr.04-3223 „Del nuosavybes teises i ˛eme (mika) atstatymo
natura (duomenys neskelbtini)“ 3-cio
priedo dali del nuosavybes teisiu atstatymo i tureta ˛eme natura L. V..
Pareikejas nurode, kad gincijamais aktais L. V. buvo atkurtos nuosavybes teises i dali A.
S. iki ˛emes nacionalizavimo nuosavybes teise valdyto (duomenys neskelbtini) ha ˛emes sklypo (duomenys neskelbtini). Taicau 1991 m. gruod˛io 12 d. prayma
atkurti nuosavybes teises i savo tevo P. P. iki
nacionalizacijos valdyta (duomenys
neskelbtini) ha ˛emes sklypa (duomenys
neskelbtini) padave ir L. P.. Kaip nuosavybes teise i
˛eme patvirtinanti dokumenta P. P. ipediniai pateike 1940
m. liepos 22 d. pirkimo - pardavimo akta, patvirtinanti, kad A.
S. (duomenys neskelbtini) ha
˛emes (duomenys neskelbtini) pardave P. P.. Kadangi A. S. iki
nacionalizacijos priklause tik (duomenys
neskelbtini) ha ˛emes, todel atsakovas nepagristai L. V. atkure
nuosavybes teises i didesni ˛emes sklypa.
Atsakovas ir treciasis suinteresuotas asmuo L. P. su pareikejo praymu sutiko.
Treciasis suinteresuotas asmuo L. V. su
pareikejo praymu nesutiko.
L. V. nurode, kad iuo atveju buvo praleisti Administraciniu
bylu teisenos istatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyti kreipimosi i teisma
terminai. Atsakovas, per pareikeja inicijaves i teismo procesa, apie
gincijamus aktus ˛inojo nuo 2003 metu ir jokiu kliuciu jam kreiptis anksciau i
pareikeja nebuvo. Duomenys apie L. V. atkurtas nuosavybes
teises galejo ir turejo buti surinkti anksciau. L. V. nurode,
kad nuosavybes teise i ˛eme jai atkurta daugiau nei prie deimt metu, todel
reikalavimas panaikinti gincijamus aktus iurkciai pa˛eid˛ia teisinio
stabilumo ir teisetu lukesciu principus. Be to, byloje nera pakankamai irodymu,
patvirtinanciu, kad dali A. S. ˛emes sklypo buvo igijes P. P..
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m.
rugpjucio 29 d. sprendimu pareikejo prayma patenkino ir panaikino Kauno
apskrities valdytojo administracijos
1996 m. liepos 17 d. sprendima Nr.9-7029 „Del nuosavybes teises
atstatymo L. V.“ ir Kauno apskrities valdytojo 1996 m.
liepos 17 d. isakymo Nr.04-3223 „Del nuosavybes teises i ˛eme (mika) atstatymo
natura (duomenys neskelbtini)“ 3-cio
priedo dali del nuosavybes teisiu atstatymo i tureta ˛eme natura L. V..
Teismas nurode, kad tais atvejais, kai prokuroras, siekdamas
apginti vieaji interesa, kreipiasi i teisma ir prao panaikinti sprendima del
nuosavybes teisiu atkurimo, taikomas Administraciniu bylu teisenos istatymo 33
straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno menesio skundo (praymo) padavimo
terminas, kuris skaiciuotinas nuo momento, kai yra surinkta pakankamai duomenu,
leid˛ianciu daryti ivada, kad atitinkamas sprendimas pa˛eid˛ia vieaji
interesa. Nagrinejamu atveju apie gincijamus aktus Kauno apygardos prokuratura
su˛inojo 2006 m. gegu˛es 3 d., gavusi Kauno apskrities virininko prayma
inicijuoti iu aktu panaikinima. Prayma panaikinti minetus aktus prokuroras
padave 2006 m. gegu˛es 18 d. ir termino kreiptis i teisma nepraleido. Teismas
nurode, kad gincijamais aktais L. V. buvo atkurtos
nuosavybes teises i 4,95 ha A. S. iki nacionalizacijos
valdytos ˛emes (duomenys neskelbtini).
