Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-270-144/2016
Teisminio proceso Nr. 4-06-3-03929-2016-5
Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.1.; 2.10.1.; 3.10.
(S)

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2016 m. gruodžio 9 d.
Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eugenija Šatkuvienė, sekretoriaujant Jolitai Slavinskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam A. A., jo atstovui advokatui Andriui Košel, skundžiamą nutarimą surašiusios institucijos Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos įgaliotam atstovui R. S. Stanevičiui, teismo posėdyje išnagrinėjusi A. A., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2016-09-08 nutarimo panaikinimo ir administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo,
nustatė:
2016-09-08 A. A. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad 2016-08-30, 06.10 val., Dirvupių k., Klaipėdos r. sav., būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir atsakingu už krovinių vežimo veiklą įmonėje neužtikrino, kad transporto priemonės MAN TGA 26.440, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe Wielton NS34P, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas V. A., veždamas krovinį be leidimo, neviršytų kelių transporto priemonės maksimalią leidžiamą ašių grupės apkrova, t. y. patikrinimo metu sveriant automobilių svarstyklėmis F-1000 Nr. 9173284, nustatyta, kad vairuotojo V. A. vairuojamo transporto priemonių junginio, vykstančio maršrutu Klaipėda-Kaunas, ašių grupės apkrova – 27,65 t, įvertinus neautomatinių svarstyklių techniniame reglamente, patvirtintame Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 4-730, nurodytą neautomatinių svarstyklių paklaidą (kiekvienos ašies iki 20 t. apkrovos paklaida – 0,2 t.), ašių grupės apkrova 27,05 t, tai 3,05 t. viršijo leistiną 24 t. ašių grupės apkrovą. Vairuotojas vairavo transporto priemonę neturėdamas specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę sunkiasvorei transporto priemonei važiuoti Lietuvos Respublikos valstybinės ir vietinės reikšmės keliais. Šiais veiksmais A. A. padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 145 straipsnio 4 dalyje.
2016-09-08 Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos nutarimu A. A. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 145 straipsnio 4 dalyje, paskirta 579 Eur bauda (b. l. 3-4).
Skundu A. A. prašo panaikinti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2016-09-08 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde nurodo, (duomenys neskelbtini) buvo pavesta pervežti 28'000 kg svorio užplombuotą konteinerį iš Klaipėdos į Kauną. Krovinio pervežimui buvo parinkta ir pateikta 44'000 kg bendro leistino svorio transporto priemonė. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Klaipėdos regiono departamento Transporto priemonių kontrolės skyriaus darbuotojas, patikrinimo metu sveriant UAB „Transkela" valdomą transporto priemonę MAN TGA 26.440, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „WIELTON", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurią vairavo (duomenys neskelbtini) vairuotojas V. A., nustatė, kad 3,05 t buvo viršytas vienos ašių grupės apkrovos leistinas svoris. Tuo tarpu bendras leistinas svoris viršytas nebuvo. Iš byloje turimų duomenų aišku, kad bendras krovinio, t. y. sąstato svoris nebuvo viršytas. Kas patvirtina, kad transporto priemonių junginys buvo tinkamai parinktas ir pateiktas nurodyto krovinio pervežimui. Buvo viršyta tik vienos ašies apkrova transporto priemonių junginiui pravažiavus