Administracinė byla Nr. A-1127-492/2017
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03109-2015-4
Procesinio sprendimo kategorija 41
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. rugpjūčio 17 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Ramutės Ruškytės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. G. skundą atsakovui viešajai įstaigai „Ekoagros“ dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas M. G. (toliau – ir pareiškėjas) 2015 m. birželio 5 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu ir patikslintu skundu ir prašė panaikinti viešosios įstaigos „Ekoagros“ (toliau – ir VšĮ „Ekoagros“) 2014 m. spalio 10 d. nutarimą Nr. PNU-K-14-00492, VšĮ „Ekoagros“ Apeliacinės komisijos 2015 m. vasario 2 d. sprendimą Nr. 2/2015, Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK) 2015 m. gegužės 15 d. sprendimą Nr. 3R-185(AG-127/04-2015).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad VšĮ „Ekoagros“ 2014 m. rugsėjo 24 d. atliko pareiškėjo ūkio ekologinės gamybos tikrinimą, surašė tikrinimo protokolą, kuriame nurodė, jog lauke Nr. 1 (kontrolinio žemės sklypo (toliau – ir KŽS) Nr. (duomenys neskelbtini)) ir lauke Nr. 1 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)) sėjai buvo naudota sėkla, beicuota sintetiniu būdu. Su tuo pareiškėjas nesutiko, nurodė, jog rasti grūdai galimai užkrėsti liga – fuzarioze. Nepaisant to, VšĮ „Ekoagros“ 2014 m. spalio 10 d. nutarimu Nr. PNU-K-14-00492 pareiškėjo ūkiui pritaikė V lygio neatitiktį – ūkio nesertifikavimą, taip pat nusprendė nesertifikuoti gamybos, anuliavo anksčiau ūkiui išduotą patvirtinamąjį dokumentą bei informavo pareiškėją apie su VšĮ „Ekoagros“ sudarytos sutarties nutraukimą.
Minėtus VšĮ „Ekoagros“ sprendimus pareiškėjas skundė VšĮ „Ekoagros“ Apeliacinei komisijai, taip pat VAGK, tačiau jo skundai buvo atmesti. Pareiškėjas teigė, kad skundai buvo išnagrinėti neišsamiai ir neobjektyviai, o jo pateikti įrodymai atmesti nemotyvuotai. Užsiimdamas ekologiniu ūkiu pareiškėjas niekada nenaudojo beicuotos sėklos, tokią sėklą naudoti pareiškėjui nėra priežasties. Pareiškėjui 2014 m. buvo paskutiniai ekologinio ūkininkavimo metai, todėl derlius buvo nuimtas ir parduotas, o dirva buvo ruošiama kitiems metams, t. y. 2014 m. rudenį pasėjus javus, derlius būtų nuimamas tik 2015 m., kai ūkis jau nebus ekologinis. Žala ekologiniam ūkiui nebuvo padaryta, todėl ekologinio ūkio reikalavimų laikymasis iki sutarties pabaigos yra formalus. Teigė, jog pareiškėjas neturėjo pagrindo abejoti kaimyno, atlikusio sėjos darbus, paaiškinimais, kad sėjamoji yra švari, todėl sėjamosios pats netikrino. Patikrinti, ar žarnose yra sėklos, praktiškai neįmanoma. Pasėjus sėklą, sėjamoji ją iš karto užpila žemėmis, todėl sėklos spalvos nematyti. Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį, kad sėkla, kuri galimai užsiliko sėjamojoje, galėjo būti užsėta ne daugiau kaip 10 kv. m dirvos. Tuo tarpu pareiškėjas buvo apsėjęs du laukus, kurių plotai – 2,50 ha ir 3,20 ha, t. y. beicuota sėkla apsėtas plotas sudarytų labai mažą apsėtų laukų dalį. Sudygęs beicuotos sėklos grūdas nėra užkrėstas, todėl kitų grūdų neužkrečia. Pareiškėjo skundus tyrusios institucijos į šias aplinkybes neatsižvelgė bei nesiaiškino galimos, numanomos žalos, o žalos dydis, pasak pareiškėjo, yra svarbus. Taip pat nebuvo atsižvelgta į pareiškėjo kaltės formą. Pareiškėjo skundus nagrinėjusios institucijos netyrė pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog grūdai buvo paimti dviejose vietose šalia kelio, rėmėsi tik patikrinimo protokole nurodyta aplinkybe, kad buvo vaikščiota po visą lauką.
