Civilinė byla Nr. 2A-1010-912/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33678-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 1.3.9.4; 2.6.1.4; 3.1.9.1.3

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 30 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Liudos Uckienės ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo O. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo O. M. (O. M.) ieškinį atsakovei UAB „Vežimo partneriai“ dėl baudos už darbo ginčų komisijos patvirtintos darbdavio ir darbuotojo taikos sutarties nevykdymą skyrimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas prašė teismo skirti atsakovei baudą – po 500 Eur už kiekvieną praleistą įsipareigojimų vykdymo savaitę nuo Darbo ginčų komisijos 2019 m. birželio 26 d. sprendimo, priimto darbo byloje Nr. APS-36-10367, priėmimo dienos iki įvykdymo dienos, baudą priteisiant ieškovo naudai.

2.       Ieškovas nurodė, kad Darbo ginčų komisija nagrinėjo jo ir atsakovės darbo ginčą. Ieškovas ir atsakovė 2019 m. birželio 26 d. sudarė taikos sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo iki 2019 m. birželio 28 d. bankiniu pavedimu į ieškovo banko sąskaitą sumokėti 700 Eur (atskaičius mokesčius). Atsakovė neįvykdė įsipareigojimo. Atsakovė pinigus pervedė į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Tai – ne ieškovo banko sąskaita. Jis niekada nėra rašęs 2018 m. rugsėjo 12 d. prašymo pervesti darbo užmokestį į nurodytą sąskaitą. Ieškovas nežino, kam priklauso ši sąskaita. Atsakovės atliko bankinio pavedimo paskirtyje nenurodyta, kad ieškovas yra pinigų gavėjas. Ieškovas turi kitą banko sąskaitą, į kurią atsakovė nuolat pervedinėjo darbo užmokestį. Dėl taikos sutarties sąlygų su atsakovės vadovu derėjosi ieškovės atstovas. Atstovas susiekęs su ieškovu telefonu, klausė ieškovo banko sąskaitos numerio, bet ieškovas nenurodė šios informacijos. Vėliau ieškovas savo atstovui elektroniniu paštu išsiuntė savo banko sąskaitos numerį. Ieškovo atstovas nepamena, ar iš ieškovo gautą banko sąskaitos numerį perdavė atsakovės vadovui. Ieškovo atstovas skambino atsakovės vadovui, prašė atsiųsti banko pavedimo, kuria ieškovui sumokėti pinigai, kopiją. Atsakovės vadovas nereagavo į prašymą. Dėl to ieškovas kreipėsi į antstolį dėl priverstinio 700 Eur išieškojimo. Antstolis išieškojo iš atsakovės nurodytą sumą ieškovo naudai. Ieškovas 2019 m. rugsėjo 20 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, prašė skirti atsakovei 500 Eur baudą už taikos sutarties nevykdymą (Darbo kodekso (toliau – DK) 232 straipsnis). Darbo ginčų komisija 2019 m. spalio 8 d. sprendimu atmetė ieškovo prašymą (darbo byla Nr. APS-131-18024). Ieškovas nesutiko su darbo ginčo komisijos sprendimu, todėl kreipėsi į teismą.

3.       Atsakovė atsiliepime prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, nurodė, kad nuo 2018 m. rugsėjo 12 d. iki 2019 m. sausio mėn. ieškovas atsakovės įmonėje dirbo vairuotoju-ekspeditoriumi. Įsidarbindamas ieškovas ant firminio įmonės blanko pasirašė 2018 m. rugsėjo 12 d. prašymą darbo užmokestį jam mokėti į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Prieš gaunant pirmąjį darbo užmokestį, ieškovas žodžiu paprašė darbo užmokestį pervesti į kitą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Vėliau ieškovas reikalavo darbo užmokestį pervesti į trečią sąskaitą Latvijos banke. Įprastai darbo užmokestį atsakovė ieškovui mokėjo į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas nenurodė banko sąskaitos taikos sutartyje. Vienintelis oficialus ieškovo prašymas pervesti pinigus buvo 2018 m. rugsėjo 12 d. prašymas. Atsakovė paprašė, kad ieškovas patikslintų, į kokią sąskaitą pervesti taikos sutartimi sulygtą sumą. Ieškovas nurodė pinigus pervesti į sąskaitą, kurią jis buvo nurodęs raštu. Atsakovė  tą pačią dieną, kai buvo sudaryta taikos sutartis (t. y. 2019 m. birželio 26 d.) pervedė ieškovui 700 Eur į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). 2019 m. rugsėjo 27 d. banko mokėjimo patvirtinime gavėju nurodytas ieškovas, mokėjimo paskirtyje nurodyta, kad mokama pagal 2019 m. birželio 26 d. taikos sutartį. Atsakovė teigė, kad tinkamai ir laiku įvykdė taikos sutartį. Atsakovė 2019 m. spalio mėn. netikėtai sužinojo, kad iš jos priverstinai išieškota 864,54 Eur suma. Paaiškėjo, kad ieškovas 2019 m. rugsėjo 20 d. pateikė antstoliui vykdyti jau įvykdytą Darbo ginčų komisijos 2019 m. birželio 26 d. sprendimą, melagingai nurodė, kad negavo 700 Eur. Taigi atsakovė pagal taikos sutartį sumokėjo du kartus – geranoriškai ir priverstinai išieškojus antstoliui. Prisidengdamas priverstinio Darbo ginčų komisijos sprendimo vykdymo procesu, ieškovas nepagrįstai reikalauja už tariamą Darbo ginčų komisijos 2019 m. birželio 26 d. sprendimo nevykdymą skirti atsakovei baudą. Atsakovė manė, kad ieškovui turėtų būti skirta 5 000 Eur bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir iki 50 proc. šios baudos priteisti atsakovės naudai (CPK 95 straipsnis).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 19 d. sprendimu atmetė ieškinį, priteisė atsakovei iš ieškovo 2 057 Eur bylinėjimosi išlaidų, skyrė ieškovui 1 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 proc. šios baudos (t. y. 500 Eur) priteisė atsakovei.