ne mažiau kaip 10 km po pakrovimo. Krovinio išdėstymas transporto priemonėje, užfiksuotas po ašių perkrovimo konstatavimo, leidžia teigti, kad ašies apkrova galėjo atsirasti kelionės metu kroviniui pasislinkus dėl kelio netolygumų, staigesnio stabdymo ar pagreitėjimo ir (ar) siuntėjui netinkamai krovinį sutvirtinus konteineryje. Bendrovės vadovo prievolė užtikrinti, kad vairuotojas, veždamas krovinius neviršytų maksimalios leidžiamos apkrovos, pasireiškia priemonių vairuotojams laikytis tokių reikalavimu suteikimu ir instruktavimu. Šis reikalavimas buvo tinkamai įgyvendintas. Visi (duomenys neskelbtini) dirbantys vairuotojai yra supažindinti su darbo tvarkos taisyklėmis (toliau Instrukcijos vairuotojams) ir instruktuoti, kaip pasikrauti krovinį, kad nebūtų viršytas maksimalus leistinas svoris, kaip elgtis krovinio vežimo metu, pagal kuriuos vairuotojai yra išmokyti patys pasiskaičiuoti, kaip pasikrauti tolygiai krovinį. Vairuotojas V. A. turi kompetencijos pažymėjimą, kuris reikalingas pagal Europos Sąjungos reikalavimus dėl saugaus krovinio pervežimo, t. y. jis yra kvalifikuotas vežti krovinius. Kiekvienas iš vairuotojų žino ir laikosi nusistovėjusios bendrovėje taisyklės, kad jiems abejojant dėl ašių apkrovimo, jie gali ir privalo pasverti transporto priemonių junginį su kroviniu ant stacionarių svarstyklių. Prieinamomis jam priemonėmis užtikrino, kad vairuotojas V. A. turėjo visas būtinas tam priemones kontroliuoti krovinio pervežimo saugumą ir atitikimą teisės aktų reikalavimus, tačiau negalėjo daryti įtakos jo elgesiui kelyje. P. I. vairuotojams yra konkrečiai ir aiškiai reglamentuota krovinio vežimo procedūra, imperatyviai nurodant, kad vairuotojas privalo kontroliuoti krovinio pakrovimą, jo išdėstymą ir tvirtinimą, jog būtų laikomasi nustatytų transporto priemonės pakrovimo normų. Mano, jog tinkamai organizavo krovinio vežimą, t. y. parinko krovinio pervežimui tinkamo leistino svorio transporto priemonę, supažindino V. A. su krovinio priėmimo ir pervežimo procedūromis, sudarė galimybes vairuotojui patikrinti ašių apkrovimą. Nepaisant įdiegtų priemonių bei saugiklių, viršsvoris vis dėlto nebuvo laiku pastebėtas ar atsirado, tačiau dėl nuo jo objektyviai nepriklausančių priežasčių. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos atsiliepimu į A. A. skundą dėl 2016 m. rugsėjo 8 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) nesutinka su skunde nurodytais motyvais bei laiko juos nepagrįstais. Nurodo, jog atsakingas už krovinių vežimą įmonėje asmuo, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog minėta veikla bus organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, numatytas LR ATPK 145 str. 4 d. gali būti padaromas veikimu ar neveikimu, tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Transporto vadovas, būdamas pažeidimo padarymo metu atsakingas už įmonės vežimo veiklą, turi užtikrinti, kad darbuotojų - vairuotojų darbas atitiktų teisės aktuose nurodytus privalomus reikalavimus. Nepakanka vien tik formalaus darbuotojų instruktavimo ir supažindinimo su teisės aktų reikalavimais dėl krovinių vežimo. Pakankamos priemonės yra tos, kurios užtikrina, jog įmonės krovinių vežimo veikla organizuojama tinkamai. Nustatytas pažeidimas parodo, kad įmonės veikla nebuvo organizuojama pakankamai gerai, kad būtų išvengta pažeidimo, todėl yra teisinis pagrindas administracinei atsakomybei kilti. Skunde nurodyta aplinkybė, kad už važiavimą sunkiasvore transporto priemone be leidimo yra kaltas tik vairuotojas yra nepagrįsta, nes teisės aktai numato pareigą ne tik vairuotojui