Pranešėjas: Dmitrijus Korsakovas Baudžiamoji byla Nr. 1A-242-582-2013
Teisėjas: Arturas Rauktys Teisminio proceso Nr. 1-91-1-00674-2011-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2.;
(S)
1.2.14.1.2.2.; 2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.2.
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. kovo 7 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Dmitrijaus Korsakovo, teisėjų Kęstučio Dargužio, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistajam I. P., nuteistųjų gynėjui advokatui Tomui Liutaurui Petkauskui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų I. P. ir G. P. apeliacinius skundus dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio, kuriuo:
I. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose;
G. P. pripažinti kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir BK 178 str. 2 d. ir 60 (šešiasdešimt) parų areštu, bausmę atliekant pataisos namų areštinėje.
Tuo pačiu nuosprendžiu iš I. P. ir G. P. solidariai D. K. priteista 20 Lt turtinės žalos ir 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė:
I. P. ir G. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir BK 178 str. 2 d. nuteisti už tai, kad 2011 m. gruodžio 14 d. apie 2.10 val. (duomenys neskelbtini), abu veikdami bendrininkų grupėje su dar vienu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, sugadinę pakabinamą durų spyną, tuo padarydami D. K. 20 Lt turtinę žalą, įsibrovė į D. K. priklausantį garažą, iš kurio kėsinosi pagrobti 500 Lt vertės motopjūklą „Husqvarna“, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, kadangi I. P. buvo pastebėtas ir sulaikytas D. K. ir A. Š., o G. P. buvo pastebėtas D. K. ir, vengdamas sulaikymo, pasišalino.
Nuteistasis G. P. apeliaciniu skundu prašo Šakių rajono apylinkės teismo 2012-11-26 nuosprendį pakeisti ir paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Nurodo, kad teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, o nuteistųjų parodymus neteisingai vertino kaip bandymą išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teigia, kad yra gimęs ir augęs Kaune, Šakių rajone gerai nesiorientuoja, nukentėjusiosios ir jos šeimos anksčiau nepažinojo, todėl iš anksto planuoti nusikalstamą veiką negalėjo. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi nuosprendyje aptarė ir kaip įrodymus vertino daiktus (kepurę – kaukę, žibintuvėlį), kurie nėra prijungti prie baudžiamosios bylos ir nebuvo tiesiogiai ištirti teismo posėdyje. Be to, neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, išlaiko mažametį vaiką – G. P., gimusią (duomenys neskelbtini), jo vaidmuo nusikalstamos veikos padaryme buvo antraeilis, nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Apelianto teigimu, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina ir tai, kad jis 2012-12-03 kartu su broliu I. P. iš dalies atlygino nukentėjusiajai D. K. padarytą žalą (1000 litų). Pagal BK 55 str. asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, o areštas yra trumpalaikis laisvės atėmimas, todėl teismas nuteistajam nepagrįstai skyrė tokią griežtą bausmę.
Nuteistasis I. P. apeliaciniu skundu prašo Šakių rajono apylinkės teismo 2012-11-26 nuosprendį pakeisti ir taikyti jo atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimą. Skunde nurodo tapačius nuteistojo G. P. apeliaciniame skunde nurodytiesiems argumentus dėl kaltės ir neteisingo įrodymų vertinimo, o taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, pažeidė bausmių skyrimo taisykles, kadangi neatsižvelgė į tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, 2012-12-03 kartu su broliu G. P. iš dalies atlygino nukentėjusiajai D. K. padarytą žalą (1000 litų), kas taip pat laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, išlaiko du mažamečius vaikus - K. P., gimusią (duomenys neskelbtini), ir K. P., gimusį (duomenys neskelbtini), jo vaidmuo nusikalstamos veikos padaryme buvo antraeilis, nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Apelianto nuomone, bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, tai yra, taikant jo atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimą (BK 75 str.).
Nuteistasis I. P. ir jo gynėjas prašė nuteistojo I. P. apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistojo G. P. gynėjas pareiškė, kad nuteistasis G. P. savo apeliacinio skundo atsisako, kadangi skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę yra atlikęs. Prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.
Kadangi nuteistasis G. P. rašytinio apeliacinio skundo atsisakymo teismui nepateikė, į apeliacinės instancijos teismo posėdį neatvyko, teisėjų kolegija nuteistojo G. P. apeliacinį skundą nagrinėja jo ribose.