5.       Teismas išaiškino ieškovui, kad jis per 14 dienų nuo sprendimo priėmimo gali prašyti baudą paskyrusio teismo panaikinti ar sumažinti baudą, o kitą teismo sprendimo dalį skųsti apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos.

6.       Teismas nurodė, kad, pagal DK 232 straipsnio 1 dalį, kai darbdavys nevykdo darbo ginčų komisijos arba teismo sprendimo ar nutarties, darbuotojo prašymu darbo ginčų komisija priima sprendimą skirti darbdaviui iki 500 Eur baudą už kiekvieną praleistą savaitę nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už šešis mėnesius. Bauda priteisiama darbuotojo naudai.

7.       Pagal bylos šalių 2019 m. birželio 26 d. taikos sutarties 1 punktą, atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovui 700 Eur iki 2019 m. birželio 28 d., pervesdama pinigus į ieškovo sąskaitą. Atsakovė 2019 m. birželio 26 d. bankiniu pavedimu pervedė 700 Eur į banko sąskaitą, kurią ieškovas buvo nurodęs įsidarbindamas 2018 m. rugsėjo 12 d. prašyme. Ieškovas teigia, negavo pinigų, todėl kreipėsi į antstolį dėl priverstinio skolos išieškojimo. Antstolis 2019 m. rugsėjo 25 d. iš atsakovės banko sąskaitos nurašė ir ieškovui pervedė 700 Eur.

8.       Teismas padarė išvadą, kad 2018 m. rugsėjo 12 d. prašymą pasirašė ieškovas. Teismas palygino į bylą pateikto aptariamo dokumento originale esantį ieškovo parašą su ieškovo parašais, esančiais kituose 2018 m. rugsėjo 12–13 d. ieškovo pasirašytuose dokumentų originaluose (darbo sutartyje, prašyme priimti į darbą). Teismas nustatė, kad visuose dokumentuose yra tas pats ieškovo parašas.

9.       Aplinkybė, kad darbuotojas 2018 m. rugsėjo 12 d. prašyme galbūt nurodė ne savo, bet kito asmens banko sąskaitą, nėra pagrindas darbdaviui abejoti darbuotojo valia gauti darbo užmokestį į prašyme nurodytą sąskaitą, ar papildomai tikrinti, kam priklauso nurodyta sąskaita.

10.       Teismas sprendė, kad sumokėdama 700 Eur į ieškovo 2018 m. rugsėjo 12 d. prašyme nurodytą banko sąskaitą, atsakovė pasielgė apdairiai ir atsakingai, nes aptariamas ieškovo prašymas yra vienintelis raštiškas dokumentas. Be to, buvo kilęs šalių ginčas, jos sudarė taikos sutartį, nei ieškovas, nei jo atstovas nenurodė atsakovei konkrečios banko sąskaitos. Dėl to teismas padarė išvadą, kad atsakovė turėjo pagrindo nesivadovauti anksčiau, t. y. darbo santykių pradžioje, žodžiu išsakytu ieškovo prašymu darbo užmokestį pervesti į kitą banko sąskaitą, negu nurodytoji 2018 m. rugsėjo 12 d. prašyme. Teismas atsižvelgė į tai, kad, šalims derinant taikos sutarties sąlygas Darbo ginčų komisijoje, ieškovo atstovas, paskambino ieškovui, įjungė garsiakalbį. Atsakovės vadovas ieškovui nurodė, kad 700 Eur perves į ieškovo rašytiniame prašyme nurodytą sąskaitą. Ieškovas su tuo sutiko.

11.       Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovė 2019 m. birželio 26 d. mokėjimo pavedimu pervedė 700 Eur ir atsiskaitė su ieškovu, nes pinigus sumokėjo į ieškovo 2018 m. rugsėjo 12 d. prašyme nurodytą sąskaitą, kaip gavėją nurodė ieškovą, mokėjimo paskirtyje įrašė, jog mokėjimas atliekamas pagal 2019 m. birželio 26 d. taikos sutartį. Teismas atmetė ieškovo argumentą, kad ieškovas nenurodytas kaip galutinis gavėjas ir kad nenurodytas gavėjo kodas, nes šios skiltys neprivalomos bankiniam pavedimui atlikti. Teismo nuomone, atsakovė tinkamai įvykdė Darbo ginčų komisijos 2019 m. birželio 26 d. sprendimą.

12.       Teismas nustatė, kad ieškovas elgėsi nesąžiningai tą pačią dieną (t. y. 2019 m. rugsėjo 20 d.) kreipdamasis į antstolį dėl priverstinio vykdymo, tiek į Darbo ginčų komisiją dėl 700 Eur išieškojimo ir baudos įmonei skyrimo už Darbo ginčų komisijos sprendimo nevykdymą. Taip pat ieškovas elgėsi nesąžiningai vėliau kreipdamasis taip pat ir į teismą. Ieškovas nesąžiningai siekė 700 Eur sumą išsiieškoti tris kartus ir dar papildomą baudą. Ieškinys nepagrįstas. Dėl to teise kreiptis į teismą ieškovas naudojosi akivaizdžiai ne pagal paskirtį. Įvertinę ieškinio reikalavimo dydį, vadovaudamasis proporcingumo principu, teismas skyrė ieškovui 1 000 Eur baudą ir 50 proc. baudos (t. y. 500 Eur) priteisė atsakovei (CPK 95 straipsnis).