važiuoti tinkamai pakrauta transporto priemone, bet ir pareigą vežėjui tikrinti ar pakrauta transporto priemonė atitinka visas krovinių vežimo sąlygas. A. A. skunde taip pat nurodo faktą, kad ašies apkrova galėjo atsirasti kelionės metu kroviniui pasislinkus dėl kelio netolygumų, staigesnio stabdymo ar pagreitėjimo ir (ar) siuntėjui netinkamai krovinį sutvirtinus konteineryje. Šis faktas jokios teisinės reikšmės administraciniam pažeidimui kvalifikuoti neturi, nes administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nevykdė teisės aktuose numatytų pareigų. Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 31 str. 4 d. reglamentuoja, kad krovinys laikomas priimtu, kai vežėjas priima krovinį ir pasirašo važtaraštyje. Krovimų vidaus vežimo kelių transportu taisyklių, patvirtintų 1997 m. rugpjūčio 8 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 300 „Dėl Krovinių vidaus vežimo keliu transportu taisyklių patvirtinimo“ 7.6 punkte įtvirtinta, kad priimdamas krovinį, vežėjas privalo tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas bei tvirtinimas transporto priemonėje atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas. Pažeidimas laikomas padarytu tada, kai nustatomas faktas, kad transporto priemonė, kurios ašies (ašių) apkrova ir (ar) bendroji masė su kroviniu ar be jo yra didesnės už didžiausius leistinus dydžius, važiavo be nustatytos formos leidimo (formalios sudėties pažeidimas). A. A., būdamas pervežimo įmonės direktorius, privalėjo žinoti teisės aktus reglamentuojančius krovininio transporto veiklą, privalėjo numatyti, kad ašies apkrova gali viršyti leidžiamas apkrovas ir tai patikrinti. Nustatęs, kad transporto priemonė su kroviniu sunkiasvorė, A. A. privalėjo gauti specialų leidimą, suteikiantį teisę sunkiasvorei transporto priemonei važiuoti vietinės reikšmės viešaisiais keliais, o žinodamas, kad tokio krovinio vežimui leidimas nebus duotas, atsisakyti vežti krovinį.
Teismo posėdžio metu A. A. atstovas advokatas Andrius Košel nurodė, A. A. yra krovinių pervežimo įmonės vadovas. Įmonė verčiasi krovinių pervežimu. Įmonė valdo transporto priemones, kurios išvežioja krovinius iš uosto po Lietuvą. Buvo gautas užsakymas 38 tonų kroviniui. Buvo parengta tam tikra transporto priemonė, buvo parinktas patyręs vairuotojas. Vairuotojas nuvyko į pasikrovimo vietą, jam buvo užkrautas konteineris, pasiruošta išvežimui į Kauną. Vairuotojas atsakingas už krovinio išvežimą, krovinio svorio atitikimo patikrinimą. Buvo nustatyta, kad krovinio svoris atitinka deklaruoti. Vairuotojas tęsė pervežimą. Buvo sustabdytas inspekcijos darbuotojų, buvo nustatyta, kad viršijamas apkrovimas ant ašių, buvo sustatytas protokolas ir V. A. buvo paskirta bauda už vežimo taisyklių nesilaikymą. A. A. buvo skirta administracinė nuobauda 579 eur. Jų vertinimu, pareiškėjas A. A. nepadarė inkriminuojamo pažeidimo. Pagal savo funkcijas – jis užtikrino, kad būtų parinkta teisinga transporto priemonė ir vairuotojas. Vairuotojas buvo supažindintas su pervežimo taisyklėmis. Apkrovimas ant ašių atitinka teisinių aktų reikalavimus. Bendrovė padarė viską, kad atitiktų reikalavimus. Tačiau buvo nustatytas ašių apkrovimo viršijimas. Iki patikrinimo įmonė negali patikrinti krovinio išsibalansavo, to bendrovė negali kontroliuoti. Bėda yra ta, kad negalima patekti į konteinerius ir patikrinti kaip svoris išskleistas ant ašių, nes konteineriai yra plombuoti. Įmonės vadovas sukūrė visas organizacines priemones tam, kad užkirsti kelią nusižengimams. Krovinių svorį patikrinti techninių priemonių nėra. Priimant