Administracinė byla Nr. eA-1745-575/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00486-2023-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3
(S)
(N)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gegužės 17 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėja L. K. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. sausio 5 d. sprendimą Nr. 23S1690 (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
2. Pareiškėja nurodė, kad ji negali grįžti į (duomenys neskelbtini), nes susidurtų su (duomenys neskelbtini) valdžios persekiojimu, kadangi ji yra (duomenys neskelbtini) universiteto (toliau – ir (duomenys neskelbtini), universitetas) studentė ir jos tėvai yra persekiojami (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų.
3. Migracijos departamento Sprendime konstatuota, jog pareiškėjos tėvas (duomenys neskelbtini) baudžiamąja tvarka yra persekiojamas, o pareiškėjos motinai ir nepilnamečiui broliui yra suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje. Vien dėl šios priežasties, pareiškėjos vertinimu, egzistuoja pagrindas suteikti prieglobstį ir jai, kadangi dėl jos tėvo veiklos (duomenys neskelbtini) jai gresia persekiojimas. Migracijos departamentas Sprendime pripažino, jog „Paprastai giminaičio suėmimo pagrindinis tikslas yra priversti žmogaus teisių gynėją ar opozicijos lyderį grįžti į (duomenys neskelbtini) ir pasiduoti teisėsaugai mainais į kalėjime esantį giminaitį“. Migracijos departamentas Sprendime taip pat nurodė, jog yra žinomi „<...> 23 suėmimų, kratų ir kitų procesinių veiksmų prieš opozicionierių, žmogaus teisių gynėjų, žurnalistų ir aktyvistų artimuosius atvejai“. Taigi paties Migracijos departamento surinkti duomenys pagrindė, jog pareiškėjos baimė būti persekiojamai kilmės valstybėje yra pagrįsta.
4. Migracijos departamento Sprendime nurodyta aplinkybė, jog pareiškėja nepriklauso (duomenys neskelbtini) opozicijos judėjimui ir opozicinių politinių idėjų viešai nereiškė, savaime nepašalina pareiškėjai kylančios grėsmės dėl jos tėvo vykdytos protestinės veiklos. Aplinkybė, jog pareiškėjos tėvai nėra vieši ir žinomi asmenys, taip pat savaime nepašalina pareiškėjai kylančios grėsmės, kadangi iš Sprendime surinktų duomenų matyti, jog protestuose dalyvavę asmenys sulaikomi ir apkaltinami falsifikuojant kaltinimus arba nedidelius nusižengimus išpučiant, neretai prieš juos taikant psichologines ir fizines poveikio priemones. Atitinkamai, pareiškėjai, kaip protestinę veiklą vykdžiusio asmens dukrai, kyla grėsmė būti persekiojamai kilmės valstybėje.
5. Migracijos departamentas Sprendime nurodė, jog (duomenys neskelbtini) buvo sulaikyti 30 000 žmonių, iš jų 49 buvo (duomenys neskelbtini) studentai / absolventai, tačiau atsakovas nerado duomenų, kurie suponuotų prielaidą, jog (duomenys neskelbtini) vyksta sistemingas (duomenys neskelbtini) studentų / absolventų persekiojimas. Pareiškėjos vertinimu, minėti 49 (duomenys neskelbtini) studentų / absolventų sulaikymai patvirtina, jog pareiškėjai, kaip universiteto studentei ir dukrai asmens, vykdžiusio protestinę veiklą, kyla grėsmė būti persekiojamai. Pareiškėjos teigimu, aplinkybę, jog jai gresia realus pavojus būti persekiojamai savo kilmės šalyje patvirtina ir ta aplinkybė, jog (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijos klausinėja pareiškėjos artimų giminaičių, kur yra pareiškėjos tėvas bei jos šeima.
6. Pareiškėja prašė teismo, tuo atveju, jeigu teismas konstatuotų, kad Migracijos departamentas pagrįstai nesuteikė jai pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, patikrinti kitą skundžiamo Sprendimo dalį, t. y. dėl papildomos apsaugos pareiškėjai nesuteikimo. Migracijos departamentas nevertino pareiškėjos nurodytų aplinkybių dėl prieglobsčio suteikimo papildomos apsaugos suteikimo kontekste, o iš esmės Sprendime apsiribojo viena pastraipa apie Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) numatytų pagrindų papildomos apsaugos suteikimui nebuvimą. Taigi Migracijos departamentas Sprendime neanalizavo, ar atsižvelgus į pareiškėjos gyvenamąją vietą ((duomenys neskelbtini) miestas) ir į bendrą kilmės valstybės situaciją yra saugu pareiškėją grąžinti į kilmės valstybę.
7. Atsakovas, spręsdamas prieglobsčio suteikimo klausimą, pareiškėjos manymu, nepakankamai išnagrinėjo pareiškėjos individualią situaciją, nenustatė visų aplinkybių, leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, jog pareiškėja dėl jos nurodytų aplinkybių nebus persekiojama savo kilmės valstybėje bei kad ji neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje, todėl Sprendimas naikintinas.
8. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
9. Atsakovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) baudžiamąja tvarka persekiojimas tik prieglobsčio prašytojos tėvas, o prieglobsčio prašytojos motinai ir nepilnamečiui broliui prieglobstis Lietuvos Respublikoje buvo suteiktas vadovaujantis Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas) 109 punktu („priėmus sprendimą suteikti prieglobsčio prašytojui prieglobstį, jo šeimos nariams suteikiamas tos pačios formos prieglobstis“).
10. Remiantis kilmės valstybės informacija, (duomenys neskelbtini) su persekiojimu rizikuoja susidurti žinomų režimo kritikų ir oponentų artimieji. Paprastai giminaičio suėmimo pagrindinis tikslas yra priversti žmogaus teisių gynėją ar opozicijos lyderį grįžti į (duomenys neskelbtini) ir pasiduoti teisėsaugai mainais į kalėjime esantį giminaitį. Be to, (duomenys neskelbtini) gana paplitusi spaudimo praktika tapo valstybės pareigūnų grasinimai apriboti pabėgusių arba nuteistų aktyvistų tėvystes teises arba atimti vaikus. Išanalizavus nuo 2021 m. vasaros iki 2022 m. vasaros pastebėtus 23 atvejus, kuomet (duomenys neskelbtini) antivyriausybinės veiklos dalyvių artimųjų atžvilgiu buvo taikytos procesinės prievartos priemonės, konstatuotina, kad rizika patekti į (duomenys neskelbtini) teisėsaugos akiratį padidėja garsių (duomenys neskelbtini) režimo kritikų artimiesiems, taip pat visuomenei mažai žinomų antivyriausybinės veiklos dalyvių artimiesiems, jeigu tie artimieji patys užsiima antivyriausybine veikla. Nors kilmės valstybės informacija ir patvirtina, kad antivyriausybinės veiklos dalyvių artimieji (duomenys neskelbtini) gali susidurti su persekiojimu, tačiau aktyvistų artimiesiems daromo spaudimo atvejai yra reti, jų mastas (dažnumas) nėra pakankamas, kad būtų konstatuotas sistemiškumas. Jeigu asmuo yra visuomenei nežinomo protestų akcijų dalyvio, nuteisto už antivyriausybinę veiklą, artimasis, kilmės valstybės informacija nepagrindžia prielaidos, kad (duomenys neskelbtini) tas giminaitis susidurs su veiksmais, kurie prilygtų persekiojimui.
11. Tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėja nepriklauso (duomenys neskelbtini) opozicijos judėjimui, opozicinių politinių idėjų viešai nereiškė. Toks prieglobsčio prašytojos profilis neatitinka asmenų, kurie (duomenys neskelbtini) valdžios yra suvokiami kaip grėsmė valstybei ir dėl to persekiojami, profilio. Tyrimo metu nustatyta, kad prieglobsčio prašytojos tėvai nėra vieši ar žinomi asmenys. Nei pati prieglobsčio prašytoja, nei jos tėvai nėra įtraukti į (duomenys neskelbtini) Vidaus reikalų ministerijos skelbiamą „(duomenys neskelbtini) sąrašą“, todėl jiems netaikomi su šiuo statusu susiję apribojimai. Nors prieglobsčio prašytojos tėvai yra prieglobsčio gavėjai Lietuvos Respublikoje, tačiau duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog (duomenys neskelbtini) institucijoms apie tai yra žinoma, nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, minėta aplinkybė savaime nepadidina rizikos prieglobsčio prašytojai patirti persekiojimo veiksmus (duomenys neskelbtini).
12. Šiuo metu prieglobsčio prašytoja yra pilnametis asmuo, todėl jai savaime negresia būti atiduotai į vaikų namus. Be to, remiantis Žmogaus teisių gynimo organizacijos (duomenys neskelbtini), opozicinės iniciatyvos (duomenys neskelbtini) ir žiniasklaidos pranešimais, su problemomis universitete susiduria tie studentai, kurie atvirai išreiškia savo politines pažiūras, nukreiptas prieš (duomenys neskelbtini) režimą. Pareiškėja apklausos metu nurodė, kad į pareigūnų klausimus apie jos politines pažiūras ji neatsakinėjo ir tylėjo, tokiu būdu ji niekaip neišreiškė savo politinių pažiūrų. Be to, prieglobsčio prašytoja nurodė, kad po 2021 m. lapkričio 16 d. ir 2021 m. lapkričio 17 d. apsilankymų pas pareigūnus (duomenys neskelbtini) pareigūnai daugiau su ja nekontaktavo, ji tuo metu niekur nesimokė ir nedirbo o studijuoti universitete planavo tik po metų, t. y. 2022 m. rudenį.