13.       Teismas įvertino atsakovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį pagal teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio ir priteisė atsakovei iš ieškovo 2 057 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14.       Ieškovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinį: skirti atsakovei baudą po 500 Eur už kiekvieną savaitę, kurią parleistas terminas įsipareigojimams įvykdyti, nuo Darbo ginčų komisijos sprendimo vykdymo dienos iki priverstinio skolos išieškojimo, t. y. nuo 2019 m. birželio 28 d. iki 2019 m. rugsėjo 25 d.; baudą priteisti ieškovo naudai Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

14.1.                      Pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad atsakovė žinojo apie kitą ieškovo banko sąskaitą. Ieškovas prašė atsakovės į ją mokėti darbo užmokestį ir atsakovė tai darė visą darbo laikotarpį. Pinigus pagal taikos sutartį atsakovė sumokėjo į kitą sąskaita, į kurią ieškovas prašė nemokėti darbo užmokesčio. Ieškovui nepriklauso banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) ir jis negali pasakyti, kam ji priklauso. Ieškovas neprisimena, kad būtų rašęs prašymą gauti darbo užmokestį į nurodytą sąskaitą.

14.2.                      Ieškovo atstovas informavo atsakovę apie tai, kad atsakovei bus atsiųstas sąskaitos numeris, į kurią turi būti atliktas pavedimas pagal taikos sutartį. Darbdavys su darbuotoju nesusisiekė, nederino, į kokią banko sąskaitą pervesti 700 Eur. Darbuotojo atstovas skambino atsakovės vadovui, prašė suderinti banko sąskaitas, atsiųsti pavedimo nuorašą, bet bendrovės atstovas vengė bendradarbiauti.

14.3.                      Kreipdamasis į Darbo ginčų komisiją, ieškovas nebuvo gavęs 700 Eur. Ieškinyje ieškovas iš pradžių prašė priteisti nurodytą sumą, nes nesusikalbėjo ieškovas ir jo atstovas. Vėliau ieškovas atsisakė nurodyto reikalavimo.

14.4.                      Pirmosios instancijos teismas nevertino to, kad kitoje civilinėj byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 8 d. nutartimi atmetė atsakovės skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo atsakovė prašė įpareigoti antstolį grąžinti išieškotas sumas (civilinė byla Nr. 2YT-37793-1097/2019).

14.5.                      Teismas neatskleidė bylos esmės, nes neįvertino to, jog po 2018 m. rugsėjo 12 d. ieškovas pateikė atsakovei naują prašymą ir prašė darbo užmokesti ir kitas sumas mokėti į banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. išreiškė norą negauti mokėjimo į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

14.6.                      Esant darbuotojo pakeistam prašymui pinigus gauti į konkrečią sąskaitą, o darbdaviui pinigus pervedus į kitą banko sąskaitą, į kurią nebuvo mokamas darbo užmokestis ir kitos išmokos, yra pagrindas konstatuoti, kad darbdavys netinkamai įvykdė prievolę atsiskaityti su darbuotoju. Dėl to atsakovė neįvykdė Darbo ginčų komisijos sprendimo, kuriuo patvirtinta šalių taikos sutartis, ir atsirado prielaidos atsakovei skirti baudą pagal DK 232 straipsnio 1 dalį.

14.7.                      Teismas nepagrįstai skyrė ieškovui baudą ir iš jo priteisė neproporcingo dydžio bylinėjimosi išlaidas. Pareikšdamas ieškinį, ieškovas elgėsi sąžiningai. Ieškovas gyvena Ukrainoje. Jis negavo iš atsakovės pinigų, todėl, atsiradus pirmai galimybei, 2019 m. rugsėjo 20 d. kreipėsi į antstolį dėl skolos išieškojimo ir į Darbo ginčų komisiją dėl baudos atsakovei skyrimo. Ieškinio reikalavimas dėl 700 Eur skolos prieisimo buvo atsiradęs dėl kalbos barjero (vėliau ieškovas atsisakė šio reikalavimo).

14.8.                      Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017, 63 punktas).

14.9.                      Ieškovas 2019 m. lapkričio 7 d. pateikė ieškinį dėl išmokos priteisimo ir baudos skyrimo. Teismas nenagrinėjo reikalavimo dėl skolos priteisimo, nes ieškovas atsisakė šio reikalavimo iki ginčo nagrinėjimo iš esmės pradžios. Dėl to atsakovei nepagrįstai priteistos bylinėjimosi išlaidos už reikalavimą, kuris teisme nenagrinėtas.

14.10.                      Ši civilinė byla nesudėtinga, joje nereikėjo išskirtinių teisinių žinių. Šalių atstovai nevyko į kitą vietovę. Atsakovės advokatų kontora įsikūrusi tame pačiame mieste, kaip ir byla nagrinėjęs teismas. Ginčo suma nedidelė. Sprendžiamas teisės klausimas nenaujas. Byla išnagrinėta dviejuose teismo posėdžiuose (parengiamajame ir teismo posėdžiuose). Advokatai sugaišo ne daug laiko dėl šios bylos. Advokatui ir jo padėjėjui nebuvo būtinybės susipažinti su dokumentais. Dėl to atsakovei iš ieškovo priteistos bylinėjimosi išlaidos yra per didelės, neatitinka protingumo principo.

15.       Atsiliepime atsakovė prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

15.1.                      Ieškovas iš pradžių neigė prašęs mokėti darbo užmokestį į ginčo banko sąskaitą, vėliau pakeitė savo poziciją, nurodydamas, kad neprisimena, ar buvo teikęs tokį prašymą, o galiausiai nurodo, kad net prašė nemokėti pinigų į šią sąskaitą.

15.2.                      Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovo atstovas akcentavo, kad ieškovas po taikos sutarties sudarymo žadėjo patikslinti atsakovei savo banko sąskaitą. Vis dėlto paklaustas, kokiu tikslu ieškovui reikėjo tikslinti neva vienintelę turimą banko sąskaitą, ieškovo atstovas negalėjo paaiškinti.

15.3.                      Apeliaciniame skunde ieškovas pripažįsta savo prievolę pateikti atsakovei banko sąskaitos numerį, bet nepagrįstai teigia, jog neva atsakovė nesusisiekė su ieškovu siekdama suderinti banko sąskaitos numerį.