krovinį, paslaugų tiekėjas deklaruoja krovinio svorį. Kai kyla įtarimas, vairuotojai yra instruktuoti, jog turi pasisverti krovinį. Bendras krovinio svoris buvo patikrintas, vairuotojas patikrino vizualiai krovinį. Techninės galimybės patikrinti apkrovos nėra. Paruošimas organizuojamas pagal dokumentus, pagal važtaraščius. Tai buvo tik teorinis įvertinimas. Priimant konteinerius, vežėjas nežino viduje išdėstytų krovinių stabilumo. Informacijos apie krovinio sudėtį nebuvo, patekti į konteinerį yra vežėjo pareiga. Šiuo atveju krovinys – vinys dėžutėse. Pagal nuotraukas, krovinys buvo išverstas, išsibarstęs po konteinerį, ant galinės ašių grupės, ta dalis buvo pasvirusi. Tai turėjo įtakos netinkamam ašių apkrovimui. Tai galėjo įvykti bet kuriuo momentu ir važiuojant, to nebuvo pastebėta kraunant. Mes pateikėme nuotraukas, kuriose matėsi, kaip krovinys buvo išvirtęs. Aplinkybė buvo nustatyta po pažeidimo nustatymo. Vadovaujantis kodeksu, už krovinį yra atsakingi vežėjas arba vadovas. Tik pats vairuotojas, būdamas arčiausiai krovinio, gali įvertinti tikrą situaciją. Šiomis aplinkybėmis, mato, kad A. A., vadovaudamasis aplinkybėmis, sudarė visas sąlygas saugiam krovinio pervežimui. Vairuotojai yra instruktuojami, kaip jie turi elgtis. Vairuotojas buvo tinkamai informuotas. Jis žinojo, kad tinkamas ašių apkrovimas yra esminė sąlyga. Jis įsitikino, kad ašys yra tinkamai apkrautos. Vairuotojas nuvyko pasvėrė bendrą svorį. Svorio neatitikimas galėjo atsitikti pervežant krovinį, kas galėjo atsitikti dėl pasvyrimo, automobilio pagreitėjimo. A. A. padarė viską, kas yra įmanoma. Tačiau, dėl aplinkybių, krovinys pasislinko. Nėra administracinės teisės pažeidimo sudėties. Prašo bylą nutraukti.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. A. nepripažino padaręs pažeidimą, nurodė, jog transporte dirba 15 metų, neturi administracinių teisės pažeidimų. Pakankamai gerai organizuoja darbą. Kiekvienas vairuotojas, priimant jį į darbą, kasmet instruktuojamas, supažindinamas su krovinių pervežimo taisyklėmis pasirašant. Šiuo atveju buvo imtasi visų tinkamų priemonių. „Majers line“ yra vieni iš jų pagrindinių užsakovų. Pakrovimas vyko, galimai, Kinijoje, netikėti šiuo užsakovu neturi pagrindo. Kiekvieną kartą priimant krovinį, patikrinamas krovinio svoris. Buvo parinktas vilkikas bei aikštelė, kurioje galima krauti 44 tonas. Šiuo atveju, ašių išdėstymą skaičiavo pagal formulę - viena trečioji dalis ant priekinių ašių, dvi trečiosios dalys ant galinių ašių apkrovos. Jo atliktais skaičiavimais, paskaičiavimai atitiko visus reikalavimus. Jie nemato pakrovimo, tiki, kad krovėjai turėjo visas galimybes, jog krovinys būtų sukrautas iš eilės ir tvarkingai. Patikrinti krovinį muitinėje jis negali, negali atidaryti konteinerio ir tikrinti. Tai tranzitinis krovinys. Transporto priemonėje yra įstatytas slėgio daviklis. Mes imamės savų išradimų, kad išvengti krovinio pervežimo neatitikimų. Gamintojai nenumato, kad būtų tam tikras ašių išdėstymas. A.A. buvo pasakyta, kad svoris 28 tonos ir reikia pasisverti, kad jis neviršytų bendros masės. Jis nuvažiavo į „Neo group“, jie turi ten sutartį. Tas krovinys nepriklauso „Neo group“ įmonei, ten nėra išduodami svėrimo aktai. Vairuotojas, atvažiavęs mato įvertinimo aktą ekrane, todėl įvertina vizualiai, kad dar dvi tonos gali būti papildomos. Teko pravažiuoti 10 km iki uosto, kur yra svarstyklės. Jis buvo pasvertas su ašimis, su bendru svoriu, kur buvo nustatytas puspriekabių ašių svoris. Jis padarė viską, kad užtikrintu krovinio pervežimą. Jei jis taip nesielgtų, turėtų begalę nuobaudų.
