Baudžiamoji byla Nr. 1A-109-497/2020

Teisminio proceso Nr. 1-02-6-00057-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.18.8; 1.2.18.10

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020-04-08

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aušros Bielskės, Daivos Kazlauskienės,

sekretoriaujant Kristinai Čepaitei,

dalyvaujant prokurorei Margaritai Valantiejienei,

civilinio ieškovo atstovui Jonui Želviui,

nuteistosios gynėjai adv. Danguolei Uždanavičienei,

viešame apeliacinės instancijos teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios E. K. M. ir jos gynėjos advokatės D. Uždanavičienės, taip pat Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (toliau – VMI) apeliacinius skundus dėl Vilniaus m. apylinkės teismo 2019-11-11 nuosprendžio, kuriuo E. K. pripažinta kalta pagal BK 222 str. 1 d., skiriant 100 MGL dydžio baudą, pagal BK 220 str. 1 d., skiriant 60 MGL dydžio baudą. Subendrinus bausmes apėmimo būdu, galutinė bausmė nustatyta 150 MGL dydžio bauda. VMI civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. E. K.M.pripažinta kalta:

1.1. pagal BK 222 str. 1 d. už tai, kad apgaulingai tvarkė E. K. M. individualios įmonės buhalterinę apskaitą, o būtent:

1.1.1. ji, būdama šios individualios įmonės savininke, vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostata „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“; 14 str. 2 d. nuostata „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“, būdama atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą ir tvarkymą, pažeisdama 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 str. nuostatą „ūkio subjektas tvarko apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“; 6 str. 2 d. nuostatą -– “Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”, (nuo 2013-01-01 pagal 2012-04-24 įst. Nr. XI-1988 redakcija) “Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”; 12 str. 1 d. nuostatą – „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus, ar įvykus“; to paties straipsnio 4 d. nuostatą – „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinių operacijų arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2015-03-31, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, tyčia, suvokdama, kad jos veiksmais bus sutrukdyta nustatyti realius įmonės ūkinės ir komercinės veiklos rezultatus, siekdama išvengti priskaičiuoti darbo užmokestį registruose ir nuo jo sumokėti mokesčius į biudžetą, E. K. M. IĮ darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, 83 (aštuoniasdešimt trims) įmonės darbuotojams: A. S. (buvusi pavardė – L.), A. M. (buvusi pavardė – K.), A. L., B. P.M., G. M., G. D., G. K., I. J. O., J. O., J. R., J. B., J. S., L. M., M. L., M. P., N. B., N. S., O. R., O. A., O. G. N., R. Z., O. P. L., Z. M., Ž. B., M. K., D. M. Z., D. M. (buvusi pavardė – B.), E. K., Ž. M., G. S. (buvusi pavardė – B.), L. M., D. K., B. R., I. M., M. U., A. S., J. T. (buvusi pavardė – G.), B. Z., V. (A.) M., O. B., J. P., M. P. (buvusi pavardė – P.), K. B., E. J., R. K., A. T. (buvusi pavardė – T.), J. V., N. A., A. N. (buvusi pavardė – V.), J. J., J. S., J. R., R. D., V. M.-O., Č. B., V. A., R. R., R. S., I. Š., K. B., S. S., J. K., T. T., G. P., L. R. A., D. P., S. B., N. J., I. V., M. R., R. P., G. V., V. K., M. V., R. B., V. B., L. T., M. Š., V. M., J. M., J. Š., V. V., A. M. išmokėjo dalį darbo užmokesčio – 526 277, 22 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų, bei davė nurodymą įgaliotam asmeniui – buhalterinę apskaitą tvarkiusiai G. K., su darbo santykiais susijusių išmokų priskaičiavimo ir išmokėjimo neregistruoti Įmonės buhalterinėje apskaitoje, dėl to tyčia neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo: 103 843, 24 Eur nuo gyventojų su darbo santykiais susijusių A klasės pajamų, 276 492, 32 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų, 1 106, 25 Eur įmokų į garantinį fondą, iš viso: 381 441, 81 Eur mokesčių.

1.1.2. Be to, ji, pažeisdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių nuostatas: II dalies 3 punkto “Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį <…>”; II dalies 4 punkto “Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį <…>”; III dalies 16 punkto “Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“, žinodama, kad E.K.M.IĮ laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2014-12-31, grynais pinigais gavo 496 904, 59 Eur pardavimo pajamų už parduotas prekes (gintaro, lino, aukso, sidabro gaminius) prekybos taškuose Vilniaus mieste: (duomenys neskelbtini), tyčia šiems pinigams neišrašė kasos pajamų orderių ir davė nurodymą įgaliotam asmeniui – buhalterinę apskaitą tvarkiusiai G. K. neužpajamuoti jų Įmonės buhalterinėje apskaitoje, dėl ko neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 74 535,69 Eur pelno mokesčio.

1.1.3. Tokiu būdu E. K. M., laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2015-03-31, tyčia E. K. M., duodama nurodymus įgaliotam asmeniui – buhalterinę apskaitą tvarkiusiai G. K., individualios įmonės buhalterinėje apskaitoje neapskaitė dalies įvykusių ūkinių-finansinių operacijų, dėl ko iš dalies negalima nustatyti jos individualios įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2015-03-31.

1.2. pagal BK 220 str. 1 d. už tai, kad siekdama išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas ir nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas žinomai neteisingus duomenis apie juridinio asmens pajamas, jų panaudojimą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai, o būtent:

1.2.1. ji, būdama E.K.M. individualios įmonės savininke, būdama atsakinga už įmonės ūkinę finansinę veiklą, įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, žinodama, kad laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2015-03-31 išmokėjo E.K.M. individualios įmonės darbuotojams 526 277, 22 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų, kurių priskaičiavimo ir išmokėjimo neregistravo Įmonės buhalterinėje apskaitoje, pažeisdama 2002 m. liepos 2 d. LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 straipsnio 1 dalies nuostatą „nuolatinis Lietuvos vienetas, kaip mokestį išskaičiuojantis asmuo išmokėdamas išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio įstatymo numatytą mokestį“; laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2015-03-31 mėnesinėse pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijose (forma FR0572, patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. VA-7) bei metinėse 2010 m., 2011 m., 2012 m., 2013 m., 2014 m., 2015 m. A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje (forma FR0573, patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. VA-145), duodama nurodymus įgaliotam asmeniui – buhalterinę apskaitą tvarkiusiai G. K., tyčia įrašė žinomai neteisingus duomenis apie gyventojų pajamų mokestį, tai yra per įgaliotą asmenį G. K., deklaravo, iš viso 103 843, 24 Eur mažiau gyventojų pajamų mokesčio nuo su darbo santykiais susijusių A klasės pajamų negu privalėjo ir šias Mėnesines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas (FR0572 Versija 04), laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2015-04-13 bei Metines A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijas (FR0573 Versija 3), laikotarpiu nuo 2010-04-21 iki 2016-09-29, per įgaliotą asmenį G. K. elektroniniu būdu, pateikė Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus apskrities skyriui, esančiam Vilniuje, Ulonų g. 2;

1.2.2. pažeisdama 2004 m. lapkričio 4 d. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-2535, (galiojo nuo 2009 01 01 pagal 2008 12 19 LR įstat. Nr. XI-93 iki 2016 12 31, panaikinta 2016 06 29 LR įstat. Nr. XII-2508) 7 str. 1 d. nuostatą, kurioje nurodyta, kad “socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, įskaitant kitas su darbo santykiais susijusias išmokas”;

1.2.3. pažeisdama 2000 m. rugsėjo 12 d. Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymo Nr. VIII-1926 (2004 m. lapkričio 4 d. įstatymo Nr. IX-2538 ir 2006 m. kovo 23 d. įstatymo Nr. X-519 redakcija) 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą „garantinio fondo lėšas sudaro įmonių įmokos – 0,2 proc. priskaičiuoto darbo užmokesčio (nuo kurio skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos)“(įmokų į Garantinį fondą tarifas nuo 2008-07-12 iki 2012-01-01 buvo 0,1%, o nuo 2012-01-01 – 0,2 %);

1.2.4. Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo lėšų finansinėse ataskaitose už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2015-03-31, duodama nurodymus įgaliotam asmeniui – buhalterinę apskaitą tvarkiusiai G. K., tyčia įrašė žinomai neteisingus duomenis apie išmokėtą darbo užmokestį bei apskaičiuotas valstybinio socialinio draudimo įmokas, tai yra deklaravo iš viso 276 535, 69 Eur mažiau valstybinio socialinio draudimo įmokų negu privalėjo, neapskaičiavo ir nesumokėjo 1 106, 25 Eur įmokų į Garantinį fondą, ir minėtas valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo lėšų finansines ataskaitas, per įgaliotą asmenį G. K., laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2015-03-31 popieriniais SAM pranešimais pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus Trakų skyriui, esančiam Trakuose, Karaimų g. 2.

1.2.5. Be to, ji, pažeisdama 2001 m. gruodžio 20 d. LR Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 str. 1 d. nuostatą, kad „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių nuostatas: II dalies 3 punkto „Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį <…>“; II dalies 4 punkto „Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį <…>“; III dalies 16 punkto „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“, žinodama, kad E.K.M.IĮ laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2014-12-31, grynais pinigais gavo 496 904, 59 Eur pardavimo pajamų už parduotas prekes (gintaro, lino, aukso, sidabro gaminius) prekybos taškuose Vilniaus mieste: (duomenys neskelbtini) duodama nurodymus įgaliotam asmeniui – buhalterinę apskaitą tvarkiusiai G. K., tyčia įrašė žinomai neteisingus duomenis apie pelno mokestį, tai yra deklaravo, iš viso 74 535, 69 Eur mažiau pelno mokesčio negu privalėjo ir šias deklaracijas, per įgaliotą asmenį G. K., t. y. 2012-10-16, 2014-05-19, 2015-05-26 elektroniniu būdu, pateikė Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus apskrities skyriui, esančiam Vilniuje, Ulonų g. 2.

1.3. Pirmosios instancijos teismas paliko nenagrinėtu VMI civilinį ieškinį dėl išieškojimo iš E.K.M.103 843,24 € GPM, 74 535,69 € pelno mokesčio ir 1 106,25 € įmokų į Garantinį fondą. Teismas konstatavo, kad civilinis ieškinys paskaičiuotas, remiantis kaltinime nurodyta 526 277,22 € suma, kurią, anot kaltinimo, sudaro neapskaitytas 83 E.K.M.IĮ darbuotojams išmokėtas darbo užmokestis. Tačiau FNTT atliekamas ikiteisminis tyrimas ir buvusios buhalterės G. K. atžvilgiu, kuriame ji įtariama visos ar dalies tos pačios sumos pasisavinimu. Todėl nėra galimybės nustatyti, kiek iš šios 526 277,22 € sumos E. K.M. išmokėjo kaip neapskaitytą darbo užmokestį, o kiek iš E.K.M.pasisavino G. K.. Todėl nėra galimybės ir paskaičiuoti valstybei nesumokėtų mokesčių dydžio. Teismas nepripažino VMI teisės į ieškinio patenkinimą ir ieškinio dydžio klausimo neperdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka, nes pirmosios instancijos teismo nuomone, priklausomai nuo baudžiamosios bylos, kurioje įtariamoji yra G. K. baigties, gali keistis ne tik ieškinio dydis, bet ir pagrindas tuo atveju, jei G. K. atžvilgiu atliekamame tyrime būtų nustatyta, kad ji pasisavino visą kaltinimą nurodytą 526 277,22 € sumą.

II. Apeliacinių skundų argumentai

2. VMI apeliacinio skundo argumentai.

2.1. Bylos duomenimis nustatyta ir tą patį konstatavo pats pirmosios instancijos teismas, kad buhalterinė apskaita apgaulingai buvo tvarkoma ir neapskaitytomis buvo disponuojama su E.K.M.žinia, todėl pagrindo išvadai, kad dalį kaltinime nurodytų lėšų pasisavino G. K., nėra. Net jei ir būtų nustatyta G. K. kaltė dėl dalies kaltinime nurodyto sumos pasisavinimo, E. K. M., įgis atgręžtinio reikalavimo teisę ir galėtų išsireikalauti pasisavintą sumą, pareiškusi regresinį ieškinį G. K..

2.2. Priėmęs apkaltinamąjį nuosprendį, teismas negalėjo palikti civilinio ieškinio nenagrinėtu, nes tai prieštarauja teismų praktikai. Ieškiniu baudžiamojoje byloje siekiama sudaryti galimybę kompensuoti nukentėjusiojo dėl nusikalstamos veikos patirtus turtinio pobūdžio praradimus tame pačiame procese, kuriame sprendžiamas baudžiamosios atsakomybės klausimas, nereikalaujant iš to asmens pradėti naujų savarankiškų teisinių procesų (kasacinė byla Nr. 2K-7-86-303/2018).

3. E.K.M.ir jos gynėjos apeliacinio skundo argumentai.

3.1.1. E.K.M. parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, juos patvirtina kitų liudytojų parodymai, bylos dokumentai. Pirmosios instancijos teismas atmetė šiuos parodymus, remdamasis vien prielaida, kad E. K.M. negalėjo nežinoti apie tai, kaip valdomi jos įmonės pinigų srautai ir kaip tvarkoma buhalterinė apskaita.

3.1.2. E. K.M. nuosekliai nurodo, kad buvusi buhalterė G. K. 2015 m. išėjo iš darbo paaiškėjus, kad ji per savo darbo laikotarpį, klastodama dokumentus ir apgaulingai tvarkydama buhalterinę apskaitą, iš įmonės pasisavino didelę pinigų sumą. Dėl to E. K.M.kreipėsi į FNTT ir G. K. pradėtas ikiteisminis tyrimas. Todėl G. K. turi akivaizdų motyvą keršyti E. K. M. suverčiant kaltę jai ir pačiai tokiu būdu išvengiant baudžiamosios atsakomybės.

3.1.3. Visos E.K.M. įmonėje dirbusios vadybininkės, pardavėjos bei salės konsultantės nurodė, kad visos prekės buvo parduodamos įnešant grynus pinigus į kasą ir išspausdinant kasos čekį. Kai klientai neturėdavo litų, parduotuvės darbuotojos juos išsiųsdavo į netoliese esantį banką išsikeisti pinigų ir tik tuomet priimdavo mokėjimą nacionaline valiuta. Retais atvejais parduotuvės darbuotojos užsieniečiams valiutą iškeisdavo pačios.

3.1.4. Niekas iš apklaustų darbuotojų nepatvirtino, kad gaudavo neapskaitytą darbo užmokestį. Kadangi buvo tiriamas ilgas laikotarpis ir apklausinėjamos skirtingu laiku, kartais ir labai trumpą laiką dirbusios darbuotojos, tai akivaizdu, kad jos nurodė skirtingas darbo užmokesčio mokėjimo formas, nes jos įmonėje laikui bėgant keitėsi. Kartais darbuotojos atlyginimą išsimokėdavo pačios iš parduotuvės kasoje esančių pinigų, o kartais atlyginimą išmokėdavo įmonės vadybininkės. Ne parduotuvės darbuotojoms atlyginimą mokėjo arba pati E. K.M.arba G. M.. Darbo užmokesčio žiniaraščius skirtingu laiku ir skirtingais laikotarpiais taip pat pasirašyti atveždavo arba G. K. arba vadybininkės, arba E. K.M. arba G. M.. Tačiau visais atvejais darbo užmokestį paskaičiuodavo G. K. ir jokie kiti pinigai, išskyrus tuos, kurie nurodyti minėtame žiniaraštyje, nebuvo mokami.