15.4.                      Ieškovo piktnaudžiavimas savo teise buvo tai, kad jis, reikšdamas nepagrįstą ieškinį, siekė ne ginti pažeistas teises, bet pasipelnyti atsakovės sąskaita. Ieškovas buvo pateikęs antstoliui įvykdyti prieš tai atsakovės tinkamai įvykdytą Darbo ginčų komisijos sprendimą, melagingai nurodydamas aplinkybes, jog neva nebuvo gavęs iš atsakovės sulygto apmokėjimo. Nepaisydamas to, kad Darbo ginčų komisijos sprendimas įvykdytas antrą kartą, ieškovas, atstovaujamas teisininko, kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, vėliau (t. y. 209 m. lapkričio 7 d.) – į teismą, pakartotinai reikalaudamas priteisti Darbo ginčų komisijos sprendimu patvirtintoje taikos sutartyje nustatytą 700 Eur sumą.

15.5.                      Atsakovės nuomone, apeliacinės instancijos teismas taip pat turėtų skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

15.6.                      Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 16 d. nutartimi pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutartį (civilinėje byla 2S-85-580/2020). Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad tai, jog skolininkas 700 Eur sumą išieškotojui pervedė į kitą banko sąskaitą, negu nurodyta išieškotojo antstoliui pateiktame prašyme, laikytina teisiškai nereikšminga aplinkybe. Darbo ginčų komisijos sprendime nėra nurodyta konkreti išieškotojo sąskaita, į kurią turi būti sumokėta nurodyta suma. Kadangi išieškotojas buvo pareiškėjo darbuotojas, pareiškėjas pagrįstai pervesdamas nurodytą sumą vadovavosi paties išieškotojo pateiktais duomenimis, t. y. nurodytą sumą pervedė į išieškotojo prašyme išmokėti atlyginimą banko sąskaitą, esančią AB SEB banke (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 16 d. nutarties 14 punktas).

15.7.                      Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 16 d. nutartyje taip pat išaiškino atsakovei teisę ginčo teisenos tvarka prisiteisti iš skolininko, t. y. ieškovo, ar antstolio nepagrįstai išieškotą sumą, kaip žalos atlyginimą. Taigi, nors šioje byloje buvo nagrinėjamas klausimas dėl antstolio veiksmų teisėtumo, bet pasisakyta taip pat ir dėl nesąžiningų bei neteisėtų ieškovo veiksmų, siekiant įvykdyti jau įvykdytą sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16.       Nagrinėjamoje byloje kilo baudos už darbo ginčų komisijos patvirtintos taikos sutarties nevykdymą skyrimo, taip pat baudos už piktnaudžiavimą procesu skundimo ir bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo klausimai (DK 232 straipsnis; CPK 95, 107, 98 straipsniai).

17.       Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (lot. pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Byloje nustatytos aplinkybės

18.       Ieškovas atsakovės darbovietėje dirbo nuo 2018 m. rugsėjo 13 d. iki 2019 m. sausio 24 d. Ieškovas 2018 m. rugsėjo 12 d. parašė du prašymus – prašymą priimti į darbą ir prašymą išmokėti atlyginimą. Pastarajame ieškovas darbo užmokestį išmokėti vieną kartą per mėnesį į AB SEB banke esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)). Pagal ieškovo prašymą žodžiu, jam atsakovė su darbo santykiais susijusius mokėjimus vykdė į kitą banko sąskaitą (AB SEB banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)).

19.       Ieškovą atleidus iš darbo, vyko šalių darbo ginčas darbo ginčų komisijoje. Šalių atstovai derėjosi ir sudarė taikos sutartį. Darbo ginčų komisija 2019 m. birželio 26 d. sprendimu patvirtinto šalių 2019 m. birželio 26 d. taikos sutartį ir nutraukė darbo bylos nagrinėjimą (darbo byla Nr. APS-36-10367) (b. l. 102, 103).

20.       Pagal šalių 2019 m. birželio 26 d. taikos sutarties 1 punktą, atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovui 700 Eur iki 2019 m. birželio 28 d., pervesdama pinigus į ieškovo sąskaitą. Atsakovė 2019 m. birželio 26 d. bankiniu pavedimu pervedė 700 Eur į banko sąskaitą, kurią ieškovas buvo nurodęs įsidarbindamas 2018 m. rugsėjo 12 d. prašyme (banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esanti AB SEB banke) (b. l. 36).

21.       Ieškovas teigia, ? negavo pinigų, todėl kreipėsi į antstolį dėl priverstinio skolos išieškojimo ir į darbo ginčų komisiją dėl baudos atsakovei skyrimo už darbo ginčų komisijos sprendimu patvirtintos taikos sutarties nevykdymą (DK 232 straipsnis) (b. l. 37). Antstolis 2019 m. rugsėjo 25 d. iš atsakovės banko sąskaitos nurašė skolą ir vykdymo išlaidas bei ieškovui pervedė 700 Eur. Darbo ginčų komisija 2019 m. spalio 8 d. sprendimu atmetė ieškovo prašymą ir neskyrė atsakovei baudos (darbo byla Nr. APS-131-18024) (b. l. 5, 6).

22.       Ieškovas 2019 m. lapkričio 7 d. pareiškė ieškinį ir prašė teismo: 1) priteisti ieškovui iš atsakovo 700 Eur skolos; 2) skirti atsakovei baudą po 500 Eur už kiekvieną darbo ginčų komisijos patvirtintos taikos sutarties nevykdymo dieną ir išią baudą priteisti atsakovui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 15 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinio dalį dėl 700 Eur skolos priteisimo (t. y. atsisakė priimti pirmąjį ieškinio reikalavimą) ir priėmė ieškinio dalį dėl baudos skyrimo (t. y. priėmė antrąjį ieškinio reikalavimą).