Atsakovas VšĮ „Ekoagros“ (toliau – ir atsakovas) pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su pareiškėjo skundu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Teigė, kad pareiškėjo pateiktoje Ekologinės gamybos ūkio veiklos žurnalo 4 lentelėje nėra įrašų apie ginčo laukų sėjos darbus, nors Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375 patvirtintų Ekologinio ūkininkavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 26 punkte nustatyta, kad ekologinės gamybos ūkiuose turi būti reguliariai pildomas sertifikavimo įstaigos nustatytos formos Ekologinės gamybos ūkio veiklos žurnalas. Sintetiniai beicai nėra įvardinti 2008 m. rugsėjo 5 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 889/2008, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo įgyvendinimo taisykles dėl ekologinės gamybos, ženklinimo ir kontrolės (toliau – ir Reglamentas Nr. 889/2008), II priede, kaip produktai, leistini naudoti ekologinėje gamyboje. Pagal Reglamento Nr. 889/2008 nuostatas pareiškėjas, samdydamas trečiąją šalį atlikti gamybinius veiksmus, turėjo sudaryti susitarimą ir apie tokį susitarimą informuoti sertifikavimo įstaigą. Pareiškėjui buvo sudarytos galimybės pateikti papildomus dokumentus ir paaiškinimus, kurie Apeliacinės komisijos buvo įvertinti. Paaiškinimuose pareiškėjas, nors ir teigė nesutinkąs su tikrinimo išvadomis, nes sėklų nebeicavo, tačiau nurodė išsiaiškinęs, kad kaimynas R. R., neišvalęs savo sėjamosios, kurioje buvo likusių beicuotų grūdų, užpylė gerą sėklą. Tuo pareiškėjas pripažino beicuotų grūdų panaudojimo faktą.
Pareiškėjas nei VAGK, nei teismui nepateikė įrodymų, paneigiančių protokolo duomenis. Mėginiai tyrimams yra imami tik tais atvejais, kai kyla įtarimas dėl neleistinų medžiagų panaudojimo. Nagrinėjamos bylos atveju įtarimas dėl beicuotos sėklos panaudojimo nekilo, nustatyti faktą, kad rasta sėkla buvo beicuota ir naudoto beico rūšį (sintetinis) nebuvo kliūčių, nes buvo akivaizdūs požymiai (raudona spalva, grūdo dydis ir išvaizda). Pareiškėjui pritaikyta griežčiausia poveikio priemonė atitinka tikslus, kurių yra siekiama, bei leidžia efektyviai užtikrinti, kad į rinką nebūtų pateikti jokie su ekologine gamyba apgaulingai asocijuojami gaminiai. Viso ūkio nesertifikavimas, jame radus neleistinų cheminių medžiagų, visiškai pateisina aplinkos apsaugos, gyvosios gamtos gerovės ir vartotojų pasitikėjimo tikslus, kurių siekiama vystant ekologinę gamybą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja 2007 m. birželio 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo (su vėlesniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 517/2013) (toliau – ir Reglamentas Nr. 834/2007), Reglamentas Nr. 889/2008 (su vėlesniais pakeitimais, padarytais 2014 m. balandžio 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 354/2014), Taisyklės ir VšĮ „Ekoagros“ direktoriaus 2009 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. V-27 patvirtinta Mėginių atrinkimo, paruošimo ir išsiuntimo procedūra Nr. PR-08 (2010 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. V-55 redakcija) (toliau – ir Mėginių atrinkimo procedūra).
