Civilinė byla Nr. e2A-2590-910/2018
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15072-2018-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.20
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. spalio 16 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Astos Pikelienės, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės (ieškovės) 530-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos apeliacinį skundą civilinėje byloje pagal ieškovės 530-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos ieškinį atsakovui D. P. dėl nuostolių atlyginimo,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 200 Eur nuostolių atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 80 Eur užmokestis už advokato pagalbą rengiant ieškinį ir 15 Eur žyminio mokesčio.
2. Ieškovė nurodė, kad 2018 m. sausio 31 d. prašymu atsakovas kreipėsi į Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisiją (toliau – ir Darbo ginčų komisija, DGK), prašydamas išieškoti nesumokėtą darbo užmokestį ir kitas išmokas už 2013 metus. Atlikus visus ikiteismine ginčo sprendimo tvarka būtinus veiksmus, 2018 m. vasario 22 d. Darbo ginčų komisija priėmė sprendimą Nr. 1186, kuriuo nusprendė atsisakyti priimti atsakovo prašymą dėl praleisto senaties termino. Po šio sprendimo priėmimo nė viena iš šalių teismui ieškinio nepateikė ir jis įsiteisėjo 2018 m. kovo 22 d. (DK 231 straipsnio 1 dalis). Ieškovė, siekdama tinkamo savo teisių ikiteisminio ginčo nagrinėjimo tvarka įgyvendinimo, pasisamdė advokatą. Darbo ginčų komisija savo sprendimu bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo ieškovės naudai nepriteisė (DK 217 straipsnio 3 dalis). Ieškovės teigimu, atsakovo veiksmai, kreipiantis į Darbo ginčų komisiją, sukėlė ieškovei žalą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl kilusią žalą turėtų atlyginti atsakovas (CK 6.247, 6.249 straipsniai).
3. Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu nesutiko ir prašė teismo ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad atsakovo prašymas Darbo ginčų komisijai buvo paduotas laikantis DK 223 straipsnio reikalavimų ir nepažeidžiant ginčo nagrinėjimą ikiteismine tvarka reglamentuojančių teisės aktų bei nepiktnaudžiaujant procesu. Atsakovo teigimu, ieškovė nenurodė, kokie atsakovo veiksmai prieštarauja įstatymui, dėl kurių galėtų kilti pagrindas civilinei atsakomybei kilti, todėl ieškovė savarankišką ieškinį dėl advokato išlaidų, nepriteistų baigtame procese, pateikė nepagrįstai bei nesant pagrindo kilti deliktinei atsakomybei.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 5 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovo naudai 80 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei – 3,45 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas nurodė, kad pagal 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio naujojo DK 217 straipsnio 3 dalį darbo ginčų komisijoje darbo ginčai dėl teisės nagrinėjami nemokamai ir ginčo šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Tai reiškia, kad nagrinėjant darbo ginčus Darbo ginčų komisijoje, šalys gali patirti išlaidų, susijusių su teisine pagalba, tačiau minėta naujojo DK norma įtvirtina principą, pagal kurį tokios išlaidos nėra atlyginamos, kad ir kokia būtų bylos baigtis; jei darbo byla perduodama teismui, ginčą nagrinėjant Darbo ginčų komisijoje, šalių patirtos išlaidos taip pat negali būti atlyginamos, o bylinėjimosi teisme išlaidos atlyginamos pagal CPK normas (Lietuvos Respublikos Darbo kodekso Komentaras, psl. 600).
7. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų galima teigti, jog atsakovo D. P. veiksmai ginčo nagrinėjimo ikiteismine tvarka metu būtų neteisėti (CPK 176 – 179 straipsniai). Nesant įrodymų apie neteisėtus D. P. veiksmus, teismas negali taikyti CK 6.249 straipsnio ir vertinti ieškovės Darbo ginčų komisijoje patirtas advokato pagalbos išlaidas kaip žalą, nes atsakovas, kreipdamasis į Darbo ginčų komisiją, pasinaudojo teise, kurią vienai iš darbo teisinių santykių šalių numato DK 41 straipsnio 2 dalis. Tuo tarpu vienas iš būtinųjų žalos kriterijų – neteisėti žalą sukėlusio asmens veiksmai. Tuo atveju, kai veiksmai atlikti teisėtai, negalima teigti kilus žalą. Ieškovės argumentus dėl atsakovo veiksmų, lėmusių žalą darbo ginčą nagrinėjant ikiteismine tvarka, teismas atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus.