Nuteistojo G. P. apeliacinis skundas atmestinas. Nuteistojo I. P. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinių skundų argumentus, susijusius su nuteistųjų kaltės neigimu padarius jiems inkriminuotus nusikaltimus bei neteisingu įrodymų vertinimu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai I. P. bei G. P. pripažino kaltais padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistieji I. P. ir G. P. teisme padarę jiems inkriminuojamus nusikaltimus prisipažino iš dalies, ikiteisminio tyrimo metu I. P. savo kaltę taip pat pripažino iš dalies, o G. P. ją neigė, todėl pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir detaliai motyvuodamas nuteistųjų parodymų nenuoseklumą bei prieštaringumą tarpusavyje ir kitoms faktinėms bylos aplinkybėms, pagrįstai sprendė, kad jų keliamos versijos neigiant savo kaltę vertintinos tik kaip bandymas išvengti gresiančios griežtos baudžiamosios atsakomybės. Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo nuteistųjų parodymų vertinimu bei padarytomis išvadomis sutinka, todėl jų neatkartoja ir detaliau neanalizuoja. Nors apeliaciniuose skunduose teigiama, kad nuteistieji yra gimę ir augę Kaune, Šakių rajone gerai nesiorientuoja, nukentėjusiosios ir jos šeimos anksčiau nepažinojo, todėl iš anksto planuoti nusikalstamą veiką negalėjo, šios aplinkybės nuteistųjų kaltės nepaneigia ir laikytinos tik jų gynybine versija. Kiti apeliacinių skundų argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi nuosprendyje aptarė ir kaip įrodymus vertino daiktus (kepurę – kaukę, žibintuvėlį), kurie nėra prijungti prie baudžiamosios bylos ir nebuvo tiesiogiai ištirti teismo posėdyje, atmestini kaip nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, savo išvadas dėl nuteistųjų kaltės be kitų motyvų grindė ir tuo, kad nuteistųjų pasirengimą nusikaltimui patvirtina vėliau liudytojų surasti juoda kepurė – kaukė, žiebtuvėlis, kuriuos I. P. pametė jo sulaikymo vietoje, o taip pat nurodė, kad šiuos daiktus liudytojai, neįvertinę tų daiktų procesinės svarbos, išmetė. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas konkrečių daiktų (kepurės – kaukės, žiebtuvėlio) kaip įrodymų nevertino ir jais nuosprendžio negrindė, o rėmėsi liudytojo V. L. parodymais, iš kurių matyti, kad jis kitą dieną po I. P. sulaikymo įvykio vietoje rado šio asmens žibintuvėlį ir kepurę - kaukę, ir kad šiuos rastus daiktus išmetė, nepagalvojęs, kad juos reikia perduoti policijai.
Teisėjų kolegija, spręsdama klausimą dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių teisingumo, pažymi, kad atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra aplinkybės, parodančios teismui tuos teigiamus momentus, kurie mažina nusikalstamos veikos pavojingumą ir leidžia švelninti baudžiamąją atsakomybę. Jeigu byloje yra lengvinančių aplinkybių, teismas gali pagal taikomo straipsnio sankcijos ribas paskirti švelnesnę bausmės rūšį, skirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą, bausmę (BK 62 str.), atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 93 str.) ir pan. Kokią konkrečią reikšmę individualizuojant bausmę turi lengvinanti aplinkybė, įstatymų leidėjas paliko spręsti teismui.
Iš bylos medžiagos matyti, kad tiek nuteistasis G. P., tiek ir nuteistasis I. P. iš esmės savo kaltę neigė, be to, neišreiškė ir nuoširdaus gailėjimosi, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe nelaikė tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Pažymėtina, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką gali būti teismo pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei kaltininkas prisipažino ikiteisminio bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nuoširdus gailėjimasis nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius kremtasi dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tam, jog pripažinti šią aplinkybę atsakomybę lengvinančia, yra būtinos šios abi sąlygos.