Atkuriant nuosavybes teises i A. S. ˛eme, buvo vadovautasi
(duomenys neskelbtini) 1931 m.
lapkricio 11 d. mokesciu sarau, kuriame irayta, kad A. S. buvo
(duomenys neskelbtini) ha ˛emes
sklypo (duomenys neskelbtini) savininkas.
Teismas nurode, kad prayma atkurti nuosavybes teises i P. P.
iki nacionalizacijos valdyta (duomenys
neskelbtini) ha ˛emes sklypa (duomenys
neskelbtini) padave jo sunus L. P.. Atkuriant
nuosavybes teises i P. P. iki nacionalizacijos valdyta
˛emes sklypa, pretendentai L. P. ir V. J.
P., kurio ipediniai yra A. P. ir M. P., pateike 1940 m. liepos 22 d. pirkimo - pardavimo
akta, kuriame nurodyta, kad A. S. pardave P.
P. (duomenys neskelbtini) ha
˛emes sklypa (duomenys neskelbtini).
Teismas nurode, kad Kaiiadoriu rajono apylinkes teismas, inagrinejes civiline
byla Nr.2-205-574/2007 pagal iekoves L. V. iekini, 2007
m. gegu˛es 3 d. sprendimu konstatavo, kad pripa˛inti mineta 1940 m. liepos 22
d. pirkimo - pardavimo akta negaliojanciu, nera pagrindo. Kauno apygardos
teismas 2007 m. gruod˛io 27 d. nutartimi Kaiiadoriu rajono apylinkes teismo
2007 m. gegu˛es 3 d. sprendima paliko nepakeista. Todel 1940 m. liepos 22 d.
pirkimo - pardavimo aktas laikytinas teisetu ir pakankamu irodymu,
patvirtinanciu, kad A. S. pardave P. P. (duomenys neskelbtini) ha ˛emes sklypa (duomenys neskelbtini) (Administraciniu
bylu teisenos istatymo 58 straipsnio 2 dalis). Teismas nurode, kad A. S., dali ˛emes sklypo 1940 m. liepos 22 d. pardaves P. P., iki nacionalizacijos nuosavybes teise valde (duomenys neskelbtini) ha ˛emes. L. V. negalejo igyti daugiau teisiu nei turejo buves ˛emes
savininkas A. S.. Vadinasi, pa˛eid˛iant Pilieciu
nuosavybes teisiu i ilikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo nuostatas, L. V. gincijamais aktais nuosavybes teises buvo nepagristai
atkurtos i didesni ˛emes plota nei iki nacionalizacijos priklause buvusiam
˛emes savininkui. Todel gincijami aktai yra neteiseti ir turi buti panaikinti.
Teismas taip pat nurode, kad Seimas 2003 m. liepos 4 d.
nutarime Nr.IX-1701 „Del problemu, susijusiu su
nuosavybes teisiu i ˛eme, mika ir vandens telkinius atkurimu, sprendimo“ yra pa˛ymejes vieojo intereso svarba nuosavybes teisiu
atkurimo procese ir ipareigojes prokuratura ginti viea interesa bei siekti,
kad sprendimai, kuriais neteisetai
atkurtos nuosavybes teises, butu panaikinti. Todel L. V. argumentai,
kad ioje byloje gincijamu aktu panaikinimas pa˛eistu jos, kaip sa˛iningos
igijejos, teises bei teisetu lukesciu ir teisinio apibre˛tumo principus,
laikytini nepagristais. Prokuroras nagrinejamu atveju pagristai emesi pa˛eisto
vieojo intereso gynimo priemoniu.
III.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, inagrinejes treciojo
suinteresuoto asmens L. V. apeliacini skunda, 2009 m.
bir˛elio 25 d. sprendimu ji patenkino: panaikino Kauno apygardos
administracinio teismo 2008 m. rugpjucio 29 d. sprendima ir prieme nauja –
pareikejo Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo prayma atmete
kaip nepagrista.