3.1.5. Būdavo atveju, kai E. K.M. arba G. M. išimdavo iš parduotuvių kasų pinigus ne atlyginimo mokėjimo reikmėms. Tokiu atveju šie pinigai buvo atiduodami bendrą įmonės kasą tvarkiusiai G. K. arba įnešami į banko sąskaitą. Net ir tuo atveju, jei E. K.M. būtų panaudojusi šiuos pinigus savo reikmėms, tai nebūtų pažeidimas, nes individualios įmonės, kuriai taikoma neribota turtinė atsakomybė, savininkas gali laisvai, bet kuriuo metu pasiimti lėšų iš įmonės sąskaitos ar kasos savo asmeninėms reikmėms. Liudytojomis apklaustos prieš ir po G. K. įmonėje dirbusios buhalterės Z. P. ir T. B. parodė, kad nuo 2012 m. deklaracijos VMI buvo teikiamos elektroniniu būdu, todėl G. K. turėjo visas galimybes nuslėpti nuo E.K.M. daromus apskaitos pažeidimus ir neapskaitytas grynųjų pinigų sumas.

3.2. Liudytojos G. K. parodymai prieštarauja kitiems bylos duomenims, nelogiški, ši liudytoja turi pagrindo kerštauti E. K. M., pati vengia baudžiamosios atsakomybės, todėl jos parodymai turėtų būti atmesti.

3.2.1. Tai, kad G. K. keršija E. K.M. parodo faktas, kad į FNTT su pareiškimu G. K. kreipėsi praėjus maždaug pusei metų po to, kai išėjo iš darbo, tuo pačiu laiku, kai jai pačiai pareikšti įtarimai dėl E.K.M.įmonės turto pasisavinimo. G. K. teigia, kad išėjo iš darbo, nes nenorėjo gauti nelegalaus darbo užmokesčio, tačiau tada neaišku, kodėl ją toks užmokestis tenkino 7 darbo įmonėje metus ir kodėl ji į teisėsaugą kreipėsi po pusės metų. Be to, tarp E.K.M.ir G. K. buvo ir kitų nesutarimų – dėl G. K. sūnaus M. K. savavališko įdarbinimo, dėl UAB (duomenys neskelbtini), kurios savininkė yra G. K. giminaitė neteisėtai pervestų pinigų.

3.2.2. G. K., nors puikiai prisimena kitiems darbuotojams neva mokėtų neoficialių atlyginių dydžius ir koeficientus, negali pasakyti, kiek neoficialaus atlyginimo gaudavo ji pati. Pagal G. K. parodymus, jos pačios neoficialaus darbo užmokesčio apskaitą tvarkė ir jį mokėjo G. M., tačiau tai prieštarauja liudytojos G. M. parodymams apie tai, kad ji to nedarė ir specialisto išvadai, kurioje remiantis ne kieno kito, bet pačios G. K. pateiktais dokumentais, nustatyta, kad jai pačiai išmokėta 47549,14 € neapskaityto darbo užmokesčio.

3.2.3 FNTT pateikta įmonės ūkinės finansinės veiklos tyrimo išvada apie darbuotojams neva mokėtą neapskaitytą atlyginimą, padaryta, remiantis vien G. K. pateiktais dokumentais, tačiau šie dokumentai tiek savo forma, tiek turiniu skiriasi nuo dokumentų, kuriuos G. K. pateikė ikiteisminiame tyrime, kuriame ji pati įtariama E.K.M. įmonės turto pasisavinimu. Kodėl dokumentai skiriasi, G. K. paaiškinti atsisakė. Informacinių technologijų specialisto M. P. išvada leidžia manyti, kad dokumentus apie neva mokėtą neapskaitytą darbo užmokesti, G. K. suklastojo, perdarydama senus užrašus, kuriuose fiksuota įmonėje vesta neapskaitytų pinigų buhalterija. Už šią veiką E. K.M. jau buvo nuteista 2012-01-06 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nuosprendžiu. Minėtoje išvadoje nurodoma, kad dokumentuose yra redagavimo požymių – tam tikri ženklai, esantys minėtuose dokumentuos nėra atsiradę natūraliai spausdinant, o yra kopijavimo ar skaitmeninio redagavimo pasekmė, tam tikruose dokumentuose matosi dokumento geometrijos keitimas, kas atsiranda redaguojant ar kopijuojant, eilėje dokumentų yra išbyrėję fragmentai, matosi skirtingas raštas rašant skaičius, skirtingo žmonių rašto fragmentai, galimai kopijuojant iš kitur.

3.2.4. G. K. tikslą klaidinti teismą parodo ir jos sūnaus M. K. akivaizdžiai neteisingi parodymai. Šis liudytojas, nors buvo įformintas pardavimų vadovu, teisme negalėjo paaiškinti, kokios gi buvo konkrečiai jo darbinės funkcijos įmonėje, kur yra jo darbo sutartis, kodėl jo darbo sutarties numeris sutampa su kitos darbuotojos darbo sutarties numeriu.

3.2.5. G. K. parodymuose gausu ir kitų nelogiškų ir prieštaraujančių kitų liudytojų parodymams aplinkybių: G. K. nurodė, kad darbuotojams neteikė pasirašyti darbo sutarčių, nors tai paneigia dalies liudytojais apklaustų darbuotojų parodymai, apie tai, kad būtent G. K. davė pasirašyti darbo sutartis; G. K. buhalterinę apskaitą priėmė iš senos buhalterės T. B. ir perdavė naujajai Z. P.. Anot G. K., kaip vesti neoficialią apskaitą ją pamokė T. B., nors pastaroji apklausta teisme kategoriškai šią aplinkybę paneigė. Tai, kad pati G. K. apskaitą tvarkė aplaidžiai, buhalterijoje trūko daugelio registrų, pirminių buhalterinių dokumentų, patvirtino naujoji buhalterė Z. P., FNTT pateikta įmonės ūkinės finansinės veiklos tyrimo išvada, įmonę konsultavusių buhalterio B. B. ir teisininko A. P. liudijimai; G. K. parodymus apie jos sūnaus M. K. įdarbinimo įmonėje aplinkybes paneigia liudytojų parodymai apie tai, kad nė vienas nematė M. K. dirbant įmonėje. Nors pagal liudytojų parodymus G. K. pati atėjusi į darbą atsinešė buhalterinės apskaitos programą „Centas“, tačiau G. K. kažkodėl nurodė, kad pati visiškai nemoka šia programa naudotis.

3.3. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl E.K.M. kaltės grindė darbuotojų M. P. (A.), J. S., M. L., G. S., D. M., I. S., G. P. parodymais, tačiau šių liudytojų parodymai nenuoseklūs, nekonkretūs.

3.3.1. Liudytoja M. P. (A.) teisme tenurodė, kad neapskaitydavo tik iš pirkėjų gautos užsienio valiutos. Be to ši liudytoja buvo apklausta ir ankstesnėje byloje Vilniaus m. 3 apylinkės teisme ir paaiškino, kad nežino ką reiškia stulpelis „N“ su skaičiais. Analogiškus parodymus davė ir liudytoja J. S..

3.3.2. Liudytoja M. L. parodė, kad gaudavo tik atlyginimo žiniaraštyje nurodyto dydžio algą. Nors ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad E.K.M. bei G. M. nurodymu dalies grynų pinigų neįnešdavo į kasą, tačiau teisme nurodė, kad tokių aplinkybių neprisimena. Apklausta ankstesnėje byloje Vilniaus m. 3 apylinkės teisme taip pat nurodė, kad tokių nurodymų nebūdavo.

3.3.3. Liudytoja G. S. paneigė, kad yra gavusi pinigų sumas, kurios nurodytos FNTT specialisto išvadoje. 2008–2009 m. nebuvo atveju, kad pinigai nebūtų neįnešami į kasą,       2010 m. tai galėjo daryti tik vienas darbuotojas.

3.3.4. Liudytojos D. M. ir I. S. nors ir patvirtino, kad faktiškai mokama alga nesutapdavo su ta, kuri nurodyta žiniaraštyje, bei tai, kad dalis gautų pinigų nebuvo fiksuojama kasoje. Tačiau D. M. įmonėje dirbo tik nuo 2008 m., o I. S. – iki 2010 m. vidurio, todėl neaišku apie kokį laikotarpį kalbama. Be to ji dirbo kartu su G. S., o pastaroji kategoriškai tvirtina, kad tokių atvejų nebuvo, o I. S. buvo atleista iš darbo dėl įtarimų vagystėmis, todėl turi motyvą apkalbėti E. K. M..

3.3.5. Liudytojas G. P. dirbo įmonėje pardavėja 2012 m. vasarą du mėnesius. Su kasa nedirbo. Neprisiminė nei E. K. M., nei G. M., nei nieko kito iš darbuotojų. Nepamena kaip buvo mokama alga, su kuo pasirašė sutartį. Taigi, šios liudytojos parodymai niekuo nepatvirtina kaltinimo.

3.3.6. Visi 3.3.1.-3.3.5. punktuose paminėti liudytojų parodymų prieštaravimai, nenuoseklumas, nekonkretumas, tam tikrų aplinkybių nutylėjimas leidžia manyti, kad šie parodymai nepatikimi ir negali būti pripažinti įrodymais.

3.4. Dėl specialistų išvadų vertinimo.

3.4.1. E.K.M.IĮ ūkinės finansinės veiklos tyrimas buvo atliktas dviejuose ikiteisminiuose tyrimuose. Nagrinėjamoje byloje, kurioje kaltinama E. K. M., 2018-06-15 išvadą pateikė specialistė A. M. ir ikiteisminiame tyrime, kuriame įtariamoji yra G. K., išvadą pateikė specialistas A. B.. Abiejų specialistų išvados dalinai paneigia viena kitą. Specialistė A. M. nagrinėjamoje byloje remdamasi E.K.M.IĮ buhalteriniais dokumentais ir G. K. pateiktais duomenimis nustatė, koks G. K. buvo priskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis kaltinime nurodytu laikotarpiu, kai specialistas A. B. padarė išvadą, kad to padaryti negalima, nes trūksta dalies buhalterinių dokumentų ir žiniaraščių. Kokia atlyginimo dalis buvo išmokėta jos neapskaitant galima nustatyti tik prieš tai nustačius apskaitytąją darbo užmokesčio dalį. Kadangi, remiantis specialisto A. B. išvada, to padaryti iš dalies negalima, kyla pagrįstų abejonių dėl visos kaltinime nurodytos neva neapskaitytos darbo užmokesčio sumos.

3.4.2. Specialistės A. M. išvada pagrįsta prielaida, kuri suformuluota užduotyje, t. y., kad G. K. pateikti užrašai atitinka realiai egzistavusias bet neįtrauktas į apskaita operacijas grynais pinigais ir, kad įrašų prasmė yra tokia, kaip nurodė užduotyje tyrėja, t. y., kad joje užfiksuoti į apskaitą įtraukto ir neįtraukto darbo užmokesčių dydžiai. Tačiau tokia prielaida neteisinga, nes G. K. parodymai nepatikimi, o užrašai neatitinka tikrovės. Todėl ir visa specialisto išvada apie neva mokėtą neoficialų darbo užmokestį nepagrįsta.

3.5. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis prieštaringas ir teismas pats neapsisprendė kaip vertinti specialistės A. M. išvadą, nes, vieną vertus, remiantis šia išvada konstatavo, kad E. K.M. neįtraukė į apskaitą 526 277,22 € išmokėto darbo užmokesčio, bet kitą vertus, toje nuosprendžio dalyje, kurioje VMI ieškinys paliekamas nenagrinėtu, pirmosios instancijos teismas pasisakė, kad nėra galimybės nustatyti, kiek iš šios 526 277,22 € sumos                    E. K.M. išmokėjo kaip neapskaitytą darbo užmokestį, o kiek iš E.K.M. pasisavino G. K..

3.6. Visų teisme ištirtų įrodymų pagrindu galima nebent išvada, kad E. K. M. padarė veiką, numatytą BK 223 str. 1 d., t. y. buhalterinę apskaitą tvarkė aplaidžiai, per daug pasitikėdama buhalterės G. K. kompetencija, bet jokiu būdu ne tyčia.

3.7. Prašo panaikinti pirmosios instancijos apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują nuosprendį. Išteisinti E. K. M., nesant veikų, numatytų BK 220 str. 1 d. ir 222 str. 1 d. požymių.

III. Bylos duomenys

4. 2018-06-15 specialisto išvada nustatyta, kad E.K.M.IĮ įregistruota 1998-08-05. Įmonės savininkė – E. K. M.. Įmonės vykdoma veikla – prekyba gintaro, lino, aukso, sidabro dirbiniais septyniuose prekybos taškuose, esančiuose Vilniaus m. senamiestyje. Prekybos taškuose dirba vidutiniškai apie 60 darbuotojų. Įmonės buhalterinę apskaitą nuo 2008-03-26 iki 2015-05-29 tvarkė G. K. (t. 3, b. l. 163 164).

5. 2015-06-19 E.K.M.IĮ raštu kreipiasi į G. K., reikalaudama pateikti išeinant iš darbo neperduotus įmonės buhalterinius ir finansinius dokumentus bei ataskaitas. 2015-09-18 surašytos įmonės 2009-2015 m. patikrinimo išvados, kuriose konstatuota, kad buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nesilaikant reikalavimų – nesudaromi balansinių sąskaitų, banko operacijų, kasos operacijų, skolų tiekėjams apyvartos žiniaraščiai, ilgalaikio turto apskaitos žiniaraščiai, nevedama didžioji knyga. Rastos fiktyvios bankų ataskaitos, nepasirašyti pajamų – sąnaudų ataskaitų juodraščiai (t. 17, b.l. 47–56).

6. 2015-10-02 pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal E.K.M.IĮ pareiškimą pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 183 str. 1 d., dėl 383 520,81 € pasisavinimo, kuriame įtarimai pareikšti G. K. (t. 3, b.l. 141). Pareiškime E. K. M. nurodo, kad darbo įmonėje laikotarpiu G. K. tiek banko pavedimais, tiek iš kasos neteisėtai išsimokėjo sau didesnį, nei darbo sutartyje numatytas, darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, padarydama įmonei 43 431,70 € žalą. Taip pat iš įmonės banko sąskaitos pervesdama į L. D. S. sąskaitą pinigines lėšas kaip tariamą mokestį už patiektas prekes, ir vėliau šias lėšas išgrynindama, pasisavino 38 079,52 €. Taip pat pasisavino kitas įmonės bankų sąskaitose buvusias pinigines lėšas, pervesdama jas tretiesiems asmenims, kurie niekaip nesusiję su įmonės veikla, kaip tariamą užmokestį už vienos tiekėjos prekes. Tokiu būdu iš viso pasisavino 383 520,81 € piniginių lėšų, priklausančių E.K.M. individualiai įmonei (t. 17, b.l. 84).