Teismas akcentavo, kad 2014 m. rugsėjo 24 d. pareiškėjo ekologinio ūkio patikrinimo metu laukas Nr. 1 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)) bei laukas Nr. 1 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo suarti, pakasinėjus dirvą ir pasivaikščiojus po visą lauką matėsi, kad sėklos yra rausvos, grūdas stambesnis, pradėjęs brinkti. Teikdamas paaiškinimą dėl patikrinimo, pareiškėjas nurodė manantis, kad grūdai užkrėsti ligos (ligos pavadinimo ir pobūdžio nedetalizavo), kitų papildomo tikrinimo protokole Nr. PAG_P-K-14-00488 nurodytų aplinkybių neneigė, dėl jų nepasisakė. Vėliau 2014 m. lapkričio 4 d. VšĮ „Ekoagros“ Apeliacinei komisijai surašytame skunde pareiškėjas nurodė, kad pats paprašė kaimyno apsėti ginčo laukus, juo pasitikėjo, todėl į laukus sėjos metu nuvykęs nebuvo, tačiau po patikrinimo išsiaiškino, jog sėjamojoje „buvo šiek tiek likusių beicuotų grūdų“, todėl prašė „laukams, kurių dalyje buvo panaudota beicuota sėkla“ iš naujo taikyti pereinamąjį laikotarpį. Taigi skunde VšĮ „Ekoagros“ Apeliacinei komisijai pareiškėjas net tik kad nebesirėmė aplinkybe, kad ginčo laukuose buvo pasėta užkrėsta sėkla, bet iš esmės pripažino, kad šių laukų dalis buvo apsėta beicuota sėkla. Atsižvelgiant į tai, kritiškai buvo vertinti pareiškėjo teismui išdėstyti argumentai, esą jis visą laiką tvirtino, kad grūdai buvo užkrėsti fuzarioze, o skunde VšĮ „Ekoagros“ Apeliacinei komisijai tik darė prielaidą, kad sėjamojoje galėjo likti beicuotos sėklos.
Teismas pažymėjo, kad aplinkybę, jog ginčo laukuose pasėti grūdai buvo užkrėsti būtent fuzarioze, pareiškėjas pirmą kartą nurodė tik skunde VAGK (tai patvirtina ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų 2015 m. gegužės 18 d. raštas Nr. 1.08-0206, t. y. jau po jo skundo VšĮ „Ekoagros“ Apeliacinėje komisijoje nagrinėjimo. Šiuo atveju kaip nepagrįsti buvo atmesti ir pareiškėjo argumentai, kad sėklos mėginiai buvo paimti ir apžiūrėti tik šalikelėje, kur iš sėjamosios buvo išberta pirmoji sėkla. Pareiškėjas 2014 m. lapkričio 4 d. skunde VšĮ „Ekoagros“ Apeliacinei komisijai nurodė (to neneigė ir skunde teismui), kad sėjos metu pats nedalyvavo, taigi ir jo teiginiai, kad sėti buvo pradėta būtent nuo šalikelės, laikytini tik prielaidomis (pareiškėjo spėjimu). Tuo tarpu 2014 m. rugsėjo 24 d. papildomo tikrinimo protokole Nr. PAG_P-K-14-00488 užfiksuota, kad sėklos buvo apžiūrėtos pasivaikščiojus po visą lauką, o pareiškėjas šios aplinkybės, teikdamas paaiškinimus dėl patikrinimo metu nustatytų faktų (taip pat skunde VšĮ „Ekoagros“ Apeliacinei komisijai), kaip minėta, neginčijo. Patikrinimo protokolas bei dėl jo teikti pareiškėjo paaiškinimai laikytini tinkamais (leistinais) įrodymais byloje. Savo ruožtu teismas neturėjo pagrindo abejoti oficialiame dokumente – patikrinimo protokole nurodytų faktinių aplinkybių, kurių, teikdamas paaiškinimus dėl šių aplinkybių, neginčijo ir pats pareiškėjas.
Dėl pareiškėjo teiginių, kad sėkla ginčo laukuose 2014 m. rugsėjo 24 d. patikrinimo metu buvo apžiūrėta tik vizualiai, teismas pažymėjo, kad kontrolės įstaiga neprivalo kiekvienu atveju imti mėginius. Kaip minėta, privalomai mėginiai iš sertifikuotų ūkių imami tik planine tvarka arba ūkio subjekto fizinės patikros metu, kilus įtarimui, kad galėjo būti naudojamos ekologinėje gamyboje neleistinos medžiagos ar produktai. Nagrinėjamu atveju, 2014 m. rugsėjo 24 d. pareiškėjo ūkio fizinės patikros metu lauke Nr. 1 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)) bei lauke Nr. 1 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo aptikti rausvos spalvos, pradėję brinkti stambesni grūdai, kuriuos apžiūrėjus tikrintojai nekilo abejonių dėl to, kad grūdai yra beicuoti sintetinėmis cheminėmis medžiagomis. Aplinkybės, kad grūdai buvo beicuoti, nepaneigia ir pareiškėjo vėliau pateiktas Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų 2015 m. gegužės 18 d. raštas Nr. 1.08-0206, kuriame nurodyta, kad fuzarioze užsikrėtę kvietrugio grūdai turi (gali turėti) pakankamai intensyvią rausvą spalvą. Pažymėtina, kad rausva spalva yra tik vienas iš neekologiško beicavimo požymių. Tuo tarpu, pareiškėjo ūkio patikros metu aptikti pasėti grūdai, ne tik buvo raudonos spalvos, bet ir buvo stambesni nei įprasta, t. y. atitiko ir kitus beicuotų grūdų požymius (tai patvirtina ir patikrinimo metu darytos nuotraukos. Be to, teismas šioje byloje konstatavo, kad pats pareiškėjas VšĮ „Ekoagros“ Apeliacinei komisijai pripažino beicuotų grūdų panaudojimą savo ūkyje.