Dėl darbo ginčų komisijos patvirtintos taikos sutarties (taikos sutartimi darbdavio prisiimtos pareigos) tinkamo įvykdymo

23.       Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, tinkamai atsakovė įvykdė darbo ginčų komisijos patvirtintą taikos sutartį ar ne. Tą pačią dieną, kai šalių atstovai pasirašė taikos sutartį, atsakovė pervedė taikos sutartyje nustatytą 700 Eur sumą į banko sąskaitą, kurią ieškovas buvo nurodęs prašyme pateiktame kartu su prašymu priimti jį į darbą, nors vėliau, ieškovui žodžiu paprašius, su darbo santykiais susijusios išmokos ieškovui buvo mokamos į kitą ieškovo nurodytą banko sąskaitą.

24.       Pagal DK 24 straipsnio 1 dalį, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. Vadovaujantis DK 24 straipsnio 2 dalimi, savo teises ir pareigas kiekviena šalis privalo įgyvendinti taip, kad kita šalis galėtų apginti savo teises, patirdama mažiausiai laiko ir kitų sąnaudų.

25.       Pagal DK 25 straipsnio 1 dalį, darbo sutarties šalys privalo viena kitai laiku pranešti apie bet kokias aplinkybes, galinčias reikšmingai paveikti sutarties sudarymą, vykdymą ir nutraukimą. Ši informacija turi būti pateikta teisinga, nemokamai ir darbo sutarties šalių nustatytais protingais terminais.

26.       Vadovaujantis DK 25 straipsnio 2 dalimi, darbo sutarties šalies kitai darbo sutarties šaliai DK, kitų darbo teisės normų ar sutarčių nustatytais atvejais perduodami dokumentai (pranešimai, prašymai, sutikimai, prieštaravimai ir kita) ir kita informacija turi būti pateikiami raštu. Dokumentų ir informacijos tinkamu pateikimu raštu laikomi tie atvejai, kada duomenys perduodami įprastai naudojamomis informacinių technologijų priemonėmis (elektroniniu paštu, mobiliaisiais įrenginiais ir kita) su sąlyga, kad įmanoma nustatyti informacijos turinį, jos pateikėją, pateikimo faktą ir laiką, taip pat sudarytos protingos galimybės ją išsaugoti. Jeigu darbo sutarties šalis nurodo pagrįstas abejones dėl šių abiejų sąlygų buvimo, įrodyti, kad jos buvo sudarytos, privalo darbdavys.

27.       Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, neatsižvelgė į tai, jog atsakovė (darbdavė) nebendradarbiavo su ieškovu (darbuotoju), sudariusi taikos sutartį, neatsiklausė nei ieškovo, nei jo atstovo, į kurią konkrečią ieškovo banko sąskaitą pervesti taikos sutartyje nustatytą 700 Eur sumą, ir, savo nuožiūra, pinigus pervedė į ieškovo 2018 m. rugsėjo 12 d. prašyme nurodytą banko sąskaitą, kuria ieškovas nesinaudojo ir nežino, kam ji priklauso.

28.       Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad ieškovo 2018 m. rugsėjo 12 d. prašymas yra vienintelis rašytinis įrodymas apie ieškovo išreikštą valią gauti darbo užmokestį į konkrečią sąskaitą. Tuo metu, kai pasibaigė derybos dėl taikaus ginčo sprendimo ir šalių atstovai sudarė 2019 m. birželio 26 d. taikos sutartį, nei ieškovas, nei jo atstovas nenurodė atsakovei konkrečios banko sąskaitos, į kurią atsakovė galėtų pervesti taikos sutartyje nustatytą 700 Eur sumą. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tokias reikšmingas aplinkybes: šalims derinant taikos sutarties sąlygas Darbo ginčų komisijoje, ieškovo atstovas, paskambino ieškovui ir įjungė garsiakalbį; atsakovės vadovas ieškovui nurodė, kad 700 Eur perves į ieškovo rašytiniame prašyme nurodytą sąskaitą; ieškovas su tuo sutiko. Be to, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad po to, kai buvo sudaryta taikos sutartis, ieškovas savo atstovui elektroniniu paštu atsiuntė kitą banko sąskaitos numerį. Atsakovė nurodė, kad, pasibaigus šalių deryboms ir ginčą išsprendus taikiai, gavus ieškovo sutikimą, duotą ieškovo atstovo telefonu (įjungus garsiakalbį), siekdama išvengti ginčų ateityje, ji vadovavosi ieškovo 2018 m. rugsėjo 12 d. prašyme išreikšta ieškovo valia ir į jame nurodytą banko sąskaitą pervedė taikos sutartyje sulygtą sumą. Įvertinusi aptartų reikšmingų bylos aplinkybių visetą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad atsakovė pasielgė apdairiai, atsakingai, 2019 m. birželio 26 d. mokėjimo pavedimu pervedusi 700 Eur.

29.       Pirmiau nurodytos aplinkybės suponuoja taip pat ir išvadą, kad atsakovė nepažeidė bendradarbiavimo pareigos, veikė sąžiningai (DK 24 straipsnio 1 dalis). Priešingai, ieškovas, būdamas kreditoriumi pagal atsakovės prievolę sumokėti 700 Eur, taip pat ir jo atstovas, tiesiogiai dalyvavęs šalių derybose dėl taikaus ginčo sprendimo ir ieškovo vardu sudaręs taikos sutartį, privalėjo būti aktyvesni, rūpestingesni ir labiau padėti atsakovei, kaip skolininkei, įvykdyti prievolę pagal šalių 2019 m. birželio 26 d. taikos sutartį (DK 24 straipsnio 1, 2 dalys). Ieškovas ir jo atstovas netinkamai įvykdė pareigą pranešti atsakovei apie, jų nuomone, tinkamą ieškovo banko sąskaitą tam, kad atsakovė galėtų įvykdyti pareigą sumokėti 700 Eur pagal taikos sutartį (DK 25 straipsnio 1, 2 dalys).