7. 2015-11-02 G. K. pati kreipiasi su pareiškimu į FNTT apie tai, kad išeidama iš darbo E.K.M.įmonėje, pas savininkę aptiko nuo 2008 m. į apskaitą neįtrauktų dokumentų apie įmonės pajamas maždaug 1 000 000 Lt sumai. Taip pat pareiškimu G. K. informuoja, kad E.K.M.nurodymu, vedė į apskaitą neįtraukto darbo užmokesčio paskaičiavimus, kurį kartu su oficialiu atlyginimu išmokėdavo parduotuvių vedėjos. Pateikė 914 lapus nuo 2008 m. iki 2015 m. neapskaitytų buhalterinių dokumentų (t. 1, b.l. 1-2, 3-21, 92-96).

8. 2016-11-11 užduotyje specialistui atlikti E.K.M.IĮ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, nurodyta, kad G. K. pateiktuose dokumentuose yra nurodomas galimai įmonės darbuotojams, mokėtas mėnesinis darbo užmokestis. Už atitinkamą mėnesį yra po du lapus, kurie sudėti kartu, viršuje pirmojo lapo arba viršuje abiejų lapų yra nurodomas mėnuo, už kurį apskaičiuotas darbo užmokestis. Prie kiekvieno parduotuvės žymėjimo tuose lapuose nurodomi vardai su skaičiais. Vardai nurodomi tų darbuotojų, kurie dirbo atitinkamoje parduotuvėje, o darbo užmokestis, išmokėtas „į rankas“ yra nurodomas po lygybės ženklo. Šiuose dokumentuose nurodomas apskaičiuotas darbo užmokestis apimantis oficialų ir neoficialų darbo užmokestį. Šis nurodomas darbo užmokestis yra jau atskaičius mokesčius (t. 3, b.l. 157).

9. 2018-06-15 specialisto išvada nustatyta, kad pagal tyrimui pateiktus E.K.M. darbo užmokesčio priskaitymų-išskaitymų ir darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščius, kasos knygą ir kasos bei banko dokumentus, o taip pat pagal G. K. pateiktus atskirų laikotarpių neoficialių sumų išmokėjimo sąrašus nustatyta, kad E.K.M.IĮ buhalterinėje apskaitoje laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2015-03-31, nebuvo užfiksuota išmokų, susijusių su darbo santykiais 83 darbuotojams, kurių bendra suma ekvivalentiška 526 277,22 €. Nuo šios sumos įmonė nesumokėjo 103 843,24 € gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM), 276 492,32 € valstybinio socialinio draudimo įmokų, 1 106,25 € įmokų į garantinį fondą, iš viso: 381 441,81 € mokesčių (t. 3, b.l. 162- 183).

10. 2018-08-03 Vilniaus m. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu G. K. pripažinta kalta pagal BK 222 str. 1 d. dėl to, kad nuo 2008-03-26 iki 2015-05-29 eidama E.K.M.IĮ vyriausiosios buhalterės pareigas, apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą – nepriskaičiavo ir neįregistravo įmonės buhalterinėje apskaitoje dalies su darbo santykiais susijusių išmokų 83 įmonės darbuotojams, bei nedeklaravo 381 441,81 € mokesčių, iš jų 103 843,24 € GPM, 276 492,32 € valstybinio socialinio draudimo įmokų, 1 106,25 € įmokų į garantinį fondą (t. 1, b.l. 63-73).

11. 2016-10-24 specialisto išvada ikiteisminiame tyrime, kuriame G. K. įtariama E.K.M.IĮ turto pasisavinimu be kitą ko konstatuota, kad tyrimo metu nepateikti įmonės vadovo įsakymai dėl priedų skyrimo ir kiti su darbo užmokesčio E.K.M.IĮ darbuotojams apskaičiavimu susiję dokumentai, todėl tyrimo metu negalima nustatyti, ar laikotarpiu nuo 20090101 iki 2015-05-29 Įmonės vyr. buhalterei G. K. Priskaitymo – išskaitymo žiniaraščiuose nurodyta išmokėtina suma apskaičiuota teisingai. Kadangi tyrimui nepateikti E.K.M.IĮ Priskaitymo – išskaitymo žiniaraščiai už 2009 m. sausio – vasario mėn., 2009 m. birželio – gruodžio mėn., o tyrimui pateikti 2013 m. sausio – 2015 m. gegužės mėn, Priskaitymo – išskaitymo žiniaraščiai nepatvirtinti Įmonės vadovo ir vyr. buhalterio parašas (žiniaraščiuose prirašyta mėlynos ir juodos spalvos rašalu bei pieštuku įvairių skaičių), todėl negalima nustatyti. Kokio dydžio darbo užmokesčio suma turėjo būti išmokėta G. K. (t. 17, b.l. 84, išvados 12–13 l.)

12. E.K.M.IĮ prašymu, IT specialistas M. P. pateikė konsultacinė išvadą, kurioje nurodo, kad M. K. pateiktų dokumentų kopijose, esančiose (t. 11, b.l. 66, t. 12, b.l. 151, 177, lentelės fragmentai išbyrėję, matosi dokumentų geometrijos keitimas, kas atsiranda redaguojant ir kopijuojant. Skirtingi raštai rašant skaičius, nors kaip teigiama, dokumentą pildė vienas žmogus. Dokumentuose matomi tie patys pasikartojantys artefaktai, atsiradę pakartotino kopijavimo pasekmėje. Todėl specialistas daro išvadą, kad dalis dokumentų turi redagavimo skaitmeniniu būdu arba keitimo kopijavimo būdu požymių, galima teigti, kad jie buvo redaguoti, pateikta medžiaga nėra originali. (t. 17, b.l. 64 – 69).

13.1. G. K. apklausta kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nurodė, kad E.K.M.IĮ buhaltere dirbo nuo 2008 iki 2015 m. Jau atėjus, įmonėje egzistavo neoficialaus darbo užmokesčio sistema, ir neoficiali buhalteriją, kurios liudytoją išmokė buvusi buhalterė T. B. ir savininkė E. K. M.. Darbo sutarčių G. K. nesudarinėjo ir nepasirašinėjo, tik pildės darbo sutarčių registravimo žurnalą. Instrumentų, reikalingų prisijungti prie įmonės banko sąskaitų neturėjo. Buhalterinę apskaitą tvarkė su buhalterine programa „Centas“. Paruošdavo ir teikdavo deklaracijas. Kasininkės pareigas įmonėje faktiškai vykdė G. M.. Išėjo iš darbo, nes kilo konfliktas su savininke, pastaroji apkaltino G. K. vagystėmis. Visus buhalterinius dokumentus išeidama paliko įmonėje, pasiėmė tik su neoficialia buhalterija susijusius dokumentus, kuriuos vėliau perdavė FNTT pareigūnams.

13.2. Neoficialioje apskaitoje parduotuvės buvo žymimos šiais indeksais: P7 – parduotuvė adresu (duomenys neskelbtini) (vedėjos I. O., L. M., M. P.); D6 – parduotuvė adresu (duomenys neskelbtini)  (vedėjos V. L., A. L.); D10 – parduotuvė adresu (duomenys neskelbtini) (vedėjos O. A., Z. M.); P10 Linas – lino parduotuvė adresu (duomenys neskelbtini) (vedėja M. U.); P10 sidabras – sidabro parduotuvė adresu (duomenys neskelbtini) (vedėjos J. G., A. T.); D5 – parduotuvė adresu (duomenys neskelbtini)  (vedėjos M. L., O. R.), ST3A – audinių parduotuvė adresu (duomenys neskelbtini)  (vedėja Ž. B.); ST3T – tekstilės parduotuvė adresu (duomenys neskelbtini)  (vedėjos R. R., R. R., O. R., E. K.); D11 – parduotuvė adresu (duomenys neskelbtini) (vedėjos A. K., G. S., D. B.).

13.3. Įmonėje parduotuvių darbuotojos gaudavo oficialų minimalų darbo užmokestį už 1 arba 0,5 etato, priklausomai, kokiu etatu buvo įdarbinta, neoficialų priedą, kuris sudarė 1000-1500 Lt bei priedą nuo apyvartos. Priedas nuo apyvartos pardavėjoms sudarė 0,5 %, parduotuvių vedėjoms 0,7 % ir vienintelei parduotuvės vedėjai Ž. B. – 1 %. Vasaros sezono metu ilgiau dirbančių parduotuvių darbuotojos gaudavo papildomą neoficialiai mokamą 200 Lt priedą.

13.4. Darbo grafikus ir duomenis apie pajamas pildydavo parduotuvių vedėjos ir atiduodavo G. K.. Duomenys apie pajamas konkrečioje parduotuvėje buvo surašomi ant dviejų lapų – viename lape nurodomos tik apskaitytos pajamos, o kitame ir neapskaitytos pajamos. Tokiu būdu antrame lape, atskiruose stulpeliuose buvo nurodoma „bendra apyvarta“, į kasą įtrauktos („muštos“) pajamos „M“, neapskaitytos kasoje pajamos („neimuštos“) „N“, pajamos, gautos atsiskaitant kortele „K“ ir atlyginimams išmokėti ar G. M. iš parduotuvės paimtos („inkasuotos“) lėšos „I“. Remiantis minėta sistema, G. K. suskaičiuodavo parduotuvių darbuotojoms bendrą darbo užmokestį, kuris apimdavo tiek oficialų, tiek neoficialų ir įrašydavo kiekvienos parduotuvės darbuotojos darbo gautiną darbo užmokestį į darbo grafiką. Tada šiuos darbo grafikus ir kitus dar neužpildytus lapus atiduodavo kiekvienos parduotuvės vedėjai. Darbo užmokestį – tiek oficialų, tiek neoficialų, parduotuvės darbuotojos išsimokėdavo pačios iš kasos ir pasirašydavo lapuose ir oficialiuose žiniaraščiuose, kuriuos G. K. taip pat pateikė ikiteisminiam tyrimui.

13.5. G. K. sau pačiai ir kitiems įmonės administracijos darbuotojams G. M., R. K., Ž. B., darbo užmokesčio neskaičiavo ir nemokėjo. Tai darė G. M.. Todėl dokumentų, susijusių su neoficialių atlyginimų mokėjimu įmonės administracijos darbuotojams, G. K. neturi. G. K. buvo nustatytas 1500 Lt oficialus bruto darbo užmokestis, kurį gaudavo pavedimu ir 3500 Lt neoficialus darbo užmokestis, kurį grynais pinigais mokėjo G. M.. Kiek liudytojais žinoma, G. M. irgi buvo mokamas 1500 Lt oficialus ir 3500 Lt neoficialus darbo užmokestis. (t. 15, b.l. 48-51, t. 16, b.l. 82-84).

14. Pirmosios instancijos teisme buvo apklausti 44 E.K.M.IĮ darbuotojai. Iš jų 37 pardavėjos – konsultantės ir parduotuvių vedėjos (vadybininkės) ir 8 su prekyba nesusiję darbuotojai – siuvėjos, lygintojos ir kt.

15. Iš 37 prekybos darbuotojų, 13 yra pardavėjos, dirbusios įmonėje 2010-2014 m. vasaros sezono metu, po vieną ar du sezonus, po vieną ar du mėnesius. Tai liudytojos K. B., V. B., V. M., G. P., M. R., R. R., E. M., L. T., V. V., Č. B., A. L., J. B., O. P.. Visi minėti liudytojai nurodė, kad gaudavo minimalų arba artimą minimaliam darbo užmokestį grynais pinigais. Kai kurie liudytojai prisimena, kad darbo užmokestį mokėjo parduotuvės vedėja (K. B., V. M., A. L., J. B.) arba G. M. (V. B., M. R.). Visi paminėti liudytojai nurodė, kad su kasa nedirbo (išskyrus V. B. ir M. R., kurios nurodė, kad pavaduodamos vedėją, kelis kartus įnešė pinigus į kasą). Dėl atsiskaitymų užsienio valiuta, liudytojai K. B., V. B., M. R., A. L., J. B. nurodė, kad mokėjimų užsienio valiuta nepriimdavo, liudytoja G. P. nurodė, kad buvo priimama ir užsienio valiuta. Kiti šiame punkte išvardinti liudytojai minėtos aplinkybės nepamena (t. 1, b.l. 139-140, t. 2, b.l. 44-45, t. 16, b.l. 80-81, 105, 144, 146-147, 175, 178, 180, t. 17, b.l. 19, 22, 23).

16. Iš 37 apklaustų prekybos darbuotojų, 15 pagal neterminuotas darbo sutartis du metus ar ilgiau įmonėje dirbusių ar iki šiol dirbančių pardavėjų- konsultančių ir parduotuvių vedėjų (vadybininkių), nepatvirtino, kad įmonėje egzistavo neoficiali pajamų ir darbo užmokesčio mokėjimo sistema. Liudytojos N. A., Ž. M., Ž. B., B. P.-M., S. B., N. J., V. K., D. M., V. M., J. R., J. S., J. T., A. T., E. K., O. R. parodė, kad joms buvo nustatytas minimalus arba artimas minimaliam darbo užmokestis. Alga buvo mokama grynais pinigais, iš parduotuvės kasos, ją išmokėdavo arba parduotuvės vedėja (N. A., Ž. M., Ž. B., B. P.-M., N. J., V. K., . Z., . T.) arba G. M. (S. B., D. M., V. M., J. R., E. K.). Atlyginimų žiniaraščius pateikdavo pasirašyti arba parduotuvės vedėja, arba G. M. arba buhalterė G. K.. Liudytojos N. A., Ž. B., B. P.-M., S. B., N. J., V. K., D. M., J. S., A. T., E. K., O. R. parodė, kad atsiskaitymas užsienio valiuta nebuvo leidžiamas. Kitos liudytojos apie šia aplinkybę neapklaustos arba jos neprisimena. Visos liudytojos patvirtino, kad visi mokėjimai už parduotas prekes buvo fiksuojami kasoje. Tačiau liudytoja Ž. B. pripažino, kad pildė G. K. 13.4 p. nurodytas neapskaitytų pajamų lenteles, tačiau „N“stulpelis, anot liudytojos reiškė ne „neįmušta“, bet „nurašyta“. Liudytojos S. B., V. K., J. R., J. T., A. T., O. R. nurodė, kad inkastuotus pinigus atiduodavo G. M. (t. 1, b.l. 110-111, 142-143, t. 16, b.l. 79, 81-84, 107-108, 144-145, 147-148, 174-179, 181, 183-184, t. 17, b.l. 18-19, 21-22).

17. Iš 37 apklaustų prekybos darbuotojų, 9 pagal neterminuotas darbo sutartis du metus ar ilgiau įmonėje dirbusių ar iki šiol dirbančių pardavėjų- konsultančių ir parduotuvių vedėjų (vadybininkių), patvirtino, kad įmonėje egzistavo neoficiali pajamų ir darbo užmokesčio mokėjimo sistema.