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes bei surinktus įrodymus, teismui nekilo abejonių dėl to, kad M. G. ekologiniame ūkyje lauke Nr. 1 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)) bei lauke Nr. 1 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo panaudota sintetinėmis cheminėmis medžiagomis beicuota kvietrugių sėkla. Reglamento Nr. 889/2008 II priede sintetinės cheminės medžiagos nėra leidžiamos, todėl jų naudojimas ekologinėje gamyboje yra draudžiamas ir laikomas teisės aktų, reguliuojančių ekologinę gamybą, pažeidimu. Atitinkamai, Taisyklių (2014 m. balandžio 10 d. įsakymo Nr. 3D-209 redakcija) 18 punkte nustatyta, kad kasmetinės ekologinės gamybos ūkių patikros, kurių metu tikrinama, ar šiuose ūkiuose nenaudojamos ekologinėje gamyboje draudžiamos medžiagos, atliekamos iki einamųjų metų spalio 15 dienos. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skunde teismui nurodyti argumentai, kad 2014 m. buvo paskutiniai jo ekologinio ūkininkavimo metai ir derlius jau buvo nuimtas, neturi teisinės reikšmės jo įsipareigojimų pagal 2014 m. birželio 3 d. su VšĮ „Ekoagros“ sudarytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymui bei šio ginčo sprendimui.
Skunde teismui pareiškėjas taip pat nurodė, kad beicuota sėkla buvo apsėta labai maža ginčo laukų dalis, o beicuota sėkla neužkrečia kitų grūdų, todėl žala aplinkai nebuvo padaryta. Be to, pažeidimas nebuvo tyčinis.
Byloje teismui nustačius, kad pareiškėjas savo ekologiniame ūkyje panaudojo sintetinėmis cheminėmis medžiagomis beicuotą kvietrugių sėklą bei kad tokios sėklos panaudojimas objektyviai laikytinas Reglamento Nr. 834/2007, Reglamento Nr. 889/2008 ir Taisyklių pažeidimu, buvo konstatuota, kad pareiškėjo atžvilgiu pagrįstai buvo pritaikyta už tokį pažeidimą numatyta sankcija – viso ūkio nesertifikavimas. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėjui galėjo būti taikomos teisės aktuose įtvirtintos minėtos sankcijos taikymo išimtys. Tuo tarpu pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad beicuota sėkla buvo apsėta labai maža ginčo laukų dalis, žala aplinkai nebuvo padaryta, o pažeidimas nebuvo tyčinis, nėra reikšmingos jo padaryto pažeidimo kvalifikavimui bei sankcijos taikymui.
Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes bei su jomis susijusį teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo teigti, jog pareiškėjo ginčijami VšĮ „Ekoagros“ 2014 m. spalio 10 d. nutarimas Nr. PNU-K-14-00492, VšĮ „Ekoagros“ Apeliacinės komisijos 2015 m. vasario 2 d. sprendimas Nr. 2/2015 bei VAGK 2015 m. gegužės 15 d. sprendimas Nr. 3R-185(AG-127/04-2015), kuriais nuspręsta dėl viso pareiškėjo ūkio nesertifikavimo, nes jame buvo naudotos ekologinėje gamyboje draudžiamos medžiagos, bei atsisakyta tenkinti pareiškėjo skundus dėl tokio sprendimo panaikinimo, buvo priimti nesilaikant teisės aktų ar netinkamai įvertinus faktines aplinkybes. Teismo vertinimu, šie sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, o pareiškėjo prašymas juos panaikinti buvo atmestas kaip nepagrįstas.
III.
Pareiškėjas M. G. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 21 d. sprendimo, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti.
