Nr. DOK-257

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00614-2023-3

(S)                

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. vasario 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininkas), Agnės Tikniūtės ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2026 m. sausio 20 d. paduotu atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, kasaciniu skundu

n u s t a t ė :

atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų sodininkų bendrijos „Šviesa“ narių grupės ieškinį atsakovėms Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, ir Elektrėnų savivaldybės administracijai dėl ieškovų teisės ne aukciono būdu įgyti ieškovų naudojamus valstybinės žemės sklypus.

Vilniaus apygardos teismas 2025 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos, tenkino, o ieškinį atsakovei Elektrėnų savivaldybės administracijai atmetė: pripažino ieškovų SB „Šviesa“ narių grupės teisę ne aukciono būdu įgyti ieškovų naudojamus valstybinės žemės sklypus, esančius SB „Šviesa“ 24,6 ha teritorijoje Elektrėnuose ir įpareigojo atsakovę Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Nacionalinės žemės tarnybos, tęsti valstybinės žemės sklypų pirkimo–pardavimo procedūras. Teismas taip pat panaikino Nacionalinės žemės tarnybos Elektrėnų skyriaus 2023 m. vasario 28 d. raštą Nr. 51SD-449-(14.51.125 E.) „Dėl informacijos pateikimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos 2023 m. balandžio
27 d. raštą Nr. 1SS-626-(5.59E.) „Dėl Jūsų skundo“, paskirstė bylinėjimosi išlaidas – priteisė ieškovų grupei iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos 11 104,62 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos apeliacinis teismas Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. spalio 23 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 8 d. sprendimą paliko nepakeistą; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio
8 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 23 d. nutartį, kuriais ieškinys buvo tenkintas; atleisti atsakovę nuo žyminio mokesčio mokėjimo; sustabdyti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 8 d. sprendimo vykdymą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1.       Teismai padarė tiek materialinės teisės normų (Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimo
Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijose“ (toliau – Vyriausybės nutarimas Nr. 1443) ir juo patvirtintų taisyklių (toliau – Taisyklės) nuostatų), tiek procesinių teisės normų (įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų) pažeidimus, taip pat buvo nukrypta nuo kasacinio teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.

2.       Teismai procesiniuose sprendimuose nepatvirtino fakto, kokio dydžio ir kurioje vietoje esantis žemės plotas priskirtinas konkrečiam asmeniui. Į civilinės bylos rašytinę medžiagą šie rašytiniai įrodymai ir (ar) dokumentai nebuvo pateikti, todėl tokiu būdu abiejų instancijų teismai pažeidė įrodymų vertinimo principus, nes šių aplinkybių netyrė ir nevertino, tokiu būdu buvo pažeistos teisės normos, reglamentuojančios sodininkų bendrijų (jų narių) teisę ne aukciono tvarka (lengvatinėmis sąlygomis) pirkti sodininkų bendrijos teritorijose valstybinės žemės sklypus, aiškinimą ir taikymą.

3.       Teismai netinkamai įvertino bylos rašytinius įrodymus, nes jų nepakanka tam, kad būtų padaryta pagrįsta išvada dėl 1979 m. vasario 15 d. sodo suplanavimo projekto (plano) sprendinių patvirtinimo. Tokiu būdu buvo pažeistos Vyriausybės nutarimo Nr. 1443 
2.2 papunkčio ir Žemės įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatos. Nesant įstatymo nustatyta tvarka patvirtinto sodininkų bendrijos „Šviesa“ teritorijos generalinio plano, įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymas būtų neįmanomas. Nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, kurios patvirtintų būtiną teisėtų lūkesčių pripažinimo ir apsaugos sąlygą. Todėl neįgijus teisės pagal galiojusius teisės aktus, nebuvo pagrindo susiformuoti teisėtam lūkesčiui dėl žemės pardavimo mėgėjiškai sodininkystei.

4.       Teismai pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles ir ginčą išsprendė neatskleisdamas bylos esmės bei netinkamai motyvuodamas savo procesinius sprendimus, kas yra laikytina sprendimo negaliojimo pagrindu (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 49684/99;
Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimas byloje Paliutis prieš Lietuvą, peticijos Nr. 34085/09; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2020 m. kovo 19 d. sprendimas byloje Tamrazyan prieš Armėniją, peticijos Nr. 42588/10; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008;
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010, 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016, 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-1075/2019 42 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2012; 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. e3K-3-93-684/2021 38 punktas).

5.       Teismai netinkamai motyvavo išvadas dėl įrodymų vertinimo, nepasisakė dėl esminių bylos įrodymų (buvimo ar nebuvimo) ir nepašalino esančių prieštaravimų (CPK 263 straipsnis,
331 straipsnio 4 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2009). Dėl to išvada, kad yra nustatytos aplinkybės, jog sodininkų bendrijai „Šviesa“ (jos nariams) galėjo atsirasti teisėtų lūkesčių ar pagrindo išsipirkti valstybinę žemę lengvatine ne aukciono tvarka, padaryta tinkamai neištyrus ir neįvertinus bylos aplinkybių.

6.       Teismai nepagrįstai vertino, kad Trakų rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1989 m. vasario 15 d. Valstybinės žemės naudojimo teisės aktas yra sodininkų bendrijos generalinio plano patvirtinimo dokumentas, nes valstybinės žemės naudojimo teisės suteikimo aktas tik suteikia teisę naudotis valstybine žeme pagal nustatytą paskirtį ir ribas. Taip pat nepagrįstai konstatavo, kad byloje yra sodininkų bendrijos „Šviesa“ ribų suplanavimo dokumentas (projektas), atitinkantis iki 1996 m. sausio 1 d. galiojantį teisės aktų reglamentavimą. Teismai pernelyg suabsoliutino bylos rašytinius įrodymus, tokius kaip sodininkų bendrijos „Šviesa“ valdymo organo pirmininkės pasirašyti žemės sklypų planai, patvirtinti sodininkų bendrijos „Šviesa“ antspaudu bei mokėjimų kvitai ir neįvertino, ar byloje yra rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad atitinkama miesto (rajono) valdyba yra priėmusi potvarkį, leidusį konkrečiam asmeniui įsigyti nurodytus žemės sklypus sodininkų bendrijos „Šviesa“ teritorijoje. Teismai taip pat neįvertino, kad civilinėje byloje nėra sodininkų bendrijos „Šviesa“ privatizuojamų sklypų sąrašo, kuriame būtų nurodyti privatizuojami žemės sklypų numeriai, piliečių privatizuojančių žemės sklypus pavardės, žemės sklypų plotai bei mokėtinos sumos.

7.       Teismai netinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota šių proceso teisės normų taikymo ir aiškinimo praktika, tuo padarė procesinės teisės normų pažeidimą, turintį esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui bei taikymui ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-402/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-156/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499-706/2016).

8.       Bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas buvo nedetalizuotas ir formalus, todėl yra teisinis pagrindas įvertinti iš naujo bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies
1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio
2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina. 

Atsisakant priimti kasacinį skundą, prašymai dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 8 d. sprendimo vykdymo sustabdymo nėra sprendžiami.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. 

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                        Donatas Šernas

Agnė Tikniūtė

Jūratė Varanauskaitė