17.1. Liudytoja D. M. (B.) teisme ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad maždaug nuo 2008 iki 2013 m., dirbo pardavėja–konsultante E.K.M.IĮ parduotuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Joje buvo prekiaujama lino drabužiais. Liudytojos parodymai apie neoficialių pajamų ir darbo užmokesčio apskaitos sistemą, visiškai sutampa su liudytojos G. K. parodymais (13.2.­- 13.4 p.). Liudytoja pabrėžė, kad įmonės direktorė G. M. reikalavo kuo mažiau pajamų apskaityti kasoje. Buvo priimami ir neapskaityti mokėjimai užsienio valiuta. Inkasuoti pinigai su parduotuvės vedėjos rašytinėmis ataskaitomis apie gautas pajamas taip pat buvo perduodami G. M. (t. 1, b.l. 126-128, t. 16, b.l. 145-146).

17.2. Liudytoja M. P. (A.) teisme parodė, kad apie 10 metų – iki 2017 m., dirbo pardavėja-konsultante E.K.M.IĮ parduotuvėje, adresu (duomenys neskelbtini). Jei pirkėjai atsiskaitydavo užsienio valiuta, tokių pinigų neapskaitydavo, dėdavo atskirai ir kartu su rašytine ataskaita bei kitais inkasuotais pinigais atiduodavo G. M.. Ataskaitos formoje buvo atskiras stulpelis pažymėtas kažkokia raide, tokio pobūdžio pajamoms užrašyti, Įvedus eurą, tokia praktika išnyko. Algų žiniaraščiuose vyravo minimalūs atlyginimai. Iki įvedant eurą, liudytoja gaudavo daugiau, nei parašyta žiniaraštyje (t. 16, b.l. 175-176).

17.3. Liudytoja J. S. teisme parodė, kad dirbo pardavėja-konsultante E.K.M.IĮ parduotuvėje, adresu (duomenys neskelbtini). Tais atvejais, kai pirkėjai mokėdavo užsienio valiuta, tokie pinigai nebuvo mušami į kasą. Šie neapskaityti pinigai buvo dedam į atskirai. Visų pajamų, įskaitant ir tų, kurios neapskaitytos ataskaitą, parduotuvės vedėja rašydavo specialioje lentelėje. Tuomet inkasuotus pinigus kartu su ataskaita, atiduodavo G. M.. Pasirašytus atlyginimų žiniaraščius atiduodavo buhalterei G. K.. Algos gaudavo apie 1000 Lt. Šią sumą sudarydavo pastovioji atlyginimo dalis tam tikras procentas nuo apyvartos (t. 16, b.l. 184-185).

17.4. Liudytoja V. K. (Navickienė) teisme parodė, kad maždaug nuo 2008 iki 2009 m. dirbo pardavėja-konsultante E.K.M.IĮ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini)  gatvėje. Įmonėje egzistavo praktika, kai pinigai nebuvo apskaitomi kasoje. Tokie pinigai buvo laikomi atskirai, žymimi atskiroje parduotuvės pajamų ataskaitos eilutėje ir kartu su šia ataskaita bei kitom pajamomis inkasuojami bei atiduodami atsakingam žmogui. Šio atsakingo žmogaus pavardės dabar neprisimena, galimai tai buvo moteris vardu Galina (t. 17, b.l. 18).

17.5. Liudytoja I. S. teisme parodė, kad nuo 2004 iki 2010 m. dirbo pardavėja-konsultante, o vėliau – vedėja, E.K.M.IĮ parduotuvėje, adresu (duomenys neskelbtini). Įmonėje egzistavo dalies pajamų grynais pinigais neapskaitymo praktika. Duomenis apie pajamas surašydavo į atskirą lapą, kuriame nurodyta, kokia suma kiek pinigų yra kasoje, kiek neapskaityta ir bendra suma. Šiuos duomenis kartu su visais pinigais periodiškai atiduodavo G. M.. Tapusi vedėja, tokias ataskaitas pildydavo kiekvieną dieną. Atlyginimą gaudavo grynais pinigais. Jis buvo didesnis nei minimumas, tačiau kiek didesnis – pasakyti negali. Buvo mokamas procentas nuo apyvartos (t. 17, b.l. 32).

17.6. Liudytoja M. L. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2006 iki 2011 m., dirbo pardavėja–konsultante E.K.M.IĮ parduotuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Liudytojos parodymai apie neoficialių pajamų ir darbo užmokesčio apskaitos sistemą, visiškai sutampa su liudytojos G. K. parodymais (13.2.­- 13.4 p.). Liudytoja nurodė, kad įmonės E.K.M.ir direktorė G. M. reikalavimu, dalies mokėjimų nefiksuodavo kasoje. Buvo priimami ir neapskaityti mokėjimai užsienio valiuta. Inkasuoti pinigai su parduotuvės vedėjos rašytinėmis ataskaitomis apie gautas pajamas taip pat buvo perduodami G. M. (t. 1, b.l. 120-121, t. 16, b.l. 109-110).

17.7. Liudytoja O. A. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 1999 iki 2013 m. dirbo pardavėja-konsultante, o vėliau – vedėja, E.K.M.IĮ parduotuvėse, adresu (duomenys neskelbtini). Liudytojos parodymai apie neoficialių pajamų ir darbo užmokesčio apskaitos sistemą, visiškai sutampa su liudytojos G. K. parodymais (13.2.­- 13.4 p.). Liudytoja nurodė, kad nei ji neik kiek jai žinoma kitos pardavėjos, niekada per daug nesidomėjo kokią joms mokamo atlyginimo dalį sudaro oficialioji, o kokią- neapskaitytoji dalis (t. 1, b.l. 1001-102, t. 16, b.l. 143).

17.8. Liudytoja R. Z. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2008 m. dirbo pardavėja-konsultante E.K.M.IĮ parduotuvėse, adresu (duomenys neskelbtini). Liudytoja neapskaitydavo kasoje tų prekių, kurias pirkdavo sau. Mėnesio pabaigoje parduotuvės vadybininkė pildydavo apyvartos žiniaraštį, kuriame buvo rodomos tiek apskaitytos, tiek neapskaitytos sumos, bei šiuos žiniaraščius pateikdavo buhalterei G. K. (t. 1, b.l. 175-176, t. 16, b.l. 179).

17.9. Liudytoja G. S. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2009 m. dirbo parduotuvės adresu (duomenys neskelbtini), vadybininke. Liudytojos parodymai apie neoficialių pajamų ir darbo užmokesčio apskaitos sistemą, visiškai sutampa su liudytojos G. K. parodymais (13.2.­- 13.4 p.) (t. 1, b.l. 136-137, t. 17, b.l. 20-21).

18. Be parduotuvėse dirbusių E.K.M.IĮ darbuotojų, teisme. apklaustos siuvėjos ir lygintojos G. D., M. K., N. B., J. S., N. S., J. M., lino spaudos mašinos meistras T. T., dizainerė D. K.. Paminėti liudytojai nurodė, kad visą laiką gaudavo minimalų grynais pinigais mokamą atlyginimą. M. K., D. K., N. B. nurodė, kad atlyginimą mokėjo G. M.. J. S. nurodė, kad jai atlyginimą mokėjo vadybininkė Ž. B. (t. 2, b.l. 11-12, t. 16, b.l. 105-108, 144, 184, t. 17, b.l. 19-20, 22-23).

19. Liudytoja T. B. parodė, kad dirbo E.K.M.IĮ buhaltere nuo 2000 iki 2007 m., 2007 m. perėjo į kitą darbą, sutvarkytą buhalteriją perdavė naujai buhalterei G. K.. 2015 m. E. K.M. pasikvietė liudytoją, nes įmonės savininkei kilo įtarimų dėl buhalterės sūnaus M. K. įdarbinimo aplinkybių. Tikrindamos buhalteriją, rado įtartinų pirkimų, nepagrįstų atliktų darbų aktais, be to paaiškėjo, kad visa buhalterija buvo vedama netvarkingai. Trise su įmonės savininke ir G. K. susitarė, kad T. B. padės sutvarkyti buhalteriją, tačiau G. K. tempė laiką, motyvuodama tuo, kad reikia laiko visus duomenis suvesti į registrus ir galiausiai visai pradingo. Liudytojai dirbant E.K.M. įmonei, buhalterinė apskaita buvo vedama laikantis įstatymų reikalavimų, visos pajamos buvo apskaitomos ir darbo visas darbo užmokestis fiksuojamas apskaitoje (t. 17, b.l. 112–114).

20. Liudytojas B. B. teisme parodė, kad nuo 2008 m. konsultavo G. K. buhalterinės programos „Centas“ naudojimo klausimais. Tai buvo grynai techninės konsultacijos, susijusios su programos vartojimu, bet ne su apskaitos klausimais. Tik 2015 m., kai G. K. išėjo, naujos buhalterės T. P. prašymu, susipažino su apskaitos duomenimis ir pamatė daug netvarkos – netvarkingi darbo užmokesčio žiniaraščiai, nebuvo daug duomenų, kai kurie duomenys buvo įvesti atbuline tvarka arba įrašytos nelogiškos ūkinės operacijos, pavyzdžiui – pirma mokėjimai, o po pusės metų – apmokėtų prekių gavimai. Liudytojo nuomone, abejotina ar įmonėje buvo neapskaitytų pajamų, nes viskas turi eiti per programą (t. 17, b.l. 130-131).

21. Liudytoja Z. P. parodė, kad nuo 2015 iki 2017 m. dirbo buhaltere E.K.M.IĮ. Prieš tai dirbusi buhalterė G. K. paliko nesutvarkytą apskaitą. Kasa buvo minusinė, kas apskaitoje neįmanoma, nebuvo likučių, skolininkų sąrašo. Su savininkės ir buhalterinės programos konsultanto pagalba, kiek įmanoma, buhalteriją sutvarkė. Nepastebėjo, kad įmonėje būtų vedama neoficiali apskaita ar mokamas neoficialus darbo užmokestis.

22. Liudytojas A. P. parodė, kad nuo 2009 m. dirba E.K.M.IĮ teisininku. 2015 m. pavasarį paaiškėjo, kad įmonės buhalterė G. K. pasisavino didelę sumą įmonės pinigų, pervesdama pinigus savo giminaičių kontroliuojamoms ir kitoms įmonėms už fiktyvias paslaugas ar prekes, fiktyviai įdarbindama E.K.M. įmonėje vadybininku savo sūnų M. K.. Su G. K. nepavyko susitarti nei dėl savanoriško žalos atlyginimo nei dėl apleistos įmonės buhalterijos sutvarkymo ir perdavimo naujai buhalterei. Todėl E.K.M. įmonė kreipėsi į teisėsauga. G. K., keršydama už tai irgi kreipėsi į FNTT su pareiškimu, kad E.K.M.IĮ darbuotojams buvo mokamas neoficialus atlyginimas. Liudytojo žiniomis, po 2010 m., tokių faktų įmonėje nebuvo (t. 17, b.l. 114-116).

23. Liudytojas G. M. parodė, kad nuo 2002 m. dirba E.K.M.IĮ vadybininke, dabar jos darbo užmokestis 550 €. Visą laiką algą gaudavo pavedimu. Į jos pareigas įeina prekių tiekimas. Liudytojos darbo kabinetas yra adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. G. K. darbo laikotarpiu, parduotuvės vadybininkės inkasuotus pinigus atnešdavo G. M., o ši atiduodavo juos įmonės savininkei. Jokių lapukų ir papildomų paskaičiavimų apie gautas pajamas iš parduotuvių nereikėjo, nes visa apyvarta buvo matoma kompiuteryje. Neoficialios apskaitos nebuvo. Jokių dokumentų ir lentelių nepildė, viską tvarkė buhalterė (t. 16, b.l. 182- 183).

24. Liudytojas M. K. parodė, kad apie 7 mėnesius dirbo E.K.M.IĮ vadybininku. Liudytojo darbas buvo palaikyti ryšius su Latvijoje esančia įmonės parduotuve, atvežti prekes. Darbo sutartį pasirašė pas motiną G. K. kabinete. Iš darbdavio pusės ją turėjo pasirašyti E. K. M.. Darbo sutarties originalas turėtų būti FNTT. 2015 m. motinai susipykus su įmonės savininke, iš darbo išėjo (t. 17, b.l. 131 132).

       III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

25. Apeliaciniai skundai tenkintini dalinai. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl nusikalstama veika padarytos žalos dydžio ir dėl civilinio ieškinio neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Kiti apeliacinių skundų argumentai atmestini,

26. Dėl G. K. pateiktų neoficialios buhalterijos dokumentų tikrumo. Klausimas, ar L. K. pateiktuose neoficialios E.K.M.IĮ buhalterijos dokumentuose užfiksuotos tikrai įvykusios, bet į oficialią apskaitą neįtrauktos ūkinės finansinės operacijos, turi esminę reikšmę, nes būtent šiais neoficialiais įmonės buhalteriniais dokumentais pagrįsta specialisto išvada apie įmonėje gautų, bet neapskaitytų pajamų ir neoficialiai išmokėtų atlyginimų dydį.

27. G. K. tyrimui pateikė trijų formų neoficialios apskaitos dokumentus (specialisto išvados 33.1 – 33.245 priedai, t. 11, b.l. 1 – t. 15.b.l. 29). Pirma forma – tai ranka pildomos lentelės su duomenimis apie kasdieninę apyvartą parduotuvėje (t. 11, b.l. 21 ir kiti). Šiose lentelėse, pagal liudytojų G. K., D. M., J. S., V. K., I. S., M. L., O. A., R. Z. parodymus (13 p., 17 p.), be kitų duomenų, buvo vedami ir duomenys apie kasoje neapskaitytas pajamas. Liudytojos G. K., D. M., M. L. ir O. A. be to nurodė ir kiekvieno stulpelio lentelėje žymėjimo reikšmę, t. y. duomenys apie įtrauktas į apskaitą pajamas grynais pinigais (stulpelis M), neįtrauktas į apskaitą pajamas grynais pinigais (stulpelis N), pajamas gautas pirkėjams atsiskaitant mokėjimo kortele (stulpelis K) ir inkasuotas grynųjų pinigų sumas (stulpelis I). Specialisto išvadoje apskaičiuota, kad remiantis G. K. pateiktais neoficialiais apyvartų žiniaraščiais, 2010 m. lapkričio – 2015 m. kovo mėnesiais, kasoje neapskaityta 392 035,09 € pajamų grynaisiais pinigais (t. 3, b.l. 179, t. 10, b.l. 196-201).

28. Antra forma – tai ranka pildomi pardavėjų darbo laiko apskaitos ir jiems išmokėto avanso ir darbo užmokesčio (neišskiriant atskirai oficialaus ir neoficialaus) duomenys (t. 11, b.l. 3-17 ir kiti). Specialisto išvadoje, apskaičiuota, kad remiantis šiais G. K. pateiktais duomenimis apie darbo užmokestį, 83 E.K.M.IĮ darbuotojams nuo 2010-01-01 iki 2015-03-31 išmokėtas 526 277,22 € neto darbo užmokestis (įskaitant ir oficialią ir neoficialią dalis), (t. 4, b.l. 96-97, priedas Nr. 10).