Teismas remesi gincijamu administraciniu sprendimu
priemimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos istatymo „Del pilieciu nuosavybes
teisiu i ilikusi nekilnojamaji turta atstatymo tvarkos ir salygu“ 1 straipsnio
1 dalimi, kurioje buvo nustatyta, kad is istatymas reguliuoja Lietuvos
Respublikos pilieciu, kuriu pagal TSRS (LTSR) istatymus buvo nacionalizuotas ar
kitaip neteisetai suvisuomenintas nekilnojamasis turtas, io istatymo priemimo
diena esantis valstybiniu, visuomeniniu, kooperatiniu organizaciju (imoniu) ar
kolukiu ˛inioje arba iu organizaciju yra perleistas nuosavyben fiziniams
asmenims, nuosavybes teisiu atstatymo tvarka ir salygas (1994 m. sausio 11 d.
istatymo Nr. I-366 redakcija).
Pa˛ymejo, kad analogikos nuostatos yra itvirtintos ir
iuo metu galiojancio Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i
ilikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo 1 straipsnio 1 dalyje, kuri
skelbia, kad is istatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos pilieciu, kuriu
nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) istatymus buvo nacionalizuotas ar
kitaip neteisetai nusavintas ir kuriu nuosavybes teises buvo pradetos atkurti
pagal Lietuvos Respublikos istatyma „Del pilieciu nuosavybes teisiu i ilikusi
nekilnojamaji turta atstatymo tvarkos ir salygu“, nuosavybes teisiu atkurimo
testinumo pripa˛inimo bei atkurimo tvarka ir salygas ivertinant susiformavusius
objektyvius visuomeninius turtinius santykius. Lietuvos Respublikos pilieciu
nuosavybes teisiu i ilikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo 1 straipsnio
2 dalies 1 punkte savininkas apibre˛iamas kaip asmuo, kurio nekilnojamasis
turtas pagal TSRS (LTSR) istatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisetai
nusavintas ir kuriam pagal i istatyma atkuriamos nuosavybes teises i ilikusi
nekilnojamaji turta.
Teismas priejo prie ivados, kad tiek pagal Lietuvos Respublikos istatymo „Del pilieciu
nuosavybes teisiu i ilikusi nekilnojamaji turta atstatymo tvarkos ir salygu“
nuostatas, tiek pagal iuo metu galiojancio Lietuvos Respublikos pilieciu
nuosavybes teisiu i ilikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo
nuostatas turto savininkas turetu buti
suprantamas kaip asmuo, kuriam turtas nuosavybes teise priklause turto
nacionalizavimo momentu ir kurio nuosavybes teise buvo pa˛eista, kai jam
priklauses turtas pagal TSRS (LTSR) istatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip
nusavintas.
ˇeme, skirtingai nei gyvenamieji namai ir kitokie
pastatai, buvo nacionalizuota, Liaudies Seimui 1940 m. liepos 22 d. priemus
deklaracija, kuria visa Lietuvos ˛eme paskelbta tautos, t. y. valstybes, nuosavybe,
ir atskiri nacionalizavimo aktai del ˛emes nusavinimo raomi nebuvo. Del to,
atkuriant nuosavybes teise i ˛eme, turi buti nustatoma, kas pagal atitinkamoje
Lietuvos teritorijoje galiojusius teises aktus buvo nusavintos ˛emes savininkas
1940 m. liepos 22 d. Tokia nuostata yra suformuota Lietuvos Aukciausiojo
Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje (Lietuvos Aukciausiojo Teismo 2002 m. rugsejo 12 d. nutartis civilineje
byloje Nr.3K-7-783/2002; 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilineje byloje
Nr.3K-3-171/2006; 2007 m. gruod˛io 19 d. nutartis civilineje byloje
Nr.3K-3-585/2007; 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilineje byloje
Nr.3K-3-375/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. kovo 14
d. nutartis administracineje byloje Nr.A3-232/2003; 2007 m. kovo 15
d. nutartis administracineje byloje Nr.A17-274/2007; 2008 m. liepos
4 d.nutartis administracineje byloje
Nr.A146-1284/2008).
Teismas nustate, kad nekilnojamojo turto perleidimo
tvarka, sudarant 1940 m. liepos 22 d. ˛emes, buvusios (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo akta tarp A. S. ir P. P., reglamentavo Rusijos
imperijos Civiliniu istatymu X tomo I dalies 1417-1428 straipsniai. Rusijos
imperijos Civiliniu istatymu X tomo I dalies 1417 straipsnis nustate, kad visu
nekilnojamuju turtu pardavimas atliekamas pirkimo aktais, o 1420 straipsnis numate, kad pirkimo aktas
daromas notarine tvarka.