Pareiškėjas tvirtina, kad teismui nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys beicuotos sėklos naudojimą, apžiūrą dariusi įstaiga grūdų mėginių nepaėmė ir netyrė. Teismas, nagrinėdamas bylą, turėjo betarpiškai tirti įrodymus. Tiesioginis įrodymų tyrimas būtų paties teismo vykimas į vietą,ir patikrinimas nustatytų aplinkybių. Nuo pat pradžių buvo aišku, kad teismo posėdis tuoj pat po apžiūros nevyks, todėl apžiūros metu rasti objektai privalėjo būti paimti, kad juos tiesiogiai ir betarpiškai ištirtų teismas.
Pažymi, jog atliekant apžiūrą buvo pažeisti visi įmanomi nešališko įrodymų paėmimo principai. Paprastai įrodymų teorijoje laikomasi, kad apžiūros metu, siekiant užtikrinti nešališką įrodymų radimo fiksavimą, įrodymų paėmimą, turi dalyvauti kviestiniai. Jei tokių nėra, veiksmas privalo būti filmuojamas, turi būti fotografuojama. Pareiškėjas prieštaravo apžiūros protokolo kaip nešališko įrodymo vertinimui, prašė remtis jo teismui pateiktais paaiškinimais, kad beicuotos sėklos nenaudojo.
Akcentuoja, jog teismas neatsižvelgė į pareiškėjo argumentą, kad žemėje pabuvęs grūdas išbrinksta ir būna didesnis, todėl tai nėra beicuotos sėklos skiriamasis požymis. Šio argumento teismas apskritai neaptarė, ir šią aplinkybę vertino šališkai. Beicuota sėkla nuo nebeicuotos vizualiai skiriasi tik spalva.
Atsakovas viešoji įstaiga „Ekoagros“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriame prašo atmesti skundą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Atsakovas teigia, kad mėginiai tyrimams yra imami tik tais atvejais, kai kyla įtarimas dėl neleistinų medžiagų panaudojimo. Nagrinėjamos bylos atveju, įtarimas dėl beicuotos sėklos panaudojimo nekilo. Iš Reglamento Nr. 889/2008 bei Mėginių rinkimo procedūros nuostatų matyti, kad kontrolės institucijai yra suteikta diskrecija spręsti dėl tokio patikrinimo pobūdžio, t. y. dėl mėginių paėmimo patikrinimo metu bei ištyrimo būtinybės. Teisės aktuose nėra įtvirtinta kontrolės įstaigos pareiga visais atvejais (net ir tada, kai neleistinų medžiagų panaudojimas ūkyje yra akivaizdus), imti ir tirti mėginius.
Pažymi, kad pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių duomenų ir įrodymų, kad ginčo laukuose sėjo būtent ekologišką, nebeicuotą sėklą. Taip pat teismas pagrįstai teigė, jog VšĮ „Ekoagros“ yra kompetentinga nustatyti neatitikčių vertinimo procedūras bei taikyti priemones, kai nustatomi pažeidimai.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, kuri nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.
Ginčo aplinkybės
Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro aplinkybių, patvirtinančių ekologinės žemės ūkio produktų gamybos atitiktį teisės aktų reikalavimas, įrodinėjimas bei sprendimo taikyti ūkio nesertifikavimą teisėtumas ir pagrįstumas.
VšĮ „Ekoagros“ 2014 m. rugsėjo 24 d. atlikusi pareiškėjo sertifikuotų laukų patikrinimą, surašė papildomo tikrinimo protokolą Nr. PAG_P-K-14-00488, kuriame nurodė, kad papildoma ūkio patikra atliekama dėl galimo cheminių medžiagų panaudojimo ekologinės gamybos laukuose, patikrinimo metu nustatė, kad laukas Nr. 1 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)) ir laukas Nr. 1 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo aparti, nors, pavaikščiojus po juos, matėsi, kad laukai jau buvo apsėti, o pasėliai sudygę, matėsi sudygę žieminių kvietrugių želmenys, kurių sėklos buvo rausvos, grūdas stambesnis, pradėjęs brinkti. VšĮ „Ekoagros“ 2014 m. spalio 10 d. surašė nutarimą Nr. PNU-K-14-00492, kad žieminių kvietrugių sėkla lauke Nr. 1 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)) ir lauke Nr. 1 (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo beicuota sintetiniu beicu, nes yra raudonos spalvos, grūdas stambesnis, todėl nutarta pareiškėjo ūkiui taikyti V lygio neatitiktį – ūkio nesertifikavimą, taip pat anuliuoti 2014 m. rugpjūčio 13 d. nutarimą Nr. NUS-K-01163, kuriuo buvo sertifikuoti pareiškėjo laukai, bei patvirtinamąjį dokumentą Nr. SER-K-1401152, informuoti pareiškėją apie 2014 m. birželio 3 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimą.
Administracinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl VšĮ „Ekoagros“ 2014 m. spalio 10 d. nutarimo Nr. PNU-K-14-00492 panaikinimo atmetė.
Pareiškėjas, apeliaciniame skunde nesutikdamas su teismo sprendimu, prašė jį panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą prašė patenkinti. Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigė, kad teismui nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys beicuotos sėklos naudojimą, apžiūrą dariusi įstaiga grūdų mėginių nepaėmė ir netyrė, teismas taip pat įrodymų betarpiškai netyrė. Pareiškėjas prieštaravo apžiūros protokolo, kaip nešališko įrodymo, vertinimui, prašė remtis jo teismui tiesiogiai pateiktais paaiškinimais, kad beicuotos sėklos nenaudojo.
Dėl „Ekoagros“ kompetencijos atlikti patikrinimą
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja 2007 m. birželio 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo (su vėlesniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 517/2013), Reglamentas Nr. 889/2008 (su vėlesniais pakeitimais, padarytais 2014 m. balandžio 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 354/2014), Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375 patvirtintos Ekologinio ūkininkavimo taisyklės (red., galiojusi 2014 m. balandžio 12 d. – 2015 m. balandžio 21 d.) ir VšĮ „Ekoagros“ direktoriaus 2009 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. V-27 patvirtinta Mėginių atrinkimo, paruošimo ir išsiuntimo procedūra Nr. PR-08 (2010 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. V-55 redakcija).
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 375 2.1 punktu VšĮ „Ekoagros“ pavesta vykdyti sertifikavimo įstaigos funkcijas pagal patvirtintas Ekologinio žemės ūkio taisykles. Taisyklių 4.14 punkte apibrėžiama sertifikavimo įstaiga – tai vadovaujantis Lietuvos Respublik?s žemės ūkio ministro 2006 m. kovo 3 d. įsakymo Nr. 3D-78 „Dėl Leidimo sertifikuoti ekologinę gamybą, produkcijos perdirbimą ir tiekimą rinkai suteikimo taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka patvirtinta juridinio asmens statusą turinti kontrolės institucija, sertifikuojanti ekologinę gamybą ir ekologiškus žemės ūkio ir maisto produktus ir kontroliuojanti ekologinės gamybos vienetus pagal reglamento (EB) Nr. 834/2007, reglamento (EB) Nr. 889/2008, reglamento Nr. 1235/2008 ir šių taisyklių reikalavimus.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad VšĮ „Ekoagros“ yra viešojo administravimo subjektas, vykdantis sertifikavimo įstaigos funkcijas pagal Ekologinio žemės ūkio taisykles, o Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija yra viešojo administravimo subjektas, per savo struktūrinius padalinius vykdantis sertifikavimo įstaigų kontrolę (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1560/2012; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2575/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1174/2013).
Reglamento 834/2007 27 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog kompetentinga institucija, tvirtindama kontrolės įstaigą, atsižvelgia ne tik į šio straipsnio 5 dalies nuostatas, bet ir į standartinę kontrolės procedūrą, kurios turi būti laikomasi ir kurioje išsamiai aprašomos kontrolės ir atsargumo priemonės, kurias įstaiga įsipareigoja taikyti jos kontroliuojamiems subjektams (27 str. 6 d. a) p.); priemones, kurias kontrolės įstaiga ketina taikyti, nustačius neatitikimų ir (arba) pažeidimų (27 str. 6 d. b) p.).
Taisyklių 108 punkte nustatyta, kad ekologinės gamybos ūkiuose augalų apsaugos produktų naudotojai privalo naudoti tik Lietuvoje registruotus augalų apsaugos produktus, kurių veikliosios medžiagos yra nurodytos reglamento (EB) Nr. 889/2008 II priede.
Kontrolės institucija ar įstaiga gali imti tyrimui ekologinei gamybai neleistinų produktų bandinius arba tikrinti ekologinės gamybos taisyklių neatitinkančius gamybos būdus. Be to, galima imti ir tirti bandinius, siekiant nustatyti galimą užteršimą ekologinei gamybai neleistinais produktais. Tačiau tokia analizė atliekama, tik kai įtariama, kad naudojami ekologinei gamybai neleistini produktai (Reglamentas (EB) Nr. 889/2008 65 str. 2 d.). Reglamento nuostatas atitinkanti Mėginių atrinkimo procedūra 1 punkte numato, kad šia procedūra siekiama užtikrinti, jog tikrinimo metu kilus įtarimui dėl panaudotų neleistinų produktu ekologinės gamybos ūkio vienete, nustatyta tvarka būtų paimti mėginiai ir ištirti akredituotose laboratorijose, taip pat siekiant nustatyti galimą užsiteršimą ekologinei gamybai neleistinais produktais.