30.       Nagrinėjamoje byloje ieškovas teigė, kad nepasirašė 2018 m. rugsėjo 12 d. prašymo pervesti darbo užmokestį į prašyme nurodytą banko sąskaitą, neprisiminė, kad rašė nurodytą prašymą, kad nežino, kam priklauso prašyme įrašyta banko sąskaita. Viena vertus pirmosios instancijos teismas, palyginęs kitus 2018 m. rugsėjo 12, 13 d. ieškovo pasirašytus dokumentus, nustatė, kad ieškovas pasirašė 2018 m. rugsėjo 12 d. prašymą išmokėti atlyginimą. Antra vertus, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovė pateikė teismui aptariamo prašymo ir kitų dokumentų originalus, prašė skirti rašysenos ekspertizę, bet ieškovo atstovas nesutiko su nurodytu prašymu. Nagrinėjamoje byloje ieškovas teigė, kad ne jis pasirašė 2018 m. rugsėjo 12 d. prašyme. Dėl to būtent ieškovui teko procesinė pareiga įrodyti šią aplinkybę ir paneigti parašo tikrumą. Ieškovas to nepadarė. Trečia vertus teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į nagrinėjamoje byloje kilusiam ginčui spręsti ir tinkamai įvertinti atsakovės pareigą sumokėti ieškovui taikos sutartyje nustatytą sumą reikšmingą CK 6.45 straipsnį. Nurodytoje teisės normoje reglamentuojamas prievolės įvykdymas tariamam kreditoriui.

31.       Pagal CK 6.45 straipsnio 1 dalį, kai prievolė įvykdoma asmeniui, kurį skolininkas dėl kreditoriaus kaltės pagrįstai ir sąžiningai laiko tikruoju kreditoriumi, skolininkas atleidžiamas nuo prievolės įvykdymo kreditoriui, jeigu įrodo, kad suklydo sąžiningai. Vadovaujantis CK 6.45 straipsnio 2 dalimi, tariamas kreditorius, priėmęs prievolės įvykdymą, privalo visa, ką yra gavęs, grąžinti tikrajam kreditoriui arba skolininkui pagal CK šeštos knygos XX skyriaus taisykles (nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas).

32.       Nagrinėjamoje byloje atsakovė (skolininkė pagal prievolę sumokėti ieškovui 700 Eur) įrodė, kad pagrįstai ir sąžiningai laikė, kad ieškovo 2018 m. rugsėjo 12 d. prašyme nurodyta banko sąskaita, į kurią ieškovas prašė mokėti darbo užmokestį, yra būtent ieškovo banko sąskaita. Atsakovė 2019 m. birželio 26 d. pervedė į aptariamą banko sąskaita 700 Eur. Mokėjimo nurodyme pinigų gavėju nurodytas ieškovas. Mokėjimo skiltyje „Mokėjimo informacija“ atsakovė įrašė „pagal taikos sutartį 2019-06-26“ (b. l. 10). Dėl to, pagal CK 6.45 straipsnio 1 dalį, atsakovė nuo nurodytos dienos, kai atliko banko pervedimą, yra atleista nuo prievolės sumokėti ieškovui 700 Eur pagal šalių taikos sutartį įvykdymo. Pažymėtina, kad atsakovė mokėjimo pavedimą atliko 2019 m. birželio 26 d., t. y. iki taikos sutartyje nustatyto termino prievolei įvykdyti pabaigos (2019 m. birželio 28 d.). Taigi neatsirado pagrindo pagal DK 232 straipsnio 1 dalį skirti atsakovei baudą už darbo ginčų komisijos sprendimu 2019 m. birželio 26 d. sprendimu patvirtintos šalių taikos sutarties nevykdymą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl baudos atsakovei skyrimo už darbo ginčų komisijos sprendimo nevykdymą.

Dėl kitoje civilinėje byloje nustatytų aplinkybių reikšmės šalių ginčui spręsti

33.       Apeliaciniame skunde teigiama, kad kitoje civilinėje byloje nustatytos aplinkybės yra reikšmingos šalių ginčui spręsti, bet pirmosios instancijos teismas į jas neatsižvelgė.

34.       Patikrinus vieningą teismų informacinę sistemą LITEKO, nustatyta, kad ieškovas pateikė antstoliui R. Vižainiškiui vykdyti Darbo ginčų komisijos 2019 m. birželio 26 d. sprendimą, kuriuo patvirtinta taikos sutartis. Antstolis priėmė vykdyti nurodytą vykdomąjį dokumentą ir 2019 m. spalio 14 d. nuo atsakovės banko sąskaitos nurašė 864,54 Eur (išieškotą 700 Eur skolą pagal šalių 2019 m. birželio 26 d. taikos sutartį ir 167,54 Eur vykdymo išlaidų) (vykdomoji byla Nr. 0128/19/01660).

35.       Atsakovė pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, prašė įpareigoti antstolį grąžinti išieškotas lėšas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 8 d. nutartimi atmetė atsakovės skundą (civilinė byla Nr. 2YT-37793-1097/2019). Nurodyta pirmosios instancijos teismo nutartis neįsiteisėjo, nes atsakovė ją apskundė apeliacinės instancijos teismui. Dėl to apeliantas nepagrįstai teigia, kad nagrinėjamoje darbo byloje pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimą, turėjo atsižvelgti į aptariamoje kitoje civilinėje byloje dėl antstolio veiksmų 2019 m. lapkričio 8 d. priimtu, bet dar neįsiteisėjusiu procesiniu sprendimu.