Nekilnojamojo turto daiktiniu teisiu (taip pat ir
teisiu igytu pagal turto perleidimo sutartis) iraymo i ipotekos knygas tvarka
reguliavo 1936 m. lapkricio 30 d. Lietuvos Respublikos ipotekos istatymas.
Pagal io istatymo 30 straipsni nekilnojamojo turto nuosavybes teise, kai tas
turtas perleid˛iamas, igyjama iraymu igijejo i ipotekos knygas nuo iraymo
laiko.
Ipotekos istatymo nuostatos i esmes keite nuosavybes
santykiu reguliavima, todel buvo ivedamos palaipsniui. io istatymo ivedamieji
ir pereinamieji nuostatai nurode, kad Ipotekos istatymas pradeda veikti nuo
1938 m. sausio 1 d. Ryium su tuo Vyresniojo Notaro istaiga buvo panaikinta, o
visos jos bylos, knygos ir registrai atiduodami atitinkamoms ipotekos
istaigoms. Vyresniojo Notaro neinagrinetus aktus nurodyta tvirtinti ipotekos
teisejui Notariato istatymo nustatyta tvarka. Pradejus veikti iam istatymui
nustojo galios Ipotekos istatymui prietaraujancios iki tol veikusios civilines
teises nuostatos (Ipotekos istatymo ivedamuju ir pereinamuju nuostatu 6
straipsnis). Pagal Ipotekos istatymo ivedamuju ir pereinamuju nuostatu 8
straipsni nekilnojamojo turto perleidimai laikinai galejo buti daromi senaja
tvarka, taciau tokius aktus turejo tvirtinti ipotekos teisejas Notariato
istatymo nustatyta tvarka, jeigu istatymai reikalavo tvirtinti. I prad˛iu toks
terminas buvo nustatytas atuoniems menesiams nuo istatymo isigaliojimo, o
veliau pratestas iki 1940 m. sausio 1 d. Veliau Ipotekos istatymo 1940 m. sausio
13 d. pakeitimu pagal Ipotekos istatymo ivedamuju ir pereinamuju nuostatu 8
straipsni iki 1942 m. sausio 1 d. nekilnojamasis turtas galejo buti
perleid˛iamas ir neiraytas i ipotekos knygas. Jeigu buvo perleid˛iamas
nekilnojamasis turtas, neiraytas i ipotekos knygas, tai suinteresuotas akto
dalyvis galejo prayti ipotekos teiseja Notariato istatymo nustatyta tvarka
akta tvirtinti. Akta patvirtines teisejas nurodyta akte turta turejo irayti i
ipotekos knygas pradinio iraymo tvarka. Istatymo 364 straipsnis, esantis
skyriuje apie pradini nekilnojamuju turtu irayma i ipotekos knygas, nurode
nekilnojamojo turto savininkui teise prayti irayti jo turta i ipotekos knygas
kiekvienu metu, t.y. numate neterminuota irayma, taciau io straipsnio 2
dalyje buvo ivardyti atvejai, kai turtas privalejo buti i ipotekos knygas
iraomas. Vienas i iu atveju buvo turto perleidimas sutartimi. Taigi
nuosavybes teisei atsirasti po Ipotekos istatymo isigaliojimo buvo reikalingas
sudetinis juridinis faktas - sutartis ir turto iraymas. Tai reikia, kad
subjektines nuosavybes teises atsiradimas po Ipotekos istatymo isigaliojimo
1938 m. sausio 1 d. buvo siejamas su iame istatyme numatytu reikalavimu
ivykdymu (Lietuvos Aukciausiojo teismo
2001 m. sausio 15 d. nutartis civilineje byloje Nr.3K-3-38/2001).
Teismas nustate, jog Kauno apygardos teismo 2007 m.
gruod˛io 27 d. nutartyje nurodyta, kad
1940 m. liepos 22 d. pirkimo - pardavimo aktas Kauno apskrities ipotekos
teisejo 1940 m. liepos 24 d. nutarimu buvo iraytas i ipotekos knyga (b. l.