Pirmosios instancijos teismas, aiškindamas pagal Reglamento Nr. 889/2008 bei Mėginių atrinkimo procedūros nuostatas kompetetingos kontroliuojančios įstaigos teisę atlikti patikras bei patikros metu paimti mėginius bei juos ištirti akredituotose laboratorijose, pagrįstai nurodė, kad kontrolės institucijai yra suteikta diskrecija spręsti dėl tokio patikrinimo pobūdžio, t. y. dėl mėginių paėmimo patikrinimo metu bei ištyrimo būtinybės. Tais atvejais, kai dėl neleistinų medžiagų akivaizdaus panaudojimo patikrinimą atliekančiam asmeniui nėra abejonių, imti ir tirti mėginius jis neprivalo.
Dėl pareiškėjo pareigos pagrįsti tinkamą sutarties sąlygų vykdymą
2014 m. birželio 1 d. pareiškėjas ir atsakovas sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl ekologinės gamybos sertifikavimo“, pagal kurią pareiškėjas užsakė, kad atsakovas atliktų jo vykdomos ekologinės žemės ūkio produktų pirminės gamybos veiklos sertifikavimą ir išduotų patvirtinamąjį dokumentą, jei užsakovo vykdoma veikla atitinka teisės aktų (t. y. Reglamentų, nustatančių reikalavimus ekologiškų žemės ūkio produktų gamybai ir ženklinimui, Ekologinio žemės ūkio taisyklių ir kitų Lietuvos Respublikos galiojančių teisės aktų) reikalavimus.
Pareiškėjas minėta sutartimi inter alia įsipareigojo laikytis teisės aktų ir kitų VšĮ „Ekoagros“ viešai skelbiamų dokumentų nuostatų (2.1.1 punktas) bei leisti atsakovui išsamiai įvertinti vykdomą veiklą, sudaryti tam visas būtinas sąlygas (įskaitant dokumentacijos ir įrašų tikrinimo priemones, galimybes apžiūrėti žemės sklypus ir kt.) (2.1.2 punktas).
Pareiškėjo vykdomos ekologinės žemės ūkio produktų pirminės gamybos veiklos sertifikavimas yra neatsiejamas nuo įsipareigojimo griežtai laikytis Reglamentų, nustatančių reikalavimus ekologiškų žemės ūkio produktų gamybai ir ženklinimui, Ekologinio žemės ūkio taisyklių ir kitų, susijusių su ekologinės žemės ūkio produktų gamyba, Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų reikalavimų (tarp jų – reguliariai pildyti Ekologinės gamybos ūkio veiklos žurnalą; nuolat tvarkyti buhalterinę apskaitą ir nuolat saugoti visų perkamų ir parduodamų produktų bei medžiagų sąskaitas, kurios turi būti pateikiamos sertifikavimo įstaigos ir kitų kontroliuojančių įstaigų darbuotojų prašymu – Taisyklių 26 p., 27 p.), tai suponuoja pareiškėjo pozityvią pareigą pateikti tai patvirtinančius duomenis, esant pagrįstų abejonių dėl vykdomos veiklos atitikties teisės aktų reikalavimams, pateikti įrodymus, kurie jas galėtų paneigti.
Dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo padaryto pažeidimo, rėmėsi VšĮ „Ekoagros“ papildomo tikrinimo dėl galimo cheminių medžiagų panaudojimo ekologinės gamybos ūkio laukuose protokole ir nutarime dėl ekologinės gamybos užfiksuotais duomenimis – kad apžiūrėjus visus laukus (3,20 ha, KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2,50 ha KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)) aptikta, kad jie apsėti žieminiais kvietrugiais, sėklos kilmė nenustatyta, išrovus želmenis, matėsi, kad sėkla raudonos spalvos, grūdas stambesnis, nustatyta, kad sėkla beicuota sintetiniu beicu. Pareiškėjas, nesutikdamas su protokolu, nurodė, kad tai buvo ligos užkrėsti grūdai, daugiau pastabų nenurodė. Paaiškinime apeliacinei komisijai nurodė, kad beicuoti grūdai galėjo patekti iš nevalytos sėjamosios, kuria, pareiškėjo paprašytas, kaimynas apsėjo minėtus laukus.