29. Trečia forma – tai neoficialūs darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiai, su darbuotojų parašais, patvirtinančiais, kad jie gavo nurodytą pinigų sumą. Taip pat žiniaraščiuose fiksuotos ir G. M. („Galinai“) perduotos sumos, tretiems asmenims išmokėtos sumos (t. 11, b.l. 18-20 ir kiti).

30. Nuteistoji E. K. M. apeliaciniame skunde ginčija kad 27-29 p. nurodytuose dokumentuose nurodytos ūkinės finansinės operacijos tikrai įvyko: pagal liudytojų parodymus visos operacijos buvo fiksuojamos kasoje, užsienio valiuta nepriimama; niekas iš apklaustų darbuotojų nepatvirtino, kad gaudavo neoficialų darbo užmokestį; G. K. pateikti dokumentai padribti, nes IT specialistą juose nustatė skaitmeninio redagavimo požymių ir G. K. ikiteisminiame tyrime, kuriame pati yra įtariamoji, pateikė visai kitokius buhalterinius dokumentus; liudytojų M. P. (A.), J. S., M. L., G. S., D. M., I. S., G. P. parodymais, kuriais patvirtinama, kad įmonėje egzistavo G. K. nurodyta neoficiali buhalterinė sistema, tikėti negalima, nes šių liudytojų parodymai nenuoseklūs, nekonkretūs; nė viena iš apklaustų darbuotojų nepatvirtino, kad neoficialiai gavo tokias sumas, kurios nustatytos specialisto išvadoje; G. K. turi daug motyvų keršyti E. K.-M..

31. Apeliacinio skundo argumentai, nurodyti 30 p., atmetami.

31.1. Nuteistoji savo apeliaciniame skunde ypač akcentuoja, kad beveik visos E.K.M.IĮ darbuotojos teisme kategoriškai paneigė gavusios sumas, kurios užfiksuotos G. K. pateiktuose žiniaraščiuose (28 p.). Šių žiniaraščių suvestinė, kaip jau minėta, pateikta specialisto išvadoje (t. 4, b.l. 96-97, priedas Nr. 10). Pavyzdžiui liudytoja M. P. į gynėjos klausimą ar gavo 50 tūkstančių priedą prie algos, atsakė: „50 tūkstančių priedų aš negalėjau gauti, nesąmonė“ (t. 16, b.l. 176). Analogiškai į tokį gynėjos klausimą atsakė ir dauguma kitų teisme apklaustų įmonės darbuotojų, Tačiau akivaizdu, kad tai atsakymas į gynėjos nekorektiškai suformuluotą klausimą. Nei specialisto išvadoje, nei G. K. pateiktuose dokumentuose (išskyrus nedideles 0,5 -0,7 proc. premijas nuo apyvartos), nėra duomenų apie jokius priedus. Iš G. P. išmokėto darbo užmokesčio suvestinės matyti, kad ta suma, kurią klausime mini gynėja nėra jokie „priedai“, o tai yra visa neto darbo užmokesčio suma, kurią M. P. gavo laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio iki 2015 m. kovo mėn. (t. 4, b.l. 27). Iš specialisto suvestinės matyti, kad liudytojos vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis svyravo maždaug nuo 1400 Lt 2010 metais iki apie 2000 Lt 2014 metais. Toks darbo užmokestis dydis iš esmės nesiskiria nuo LR Statistikos departamento skelbto vidutinio darbo užmokesčio mažmeninės prekybos sektoriuje 2010 ir 2014 m., kuris pagal statistikos departamento duomenis buvo 1843 Lt (bruto) 2010 m. ir apie 1700 Lt (neto) 2014 m. taigi, tos sumos, kurias savo klausimuose neteisingai kaip „priedus“ įvardijo gynėja, nėra jokie priedai, o tiesioginis darbo užmokestis (įskaitant ir oficialų), kuris darbuotojai buvo išmokėtas per visą tiriamąjį laikotarpį. Šios sumos artimos to laikotarpio vidutiniam darbo užmokesčio lygiui prekybos sektoriuje, todėl įvardinti jų kaip nepagrįstai didelių, išpūstų, kaip teigia apeliantė, nėra jokio pagrindo. Tai, kad dauguma įmonės darbuotojų paneigė gavę jiems išmokėtas sumas aiškintina ne tuo, kad jie jų negavo, o tuo, kad liudytojai buvo akivaizdžiai buvo suklaidinti menančio atsakymą klausimo, jų darbo užmokestį įvardinant kaip papildomą „priedą“.

31.2. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su nuteistosios argumentais, kad G. K. galimai turi pagrindo kerštauti E. K.-M. už tai, kad pastaroji kreipėsi į teisėsaugą dėl jos turto grobstymo. Taip pat prieštaringos ir kai kurios kitos G. K. nurodytos aplinkybės, pavyzdžiui jos nurodytos M. K. įdarbinimo įmonėje aplinkybės. Taip pat bylos duomenys nepatvirtina, kad G. K. vesti neoficialią įmonės buhalteriją išmokė būtent buvusi buhalterė T. B. (31.6.1. p.), tačiau ir be T. B. įmonėje buvo darbuotojų, žinojusių neoficialią buhalterinės apskaitos sistemą ir galėjusių jos išmokyti G. K.. Tai visų pirma pati E. K. M., kuri pagal G. K. parodymus pati pirmoji ir supažindino su esančia apskaitos sistema (t. 16, b.l. 83), taip pat E.K.M. patikėtinės įmonėje G. M., Ž. B. (31.6.7., 31.6.8. p.). Galiausiai tai, kad analogiška neoficiali buhalterija įmonėje egzistavo ir anksčiau, ir be G. K. parodymų aišku iš 2012-01-06 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo E. K. M.nuteista už analogišką veiką, vykdytą 2007-2008 m. (t. 15, b.l. 116-122). Visgi visi čia paminėti prieštaravimai ir nesutapimai M. K. parodymuose, jos motyvas kerštauti E. K.-M. yra antraeilės aplinkybės. Esminę reikšmę turi klausimas, ar G. K. pateiktuose E.K.M.IĮ neoficialios buhalterijos dokumentuose užfiksuotos realiai įvykusios ūkinės finansinės operacijos. Nors G. K. galimai ir turi motyvą keršyti E. K.-M. ir galimai slėpti savo pačios padarytą grobstymą, tačiau tai nepaaiškina iš kur ši neoficiali buhalterija atsirado, jei ji iš tiesų nebuvo vedama. G. K. pateiktų dokumentų apimtis, kaip jau minėta, sudaro daugiau kaip 4 tomus, tai apie 900 įvairių ranka rašytų dokumentų kopijų su darbuotojų, dirbusių nuo 2010 iki 2015 ranka darytais įrašais ir parašais. Akivaizdu, kad G. K., kad ir kaip norėdama atkeršyti E. K.-M., negalėjo per apie 6 mėnesių laikotarpį sukurti apie 900 lapų fiktyvios neoficialios buhalterijos, kuri būtų suderinta su oficialiosios buhalterijos darbo užmokesčio priskaitymo ir išmokėjimo žiniaraščiais, prisiminti ir atbuline tvarka už 5 metus atgal teisingai surašyti taip, kad sutaptų su SODROS duomenimis, visus kažkada įmonėje dirbusius darbuotojus, teisingai, skirtingais braižais užpildyti jų darbo laiko bei neoficialius darbo užmokesčio mokėjimų žiniaraščius ir dar surinkti visų per 5 metus dirbusių darbuotojų parašus skirtinguose dokumentuose. Tai leidžia manyti, kad G. K. pateiktuose dokumentuos užfiksuotos ūkinės finansinės operacijos realiai įvyko.

31.3. Nuteistoji, pati suvokdama, kad neoficialios buhalterijos atsiradimo negalima paaiškinti tuo, kad G. K. ją tuščioje vietoje sugalvojo ir parašė, savo apeliaciniame skunde kelia versiją, kad kaip pagrindą šiai buhalterijai sukurti, G. K. paėmė neoficialios buhalterijos, už kurios vedimą E. K.M.jau nuteista 2012 m. dokumentus pakeitė įrašus juose ir taip pritaikė naujam 2010-2015 m. laikotarpiui. Tai, kad dokumentai redaguoti skaitmeniniu būdu, esą įrodo nuteistosios samdyto IT specialisto išvada. Paminėtus nuteistosios apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija taip pat atmeta. E. K.M. jau vieną kartą teista 2012-01-06 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nuosprendžiu už panašią veiką, už kurią teisiama ir dabar, t. y. už tai, kad nuo 2007-01-01 iki 2008-09-25 apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, nuo 2007-01-01 iki 2008-09-25 nurodydama įmonės darbuotojams dalies gautų už parduotas prekes pinigų nefiksuoti kasos aparatuose (t. 15, b.l. 116-122), tačiau iš aptariamo nuosprendžio matyti, kad visa neoficiali buhalterija buvo paimta 2008 m. rugsėjo mėnesį, saugoma byloje ir remiantis 2012-01-06 nuosprendžiu – sunaikinta. Taigi G. K. negalėjo panaudoti senos 2007-2008 m. neoficialios buhalterijos, nes jos paprasčiausiai E.K.M. IĮ nebuvo. Neaišku, kam G. K., užuot pildžius tuščius, reikėjo vargti klastojant senus neoficialios apskaitos dokumentus, net jei ji juos ir būtų turėjusi. Be to, aptariama E.K.M. versija vis tiek nepaaiškina 31.2. p. nurodytos aplinkybės, kaip G. K. galėjo iš nieko per apie 6 mėnesių laikotarpį sukurti apie 900 lapų fiktyvios neoficialios buhalterijos, kuri būtų suderinta su oficialiosios buhalterijos darbo užmokesčio priskaitymo ir išmokėjimo žiniaraščiais, prisiminti ir atbuline tvarka už 5 metus atgal teisingai surašyti taip, kad sutaptų su SODROS duomenimis, visus kažkada įmonėje dirbusius darbuotojus, teisingai, skirtingais braižais užpildyti jų darbo laiko bei neoficialius darbo užmokesčio mokėjimų žiniaraščius ir dar surinkti visų per 5 metus dirbusių darbuotojų parašus skirtinguose dokumentuose.

31.4. Dėl nuteistosios užsakytos IT specialisto išvados (12 p.). Specialistas kaip dokumentų skaitmeninio redagavimo įrodymą pateikia pavyzdį iš G. K. pateiktų lentelių (antra forma, p. 28), kurios viršutinėje kraštinėje matomi vienodi iškraipymai (t. 12, b.l. 151, 177). Tačiau minėti iškraipymai reiškia tik tiek, kad tušti lentelės šablonai buvo kopijuojami vienas nuo kito arba iš vieno originalo. Tai nepaneigia fakto, kad duomenys, kurie įrašyti į šias lenteles yra teisingi. Kaip kitą skaitmeninio redagavimo įrodymą, specialistas pateikia tos pačios antros formos dokumentą, kuriame matomas dokumento geometrijos keitimas (t. 17, b.l. 99, t. 11, b.l. 66). Iš to specialistas daro išvadą, kad šis iškraipymas atsirado dokumentą redaguojant arba kopijuojant. Tuo specialistas konstatuoja akivaizdų ir taip niekam abejonių nekeliantį faktą, kad M. K. tyrimui pateiktos neoficialios buhalterijos dokumentų kopijos yra kopijos. Natūralu, kad jose, kopijuojant iš originalo, atsiranda tam tikri dokumento geometrijos iškraipymai, ypač tuo atveju, jei kopijuojamas į bylą įsiūtas dokumentas. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistosios samdyto IT specialisto išvada nesukelia pagrįstų abejonių dėl to, kad G. K. pateiktuose dokumentuose užfiksuotos realiai įvykusios, tačiau į įmonės buhalterinę apskaita neįtrauktos ūkinės- finansinės operacijos.

31.5. Tai, kad E.K.M.IĮ egzistavo tiksliai tokia neoficiali pajamų apskaitos sistema, apie kurią davė parodymus G. K., teisme pilnai ar dalinai patvirtino 9 buvusios parduotuvės darbuotojos.. Liudytojos D. M., M. L., O. A., G. S. nurodė, kad neoficialių pajamų apskaitos sistema buvo tiksliai tokia, apie kokią pasakojo G. K. (17.1., 17.6, 17.7, 17.9 p.). Be to, faktą, kad dalis pinigų nebuvo fiksuojama kasoje ir apskaitomi atskirame parduotuvės vedėjos pildomame stulpelyje, patvirtino ir liudytojos M. P., J. S., I. S., V. K. (N.), R. Z. (17.2. – 17.5, 17.8 p.). Liudytojų parodymus patvirtina jų ranka daryti įrašai G. K. pateiktuose neoficialios buhalterijos dokumentuose, kuriuose fiksuojamas algų mokėjimas pardavėjoms-konsultantėms iš kasos, neoficiali parduotuvės pajamų apskaita : M. L. daryti įrašai t. 11, b.l. 18, 87, 100, O. A. 11, b.l. 20, 102, t. 13, b.l. 38, D. M. – t. 11, b.l. 22, 104, t. 13, b.l. 15, 36, M. P. – t. 11, b.l. 23, 74, t. 13, b.l. 11, 34, R. Z. – t. 13, b.l. 15, 36 ir kiti. Taigi, šių liudytojų parodymų tikrumas paremtas ne tik tarpusavio parodymų sutapimu, bet ir tuo, kad jų parodymus patvirtina objektyvūs duomenys- įrašai G. K. pateiktoje buhalterijoje. Todėl minėtų liudytojų parodymų tikrumas ir patikimumas teisėjų kolegijai abejonių nekelia. Nuteistosios apeliacinio skundo argumentai, kad kai kurių iš paminėtų liudytojų parodymai nepatikimi, atmetami.

31.5.1. Dėl apeliacinio skundo argumentų D. M. ir I. S. atžvilgiu (3.3.4 p.). Apeliantė nurodo, kad neaišku, apie kokį laikotarpį duoda parodymus liudytojos. Tačiau iš bylos medžiagos visiškai aišku, kad abi liudytojos įmonėje dirbo kaltinime nurodytu laikotarpiu: I. S. 2010 m. sausio – birželio mėn. (t. 3, b.l. 127), o D. M. 2010 m. sausio – 2013 m. birželio mėn. (t. 3, b.l. 126, 106, 89, 74), Tai, kad I. S. buvo atleista iš darbo dėl galimų vagysčių, jos parodymų apie įmonėje egzistavusią dvigubą apskaitą nedaro neteisingais. Teisėjų kolegija vertina ne vieno kurio nors liudytojo parodymus, bet visų 31.5. p. nurodytų liudytojų parodymų visumą, kuri iš esmės sutampa ir patvirtina viena kitą. Pavyzdžiui liudytojos D. M. ir G. S. nurodo, kad išėjo iš darbo įmonėje, nesugadinusios santykių su E. K.-M., nepaisant to ir šios liudytojos davė parodymus apie dvigubos apskaitos egzistavimą.

