Administracinė byla Nr. I-81-394/2016
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01747-2015-3
Procesinio sprendimo kategorija:1.35.2; 3.21.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. sausio 22 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Jarūnės Sedalienės, kolegijos teisėjų Žano Kubecko ir Laisvutės Kartanaitės,
sekretoriaujant Jolantai Miežienei,
dalyvaujant pareiškėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje tarnybos atstovei Violetai Kiurienei,
dalyvaujant atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės atstovui advokatui Tomui Šedbarui,
nedalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui E. B.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje tarnybos prašymą atsakovui Šiaulių miesto savivaldybei ir trečiajam suinteresuotam asmeniui E. B. dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2015 m. balandžio 9 d. sprendimo Nr. T-101 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus skyrimo“ panaikinimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
Pareiškėjas Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje tarnyba kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su prašymu panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2015 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. T-101 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus skyrimo“.
Trečiasis suinteresuotas asmuo E. B. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (178 b. l., I tomas). 2015 m. lapkričio 4 d. Šiaulių apygardos administraciniame teisme gautas trečiojo suinteresuoto asmens E. B. atsiliepimas, kuriuo prašo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant (164–166 b. l.).
Pareiškėjas Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje tarnyba prašyme (2–5 b. l., I tomas) ir pareiškėjo atstovė Violeta Kiurienė teismo posėdžio metu nurodė, kad Šiaulių miesto savivaldybės taryba (toliau – Taryba) 2015 m. balandžio 9 d. sprendimo Nr. T-101 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus skyrimo“ (toliau – Sprendimas) 1 punktu paskyrė 2015 m. balandžio 13 d. E. B. į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas 2015–2019 metų Šiaulių miesto savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, 2 punktu nustatė Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus darbo užmokestį. Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovas Šiaulių apskrityje (toliau – Vyriausybės atstovas), atlikdamas Šiaulių miesto savivaldybės administracinę priežiūrą, nustatė, kad Sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punkte įtvirtintam savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principui, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktui, įtvirtinančiam įstatymo viršenybės principą, Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 6 daliai, imperatyviai nurodančiai, kad „rašytinio prašymo, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba pateiktų informaciją apie <...> asmenis, kuriuos rengiamasi skirti į <..> savivaldybių administracijos direktorių ir jų pavaduotojų <..> pareigas, pateikimas yra privalomas. Prašymą pateikti informaciją pasirašo į pareigas asmenį skiriantis subjektas ar jo įgaliotas asmuo.“ Šio įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad „šio straipsnio 6 dalyje nurodyti rašytiniai prašymai Specialiųjų tyrimų tarnybai turi būti pateikiami prieš asmenį skiriant į pareigas. Į pareigas asmuo gali būti paskirtas tik gavus ir įvertinus informaciją iš Specialiųjų tyrimų tarnybos“. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 3 dalimi savivaldybės administracijos direktorius į pareigas skiriamas mero teikimu savivaldybės tarybos sprendimu savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnio 4 dalimi savivaldybės tarybos įgaliojimai prasideda, kai į pirmąjį posėdį susirenka išrinkti tarybos nariai, ir baigiasi, kai į pirmąjį posėdį susirenka naujai kadencijai išrinkti tarybos nariai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 5 dalimi tarybos narys visas valstybės politiko ir savivaldybės bendruomenės atstovo teises įgyja tik po to, kai prisiekia šio įstatymo nustatyta tvarka. Vadovaujantis to paties įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktu savivaldybės meras yra Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nustatyta tvarka vienmandatėje rinkimų apygardoje tiesiogiai išrinktas savivaldybės tarybos narys. Taigi, jis taip pat visas teises įgyja tik po to, kai prisiekia Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad Sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir STT) 2015 m. balandžio 9 d. raštą Nr. 4-01-2656 „Dėl informacijos apie E. B. pateikimo“. Atkreipė dėmesį, kad šios informacijos apie naujai skiriamą savivaldybės administracijos direktorių paprašė ankstesnės kadencijos Šiaulių miesto savivaldybės mero pavaduotoja. Minėta, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 6 dalimi, tokį prašymą pateikti informaciją turi pasirašyti į pareigas asmenį skiriantis subjektas ar jo įgaliotas asmuo, šiuo atveju naujos kadencijos savivaldybės tarybos narys – prisiekęs meras, o ne ankstesnės kadencijos savivaldybės tarybos meras ar mero pavaduotojas. Aukščiau minėtų teisės normų analizė suponuoja išvadą, kad naujos kadencijos savivaldybės taryba naujos kadencijos mero siūlymu paskiria savivaldybės administracijos direktorių. Taigi, naujos kadencijos savivaldybės taryba su naujos kadencijos meru yra atsakinga už naujai skiriamą savivaldybės administracijos direktorių. Ankstesnės kadencijos savivaldybės tarybos narių (tarp jų mero ir mero pavaduotojo) įgaliojimai baigiasi susirinkus į pirmąjį posėdį naujai išrinktai savivaldybės tarybai. Vadinasi, naujos kadencijos prisiekęs savivaldybės meras, kuris naujai savivaldybės tarybai siūlo skirti į pareigas savivaldybės administracijos direktorių (direktoriaus pavaduotoją), turėtų kreiptis su rašytiniais prašymais į STT. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovas Šiaulių apskrityje 2015–2019 metų kadencijos Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narius dar prieš priimant Sprendimą informavo ir atkreipė jų dėmesį į tai, kad prieš priimant Sprendimą, reikėtų įvertinti, ar jis neprieštarauja aukščiau nurodytiems teisės aktams, tačiau, neatsižvelgiant į įspėjimą, Sprendimas buvo priimtas. Taip pat pažymėjo, kad mero teikimas nebuvo įformintas mero potvarkiu, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 4 dalis (mero sprendimai priimami potvarkiais). Nurodė, kad Vyriausybės atstovas Šiaulių apskrityje 2015 m. balandžio 10 d. raštu Nr. 2-264 „Dėl savivaldybės administracijos direktoriaus skyrimo į pareigas procedūros, susijusios su korupcijos prevencija“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų viceministras, vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimą, 2015 m. balandžio 28 d. rašte Nr. 1D-4090(31) „Dėl savivaldybės administracijos direktoriaus skyrimo į pareigas procedūros, susijusios su korupcijos prevencija“ pateikė nuomonę, kad „įgaliojimus su prašymu kreiptis dėl asmens, siekiančio eiti savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas, patikimumo turi tik posėdyje prisiekęs ir visus įgaliojimus įgijęs savivaldybės tarybos narys – meras“. Taip pat šiame rašte buvo paaiškinta, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnio 6 dalimi „būtinybės pirmajame savivaldybės tarybos posėdyje paskirti savivaldybės administracijos direktorių nėra“. Analogiškas išaiškinimas taip pat pateiktas Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2015 m. balandžio 29 d. rašte Nr. 4-01-3312 „Dėl korupcijos prevencijos vietos savivaldoje“. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus, Vyriausybės atstovas 2015 m. gegužės 5 d. teikimu Nr. 3-35 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2015 m. balandžio 9 d. sprendimo T-101“ (toliau – Teikimas) Tarybai pasiūlė svarstyti Sprendimo panaikinimo klausimą. Tačiau Šiaulių miesto savivaldybės meras (toliau – Meras) 2015 m. gegužės 20 d. raštu Nr. S-1382-1 „Dėl savivaldybės administracijos direktoriaus“ Vyriausybės atstovą informavo, kad Taryba 2015 m. gegužės 7 d. posėdžio metu buvo supažindinta su Teikimu, jį svarstė, tačiau nusprendė jam nepritarti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Vyriausybės atstovas „per 10 dienų nuo pranešimo apie atsisakymą tenkinti teikimą gavimo dienos (jei savivaldybės administravimo subjektas, apsvarstęs Vyriausybės atstovo teikimą atsisako ginčijamą teisės aktą pakeisti ar panaikinti) šį aktą skundžia atitinkamos kompetencijos teismui“. Atsižvelgdamas į šią teisės normą Vyriausybės atstovas, gavęs aukščiau minėtą Mero raštą, turi kreiptis į apygardos administracinį teismą dėl Sprendimo panaikinimo. Be to, po Teikimo pateikimo Tarybai 2015 m. gegužės 8 d. Vyriausybės atstovas taip pat gavo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų viceministro 2015 m. gegužės 8 d. raštą Nr. 1D-4319(31) „Dėl savivaldybės administracijos direktoriaus skyrimo procedūros, susijusios su korupcijos prevencija“, kuriuo buvo persiųstas Lietuvos Respublikos teisingumo viceministro 2015 m. gegužės 5 d. raštas Nr. (1.39)7R-3077 „Dėl Ministro Pirmininko pavedimo“. Šiame rašte buvo išdėstyta kitokia nuomonė nei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų viceministro rašte: „Manome, kad tokia pareiga kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą ir teisė gauti reikalingą informaciją, priskirtina atitinkamai minėtame įstatyme numatytai pareigybei, nagrinėjamu atveju merui ar jo įgaliotam asmeniui, o ne konkrečiam asmeniui tuo metu užimančiam šias pareigas“. Taip pat nurodė, kad politinis asmeninis pasitikėjimas susiklosto tarp naujos kadencijos tarybos, naujos kadencijos mero ir naujos kadencijos administracijos direktoriaus, todėl ir prašymą STT turėtų teikti naujos kadencijos meras. Prašo patenkinti prašymą.
Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybė atsiliepime (37–43 b. l., I tomas) ir atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės atstovas advokatas Tomas Šedbaras teismo posėdžio metu nurodė, kad Šiaulių miesto savivaldybės mero pavaduotoja, pavaduojanti merą, D. M., vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsniu, 2015 m. kovo 24 d. kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą prašydama pateikti informaciją apie pretendentą į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas E. B.. Kreipimesi buvo nurodyta, kad šį asmenį į pareigas skirs Šiaulių miesto savivaldybės taryba Šiaulių miesto mero A. V., kuris dar neturi leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, teikimu. STT 2015 m. balandžio 9 d. raštu Nr. 4-01-2526 „Dėl informacijos apie E. B. pateikimo“ tokią informaciją pateikė. 2015 m. balandžio 9 d. įvyko pirmasis naujai išrinktos Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdis, kuriame prisiekė meras ir kiti tarybos nariai. Šiame posėdyje 4-uoju darbotvarkės klausimu buvo numatyta skirti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorių. Juo buvo paskirtas trečiasis suinteresuotas asmuo (Tarybos 2015 m. balandžio 9 d. sprendimas Nr. T-101). Pareiškėjas prašo panaikinti šį Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimą, kadangi, jo nuomone, jis buvo priimtas STT 2015 m. balandžio 9 d. rašto Nr. 4-01-2656 „Dėl informacijos apie E. B. pateikimo“ pagrindu, kurio paprašė ankstesnės kadencijos Šiaulių miesto savivaldybės mero pavaduotoja. Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad informacija apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje ar įmonėje, pateikiama į pareigas asmenį skiriančiam ar paskyrusiam valstybės ar savivaldybės įstaigos ar įmonės vadovui, kolegialiam valdymo organui arba valstybės politikui siekiant įvertinti asmens patikimumą ir mažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę valstybės ar savivaldybės įstaigose ar įmonėse, o to paties straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad prašymą pateikti informaciją pasirašo į pareigas asmenį skiriantis subjektas ar jo įgaliotas asmuo. Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad informaciją apie asmenį Specialiųjų tyrimų tarnyba pateikia ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo rašytinio prašymo pateikti informaciją apie asmenį gavimo dienos. Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius į pareigas skiriamas mero teikimu savivaldybės tarybos sprendimu savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu. Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatyta, kad pirmajame išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdyje inter alia gali būti skiriamas ir savivaldybės administracijos direktorius. Nurodė, kad pareiškėjo prašymas yra visiškai nepagrįstas ir atmestinas. Korupcijos prevencijos įstatyme numatyto teisinio reguliavimo tikslas yra užtikrinti, kad į valstybės tarnybą nebūtų priimami asmenys, kurie visuomenei ar atskirai bendruomenei gali sudaryti įspūdį, kad jų veikla nebus skaidri, jie nevykdys ar nepakankamai vykdys konstitucinį valstybės tarnybos principą „valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“ (Konstitucijos 5 str.) ir panašiai. Tam ir yra skirtas informacijos apie pretendentus į tam tikras valstybės ar savivaldos pareigybes pateikimas, iš kurios į pareigas skiriantis subjektas galėtų padaryti išvadą, ar konkretus asmuo veiks sąžiningai ir viešus interesus kels aukščiau asmeninių. Bet koks kitoks korupcijos prevencijos sistemos traktavimas, iškeliant formos viršenybės prieš turinį principą į pirmąją vietą, paneigtų tuos tikslus, kurių siekiama Korupcijos prevencijos įstatymu. Akivaizdu, kad svarbiausia yra iš STT gautos informacijos turinys ir ar ši informacija yra žinoma asmenį į pareigas siūlančiam ir (ar) skiriančiam subjektui, kuris, žinodamas informaciją, prisiima ir atitinkamą atsakomybę už tolimesnę valstybės (savivaldos) tarnautojo veiklą. Šiuo aspektu yra visiškai nesvarbu, kas kreipėsi į STT informacijos apie trečiąjį suinteresuotą asmenį, svarbu tik tai, kad tai buvo asmuo, į kurio užklausą STT sureagavo ir pateikė visą išsamią informaciją. Tarp byloje esančių dokumentų nėra jokių duomenų, kad STT dėl to, kad į ją kreipėsi ankstesnės kadencijos Šiaulių miesto savivaldybės vicemerė, būtų ribojusi pateikiamos informacijos turinį ir apimtį. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos pirmojo posėdžio metu visa ši informacija buvo žinoma subjektui, kuris teikė tarybai skirti į pareigas trečiąjį suinteresuotą asmenį. Minėjo, kad Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad prašymą pateikti informaciją pasirašo į pareigas asmenį skiriantis subjektas ar jo įgaliotas asmuo. Toks subjektas yra savivaldybės taryba, o jos įgaliotas asmuo yra savivaldybės meras. Šiuo konkrečiu atveju tokį prašymą pateikė savivaldybės vicemerė, einanti mero pareigas, taigi kompetentingas subjektas. Kad dėl teisės gauti informaciją nekilo jokių abejonių, rodo ir tai, kad į šį prašymą STT reagavo tinkamai ir pateikė visą turimą informaciją apie pretendentą į administracijos direktoriaus pareigas. Minėjo, kad byloje nėra jokių duomenų, kad dėl šios priežasties STT būtų kaip nors ribojusi pateikiamos informacijos turinį ir apimtį. Kitaip ir negali būti, kadangi minėtame įstatyme nėra nustatyta, kurios kadencijos – besibaigiančios ar prasidėsiančios kompetentingas atstovas gali kreiptis į STT atitinkamos informacijos. Atkreipė dėmesį į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2015 m. gegužės 5 d. raštą Nr. (1.39.) 7R-3077„Dėl Ministro Pirmininko pavedimo“, adresuotą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, kuriame išsakoma nuomonė, labai artima šio atsiliepimo argumentams. Nurodė, kad kadenciją bebaigianti Šiaulių rajono savivaldybės vicemerė į STT kreipėsi išrinktojo mero prašymu, kadangi pastarasis iki priesaikos pirmajame savivaldybės tarybos posėdyje (balandžio 9 d.) teisės prašyti ir gauti informaciją apie numatytą pretendentą į administracijos direktorius neturėjo. Tačiau jeigu jis to nebūtų padaręs (tai yra, iš anksto nepasirūpinęs atitinkama pažyma), nei naujasis meras, nei kadenciją pradėjusi savivaldybės taryba nebūtų galėjusi pasinaudoti Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatyta teise jau pirmajame išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdyje skirti savivaldybės administracijos direktorių. Vadinasi, traktuojant kitaip (tai yra, kad pažymos apie pretendentą į savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas prašyti gali tik naujai prisiekęs savivaldybės meras) būtų pažeista minėta įstatymų leidėjo nustatyta savivaldos institucijų teisė administracijos direktorių skirti pirmajame naujos kadencijos savivaldybės tarybos posėdyje, kadangi pagal Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 4 dalį STT informaciją pateikti gali per 14 kalendorinių dienų nuo rašytinio prašymo gavimo dienos. Mano, kad įstatymų leidėjas sąmoningai numatė tokią galimybę, kad, esant politiniams išrinktojo mero ir išrinktosios savivaldybės tarybos daugumos sutarimams, pakankamai svarbi savivaldos lygmens vykdomoji valdžia pradėtų funkcionuoti nuo pat naujos sudėties tarybos veiklos pradžios. Tokią teisę gali panaikinti tik pats įstatymų leidėjas, atitinkamai koreguodamas Korupcijos prevencijos ir (ar) Vietos savivaldos įstatymus. Nuomonė, kad išrinktasis meras ir savivaldybės taryba turi pakankamai laiko administracijos direktoriui paskirti, yra visiškai nelogiška ir nepagrįsta, nes šio maksimalaus termino nustatymas yra priemonė užtikrinti savivaldos funkcionavimą tuo atveju, kai tiesiogiai išrinktas meras ir naujai susiformavusi savivaldybės tarybos dauguma negali rasti kompromiso ir pradėti tvarkyti savivaldybės gyventojų reikalus bei teikti viešąsias paslaugas. Akivaizdu, kad administracijos direktorius turi būti paskirtas kuo anksčiau, kai tik savo darbą pradeda savivaldos atstovaujamoji institucija. Prašo pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybė taip pat pateikė papildomus paaiškinimus (2–6 b. l., II tomas) ir nurodė, kad Šiaulių miesto savivaldybės mero 2015 m. balandžio 9 d. potvarkis Nr. M-39 ,,Dėl administracijos direktoriaus kandidatūros“ (toliau – Potvarkis) kaip individualus vidaus administravimo teisės taikymo aktas yra laikytinas įsigaliojusiu nuo šio akto pasirašymo momento. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme yra nurodyta, kad meras teikia savivaldybės tarybai savivaldybės administracijos direktoriaus kandidatūrą. Todėl Potvarkis yra laikomas įsigaliojusiu nuo to momento, kai viešojo administravimo subjekto vadovas Šiaulių miesto savivaldybės meras A. V. pasirašė dokumentą. Su Potvarkio įsigaliojimo momentu nėra siejamas minėto teisės akto įregistravimas elektroninių dokumentų valdymo sistemoje „Avilys“. Todėl Potvarkio registravimas elektroninių dokumentų valdymo sistemoje nėra teisiškai reikšminga aplinkybė vertinant jo įsigaliojimo momentą. Potvarkio registravimas elektroninių dokumentų valdymo sistemoje yra reikšmingas tik dokumento apskaitos tikslais ir taip užtikrinant jo oficialumo įrodymą. Iš posėdžio vaizdo įrašo matyti, kad Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdžio metu Šiaulių miesto savivaldybės merui A. V. teikiant svarstyti E. B. kandidatūrą į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius, mero Potvarkis jau buvo registruotas dokumentų valdymo sistemoje „Avilys“. Posėdžio vaizdo įraše (1 val. 12 min. 28 sek.) Šiaulių miesto savivaldybės meras A. V. žodžiu praneša: ,,Teikiu Šiaulių miesto savivaldybės tarybai E. B. kandidatūrą į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas. Potvarkio numeris M-39, 2015 m. balandžio 9 d.“ Elektroninės dokumentų valdymo sistemos „Avilys“ išraše nurodyta, kad Šiaulių miesto savivaldybės mero 2015 m. balandžio 9 d. potvarkis Nr. M-39 „Dėl administracijos direktoriaus kandidatūros“ elektroninėje dokumentų valdymo sistemoje „Avilys“ buvo sukurtas ir užregistruotas 2015 m. balandžio 9 d. 17 val. 3 min. 11 sek. Potvarkis buvo užregistruotas savivaldybės tarybos posėdžio pertraukos metu, tai akivaizdžiai matyti iš posėdžio vaizdo įrašo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo E. B. atsiliepime (166 b. l., I tomas) nurodė, kad su pareiškėjo prašymu nesutinka ir mano, jog skundžiamas sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, todėl neturėtų būti naikinamas.
Pareiškėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje tarnybos prašymas atmestinas.
Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2015 m. balandžio 9 d. sprendimo Nr. T-101 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus skyrimo“ panaikinimo. Skundžiamu sprendimu nuspręsta paskirti 2015 m. balandžio 13 d. E. B. į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas 2015–2019 metų Šiaulių miesto savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ir nustatyti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriui darbo užmokesčio dydį.
Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta šio įstatymo paskirtis – suteikti Vyriausybei teisę per savo skiriamus atstovus prižiūrėti savivaldybių veiklą, nustatyti savivaldybių administracinės priežiūros sritį, šią priežiūrą atliekančių pareigūnų įgaliojimus ir jų įgyvendinimo tvarką. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 4 punktuose nustatyta, kad Vyriausybės atstovas tikrina, ar savivaldybės kolegialių ir nekolegialių administravimo subjektų teisės aktai neprieštarauja įstatymams, Vyriausybės nutarimams ir kitiems su įstatymų įgyvendinimu susijusiems centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtiems teisės aktams, neteisėtus savivaldybės administravimo subjektų teisės aktus šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka siūlo panaikinti arba pakeisti, kai savivaldybės administravimo subjektai nesutinka panaikinti ar pakeisti ginčijamą teisės aktą, atsisako įgyvendinti įstatymą ar vykdyti Vyriausybės sprendimą, kreipiasi į teismą. Įstatymo 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja Vyriausybės atstovo veiksmus, kai savivaldybės administravimo subjekto priimtas teisės aktas neatitinka įstatymų ar Vyriausybės sprendimų. Taigi šioje teisės normoje nustatyta pareiškėjo teisė kreiptis į teismą, kai savivaldybės administravimo subjektas atsisako ginčijamą teisės aktą pakeisti ar panaikinti.
Bylos medžiaga nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovas Šiaulių apskrityje, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pasiūlė apsvarstyti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2015 m. balandžio 9 d. sprendimo Nr. T-101 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus skyrimo“ panaikinimo klausimą (17–19 b. l., I tomas). 2015 m. gegužės 20 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje tarnyboje gautas Šiaulių miesto savivaldybės mero 2015 m. gegužės 18 d. raštas Nr. S-1382-1 „Dėl savivaldybės administracijos direktoriaus“ (20–22 b. l., I tomas), kuriame nurodyta, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje teikimas buvo apsvarstytas, tačiau taryba nusprendė jam nepritarti.
Pareiškėjas ginčija Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2015 m. balandžio 9 d. sprendimo Nr. T-101 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus skyrimo“ teisėtumą, remdamasis tuo, jog skundžiamas sprendimas buvo priimtas remiantis Specialiųjų tyrimų tarnybos 2015 m. balandžio 9 d. raštu Nr. 4-01-2656 „Dėl informacijos apie E. B. pateikimo“, kurio paprašė ankstesnės kadencijos Šiaulių miesto savivaldybės mero pavaduotoja, todėl ginčijamas aktas prieštarauja Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 6 daliai.
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 9 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2014-06-26 iki 2015-04-14) numatyta išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija – savivaldybės administracijos direktoriaus (savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo) priėmimas į pareigas ir atleidimas iš jų. To paties įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, numatyta, jog savivaldybės administracijos direktorius į pareigas skiriamas mero teikimu savivaldybės tarybos sprendimu savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu.
Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje, be kita ko, numatyta, jog rašytinio prašymo, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba pateiktų informaciją apie asmenis, kuriuos rengiamasi skirti savivaldybių administracijos direktoriais, pateikimas yra privalomas. Prašymą pateikti informaciją pasirašo į pareigas asmenį skiriantis subjektas ar jo įgaliotas asmuo. Minėto įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje, be kita ko, nurodyta, jog šio straipsnio 6 dalyje nurodyti rašytiniai prašymai Specialiųjų tyrimų tarnybai turi būti pateikiami prieš asmenį skiriant į pareigas. Į pareigas asmuo gali būti paskirtas tik gavus ir įvertinus informaciją iš Specialiųjų tyrimų tarnybos.