13. Išanalizavus kilmės valstybės informaciją nerasta duomenų, pagrindžiančių prielaidą, kad dėl giminystės ryšių su antivyriausybinės veiklos dalyviais prieglobsčio prašytojai realiai grėstų susidurti su tokio pobūdžio diskriminacija, kaip draudimas studijuoti arba laisvai pasirinkti darbą. Atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini) pareigūno grasinimas buvo vienkartinio pobūdžio, po to su prieglobsčio prašytoja pareigūnai nekontaktavo, nagrinėjamu atveju grasinimo epizodas vertintinas, kaip tęstinumo neturintis praeities įvykis, nepagrindžiantis persekiojimo ateityje tikimybės. Taigi nei, prieglobsčio prašytojos pasakojimas, nei kilmės valstybės informacija nepagrindžia realios grėsmės jai patirti persekiojimą. Įvertinus visas aktualias aplinkybes, nėra tikėtina, kad prieglobsčio prašytojos sąsajos su antivyriausybinės veiklos dalyviu (tėvu) lemtų jos persekiojimą kilmės valstybėje. Prieglobsčio prašytojos samprotavimai apie jai gresiantį pasekiojimą buvo abstraktūs, o surinkta kilmės valstybės informacija nepagrindė prielaidos, kad vien dėl to, jog pareiškėja yra antivyriausybinės veiklos dalyvio dukra, kilmės šalyje jai gresia persekiojimas, kaip tai suprantama „pabėgėlio“ sąvokos kontekste. Įvertinus prieglobsčio prašytojos situaciją, nenustatyta, kad jos profilio asmenys susidurtų su politiškai motyvuotu persekiojimu. Atitinkamai, jos baimė patirti persekiojimą nelaikytina visiškai pagrįsta ir „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta, todėl prieglobsčio prašytoja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.
14. Tyrimo metu nerasta duomenų, pagrindžiančių prielaidą, kad studijos (duomenys neskelbtini) savaime sukelia grėsmę patirti persekiojimą (duomenys neskelbtini). Atsižvelgus į tai, kad prieglobsčio prašytoja nėra (duomenys neskelbtini) režimo kritikė, asmeniškai praeityje nėra nukentėjusi nuo (duomenys neskelbtini) režimo, mažai tikėtina, jog prieglobsčio prašytojos studijos universitete galėtų patraukti valstybinių subjektų dėmesį bei būtų pakankamu motyvu identifikuoti prieglobsčio prašytoją, kaip „priešą“ ar „grėsmę“. Atitinkamai, pareiškėjos baimė patirti persekiojimą dėl studijų universitete nelaikytina visiškai pagrįsta.
II.
15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. balandžio 5 d. sprendimu pareiškėjos L. K. skundą atmetė.
16. Teismas nustatė, kad atsakovas surinko pakankamai duomenų apie pareiškėjos kilmės valstybę, taip pat tinkamai įvertino pareiškėjos padėtį kilmės valstybėje bei įvertino pareiškėjos pasakojime nurodytas aplinkybes. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) baudžiamąja tvarka persekiojamas yra pareiškėjos tėvas, o motinai ir nepilnamečiui broliui prieglobstis Lietuvos Respublikoje buvo suteiktas vadovaujantis Tvarkos aprašo 109 punktu. Kadangi pareiškėja yra pilnametė, todėl jos situacija vertinta individualiai, visų pareiškėjos nurodytų aplinkybių kontekste.
17. Teismo vertinimu, vien tai, kad pareiškėjos tėvas buvo baustas už dalyvavimą protestuose, nesudaro pagrindo pripažinti, kad ir pareiškėjai gresia persekiojimas kilmės valstybėje. Tyrimo metu surinkta informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) rizika papulti į teisėsaugos akiratį padidėja garsių (duomenys neskelbtini) režimo kritikų artimiesiems, taip pat visuomenei mažai žinomų antivyriausybinės veiklos dalyvių artimiesiems, jeigu tie artimieji patys užsiima antivyriausybine veikla. Ginčo atveju nenustatyta, kad pareiškėjos tėvas būtų buvęs garsus (duomenys neskelbtini) režimo kritikas, žinomas opozicijos politikas ar žurnalistas. Tyrimo metu nustatyta, kad prieglobsčio prašytojos tėvai nėra vieši ar žinomi asmenys, pareiškėja nepriklauso (duomenys neskelbtini) opozicijos judėjimui, opozicinių politinių idėjų viešai nereiškė. Pareiškėjos profilis, neatitinka asmenų, kurie (duomenys neskelbtini) valdžios yra suvokiami kaip grėsmė valstybei ir dėl to persekiojami, profilio. Be to, nei pati prieglobsčio prašytoja, nei jos tėvai nėra įtraukti į (duomenys neskelbtini) Vidaus reikalų ministerijos skelbiamą „(duomenys neskelbtini) piliečių, užsieniečių ir asmenų be pilietybės, susijusių su ekstremistine veikla, sąrašą“, todėl jiems netaikomi su šiuo statusu susiję apribojimai. Pareiškėjos į bylą pateikti įrodymai nepaneigė atsakovo surinktos kilmės valstybės informacijos bei padarytų išvadų.