Iš skundžiamame nuosprendyje išdėstytų bausmės skyrimo nuteistiesiems motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas aplinkybes, į kurias atsižvelgti teismą įpareigoja įstatymas (BK 54 str.), ir pagrįstai sprendė, kad abiems nuteistiesiems skirtinos su laisvės atėmimu susijusios bausmės - I. P. reali laisvės atėmimo bausmė, G. P. - arešto bausmė.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bylos medžiaga patvirtina, jog nuteistieji po teismo nuosprendžio priėmimo ir iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, tai yra įstatymo nustatytu laiku, kuomet padaryta žala gali būti atlyginama, iš dalies atlygino nusikaltimu padarytą žalą nukentėjusiajai D. K. - 1000 litų (2 t., b. l. 128). Esant tokioms aplinkybėms, kiekvieno iš nuteistųjų G. P. ir I. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltininkas savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.).
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes nuteistiesiems, atsižvelgė į tai, kad jie padarė apysunkį nusikaltimą, nusikaltimas nebaigtas, nutrauktas dėl nuo kaltininkų nepriklausančių priežasčių pasikėsinimo stadijoje, nuteistieji veikė tiesiogine tyčia, nusikaltimas padarytas iš savanaudiškumo, kiekvienam iš jų nustatytos dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje ir būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.), taip pat įvertino ir tai, kad G. P. neteistas, I. P. anksčiau du kartus teistas, teistumai išnykę, abu nuteistieji nedirbantys.
Teisėjų kolegija, sutikdama su skundžiamame nuosprendyje išdėstytu minėtų aplinkybių, tame tarpe ir duomenų, kad nuteistasis G. P. niekur nedirba, įvertinimu, o taip pat atsižvelgdama į tai, kad yra nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, be to, jis išlaiko mažametę dukrą – G. P., ką pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe nėra įstatyminio pagrindo, nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, daro išvadą, kad netgi šių aplinkybių visetas nesudaro pagrindo skirti nuteistajam G. P. švelnesnę su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, kaip to prašoma apeliaciniame skunde. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistajam G. P. yra paskirta viena iš švelnesnių įstatymo sankcijoje numatytų ir tik su trumpalaikiu laisvės atėmimu susijusi bausmė – areštas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistajam G. P. paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek ir dydžiu yra teisinga, aiškiai ne per griežta ir tinkama realizuoti bausmės tikslus.
Sprendžiant nuteistajam I. P. paskirtos bausmės teisingumo klausimą, be aukščiau nurodytų aplinkybių, kurias teisėjų kolegija pripažino teisingai įvertintomis, atsižvelgtina į tai, kad nuteistasis turi du mažamečius vaikus (2 t., b. l. 126-127), ką pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nėra įstatyminio pagrindo, o taip pat į tai, kad nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė - kaltininkas savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pastaroji aplinkybė sudaro pagrindą sušvelninti nuteistajam I. P. paskirtą bausmę, todėl nuosprendis šioje dalyje pakeistinas (BPK 326 str. 2 d. 2 p.).
Teisėjų kolegija, vertindama kitą nuteistojo I. P. apeliacinio skundo argumentą, susijusį su BK 75 str. nuostatų jo atžvilgiu taikymu, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas šios baudžiamojo įstatymo normos nuteistojo I. P. atžvilgiu netaikė pagrįstai.
Bausmės vykdymo atidėjimas – tai tokia baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma, kai pilnamečiui nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo (bandomuoju) laikotarpiu paskiriama baudžiamojo poveikio priemonė ir (ar) viena ar kelios baudžiamajame įstatyme numatytos pareigos. Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau iškilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas (kasacinė nutartis Nr. 2K-405/2012). I. P. atitinka formalias BK 75 str. 1 d. numatytas sąlygas - jis nuteistas už tyčinį apysunkį nusikaltimą 1 (vienerių) metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, tačiau nuteistojo asmenybė, pavojingumas, padarytos veikos pobūdis nesuteikia pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis I. P. anksčiau du kartus teistas, jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kuris teismo nutartimi buvo panaikintas ir nuteistasis buvo pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę, ir nors teistumai išnykę, šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo polinkį nusikalsti, ignoruoti jam taikomas poveikio priemones, o taip pat ir visuomenėje priimtas elgesio normas, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad tik realiu laisvės atėmimo bausmės vykdymu bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p.,
n u s p r e n d ž i a:
nuteistojo I. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Šakių rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nuosprendį pakeisti ir nuteistajam I. P. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 1 (vienerių) metų.
Nuteistojo G. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad kaltininkas savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.).
Nuteistojo I. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad kaltininkas savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.).
Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.
Nuteistojo G. P. apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkas Dmitrijus Korsakovas
Teisėjai Kęstutis Dargužis
Svetlana Jurgaitienė