103-109). ia aplinkybe patvirtina ir iraas, esantis 1940 m. liepos 22 d.
pirkimo - pardavimo akte (b. l. 16-17).
Nors pagal 1940 m. liepos 22 d. pirkimo - pardavimo
akta P. P. buvo suteikta teise nupirkta (duomenys neskelbtini) ha ploto ˛eme
valdyti, taciau pagal tuo metu galiojusio Ipotekos istatymo nuostatas is
pirkimo - pardavimo aktas 1940 m. liepos 22 d. nebuvo registruotas ipotekos
knygoje, todel ˛emes pirkejas P. P. ˛emes nacionalizavimo
momentu pagal pirkimo - pardavimo akta nuosavybes teisiu i ˛eme nebuvo igijes (˛r. Lietuvos Aukciausiojo Teismo 2002 m.
kovo 27 d. nutarti civilineje byloje
Nr.3K-3-539/2002; 2002 m. spalio 14 d. nutarti civilineje byloje
Nr.3K-3-1490/2002). Taigi pagal tuo metu galiojusius teises aktus 1940 m.
liepos 22 d., t.y. nacionalizavimo momentu, minetos ˛emes savininku dar buvo A. S.. Todel tiek pagal Lietuvos Respublikos istatyma „Del
pilieciu nuosavybes teisiu i ilikusi nekilnojamaji turta atstatymo tvarkos ir
salygu“, tiek pagal Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i ilikusi
nekilnojamaji turta atkurimo istatyma asmenims, kurie pretenduoja i A. S. ˛eme, galejo buti atkurtos nuosavybes teises i visa jam
nuosavybes teise priklausiusi (duomenys
neskelbtini) ha ˛emes, buvusios (duomenys
neskelbtini), plota.
Apeliacines instancijos teismas pa˛ymejo, jog
pirmosios instancijos teismas, nagrinedamas ia administracine byla, turejo
aikintis, kam pagal tuo metu atitinkamoje Lietuvos Respublikos vietoveje
galiojusius teises aktus nuosavybes teise priklause ˛eme, i kuria skund˛iamais
administraciniais aktais buvo atkurta nuosavybes teise treciajam suinteresuotam
asmeniui L. V., jos nacionalizavimo momentu, t.y. 1940 m.
liepos 22 d..
Pa˛ymejo, kad Lietuvos Respublikos pilieciu, kuriu
nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) istatymus buvo nacionalizuotas ar
kitaip neteisetai nusavintas, nuosavybes teisiu atkurimo testinumo pripa˛inimo
bei atkurimo tvarka reglamentuoja specialus istatymas, t.y. Lietuvos
Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i ilikusi nekilnojamaji turta atkurimo
istatymas (Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i ilikusi
nekilnojamaji turta atkurimo istatymo 1 straipsnis).
Kaiiadoriu rajono apylinkes teismas 2007 m. gegu˛es 3
d. sprendimu bei Kauno apygardos teismo 2007 m. gruod˛io 27 d. nutartimi
pripa˛ino, kad 1940 m. liepos 22 d. ˛emes, buvusios (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo aktas, sudarytas tarp A. S. ir P. P., yra galiojantis. Taciau bendrosios kompetencijos
teismai, nagrinedami ginca del 1940 m. liepos 22 d. pirkimo - pardavimo akto
pripa˛inimo negaliojanciu, ji vertino pagal tuo metu galiojusius teises aktus,
kurie reguliavo nekilnojamojo turto pardavima tvarka, t.y. vertino i pirkimo -
pardavimo akta civiliniu teisiniu aspektu. Taciau bendrosios kompetencijos
teismai nevertino nuosavybes teisiu i parduota ˛eme atsiradimo momento, taip
pat nesprende klausimo, kas nuosavybes teise valde mineta ˛emes sklypa jos
nacionalizavimo momentu.
Apeliacines instancijos teismas konstatavo, jog
pirmosios instancijos teismas, nagrinedamas i ginca, neivertino minetu
aplinkybiu ir padare nepagrista ivada, jog, pa˛eid˛iant Pilieciu nuosavybes
teisiu i ilikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo nuostatas, L. V. gincijamais aktais nuosavybes teises buvo nepagristai
atkurtos i didesni ˛emes plota nei iki nacionalizacijos priklause buvusiam
˛emes savininkui.