8. Teismas taip pat pažymėjo ir tai, kad ieškinio senaties termino praleidimas, priešingai nei nurodo ieškovė, savaime dar nėra pagrindas teigti buvus neteisėtiems atsakovo veiksmams, dėl kurių ieškovei kilo žala.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
9. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 5 d. sprendimo, prašydama skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
9.1. DK 217 straipsnio 3 dalies normoje tik nurodoma, kad komisijoje darbo ginčai dėl teisės nagrinėjami nemokamai ir ginčo šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Kadangi tik komisija neturi teisės priteisti išlaidas, ieškovės manymu, išlaidas ar nuostolius gali priteisti teismas, esant bendriesiems civilinės atsakomybės pagrindams, o taip pat atsižvelgiant į konkrečioje byloje susiklosčiusią situaciją, t. y. 2018 m. vasario 22 d. Darbo ginčų komisija nusprendė atsakovo prašymą atsisakyti priimti nagrinėti dėl praleisto trejų metų senaties termino. Iki posėdžio iš ieškovės komisija prašė pateikti atsiliepimą į atsakovo prašymą ir visus su tuo susijusius dokumentus. Ieškovė kreipėsi į advokatą dėl atsiliepimo parengimo, kuris jo buvo parengtas ir su daug priedų buvo išsiųstas komisijai jos nustatytu terminu. Vienas iš atsiliepimo argumentų buvo susijęs ir su senaties termino praleidimo klausimu.
9.2. Esant teisiniam reguliavimui, kad tik komisija negali priteisti patirtų išlaidų (nuostolių civilinės atsakomybės instituto prasme), nėra jokio teisinio reguliavimo, užkertančio kelią teismui, vertinančiam atsakovo veiksmus kreipiantis į komisiją kaip teisėtus ar neteisėtus, pasinaudoti CK 4.242 straipsnio 5 dalimi, CK 6.246 straipsnio ir 6.263 straipsnio nuostatomis, be to, taikyti ir CK 1.137 straipsnio 1-4 dalies normas.
9.3. Atsakovas aiškiai pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, kreipėsi į komisiją po daugiau kaip 4 metų ir 7 mėnesių, t. y. turėdamas žinoti, kad praleido 3 metų terminą. Jis teisme nesugebėjo paaiškinti, kodėl juos praleido ir kodėl nesielgė taip, kaip komisijos sprendime jam patariama – nepaaiškino, kodėl vėliau per nustatytą terminą neteikė ieškinio teismui, kuriame gal būtų įrodęs, kad 3 metų senaties nepraleido.
9.4. Apylinkės teismas pagal analogiją aiškino ir pritaikė atsakovo atžvilgiu CPK 79 straipsnio normas, kuriose nenumatyta, kad į bylinėjimosi išlaidų sampratą patenka ir išlaidos advokato pagalbai, ginčą nagrinėjant ikiteismine tvarka. Toks normos aiškinimas ir taikymas taip pat yra netinkamas dėl to, kad jis prieštarauja DK 9 straipsnio 3 dalies normoms, kuriuose neleidžiama taikyti pagal analogiją specialių teisės normų, nustatančių išimtis iš bendrųjų taisyklių.
9.5. Teismas pažeidė CPK 179 straipsnio normas, kurios reglamentuoja teismo veiksmus įrodinėjimo procese: nustačius, kad pateiktų įrodymų dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo ar teisėtumo ginčo nagrinėjimo ikiteismine tvarka metu neužtenka, teismas nepasiūlė šalims pateikti papildomų įrodymų ir nenustatė termino jiems pateikti bei nepanaudojo duomenų iš teismų informacinės sistemos, taip pat ir kitų informacinių sistemų.
10. Atsakovas D. P. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinio skundo netenkinti ir priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
10.1. Ieškovės argumentas, kad išlaidas ar nuostolius gali priteisti teismas, esant bendriesiems civilinės atsakomybės pagrindams, neatitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų reglamentavimo bei suformuotos teismų praktikos. Bylinėjimosi išlaidų, išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir patirtos žalos – nuostolių kilmė yra skirtinga, todėl ir jų atlyginimą reglamentuoja skirtingos teisės normos, tai yra iš esmės skirtingi santykiai su skirtinga kilme, skirtingu reglamentavimu ir skirtingais šių santykių sprendimo principais.