18. Teismas, sutikdamas su atsakovo argumentais, nurodė, jog nors prieglobsčio prašytojos tėvai yra prieglobsčio gavėjai Lietuvos Respublikoje, tačiau duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog (duomenys neskelbtini) institucijoms apie tai yra žinoma, tyrimo metu nenustatyta. Todėl šita aplinkybė savaime nepadidina rizikos prieglobsčio prašytojai patirti persekiojimo veiksmus (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu pareiškėja nurodė, kad su ja nebuvo atliekami procesiniai veiksmai, o į teisėsaugos instituciją ji 2 kartus buvo pristatyta tik dėl to, kad tuo metu ji buvo nepilnametė, ir teisėsaugos pareigūnai pagal (duomenys neskelbtini) įstatymų reikalavimus turėjo ją prižiūrėti, kol su jos tėvais buvo atliekami procesiniai veiksmai. Apklausos metu pareiškėja nurodė, kad po 2021 m. lapkričio 16 d. ir 2021 m. lapkričio 17 d. apsilankymų pas pareigūnus (duomenys neskelbtini) pareigūnai daugiau su ja nekontaktavo, ji tuo metu niekur nesimokė ir nedirbo, o studijuoti universitete planavo tik po metų, t. y. 2022 m. rudenį. Iš pareiškėjos paaiškinimų nustatyta, kad ji pareigūnams jokios informacijos apie savo pažiūras nepateikė. Teismas sprendė, kad pareiškėjos samprotavimai apie jai gresiantį pasekiojimą buvo abstraktūs, o surinkta kilmės valstybės informacija nepagrindė prielaidos, kad vien dėl to, jog pareiškėja yra antivyriausybinės veiklos dalyvio dukra, kilmės šalyje jai gresia persekiojimas, kaip tai suprantama „pabėgėlio“ sąvokos kontekste. Atitinkamai, jos baimė patirti persekiojimą pagrįstai nelaikyta visiškai pagrįsta ir „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikyta neįvykdyta.
19. Teismas atkreipė dėmesį, jog tyrimo metu nebuvo rasta duomenų, pagrindžiančių prielaidą, kad studijos universitete savaime sukelia grėsmę patirti persekiojimą (duomenys neskelbtini). Atsižvelgus į tai, kad prieglobsčio prašytoja nėra (duomenys neskelbtini) režimo kritikė, asmeniškai praeityje nėra nukentėjusi nuo (duomenys neskelbtini) režimo, mažai tikėtina, jog prieglobsčio prašytojos studijos universitete galėtų patraukti valstybinių subjektų dėmesį bei būtų pakankamu motyvu identifikuoti prieglobsčio prašytoją, kaip „priešą“ ar „grėsmę“. Atitinkamai, pareiškėjos baimė patirti persekiojimą dėl studijų pagrįstai nelaikyta visiškai pagrįsta. Tai, jog prieglobsčio prašytoja, būdama studentė, taip pat yra antivyriausybinės veiklos dalyvio dukra, nepadidina rizikos jai nukentėti nuo (duomenys neskelbtini) valdžios. Nagrinėjamu atveju nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog (duomenys neskelbtini) institucijoms yra žinoma, kad prieglobsčio prašytojos tėvai yra prieglobsčio gavėjai Lietuvos Respublikoje. Be to, kilmės valstybės informacija nepatvirtino prielaidos, kad visuomenei mažai žinomų antivyriausybinės veiklos dalyvių giminaičiams, kurie patys nevykdo jokios antivyriausybinės veiklos, kilmės šalyje gresia persekiojimas. Tai, kad pareiškėja, būdama nepilnametė, dalyvavo protestuose (duomenys neskelbtini) bei gyvendama (duomenys neskelbtini) dalyvavo protestuose, nesudaro pagrindo pripažinti, kad tai gali lemti pareiškėjos persekiojimą vien jau dėl tos priežasties, kad nėra jokių duomenų, pagrindžiančių, kad (duomenys neskelbtini) specialiosioms tarnyboms yra žinomi tokie atvejai.
20. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kodėl ji bijo grįžti į (duomenys neskelbtini), nei kiekviena atskirai, nei vertinant jų kumuliatyvinį poveikį, nepagrindė prielaidos, jog potencialus persekiotojas ((duomenys neskelbtini) teisėsauga) identifikuoja prieglobsčio prašytoją kaip grėsmę valdančiajam režimui, bei, atitinkamai, turi svarų motyvą siekti šios grėsmės neutralizavimo. Prieglobsčio prašytojos įžvelgiamą grėsmę (dėl tėvų veiklos ji bus persekiojama, jai neleis studijuoti teisės mokslų) teismas vertino kaip išskirtinai hipotetinę ir neprilygstančią „pagrįstai tikimybei“, kuri laikoma įrodinėjimo standartu vertinant rizikos realumą. Teismo vertinimu, pareiškėjos motyvai, kuriais ji grindė savo prašymą dėl pabėgėlio statuso suteikimo, nesusiję su minėtomis priežastimis, jos profilis (masiniuose protestuose nedalyvavo, viešai valdžios nekritikavo) ir individualios aplinkybės (studijuoja (duomenys neskelbtini), tėvas nubaustas už protestinę veiklą) nesąlygotų realios persekiojimo rizikos grįžimo į kilmės valstybę atveju. Teismas, neturėdamas pagrindo abejoti Migracijos departamento Sprendime padarytų išvadų pagrįstumu ir teisėtumu, pareiškėjos skundą atmetė.