Skundžiamą nutarimą surašiusios institucijos Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos įgaliotas atstovas R. S. Stanevičius teismo posėdžio metu nurodė, nuotraukomis tikėti nelabai galima, jos padarytos po kontrolės ir nuvažiavus daug kilometrų. Pareiškėjas teigė, kad buvo užtikrintos tam tikros priemonės, kad būtų nustatoma ašių apkrova, buvo tam tikros instrukcijos, tačiau tuo negalima remtis, instrukcijose nebuvo numatytos jokios pareigos. Vežėjo pareiga yra tikrinti apkrovas prieš patikrinimą. Buvo galima atsisakyti vežti krovinį jei netinkamai pakrauta, bet tokių atsisakymų nebuvo. Vežėjas privalo tikrinti visas sąlygas, tai paties vadovo reikalas. Vadovas netinkamai arba visai kažko nepadarė, jis labiau yra atsakingas šiuo atveju. Vadovas tikrai stengėsi būti rūpestingas. Asmuo tinkamai nubaustas, prašome sutikti su sprendimu. A. A. nesutikdamas su svarstyklių parodymais galėjo nuvažiuoti ir persisverti įmonėje „Vlantana“, esančioje Klaipėdos mieste, tačiau to nepadarė. Teisės aktuose nustatyta vežėjo pareiga tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas. Asmuo nesilaikantis šio reikalavimo žino pasekmes. Viršijus ašies apkrovą yra gadinami keliai. Būdų, priemonių ir galimybių patikrinti pakrauto krovinio išdėstymą yra, tik tam reikia turėti technines priemones – galima naudoti monometrus, nupirkti svarstykles. Skirtingi krovinių vežėjai pakrauto krovinio išdėstymo patikrinimo metodus įvairiai pritaiko, pažeidimų nepadaro. Prašo A. A. skundo netenkinti ir palikti galioti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2016-09-08 priimtą nutarimą
Teismo posėdžio metu liudytojas V. A. parodė, kad jis važiavo su kroviniu į Kauną. Inspekcija jį patikrino sakė, kad yra viršsvoris. Muitininkai klausė ar jis neviršija, sakė: „ne“. Nuvažiavus į gamyklą pasisvėrė, neviršijo. Padangos buvo geros, turėjo būti viskas gerai. Konteinerio jie negali atidaryti ir patikrinti krovinio, jie nieko nežino apie krovinį. Kaune patikrinus pamatė, kad viskas nuvažiavo į galą. Jei būtų atidarę duris, vinys būtų iškritę pro duris. Norint atidaryti duris, jis turėjo nuimti plombas. Tai buvo rugsėjo pradžioje. Krovinį priėmė Smeltės konteinerių terminale. Lydimieji dokumentai buvo: CMR, „invoisai“. „parking listai“. Svoris yra fiksuotas CMR, tai buvo 28 tonos. Jo puspriekabės šešios ašys bendrai. Jis gali patikrinti tik bendrą svorį. Nėra kur patikrinti ašinės apkrovos. Konteinerį atidarė nuvažiavus į Kauną, po išmuitinimo, darbininkas prie rampos nusipaveikslavo plombas, tada jis atidarė dešines duris. Antrų durų nedarė, nes matėsi, kad krovinys atsirėmęs. Dėžutės buvo visos nukritusios į galą. Tikrino sandėlininkas, paveikslavo taip pat jis. Dokumentų jokių nerašė. Krovinys nebuvo sutvirtintas. Sutiko su pasverto krovinio svoriu. Svėrė krovinį nuvažiavus į transporto inspekciją už 10 km. Tose svarstyklėse savo iniciatyva negalima pasisverti.
A. A. skundas netenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 straipsnio nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
A. A. pagal ATPK 145 straipsnio 4 dalį administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad jis būdamas įmonės (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir atsakingu už krovinio išdėstymo kontrolės organizavimą taip, kad būtų laikomasi nustatytų pakrovimo normų, neužtikrino ir nesukontroliavo, kad V. A. vairuojamos transporto priemonės ašių grupės apkrova neviršytų leidžiamo svorio.
ATPK 145 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 2 t, bet ne daugiau kaip 4 t ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 4 t, bet ne daugiau kaip 8 t – užtraukia baudą vairuotojams nuo 289 (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių) iki 868 (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių) eurų ir (ar) įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, – nuo 579 (penkių šimtų septyniasdešimt devynių) iki 1158 (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių) eurų.