10.2. Vadovaujantis CPK 88 straipsniu, išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra įtrauktos į išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu sąrašą, tačiau ne bet kokios ir neabsoliučiai visos išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra galimos atlyginti, vadovaujantis CPK 93 ir 94 straipsniais. CPK 98 straipsnyje nustatomos sąlygos ir reikalavimai, kurie būtini norint, kad išlaidos advokato pagalbai būtų atlygintos, o CPK 98 straipsnio 3 dalis numato, kad šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme. Akivaizdu, kad išlaidos advokato pagalbai ikiteisminio nagrinėjimo institucijose ar ginčo sprendimo derybų keliu metu negali būti priteisiamos, kaip išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu. Pagal kiekvieną teisės šaką, ikiteisminio nagrinėjimo metu patirtų išlaidų atlyginimą reglamentuoja būtent kiekvienos teisės šakos teisės normos. Nagrinėjamu atveju DK 217 straipsnio 3 dalis numato, kad darbo ginčų komisijoje darbo ginčai dėl teisės nagrinėjami nemokamai ir ginčo šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Todėl apeliantės reikalavimas priteisti išlaidas yra nepagrįstas.
10.3. Nuostolių atlyginimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse, tačiau vien nuostolių atsiradimo faktas nėra pagrindas kilti civilinei atsakomybei. CK 6.245 straipsnio antra dalis numato, kad civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė. Šiuo atveju sutartinei atsakomybei kilti nėra jokio pagrindo, nes ieškovė ir atsakovas neturi sutartinių santykių ir jų neginčija. Kilti deliktinei atsakomybei būtina sąlyga yra atlikti veiksmus, kuriuos įstatymai atlikti draudžia (neteisėtas veikimas), arba pažeisti bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, taip pat civilinei atsakomybei kilti būtina sąlyga yra atsakovo kaltė. Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad nėra pagrindo deliktinei atsakomybei kilti ir išdėstė šios išvados argumentus. Apeliantė apeliaciniame skunde nenurodo pirmos instancijos teismo neišnagrinėtų naujų motyvų bei nepateikia įrodymų, kuriais remiantis turėtų būti daromos kitokios išvados ir nepagrindžia, kodėl pirmos instancijos teismo įvertinta situacija turėtų būti vertinama kitaip.
10.4. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo naujas aplinkybes, kad atsakovas ginčijasi su ieškove kaip buvęs turto administratorius ir nurodo, kad žalos, atsiradusios dėl turto administratoriaus netinkamo vykdymo, atlyginimas yra reglamentuotas CK 4.242 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje, CK 4.242 straipsnio 5 dalyje, t. y. prašo taikyti nurodytas CK nuostatas, priimant sprendimą šioje byloje. Pažymėtina, kad daiktinės teisės ginčo tarp ieškovės ir atsakovo šioje byloje nėra. Naujai pateiktu reikalavimu apeliantė iš esmės keičia ieškinio pagrindą ir dalyką. Apeliantės naujai išdėstytos aplinkybės yra netirtinos apeliacinės instancijos teisme, nes nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
12. Apeliacinės instancijos teisme 2018 m. spalio 3 d. gauti ieškovės prieštaravimai atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentams ir samprotavimams. Vadovaujantis CPK 323 straipsniu, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama, todėl šiuos prieštaravimus teismas atsisako priimti (CPK 323 straipsnis).
13. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.
14. Nustatyta, kad atsakovas D. P. 2018 m. sausio 31 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisiją, prašydamas išieškoti jo naudai ieškovės neišmokėtas su darbo santykiais susijusias sumas.
15. Darbo ginčų komisija 2018 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. 1186 atsisakė priimti nagrinėti D. P. prašymą, remdamasi tuo, kad D. P. praleido DK 15 straipsnio 2 dalyje nustatytą trejų metų bendrąjį ieškinio senaties terminą. Į teismą nė viena iš šalių su ieškiniu nesikreipė ir sprendimas įsiteisėjo 2018 m. kovo 23 d.