Teismo vertinimu, Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, jog Specialiųjų tyrimų tarnybai prašymą pateikti informaciją pasirašo į pareigas asmenį skiriantis subjektas ar jo įgaliotas asmuo, reiškia, kad pareiga kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą su prašymu nustatyta atitinkamai pareigybei, numatytai įstatyme, o ne konkrečiam asmeniui, tuo metu einančiam atitinkamas pareigas. Nagrinėjamu atveju pareiga kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą su prašymu pateikti informaciją apie asmenis, kuriuos rengiamasi skirti savivaldybių administracijos direktoriais, nustatyta savivaldybės tarybai, o tiksliau savivaldybės tarybos įgaliotam nariui – merui (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad savivaldybės atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba, turinti vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas, kuriai vadovauja Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nustatyta tvarka vienmandatėje rinkimų apygardoje tiesiogiai išrinktas savivaldybės tarybos narys – savivaldybės meras) ar jo įgaliotam asmeniui. Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nenurodyta, kurios kadencijos meras ar jo įgaliotas asmuo turi kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą su prašymu pateikti informaciją apie asmenis, kuriuos rengiamasi skirti savivaldybių administracijos direktoriais. Teismo nuomone, pagal Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 6 dalį, pareiga kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą su prašymu nustatyta atitinkamai pareigybei – merui ar jo įgaliotam asmeniui. Priešingas pastarosios normos aiškinimas neleistų įgyvendinti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 4 punkto, kuris numato, jog pirmajame išrinktos naujos savivaldybės tarybos posėdyje gali būti skiriami mero pavaduotojas (pavaduotojai) ir savivaldybės administracijos direktorius.
Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 6 dalies nuostatos taip pat gali būti aiškinamos atsižvelgiant į Korupcijos prevencijos įstatymo tikslus ir uždavinius. Korupcijos prevencijos įstatyme yra numatyta atskira korupcijos prevencijos priemonė – informacijos apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje ar įmonėje, arba apie asmenį, kurį į pareigas Europos Sąjungos ar tarptautinėse institucijose teikia Lietuvos Respublika, pateikimas (Įstatymo 5 straipsnio 4 punktas). Įstatymų leidėjas Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnyje įtvirtino mechanizmą, kuriuo būtų galima objektyviai įvertinti asmens patikimumą, tuo pačiu mažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę valstybės ar savivaldybės įtaigose ar įmonėse. Nagrinėjamu atveju reikšminga tai, kad būtų tinkamai įgyvendinta pastaroji korupcijos prevencijos priemonė, kad valstybės ar savivaldybės institucijose dirbtų tik patikimi asmenys.
Iš bylos medžiagos matyti, jog dar ankstesnės kadencijos Šiaulių miesto savivaldybės mero pavaduotoja, pavaduojanti savivaldybės merą, D. M., vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsniu, 2015 m. kovo 24 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą prašydama pateikti informaciją apie E. B., kuris siekia eiti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas (49 b. l., I tomas). Minėtame prašyme buvo taip pat nurodyta, kad šį asmenį į pareigas skirs Šiaulių miesto savivaldybės taryba Šiaulių miesto savivaldybės mero A. V., kuris dar neturi leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, teikimu. Šiaulių miesto savivaldybės mero J. S. 2015 m. kovo 23 d. potvarkiu Nr. MP-8 „Dėl pavedimo eiti pareigas“ (54 b. l., I tomas) Šiaulių miesto savivaldybės mero pavaduotojai D. M. buvo pavesta 2015 m. kovo 24–25 d. eiti savivaldybės mero pareigas jo komandiruočių metu. Atsižvelgiant į tai, matyti, jog ankstesnės kadencijos Šiaulių miesto savivaldybės mero pavaduotojos, pavaduojančios savivaldybės merą, 2015 m. kovo 24 d. prašymo dėl informacijos apie pretendentą į administracijos direktoriaus pareigas pateikimas Specialiųjų tyrimų tarnybai nepažeidė Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog tai, kad į Specialiųjų tyrimų tarnybą kreipėsi ankstesnės kadencijos Šiaulių miesto savivaldybės mero pavaduotoja, pavaduojanti savivaldybės merą, turėjo įtakos pateiktos informacijos turiniui.