Paprastai vienokios ar kitokios išvados byloje apie nustatomų faktų egzistavimą yra daromos įvertinus duomenų visumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnis), neteikiant prioriteto jokiam atskiram įrodymui, tačiau atsižvelgiant į kiekvienos šalies pareigą įrodyti jos teiginius patvirtinančias aplinkybes, į byloje pateikiamų duomenų objektyvumą, nuoseklumą, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Vidinis įsitikinimas formuojasi atmetant prieštaringus duomenis, paneigiant argumentus dėl galimo duomenų neobjektyvumo bei ydingo įrodinėjimo pareigos interpretavimo, kai, atsižvelgiant į ginčo teisinių santykių pobūdį, be pakankamo pagrindo kuriai nors šaliai perkeliama neproporcinga įrodinėjimo našta.
Įrodymų tyrimo teisme betarpiškumas yra suprantamas kaip šalių ir jų atstovų pateikiamų paaiškinimų, liudytojų parodymų išklausymas teismo posėdyje, rašytinių paaiškinimų, dokumentų, kitų rašytinių įrodymų ištyrimas ir įvertinimas, priimant teismo sprendimą. Tokia teismo procesinė veikla neturėtų būti tapatinamas su įrodymu rinkimu apskritai. Pareiškėjo argumentas, kad teismas turėjo pats apžiūrėti įvykio vietą ir patikrinti faktus, yra nepagrįstas, nes bylos proceso metu reikšmingos aplinkybės dėl praėjusio laiko tarpo yra pasikeitusios, ir toks procesinis veiksmas neturi prasmės.
Teisėjų kolegija, iš esmės pritardama pirmosios instancijos atliktam įrodymų vertinimui byloje, pažymi, kad kompetentingam kontrolės subjektui patikrinimo metu nustačius akivaizdų beicuotos sėklos panaudojimo faktą, nebuvo pagrindo imti mėginius ir atlikti jų tyrimą. Argumentų, kad patikrinimą atlikęs asmuo buvo šališkas, neturėjo tokiam faktui nustatyti reikiamų žinių ar pakankamai duomenų, pareiškėjas nepateikė, todėl nebuvo pagrindo abejoti atlikto patikrinimo rezultatais. Tai, kad teismas rėmėsi ir fotonuotraukomis, kurios nėra paminėtos papildomo tikrinimo protokole, neturi įtakos nustatyto fakto vertinimui, nes šiuo konkrečiu atveju jos laikytinos tik papildomu įrodymu, neturinčiu lemiančios įtakos protokole užfiksuotiems duomenims, kuriuos patvirtino atsakovo teikiami paaiškinimai.
Be to, atsižvelgiant į pareiškėjui, kaip ekologinės žemės ūkio produktų pirminės gamybos vykdytojui, tenkančias pozityviąsias pareigas pagrįsti tinkamą įsipareigojimų vykdymą, tenka pareiga įrodyti, kad patikrintuose laukuose naudota sėkla nebuvo beicuota. Pareiškėjas nepateikė sėklos kilmę patvirtinančių duomenų, neįrodė savo argumento, kad aptikti grūdai galėjo būti pakenkti ligos, neįrodė, kad beicuota sėkla pateko dėl kito asmens veiksmų (nors tai negalėtų eliminuoti jo atsakomybės). Be to, viso proceso metu pareiškėjas teikė nenuoseklius paaiškinimus, juos keitė (teigė, kad grūdai buvo pažeisti ligos, vėliau – kad beicuota sėkla pateko dėl kito asmens veiksmų), todėl jo paaiškinimai laikytini nepatikimais, neatitinkančiais kitų duomenų byloje.
Byloje nustačius, kad pareiškėjas savo ekologiniame ūkyje panaudojo sintetinėmis cheminėmis medžiagomis beicuotą kvietrugių sėklą bei kad tokios sėklos panaudojimas objektyviai laikytinas Reglamento Nr. 834/2007, Reglamento Nr. 889/2008 ir Taisyklių pažeidimu, pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjui už tokį pažeidimą numatyta sankcija – viso ūkio nesertifikavimas, pritaikyta teisėtai.
Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, nenustatė pagrindų jį tenkinti, apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo M. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 21 d. sprendimo atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Artūras Drigotas
Ramutė Ruškytė
Virginija Volskienė