IV.
2009 m. rugpjucio 25 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas treciuju suinteresuotu asmenu L. P., A.
P. ir M. P. praymas atnaujinti procesa administracineje byloje Nr. A442 – 814/2009, kuriuo prao atnaujinti procesa byloje ir Kauno apygardos
administracinio teismo 2008 m. rugpjucio 29 d. sprendima palikti nepakeista.
Taip pat prao atnaujinus procesa taikyti reikalavimo u˛tikrinimo priemones ir
sustabdyti Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996 m. liepos 17 d.
sprendimo Nr. 9-7029 „Del nuosavybes teises atstatymo L. V.“
bei Kauno apskrities valdytojo 1996 m. liepos 17 d. isakymo Nr. 04-3223 „Del
nuosavybes teises i ˛eme (mika) atstatymo natura (duomenys
neskelbtini)“ 3 priedo dalies del
nuosavybes teisiu atstatymo i tureta ˛eme natura L. V. galiojima.
Prayma atnaujinti procesa grind˛ia Administraciniu bylu
teisenos istatymo 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu pagrindu ir
nurodo, kad nesutinka su apeliacines instancijos teismo priimtu sprendimu bei
mano, kad turejo buti atsi˛velgta i faktines bylos aplinkybes, i kuriu matyti,
kad P. P. nuosavybes teisemis buvo igijes (duomenys neskelbtini) ha ˛emes (duomenys
neskelbtini), todel ir nuosavybes teises i ia ˛eme turi buti
atkurtos tretiesiems suinteresuotiems asmenims (P. P. giminaiciams).
Teiseju kolegija
k o n s t a t u o j a :
V.
Praymas atnaujinti
procesa netenkintinas.
Proceso
atnaujinimas savo esme yra iimtine procedura, kuri taikoma tik ypatingais
atvejais grie˛tai laikantis ABTI IV skyriuje nustatytu proceso atnaujinimo
salygu ir tvarkos. ABTI 153 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, u˛baigtos
isiteisejusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali buti atnaujinamas
iame skirsnyje, t.y. ABTI IV skyriaus 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir
tvarka. Proceso atnaujinimo pagrindai ivardyti ABTI 153 straipsnio 2 dalies
1-12 punktuose.
ABTI 158
straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nagrinedamas prayma del proceso atnaujinimo,
teismas patikrina, ar praymas paduotas nepraleidus 156 straipsnyje nustatytu
terminu ir ar jis pagristas io istatymo 153 straipsnio 2 dalyje numatytais
proceso atnaujinimo pagrindais. Darytina ivada, kad procesas gali buti
atnaujintas tik tuo atveju, jei teismas nustato abi salygas: praymas pateiktas
nepraleidus istatymu nustatyto termino (ABTI 156 straipsnis); praymas
pateiktas istatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais (ABTI 153
straipsnio 2 dalis).
Remiantis ABTI
156 straipsnio 1 dalimi praymas del proceso atnaujinimo gali buti paduodamas
per tris menesius nuo to dienos, kai ji padaves subjektas su˛inojo arba turejo
su˛inoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracineje byloje Nr. A442 – 814/2009 buvo priimtas ir isiteisejo 2009 m. bir˛elio 25 d. Treciuju suinteresuotu asmenu L.
P., A. P. ir M. P. praymas
atnaujinti procesa Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme gautas 2009 m. rugpjucio 25 d. Taigi praymo del proceso atnaujinimo pateikimo
terminas nepraleistas.
Akcentuotina,
kad sprend˛iant proceso baigtoje administracineje byloje atnaujinimo klausima,
byloje priimtu teismu procesiniu sprendimu teisetumo ir pagristumo klausimas
nera nagrinejamas i esmes. Tokiu atveju yra tik patikrinama, ar nera esminiu
ir akivaizd˛iu aplinkybiu, kurios sudarytu pagrinda byloje priimtus teismu
procesinius sprendimus pripa˛inti neteisetais ir kuriu baigtinis saraas yra
nurodytas Administraciniu bylu teisenos istatymo 153 straipsnio 2 dalyje. iu
aplinkybiu (proceso atnaujinimo pagrindu) buvima turi pagristi prayma del
proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamu
argumentu, patvirtinanciu istatyme numatytu proceso atnaujinimo pagrindu
buvima, procesas administracineje byloje negali buti atnaujintas
(Administraciniu bylu teisenos istatymo 159 straipsnio 1 dalis).