III.
21. Pareiškėja L. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.
22. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, jog ji prašymą suteikti prieglobstį grindė tuo, jog negali grįžti į (duomenys neskelbtini), nes susidurtų su (duomenys neskelbtini) valdžios persekiojimu, kadangi: i) ji yra (duomenys neskelbtini) universiteto studentė; ii) jos tėvai yra persekiojami (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų.
23. Pareiškėjos vertinimu, tiek Migracijos departamentas, tiek teismas tinkamai ir visapusiškai neįvertino aplinkybių, sudarančių pagrindą pareiškėjai suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Turėjo būti įvertinta tai, kad pareiškėjos tėvas (duomenys neskelbtini) yra persekiojamas, o pareiškėjos motinai ir nepilnamečiui broliui yra suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje. Dėl tėvo veiklos jai gresia persekiojimas. Be to, pats atsakovas pripažino, jog paprastai giminaičio suėmimo pagrindinis tikslas yra priversti žmogaus teisių gynėją ar opozicijos lyderį grįžti į (duomenys neskelbtini) ir pasiduoti teisėsaugai mainais į kalėjime esantį giminaitį. Taigi paties Migracijos departamento surinkti duomenys patvirtina, jog pareiškėjos baimė būti persekiojamai kilmės valstybėje yra pagrįsta. Aplinkybė, jog pareiškėja nepriklauso (duomenys neskelbtini) opozicijos judėjimui ir opozicinių politinių idėjų viešai nereiškė, savaime nepašalina pareiškėjai kylančios grėsmės dėl jos tėvo vykdytos protestinės veiklos. Taip pat aplinkybė, jog pareiškėjos tėvai nėra vieši ir žinomi asmenys, taip pat savaime nepašalina pareiškėjai kylančios grėsmės, kadangi iš Migracijos departamento surinktų duomenų matyti, jog protestuose dalyvavę asmenys sulaikomi ir apkaltinami falsifikuojant kaltinimus arba nedidelius nusižengimus išpučiant, neretai prieš juos taikant psichologines ir fizines poveikio priemones. Atitinkamai, pareiškėjai, kaip protestinę veiklą vykdžiusio asmens dukrai, kyla grėsmė būti persekiojamai kilmės valstybėje.
24. Pareiškėja atkreipia dėmesį, jog 2023 m. vasario 3 d. prašymu pateikė teismui papildomus įrodymus ir paaiškinimus apie tai, kokiuose mitinguose ji dalyvavo iki Sprendimo priėmimo, tačiau jos nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų teismas nevertino ir dėl jų nepasisakė. 2023 m. vasario 28 d. prašymu pareiškėja taip pat pateikė Telegram paskyroje viešai paskelbtas žinutes apie nepagrįstai jos kilmės valstybėje sulaikomus asmenis, kas gresia ir pareiškėjai, jeigu jai nebus suteiktas prieglobsti, bet teismas šių įrodymų nevertino.
25. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
26. Atsakovas nurodo, jog kiekvienas prieglobsčio prašymas yra analizuojamas atsižvelgiant į individualias aplinkybes, kurios atitinkamai turi būti susietos su ateityje egzistuojančia grėsme, o pareiškėjos nurodyti teiginiai, kad vien dėl jos šeimos nariams suteikto prieglobsčio, prieglobstis turėtų būti suteiktas ir jai, pažeistų prieglobsčio nagrinėjimo procedūrą ir net nenustačius prieglobsčio prašytojui egzistuojančios grėsmės, įpareigotų suteikti asmeniui pabėgėlio statusą. Šiuo atveju (duomenys neskelbtini) baudžiamąja tvarka persekiojimas tik prieglobsčio prašytojos tėvas, o prieglobsčio prašytojos motinai ir nepilnamečiui broliui prieglobstis Lietuvos Respublikoje buvo suteiktas vadovaujantis Tvarkos aprašo 109 punktu.
27. Atsakovas pažymi, jog nors kilmės valstybės informacija ir patvirtina, kad antivyriausybinės veiklos dalyvių artimieji (duomenys neskelbtini) gali susidurti su persekiojimu, tačiau aktyvistų artimiesiems daromo spaudimo atvejai yra reti, jų mastas (dažnumas) nėra pakankamas, kad būtų konstatuotas sistemiškumas. Iš antivyriausybinės veiklos dalyvių giminaičių visumos galima išskirti keletą asmenų grupių, kuriems (duomenys neskelbtini) gresia reali rizika patekti į (duomenys neskelbtini) teisėsaugos akiratį – tai (duomenys neskelbtini). Kita vertus, jeigu asmuo yra visuomenei nežinomo protestų akcijų dalyvio, nuteisto už antivyriausybinę veiklą, artimasis, kilmės valstybės informacija nepagrindžia prielaidos, kad (duomenys neskelbtini) tas giminaitis susidurs su veiksmais, kurie prilygtų persekiojimui.
28. Tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėja nepriklauso (duomenys neskelbtini) opozicijos judėjimui, opozicinių politinių idėjų viešai nereiškė. Toks prieglobsčio prašytojos profilis, neatitinka asmenų, kurie (duomenys neskelbtini) valdžios yra suvokiami kaip grėsmė valstybei ir dėl to persekiojami, profilio. Tyrimo metu nustatyta, kad prieglobsčio prašytojos tėvai nėra vieši ar žinomi asmenys. Nors prieglobsčio prašytojos tėvai yra prieglobsčio gavėjai Lietuvos Respublikoje, tačiau duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog (duomenys neskelbtini) institucijoms apie tai yra žinoma, nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, minėta aplinkybė savaime nepadidina rizikos prieglobsčio prašytojai patirti persekiojimo veiksmus (duomenys neskelbtini).
29. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog šiuo metu prieglobsčio prašytoja yra pilnametis asmuo, todėl jai savaime negresia būti atiduotai į vaikų namus. Be to, remiantis duomenimis, su problemomis universitete susiduria tie studentai, kurie atvirai išreiškia savo politines pažiūras, nukreiptas prieš (duomenys neskelbtini) režimą. Pareiškėja apklausos metu nurodė, kad į pareigūnų klausimus apie jos politines pažiūras ji neatsakinėjo ir tylėjo, tokiu būdu ji niekaip neišreiškė savo politinių pažiūrų. Taigi nei prieglobsčio prašytojos pasakojimas, nei kilmės valstybės informacija nepagrindžia realios grėsmės jai patirti persekiojimą, t. y. nėra tikėtina, kad prieglobsčio prašytojos sąsajos su antivyriausybinės veiklos dalyviu (tėvu) sąlygotų jos persekiojimą kilmės valstybėje. Pareiškėja nepateikė jokių duomenų apie tai, kad po dalyvavimo palaikymo susiėjimuose (duomenys neskelbtini) būtų sulaukusi teisėsaugos institucijų susidomėjimo, todėl pareiškėjos pateikti įrodymai neturi jokios įrodomosios reikšmės.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
30. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. sausio 5 d. sprendimo Nr. 23S1690, kuriuo pareiškėjai nesuteiktas prieglobstis bei papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, pagrįstumo ir teisėtumo.
31. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad vien tai, kad pareiškėjos tėvas buvo baustas už dalyvavimą protestuose, nesudaro pagrindo pripažinti, kad ir pareiškėjai gresia persekiojimas kilmės valstybėje, o tyrimo metu nebuvo rasta duomenų, pagrindžiančių prielaidą, kad studijos (duomenys neskelbtini) savaime sukelia grėsmę patirti persekiojimą, pareiškėjos skundą atmetė.
32. Pareiškėja, nesutikdama su minėtu teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, jog turėjo būti įvertinta tai, kad pareiškėjos tėvas (duomenys neskelbtini) yra persekiojamas, o pareiškėjos motinai ir nepilnamečiui broliui yra suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, be to, aplinkybė, jog pareiškėja nepriklauso (duomenys neskelbtini) opozicijos judėjimui ir opozicinių politinių idėjų viešai nereiškė, savaime nepašalina pareiškėjai kylančios grėsmės dėl jos tėvo vykdytos protestinės veiklos.
33. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kuriame nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1 ir 2 dalyse (86 str. 1 d.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 str. 2 d.).
34. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 str. 2 d.).
35. Aiškindamas aptariamas Įstatymo nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančio prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).
36. Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas suteikti prieglobstį ir prieglobsčio prašytojo pateikta informacija šiam prašymui pagrįsti vertinama bendradarbiaujant su prieglobsčio prašytoju. Kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju (Įstatymo 83 str. 2 d.). Įstatymo 83 straipsnio 2 dalis netaikoma ir duomenys, kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, atmetami, jeigu prieglobsčio prašytojo prašymo nagrinėjimo metu prieglobsčio prašytojas klaidina tyrimą, savo veiksmais ar neveikimu jį vilkina, bando sukčiauti arba nustatomi prieštaravimai tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų, turinčių esminę įtaką prieglobsčiui suteikti (Įstatymo 83 str. 5 d.).
37. Byloje nustatyta, kad prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pareiškėja grindė tuo, jog: 1) jos tėvai yra persekiojami (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų; 2) ji yra (duomenys neskelbtini) universiteto studentė.