Kaip jau buvo minėta, savivaldybės administracijos direktorius į pareigas skiriamas mero teikimu savivaldybės tarybos sprendimu savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog mero sprendimai įforminami potvarkiais. Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje, be kita ko, nurodyta, jog į pareigas asmuo gali būti paskirtas tik gavus ir įvertinus informaciją iš Specialiųjų tyrimų tarnybos.
Iš Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2015-04-09 posėdžio protokolo Nr. TP-4 (58–62 b. l., I tomas) matyti, jog pirmasis naujai išrinktos Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdis buvo pradėtas 13.00 val. Posėdžio pradžioje įvyko priesaikos priėmimo procedūra, visi dalyvavę posėdyje tarybos nariai, tame tarpe meras A. V., prisiekė. Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2015 m. balandžio 9 d. 14.02 val. el. laišku (51–52 b. l., I tomas) išsiuntė Specialiųjų tyrimų tarnybai Šiaulių miesto savivaldybės mero A. V. priesaiką ir nurodė, jog laukia informacijos apie pretendentą į administracijos direktoriaus pareigas. Tik gavusi mero A. V. priesaiką, Specialiųjų tyrimų tarnyba Šiaulių miesto savivaldybei pateikė 2015 m. balandžio 9 d. raštą „Dėl informacijos apie E. B. pateikimo“ Nr. 4-01-2656 (53 b. l., I tomas). Po pertraukos 16.30 val. buvo svarstytas ketvirtasis darbotvarkės klausimas – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus skyrimas, 16.45 val.–17.05 val. paskelbta posėdžio pertrauka. Elektroninės dokumentų valdymo sistemos „Avilys“ išraše (13–14 b. l., II tomas) nurodyta, kad Šiaulių miesto savivaldybės mero 2015 m. balandžio 9 d. potvarkis Nr. M-39 „Dėl administracijos direktoriaus kandidatūros“ elektroninėje dokumentų valdymo sistemoje buvo sukurtas ir užregistruotas 2015 m. balandžio 9 d. 17.03 val. Taip pat iš 2015-04-09 posėdžio vaizdo įrašo (7 b. l., II tomas) matyti, jog Šiaulių miesto savivaldybės meras A. V. pristatė 2015 m. balandžio 9 d. potvarkį Nr. M-39 „Dėl administracijos direktoriaus kandidatūros“ (56 b. l., I tomas), taip pat nurodė, jog buvo gauta pažyma dėl E. B. iš Specialiųjų tyrimų tarnybos.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog Šiaulių miesto savivaldybės meras A. V., prieš pristatydamas E. B. kandidatūrą į administracijos direktoriaus pareigas, buvo susipažinęs su Specialiųjų tyrimų tarnybos 2015-04-09 rašte „Dėl informacijos apie E. B. pateikimo“ Nr. 4-01-2656 (53 b. l., I tomas) pateikta informacija. Įvertinus pastarojo rašto turinį ir apimtį, spręstina, jog Šiaulių miesto savivaldybės meras A. V. turėjo pakankamai laiko susipažinti su tokios apimties raštu. Be to, Šiaulių miesto savivaldybės mero teikimas buvo tinkamai įformintas – 2015 m. balandžio 9 d. potvarkiu Nr. M-39 „Dėl administracijos direktoriaus kandidatūros“ (56 b. l., I tomas). Darytina išvada, kad priimant ginčijamą Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2015 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. T-101 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus skyrimo“ nebuvo pažeistos procedūros, kadangi Šiaulių savivaldybės administracijos direktorius į pareigas buvo paskirtas mero teikimu (potvarkiu) savivaldybės tarybos sprendimu prieš tai gavus bei įvertinus informaciją iš Specialiųjų tyrimų tarnybos, todėl tenkinti pareiškėjo prašymą nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje tarnybos prašymą dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2015 m. balandžio 9 d. sprendimo Nr. T-101 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus skyrimo“ panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Šiaulių apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Jarūnė Sedalienė
Laisvutė Kartanaitė
Žanas Kubeckas