Nagrinejamu
atveju tretieji suinteresuoti asmenys prao atnaujinti procesa Administraciniu
bylu teisenos istatymo 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu pagrindu.
iuo pagrindu procesas gali buti atnaujintas tik tuo atveju, jeigu pateikiami
akivaizdus irodymai, kad padarytas esminis materialines teises normu pa˛eidimas
jas taikant, galejes tureti itakos priimti neteiseta sprendima ar nutarti.
Taciau treciuju suinteresuotu asmenu prayme del proceso atnaujinimo nera
akivaizd˛iu argumentu, kurie patvirtintu ia administracine byla nagrinejusiu
teismu padarytus esminius materialines teises normu pa˛eidimus. Tretieji suinteresuoti asmenys savo prayme
nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. bir˛elio 25
d. sprendime neatsi˛velge i apeliantes L. V. skunde
idestytus motyvus bei argumentus. Mano, kad turejo buti atsi˛velgta i faktines
bylos aplinkybes, i kuriu matyti, kad P. P. nuosavybes
teisemis buvo igijes (duomenys neskelbtini) ha ˛emes (duomenys
neskelbtini). Ivertinus treciuju
suinteresuotu asmenu pateikto praymo turini matyti, kad praymo argumentacija
i esmes yra orientuota i faktines bylos puses analize, t. y. bylos aplinkybiu
tyrima bei irodymu vertinima – tretieji suinteresuoti asmenys siekia irodyti,
kad nuosavybes teises i ginco ˛eme turi buti atkurtos P. P. giminaiciams
(tretiesiems suinteresuotiems asmenims). Tuo tarpu Administraciniu bylu
teisenos istatymo 153 straipsnio 2 dalis nenumato galimybes atnaujinti procesa,
siekiant dar karta ivertinti bylos faktine puse (dar karta tirti bylos
aplinkybes ir dar karta vertinti bylos irodymus). Pabre˛tina, kad byloje nera
duomenu, kad byla nagrineje teismai pa˛eide Administraciniu bylu teisenos
istatymo 57 straipsnio 6 dalies nuostata, numatancia, jog teismas irodymus
ivertina pagal vidini savo isitikinima, pagrista visapusiku, isamiu ir
objektyviu bylos aplinkybiu viseto inagrinejimu, vadovaujantis istatymu, taip
pat teisingumo ir protingumo kriterijais.
Teiseju kolegijos nuomone, remiantis prayme del
proceso atnaujinimo idestytais motyvais, nera pagrindo konstatuoti, jog byla
nagrineje teismai, ioje administracineje byloje priimdami sprendimus, padare
esmini materialines teises normu pa˛eidima, todel procesas iuo pagrindu
neatnaujinamas.
Atsi˛velgiant i
tai, kas idestyta, darytina ivada, jog treciuju suinteresuotu asmenu L. P., A. P. ir M. P.
praymas del proceso atnaujinimo yra nepagristas istatymo numatytais
proceso atnaujinimo pagrindais, todel atmestinas, o procesa administracineje
byloje Nr. A442 – 814/2009 atsisakytina
atnaujinti ( ABTI 159 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasi Administraciniu bylu teisenos istatymo
159 straipsnio 1 dalimi, teiseju kolegija
n u t a r i a:
L. P., A. P. ir M.
P. praymo atnaujinti procesa netenkinti, atsisakyti atnaujinti procesa administracineje
byloje Nr. A442 – 814/2009 pagal pareikejo Kauno apygardos
vyriausiojo prokuroro pavaduotojo prayma atsakovui Kauno apskrities virininko
administracijai, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims L. V., L. P., A. P. ir
M. P., del administraciniu aktu panaikinimo.
Nutartis neskund˛iama.
Teisejai Audrius
Bakaveckas
Laime
Baltrunaite
Arunas
Sutkevicius