36.       Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs pirmiau nurodytą bylą dėl antstolio veiksmų apeliacine tvarka, 2020 m. sausio 16 d. nutartimi pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą: įpareigoti antstolį grąžinti pareiškėjui išieškotas 164,54 Eur vykdymo išlaidas, priteisė atsakovei iš antstolio 726 Eur bylinėjimosi išlaidų (civilinė byla Nr. 2S-85-580/2020). Nurodytoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas pabrėžė, kad išieškotojas buvo atsakovės darbuotojas, todėl atsakovė pagrįstai, pervesdama nurodytą sumą, vadovavosi paties išieškotojo pateiktais duomenimis, t. y. nurodytą sumą pervedė į išieškotojo prašyme išmokėti atlyginimą nurodytą banko sąskaitą (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-85-580/2020, 14 punktas). Taigi iš nurodyto kitoje civilinėje byloje dėl antstolio veiksmų apeliacinės instancijos teismo argumento matyti, kad aptariamoje byloje įsiteisėjusius ir galutiniu procesiniu sprendimu situaciją, dėl kurios kilo ieškovo ir atsakovės ginčas (kai atsakovė pagal taikos sutartį sulygtus pinigus pervedė į banko sąskaitą, kurią ieškovas nurodė įsidarbindamas atsakovės darbovietėje pateiktame prašyme išmokėti atlyginimą) apeliacinės instancijos teismas įvertino taip pat, kaip ir nagrinėjamoje darbo byloje apskųstame pirmosios instancijos teismo sprendime. Dėl to teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime būtų neteisingai vertinęs byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes.

Dėl negalimumo tiesiogiai apeliacine tvarka peržiūrėti pirmosios instancijos teismo ieškovui paskirtą baudą už piktnaudžiavimą procesu

37.       Apskųstu sprendimu pirmosios instancijos teismas skyrė ieškovui 1 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir 50 proc. šios baudos (t. y. 500 Eur) priteisė atsakovei (CPK 95 straipsnis).

38.       Teismo paskirtų baudų panaikinimo ar sumažinimo tvarka reglamentuota CPK 107 straipsnyje. Pagal CPK 107 straipsnio 1 dalį, asmuo, kuriam paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti. Teismas tokį pareiškimą nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Vadovaujantis CPK 107 straipsnio 2 dalimi, dėl teismo nutarties, kuria pareiškimas panaikinti ar sumažinti baudą atmetamas, gali būti duodamas atskirasis skundas. Atskirąjį skundą gali paduoti tik asmuo, kuriam bauda paskirta.

39.       Iš pirmiau aptartos teismo paskirtų naudų panaikinimo ar sumažinimo tvarkos matyti, kad asmuo, kuriam paskirta bauda, pirmiausia turi kreiptis į baudą paskyrusį teismą ir prašyti panaikinti baudą ar ją sumažinti. Nurodytam procesiniam veiksmui atlikti CPK nustatytas 14 dienų terminas nuo nutarties skirti baudą priėmimo dienos. Tik teismui priėmus nutartį ir nepatenkinus asmens, kuriam paskirta bauda, prašymo ar šį prašymą patenkinus iš dalies, asmuo, kuriam paskirta bauda, gali naudotis apeliacijos teise ir skųsti pirmosios instancijos teismo nutartį apeliacine tvarka, paduodamas atskirąjį skundą (CPK 334, 335 straipsniai).

40.       Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje, paskutinėje pastraipoje, išaiškino ieškovui, kad asmuo, kuriam paskirta bauda, per 14 dienų nuo sprendimo priėmimo gali prašyti baudą paskyrusio teismo panaikinti ar sumažinti baudą, o kitą teismo sprendimo dalį skųsti apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos.

41.       Ieškovas nepasinaudojo CPK 107 straipsnio 1 dalyje nustatytais tvarka ir terminu pateikti prašymą panaikinti ar sumažinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimu paskirtos 1 000 Eur baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Iš LITEKO duomenų matyti, kad ieškovas 2020 m. sausio 12 d. pateikė apeliacinį skundą, kuriame be kita ko apeliacinės instancijos teismui suformulavo taip pat ir prašymą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimu paskirtą 1 000 Eur baudą. Pirmosios instancijos teismas, gavęs ieškovo apeliacinį skundą, susipažinęs su juo ir spręsdamas priėmimo klausimą, privalėjo nepriimti apeliacinio skundo dalies, kuria prašoma panaikinti ieškovui paskirtą baudą ir grąžinti šią apeliacinio skundo dalį skundą padavusiam asmeniui, nes skundžiama Vilniaus miesto 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimo dalis, kuria ieškovui paskirta 1 000 Eur bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, negali būti apeliacinio skundo objektas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Atsisakydamas priimti aptariamą apeliacinio skundo dalį, pirmosios instancijos teismas turėjo priimti motyvuotą nutartį. Dėl šios nutarties gali būti paduotas atskirasis skundas (CPK 315 straipsnio 4 dalis).

42.       Pirmiau nurodytų procesinių veiksmų pirmosios instancijos teismas neatliko. Pagal CPK 315 straipsnio 5 dalį, jeigu nurodyto straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyti trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas ir priimama nutartis grąžinti žyminį mokestį. Dėl to nagrinėjamos bylos dalis dėl ieškovo apeliacinio skundo reikalavimo, kuriuo ieškovas prašo panaikinti jam apskųstu pirmosios instancijos teismo sprendimu paskirtą 1 000 Eur baudą, nutraukiama.

43.       Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir tą patį turėtų padaryti apeliacinės instancijos teismas. CPK nustatyta teisės skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimus apeliacine tvarka. Ieškovas pasinaudojo nurodyta teise. Tai, kad ieškovas turi kitą nuomonę negu atsakovė, kad kitaip vertina šalių konfliktą ir jo aplinkybes, nereiškia, kad jis yra nesąžiningas ir nesąžiningai naudojasi teise į apeliaciją. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo skirti ieškovui baudą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Dėl pirmosios instancijos teismo atsakovei iš ieškovo priteistų bylinėjimosi išlaidų vertinimo

44.       Pirmosios instancijos teismas priteisė atsakovei iš ieškovo 2 057 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliantas teigia, kad iš jo priteistos bylinėjimosi išlaidos nepagrįstai didelės, neatitinka protingumo principo.