Atsakomybė pagal ATPK 145 straipsnio 4 dalį kyla dviem subjektams – vairuotojui ir vadovui ar jo įgaliotam asmeniui, kuriam pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, jog kiekvienas visuomenės narys, naudodamasis visuomenės sukurtus teisinius gėrius transporto, kelių ūkio bei ryšių srityje, privalo laikytis įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų bendrų pareigų (kasacinė nutartis Nr. 2AT-15-2014). Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad naudotis keliais galima tik tokiomis transporto priemonėmis ar jų junginiais, kurios neviršija įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktus susisiekimo ministro patvirtintų didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų. Jeigu transporto priemonės ar jų junginių techniniai parametrai su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausiuosius leidžiamus, tai naudotis keliais tokiomis transporto priemonėmis ar jų junginiais galima šio įstatymo 20 straipsnio nustatyta tvarka, t. y. gavus leidimą. Šie bendrieji reikalavimai taikomi tiek licencijuojamą krovinių vežimo veiklą vykdančioms įmonėms, tiek ir nelicencijuojamą veiklą vykdančioms įmonėms, t. y. įmonės, vežančios krovinius savo transporto priemonėmis ir sąskaita, taip pat privalo taikytis Lietuvoje galiojančių transporto veiklą reglamentuojančių aktų reikalavimų.
Teismas nustatė, kad, organizuodamas įmonės (duomenys neskelbtini) transporto priemonių vairuotojų darbą, vadovas A. A. neparinko tokių organizacinių priemonių, kurios užtikrintų ir sukontroliuotų teisės aktų reikalavimų laikymąsi įmonei vykdant krovinių pervežimus. 2016-09-08 administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuota, jog (duomenys neskelbtini) vairuotojas V. A. veždamas krovinį viršijo ašių grupės apkrovą 3,05 t, kai leidžiama 24 t. Akivaizdu, kad vairuotojų reguliarus instruktavimas ir supažindinimas su teisės aktų reikalavimais dėl krovinių vežimo neužtikrino, kad vairuotojas, veždamas krovinį be leidimo, neviršytų kelių transporto priemonės maksimalios leidžiamos varančiosios ašies apkrovos. Vežėjo pareiga yra ne tik užtikrinti teisės aktų žinojimą, bet ir suteikti technines galimybes teisės aktų nuostatoms įgyvendinti. Lietuvos Respublikos Kelių transporto kodekso 32 straipsnio 1 dalis numato, jog vežėjas privalo tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas. Minėta norma įpareigoja įmonės vadovą rūpintis krovinio pervežimo sąlygomis, tai yra jis privalo pats arba per kitą įgaliotą asmenį kontroliuoti vairuotojo veiksmus. Priešingu atveju savo neveikimu turi atsakyti už vairuotojo padarytus pažeidimus. Krovinio vežėjas privalo kontroliuoti krovinio išdėstymą ir tvirtinimą, kad būtų laikomasi nustatytų transporto priemonių pakrovimo normų, todėl nustatytas pažeidimas leidžia daryti išvadą, kad įmonės vadovo taikytos priemonės nebuvo pakankamos, kad jam pavaldūs darbuotojai nedarytų pažeidimų. Teisės aktai nereglamentuoja, kokių konkrečių priemonių turi imtis vežėjas, tačiau jo pareiga rūpintis, kad tokie pažeidimai nebūtų daromi.
Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų pakanka išvadai, kad administracinis teisės pažeidimas įrodytas ir A. A. veikoje yra ATPK 145 straipsnio 4 dalyje nustatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis.
Spręsdama klausimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais, numatytais ATPK 30 straipsnyje bei baudos skyrimo taisyklėmis, numatytomis (duomenys neskelbtini) straipsnyje. A. A. veika pagal ATPK 145 straipsnio 4 dalį kvalifikuota teisingai, nuobaudos skyrimo taisyklės nepažeistos, skiriant nuobaudą buvo atsižvelgta į jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, patikrinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad A. A. padarytas pažeidimas yra įrodytas ir kvalifikuotas tinkamai. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2016-09-08 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliktinas nepakeistas, o skundas atmestinas ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
n u t a r ė :
A. A. skundo netenkinti.
Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2016-09-08 nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.
Teisėja Eugenija Šatkuvienė