31.5.2. Dėl G. S. parodymų apeliantė teigia, kad G. S. neigia gavusi tokias sumas, kurios nurodytos FNTT specialistės išvadoje, ši liudytoja neigė, kad įmonėje egzistavo dviguba buhalterija 2008 metais ir kad 2010 metais neapskaityti pinigų kasoje galėjo tik viena nesąžininga parduotuvės darbuotoja (3.3.3.p.). Šie apeliantės argumentai nepagrįsti. Dėl neva didelių pinigų išmokėtų parduotuvės darbuotojams, pasisakyta 31.1. p. G. S. parodymai apie tai, kas buvo 2008 m. neturi teisinės reikšmės, nes E. K. M. inkriminuojamas nusikalstamos veikos laikotarpis yra kitas – 2010- 2015 m. Be to, priešingai, nei teigia apeliantė, liudytojos G. S. parodymai apie neoficialių pajamų ir darbo užmokesčio apskaitos sistemą, visiškai sutampa su liudytojos G. K. parodymais (17.9 p.).

31.5.3. Dėl liudytojų M. P. ir J. S. parodymų, tai šios liudytojos nurodė, kad neapskaitoma buvo tik užsienio valiuta. Be to, liudytoja M. P. apklausiama ankstesnėje byloje Vilniaus m. 3 apylinkės teisme, nurodė, kad nežino ką reiškia stulpelis „N“ (3.3.1. p.). Apeliantė iš dalies iškraipo liudytojų parodymus teisme. Liudytoja M. P. apklausiama nurodė, kad „kai buvo atsiskaitoma užsienio valiuta – tai žymėjome irgi lape, kur neoficiali suma, kažkokia raidele, /.../.“ (t. 16, b.l. 176). Liudytoja J. S. nurodė, kad „Buvo atvejų, kai pinigai nebuvo mušami į kasą. /.../, iš kolegių sužinojau, kad taip yra daroma dažniausiai su užsienio valiuta. /.../ Tuos nepaskaitytus pinigus dėdavau į stalčių, po to buvo A4 formato lapai, kur rašydavome kokia suma, buvo šabloninė lentelė, /.../ tame lape žymėdavome, kiek yra neapskaitytų pinigėlių, būdavo tam tikros sužymėtos grafos“. (t. 17, b.l. 184). Taigi, abi šios liudytojos visiškai patvirtina, kad įmonėje kaltinime nurodytu laikotarpiu egzistavo dviguba buhalteriją. Šių liudytojų parodymai apie tai, kad neapskaitoma buvo visa užsienio valiuta, nepaneigia tos aplinkybės, kad neapskaitoma buvo ir dalis nacionaline valiuta gautų mokėjimų. Apeliacinio skundo argumentas apie tai, kokius parodymus M. P. davė dėl 2008 m. apskaitos tvarkos įmonėje, neturi teisinės reikšmės, nes šioje byloje nagrinėjamas kitas laikotarpis.

31.6. Dėl kitų parduotuvės darbuotojų parodymų vertinimo. E.K.M. ir jos gynėjos apeliaciniame skunde teigiama, kad jos parodymus apie tai, kad visos pajamos buvo apskaitomos kasoje, patvirtina net 46 teisme apklaustų liudytojų parodymai. Šie apeliacinio skundo terminai nepagrįsti.

31.6.1. Iš paminėtų 46 liudytojų 13 yra 15 p. nurodyti, 2010-2014 m. po vieną- du mėnesius dirbę sezoniniai darbuotojai. Šiems darbuotojams nebuvo patikėta nei kasa, nei juo labiau kasos pinigų apskaita ir kasos apyvartos ataskaitų pildymas, todėl šie liudytojai nežino ir negalėjo žinoti apie dvigubos apskaitos egzistavimą įmonėje.

31.6.2. iš paminėtų 46 liudytojų, 11 pardavėjų- N. A., Ž. M., B. P.-M., S. B., N. J., V. K., D. M., V. M., J. R., J. S., J. T., dirbo eilinėmis pardavėjomis- konsultantėmis, kurios nors ir dirbo E.K.M.IĮ parduotuvėse ilgesnį laiką bei dirbo su grynųjų pinigų kasa, tačiau nebuvo parduotuvės vedėjos („vadybininkės“). O būtent tik parduotuvės „vadybininkės“, pagal G. K., pagal 17 p. nurodytų liudytojų ir pagal šiame punkte paminėtų eilinių pardavėjų-konsultančių parodymus, pildė grynųjų pinigų apyvartos ataskaitas, vykdė algų mokėjimą eilinėms parduotuvės darbuotojoms bei inkasuodavo pinigus G. M.. Todėl nei pačiai E. K.-M., nei parduotuvės „vadybininkėms“, nebuvo poreikio supažindinti paminėtų 11 eilinių pardavėjų-konsultančių su egzistuojančia neoficialia pajamų apskaitos sistema.

31.6.3. Iš paminėtų 46 liudytojų 10 yra su prekyba nesusiję darbuotojai – siuvėjos G. D., N. B., J. S., N. S., J. M., lygintoja M. K., dizainerė D. K., lino spaudos mašinų meistras T. T., teisininkas A. P., įmonėje nedirbęs buhalterinės programos konsultantas B. B., pagal savo darbines funkcijas neturėjo jokių ryšio su prekyba, grynųjų pinigų apskaita, inkasavimu, todėl nežino ir nieko negalėjo žinoti apie tai, kaip įmonėje tvarkoma grynųjų pinigų apskaitą.

31.6.4. Tai, kad prieš T. K. dirbusi buhalterė T. B. nieko nežinojo apie šalia jos vedamos apskaitos įmonėje dar egzistuojančią ir neoficialią grynųjų pinigų apskaitą, galima paaiškinti tuo, kad įmonės savininkė E. K. M. šį faktą nuo T. B. slėpė. Kad būtent taip ir buvo, patvirtina faktas, kad T. B. nieko nežinojo ir apie tai, kad nuo 2007-01-01 iki 2008-09-25, t. y. kai ji dirbo įmonėje buhaltere, įmonėje dalis pajamų nebuvo apskaitoma už ką 2012-01-06 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nuosprendžiu (t. 15, b.l. 116-122), tačiau už šią veiką nuteista tik įmonės savininkė E. K.-M..

31.6.5. Analogiškai G. K. keitusi buhalterė Z. P. teisme gausiai papasakojo apie tai, kaip aplaidžiai G. K. vedė buhalterinę apskaitą, kas galimai yra tiesa, tačiau liudytoja Z. P. nieko negali paliudyti apie neoficialią pajamų apskaitą ir neoficialiai mokamus atlyginimus, nes kaltinime nurodytu laikotarpiu įmonėje nedirbo ir nėra duomenų, kad E. K. M. ar G. M. supažindino naująją buhaltere su neoficialia pajamų apskaitos ir atlyginimų mokėjimo sistema.

31.6.6. Iš visų apeliantės nurodytų liudytojų tik 5 liudytojos, t.y. parduotuvių vedėjos („vadybininkės“) Ž. B., A. T., E. K., O. R. ir direktorė G. M. negalėjo nežinoti apie įmonėje egzistuojančią neoficialią pajamų apskaitos ir atlyginimų mokėjimo sistemą, nes pagal G. K. ir 31.5. p. nurodytų liudytojų parodymus būtent parduotuvių „vadybininkės“ tvarkė visą gaunamų pinigų apskaitą, pildė ataskaitas, vykdė mokėjimus eilinėms pardavėjoms, inkasuodavo pinigus G. M.. Tačiau šios liudytojos iš esmės neigia, kad parduotuvėje egzistavo neoficiali pinigų ir atlyginimų mokėjimo sistema. Tokie minėtų 5 liudytojų parodymai prieštarauja G. K. ir 31.5. p. nurodytų liudytojų parodymams ir prieštarauja bylos dokumentams. Bylos duomenimis nustatyta, kad E. K., O. R. dirbo parduotuvėje adresu Stiklių 3, prekiavusioje tekstilės gaminiais, o A. T. (T.) – parduotuvėje adresu Pilies 10, prekiavusioje sidabro gaminiais. Nors minėtos trys liudytojos menkina savo vaidmenį įmonėje (t. 16, b.l. 107-108, t. 17, b.l. 18-19, 21-22), tačiau iš G. K. parodymų ir pateiktų dokumentų matyti, kad jos nebuvo paprastos pardavėjos, bet parduotuvių vedėjos – mokėjo atlyginimus eilinėms pardavėjams bei pildė parduotuvių apyvartos, taip pat ir neapskaitytų pinigų apyvartos žiniaraščius: E. K. – t. 11, b.l. 24, 77, 10, t. 13, b.l. 40, 66, 89, 126, 149, 166, O. R. 13, b.l. 10, t. 13, b.l. 23, 40, 93, A. T. (T.) – t. 11, b.l. 27, t. 13, b.l. 63, 72, 128. E. K. su O. R. net pasirašydavo ataskaitas, kuriose nurodoma be kitą ko neapskaitytų pajamų apyvarta (t. 13, b.l. 126, 149, 23). Visos trys minėtos liudytojos yra ilgametės E.K.M.IĮ darbuotojos, iki šiol dirba įmonėje, tarnybiškai priklausomos nuo įmonės savininkės, todėl nėra suinteresuotos duoti sąžiningus parodymus apie nuteistosios veiką. Todėl, G. K. parodymų, 31.5 p. nurodytų kitų E.K.M.IĮ darbuotojų parodymų ir bylos dokumentų visumos pagrindu, taip pat remiantis tuo, kad E. K., O. R., A. T. turi aiškų motyvą slėpti tikrąsias bylos aplinkybes, teisėjų kolegija atmeta minėtų trijų liudytojų parodymus, kaip neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių.

31.6.7. Liudytoja Ž. B. apklausta teisme nurodė, kad dirbo parduotuvės, esančios Stiklių gatvėje, vedėja, pripažino, kad buvo pildomos parduotuvės apyvartos lentelės, kuriose buvo ir N raide pažymėtas stulpelis, tačiau teigia, kad N stulpelis reiškė nurašytas prekes. Šioje dalyje liudytojos parodymai akivaizdžiai neatitinka tikrovės. Jei stulpelis N tikrai būtų reiškęs nekokybiškų prekių nurašymus, tuomet pagal FNTT specialisto išvadą, tokie nurašymai laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio iki 2015 m. kovo mėn. turėjo sudaryti milžinišką 392 035,09 € sumą (t. 10, b.l. 196- 201) ir ši suma turėjo atsispindėti kaip nuostoliai įmonės buhalterinėje apskaitoje. Akivaizdu, kad tokių didelių prekių kiekių nurašymui nebuvo pagrindo, apie tokius masiškus nurašymus nedavė parodymu daugiau nė viena pardavėja, o įmonės buhalterinėje apskaitoje tokie dideli nuostoliai neužfiksuoti. Todėl liudytojos versija, jog „N“ stulpelis reiškė prekių nurašymus, atmetama. Iš bylos medžiagos matyti, kad Ž. B., buvo įgijusi ypatinga E.K.M. pasitikėjimą, jai buvo pavesta mokėti atlyginimus ne tik savo vadovaujamos parduotuvės darbuotojams, bet ir gamyboje dirbusiems darbuotojams, ką patvirtino pavyzdžiui liudytoja apklausta siuvėja J. S. (t. 17, b.l. 184). Tarp G. K. pateiktų dokumentų yra ir Ž. B. periodiškai pildyti neoficialūs atlyginimų mokėjimo žiniaraščiai (t. 11, b.l. 25, 78, 109, 143, 179, t. 13, b.l. 16, 39, 67, 142 ir kitą), taigi minėta liudytoja buvo viena iš E.K.M.patikėtinių, organizuojant neoficialią įmonės apskaitą, išmokant neoficialius atlyginimus. Tai, kad Ž. B. slepia šias aplinkybes, aiškintina jos lojalumu E. K.-M.. Liudytoja yra ilgametė įmonės darbuotoja, E.K.M.patikėtinė, iki šiol dirba šioje įmonėje.

31.6.8. Liudytoja G. M. teisme parodė, kad E. K.-M. pažįsta apie 20 metų. Dirba jos individualioje įmonėje vadybininke, nežino atvejų, kad įmonėje būtų nemušami pinigai į kasą, ar mokami neoficialūs atlyginimai. Inkasuodavo ir pasiimdavo tik kasoje apskaitytus pinigus, jokių ataskaitų iš parduotuvių apie neoficialiai apskaitytas lėšas nematė. Inkasuotus pinigus atiduodavo E. K. M., o jei jos nebūdavo – į banką. Iki euro įvedimo atlyginimų, dirbant G. K., darbuotojams nemokėjo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, liudytojos G. M. parodymai atmetami, nes prieštarauja kitų liudytojų parodymams ir bylos dokumentams. Tai, kad būtent G. M. buvo tas žmogus įmonėje, kuris buvo atsakingas už visų, taip pat ir neapskaitytų pinigų apskaitą, patvirtino ne tik G. K. ir 31.5 nurodytos 9 parduotuvių vedėjos, bet ir eilinės pardavėjos konsultantės. Pažymėtina, kad daugumos šių liudytojų supratimu, G. M. nebuvo paprasta įmonės vadybininkė, o ji buvo įvardijama kaip įmonės direktorė. Tai liudija G. M. statusą ir atitinkamus įgaliojimus įmonėje. Tai, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu G. M. buvo būtent tas žmogus įmonėje, kuriam patikėta visa grynų pinigų kasa, patvirtina liudytojų parodymai. Liudytojos D. M., M. P., J. S., V. K., I. S., M. L., O. A., S. B., V. K., J. R., J. T., A. T., O. R. parodė, visi inkasuoti pinigai (tiek apskaityti, tiek neapskaityti) buvo atiduodami G. M.. Šiuos parodymus patvirtina neoficialūs algaraščiai, kuriuose užfiksuotas ne tik algų ir avansų išmokėjimas pardavėjoms, bet ir visų likusių pinigų perdavimas „G.“, su parašais ties atitinkamomis sumomis (pavyzdžiui t. 11, b. l. 23, 24, 26, 27 ir kiti kaltinime nurodyto laikotarpio neoficialūs algaraščiai). Dalis pardavėjų ir ne prekyboje dirbusių darbuotojų nurodė, kad algą jiems mokėjo ir žiniaraščius teikė pasirašyti G. M.. Priešingai nei teigia, G. M., šie darbuotojai dirbo, kai įmonės buhalterė buvo G. K.. Tai S. B., D. M., V. M., J. R., J. T., E. K., V. B., M. R., M. K., D. K., N. B.. Pavyzdžiui 2010 m. sausio mėn žiniaraštyje užfiksuota, kad „G.“ išmokėjo atlyginimus ir avansus „Jovitai“, D. K., O. B. ir „D11“, G. D., D. B. ir kitiems (t. 11 b.l. 28 – 49, kiti kaltime nurodyto laikotarpio neoficialūs analogiški žiniaraščiai). Iš tų pačių žiniaraščių matyti, kad G. M. disponavo neapskaitytomis lėšomis ir apmokėjo jomis kitas išlaidas (už įvairias prekes, transportą, įvairias paslaugas), kurios neužfiksuotos įmonės buhalterinėje apskaitoje. Taigi, G. M., kaip ir Ž. B. buvo viena iš E.K.M.patikėtinių, organizuojant neoficialią įmonės apskaitą, išmokant neoficialius atlyginimus, neoficiali direktorė. Tai, kad G. M. slepia šias aplinkybes, aiškintina jos lojalumu E. K.-Mejuvienei. Liudytoja yra ilgametė įmonės darbuotoja, E.K.M.patikėtinė, iki šiol dirba šioje įmonėje.