38. Pareiškėja prašyme suteikti prieglobstį nurodė, jog 2021 m. lapkričio 16 d. (duomenys neskelbtini) pareigūnai atvyko pas ją į namus, išsivežė motiną ir atliko kratą, kurios metu grasino tėvui atimti vaikus ir perduoti juos į vaikų namus. Po kratos prieglobsčio prašytoja kartus u tėvu buvo nuvežti į (duomenys neskelbtini) skyrių. Po sulaikymo tėvas buvo nuteistas 75 paroms administracinio arešto pagal (duomenys neskelbtini), o 2021 m. gruodžio 23 d. jos tėvo atžvilgiu buvo iškelta baudžiamoji byla pagal (duomenys neskelbtini). Prieglobsčio prašytojos motina bandė samdytis advokatus, bet jie nurodė, kad prieglobsčio prašytojos tėvui šioje situacijoje neįmanoma padėti. Po to, kai 2022 m. sausio 25 d. prieglobsčio prašytojos tėvas buvo paleistas, ji kartu su šeima nusprendė išvykti iš (duomenys neskelbtini). Pareiškėja atsakovui 2022 m. gruodžio 19 d. apklausos metu nurodė, jog ji universitete, kuris nepalaiko (duomenys neskelbtini), studijuoja nuo 2022 m. spalio 3 d. Be to, prieglobsčio prašytoja nurodė, kad dėl tėvų antivyriausybinės veiklos 2021 m. lapkričio mėnesį (duomenys neskelbtini) pareigūnas grasino jai, kad ji negalės studijuoti teisės mokslų universitete, o įsidarbinti galės tik valytoja, be to, ją gali atimti iš tėvų ir atiduoti į vaikų namus.
39. Remiantis atsakovo surinkta informacija apie situaciją pareiškėjos kilmės valstybėje, teisėjų kolegija pažymi, jog (duomenys neskelbtini) vis dar sistemingai persekiojami ne tik žurnalistai, opozicijos veikėjai, studentai, bet ir eiliniai piliečiai, išėję į gatves pareikšti savo nuomonės arba komentuojantys pareigūnų veiksmus internete. Taikiuose protestuose dalyvavę asmenys sulaikomi ir apkaltinami falsifikuojant kaltinimus arba nedidelius nusižengimus išpučiant, neretai prieš juos taikomos psichologinės ir fizinės poveikio priemonės. Tokiu būdu vykdomi politiškai motyvuoti areštai, kadangi protestuotojai yra suvokiami kaip turintys asociacijų / siejami su opozicija ir vertinami kaip keliantys grėsmę valdančiajam rėžimui. Surinkta naujausia informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijos iki šiol vykdo (duomenys neskelbtini) protestų dalyvių identifikavimą ir baudimą analizuodami vaizdo įrašus ir pasitelkdami veidų atpažinimo sistemą. Protesto akcijų metu sulaikyti ir administracine tvarka nubausti asmenys vėliau susiduria su papildomais kaltinimais ir pakartotiniu baudimu. Remiantis kilmės valstybės informacija, (duomenys neskelbtini) su persekiojimu rizikuoja susidurti rėžimo kritikų ir oponentų artimieji, o giminaičio suėmimo pagrindinis tikslas yra priversti žmogaus teisių gynėją ar opozicijos lyderį grįžti į (duomenys neskelbtini) ir pasiduoti teisėsaugai mainais į kalėjime esantį giminaitį. Be to, (duomenys neskelbtini) gana paplitusi spaudimo praktika tapo valstybės pareigūnų grasinimai apriboti pabėgusių arba nuteistų aktyvistų tėvystės teises arba atimti vaikus. Anot Žmogaus teisių centro (duomenys neskelbtini), tikslus vaikų atėmimo, kaip politinio persekiojimo formos, atvejų skaičius nėra žinomas, tačiau jų pasitaiko, o pačią tokio veiksmo galimybę teisėsaugos pareigūnai dažnai naudoja kaip grasinimą kratų ar tardymų metu.
40. Teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamento pateikta informacija apie pareiškėjos kilmės valstybę leidžia daryti išvadą, jog nors pati pareiškėja nepriklauso (duomenys neskelbtini) opozicijos judėjimui, opozicinių politinių idėjų viešai nereiškė, tačiau vis dėlto, įvertinus duomenis apie kilmės valstybėje vykdomą protestuose dalyvavusių asmenų ir jų šeimų narių persekiojimą, yra pagrindas manyti, kad (duomenys neskelbtini) persekiojami ne tik protestuose dalyvavę asmenys, bet ir jų vaikai, todėl nagrinėjamu atveju ypač svarbu išsamiai ir detaliai išnagrinėti pareiškėjos individualią situaciją, atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini) taikomas giminaičio suėmimas, kurio pagrindinis tikslas yra priversti žmogaus teisių gynėją ar opozicijos lyderį grįžti į (duomenys neskelbtini) ir pasiduoti teisėsaugai mainais į kalėjime esantį giminaitį. Šiuo atveju, atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjos (prieglobsčio prašytojos) tėvas buvo sulaikytas ir patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal (duomenys neskelbtini) bei jo atžvilgiu vykdomas baudžiamasis persekiojimas (duomenys neskelbtini). Jis yra įtrauktas į žmogaus teisių gynimo centro (duomenys neskelbtini) skelbiamą sąrašą asmenų, figūruojančių politiškai motyvuotose bylose, taip pat jis yra paskelbtas politiniu kaliniu. Atsižvelgęs į tai, ir nustatęs, jog jis yra persekiojamas už kritiką valdžios atžvilgiu bei analogiškoje situacijoje atsidūrę asmenys teisingo teismo (duomenys neskelbtini) pagrįstai tikėtis negali, Migracijos departamentas 2022 m. spalio 7 d. sprendimu Nr. 22M34852 nusprendė suteikti pabėgėlio statusą pareiškėjos tėvui, motinai ir nepilnamečiui broliui.