45.       Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

46.       Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 ir teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymu 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 punktas).

47.       Atsakovės 2019 m. gruodžio 10 d. pažymoje detalizuotos tokios bylinėjimosi išlaidos: teisinė konsultacija, susipažinimas su pateiktais dokumentais (advokatas ir advokato padėjėja) – 400 Eur; atsiliepimo į ieškinį rengimas (advokatas) – 1 100 Eur; pasirengimas teismo posėdžiui (advokato padėjėja) – 250 Eur; teismo posėdis (advokato padėjėja) – 307 Eur, iš viso – 2 057 Eur (b. l. 137).

48.       Skaičiuojant nuo 2019 m. gruodžio 10 d. pažymos užpraeitas metų ketvirtis yra 2019 metų I ketvirtis. 2019 metų I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo – 1 262,7 Eur.

49.       Maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimą yra 3 156,75 Eur (2,5 x 1 262,7 Eur = 3 156,75 Eur) (Rekomendacijų 8.2 punktas). Maksimalus vienos valandos advokato užmokesčio dydis už konsultacijas, pasirengimą teismo posėdžiams ir dalyvavimą juose yra 126,27 Eur, advokato padėjėjo – 101,02 Eur (0,1 x 1 262,7 Eur = 126,27 Eur) (126,27 Eur x 0,8 = 101,02 Eur) (Rekomendacijų 8.19 punktas).

50.       Atsakovės patirtos 1 100 Eur išlaidos už advokato pagalbą už atsiliepimo į ieškinį parengimą neviršija maksimalaus 3 1256,75 Eur dydžio.

51.       Pažymoje apie suteiktas teisines paslaugas pažymoje nedetalizuota, kiek laiko teikta teisinė konsultacija, kiek truko susipažinimas su pateiktais dokumentais. Dėl to aptariamos 400 Eur išlaidos nepagrįstos.

52.       Pažymoje nedetalizuota, kiek laiko advokato padėjėja sugaižo pasirengti teismo posėdžiui ir dalyvauti teismo posėdyje. Dėl to 250 Eur išlaidos, patirtos advokato padėjėjai pasirengti teismo posėdžiui taip pat atmetamos.

53.       Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme įvyko du posėdžiai. Antrame posėdyje dalyvavo atsakovės advokatas ir advokato padėjėja. Į bylą nepateikta duomenų, kiek išlaidų patirta advokatui dalyvaujant teismo posėdyje. Pažymoje apie suteiktas teisines paslaugas nurodytos išlaidos, patirtos tik advokato padėjėjai pasirengiant teismo posėdžiui ir dalyvaujant teismo posėdyje. 2019 m. gruodžio 5 d. parengiamasis teismo posėdis truko 12 min. Kitas, t. y. 2019 m. gruodžio 10 d. teismo posėdis truko 1 val. 15 min. Iš viso atsakovės atstovė – advokato padėjėja, atstovaudama atsakovę, teismo posėdžiuose sugaišo 1 val. 27 min.

54.       Pagal Rekomendacijų 9 punktą, teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Dėl to suapvalinus laiką, darytina išvada, kad už advokato padėjėjos atstovavimą atsakovei teismo posėdžiuose patirtų išlaidų dydis yra 101,02 Eur (1 val. x 101,02 Eur = 101,02 Eur). Pažymoje apie suteiktas teisines paslaugas nurodyta 307 Eur išlaidų už advokato padėjėjos dalyvavimą teismo posėdyje suma viršija maksimalų Rekomendacijose nurodytą dydį, todėl atsakovei iš ieškovo turi būti priteista maksimali 101,02 Eur suma.

55.       Atsižvelgusi į šios nutarties 43–53 punktuose aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovei iš ieškovo priteistina 1 201,02 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme suma. Dėl to apskųsto sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų keistina ir atsakovei iš ieškovo priteistinos išlaidos sumažinamos.

56.       Kiti šalių argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų, todėl dėl jų teisėjų kolegija išsamiau nepasisako.

57.       Dėl visų šioje nutartyje išvardytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliktinas nepakeistas, bet atsakovei iš ieškovo priteistos bylinėjimosi išlaidos sumažinamos nuo 2 057 Eur iki 1 201,02 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai).

58.       Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010). Teisėjų kolegija sutinka su visais kitais pirmosios instancijos teismo motyvais, jų nekartodama mano, kad sprendimas teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindų jo naikinti.

Dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

59.       Atsakovė prašo iš ieškovo priteisti 968 Eur išlaidų, sumokėtų 2020 m. sausio 16 d. advokato padėjėjai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (b. l. 164). Skaičiuojant nuo pinigų sumokėjimo datos, užpraeitas metų ketvirtis yra 2019 metų III ketvirtis. Nurodyto ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 1 317,6 Eur. Maksimalus atlyginimo advokato padėjėjui už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą dydis yra 1 370,3 Eur (1,3 x 1 317,6 Eur x 0,8 = 1 370,3 Eur) (Rekomendacijų 5, 7, 8.11 punktai). Atsižvelgusi į ginčo pobūdį, byloje kilusių klausimų pobūdį, teisėjų kolegija sprendžia, kad prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis per didelis, todėl mažintinas iki 500 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsniu, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 2 dalimi, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Nutraukti bylos dalį dėl ieškovo O. M. (O. M.) apeliacinio skundo reikalavimo, kuriuo ieškovas prašo panaikinti jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. teismo sprendimu paskirtą 1 000 Eur baudą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo išdėstyti taip:

„Priteisti atsakovei UAB „Vežimo partneriai“ (kodas 304457647) iš ieškovo O. M. (O. M.) (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 201,02 Eur (vieną tūkstantį du šimtus vieną eurą 2 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme“.

Palikti nepakeistą kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimo dalį.

Priteisti atsakovei UAB „Vežimo partneriai“ (kodas 304457647) iš ieškovo O. M. (O. M.) (a. k. (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.