31.7. Remiantis visų 31.1. – 31.6.8. išdėstytų duomenų analize, teisėjų kolegija daro išvada, kad G. K. pateikti E.K.M.IĮ neoficialios buhalterijos dokumentai yra tikri, juose užfiksuotos realiai įvykusios ūkinės finansinės operacijos, tarp jų ir tos, kurios neįtrauktos į oficialią buhalterinę apskaitą. Dėl liudytojų G. M., Ž. B., A. T. (T.), E. K., O. R. parodymų vertinimo, apeliacinės instancijos teismas laiko, kad yra pakankamas pagrindas informuoti prokurorą BPK 257 str. 1 d. tvarka, kad šių liudytojų veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 235 str. 1 d. požymių (melagingų parodymų davimas teismui).

32. Dėl G. K. darbo užmokesčio dydžio.

32.1. E.K.M.apeliaciniame skunde nurodoma, kad pati G. K. nežino kiek jai buvo išmokėta neoficialaus darbo užmokesčio, nors prisimena, kiek jo buvo mokama kitoms darbuotojoms. Be to, G. K. parodymus apie tai, kad jai neoficialią atlyginimo dalį mokėjo G. M., pastaroji liudytoja teisme paneigė. Paminėti argumentai nepagrįsti. G. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė apytikslę jai mokėto neoficialaus atlyginimo dalį, be to nurodė, kad ši neoficialioji dalis nebuvo pastovi. G. K. nurodė, kad neoficialiąją darbo užmokesčio dalį, kuri buvo apie 3500 Lt, jai mokėjo G. M. (t. 15, b.l. 50). Iš FNTT specialisto išvados 9.7. priedo matyti, kad G. K. nuo 2010 m. sausio iki 2015 m. sausio mėn. buvo mokamas neoficialus darbo užmokestis, kurio dydis svyravo nuo 1520 Lt iki 11 203 Lt (t. 10, b.l. 19). Faktą, kad G. M. mokėjo G. K. neoficialiąją darbo užmokesčio dalį, patvirtina gausybė rankraštinių įrašų G. K. pateiktuose dokumentuose, pavyzdžiui 2010 m. liepos mėn. žiniaraštyje įrašyta, kad „Galia“ (G. K.) išmokėjo „Genutei DU 07 mėn. 200,-, 1000 (08 mėn)“ ir eilutėje yra gavėjo parašas (t. 11, b.l. 40-41). Analogiškų įrašų, kur G. K. įvardijama kaip „Genutė“ ir pasirašytų parašu, panašiu į G. K. parašą yra visuose analogiškuose žiniaraščiuose už 2010-2015 m. laikotarpį. G. M. parodymus, kurie esą paneigia G. K. parodymus, apeliacinės instancijos teismas atmeta dėl šiame punkte ir 31.6.8. p. nurodytų priežasčių. Todėl darytina išvada, kad G. K. davė pakankamai išsamius parodymus apie jai pačiai mokėto neoficialaus darbo užmokesčio dydį ir jo išmokėjimo aplinkybes ir G. K. parodymus šioje dalyje patvirtina jos pateikti dokumentai.

32.2. E.K.M. apeliaciniame skunde nurodoma, kad skiriasi nagrinėjamoje byloje ir byloje, kurioje kaltinama G. K., atliktų E.K.M.IĮ ūkinės finansinės veiklos tyrimų išvados, todėl nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad G. K. buvo mokamas neoficialus darbo užmokestis (3.4.1. p.). Ši skundo dalis nepagrįsta. Specialisto A. B. išvadoje tikrai konstatuota, kad (1) kadangi tyrimui nepateikti E.K.M.IĮ Priskaitymo išskaitymo žiniaraščiai už 2009 m. sausio vasario mėn., 2009 m. birželio gruodžio mėn., o (2) tyrimui pateikti 2013 m. sausio- 2015 m. gegužės mėn. Priskaitymo – išskaitymo žiniaraščiai nepatvirtinti Įmonės vadovo ir vyr. buhalterio parašais (žiniaraščiuose prirašyta mėlynos ir juodos spalvos rašalu bei pieštuku įvairių skaičių), todėl negalima nustatyti, kokio dydžio darbo užmokesčio suma turėjo būti išmokėta G. K. (t. 17, b.l. 82, išvados 9 l.). Dėl pirmos specialisto A. B. išvados dalies, tai ji visiškai sutampa su nagrinėjamoje byloje tyrimą atlikusios specialistės A. M. išvada, kurioje taip pat konstatuota, kad tyrimui nebuvo pateikti įmonės Priskaitymo- išskaitymo žiniaraščiai už tą patį 2009 m. laikotarpį. Būtent todėl specialistės A. M. išvadoje ir nepateikti neoficialaus darbo užmokesčio paskaičiavimai už 2009 m. Dėl antros specialisto A. B. išvados dalies, apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad dalyje 2013 m. sausio- 2015 m. gegužės mėn. Priskaitymo – išskaitymo žiniaraščių nėra privalomų rekvizitų, tačiau ši aplinkybė netrukdo nustatyti, koks oficialus darbo užmokestis buvo išmokėtas tiek G. K. tiek kitiems kaltinime nurodytiems E.K.M.IĮ darbuotojams, nes tai atsispindi įmonės VSDFV pateiktose deklaracijose ir sumokėtuose socialinio draudimo įmokose, kurios, kaip pažymėta specialistės A. M. išvadoje, sutampa su įmonės buhalterinės apskaitos duomenimis (t. 3,. b.l. 164). Taigi, nors dalis E.K.M.IĮ atlyginimų priskaitymo- išskaitymo žiniaraščių tikrai neturi visų privalomų rekvizitų ir užpildyti nekruopščiai, tačiau jų teisingumą patvirtina VDDFV pateiktos deklaracijos ir sumokėtos socialinio draudimo įmokos. Todėl kliūčių nustatyti neoficialiąją G. K. mokėto darbo užmokesčio dalį, remiantis šiuo apeliantės nurodytu pagrindu, nėra.

33. E.K.M.apeliaciniame skundo argumentai, kad G. K. nagrinėjamoje byloje ir byloje, kurioje įtarimai pareikšti jai pačiai, pateikė skirtingus įmonės buhalterinius dokumentus (3.2.3. p.), niekuo nepagrįsti. Sulyginus šiose skirtingose bylose specialistų A. B. ir A. M. pateiktas išvadas, kaip tik matyti, kad specialistai naudojosi tais pačiais įmonės buhalteriniais dokumentais ir nustatė tuos pačius buhalterinės apskaitos trūkumus, pavyzdžiui 32.1. p. paminėtų kai kurių 2009 metų dokumentų trūkumą.

34. E.K.M.apeliaciniame skunde teigiama, kad Specialistės A. M. išvada pagrįsta prielaida, kuri suformuluota užduotyje, t. y., kad G. K. pateikti užrašai atitinka realiai egzistavusias bet neįtrauktas į apskaita operacijas grynais pinigais ir kad įrašų prasmė yra tokia, kaip nurodė užduotyje tyrėja, t. y., kad joje užfiksuoti į apskaitą įtraukto ir neįtraukto darbo užmokesčių dydžiai (3.4.2. p.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės teiginiu, kad užduotyje specialistui (8 p.) suformuluota neoficialios buhalterijos įrašų prasmė ikiteisminio tyrimo metu galėjo būti laikoma tiktai versija, tačiau kaip matyti iš visų 31.1. – 31.6.8. p. išdėstytų duomenų analizės, ši versija pasitvirtino, ir įrašų G. K. pateiktuose dokumentuose turinys bei prasmė yra būtent tokia, kokia nurodyta užduotyje specialistui. Todėl ir dėl šio motyvo atmesti specialisto išvados nėra pagrindo.

35. E.K.M.apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis kelia abejonių dėl nuteistosios kaltės, nes sprendžiant VMI ir VSDFV civilinių klausimą, teismas pasisakė, kad kol nebaigtas ikiteisminis tyrimas G. K. atžvilgiu, nėra galimybės nustatyti kokios pajamų dalies ir darbo užmokesčio dalies neapskaitė E. K.-M., o kokią dalį iš jos įmonės pasisavino G. K. (3.5. p.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad pirmosios instancijos teismo motyvai, kuriais remiantis atmesti VMI ir VSDFV civiliniai ieškiniai, prieštarauja motyvams, kurių pagrindu E. K.M. pripažinta kalta pagal jai inkriminuotus kaltinimus ir pasisako dėl šių prieštaravimų 36 p.

36. Dėl tyčios formos. E. K. M. savo apeliaciniame skunde nurodo, kad net ir tuo atveju, jei teismas nustatys, kad įmonėje dalis lėšų buvo neapskaitoma, tai tėra jos nerūpestingumo – nepakankamos įmonės buhalterės G. K. kontrolės, pasekmė. Todėl E.K.M.veiksmus galima būtų nebent kvalifikuoti pagal BK 223 str. 1 d., kaip aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą (3.6. p.). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, paminėti nuteistosios teiginiai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. E.K.M.gynybinė pozicija yra tokia, kad esą visą neoficialios apskaitos sistemą jai už nugaros sugalvojo ir įdiegė G. K., tačiau bylos duomenys rodo, kad tai padarė ne G. K., o pati E. K.-M.. Tokią išvadą leidžia daryti šie bylos duomenys. Pirmiausia – neoficialios apskaitos dokumentų formos yra tokios pačios, kokios buvo 2007-2008 m., kuomet E.K.M.IĮ taip pat buvo apgaulingai tvarkoma buhalterinė apskaita, už ką E. K.M. nuteista 2012-01-06 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nuosprendžiu. Iš šio nuosprendžio matyti, kad E. K. M. įdiegė ir liepė pardavėjoms pildyti pinigų apskaitos formas, kuriose jau buvo ir stulpelis „N“, į kurį buvo įtraukiamos neapskaitytos pajamos (t. 15, b. l. 116- 122), Tai, kad neoficialios buhalterijos dokumentų formos ir sistema 2010-2015 m. buvo analogiška, kaip ir 2007-2008 m., leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad šią sistemą sugalvojo ne G. K., o pati E. K.-M.. Antra – E.K.M. versija yra tokia, kad esą ji ar G. M., nesigilindamos į tai kokia parduotuvės inkasuotų pinigų dalis yra apskaityta, o kokia ne – viską atiduodavo G. K. (išskyrus tą dalį, kurią nešdavo į banką), o jau ši tvarkydavo kasą taip, kaip jai atrodė teisinga. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad nei E. K.M. nei G. M. nebuvo tokios naivios ir praktiškai jokių galimybių G. K. disponuoti grynais pinigais nesudarė. Iš neoficialių atlyginimų mokėjimų žiniaraščių (pavyzdžiui t. 11, b.l. 18, 20 ir kiti) matyti, kad parduotuvėse algas išmokėdavo jų vedėjos, o likusi pinigų suma buvo inkasuojama ir atiduodama G. M.. Nė viena iš įmonės darbuotojų nepatvirtino, kad jiems algą mokėjo G. K., dalis tik nurodė, kad pas buhalterę pasirašinėdavo žiniaraščius. Iš G. M. vestų neoficialių žiniaraščių matyti, kad būtent ji, o ne G. K. disponavo visomis grynomis įmonės lėšomis, mokėjo atlyginimus kai kuriems darbuotojams, tarp jų ir G. K., įnešdavo į banką dalį lėšų, apmokėdavo įvairias neoficialias išlaidas, likusią dalį atiduodavo E. K.-M. („E“), pavyzdžiui iš 2010 m. sausio mėn. žiniaraščio matyti, kad G. M. vedė apskaitą ir žymėjosi tas išlaidas, kurios įtrauktos ir kurios neįtrauktos į apskaitą. Prie pirmųjų nurodydavo sąskaitos ar kito buhalterinio dokumento sumą („01.05 už ūkines prekes (yra sąsk. 267.17“; „01.08 į banką yra pajamų orderis 6473,13“ ir pan,), tą patį mėnesį E. K. M.  per 6 kartus atiduota 7960 Lt; vesta įvairių kitų, neoficialių mokėjimų, neoficialaus darbo užmokesčio mokėjimo kai kuriems darbuotojams apskaita (t. 11, b.l. 28 29). Analogiškai užpildyti ir kitų mėnesių G. M. vesti žiniaraščiai. Anot E. K. –M., faktą, kad G. K. disponavo visomis įmonės lėšomis, patvirtina aplinkybė, kad pastaroji pasisavino dalį įmonės lėšų, dėl ko pagal E.K.M. pareiškimą, pačiai G. K. pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tačiau iš specialisto išvados G. K. byloje matyti, kad jei G. K. ir pasisavino dalį E.K.M.IĮ lėšų, tai tik tą dalį, kuri buvo įmonės įvairių bankų sąskaitose, pervesdama jas įvairiems savo galimiems bendrininkams ir vėliau galima išgrynindama (t. 17, b.l. 84). Taigi nepaskaitytos grynųjų pinigų sumos, apie kurias kalbama šioje byloje neturi nieko bendrą su tomis sumomis, kurių pasisavinimu įtariama pati G. K.. Įvertinus visas paminėtas aplinkybes visumoje, teisėjų kolegija daro išvada, kad E. K.M. 2010-01-01 iki 2015-03-31 tyčia apgaulingai tvarkė savo individualios įmonės buhalterinę apskaita ir jos veiksmai pagal BK 222 str. 1 d. kvalifikuoti teisingai.

37. Dėl neapskaitytų pajamų ir nedeklaruotų bei nesumokėtų mokesčių dydžių.

37.1. Dėl Sodros, GPM ir GF mokesčių (1.1.1. p.) FNTT specialistė be pagrindo prie neoficialiuose darbo užmokesčio žiniaraščiuose nurodytų išmokėtų sumų (10 priedas, 6 stulpelis, t. 4, b.l. 97), pridėjo ir oficialiai priskaičiuotas su darbo santykiais susijusias išmokas (2 stulpelis), nes neoficialiuose žiniaraščiuose užfiksuota bendra tiek oficialiai, tiek neoficialiai išmokėta neto darbo užmokesčio suma. Be G. K. parodymų tai patvirtina ir šio nuosprendžio 31.1. p. nurodyti argumentai. Todėl, minėtos lentelės 10-13 stulpeliuose neteisingai nurodyti nesumokėtų mokesčių dydžiai. Oficialiai priskaičiuota neto su darbo užmokesčio suma turi būti ne pridedama, bet atimama iš 10 priedo 6 stulpelyje nurodytos sumos, skaičiuojant taip, kaip tai nurodoma 37.2. p.