41. Be to, remiantis balos duomenimis taip pat nustatyta, kad pareiškėja nuo 2022 m. spalio mėnesio studijuoja universitete, kuris buvo įkurtas (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini). Universitetas aktyviai viešina savo svetainėje ir žiniasklaidos priemonėse informacija apie jam žinomus studentų ir absolventų persekiojimo epizodus. Remiantis universiteto pranešimais, (duomenys neskelbtini) buvo sulaikyti 30 000 žmonių, iš jų 49 buvo universiteto studentai / absolventai. Nors, tyrimo metu, išanalizavęs (duomenys neskelbtini) ir Europos Sąjungos žmogaus teisių gynimo organizacijų pranešimus, (duomenys neskelbtini) opozicinių partijų ir žiniasklaidos pranešimus, atsakovas nerado duomenų, kurie suponuotų prielaidų, kad (duomenys neskelbtini) vyksta sistemingas (duomenys neskelbtini) studentų / absolventų persekiojimas, tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas Sprendime, vertindamas aktuali kilmės šalies informaciją, yra pažymėjęs, jog: „pranešama apie žurnalistų areštus, priverstinį nevyriausybinių organizacijų uždarymą, studentų persekiojimą ir tarptautinių kanalų priskyrimą „ekstremistiniams“.“ Remiantis universiteto pranešimais, (duomenys neskelbtini) buvo sulaikyti 49 šio universiteto studentai / absolventai. Nors nėra duomenų, kad studijos universitete savaime sukelia grėsmę patirti persekiojimą (duomenys neskelbtini), tačiau iš atsakovo Sprendime nurodytų aplinkybių apie studentų / absolventų, kurie susidūrė su administraciniu baudimu arba baudžiamuoju persekiojimu, matyti, jog prieglobsčio prašytojos studijos visgi galėtų patraukti valstybinių subjektų dėmesį, ypač atsižvelgus į tai, kad jau yra vykdomas pareiškėjos tėvo baudžiamais persekiojimas už kritiką valdžiai.
42. Teisėjų kolegija, įvertinusi Migracijos departamento Sprendimą informacijos apie kilmės šalį aspektu, konstatuoja, kad tai, jog šiuo atveju prieglobsčio prašytoja, būdama (duomenys neskelbtini) studentė, taip pat yra antivyriausybinės veiklos dalyvio dukra, gali sukelti riziką nukentėti jai nuo (duomenys neskelbtini) valdžios, todėl būtina pakartotinai įvertinti kilmės valstybės informaciją nurodytais aspektais.
43. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas, nurodydamas, jog nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog prieglobsčio prašytojos profilis (masiniuose protestuose nedalyvavo, viešai valdžios nekritikavo) ir individualios aplinkybės (studijuoja Universitete, tėvas nubaustas už protestinę veiklą) sąlygotų realią riziką grįžimo į kilmės valstybę atveju, neįvertino informacijos apie padėtį (duomenys neskelbtini) visumos, neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjos šeimos nariams jau yra suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje. Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas neįvertino visų prieglobsčio prašytojo individualių aplinkybių, o pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu pritardamas Migracijos departamento padarytoms išvadoms, taip pat neanalizavo pareiškėjos prašymo pagrindinių aspektų, susijusių su jos tėvo bei (duomenys neskelbtini) studentų persekiojimu (duomenys neskelbtini).
44. Vadovaudamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Migracijos departamento priimtas Sprendimas, kuriuo atsisakyta pareiškėjai suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, todėl naikinamas kaip neteisėtas iš esmės. Tai konstatavus, kiti pareiškėjos ir atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai ir tikrinamo pirmosios instancijos teismo motyvai nėra vertinami, nes jų vertinimas neturi teisinės reikšmės bylai teisingai išspręsti bei nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo ir padarytų išvadų.
45. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs pareiškėjos skundą, netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius (ABTĮ 147 str.). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – tenkinti pareiškėjos skundą, panaikinti Sprendimą ir įpareigoti Migracijos departamentą pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje išnagrinėti iš naujo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos L. K. apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos L. K. skundą tenkinti, panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. sausio 5 d. sprendimą Nr. 23S1690 ir įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiškėjos L. K. prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje išnagrinėti iš naujo.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Ričardas Piličiauskas
Veslava Ruskan
Arūnas Sutkevičius