16. Ieškovė, siekdama apginti savo teises ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo institucijoje, pasisamdė advokatą, ir už advokato teisines paslaugas sumokėjo advokatui 200 Eur sumą.
17. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl asmens turėtų išlaidų ikiteisminėje darbo ginčo institucijoje atlyginimo.
18. Pirmosios instancijos teismo sprendime teisingai nurodyta, pagal ginčo laikotarpiu galiojusią DK 217 straipsnio 3 dalį darbo ginčų komisijoje darbo ginčai dėl teisės nagrinėjami nemokamai ir ginčo šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad proceso šalys pačios turi prisiimti riziką dėl savo ikiteisminėje darbo ginčų institucijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų ir negali Darbo ginčų komisijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų perkelti priešingai šaliai.
19. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad advokato pagalbos išlaidas, kaip patirtus nuostolius, gali priteisti teismas, esant bendriesiems civilinės atsakomybės pagrindams.
20. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnis). Ieškovė, ieškinyje prašydama priteisti patirtus nuostolius iš atsakovo, rėmėsi CK 6.249 straipsnio 1 dalimi ir CK 6.247 straipsniu. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.247 straipsnyje numatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.
21. Apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamame sprendime padarytai išvadai, kad aptariamu atveju ieškovė neįrodė neteisėtų atsakovo veiksmų, kreipiantis į Darbo ginčų komisiją. Byloje nenustatyta, kad atsakovas, kreipdamasis dėl savo galimai pažeistų teisių į Darbo ginčų komisiją, elgėsi neteisėtai, pažeidė DK ar kituose teisės aktuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą. Atsakovas pasinaudojo jam įstatyme suteikta teise kreiptis į ikiteisminę ginčo nagrinėjimo instituciją, kad būtų apginta, jo manymu, pažeista ar ginčijama teisė. Byloje nepaneigta nustatyta aplinkybė, kad atsakovo veiksmai, kreipiantis į Darbo ginčų komisiją nagrinėti ginčą ikiteismine tvarka, buvo teisėti.
22. Ieškovės teiginiai, kad atsakovas piktnaudžiavo procesine teise, taip pat atmestini kaip deklaratyvūs ir neįrodyti. Aptariamu atveju atsakovas pasinaudojo įstatymo nustatytomis priemonėmis ginti savo teises. Vien aplinkybės, kad atsakovas pareiškė reikalavimą praleidęs senaties terminą ar nesikreipė į teismą tolesnės teisinės gynybos, nėra pakankamos taikyti atsakovui civilinę atsakomybę.
23. Kartu pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo išaiškinimus, proceso šalies patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti Darbo ginčų komisijoje laikytinos procesinio pobūdžio išlaidomis, o ne materialiaisiais nuostoliais, atsiradusiais dėl neteisėtų atsakovo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016). Minėta, pagal naują teisinį reglamentavimą tokios šalių patirtos procesinio pobūdžio išlaidos nėra priteisiamos (DK 217 straipsnio 3 dalis).
24. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl ieškovės apeliaciniame skunde išdėstytų naujų aplinkybių dėl žalos, atsiradusios dėl atsakovo, kaip turto administratoriaus, netinkamo pareigų vykdymo (CK 4.242 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis, CK 4.242 straipsnio 5 dalis). Atsiliepime į apeliacinį skundą teisingai nurodyta, kad naujai pateiktu reikalavimu ieškovė iš esmės keičia ieškinio pagrindą ir dalyką, o su tuo susijusios apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis).
25. Apibendrinant išdėstytus motyvus, konstatuotina, kad apeliaciniame skunde išdėstyti ieškovės teiginiai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl pagrindo naikinti ar keisti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
26. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
27. Atsakovas prašo priteisti 250 Eur išlaidų už advokato pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Prašoma priteisti suma yra pagrįsto, protingo dydžio, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.11 punktuose nustatyto dydžio. Dėl šios priežasties atsakovui iš ieškovės priteistina visa prašomų atlyginti patirtų atstovavimo išlaidų suma.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsniu 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
atmesti apeliacinį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės 530-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos (juridinio asmens kodas 124748544) atsakovo D. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Vilija Mikuckienė
Asta Pikelienė
Laima Ribokaitė