37.2. Iš FNTT specialisto išvados 10 priedo (t. 4, b.l. 97) matyti, kad per visą kaltinime nurodyta laikotarpį E.K.M.IĮ darbuotojams išmokėto neto darbo užmokesčio (įskaitant oficialų ir neoficialų) suma yra 526 277,22 € (6 stulpelis). Iš to skaičiaus apskaityto ir deklaruoto (oficialaus) neto darbo užmokesčio dalis yra 161 024,42 € (308 929,35 – 24 777,52 – 28 160,84-94 927,57). Tuomet neapskaityto, nedeklaruoto (neoficialaus) darbo užmokesčio dalis sudaro 365 252,80 € (526 277,22 – 161 024,42), o bruto – 480 595 €, tame skaičiuje 72089,25 € gyventojų su darbo santykiais susijusių A klasės pajamų, 192 141,88 € (148888,33 € + 43253,55 €) valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 0,1 % įmokų į garantinį fondą – 480,60 €. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad E. K.M. išmokėjo dalį darbo užmokesčio – 365 252,80 € su darbo santykiais susijusių išmokų, bei davė nurodymą įgaliotam asmeniui – buhalterinę apskaitą tvarkiusiai G. K., šios su darbo santykiais susijusių išmokų priskaičiavimo ir išmokėjimo dalies neregistruoti Įmonės buhalterinėje apskaitoje, dėl ko tyčia neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo: 72089,25 € nuo gyventojų su darbo santykiais susijusių A klasės pajamų, 192 141,88 € valstybinio socialinio draudimo įmokų, 480,60 € įmokų į garantinį fondą, iš viso 264711,73 € mokesčių.

37.3. Dėl pelno mokesčio (1.1.2. p.). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad E. K. M. per laikotarpį nuo 2010- 01-01 iki 2014-12-31 neapskaitė parduotuvėse grynais gautų 496 904,59 € pajamų ir nesumokėjo 74 535,69 € pelno mokesčio. 496 904,59 € suma gauta iš FNTT specialistės išvados 9 priedo, 7 stulpelio („83 darbuotojams išmokėta suma G. K. pateiktų dokumentų duomenimis, t. 4, b.l. 12). Ši suma paskaičiuota ne tik už kaltinime nurodytą, laikotarpį bet ir už papildomą 2015 m. sausio-kovo laikotarpį, kurio kaltinime nėra. Už kaltinime nurodytą laikotarpį nuo 2010- 01-01 iki 2014-12-31 minėto priedo 7 stulpelyje nurodyta išmokėta 470 700,42 € suma. Iš šios sumos, vadovaujantis tuo pačiu principu, kuris nurodytas 37.2. p., turi būti atimta oficialiai ižmokėta ir apskaityta neto darbo užmokesčio suma, kuri sudaro 233 457,26 € (9 priedo 3 stulpelis). Tokiu būdu iš neapskaitytų ir nedeklaruotų pajamų išmokėta darbo užmokesčio dalis yra 237 243,16 € (470 700,42 – 233 457,26), o mokėtinas pajamų mokestis nuo šioa sumos – 35586,47 €. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad E. K. M. per laikotarpį nuo 2010- 01-01 iki 2014-12-31 neapskaitė parduotuvėse grynais gautų 237 243,16 € pajamų ir nesumokėjo 35586,47 €. pelno mokesčio.

38. Remiantis tuo, kad išdėstyta 37.1. p. – 37.3. p., apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad E. K.-M.:

38.1.1. apgaulingai tvarkė E.K.M. individualios įmonės buhalterinę apskaitą. Būdama šios individualios įmonės savininke, vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostata „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“; 14 str. 2 d. nuostata „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“, būdama atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą ir tvarkymą, pažeisdama 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 str. nuostatą „ūkio subjektas tvarko apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“; 6 str. 2 d. nuostatą - “Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”, (nuo 2013-01-01 pagal 2012-04-24 įst.Nr. XI-1988 redakcija) “Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”; 12 str. 1 d. nuostatą - „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus, ar įvykus“; to paties straipsnio 4 d. nuostatą – „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinių operacijų arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2015-03-31, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, tyčia, suvokdama, kad jos veiksmais bus sutrukdyta nustatyti realius įmonės ūkinės ir komercinės veiklos rezultatus, siekdama išvengti priskaičiuoti darbo užmokestį registruose ir nuo jo sumokėti mokesčius į biudžetą, E.K.M.IĮ darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, 83 (aštuoniasdešimt trims) įmonės darbuotojams: A. S. ( buvusi pavardė – L.), A. M. (buvusi pavardė – K.), A. L., B. P.-M., G. M., G. D., G. K., I. J. O., J. O., J. R., J. B., J. S., L. M., M. L., M. P., N. B., N. S., O. R., O. A., O. G.-N., R. Z., O. P.-L., Z. M., Ž. B., M. K., D. M.-Z., D. M. (buvusi pavardė – B.), E. K., Ž. M., G. S. (buvusi pavardė – B.), L. M., D. K., B. R., I. M., M. U., A. S., J. T. (buvusi pavardė – G.), B. Z., V. (A.) M., O. B., J. P., M. P. (buvusi pavardė – P.), K. B., E. J., R. K., A. T. (buvusi pavardė – T.), J. V., N. A., A. N. (buvusi pavardė – V.), J. J., J. S., J. R., R. D., V. M.-O., Č. B., V. A., R. R., R. S., I. Š., K. B., S. S., J. K., T. T., G. P., L. R. A., D. P., S. B., N. J., I. V., M. R., R. P., G. V., V. K., M. V., R. B., V. B., L. T., M. Š., V. M., J. M., J. Š., V. V., A. M. išmokėjo dalį darbo užmokesčio – 365 252,80 € su darbo santykiais susijusių išmokų, bei davė nurodymą įgaliotam asmeniui – buhalterinę apskaitą tvarkiusiai G. K., šios su darbo santykiais susijusių išmokų priskaičiavimo ir išmokėjimo dalies neregistruoti Įmonės buhalterinėje apskaitoje, dėl ko tyčia neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo: 72089,25 € nuo gyventojų su darbo santykiais susijusių A klasės pajamų, 92 141,88 € valstybinio socialinio draudimo įmokų, 480,60 € įmokų į garantinį fondą, iš viso: 264 711,73 € mokesčių.

38.1.2. Be to, ji, pažeisdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių nuostatas: II dalies 3 punkto “Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį <…>”; II dalies 4 punkto “Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį <…>”; III dalies 16 punkto “Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“, žinodama, kad E.K.M.IĮ laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2014-12-31, grynais pinigais gavo 237 243,16 €  pardavimo pajamų už parduotas prekes (gintaro, lino, aukso, sidabro gaminius) prekybos taškuose Vilniaus mieste: (duomenys neskelbtini), tyčia šiems pinigams neišrašė kasos pajamų orderių ir davė nurodymą įgaliotam asmeniui – buhalterinę apskaitą tvarkiusiai G. K. neužpajamuoti jų Įmonės buhalterinėje apskaitoje, dėl ko neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 735586,47 € Eur pelno mokesčio.

38.1.3. Tokiu būdu E. K.-M., laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2015-03-31, tyčia E. K.-M., duodama nurodymus įgaliotam asmeniui – buhalterinę apskaitą tvarkiusiai G. K., individualios įmonės buhalterinėje apskaitoje neapskaitė dalies įvykusių ūkinių-finansinių operacijų, dėl ko iš dalies negalima nustatyti jos individualios įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2015-03-31.

38.1.4. Tuo padarė nusikaltimą, numatytą BK 222 str. 1 d.

38.2.1. Taip pat E. K.-M., siekdama išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas ir nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas žinomai neteisingus duomenis apie juridinio asmens pajamas, jų panaudojimą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai. Būdama E.K.M. individualios įmonės savininke, būdama atsakinga už įmonės ūkinę finansinę veiklą, įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, žinodama, kad laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2015-03-31 išmokėjo E.K.M.individualios įmonės darbuotojams 365 252,80 € su darbo santykiais susijusių išmokų, kurių priskaičiavimo ir išmokėjimo neregistravo Įmonės buhalterinėje apskaitoje, pažeisdama 2002 m. liepos 2 d. LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 straipsnio 1 dalies nuostatą „nuolatinis Lietuvos vienetas, kaip mokestį išskaičiuojantis asmuo išmokėdamas išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio įstatymo numatytą mokestį“; laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2015-03-31 mėnesinėse pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijose (forma FR0572, patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. VA-7) bei metinėse 2010 m., 2011 m., 2012 m., 2013 m., 2014 m., 2015 m. A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje (forma FR0573, patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. VA-145), duodama nurodymus įgaliotam asmeniui – buhalterinę apskaitą tvarkiusiai G. K., tyčia įrašė žinomai neteisingus duomenis apie gyventojų pajamų mokestį, tai yra per įgaliotą asmenį G. K., deklaravo, iš viso 72089,25 €  mažiau gyventojų pajamų mokesčio nuo su darbo santykiais susijusių A klasės pajamų negu privalėjo ir šias Mėnesines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas (FR0572 Versija 04), laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2015-04-13 bei Metines A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijas (FR0573 Versija 3), laikotarpiu nuo 2010-04-21 iki 2016-09-29, per įgaliotą asmenį G. K. elektroniniu būdu, pateikė Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus apskrities skyriui, esančiam Vilniuje, Ulonų g. 2;

38.2.2. pažeisdama 2004 m. lapkričio 4 d. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-2535, (galiojo nuo 2009 01 01 pagal 2008 12 19 LR įstat. Nr. XI-93 iki 2016 12 31, panaikinta 2016 06 29 LR įstat. Nr. XII-2508) 7 str. 1 d. nuostatą, kurioje nurodyta, kad “socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, įskaitant kitas su darbo santykiais susijusias išmokas”;

38.2.3. pažeisdama 2000 m. rugsėjo 12 d. Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymo Nr. VIII-1926 (2004 m. lapkričio 4 d. įstatymo Nr. IX-2538 ir 2006 m. kovo 23 d. įstatymo Nr. X-519 redakcija) 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą „garantinio fondo lėšas sudaro įmonių įmokos – 0,2 proc. priskaičiuoto darbo užmokesčio (nuo kurio skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos)“(įmokų į Garantinį fondą tarifas nuo 2008-07-12 iki 20Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM 12-01-01 buvo 0,1%, o nuo 2012-01-01 – 0,2 %);

38.2.4. Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo lėšų finansinėse ataskaitose už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2015-03-31, duodama nurodymus įgaliotam asmeniui – buhalterinę apskaitą tvarkiusiai G. K., tyčia įrašė žinomai neteisingus duomenis apie išmokėtą darbo užmokestį bei apskaičiuotas valstybinio socialinio draudimo įmokas, tai yra deklaravo iš viso 192 141,88 €  mažiau valstybinio socialinio draudimo įmokų negu privalėjo, neapskaičiavo ir nesumokėjo 480,60 €  įmokų į Garantinį fondą, ir minėtas valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo lėšų finansines ataskaitas, per įgaliotą asmenį G. K., laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2015-03-31 popieriniais SAM pranešimais pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus Trakų skyriui, esančiam Karaimų g. 2, Trakai.

38.2.5. Be to, ji, pažeisdama 2001 m. gruodžio 20 d. LR Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 str. 1 d. nuostatą, kad “Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje” ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių nuostatas: II dalies 3 punkto “Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį <…>”; II dalies 4 punkto “Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį <…>”; III dalies 16 punkto “Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“, žinodama, kad E.K.M.IĮ laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2014-12-31, grynais pinigais gavo 237 243,16 € pardavimo pajamų už parduotas prekes (gintaro, lino, aukso, sidabro gaminius) prekybos taškuose Vilniaus mieste: (duomenys neskelbtini) duodama nurodymus įgaliotam asmeniui – buhalterinę apskaitą tvarkiusiai G. K., tyčia įrašė žinomai neteisingus duomenis apie pelno mokestį, tai yra deklaravo, iš viso 35586,47 €  mažiau pelno mokesčio negu privalėjo ir šias deklaracijas, per įgaliotą asmenį G. K., t. y. 2012-10-16, 2014-05-19, 2015-05-26 elektroniniu būdu, pateikė Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus apskrities skyriui, esančiam Vilniuje, Ulonų g. 2.

38.2.6. Šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatyta BK 220 str. 1 d.

39. Dėl bausmės E. K.-M.. Lyginant su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, pripažintas įrodytu E.K.M. nusikalstamos veikos mastas mažesnis. Nustatytas neapskaitytų ir nedeklaruotų su darbo santykiais susijusių išmokų dydis sumažintas nuo 526 277, 22 € iki 365 252,80 €, o neapskaitytų ir nedeklaruotų pajamų dydis sumažintas nuo 496 904, 59 € iki 237 243,16 €. Tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, skirti dar švelnesnę bausmę, nei ta, kuri skirta pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, nėra pagrindo. Nenustačius nei atsakomybę lengvinančių nei sunkinančių aplinkybių, tačiau konstatavus, kad E. K.M. nusikalto, turėdama neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už analogišką veiką, pirmosios instancijos teismas pagal BK 222 str. 1 d. skyrė 100 MGL (3766 €) baudą, kai sankcijos vidurkis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo 500 MGL bauda, o pagal BK 220 str. 1 d. skyrė 60 MGL (2259,60 €) baudą, kai sankcijos vidurkis buvo 500 MGL bauda. Tokios bausmės yra ženkliai švelnesnės, nei turėtų būti skiriamos vadovaujantis 61 str. numatyta medianos taisykle, todėl dar labiau jų švelninti nėra pagrindo.

40. Dėl VMI apeliacinio skundo. Remiantis 37.2, 37.3 p. išdėstytais motyvais, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM civilinis ieškinys dėl 179 485,18 € žalos atlyginimo (1 t., b. l. 75-77, 78-81, 17 t., b. l. 148-149), tenkinamas dalinai. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM naudai iš E.K.M. priteistina 72089,25 € gyventojų pajamų mokesčio, 480,60 € įmokų į garantinį fondą, 35586,47 € pelno mokesčio. Viso 108 156 €.

40.3. Pirmosios instancijos teismo argumentai dėl to, kad civilinio ieškinio negalima išspręsti, kol neišnagrinėta baudžiamoji byla pagal G. K. pareikštus įtarimus dėl E.K.M.IĮ turto pasisavinimo, atmetami, remiantis motyvais išdėstytais 36 p.

Vadovaujantis BPK 257 str., 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 3 p., 4 p., teisėjų kolegija

n u t a r ė:

E. K. – M. ir jos gynėjos advokatės D. Uždanavičienės, taip pat Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (toliau – VMI) apeliacinius skundus tenkinti dalinai,

Pakeisti Vilniaus m. apylinkės teismo 2019-11-11 nuosprendžio nustatomąją dalį ir išdėstyti ją taip, kai nurodyta šios nutarties 38. – 38.2.6. p.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM civilinį ieškinį tenkinti dalinai ir priteisti iš E.K.M.IĮ 72089,25 € gyventojų pajamų mokesčio, 480,60 € įmokų į garantinį fondą, 35586,47 € pelno mokesčio. Viso 108 156 €.

Informuoti prokurorą, kad liudytojų G. M., Ž. B., A. T. (T.), E. K., O. R. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 235 str. 1 d. požymių (melagingų parodymų davimas).

Likusioje dalyje apeliacinius skundus atmesti ir Vilniaus m. apylinkės teismo 2019-11-11 nuosprendį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai                                                                                                        Aušra Bielskė

                                                                                                                                Audrius Cininas

                                                                                                                                Daiva Kazlauskienė